LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 375
STENOGRAMA
2016 m. rugsėjo 13 d.
Pirmininkauja
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai I. DEGUTIENĖ ir A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiami kolegos, leiskite pradėti Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 13 d., antradienio, posėdį. Posėdį skelbiu pradėtą. (Gongas) Kviečiu visus registruotis. Įjunkite registravimosi aparatūrą. (Balsai salėje) Tuoj, tuoj, sekundę, mano irgi neveikia. Jau veikia.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 80 Seimo narių.
Prieš pradedant tvirtinti darbotvarkę, noriu pranešti keletą mums džiugių naujienų. Pirmoji iš jų yra Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimas. Taigi kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę L. Graužinienę, kuri atliks labai svarbią misiją. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimų už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu „Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimų už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei nuostatų patvirtinimas“, nusprendžia skirti Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą M. Žiūkui, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus patarėjui, Rio de Žaneiro žaidynių dalyviui, už nuopelnus Lietuvos sportui ir Lietuvos vardo garsinimą. Pasirašė L. Graužinienė. Gerbiami kolegos, pagerbkime mūsų kanceliarijos darbuotoją, kuris garsina Lietuvą. (Plojimai)
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamas Mariau, mums tikrai didelė garbė turėti čia, Seime, olimpietį, kuris šiemet ypač gerai pasirodė palikdamas labai tituluotus šios srities sportininkus toli už savęs. Kartais nebūtina parvežti auksą, sidabrą, bronzą, bet labai svarbu parvežti mums tą norą judėti sparčiau. Aš tikrai manau, kad mes padarysime išvadas, vaikščiosime tvarkingai ir taisyklingai, o jeigu matysi, kad mes einame susikūprinę ir netvarkingi, tai tu mums organizuok kursus.
O iš tiesų labai ačiū, nes, Mariau, tu pasirodei ypač šauniai šioje olimpiadoje. O darbe dirbi tyliai, skaičiuoji mūsų Seimo biudžetus, juos prognozuoji, mes gyvename pagal tavo suskaičiuotą Seimo biudžetą ir iš tiesų turbūt ne visi net žino, kad tu turi tokių didžiulių pasiekimų. Taigi Seimo valdyba tave tikrai sveikina. (Plojimai)
M. ŽIŪKAS. Labai ačiū už tokį pagerbimą. Mane tikrai labai nustebino toks šiltas priėmimas. Jaučiuosi turbūt labiausiai pagerbtas iš olimpiečių, kuris nelaimėjo medalio. Taip pat džiugu, kad galėjau pasipuošti olimpine apranga. Taigi tikrai visiems labai dėkoju ir dar kartą ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame iškilmes. Viskas mūsų įžangoje į mūsų šios dienos darbotvarkę yra sportas. Džiaugiuosi, kad mes esame gana sportiškas Seimas. Matome, čia stovi dvi gražuolės taurės ant mano stalo. Tai mūsų futbolo klubas „Seimas“ veteranų varžybose virš 50 metų tapo nugalėtoju, taip pat laimėjo veteranų futbolo turnyrą – Plungės veteranų taurę. Dėkoju tiems Seimo nariams, kurie aktyviai sportuoja, kurie juda ir parodo, kad Seimo nariai gali ne tik priimti įstatymus, gali ne tik politikuoti, bet ir rūpinasi savo sveikata, judėjimu, sportu. M. Bastys yra vienas iš tų lyderių. Mindaugai, ačiū tau ir kitiems, kurie kartu su juo žaidžiate komandoje. Sėkmės. Sveikinu jus visus su visais apdovanojimais.
Kita šiandien taip pat labai svarbi data. Norime pasveikinti D. Petrulį garbingo jubiliejaus proga ir paprašyti Seimo Pirmininkės mūsų kolegą Domą pasveikinti su ypatingu jubiliejumi.
L. GRAUŽINIENĖ. Domai, sveikiname tave, sveikiname kaip jauną politiką, kurio startas taip pat buvo sėkmingas. Linkime sėkmės ir ateinančiuose rinkimuose. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkei už jūsų sveikinimus ir pagerbimą.
10.06 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. rugsėjo 13 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradedame šios dienos plenarinį posėdį. Darbotvarkės tvirtinimas. Kokių būtų pastabų, pasiūlymų dėl darbotvarkės? E. Gentvilas. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūlome išbraukti klausimą 1-2, tai yra Vyriausybės įstatymo projektą, patį pirmąjį šiandien svarstomą. Mes traktuojame taip, kad ministras J. Požela nenorėjo kai kurių personalinių permainų, o dabar norima pakeisti Vyriausybės įstatymą, kad laikinai einančiam ministro pareigas būtų suteikta teisė padaryti tai, ko nenorėjo šiandien ministro titulą turintis J. Požela. Siūlome išbraukti ir balsuoti dėl to.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš manau, 2-1 turėjote omeny. Ne 1-2? Jūs pasakėte 1-2, tai gal įstatymo projektą 2-1 norite išbraukti?
E. GENTVILAS (LSF). Ne, darbotvarkės numerį 1-2. (Balsai salėje) Gerai.
PIRMININKAS. Jūs seną darbotvarkę turite. (Balsai salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, atsiprašau. Projektas Nr. XIIP-4691, tai yra Vyriausybės…
PIRMININKAS. Tai aš ir sakau, kad yra darbotvarkės numeris 2-1. Jūs prašote išbraukti. Kokių būtų dar pasiūlymų? J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų frakcija taip pat nuogąstauja, kad J. Olekas, gavęs platesnius sveikatos apsaugos ministro įgaliojimus, gali ir visoms ligoninėms pripirkti auksinių šaukštų ir šakučių. Todėl taip pat siūlome Vyriausybės įstatymo pataisą išbraukti.
PIRMININKAS. Tai jūs pritariate E. Gentvilo…
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, mes patys siūlome, mes nežinojome, kad jis…
PIRMININKAS. Jūs patys siūlote. Gerai. Konstatuoju, siūlote patys. Daugiau yra pasiūlymų, pastabų? B. Bradauskas. Prašom. (Balsas salėje: „Kad tavęs nematau.“) Smagu, kai tu, Broniau, nori mane matyti.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, po pietų yra numatytas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos pateikimas. Bet po pietų, kadangi aš esu autorius, šiandien turiu labai svarbų susirinkimą Kaišiadoryse, negalėsiu dalyvauti. Todėl prašau arba perkelti į rytinę darbotvarkę, arba perkelti į rytdienos darbotvarkę. Kaip būtų patogiau, man tinka ir į rytdienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Supratau, gerbiamas Broniau. Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra dėl darbotvarkės? Taigi dėl pirmojo pasiūlymo, darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 26 straipsnio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-4691. Jį siūloma išbraukti iš darbotvarkės. Siūlė tiek Liberalų sąjūdžio frakcija, tiek Lietuvos krikščionys demokratai, konservatoriai taip pat siūlė išbraukti iš darbotvarkės. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad darbotvarkės 2-1 klausimą išbrauktume iš darbotvarkės, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 44, prieš – 12, susilaikė 36. Taigi klausimas lieka darbotvarkėje.
Dabar kitas pasiūlymas – gerbiamo B. Bradausko. Aš manau, kad čia mes galbūt susitarsime draugiškai – tiesiog perkeliame į kitos dienos darbotvarkę ir jeigu spėsime… Nebent jūs būsite salėje, tada galbūt galime pabandyti, bet šiaip aš manau, kad reikia pritarti perkelti į kitos dienos darbotvarkę. Taip? Bendru sutarimu. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dėl visos darbotvarkės norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei bendru sutarimu? Pritariame. (Balsas salėje: „Ne.“) Ne.
Balsuojame. Gerbiami kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 34. Taigi šios dienos darbotvarkei balsų dauguma yra pritarta. (Gongas)
K. Daukšys – dėl vedimo tvarkos.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėjau paklausti, ar mums reikėtų gal kokį nutarimą priimti, ar įstatymą, kad tie ekranai pradėtų šviesti? Kas ten yra?
PIRMININKAS. Atsiprašau, nepasidomėjau. Tiesiog vyksta procesas. Konstatuoju. Lempos yra užsakytos, man sufleruoja. Jos pakeliui ir artimiausiu metu pradės šviesti.
10.12 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3923(2)ES (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2a klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3923. Pranešėjas – gerbiamas A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Devynis straipsnius aptarėme, priėmėme Seimo sprendimą.
Dabar yra 10 straipsnis, yra Seimo nario A. Salamakino siūlymas. Prašom, gerbiamas kolega. Labai atsiprašau. Prašom. Viskas, mikrofonas veikia.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Yra siūloma papildyti 10 straipsnį, nes mes kituose straipsniuose kalbame apie saugomų teritorijų rūšis, bet nenumatome, kuri institucija vykdys kontrolę. Čia yra pataisoma, kad būtų nuosekliai, ir numatoma, kad Vyriausybė tvirtina saugomų teritorijų planus. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 10 palaikančiųjų šitą siūlymą? Pakelkite rankas, kas galite palaikyti? Reikia 10 narių dėl pasiūlymo. Ačiū. Yra. Ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar 10 straipsnis. Taip pat Seimo nario A. Salamakino siūlymas. Prašom, Algimantai.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tai aš jau pristačiau jį.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, Algimantai. Kadangi ne aš pirmininkavau, kai vyko šitie svarstymai, tai aš… Tuoj, sekundę! Dėl 10 straipsnio viskas yra jau apsvarstyta.
Dabar žiūriu į 11 straipsnį. Dėl 11 straipsnio nėra pasiūlymų. Dėl 12 straipsnio taip pat jokių pasiūlymų nėra.
Dėl 13 straipsnio yra Seimo narės A. Stancikienės pasiūlymas. Gerbiama Aurelija, gal pristatykite savo siūlymą.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mano pasiūlymo esmė – labai aiškiai nusakyti, ką daro Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos rezervatuose, kad ji steigia rezervatus, valstybinius parkus ir biosferos rezervatų direkcijas, bet ne tik steigia, o ir kontroliuoja jų veiklą užtikrindama, kad būtų laikomasi nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo. Dabar, kaip mes žinome, direkcijų pristeigė ir nelabai aišku, kas už ką atsako. Mane tenkina komiteto redakcija, nes iš esmės jie paliko faktiškai tą patį, tik literatūriškai sutvarkė mano pasiūlymą. Mane tenkina.
PIRMININKAS. Jūs nepritariate komiteto nuomonei pritarti iš dalies?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Pritariu, pritariu.
PIRMININKAS. Pritariate?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai. Algimantai, jūs.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kolegė Aurelija pasakė viską. Mes iš esmės priėmėme tai, ką ji siūlė, tiktai redakciją sutvarkėme, todėl negalima rašyti, kad visiškai pritarta, o tik iš dalies, bet esmės nekeičia, ką siūlė kolegė A. Stancikienė.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Suprantu, norite aktyviai dalyvauti.
Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei dėl šio pasiūlymo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 66, prieš – 3, susilaikė 13. Taigi šiam pasiūlymui yra pritarta.
Toliau. Dėl 13 straipsnio taip pat yra dar vienas Seimo narės A. Stancikienės pasiūlymas. Prašom jus, Aurelija, pakomentuoti savo siūlymą.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Neįjungtas mikrofonas. Noriu pasakyti, kad čia yra visiškai analogiškas pasiūlymas, čia tiesiog tiktai prirašyta tas prie saugomų teritorijų funkcijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Jeigu pritarė Seimas anam siūlymui, tai tam irgi reikia pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu šitam pasiūlymui ir komiteto nuomonei? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Toliau. Seimo narės A. Stancikienės siūlymas dėl to paties straipsnio. Prašom, kolege.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Šitas mano siūlymas atsirado po tų triukšmų, kuriuos čia mes visi matėme dėl Verkių ir Pavilnių regioninių parkų. Aš manau, kad jeigu savivaldybių tarybos įsteigia kokį nors regioninį parką, kaip šiuo atveju tai yra savivaldybės steigti parkai, tai jos tada turi ir atsakyti už šitame parke vykdomą veiklą, vykdydamos to parko apsaugą ir tvarkymą. Jos turėtų, ne valstybė. Dabar išeina taip, kad savivaldybė įsteigia, valstybė skiria lėšas, o ne savivaldybė, bet (mes komitete susidūrėme) valstybė negali kontroliuoti, kas ten vyksta, nes tai yra neva savivaldybės steigtas parkas. Žodžiu, tokia nesąmonė. Valstybė lėšas skiria, bet kontrolės pati vykdyti kaip ir nelabai gali. Aš manau, būtų logiška iš savivaldybės tada pareikalauti, kad ji vykdytų ir apsaugą, ir tvarkymą, bet komitetas nepritarė. Iš esmės aš dėl to nesikausiu, gali būti nepritarimas.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate savo pasiūlymą?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Atsiimate, taigi nesvarstome šito pasiūlymo.
Toliau. Dėl 13 straipsnio yra Seimo nario A. Salamakino siūlymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Galiu, pirmininke?
PIRMININKAS. Taip.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia apibrėžiamos saugomų teritorijų direkcijų funkcijos, todėl pagal kompetenciją įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentus. Pagal kompetenciją, nes yra ir privačios žemės, ir valstybinės. Todėl pagal kompetenciją būtina papildyti. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, dėl visų A. Salamakino pasiūlymų ar yra 10 balsų? Pakelkite rankas, kas palaikote siūlymus. Matau, yra. Ačiū. Ar galime pritarti pirmam pasiūlymui dėl 13 straipsnio, kuriam komitetas pritarė? Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar kitas pasiūlymas taip pat A. Salamakino dėl to paties straipsnio.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Jeigu galiu. Čia yra parašytas žodis „administracijų“, tačiau žinant, kad šiuo metu merai renkami tiesiogiai, tai tarsi eliminuojami merai iš tų sprendimų priėmimo. Todėl vietoje žodžių „savivaldybės administracijų“ įrašome „institucijų“, kad galėtų dalyvauti ir meras priimant sprendimus.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria bendru sutarimu. Galime pritarti bendru sutarimu šitam pasiūlymui, komiteto nuomonei? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
14 straipsnis. Taip pat Seimo nario A. Salamakino siūlymas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tas straipsnis yra naujas. Kadangi dabar yra, sakysime, lankomos saugomos teritorijos, turi nusipirkti bilietą, tie surinkti pinigai turi būti administruojami. Čia trūko žodelių „ir administruoti“. Mes suteikiame saugomoms teritorijoms administruoti šitas lėšas, kurios surenkamos iš lankytojų, kurie lanko saugomas arba nacionalinių parkų teritorijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti gerbiamojo A. Salamakino siūlymui, kuriam komitetas pritarė? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 15 straipsnio taip pat yra Seimo nario A. Salamakino siūlymas. Prašom, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra platesnis siūlymas, tačiau komitete mes radome spragą, kad nėra numatyta (pasakysiu pavyzdį), kai, sakykime yra laisvas žemės sklypas, bet yra miškas, kad būtų galima, jeigu yra leidžiama pagal teritorijų planavimo dokumentus statyti namą, jį statyti toje laukymėje, ir taip toliau. Komiteto siūlymas, kad būtų aiškiau ir lengviau gyventi saugomose teritorijose. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes taip pat galime bendru sutarimu komiteto nuomonei pritarti? Taip, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Prieš yra. (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. (Balsai salėje) Prieš, tai aš sakau, prašome kalbėti.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį – šitas straipsnis ir šita dalis yra taikoma ne tik valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, bet ir biosferos rezervatuose, poligonuose ir valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose. Tai reiškia, kad iš esmės ten, kur mes jau ir taip numatėme, kad jokia ūkinė veikla negalima, dabar pagal šitą punktą atsiranda galimybė, pavyzdžiui, atstatyti buvusią sodybą, atskirti žemės sklypą. Tam, ką pasakė gerbiamasis A. Salamakinas, aš tikrai pritariu, problema egzistuoja ir tikrai ją reikėtų spręsti. Bet jeigu komiteto pirmininkas priėmimo metu sutiktų dar šiek tiek patvarkyti numatant, kad rezervatuose ir rezervatų buferinės apsaugos zonose mes neleisime tų sodybų atstatyti, tada aš sutikčiau.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskiria, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei, pritartume šiam A. Salamakino siūlymui, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 46, prieš – 1, susilaikė 25. Pritarta siūlymui.
