Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ
ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR.VIII-359 5 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Įstatymo 5 straipsnio papildymas nauja 6 dalimi.
,,6. Jeigu piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn antras ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai arba piliečiui pageidaujant už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.“
2. Buvusią 5 straipsnio 6 dalį laikyti atitinkamai 7 dalimi.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. spalio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Seimo nariai:
Česlav Olševski
Rita Tamašunienė
Beata Petkevič
· LR Vyriausybė (2022-03-30, nutarimas Nr. 296):
Nepritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-484 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-484 ) dėl šių motyvų:
1.2. Įstatymo projektu Nr. XIVP-484 siūloma nustatyti, kad jeigu piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn antras ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai arba piliečiui pageidaujant už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį:
1.2.1. Piliečiai, kuriems iki Įstatymo projektu Nr. XIVP-484 siūlomų nuostatų įsigaliojimo jau būtų atkurtos nuosavybės teisės į miesto teritorijoje esančią žemę, lyginant su piliečiais, kuriems po Įstatymo projektu Nr. XIVP-484 siūlomų nuostatų įsigaliojimo nuosavybės teisės už miesto teritorijoje turėtą žemę galėtų būti atkuriamos neatlygintinai suteikiant ne vieną, bet du žemės sklypus miesto teritorijoje, jeigu piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį jam atkuriamos nuosavybės teisės, atsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Be to, pagal Įstatymo projektu Nr. XIVP-484 siūlomą teisinį reguliavimą, piliečiui perduodamų dviejų žemės sklypų bendras plotas galėtų būti didesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės.
1.2.2. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto Nr. XIVP-484 nuostatos nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su minėtomis keičiamo įstatymo nuostatomis, todėl Įstatymo projektu Nr. XIVP-484 siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose numatytų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų, o tai sukeltų keičiamo įstatymo nuostatų taikymo problemų.
Taip pat Įstatymo projekte Nr. XIVP-484 nėra numatyta, kaip ir per kokį laikotarpį piliečiai turėtų teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į jų turėtą žemę, ar dėl atlyginimo būdo pakeitimo būtų keičiami jau priimti, bet dar neįvykdyti sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir panašiai.
1.2.3. Įstatymo projekto Nr. XIVP-484 aiškinamojo rašto 4 punkto antrojoje pastraipoje nurodyta itin mažų piniginių kompensacijų už pagal keičiamą įstatymą negrąžinamą žemę problema.
Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, kad teisingas atlyginimas už turtą, kuris Lietuvą okupavusios valstybės buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, negali būti sutapatinamas su teisingu atlyginimu už nuosavybę, kuri Lietuvos valstybės paimama visuomenės poreikiams. Atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų.
Taigi priimant sprendimus dėl kompensavimo už natūra negrąžinamą žemę būdų ir dydžių nustatymo, buvo būtina atsižvelgti į valstybės ekonomines, finansines ir materialines galimybes, taip pat į tai, kaip atitinkami sprendimai atsilieps visiems mokesčių mokėtojams.
1.2.4. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas nuo 1991 metų, iki 2021 m. spalio 1 d. šalies miestuose pateikta 51,84 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 39,35 tūkst. ha žemės miestuose ir miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose.
Nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 48,4 tūkst. piliečių, pateikusių visus nuosavybės teises įrodančius ir giminystės ryšį su turėtos žemės savininku patvirtinančius dokumentus, – į 95,26 proc. proc. žemės ploto, nurodyto jų prašymuose. Nuosavybės teises dar liko atkurti apie 3,48 tūkst. piliečių į 1,87 tūkst. ha. Iš 100 miestų visiškai atkurtos nuosavybės teisės piliečiams 87 miestuose, o 8 miestuose liko atkurti nuosavybės teises tik iki 10 pretendentų.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką; pradėtas restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai; taigi atitinkamų santykių teisinio reguliavimo pakeitimai taip pat negali būti tokie, kad sudarytų prielaidas nepagrįstai ilgai tęsti šį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 1 dalies, 10 straipsnio (2004 m. spalio 12 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Įstatymo projektais Nr. XIIIP-4687 ir Nr. XIVP-484 siūlomi nauji teisiniai reguliavimai, pagal kuriuos iš pagrindų būtų pakeistos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose sąlygos, dar labiau užtęstų nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.