16 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Dėl 17 straipsnio jokių pasiūlymų nėra. Dėl 18 straipsnio taip pat nėra. Dėl 19 straipsnio yra du gerbiamojo A. Salamakino pasiūlymai. Gerbiamasis pirmininke, prašom pristatyti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia yra kaip ir papildymas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus – mes 19 straipsnio 3 dalyje darome nuorodą, todėl turime papildyti žodžiais „jų nuostatos perkeliamos į Saugomų teritorijų nuostatus“, kad būtų aiškumas, kaip tas procesas turi vykti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetas pritaria, ar mes galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Pritarta bendru sutarimu.
Antras pasiūlymas, gerbiamasis…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Čia faktiškai taip pat patikslinama, kaip toliau vyks procesas, nes Europos Sąjungos teisės aktai bus įgyvendinti ir… taikyti šį įstatymą. Laikoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo Seimo, Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų teritorijų planavimo dokumentai… Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei šiam pasiūlymui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Aplinkos apsaugos komitetas taip pat teikia siūlymą. Čia yra vienas žodis.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, vietoj „funkcijų“ įrašome „ribų“, taip yra įstatymo (…).
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pritarta bendru sutarimu. Dėl šio įstatymo projekto daugiau siūlymų nėra. Mes juos visus apsvarstėme, priėmėme sprendimą. Dabar po svarstymo yra norinčių kalbėti už, prieš įstatymo projektą? Už – K. Grybauskas. Prašom, kolega.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šis įstatymo projektas sprendžia labai nemažai klausimų, susijusių su saugomomis teritorijomis, ypač jų veiklos reglamentavimo, vandens telkinių pakrančių naudojimo, bet, siūlydamas pritarti šiam įstatymui, vis dėlto turiu vieną prašymą komitetui, kad iki priėmimo panagrinėtų šį įstatymą klimato kaitos, arba atšilimo, problemų požiūriu. Jeigu mes pasieksime tą kritinę ribą ir temperatūra pakils dviem laipsniais, tai mokslininkai prognozuoja, kad 20–30 % dabar augančių augalų ir medžių mūsų planetoje išnyks. Iš esmės keičiasi požiūris į aplinkosaugą. Bet kokie draudimai, ypač vandens telkinių pakrančių zonose, tvarkytis arba mažinti, sakykim, galimybę, kad liktų mažiau medienos, kuri iškrinta ir kuri netvarkoma, taip pat jų priežiūra, miškų sutvarkymas, kad juose būtų kuo mažiau sausuolių arba tie sausuoliai būtų paimami ir sukūrenami pečiuje, arba panaudojami kaip biokuras, verčia iš esmės pažiūrėti visiškai kitaip į aplinkosaugą. Aš kviečiu Seimo narius pritarti šiam įstatymui ir pagalvoti apie tai, kokią įtaką mums daro klimato kaita.
PIRMININKAS. P. Saudargas – nuomonė prieš.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įstatymas ilgas, su daug pataisų, šiandien jos buvo daugiau redakcinės, mes joms pritarėme. Tačiau siūloma redakcija turi keletą kontroversijų, kurioms aš nepritariu ir į kurias aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį. Pirma susijusi su statybomis. Argi ne pagrindinis dalykas visada yra statybos, legalios, nelegalios, pusiau legalios statybos, saugomose teritorijose? Pasižiūrėkite, kiek mes turime problemų Verkių ir Pavilnių regioniniame parke, kur dalinami leidimai. Valdininkai išduoda leidimus, paskui žiūrime, kad tie leidimai ne visai teisėtai išduoti arba ne visai teisėtai statybininkai elgiasi ir panašiai. Jeigu mes sušvelniname įstatymą šiuo atveju, mes atveriame Pandoros skrynią.
Pagal dabar siūlomą redakciją skamba taip: leisti statyti naujus statinius, sodybas, jeigu tai numatyta draustinio tvarkymo planuose arba savivaldybių bendruosiuose planuose. Tai vėlgi, kolegos, kad ir kaip piktintųsi žmonės Seimu, bet jeigu jau yra įstatymas, tai yra aiškus įstatymo laikymasis arba nesilaikymas. Jeigu mes leidžiame sprendimą priimti valdininkams, visada atsiras valdininkų vienoje ar kitoje savivaldybėje, kurie priims vystytojams reikalingus sprendimus, ir tos statybos nežabotai plėsis. Man atrodo, kad su šia įstatymo norma mes atveriame Pandoros skrynią būtent draustiniuose, nacionaliniuose parkuose, mūsų saugomose teritorijose, kurios tikrai yra aktualios visuomenei. Atveriame Pandoros skrynią statyti ką nori ir kur nori. Tai aš manyčiau, kad reikėtų grįžti į komitetą ir svarstyti dar kartą šias pataisas.
Kitas dalykas, dėl žmonių prieigos prie vandenų. Mes žinome, kad upės ir ežerai yra visų nacionalinis turtas ir visi turėtų turėti galimybę prieiti. Dabar, deja, tvoros bus užtvertos…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …savininkai turės galimybė neprileisti. Siūlau grįžti svarstyti į komitetą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos nuomonės už, prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-3923, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 48, prieš – 7, susilaikė 29. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Replika po balsavimo. Prašom, A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, iš tikro labai tikiuosi, žiūriu į komiteto pirmininką, kad jis ištesės žodį, duotą iš tribūnos, ir priėmimo stadijoje peržiūrės galimybę uždrausti statyti rezervatuose ir draustiniuose, ką pasakė ir Paulius.
Kitas dalykas, vis dėlto aš labai tikiuosi, kad Seimas turės valios priėmimo stadijoje ir išdrįs uždrausti K. Grybausko buvusią pataisą, kad galima tvenkti Lietuvoje visas upes. Lietuvoje nebelieka upių, kurių negalima tvenkti. Tai yra labai skandalinga pataisa ir mes turėtume kokiu nors būdu surasti valios, ryžto ir tą pataisą ryžtingai atmesti. Ačiū.
10.29 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3924(2)ES (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-2b klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-3924. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3924(2)ES. Pranešėjas – gerbiamasis A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Prašom, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas po svarstymo įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi diskusijoje norinčių dalyvauti nėra.
Pataisų svarstymas. Dėl 1 straipsnio jokių pataisų nėra. Dėl 2 straipsnio yra pataisų. Gerbiamąjį Seimo narį A. Salamakiną kviečiu į tribūną. Noriu paprašyti jūsų pakomentuoti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aplinkos apsaugos komitetas teikia pataisą ir čia išvardijami Europos Sąjungos įgyvendinamieji teisės aktai. Būtina juos įrašyti, kad būtų aiškiau. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra dešimt palaikančių? Pakelkite rankas, kad būtų dešimt palaikančių. Yra. Labai ačiū.
Taigi dėl visų pasiūlymų. Galime pritarti pirmam gerbiamojo A. Salamakino pasiūlymui, kuriam pritarė komitetas? Pritarta bendru sutarimu.
Antras siūlymas dėl 3 straipsnio.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tai yra redakcinis siūlymas ir numatoma, kad įstatymas įsigalioja nuo 2016 m. spalio 1 d., išskyrus 2 dalį.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu tam, kuriam komitetas pritarė? Pritarta bendru sutarimu.
Daugiau siūlymų dėl šito įstatymo projekto nėra, taigi po svarstymo gal galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Ačiū. Konstatuoju, kad įstatymo projektui Nr. XIIP-3924 po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu.
10.32 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir 70, 72 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3985(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-3985 (Balsai salėje) (tuoj baigsiu), – Vidaus vandenų transporto kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir 70, 72 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3985(2). Keli pranešėjai – Ekonomikos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tuoj pakviesiu į tribūną.
Gerbiamasis A. Matulas – replika po balsavimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad į mūsų elektroninį paštą ateina žinutės dėl to, kad nepritartume Prezidentės pataisoms dėl dirbtinio apvaisinimo, ir, svarbiausia, kad eina mūsų vardu – mano, kolegų A. Kubiliaus, A. Anušausko, K. Masiulio. Mes tų žinučių nerašome, o dabar yra platinamas ir mūsų vardu pridėtas tekstas. Tai gal kanclerė ar Seimo vadovybė, policija turėtų pasidomėti, kodėl eina tokios šiukšlės ir mūsų vardu klaidinama visuomenė?
PIRMININKAS. Taip, mes apie tai jau kalbėjome, ir su vadovybe šiandien iš ryto kalbėjome. Manau, kad kokių nors priemonių bus imtasi. Ačiū, Antanai, kad jūs atkreipėte dėmesį. Taip, taip, mes irgi turime tų žinių. Čia, aišku, ne dėl darbotvarkės ir ne dėl mūsų svarstomų klausimų.
Dabar kviečiu į tribūną A. Mockų pristatyti Ekonomikos komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Gerbiamasis Arvydai, pristatykite Ekonomikos komiteto nuomonę dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3985.
A. MOCKUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavo vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Šedbarą kviečiu į tribūną pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas projektą svarstė šių metų birželio 15 dieną. Bendru sutarimu už pritarė projektui ir pasiūlė įsigaliojimo datą numatyti nuo 2017 m. sausio 1 d., ką pagrindinis komitetas ir padarė.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Išgirdome dviejų komitetų nuomonę. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Aš noriu paprašyti Seimo Pirmininkę. (Balsai salėje) Ar pritariame po svarstymo bendru sutarimu? Ar pritariame bendru sutarimu? Pritarta. Dabar noriu paprašyti Seimo Pirmininkės, kadangi didelių prieštaravimų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nėra, gal galima taikyti ypatingą skubą ir priimti šiandien? Labai ačiū. Ar galime pritarti ir šiandien priimti ypatingos skubos tvarka, kuriai pritaria Seimo Pirmininkė? Taip, ačiū.
Taigi priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3985, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIP-3985) yra priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3984(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3984(2). Pranešėjas – A. Mockus, Ekonomikos komitetas. Svarstymas. Prašom, kolega, į tribūną.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė šitą numatytą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Už, prieš nėra, pataisų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu?
Gerbiamieji kolegos, Pirmininkė neprieštarauja, kad būtų taikoma ypatinga skuba. Taigi, kolegos, ar pritariame ypatingai skubai, Pirmininkės siūlymui? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3984, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: Už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3984) yra priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 6 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4062(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 6 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4062(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną B. Vėsaitę pristatyti Ekonomikos komiteto nuomonę. Ruošiasi J. Sabatauskas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir nutarė pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Taigi, gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti dėl šito… Tiesa, dar J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal tada gerbiamąjį S. Šedbarą paprašysime jį pavaduoti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė šių metų birželio 15 dieną, bendru sutarimu už pritarė projektui ir pasiūlė numatyti įsigaliojimą nuo 2017 m. sausio 1 d., nes tai yra susiję su Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimu.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis kolega, o kaip dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymo?
Gerbiamoji pagrindine pranešėja Birute, kviečiu į tribūną. Kaip jūs ten dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymo? Jūsų komitetas, matau, priėmė nepritarti, bet kodėl? Paprašysime jūsų paaiškinti. Vietoj „teisės pažeidimų“ įrašyta „nusižengimų“. Čia kyla dilema, kad komitetas nepritarė tam pakeitimui. Siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš galbūt gerbiamo S. Šedbaro paklausiu, kodėl jūs tokį siūlymą teikiate?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Todėl, kad pavadinimas keičiamas, nebeliks teisės pažeidimų, bus nusižengimai. Čia būtinai reikia pataisyti. Gal koks nesusipratimas įvyko rašant.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Birutę. Ačiū jums už paaiškinimą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komiteto išvada tokia: „Branduolinės saugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi siūloma pripažinti netekusiu galios, nes juo nėra sukuriami jokie nauji teisiniai santykiai“. Bet to, šioje dalyje numatytas reguliavimas yra Administracinių nusižengimų kodekso reguliavimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje dalyje numatyta funkcija laikytina bendro pobūdžio funkcija, būdinga teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą atliekančiai institucijai (tai yra privalomi atlikti veiksmai vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso numatytais pagrindais ir tvarka), o ne specifine funkcija Branduolinės saugos įstatymo prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme jau yra bendroji nuostata.
PIRMININKAS. Dėkoju B. Vėsaitei už paaiškinimą ir komiteto nuomonės pristatymą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ekonomikos komitete šiai nuostatai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Supratau. Vis tiek mums reikia balsuoti. Balsavimas vyks taip. Mes balsuosime už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą. Jeigu balsuojame už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą, balsuojame už, jeigu manome, kad reikia pritarti pagrindiniam komitetui… Jūs dar norite ką nors pasakyti dėl šio pasiūlymo? Prašom, kolega. Jūsų nuomonė būtų už šį pasiūlymą, taip?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu iš viso ši nuostata yra išbraukiama, tada balsuoti nereikia. Jeigu iš įstatymo išbraukiama, tai nereikia jos koreguoti. Aš taip supratau, kad jie iš viso išbraukia šią nuostatą su šiais žodžiais. Tada jau nebereikia koreguoti. Aš taip supratau kolegės paaiškinimą. Taip?
PIRMININKAS. Ar teisingai komentuoja gerbiamas S. Šedbaras? Tada jūsų komiteto nuomonė kita.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tada turėjo būti pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Pritarta turėtų būti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies ir išbraukti tą…
PIRMININKAS. Protokole yra parašyta nepritarti. (Balsai salėje) Ar sutariame taip visi? (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime sutarti? Gerai. Ačiū. Taigi svarstymas pastraipsniui baigtas. Dėl kitų straipsnių jokių pasiūlymų, pastabų nėra. Nuomonės už, prieš nėra. Kalbančių irgi nėra. K. Glaveckas – nuomonė už? Ne. Gal galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Gerai. Taigi įstatymo projekto svarstymas baigtas.
10.43 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4235(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4235. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę. Ruošiasi R. Markauskas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, minėtą projektą svarstė birželio 29 dieną, jį patobulino pagal Teisės departamento ir kitas gautas pastabas, taip pat ir savo. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Kviečiu į tribūną R. Markauską pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Gerbiamas Raimundai, kur jūsų dokumentai? Padėsime.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą projektą. Komiteto išvada yra pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną Žmogaus teisių komiteto pirmininkę Z. Žvikienę pristatyti komiteto nuomonę.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą patobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Žmogaus teisių komitetas buvo siūlęs pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą, bet jau ir šita data yra praėjusi. Aš manau, kad pagrindinis komitetas pataisė datą. Pritarta bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei už komiteto nuomonės pristatymą. Taigi visų trijų komitetų nuomonės buvo pristatytos. Dabar svarstysime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra.
Dėl 6 straipsnio yra pastabų. Kviečiu į tribūną Seimo narę K. Miškinienę. Kadangi jūsų komitetas yra pagrindinis ir jūs esate pagrindinio komiteto pranešėja, turėsite pristatyti komiteto nuomonę. Visų pirma jūsų pačių siūlymas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, išties vasarą iškilo, kaip skaitėte žiniasklaidoje, nemažai atvejų, kai įsidarbina vaikas iš nepasiturinčios šeimos (dažniausiai tai būna viešieji darbai) ir jo pajamos įskaitomos į bendras šeimos pajamas. Dėl to šeimai sumažinama piniginė parama. Minėta tvarka neskatina jaunų žmonių dirbti. Todėl aš ir pateikiau pasiūlymą, kad būtų papildytas 6 straipsnis ir parašyta, kad asmenų iki 18 metų pajamos nebūtų įskaitomos į šeimos pajamas ir taip piniginė parama jiems nebūtų mažinama. Komitetas svarstė ir šiandien pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar yra 10 Seimo narių, palaikančių Seimo narės K. Miškinienės siūlymą? Pakelkite rankas, kas palaikote. Yra. Ačiū. Už kalbės R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, šiai pataisai tikrai reikia pritarti, nes kalbame apie tuos žmones, kurie gyvena ganėtinai prastomis sąlygomis, jiems mokamos pašalpos, jų vaikai nori vasarą dirbti, bet šiuo atveju, jeigu jie dirbs ir gaus kokių nors pajamų, iš karto šeima praras pajamas. Taip ne skatiname žmones dirbti, užsidirbti, o einame kitokiu keliu. Todėl komitetas šiai pataisai pritarė, nes kalbama apie nedidelį kiekį žmonių, 200–300 vaikų, kurie galėtų dirbti papildomai, gauti pajamų, taip prisidėti prie savo gerovės kėlimo ir mėginimų išlįsti šeimai iš skurdo duobės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi nuomonės prieš nėra, tai gal bendru sutarimu galime pritarti Seimo narės K. Miškinienės siūlymui, kuriam ir komitetas pritarė? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra.
Dėl 7 straipsnio taip pat jokių pasiūlymų nėra. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 9 straipsnio, dėl 10 straipsnio nėra.
11 straipsnis. Yra Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto siūlymas. Gal Z. Žvikienė galėtų pristatyti šitą siūlymą? Nepabėkite jūs, nepabėkite, jums dar reikės, dar yra. Jūs siūlote dėl šito 11 straipsnio siūlymą. Žmogaus teisių komitetas siūlo.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Jūs turite omeny dėl datos?
PIRMININKAS. Ne, čia… Taip, taip, taip. Teisingai, dėl datos.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Iš tikrųjų mūsų pasiūlymas vėlgi netenka prasmės. Aš minėjau kalbėdama, kad buvo siūlymas, kad įsigaliotų nuo birželio 1 dienos. Aš manau, kad komitetas tegul nusprendžia jau pats.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate savo pasiūlymą, taip? Komitetas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas mano, kad kai bus pasirašytas… Nuo įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Jūs numatote rugpjūčio 1 dieną, teisingai? Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies dėl įstatymo įsigaliojimo numatymo nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Jau praėjo, seniai praėjo. Tada reikia rinktis kitą datą. Ką komitetas? Vis tiek gal svarstėte? Nuo kurios realiai datos galima? Nuo įstatymo įsigaliojimo? Bet kur nors turi būti parašyta.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pirmininke, mes tiesiog į tai neatkreipėme… Nėra registruoto pasiūlymo dėl šito įstatymo įsigaliojimo. Iš tikrųjų įsigaliojimas turėjo būti…
PIRMININKAS. Į mikrofoną kalbėkite.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Įsigaliojimas turėjo… Parašyta nuo rugpjūčio 1 dienos, o mes nespėjome. Nebuvo įtrauktas į pavasario sesijos paskutinius posėdžius ir ta data taip ir liko kaboti. Logiška, kad nuo įsigaliojimo. Gal priėmimui mes galime tikrai registruoti?
PIRMININKAS. Jūs registruokite priėmimui, gerai. Čia bus toks formalus klausimas ir jis lengvai… Dabar Seimo kanceliarijos Teisės departamentas…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė šiandien.
PIRMININKAS. Pritarėte? Čia, kaip aš suprantu, ir yra įsigaliojimas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, teisingai.
PIRMININKAS. Čia tada viskas gerai. Mes pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai bendru sutarimu.
Toliau dar viena Seimo pastaba dėl to paties 11 straipsnio. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Aš taip įsivaizduoju, čia 10 palaikančiųjų reikia. Nereikia? Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Jūsų komiteto nuomonė dėl įsigaliojimo datos.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Jūs dėl 6.2?
PIRMININKAS. 11 straipsnio 3 dalis. Seimo kanceliarijos dėl…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Šiandien komitetas svarstė. Rugsėjo 13 dieną mes buvome susitikę ir pritarėme bendru sutarimu Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Mes taip pat pritariame komiteto nuomonei, taip? Taigi dėl 11 straipsnio daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Jūsų dar, gerbiama Kristina, pasiūlymas dėl įstatymo…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, dar vienas pasiūlymas. Gerbiami kolegos, vis tiek aš norėčiau tą pasiūlymą pristatyti. Šiandien mes komitete diskutavome. Tai susiję su skurdo mažinimu, bent jau taip aš teikiau tą pasiūlymą, pasižiūrėjus dabar galiojantį įstatymą, kad yra tam tikra gradacija. Jeigu vienas asmuo, mokamas 100 % skirtumas tarp valstybės remiamų pajamų ir vidutiniškai gaunamų pajamų, atitinkamai, jeigu dviejų asmenų, tai jau antram – tik 80 %, trečiam ir paskesniam – 70 %. Taigi pagal šią schemą išeina, kad, tarkim, jeigu keturių asmenų šeima gyvena savivaldybėje, kurioje aukštas nedarbas ir nepasiūlomos darbo vietos, jai skiriamos labai mažos paramos lėšos, tai iš viso išeina apie 80 eurų vienam šeimos nariui. Žinome, kad perdavėme tas lėšas savivaldybėms, kad kaip savarankišką funkciją vykdytų. Lėšos sutaupomos, o žmonės gyvena skurde. Šiandien komitetas diskutavo dėl to, nepritarė mano pasiūlymui, mano, kad reikia didinti išmokas vaikams. Toks įstatymo projektas bus pateiktas po pietų. Aš pristačiau ir savo pasiūlymą, ir komiteto poziciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar yra 10 palaikančių šitą pasiūlymą? Ar yra 10 palaikančių? Gerai. Yra. Ačiū.
Dabar kalbėkime. Nuomonės už, nuomonės prieš dėl šio pasiūlymo, nes matau, kad čia nuomonės skiriasi. B. Bradauskas – nuomonė už.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų situacija susidaro tokia labai keista, kai nepasiturintys žmonės… Jauni žmonės gauna kur nors užsidirbti pinigų ten vieną ar kitą mėnesį ir išskaičiuoti… Tiesiog tokių nusiskundimų labai daug yra. Todėl manau, kad mes labai protingai pasielgtume, jeigu pritartume šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamas R. J. Dagys norėjo. Nuomonė už? Gerai. Duosime papildomai, kad būtų stipriau. Už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Prieš. Aš esu užsirašęs prieš.
PIRMININKAS. Mano rodo už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano rodo prieš.
PIRMININKAS. Gerai, kalbėkite prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu atkreipti kolegų dėmesį. Kodėl nepritarė komitetas, išskyrus tiktai viena ponia K. Miškinienė ir siūlė, šitai pataisai ir pritarė. Keli motyvai. Iš principo dabar mes paramą teikiame kompensuodami žmonėms pragyvenimo lygį, kiek jiems reikia pajamų išgyventi, kiek minimaliai galėtume tai padaryti. Aišku, didėjant šeimai, panašiai, tos pajamos kitaip perskirstomos ir mes esame įteisinę tą tvarką, kurią mums rekomendavo tarptautinės institucijos, taip ir elgtis, tą diferencijavimą. Čia nėra koks išgalvojimas. Jeigu mes tik visiems vienodai darome, tada atsiranda tas asocialių šeimų faktorius, joms tiktai didina pašalpas, o iš esmės nesirūpina kokiu nors kaupimu. Jeigu mes norime padėti vaikams (o šiandien kaip tik ir ateina tas įstatymas, kuris yra siūlomas), tai vaikų pinigai, kurie ateina su kiekvienu vaiku, yra kur kas teisingesnis būdas spręsti problemą. Tą pasiūlė gerbiama K. Miškinienė. Jis yra socialiai ir kitais atvejais teisingesnis ir neiškreipia pačios paramos sistemos esmės. Todėl komitetas nepritarė šitai pataisai ir siūlo tą dalyką spręsti. Kaip tik šiandien bus pateikiamos pataisos – vaikų pinigų įvedimo visiems vaikams idėja, prie kurios mes turėtume grįžti ir svarstyti. Lygiai taip pat Seimo nariai yra užregistravę čia ir pataisas dėl vaikų pinigų kitų aspektų. Tai yra teisingesnis būdas, negu eiti šituo keliu, todėl komitetas ir nepritarė. Tam nepritarė ir ministerija, ir Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš.
Kviečiu visus balsuoti. Kas pritariate Seimo narės K. Miškinienės siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą – 36, prieš nėra, susilaikė 38. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, apsvarstyti visi straipsniai.
Dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti už, prieš. Yra prieš – gerbiamas R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia yra registracija. Man atrodo, čia kompiuterio dalykai. Aš palaikau įstatymą.
PIRMININKAS. Supratau. Ne, ne, iš praeitos registracijos liko. Matyt, sistema sulaikė ir liko.
Ar galime pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIP-4235 po svarstymo? Gerai. Pritarta.
10.59 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4320(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4320. Svarstymas. Kviečiu į tribūną R. Sargūną pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę. Ruošiasi V. V. Margevičienė.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė minėtą klausimą, įvertino daugelį aplinkybių. Pabrėžtina, kad užfiksuoti keli tokie svarbesni momentai, kad parama skiriama mirties atveju, kada vienas likęs asmuo gauna per mėnesį mažiau kaip tris valstybės remiamus pajamų dydžius, tai yra 306 eurus. Taip pat numatyta, kad parama susideda iš dviejų dalių, t. y. pašalpa numirus asmeniui ir parama palaikams atvežti iš kitų vietovių, iš užsienio šalių. Bet ta parama negali būti didesnė nei 2052 eurai, tai yra 54 bazinės socialinės išmokos.
Taip pat įvertinta ir numatytas ilgesnis nei šešių mėnesių, tai yra dvylikos mėnesių terminas, kada gali asmuo kreiptis dėl pašalpos gavimo. Taip pat galima kreiptis ir elektroniniu būdu, jeigu yra valstybės elektroninės valdžios sistemos teikimo paslauga.
PIRMININKAS. Kolega, gal prie pabaigos, išvadą.
R. SARGŪNAS (DPF). Komitetas apsvarstęs vienbalsiai pritarė šiam įstatymo projekto pakeitimui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu į tribūną V. V. Margevičienę.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo papildomas komitetas. Aš jums pristatau išvadą dėl Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo projekto. Buvo gautos trys Teisės departamento pastabos, bet dvi yra redakcinio pobūdžio, o vienai mes pritarėme. Komiteto sprendimas yra iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams tiek vieno, tiek kito komiteto. Ar yra?.. (Balsai salėje) Svarstymo stadijoje yra vienas siūlymas. Tai būtų K. Miškinienės siūlymas dėl 14 straipsnio. Ar yra dešimt palaikančių dėl K. Miškinienės? Gerai, yra, matom.
Gerbiamoji Kristina, pristatykite savo siūlymą. (Balsai salėje) Galite iš vietos.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūlymas labai paprastas. Analogiškas kaip ką tik svarstyto įstatymo. Įsigaliojimo data. Įsigaliojimo datos terminas jau irgi praėjęs, projektas su ženklu ES, taigi mes siūlome nuo to, kai įstatymas įsigalios, nuo priėmimo.
PIRMININKAS. Supratome. Ar galime bendru sutarimu pritarti K. Miškinienės siūlymui? Pritarta bendru sutarimu. Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Po svarstymo norinčių kalbėti už, prieš nėra. Galbūt galima pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4320 bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Šio įstatymo projekto svarstymo procedūros baigtos.
11.04 val.
Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3403(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3403(2). Pranešėjas – P. Narkevičius. Nėra. Galbūt kas nors iš Biudžeto ir finansų komiteto galėtų pavaduoti P. Narkevičių? Kas yra iš Biudžeto ir finansų komiteto? Svarstymas. Kas yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas? B. Bradauskas. Galbūt, Broniau, jūsų paprašytume. Čia dėl kompensacijų nepriklausomybės… Mes jums duosime medžiagą, jūs tiesiog… Projektas Nr. XIIP-3403, čia dėl kompensacijų gynėjams, nukentėjusiems sausio 11–13 dienomis. Prašom, Broniau, šičia.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą projektą ir jam yra vienbalsiai pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdote komiteto nuomonę. Norinčių kalbėti nėra. Pasiūlymų dėl straipsnių nėra. (Balsai salėje) Galbūt galima po svarstymo bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Aš matau, kad pritarta bendru sutarimu. Konstatuoju… Aš nematau gerbiamosios Seimo Pirmininkės. Jeigu atsiras Seimo Pirmininkė…
Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė minėjo, jeigu klausimai neproblemiški, galima taikyti ypatingą skubą. Noriu jūsų paklausti, ar galime dėl šio įstatymo projekto taikyti ypatingą skubą, nes čia toks jautrus klausimas? Gerai, ypatinga skuba. Po svarstymo mes jau pritarėme.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3403, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus pabalsuoti. Jautrus klausimas. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3403) yra priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3512(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3512(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną V. Saulį pristatyti Audito komiteto nuomonę.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, dar birželio mėnesį apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstyti buvo gautos keturios Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai. Mes Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarėme. Pritarėme arba iš dalies, arba atsižvelgėme į jų pasiūlymus. Taip pat buvo gauta viena Europos teisės departamento pastaba, į kurią taip pat atsižvelgėme. Kadangi buvome užklausę ir Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonės, gavome Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą. Pritarėme iš dalies Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadai. Taip pat gavome Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, kuria iš esmės pritarė šio įstatymo projekto straipsnio pakeitimui su savo pasiūlymais. Taip pat gavome papildomų komitetų, tai Biudžeto ir finansų komiteto, Ekonomikos komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, išvadas, kurioms mes irgi pritarėme. Savo ruožtu Audito komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto patobulintam mano jau minėtam įstatymo projektui ir pateikėme du pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Bendra mūsų komiteto išvada – šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu į tribūną R. Markauską pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Ruošiasi R. Žemaitaitis pristatyti Ekonomikos komiteto nuomonę.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minimą projektą. Iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Audito komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 30 d. nutarimą. Už – 7, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną A. Mockų, kuris pristatys Ekonomikos komiteto nuomonę.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, Ekonomikos komitetas taip pat apsvarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus. Atskirųjų nuomonių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu kolegę A. Bilotaitę pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdote visų komitetų nuomonę.
Ar yra norinčių svarstymo stadijoje kalbėti? A. Anušauską kviečiu į tribūną. Dėl motyvų vėliau. (Balsai salėje) Atidarysime.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatyme yra tokių nuostatų, kurios buvo sukritikuotos Specialiųjų tyrimų tarnybos. Kaip teigiama Audito komiteto išvadose, į tas pastabas buvo atsižvelgta iš dalies. Manyčiau, kad esminė išvada, kuri buvo padaryta, su jokiais Audito komiteto pasiūlymais jos nepakeitė… O esminė išvada yra tokia, kad įstatymu būtų sudarytos prielaidos pasipelnyti valstybės sąskaita, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Tie rizikos veiksniai neišnyko. Ir atkreipkite dėmesį, kad jeigu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, ką reiškia Audito komiteto išvada pritarti iš dalies? Iš dalies negrąžinti? Iš dalies grąžinti? Aš manau, kad tos išvados, kurios buvo surašytos, nevisiškai, faktiškai neišsamiai atsakė į Specialiųjų tyrimų tarnybos padarytą antikorupcinį vertinimą, todėl aš siūlyčiau šiam projektui nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už, prieš dėl šio įstatymo projekto.
Gerbiamasis A. Skardžius – nuomonė už.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties pasiklausyti pono A. Anušausko, kuris išėjo pakalbėti, kad tik pakalbėtų… Kalbama apie valstybės turtą, išskirtine teise valdomą valstybės. Tai yra apie jūrų uostą, apie geležinkelius. Tai yra tas turtas, į kurį investuoja būtent valstybės įmonė. Šiuo atveju ji negali juo disponuoti. O sprendimai priimami ne pasipelnymo tikslu, pone Anušauskai, o Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu suteikiama teisė disponuoti tuo turtu, ką numato ir Valstybės turto valdymo įstatymas.
Tad, gerbiamas kolega, prieš eidamas į tribūną, jūs įsigilinkite ir nevarykite popso. Siūlau balsuoti už, nes šitą įstatymą teikia ir Finansų ministerija, ir turbūt Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistai, jeigu ten yra tokių, turėtų įsigilinti. Tai dėl valstybės turto valdymo reikalingas įstatymas. Tai įstatymas, kuris reikalingas tik dėl valstybės išskirtine teise valdomo turto, kurį vos kelios įmonės turi valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. A. Anušauskas – nuomonė prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Suprantu, kad ponas A. Skardžius visada kalba apie tai, ką puikiai supranta. Todėl aš ir teigiu, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, kad šiuo reguliavimu būtų gerokai padidintas valstybės savivaldybių įmonių turto, kurį būtų galima perduoti kitiems subjektams, kiekis ir kad valstybė iš valstybės biudžeto lėšų privalėtų dengti įmonių įsiskolinimų dalį, kurios nepadengtų išieškojimai, ir būtų sudarytos sąlygos korupcijai. Jis puikiai žino, kam skirtas šis įstatymo pataisymas. Su tuo ir sveikinu, ir siūlau įstatymo projektui nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsiskyrė. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-3512, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš – 11, susilaikė 17. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-3512 po svarstymo pritarta balsų dauguma.
Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų atsiklausti. Pagal darbotvarkę lyg ir trumpa pertrauka. Ar reikia pertraukos? Reikia? (Balsai salėje) Nes darbotvarkė ilga. Gal dirbame? Gerai, tada mes dirbame iki pusės dvylikos ir padarysime paskui nedidelę pertraukėlę, truputį pajudėsime ir vėl susirinksime. Sutarėme bendru sutarimu.
11.17 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3833(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3833(2). Pranešėjas – gerbiamasis A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Ruošiasi A. Paulauskas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą ir 6 balsavus už, 4 prieš įstatymo projektui pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Artūrai Paulauskai, kviečiu į tribūną kalbėti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šių metų birželio 1 dieną apsvarstė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir nepritarė, atsižvelgdamas į Aplinkos ministerijos siūlymą. Balsavimo rezultatai: 2 – už, 2 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs išgirdote dviejų komitetų nuomonę. Yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje. Pirmąjį į tribūną kviečiu B. Bradauską.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, deja, afrikinio kiaulių maro situacija Lietuvoje negerėja, židinių atsiranda papildomai. Neįrodinėsiu, kas tą užkratą nešioja, bet vienas iš veiksnių yra sužeisti laukiniai gyvūnai, tai būtent šernai, kuriuos sužeidus teka kraujas ir tik per kraują daugiausia yra nešiojamas šis užkratas. Situacija būtų galbūt vienokia ar kitokia, bet Europos Sąjungos reikalavimai eksportuoti kiaulieną… Deja, pakliūna į zonas labai dideli kompleksai, kurie negali to daryti. Ir tada veterinarija priėmė sprendimą įpareigoti visus mažus ūkininkus, o jų yra apie 30 tūkst. Lietuvoje, išskersti kiaules ir neauginti privačiose fermelėse, fermose po penkias, šešias, dešimt kiaulių ir t. t. Vadinasi, Lietuvoje, kada mūsų tradicijos yra tokios – kiauliena prieš Kalėdas, prieš Velykas – nebeliks kiaulių. Situacija yra labai grėsminga. Viena iš priemonių kovoti su afrikiniu kiaulių maru yra užkardymas to užkrato nešiojimo. Kadangi Medžiotojų ir žvejų draugija yra įsipareigojusi sumažinti laukinių gyvūnų – šernų skaičių iki nustatytų veterinarijos normų, mes negalime to užtikrinti neturėdami tam priemonių.
Tie, kurie yra Gyvūnų globos organizacijos nariai ir panašiai, tie, kurie čia šiandien kalbės, aš žiūriu į kolegą poną Liną… Kas šernui yra geriau: ar sužeistam lakstyti po mišką, ar būti vietoj nušautam ir nesikankinti? Aš manau, kad yra kur kas žmoniškesnis būdas – nesikankinti. O kad reikia tą kiekį sumedžioti, tai niekur nedingsi, ne mes čia sugalvojome, tai yra europinis dalykas. Mes tikrai nemanome, kad kas nors atsitiks, jeigu mes naudosime naktinio matymo prietaisus. Šernus įmanoma sumedžioti tik naktį ir mes, medžiotojai, turime juos matyti. Mes turime matyti, kokį šerną šauname, kaip šauname, ir panašiai.
Todėl šitas mūsų reikalavimas ir prašymas yra labai teisėtas. Manau, galima dienų dienas diskutuoti dėl šito dalyko, bet jeigu mes turime reguliuoti laukinių gyvūnų skaičių, mes turime turėti tam priemones, ir žmoniškas priemones. Naktinio matymo taikikliai kaip tik neleidžia gyvūnui kankintis ir nešioti užkrato, kas labai svarbu. Be to, turėkite omeny, kad jeigu atėjo banda šernų, neiššausi du kartus, iššausi vieną kartą, nes jie visi pabėga. Jeigu mes iššausime ir šerną sužeisime, tai jis nešios tą užkratą, o nušautas vietoje to nedarys.
Todėl labai prašau, gerbiami kolegos, supratimo ir kartu sakau tiems, kurie balsuosite, kad gyventojai, kurie augina kiaules, klauso ir žiūri, tegul jie ir sprendžia, kaip už jus balsuoti per rinkimus. Ar jūs padedate gyventojams išlaikyti kiaules ir Lietuvoje auginti kiaules, ar jūs esate prieš. Jeigu norite, kad 30 tūkst. mūsų gyventojų išskerstų kiaules, prašom balsuoti prieš, o jeigu norite palaikyti mūsų ūkininkus, tai balsuokite taip, kaip mes siūlome. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu L. Balsį.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ar čia rinkimai taip trenkė į protą, ar čia kas visiems darosi, nes skamba tiesiog paradoksaliai. Tokį baisų įstatymą teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, o kiti pateikėjai bando prisidengti jau seniai išdiskutuotais, išvardintais šernų, kiaulių maro argumentais. Nereikėtų čia iš šitos tribūnos gąsdinti kiaulių augintojais, kurie dabar staiga nebalsuos. Žinote, aš galiu jus irgi informuoti, kad yra dešimtys tūkstančių aplinkos ir gamtos, ir gyvūnų mylėtojų, kurie tikrai nebalsuos už jus ir už jūsų naktinius taikiklius. Ir tikrai raginu tą daryti, jeigu čia iš šitos tribūnos prasidėjo politinė kampanija.
Gerbiami kolegos, kiaulių maras neturi jokio ryšio su naktiniais taikikliais. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasakė prieš, Aplinkos ministerija prieštarauja, patys medžiotojai prieštarauja. Galbūt maža dalis tokių galimai paveiktų, kaip ką tik buvęs pateikėjas, gal ir nori, bet patys sąžiningi medžiotojai tikrai nenori tų naktinių taikiklių. Netiesa, kad neįmanoma sumedžioti šerno be naktinio taikiklio. Tai būtų bent keletas patarimų: medžioklėje atsisakyti burnelės, tada akis bus taiklesnė, tiesiog naudoti tuos metodus, kuriais naudojasi visi kiti taiklūs ir blaivūs medžiotojai. Jie sumedžioja per metus apie 60 tūkst. šernų šiuo metu. Galima naudotis ir prožektoriais, ir žiūronais, yra tų priemonių labai labai daug.
Kiaulių maro problemos šita medžioklė neišspręs. Europos Sąjunga, atvirkščiai, draudžia medžioti ir rekomenduoja visai kitas priemones, kad tie šernai neišsilakstytų, kaip čia ponas B. Bradauskas sakė, teisingai sakė, kad jie išsilaksto, kai į juos yra šaunama. Įteisinus naktinius taikiklius, sukontroliuoti, kas bus nušautas naudojant tą naktinį taikiklį, ar šernas, ar elnias, ar kiti gyvūnai, kuriuos draudžiama medžioti, niekas nesukontroliuos. Nebent prie kiekvieno medžiotojo pastatysime aplinkos apsaugos inspektorių, kuris žiūrės atsigulęs šalia, kaip ten kas vyksta.
Gerbiami kolegos, kiek gi galima, mes jau kokius tris ar keturis kartus Seime svarstėme šį klausimą, jis buvo vis atmetamas ir atmetamas? Ir vėl išvarytas per langą grįžta ponas B. Bradauskas per kaminą su tais pačiais siūlymais. Kas gali paneigti galimybę, kad už to neslypi kažkokie dideli pinigai ir galima korupcija? Gerbiami kolegos, atmeskime šitą nehumanišką, neteisingą ir kvailą įstatymo projektą ir daugiau prie jo negrįžkime. Tikiuosi, kad kitas Seimas, girdėdamas šitas diskusijas, tikrai bus išrinktas atsižvelgiant į gyvūnų gerovės, apsaugos, o kartu žmonių ir mūsų gamtos gerovės kriterijus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). B. Bradauskas išmoko demagogijos ir nežinau, ar bent vieną žmogų, esantį čia, salėje, jo demagogija bent kiek veikia. Aiškiai žinoma, dėl ko tų taikiklių reikia elitinių medžioklių organizatoriams, šernai ir maras čia niekuo dėti dalykai. Aš suklusčiau ir palaikyčiau, jeigu iš tikro būtų sakoma, kad reikia plėsti medžiotojų būrelius, kad reikia liberalizuoti medžioklę tiems savininkams, kurie turi savo miškus. Jiems yra uždrausta. Elitas turi medžioti. Tai išplėsim, kadangi yra toks maro pavojus, tai leisime medžioti kiekvienam ūkininkui, kuris pamatęs šerną artinantis prie jo lauko pykšt ir nušauna. Čia to neleisime, elitas turi medžioti. Aišku, kad dienos metu B. Bradauskas dirba atsakingą darbą, sėdi Seime, o tuos šernus reikia nuvažiavus pyškinti naktį.
Tas įstatymas mūsų jau yra pergrumuliuotas tūkstantį kartų. Mes girdėjome keisčiausių argumentų apie nacionalinį saugumą, apie dar kažką. Visi tie argumentai yra niekiniai. Lygiai taip pat mes matysime, kaip gražiai Seime pasiskirsto medžiotojų balsai ir žmonių, kurie neturi jokio intereso persivalgyti ir tukti nuo kiaulienos, nuo šernienos, atsiprašau. Tegul medžioja taip, kaip medžioja visas civilizuotas pasaulis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, buvo išsakytos nuomonės. Taigi nuomonės už, prieš dėl šito įstatymo projekto. Nuomonė už – B. Bradauskas. Prašom, kolega.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Be abejo, aš visus argumentus išsakiau kalbėdamas, bet dabar, išklausęs dviejų pasisakymų… Žinote, ten, kur aš nieko nenutuokiu, paprastai nelendu į tuos klausimus. Na, apsijuokėte prieš visą Lietuvą. Tie, kurie bent kiek supranta medžioklės reikalus, ypač kolega K. Masiulis, pasirodė visiškas, visiškas, nesakysiu, kas visiškas. Nešioti dar kokius nors garbingus vardus keistoka, tiesiog keistoka, kaip taip galima blūdyti – naktį nemedžioti, dieną medžioti. Pone Masiuli, kur tu matei dieną vaikščiojančius šernus po sodybas ir panašiai? Klausykite, nenoriu net kalbėti. Jeigu iš tikrųjų norite bent kiek kovoti su afrikiniu kiaulių maru, jūs įsiklausykite, ką kalba 30 tūkst. žmonių, ir tada suprasite. O jeigu nenorite jų suprasti, na, jūsų valia.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bradauskai, aš siūlau – atverkite duris į elitinius medžioklės būrelius visiems norintiems. Suteikite galimybę laisvai medžioti savo plotuose savininkams, suteikite laisvai turėti ginklus ūkininkams, kad jie galėtų medžioti šernus. Tarkime, tik šernus, ir viskas. Ir spręskite problemą. Bet jūs problemos spręsti nenorite. Jūs norite turėti optinius naktinius taikiklius, ir tiek. Nereikia. Svarbiausia, reikėtų baigti dešimt kartų siūlyti tą patį atmestą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, aš matau čia nuomonės labai stipriai išsiskiria. Po svarstymo kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-3833, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 48, prieš – 21, susilaikė 10. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-3833 yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, kaip ir tarėmės, pusės valandos pertrauka. Renkamės čia, į plenarinių posėdžių salę, lygiai 12 valandą. Gerų pietų!
Pertrauka
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Jau yra apsvarstyta dešimt klausimų ir svarstysime… Deja, nematau A. Palionio. Kreipiuosi į pavaduojančius seniūnus, kad susirinktų kolegos į posėdžių salę. Turime tęsti. Galime registruotis, bet tai nepadės vesti posėdžio. Registruojamės!
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Net atmesti negalime – reikia 36. (Balsai salėje)
12.02 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4168(2), Kino įstatymo Nr. IX-752 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4169(2), Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4170(2), Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I -1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4171(2), Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5, 6 ir 311 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4172(2), Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo Nr. IX-672 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4173(2) (svarstymas)
Matau A. Zeltinį. Tada svarstome 1-12 klausimą – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir penkis lydimuosius. Kviečiu pristatyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas.
A. ZELTINIS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti komiteto patobulintą Visuomenės informavimo įstatymo projektą.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Norėčiau pasakyti, kad ir tuose kituose įstatymuose yra įrašoma ta pati pataisa, t. y. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas įvardijamas Administracinių nusižengimų kodeksu. Tokie pakeitimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, jūs visus – ir lydimuosius aptarėte, taip?
A. ZELTINIS (LSDPF). Taip. Jie taip pat…
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. Kviečiu M. Bastį pristatyti Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą dėl Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4168 ir įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Taip pat ir lydimiesiems buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą galbūt paprašysime pristatyti S. Brundzą, nes nematau nei pirmininko, nei pavaduotojo. Užtenka vieno. Pagrindinį…
S. BRUNDZA (LSDPF). Laba diena. Tuoj, minutėlę! Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Balsavimo nebuvo. Bendru sutarimu už. Čia turime dėl…
PIRMININKAS. Ir lydimuosius, jeigu galima – Kino įstatymo, Autorinių teisių, Kilnojamųjų kultūros vertybių…
S. BRUNDZA (LSDPF). Dabar dėl kitų. Vėlgi Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritarė. Toliau dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo. Čia atsiprašau, visa krūva, aš tada neskaitysiu, bet bendru sutarimu už. Viskas kol kas vieningai. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas. Bendru sutarimu už. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5, 6, 311 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Bendru sutarimu už.
Paskutinis – Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Bendru sutarimu už. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū. Diskusijoje (matau) užsirašiusių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Visuomenės informavimo įstatymui ir jo lydimiems įstatymams? (Balsai salėje) Atsiprašau. Gerai.
Motyvai už, prieš. Peršokome. Atsiprašau. A. Anušauskas kalbės prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiaip aš suprantu, kad reikėjo pataisyti tą pavadinimą – Administracinių teisės pažeidimų į Nusižengimų, tačiau Vyriausybės siūlytame variante to vieno taisomo straipsnio pabaigoje buvo numatyta procedūra, kad jeigu teismas, nagrinėdamas komisijos prašymą laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo platinimą internete, užsakomųjų visuomenės informavimo priemonių paslaugų veiklą, nustato administracinės teisės pažeidimą ir t. t. ir apie tai praneša tam tikrai institucijai. Šie žodžiai, kurie buvo ir Vyriausybės siūlytame variante, yra išbraukiami. Tiesą sakant, niekas iš pristatančių nepaaiškino, kur visa tai atsiduria ir ar išvis atsiduria. Būtų gerai žinoti, o kol kas negalėčiau pritarti, nes nežinau motyvų, kodėl išbraukta.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate Visuomenės informavimo įstatymui ir jo lydimiesiems įstatymams, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dar kartą kreipiuosi į frakcijų seniūnus – suraskite pranešėjus. (Balsai salėje) Ne tik socdemų. (Balsai salėje) Liberalai apklausose. (Balsai salėje)
Už balsavo 37, prieš nėra, susilaikė 14. Po svarstymo įstatymų projektų paketui pritarta.
12.09 val.
Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 3, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4240(2) (svarstymas)
Svarstome 1-14 klausimą – Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – J. Kondrotas, Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo stadija.
J. KONDROTAS (DPF). Gerbiami kolegos, komitetas dėmesingai svarstė šį įstatymo projektą ir 2016 m. birželio 8 d. posėdyje vieningai pritarė komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 3, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pasiūlymus dėl šio projekto teikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Į visus pasiūlymus buvo atsižvelgta. Užsitęsus šio įstatymo svarstymo procedūroms Seime, pateiktas Seimo nario P. Čimbaro pasiūlymas pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą – 2016 m. rugsėjo 1 d. į 2017 m. sausio 1 d. Šiandien komitetas vieningai pritarė P. Čimbaro pasiūlymui ir siūlo pritarti šiam projektui.
Projekto esmė yra ta, kad supaprastinta žemės ūkio produkcijos įkeitimo bankui tvarka ir greičiau subjektai galės gauti paskolą apyvartinėms lėšoms. Kai buvo geros grūdų ir kitos produkcijos kainos, įmonės šia tvarka visai nesinaudojo arba mažai naudojosi, tačiau dabar, kritus kainoms ir pablogėjus kokybei, gali būti, kad daugiau naudosis įstatymo nustatyta tvarka siekdamos užsitikrinti kreditavimą. Prašau gerbiamuosius Seimo narius pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Gerbiamasis pranešėjau, nepabėkite, yra Teisės departamento pasiūlymų dėl 7 straipsnio. Pritarta. Prieštaraujančių nebus? Gerai. Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Prieštaraujančių nėra? Sutariame. Ir Seimo nario P. Čimbaro dėl įsigaliojimo datos. Komitetas pritarė. Ar prieštaraujančių nėra? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Ačiū, pranešėjau, dėkoju. (Balsai salėje)
Už, prieš nėra. Balsuojame.
Už – 59, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
12.13 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 91 ir 92 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1621(3) (svarstymas)
Stebiu salę ir kviečiu Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 91 ir 92 straipsniais įstatymo projekto pranešėją V. V. Margevičienę. Gerbiamoji Vince, jūs visą laiką pasiruošusi. Eikite į tribūną!
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Žmonių užkrečiamųjų ligų, taip?
PIRMININKAS. Taip.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pristatau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą. Išvada yra labai sudėtinga, nes buvo labai daug Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Komiteto kolegos beveik visoms Teisės departamento…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Vince, mes svarstome antrąjį, kurį reikia grąžinti, nes dėl pirmo įstatymo nėra pagrindinio komiteto pranešėjos V. Filipovičienės.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Čia aš apie tai ir kalbu, kad turėjome labai daug pastabų. Tada nevardinsiu jų visų. Mūsų komiteto išvada bendru sutarimu yra tokia – grąžinti iniciatoriams tobulinti įstatymą.
PIRMININKAS. Supratau. Labai ačiū.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Už, prieš nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Ačiū, pritariame.
12.15 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3323(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-17 klausimą – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – A. Monkauskaitė, Sveikatos reikalų komitetas.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė jam: už – 9, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis užsirašė diskutuoti dėl tabako. Bet, ko gero… (Balsai salėje) Kolegos pataria… Gerbiamieji kolegos, ar bus norinčių kalbėti už, prieš? (Balsai salėje) K. Masiulis netgi pritaria.
Balsuojame.
Už – 38, prieš – 3, susilaikė 21. Po svarstymo Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
12.17 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 22, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4349(2) (svarstymas)
Norėčiau paklausti, ar negalėtumėte pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvados dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo? Mes turime išvadą. Kolegės V. Filipovičienės nematau. D. Mikutienė, komiteto pirmininkė, pasirodė. Gerai, kviečiu D. Mikutienę.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Čia dėl projekto Nr. XIIP-4349?
PIRMININKAS. Taip, Nr. XIIP-4349.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė įstatymo projektą, pateikė savo siūlymus, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V. V. Margevičienę pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada – grąžinti iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Europos teisės departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo, kurio nuostatomis iš dalies yra sprendžiamos šio įstatymo teikiamos problemos… Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų nėra.
Balsuojame. Kas pritariate Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už.
Už – 70, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymui pritarta.
12.20 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2440 (svarstymas)
Norėčiau paprašyti I. Degutienę pateikti išvadą, nes A. Palionio nėra, o jūs siūlote atmesti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Aš matau, parašyta – atmesti. Komitetas… Nežinau, gal galėsime neatmesti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Už balsavo 9, prieš – 1, susilaikė 2. O komiteto sprendimas – įstatymo projektą atmesti. Komitetas nepritaria, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos būtų naudojamos persikėlimui keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos bilieto kainai kompensuoti tarnybos reikalais vykstantiems krašto apsaugos sistemos institucijų valstybės tarnautojams, kariams, darbuotojams ir žvalgybos pareigūnams bei šių institucijų tarnybų transporto priemonėms. Taigi komiteto nuomonė – balsų dauguma atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų kalbėti nėra norinčių. Balsuojame. Kas pritariate komiteto sprendimui atmesti, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už balsavo 38, prieš balsavo 18, susilaikė 19. Atmesta.
12.22 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3884(2) (svarstymas)
Svarstome Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3884(2). Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kolegos, šių metų birželio 29 dieną Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Žvalgybos įstatymo 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriame kalbama apie žvalgybos pareigūnų tam tikras socialines garantijas, ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą. Turbūt I. Degutienę įdarbinsime šiandien? Dėkojame opozicijai už konstruktyvų darbą. (Balsai salėje)
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Taigi Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas siūlo pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Toks sprendimas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju I. Degutienei. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą turėčiau pristatyti aš. Jeigu neprieštarausite, tai komiteto išvada labai trumpai. Siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui iš esmės pritarti po pateikimo įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
Ar yra norinčių kalbėti diskusijoje? Nėra – man sako. Motyvų už, prieš nėra. Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl Žvalgybos įstatymo 69 ir 70 straipsnių pakeitimo.
Už balsavo 72, prieš nėra, susilaikė 1. Žvalgybos įstatymo 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Kadangi nerandame kolegų, tai popietinės darbotvarkės 2-13 klausimas. (Balsai salėje) Prašom. Per šoninį mikrofoną – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu truputį atkreipti socialdemokratų dėmesį į prieš tai buvusį projektą, dėl kurio, kaip matau… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Socialdemokratai, jūsų prašo atkreipti dėmesį!
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad prieš tai buvusiame įstatyme buvo Krašto apsaugos ministerijos ir būtent jūsų frakcijos nario J. Oleko pasiūlymas pakeisti Kelių priežiūros įstatymą taip, kad kariai, atlikdami tarnybą, taip, kaip yra policininkams, medikams ir kitiems, keltis galėtų keltu į Neringą nemokamai. Tai yra visiškai logiška, nes ten yra labai jautrios karinės bazės. Įsivaizduokite situaciją, jeigu reikia labai greitai keltis, o jie dar turi pinigus mokėti. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad jūs visi nepritarėte būtent J. Oleko pasiūlymui ir gal įvyko tiesiog tokia klaida, kad ji neįvyktų balsuojant jau dėl viso įstatymo po to, kai mes jį priimsime.
PIRMININKAS. Labai ačiū, bet mes sąmoningai balsavome.
12.27 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4615 (pateikimas)
2-13 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4615. Pateikimo stadija. Kviečiu E. Šablinską.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Paaiškinu priežastis, kodėl reikia keisti. Šių metų birželio 28 dieną kai kurie neįgalieji turėjo teisminius procesus Administraciniame teisme ir įrodė, kad tai, kas yra priimta ministerijos įsakymu, dar perdarant sistemą iš (…) vadinamąją Neįgaliųjų tarnybą, 2005 metais buvo surašytos neįgaliųjų specialiosios nuolatinės ir kitos priežiūros vadinamosios pagalbos, t. y. lengvasis automobilis, už autobusą bilietai, taip pat visiškai neįgaliam paslaugos, kurios galiojo beveik vienuolika metų. Dabar, po teismo sprendimo, kas įdomu, kad teismas birželio 28 dieną, priimdamas šį sprendimą, pasakė, kad šis aktas yra per žemo rango, turi būti nustatyta įstatymu. Labai gaila, kad jis įsigaliojo kitą dieną po priėmimo, t. y. nuo priėmimo dienos, tuo sustabdydamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nustatyti neįgaliesiems poreikius. Du mėnesius šis dalykas yra sustojęs, nieko nebuvo atliekama. Aš manau, Teisėjų taryba turėtų pasižiūrėti, už tokį dalyką ir pabarti.
Teismas žinodamas, kad mūsų parlamentas nedirba ir to klausimo negalės operatyviai išnagrinėti… Du mėnesius kiekvieną dieną ten ateina net šimtai tokių žmonių, kurie turi gauti poreikius, jie jų šią dieną negavo. Todėl dabar mes operatyviai pataisėme, tiksliau, iš įsakymo tuos poreikių nustatymus perkėlėme į aukštesnį rangą, t. y. į šį įstatymą. Norime, kolegos, kad kuo greičiau jis būtų patvirtintas ir priimtas, kad neįgalieji galėtų pagal nustatytus poreikius gauti vadinamąją pagalbą iš valstybės. Jeigu bus klausimų, atsakysiu. Dėkui.
PIRMININKAS. Jūs puikiai paaiškinote, niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritariame.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną.
12.31 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4691 (pateikimo tęsinys)
Jaučiamas rinkimų laikotarpis, nėra pranešėjo. Gerbiamoji Pirmininko pavaduotoja Irena Degutiene, ar galėtumėte mane trumpai pavaduoti, aš galėčiau pristatyti įstatymo projektą? Per šoninį mikrofoną – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal galima greičiau, nes, sakau, jau tūkstančiai žmonių negauna šitų išmokų.
PIRMININKAS. Mes komitete pasistengsime, tikrai apsvarstysime. Taigi toliau pirmininkaus I. Degutienė.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes frakcijos vardu prašome daryti pertrauką iki kito posėdžio, kadangi šį klausimą svarstyti yra visiškai nekorektiška. Ministras serga, jokio būtinumo dabar įgalioti kitą ministrą, kuriam pateikta interpeliacija, spręsti kitas problemas tikriausiai nėra. Būkime korektiški sergančio žmogaus atžvilgiu. Manau, kad duos Dievas, žmogus pasveiks ir toliau gražiai tęs darbus. Jeigu mes atversime tą Pandoros skrynią, patikėkite, ar dabartinė valdžia, ar būsima, kad ir kas būtų valdžioj, valdžia tikrai pasinaudos tais dalykais ir kur nors išvykus pavaduojantis priskirs kažkokių asmenų, susijusių ar nesusijusių su viešaisiais interesais. Todėl siūlau šio klausimo nesvarstyti. Likimas pasakys, ką mums reikia daryti, o šiandien frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, kitas posėdis yra po pietų nuo 15 valandos. (Balsai salėje) Pagal Statutą taip nėra. Balsuojame. Pasiūlymas yra. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 33, prieš – 11, susilaikė 28. Pertrauka iki kito posėdžio.
12.34 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4690 (pateikimas)
Kol grįš vicepirmininkas A. Sysas, noriu pakviesti gerbiamąjį K. Daukšį, kol vėl nedingo iš salės. Bet kad jau dingo. Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, kviečiu pateikti Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-4690.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Siūlome, kad išmokų vaikams įstatyme būtų nustatyta, kad išmoka būtų mokama visiems bendrai gyvenančių asmenų auginamiems ar globojamiems vaikams ir nepriklausytų nuo šeimos gaunamų pajamų dydžio. Tokiu atveju siūlome iki 2 metų išmoką iki 0,9 bazinio dydžio, o nuo 2 iki 18 metų – 0,75 bazinio dydžio.
PIRMININKĖ. Tai kaip ir viskas?
K. DAUKŠYS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau pirmininkauja A. Sysas.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Norėčiau pakviesti Kęstutį grįžti. Tikėkite vedančiaisiais. Pirmasis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ką jūs manote šalia šito viso dalyko? Aš pamenu, kad mūsų kolega V. Gapšys siūlė panašų variantą, ko gero, jūs tą galite patvirtinti. Bet ką jūs apskritai manote apie daugiavaikes šeimas, apie gausias šeimas, kurios turi tris ir daugiau vaikų, kad ir jiems būtų galima teikti išmokas neatestuojant pajamų? Labai ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Šituo įstatymu mes padarysime, kad visos šeimos, kurios augina vaikus, ar daugiavaikės, ar vieną vaiką, ar du, gautų išmokas nepriklausomai nuo pajamų dydžio.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kiek reikės papildomai lėšų, ir ar nemanote, kad reikia paprašyti Vyriausybės išvados? Ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš esmės aš džiaugčiausi, jeigu reikėtų kuo daugiau lėšų, nes tai reikštų, kad Lietuvoje yra daug vaikų. Mūsų tikslas yra, kad tų vaikų būtų daug. Valstybė tikrai neturi gailėti tų pinigų, nes po to tie vaikai užaugę uždirbs pensijas tiems, kurie dabar dar dirba, ir sukurs visas kitas gėrybes. Aš tikrai manau, kad šiuo atveju ne pinigus reikia skaičiuoti, bet vaikus.
PIRMININKAS. Stipriai skamba, kai sako – mūsų pareiga. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolega, iš tikro netenkina tas jūsų atsakymas. Mes turėtume konkrečiai žinoti biudžetą ir galimas išlaidas. O aš norėčiau formuluoti klausimą ir taip. Ar nebus taip, kad dėl gerų norų šeimos bus nuskriaustos? Nes jeigu padėsime visoms šeimoms, tai, aišku, kad biudžetas vis tiek ribos mūsų galimybes, tai mes visoms šeimoms padėsime silpniau, negu padėtume tomis lėšomis toms šeimoms, kurioms tikrai reikia pagalbos, tiems vaikams, kuriems tos pagalbos daugiau reikia. Kita vertus, man norėtųsi iš tikro padėti toms šeimoms, kurios yra skurdesnės, ir ne visai padėti arba net visai nepadėti šeimoms, kurios sugeba, generuoja labai stiprias ir geras pajamas. Jiems ta pagalba bus net nejuntama.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamas Kęstuti, aš atsakysiu dvejopai: vieną kartą pajuokaudamas, kitą kartą rimtai. Pradėsiu nuo rimtai. Iš esmės yra vaiko pinigai ir iš esmės Lietuva susiduria su problema, kad vaikų mažėja. Jeigu mes suskaičiuotume, kiek kainuoja išlaikyti mokyklas, kurios nepilnai užkrautos, išlaikyti vaikų poliklinikas, kurios nepilnai užkrautos, išlaikyti kitą valstybės infrastruktūrą, tai jūs pamatytumėte, kad tų pinigų tikrai labai daug atsiras. Į šitą dalyką mes, kaip ekonomistas sakau, turime žiūrėti, nes mes turime sukūrę infrastruktūrą, kuri neišnaudojama. Tie pinigai, kuriuos mums reikės vaikams pridėti, yra ženkliai mažesni, palyginti, kiek mes pinigų kasmet išleidžiame tai infrastruktūrai išlaikyti, kad tikrai apsimoka tai daryti.
Antras dalykas, pajuokausiu. Iš tikrųjų, jeigu mes būtume kažkada išleidę tuos pinigus vaikų pinigams, kai jūs buvote valdžioje, o ne apmokėję tam tikrų energetinių projektų piarą po 80 mln. Lt, tai tikrai šiandien, ko gero, būtų visai kita padėtis ir su Lietuvos vaikais. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų labai gera ir graži iniciatyva, bet mano klausimas labai paprastas. Jūs jau ketveri metai esate valdžioje, tokių pasiūlymų neįgyvendinote, štai dabar liko trys savaitės iki artėjančių Seimo rinkimų ir pasipylė tokie pasiūlymai. Pirma klausimo dalis, ar tai nesusiję su paprastu noru papolitikuoti, o ne padėti vaikams?
Ir antra klausimo dalis. Jūs minėjote, kad jums labai svarbūs vaikai, kad jie užaugs, išlaikys pensininkus, mokės mokesčius, tai iš principo yra teisinga. Aš norėčiau paklausti. Galbūt pasikeitė jūsų asmeninė ir jūsų frakcijos nuomonė dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kurį jūs iš principo sužlugdėte pritardami konservatyvesniam variantui ir padarėte jį neveikiantį? Ar toks jūsų prieš tai buvęs pasisakymas reiškia, kad jūs pakeitėte savo poziciją dėl mano ką tik minėto įstatymo?
K. DAUKŠYS (DPF). Tai yra pradėjome apie ratus, pabaigėme apie batus, aš taip suprantu.
Dabar dėl to, ką mes darėme ir ko mes nepadarėme. Iš tikrųjų labai gaila, kad trejus metus reikėjo taisyti ir gelbėti dalykus ten, kur buvusi Vyriausybė prisidirbo. (Balsai salėje) Reikėjo grąžinti sumažintas pensijas, sumažintas išmokas, sumažintas algas. Liberalai su konservatoriais buvo geriausi šito viso dalyko sumanytojai. Jie viską atėmė. Jeigu mes dabar randame galimybę… Mums su kadencija nesibaigia Lietuvos gyvenimas, ar mes būsime valdžioje, ar kiti bus valdžioje, tai yra problema, kurią reikia spręsti, ir aš už tai, kad ji būtų sprendžiama. Čia ne piaras. Ne taip, kaip kai kurie.
Antras dalykas, dėl dirbtinio apvaisinimo. Kiekvienas žmogus čia remiasi savo asmeniniu pajautimu širdyje. Jeigu mano taip, tai mano taip. Jeigu mano kitaip, aš nemanau, kad čia reikėtų kaip nors suvesti į politinius dalykus ar dar ką nors. Tai yra žmogaus asmeniniai įsitikinimai, supratimas apie žmogaus gyvybę ir supratimas, kokiu būdu tai galima išspręsti. Viskas. Aš savo nuomonės dėl to tikrai nepakeičiau. Vaikus reikia daryt normaliai pirmiausiai, nemiegoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nediskutuokite iš vietų! Gerbiamas Kęstuti! V. V. Margevičienė jūsų nori paklausti. Kur jūs šiandien taip skubate? Dar klaus D. Jankauskas, bet pirma V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs esate labai teisus. Iš tikrųjų Lietuvos vaikų sveikata prasta. Tai konstatavo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas. Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad iš tikrųjų vaikų maitinimas Lietuvoje yra labai prastas. Du kartus mes registravome įstatymo pataisą, kad būtų maitinami visi pradinių klasių vaikai. Tai nekainuotų labai daug ir tai būtų ir paveldas, ir tautinis paveldas, ir galiausiai maisto kultūra, ir visi kiti dalykai. Ar jums neatrodo, kad tai būtų gerokai paprasčiau ir geriau, o vaikai turėtų maisto kultūros, maisto kokybės pamoką ir tada visi gautų, nes dabar septynis kilometrus vežami maži vaikai nespėja papusryčiauti, ir tai yra daug sudėtingiau. Būtų efektyviau vaikui suteikti tokią pagalbą mokykloje – jį sveikai, gerai ir laiku pamaitinti. Tada tikrai užaugintume tvirtus ir gerus, ir stiprius vaikus. Ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Labai ačiū už gerą klausimą. Aš pasakysiu taip. Nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, nepriklausomai nuo partiškumo, nepriklausomai nuo to, kokia bus šita arba kita Vyriausybė, vaikų problemą reikia spręsti kompleksiškai, taip pat ir maitinimą, taip pat ir išmokas vaikams, ir kitus dalykus. Lietuva atėjo prie šitos problemos ir mes negalime užmerkti akių ir praeiti pro šoną. Šitas įstatymas nėra iki galo viską išsprendžiantis. Aš manau, kad turi būti padaryta labai rimta valstybės programa, kuri tą dalyką spręstų. Mes aiškiai matome, kas darosi Lietuvoje. Aš dar kartą sakau, kaip mes su tais vaikais… Ačiū Dievui, pirmose klasėse šiek tiek padaugėjo, bet 3–4 vaikais, palyginus su praeitais metais. Čia nėra tiek daug, kaip atrodo. Aš manau, kad bendrom visų partijų, visų žmonių pastangom tą dalyką reikia spręsti, aišku, pirmiausia jaunų žmonių pastangom.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už galimybę paklausti kolegos. Stovite tribūnoje ir tvirtai teikiate siūlymus, tai, ko negali kiti, bet, atsakydamas į kolegų klausimus, jūs vis dėlto painiojotės. Vienu atveju siūlote skaičiuoti vaikus, o ne valstybės biudžeto lėšas, kitu atveju sakote, kad yra pastatai, kuriuos neefektyvu išlaikyti ir per brangiai kainuoja juos išlaikyti. Šiaip ar taip, kadencijai baigiantis ir jau rinkimų tiesiojoje primenate, kad jums teko taisyti buvusios Vyriausybės klaidas. Kaip ekonomistas gal galite pasakyti, kokias mokesčių reformas jūs padarėte arba kaip ištaisėte naktinę mokesčių reformą buvusios kadencijos, kad atsirado tų lėšų? Kaip suprantu iš jūsų teikiamo projekto, lėšų atsirado. Dėl kokių reformų mokesčių srityje? Ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Labai ačiū už gerą klausimą. Aš noriu jums priminti, kad mums teko grąžinti nusavintas pensijas. Noriu priminti, kad mums teko atkurti jūsų sumažintus atlyginimus. (Balsas salėje) Visam šitam dalykui reikėjo pinigų, kuriuos mes surinkome ne dėl to, kad mokesčius labai padidinome ar sumažinome, o dėl to, kad sukūrėme ramų klimatą valstybėje – ir verslas, ir žmonės mokesčius mokėjo, neišsigando, kur nors neslėpė. Čia yra svarbiausias dalykas. Aš, kaip buvęs verslininkas, noriu jums pasakyti paprastą reikalą: mokesčių kaitaliojimas yra didžiausia problema, ne pats dydis problema. Ir mokesčių baimių įvarymas per tris naktis žmonėms yra didžiulė problema. Pusė tos krizės yra, atsiprašau, šitos salės problema.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui už atsakymus.
Motyvai už – Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tiesiog kviečiu iš tikrųjų ir kairės, ir dešinės pusės, ir centro politikus susivienyti. Turbūt visi pripažinsime, kad valstybės prioritetas turėtų būti, ir mes padarykime, kad prioritetas būtų vaikai. Vaikas yra pagal mūsų Konstituciją iki 18 metų. Tie Seimo nariai, kurie dirbo 2004–2008 metais, labai puikiai prisimena, kaip konservatorių, liberalų ir kitų centro politikų buvo pritarta ir sugrąžinta, kad vaikams iki 18 metų būtų mokama 50 Lt asmeninių vaiko pinigų. Aš suprantu, kad iš tikrųjų su biudžetu nėra taip paprasta, bet mes žinome ir kitus dalykus, kad yra galimybių ištraukti dar pinigų iš šešėlio. Parodykime šiandieną valią, kad mums vaikai yra labai svarbu.
Aš iš tikrųjų labai žiūriu į dešinę pusę, kuri visada anksčiau pritarė, kad šitie pinigai būtų nepriklausomai nuo šeimos situacijos, kad vaikas nebūtų diskriminuojamas dėl šeimos socialinės padėties. Aš suprantu, kad kiti veiksmai, kurie turėtų būti… mokymo priemonės nemokamos, iš tikrųjų tai daugelyje Europos Sąjungos valstybių yra, maitinimas yra nemokamas.
Gerbiami kolegos, labai kviečiu palaikyti šitą projektą ir aš manau, kad iš tiesų tai yra pirmas rimtas žingsnis palaikant vaikus ir įvardinant, kad tai yra mūsų valstybės prioritetas ir mūsų ateitis.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nėra.
Balsuojame. (Balsai salėje)
Už balsavo 68, prieš nėra, susilaikė 3. Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkė prašo, kad būtų kaip papildomas. (Balsas salėje) Ir girdžiu iš salės – Vyriausybės išvados. Prašome. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kaip nereikia? Papildomi pinigai. Mečislovai, nesiginčykite su pirmininku! Viskas. Sutariame.
12.48 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4599, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4598, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4600 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Kompleksinis 1-18 klausimas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymų projektai. Pranešėjas – ministras R. Masiulis.
R. MASIULIS. Gerbiami Seimo nariai, noriu pristatyti keleto Energetikos įstatymo straipsnių pakeitimo projektus. Šie pakeitimai kilo dirbant ne vienerius metus. Tai yra tikslinantys pakeitimai, tobulinantys šiuos įstatymus pakeitimai, jų yra nemažai. Paminėsiu kelis pagrindinius, kad maždaug įsivaizduotumėte, kuria kryptimi tie pakeitimai yra daromi. Pirmiausia yra tikslai įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl energetikos įmonėms teikiamų paslaugų ir teikiamų prekių sąnaudų priežiūros. Šie pakeitimai leis Valstybinei kainų ir energetikos komisijai objektyviau įvertinti jos prižiūrimų ir kontroliuojamų įmonių veiklos sąnaudas, taip užtikrinant pagrįstų energijos tarifų nustatymą, leis sumažinti gudravimo atvejus, kurie energetikos sektoriuje iki šiol yra, leis palengvinti savivaldybių patikėjimo teise valdomų valstybei priklausančių elektros energetikos objektų perleidimo energetikos įmonėms sąlygas. Dažnai būdavo biurokratinių kliūčių, tai procesas taps sklandesnis. Taip pat leis patobulinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų schemos reglamentavimą, atsižvelgiant į elektros energijos rinkoje vykstančius pokyčius, ir perkelti esmines viešuosius interesus atitinkančių paslaugų schemą reglamentuojančias nuostatas iš poįstatyminių teisės aktų į įstatymo lygmenį, nes dažnai teismuose buvo ginčijama, kad neva kai kurios nuostatos yra tik poįstatyminiuose aktuose. Taip sustiprintume pozicijas ir aiškesnė būtų VIAP reglamentavimo schema.
Taip pat papildyti garantinio energijos tiekimo reglamentavimą. Išsamesnis reglamentavimas užtikrintų aiškesnę garantinio tiekimo procesą ir vartotojų interesų apsaugą nepriklausomiems tiekėjams negebant vykdyti savo įsipareigojimų vartotojams. Kaip žinote, prieš metus buvo keli elektros tiekėjų bankrotai ir nebuvo numatyta, kokia seka būtų tiems bankrotams įvykus. Šie pakeitimai leistų sklandžiai užtikrinti garantinį tiekimą, taip pat sudaryti galimybę dvipusę elektros energijos apskaitą įsirengti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Gana sėkmingai vykstanti dvipusė apskaita kol kas diskriminavo juridinius asmenis, tai siūloma praplėsti, kad ir juridiniai asmenys galėtų naudotis tuo, tapdami vartotojais gamintojais. Prašyčiau pritarti pateiktiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, norėčiau pasidomėti dėl viešojo intereso ir kokias nuostatas poįstatyminiuose aktuose turite omenyje? Ir galbūt vis dėlto ištaisysite savo pirmtako A. Sekmoko klaidas dėl karšto vandens paruošimo būdo drauge su šiuo įstatymų paketu? Nes dar iki šiol nėra aiškumo, ypač dėl antro paruošimo būdo.
R. MASIULIS. Vienas svarbiausių dėl pačių pakeitimų (atsakau į pirmą). Vyriausybės įgaliojimai, nustatyti įstatyme, yra pakankamai detaliai reglamentuoti pagal VIAP schemą, tačiau siekiant teisinio aiškumo ir išvengti galimų naujų teisinių ginčų siūloma tuos dalykus į įstatymo lygmenį Vyriausybės…
O dėl karšto vandens čia yra atskiras įstatymas. Vyriausybėje mes jį kartą svarstėme. Toliau ieškome sprendimo su Aplinkos ministerija, ir atskiru įstatymu, ne šituo, tas dalykas būtų sprendžiamas, bet problema žinoma.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties žvelgiu į jūsų teiktas pastabas, kodėl jūs neteikėte jų anksčiau, gerbiamasis ministre? Kai kurie kvotų laimėtojai laukė turbūt trejus metus dėl blogo apskaičiavimo dar prie ponios R. Cytackos, ir čia dabar jūs naikinate tas galimybes jiems gauti tas kvotas. Iš tikrųjų ministerija buvo apskaičiavusi ir, sakykime, dėl valdininkų aplaidumo atidavė kitiems, kuriems norėjo atiduoti tas kvotas. Dabar jūs bandote įstatymu savo ministerijos darbą arba R. Cytackos, arba buvusio ministro pateisinti.
Kitas dalykas įsirengti nuotolinius valdymo pultus. Pavyzdžiui, kurie įsirengę abipusę saulės apskaitą, tai jūs dabar bandote priversti su dešimt kilovatų saulės jėgainėmis, kad tai būtų nuotolinis valdymo duomenų perdavimas, ar ne? Aš manau, kad tai pateikti paskutinę sesijos dieną, na, tiesiog negražu.
R. MASIULIS. Geriau vėliau negu niekada. Kiekvienas procesas užima savo laiką. Taisyti klausimus niekada ne vėlu.
PIRMININKAS. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra antrasis posėdis, ne paskutinis.
Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad dėl viso paketo mes dabar klausiame, taip? Dėl viso? Žiūrėkite, dėl pirmo klausimas toks. Jūs pasakėte, kai bus supaprastinti savivaldybių patikėjimo teise valdomų… perdavimo energetikos įmonėms tvarka. Gal galėtumėte vienu kitu pavyzdžiu pasakyti, kur čia yra problema? Ar ta problema susijusi su galimu po to pardavimu į privačias rankas, ar ne? Tai vienas klausimėlis.
Iš antro įstatymo klausimas. Jūs sakote, kad bus reglamentuota centralizuota prekyba iš atsinaujinančių energetikos išteklių. Mes visi žinome, kad atsinaujinantys energijos ištekliai didina kilovatvalandės kainą, nes visi mokesčių mokėtojai privalo dengti tą pelną, kurį gauna atsinaujinančių savininkai. Klausimas: tai mes siekiame tarifą sumažinti ar padidinti?
Ir dėl trečio klausimėlis. Atskirti išduodamų prijungimų sąlygas, kur jūs kalbate apie tas, atskirti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Mečislovai…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …tai reiškia, kad paslaugų kaina didės? Dėl kiekvieno įstatymo po vieną klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Per ilgas.
R. MASIULIS. Dėl kainų didėjimo jokio tikslo nėra. Centralizavimas – tai nereiškia didėjimas. Tai yra informacijos surinkimas, kad būtų galima informaciją rinkti centralizuotai. Iki šiol tai buvo atskirose įmonėse, buvo sunkesnis surinkimo procesas. Tai kainos neturėtų didinti. Jeigu atsinaujinančių būtų statoma daugiau, tada galėtų VIAP didėti, bet šiuo atveju tai neliečia to klausimo.
Dėl turto perdavimo. Savivaldybės dažnai nori atiduoti, turi nedidelį gabaliuką elektros tinklų, kurį nori atiduoti skirstymo įmonei, bet tam yra krūva biurokratinių procedūrų, kurias reikia įvykdyti. Tam, kad tas procesas būtų palengvintas, šie patobulinimai turėtų būti padaryti, kad neužtruktų pusės metų, o būtų galima daug greičiau padaryti.
O dėl trečio, aš dabar jau pamiršau, koks trečias buvo jūsų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Buvo du klausimai ir du atsakymai, nes tik du įstatymai, gerbiamasis Mečislovai. Nepiktnaudžiaukite galimybe klausti.
Klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, dėkui už iniciatyvą, tačiau klausimų sukėlė jūsų mintis, kad dvipusė elektros apskaitos sistema sėkmingai Lietuvoje vystosi, plečiasi. Prisimenant kryžiaus kelius, kuriuos reikėjo mūsų komitete nueiti, ir iš tiesų trukdymai buvo iš jūsų ministerijos, aš tikrai netaikau jums čia, ir minėta buvusi viceministrė visada dalyvaudavo su savo kategoriška priešinga nuomone, bet šiaip ne taip mes tą įstatymą priėmėme. Aš tikrai žinau, kad jo pradžia nebuvo rožėmis klota. Tikrai skundėsi ir patys saulės gamintojai, kad nėra taip paprasta. Ar jūs tikrai esate tikras, kad dabar jau viskas taip sėkmingai plečiasi? Tai kiekgi tų vatų (aš bijau dėl priešdėlio „mega“) yra jau dabar instaliuota ir dalyvauja toje sistemoje? Ir ar tikrai su viešais juridiniais asmenimis bus sėkminga tokia pradžia?
R. MASIULIS. Tikrai mus paskatino žengti link juridinių asmenų tai, kad buvo sėkmė su privačiais asmenimis. Pagrindinė kritika mums buvo, kad apsikeitimo tarifas nėra palankus tiems vartotojams gamintojams, kurie įsirengė saulės elektrinę, kad jie galėtų nereikalingą energiją atiduoti į tinklą ir kad tas įkainis buvo nepalankus, kad jis buvo jiems per mažas. Daugybę kritikos dėl projekto mes gavome, kad jis per mažas ir nieko nebus. Bet patirtis parodė, nepaisant to, kad lyg ir atrodė nepalankus tarifas, gavome labai daug prašymų. Kiek įrengta, aš dabar tiksliai nepasakysiu, reikėtų pažiūrėti, bet prašymų mes gavome šimtais.
Aš tą vertinu kaip labai sėkmingą dalyką ir kad pavyko apsaugoti ir valstybės lėšas, nes vis dėlto norinčių atsirado tikrai nemažai. Čia vienas iš tų pavyzdžių, kad, prieš duodant atsinaujinančiai energetikai dosnų tarifą, gal verta patikrinti mažiau dosnų, ir mes galime pamatyti, kad rinka prisitaiko. Prisitaiko. Žmonės išradingi ir tuos projektus padaro. Vėliau jau, po pusės metų, taip pat sulaukiau komentarų, kad tai vienas sėkmingiausių ministerijos darbų, nors mes patys jo nelaikėme vienu sėkmingiausių. Taigi daug skirtingos informacijos, bet faktai rodo, kad sistema veikia.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už šių įstatymų pateikimą. Motyvai už – A. Skardžius. Prašom kalbėti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tas šuoliavimas, sakykime, ant kalno nuo kalno ir vėl ant kalno tiesiog kelia sumaištį valstybėje naudojant ir skatinant naudoti atsinaujinančius išteklius. Gerbiamas ministre, aš suprantu, jūs visą laiką laikėtės tos nuostatos, kad būtina Lietuvą pasodinti ant dujų adatos. Nesvarbu, ar ji būtų rusiška, norvegiška ar dar kokia nors, bet to principo nuosekliai laikotės ir toliau. Lietuva turi išties daug atsinaujinančių išteklių. Visas pasaulis jau seniai nuėjo vėjo, saulės panaudojimo linkme. Lietuva turi dar ir ne mažesnius durpių išteklius, ir visa kita, biokuro išteklius. Prieš tai buvusios Vyriausybės išdalinti saulės tarifai po 1,65 Lt už kilovatvalandę, po 1,50 Lt, po 1,35 Lt šiandien mums kainuoja beveik 30 mln. eurų per metus. Tai yra elektros vartotojams, kurie turi mokėti kiekvienais metais ir taip 12 metų į priekį.
Ministerija nieko nedarė, kad sustabdytų. Seimui pavyko dar pusiaukelėje, sakykime, užkirsti kelią tiems leidimams, kurie ne konkurso tvarka, tiesiog savo draugams, galbūt net kai kuriems Seimo nariams ar įmonėms buvo išdalinti, ir jie sėkmingai tuo naudojosi. O jūs dabar bandote apriboti tą vartotoją, kuris negauna jokio remiamo tarifo, su 10 kilovatų, uždėdami didžiulę prievolę, pasinaudojimą tinklais, prievolę jiems įsigyti nuotolinius valdymo prietaisus. Jūs įvertinkite naudos ir kaštų santykį, gerbiamasis ministre. Kodėl jūs taip elgiatės?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Artūrai, jūs čia už. Jums nereikia atsakinėti, viskas gerai. Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl Energetikos įstatymo ir dviejų lydimųjų įstatymų projektų.
Už balsavo 64, prieš nėra, susilaikė 4. Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymui ir dviem lydimiesiems įstatymams po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 12 dieną.
Replika po balsavimo – K. Masiulis. Minutėlę, prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau gerbiamajam ministrui paprieštarauti. Tarkime, su dvipuse apskaita yra labai daug problemų ir čia tikrai nėra rožėmis klotas įstatymas. Šiuo metu, mano žiniomis, iš dešimties megavatų, kuriuos būtų galima panaudoti, yra panaudotas vos trečdalis ir jokio bumo, jokio spirgėjimo nėra. Dėl iš tikro nepalankių sąlygų ir kainodaros aš bandžiau visai neseniai (prieš mėnesį) skaičiuoti tą atsiperkamumą, tai atsiperkamumas geriausiu atveju, sėkmingai darant, yra 20 metų ir dar daugiau. Čia nėra jokio džiūgavimo.
Antras dalykas. Iš tikro tarifai yra ne tik nepalankūs, jie yra neteisingi, nes tie žmonės gamina ir atiduoda į tinklą energiją, kuri yra pikinė, o kuri yra…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, čia yra ne replika, čia yra pranešimas mokslinės konferencijos apie energetiką. Ačiū. Komitete galėsite padiskutuoti tuo klausimu. P. Saudargas turbūt dar nori repliką. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Ne tiek replika. Nekartosiu, ką esu minėjęs. Iš tiesų sveikinu, kad žengtas žingsnis dėl juridinio įteisinimo į dvipusę apskaitą. Tačiau aš norėčiau dėl komitetų. Norėčiau Aplinkos apsaugos komitetą kaip papildomą įrašyti.
PIRMININKAS. Gerai. Niekas neprieštarauja? Neprieštaraujame. Dėkui.
13.05 val.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4697, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4698, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 22, 31, 35, 39, 51, 59, 67, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4699, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4700, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 57 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4701, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4702 (pateikimas)
Svarstome kompleksinį 1-19 klausimą – Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4697 ir lydimuosius – Energetikos įstatymo, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų, Vartotojų teisių apsaugos įstatymus. Pateikimo stadija. Pranešėjas – R. Masiulis. Prašom.
R. MASIULIS. Norėčiau pateikti įstatymo paketą dėl energetinio efektyvumo. Turiu pabrėžti, kad šis įstatymas yra vienas iš svarbiausių galbūt per šią Energetikos ministerijos kadenciją, nes po visų atliktų energetinių projektų, įtvirtinančių mūsų valstybės energetinę nepriklausomybę ir sustiprinusių ją iš vidaus, šis įstatymas duos galimybę taupyti elektros energiją, sumažinti jos vartojimą ir taip netiesiogiai iš kitos pusės dar labiau sumažinti mūsų valstybės energetinę nepriklausomybę. Kol kas, deja, esame importuojanti valstybė ir energetikos išteklius mes importuojame.
Šis įstatymas yra vienas svarbiausių, manyčiau, ir kitos kadencijos Energetikos ministerijai tai bus vienas svarbiausių darbų, kad iki 2020 metų padarytų viską, kad pasiektume mūsų numatytus Europos Sąjungos procentus.
Pagrindiniai dalykai, kas būtų numatyta šiuo įstatymu, tai didinama informacijos sklaida vartotojams apie galimybes efektyviau vartoti energiją, tai yra susitarimuose su energijos tiekėjais bus numatytos vartotojų informavimo ir konsultavimo apimtys, be papildomo mokesčio vartotojams mažiausiai du kartus per metus teikiamos sąskaitos už elektrą, šilumą, karštą vandenį ir dujas, jose papildoma informacija apie energijos suvartojimą. Bus nustatomas įpareigojimas įrengti šilumos skaitiklius naujai statomuose pastatuose ir gavus vartotojų pritarimą atnaujinamuose pastatuose. Bus įteisinami susitarimai su energetikos įmonėmis dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo, siekiant sutaupyti direktyvoje nustatytą privalomą energijos kiekį.
Nustatomi privalomi susitarimai su valstybės valdomomis energetikos įmonėmis, atsižvelgiant į didžiausią energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą elektros ir dujų sektoriuose. Suteikiamas prioritetas didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos persiuntimui ir skirstymui bei minėtu būdu veikiančių įrenginių statybai. Nustatomas įpareigojimas didelėms įmonėms kas ketverius metus atlikti energijos vartojimo auditus bei numatomas smulkaus ir vidutinio verslo subjektų skatinimas atlikti minėtus auditus.
Norėčiau pabrėžti svarbų dalyką, kad rengdami šiuos įstatymų pakeitimus dėjome visas pastangas, kad kuo mažiau lėšų būtų imama iš vartotojų, t. y. kad kuo mažiau būtų didinamos energijos išteklių kainos, nes skirtingos šalys Europoje nuėjo skirtingu keliu. Buvo galima labai paprastai tiesiog padidinti degalų, elektros, šilumos, dujų kainas ir tą procentą skirti efektyvumo projektams. Mes atlikome titanišką darbą ieškodami tokių kelių, kurie nekainuotų vartotojams. Galbūt jie bus sudėtingesni ministerijai, galbūt sudėtingesni energetikos įmonėms. Pavyzdžiui, iš energetikos įmonių sėkmingos veiklos ir jų sutaupymų dalis lėšų bus skiriama šiems projektams įgyvendinti. Tai yra jeigu sėkmingai yra valdomos energetikos įmonės, uždirba daugiau pelno, dalį jos atiduos savo vartotojams sumažindamos vartojimą.
Šie projektai labai svarbūs dėl to, kad Europos Komisija jau keletui šalių grasina baudomis. 12 šalių jau yra paragintos greičiau priimti šį įstatymą. Mes prašome šiuos projektus svarstyti skubos tvarka, kad Lietuva nepakliūtų tarp tų šalių ir kad ir toliau išliktume šios srities lyderiais.
Taigi labai prašau Seimo narių pritarti šiam labai svarbiam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Klausausi ministro ir netikiu savo ausimis. Direktyva turėjo būti perkelta iki 2014 m. sausio 1 d. Per dvejus metus mes jau galėjome sutaupyti ir jau turėjome įsipareigojimą mažų mažiausiai po 1,5 %, nes per šešerius metus mes turime sutaupyti 20 %, o sutaupyta energija yra pati pigiausia. Dėl kokių priežasčių, ministre, jūs dvejus metus delsėte ir, sakykime, vartotojai dėl to turėjo permokėti savo šilumos gamintojams? Ar tai buvo būdas, kad mes daugiau naudotume dujų, dar ko nors? Kodėl ir kieno atsakomybė, kad dvejus metus? Gerai, kad dar bauda neišrašyta, o gal jau išrašyta Europos Komisijos mums? Nė viena direktyva tiek nevėlavo, lygiai dveji metai. (Balsai salėje)
R. MASIULIS. Gerbiamas pone Skardžiau, man sunku atsakyti dėl sausio 1 dienos, nes tuo metu aš nebuvau ministras, aš juo tapau tik 2014 metų pabaigoje.
Galiu pasakyti tik tiek, kad mes ministerijoje iš karto ėmėmės to darbo. Deja, pats projektas ėjo tuo keliu kaip kitų Europos šalių – didinti energijos išteklių kainas ir gautas lėšas skirti energijos sutaupymui. Vietoj to mes padarėme, kaip minėjau, titanišką darbą ieškodami kitų būdų ir juos sėkmingai radome, kad vartotojams nedidėtų energijos kainos. Taip, sutinku, kad šis projektas vėluoja, buvo galima jį anksčiau, bet geriau jau padaryti gerai, negu padaryti bet kaip ir kuo greičiau. O dėl sutaupymo, tai net ir be šio įstatymo daug priemonių ir taip jau buvo įdiegta. Todėl sakyti, kad nieko nebuvo daroma be įstatymo, tikrai negalima.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. (Balsai salėje) Gerbiamas Jonai Rimantai Dagy, jūs trukdote klausti.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų palaikau tai, kad jūs tą įstatymą teikiate. Aišku, būtų buvę geriau anksčiau jį pateikti. Prašom atsakyti į klausimą šiek tiek iš kitos pusės. Kada mes galėsime atskirti, kai energijos kainos sumažėja ar padidėja, dėl kurių veiksnių: ar dėl to, kad pigiau įsigyta pati pirminė energija, ar dėl to, kad sumažėjo įmonių, kurios tą energiją perduoda, paskirsto, įkainiai? Dabar visą laiką žmonėms sakoma: jums elektros kaina sumažėjo. Bet elektros kaina sumažėjo arba todėl, kad nupirkome pigiau, arba todėl, kad pigiau paskirstėme. Tai kada žmonės galės pamatyti realiai, kad jiems atpigo būtent dėl mūsų kokių nors pastangų, o ne todėl, kad švedai pigesnę elektrą pagamino?
R. MASIULIS. Kiekvienas vartotojas mato savo sąskaitą. Jeigu jo sąskaita mažės dėl įdiegtų taupymo priemonių, pavyzdžiui, jeigu turime gamybos įmonę, gamybos įmonės pagal šį įstatymą turės atlikti vartojimo auditus, kaip tik bus atestuojami technikos auditoriai, kurie tuos darbus darys. Tie auditoriai nustatys energetinį efektyvumą, bus specialiai tai įmonei parengtas energetinis projektas, jis bus įgyvendintas. Aišku, įmonė matys, dėl ko įvyko sutaupymas.
Iš dalies į jūsų klausimą galiu atsakyti, kad ne visi energetinio efektyvumo sutaupymai matuojami įdiegus pačius projektus. Pavyzdžiui, jeigu šalyje, tarkim, Lietuvoje, akcizas degalams yra didesnis negu daugelyje Europos šalių, tai tam yra matematiniai skaičiavimai, kuriuos pripažįsta Europos Sąjunga, kad esant didesniam akcizui sąlyginai yra mažesnis vartojimas ir tą vartojimą kaip sutaupymą Europos Komisija įskaito.
Mes Lietuvoje inventorizavome visus tokius įstatymus, visus mokesčius, ir dalį sutaupymo, kurio reikalauja Europos Sąjunga, apsiginsime tokiu būdu. Bet šalia to daromi praktiniai projektai, pavyzdžiui, pastatų renovavimas, energetiniai auditai, bus reikalavimai statomuose naujuose pastatuose įdiegti šilumos skaitiklius. Jeigu pastatas renovuojamas, skaitikliai irgi bus montuojami, tik šiuo atveju reikės visų gyventojų sutikimo. Taip daugelį priemonių energetikos įmonės…
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, aš labai prašau atsakinėti trumpiau, reikia trumpai.
R. MASIULIS. Energetikos įmonės bus įpareigotos atlikti dalį šių darbų eidamos teisiai pas savo vartotojus ir savo lėšomis diegdamos projektus.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Aš bandau klausimą sudėlioti taip. Lietuva yra viena iš skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių. Atlyginimai, šeimų pajamos yra trečios nuo galo pagal Europos Sąjungos… Išlaidos energetikai šeimos pajamų struktūroje užima didelę dalį absoliučiai ir lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Vadinasi, mūsų galutinis tikslas yra su energetika ne politizuoti būnant skruzdėlyte, o užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai turėtų kuo mažiau išlaidų. Vienas iš efektyvesnių būdų taupyti šilumą yra leisti norinčiam piliečiui vienokiu ar kitokiu būdu atsijungti nuo centralizuotos šilumos sistemos. Jūs numatote nieko nekeisti. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri daro šilumos naudojimo perskaičiavimą.
PIRMININKAS. Gerbiamas Mečislovai, aš išjungsiu mikrofoną po minutės.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ar jums neatrodo, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams naudoti įvairius energijos išteklius?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Čia šiaip ne šio įstatymo klausimas. Be abejo, vartotojai turi turėti galimybę rinktis savo energijos vartojimo būdą, išskyrus tuos atvejus, kai tas atsijungimas nuo sistemos kenkia kitiems vartotojams. Tai yra Lietuvos paveldėta šildymo sistema, kur gyventojai, daug gyventojų, sujungti į vieną centralizuotą sistemą, yra namų ūkiai, atskiri namai. Aš žinau jūsų klausimą, yra daug gyventojų, kurie nori. Vienas gyventojas name norėtų nesinaudoti centrinio šildymo sistema, bet ne visur tai įmanoma techniškai. Tai vienas klausimas.
Antra, tai neturėtų pakenkti likusiems gyventojams. Todėl yra tam tikri apribojimai. Tas klausimas žinomas. Visais kitais atvejais, kur tas lankstumas galimas, be abejo, tokie leidimai turi būti duoti.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, „auditas“ – tikrai magiškas žodis, manau, ir energetikoje tas pats. Prašom pasakyti, ar atnešė naudos nors vienai gamyklai atliktas auditas ir kokį energetinį efektyvumą keliose gamyklose mes akivaizdžiai jau turime? Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Šiuo įstatymu numatoma, kad būtų privalomas toks auditas, ir tada mes matysime. Kol kas tų dalykų nėra. Gal yra savarankiškos įmonės, kurios tai darė, bet man sunku komentuoti už jas. Šiuo atveju čia būtų privalomas. Beje, šis privalomumas yra Europos Sąjungos reikalavimas, Europos Sąjungos direktyvoje nurodyta, kad privaloma tuos auditus daryti. Tai kaip ir prievartiniu būdu privers, kad įmonės taptų efektyvios.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, aišku, tenka apgailestauti, kad esame tarp tų dvylikos vėluojančių šalių. Mano klausimas toks. Gal galėtumėte įvardyti tuos stebuklingus taupymo būdus, kuriuos jūs numatėte, ir ar į juos įeina gatvių apšvietimas išmaniosiomis lemputėmis ir išmaniosiomis sistemomis, ar išmanieji tinklai bus tobulinami, ar statysime Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės IV bloką?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Palietėte tikrai svarbius klausimus. Galėčiau paminėti kelis. Teisingai pastebėjote, gatvių apšvietimas ir apskritai apšvietimo projektai yra vieni iš efektyvesnių. Numatoma, kad atsipirkimas gali būti per penkerius ar septynerius metus, priklauso nuo projekto. Tai vienas iš efektyvesnių. Dėl įmonės procesų mes prognozuojame, kad keičiant įmonės procesus atsipirkimas galėtų būti net nuo vienerių iki trejų metų. Čia greičiausiai atsiperkantys projektai. Pastatuose diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones atnaujinant pačius pastatus atsipirkimas yra jau lėtesnis – 20–30 metų. Galiu paminėti kelias priemones, kurios gali būti.
Dėl Kruonio. Kruonis yra vienas didžiausių mūsų potencialų plėtojant gamybą. Šis projektas anksčiau ar vėliau tikrai bus parengtas, mano nuomone. Manau, kad jis turi būti parengtas.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai svarbu, be abejo, čia įvertinti ir energijos išteklių mokestį, ir gyventojų pajėgumą mokėti už pateiktus energijos išteklius. Be abejo, svarbu ir tai, kad energijos tiekimo įmonės irgi gana stabiliai ir efektyviai dirbtų. Man atrodo, tokia jau įsisenėjusi problema yra ta, kad, be abejo, skaičiuojant pačią išteklių kainą, ypač šilumos energijos, yra labai sudėtingos formulės. Jeigu mes dažnai kalbame apie gyventojų teisinį švietimą, kad susigaudytų teisinėje valstybės sanklodoje, vis dėlto toli gražu gyventojai, nors ir gauna tą informaciją, bet suvokti, kaip iš tiesų yra apskaičiuojama ta kaina, kad būtų visiškai suprantama, iš kokių dėmenų ir kodėl tokia kaina yra paskaičiuota, gyventojai tikrai toli gražu ne visi gali. Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Taip, sutinku, kad kai kuriais atvejais tie skaičiavimai sudėtingi, bet, mano nuomone, tai yra dėl objektyvių priežasčių. Vis dėlto apskaičiuojant šilumos dedamąją lemia daug faktorių, į kuriuos reikia atsižvelgti. Ką darysi, jeigu jų yra daug. Be abejo, reikia dėti pastangas kaip nors supaprastinti, bet esminius pakeitimus man būtų sunku numatyti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Seniai man teko girdėti…
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūs galite atsisėsti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). …tokius dalykus kalbant iš Seimo tribūnos, kad apgausime Europos Komisiją, skaičiuosime, sakykime, tą netiesioginį sutaupymą. Europos Sąjungos direktyvos ir yra tam, kad būtų realus taupymas. Kažkada vienas Seimo Pirmininko pavaduotojas prisišnekėjo, tai vos išlindome sausi iš Europos Sąjungos negavę sankcijų. Neminėsiu aš jo pavardės, bet visi prisimenate, kas buvo. Tada Europos reikalų komitete užteko tik pakalbėti apie tai. Dabar jūs kalbate, kad papildoma našta bus energijos vartotojams, nes bus privalomas energetinis auditas. Jūs nepaminėjote, kiek tai kainuos. Mes vienu būdu nesprendžiame nieko, imituojame realų taupymą, ką įsipareigojome Europos Sąjungai. Gal dėl to jūs nieko ir nedarėte, kiek teko ten girdėti, kad mes čia sužaisime tą dalyką?
Antras dalykas. Uždedate privalomą naštą dėl privalomo energetinio audito. Gal reikėjo įvardinti turbūt jau ir numatytas kompanijas, kurios tą energetinį auditą atliks, ir kiek kainuos vieno energetinio audito atlikimas? Ar tai dar nepadidins kaštų, nes viskas persikels vartotojams arba į produkto kainą? Štai tie klausimai tikrai neatsakyti. Galbūt dėl to jūs dvejus metus neteikėte. Jau turėjo įsigalioti prieš dvejus metus, ta direktyva turėjo būti perkelta į teisės aktus. O kad jūs tapote ministru, visai ten buvo nesvarbu. 2016 metai, 2015 metai buvo, 2014 metai. Štai, gerbiamas ministre, tikrai toks neveiklumas jūsų ministerijos yra nepateisinamas. Mes bandysime kuo greičiau priimti tuos teisės aktus, bet dėl jūsų žodžių aš nežinau, kam reikės aiškintis Briuselyje.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame.
Už balsavo 69, prieš nėra, susilaikė 2. Energetikos vartojamo efektyvumo didinimo įstatymo projektui ir jo lydimiesiems po pateikimo yra pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime sutarti? Galime. Ačiū.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti tada ne spalio 18 dieną, o rugsėjo… Gerbiamas Remigijau, jūs komiteto pirmininkas, ar galėtumėte pasakyti, kada galėsite?.. (Balsai salėje) 17 dieną. Rugsėjo 17 dieną. (Balsas salėje: „Ne, spalio.“) Gerbiamas, mes ką tik nutarėme – Vyriausybė prašo skubos tvarkos. (Balsas salėje: „Gali prašyti, ko jie nori.“) Palaukite! Seimas ką tik sutarė, kad bus taip. (Balsas salėje: „Seimas viena nusprendė…“) Gerbiamas Remigijau, nesiginčykite! Kaip Seimas nutarė, taip ir bus, tai yra elementari taisyklė. Ko čia ginčytis?! Aš prašau pasakyti datą, kokia bus greičiau – ne 18 diena?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Pirmininke, aš siūlyčiau Seimui perbalsuoti. Geriausiu atveju komitetas galėtų spalio mėnesį. Jūs pažiūrėkite, kokio svarbumo dokumentas ir kas ten yra. Realiai, kad jums parengtume išvadą per savaitę, aš labai abejoju, nes reikia atsiklausti visų institucijų. Normalu, fiziškai tiesiog negalima šito dalyko daryti. Mes jums galime daryti. Jeigu norite, rugsėjo paskutinę savaitę komitetas padarys.
PIRMININKAS. Čia yra derybos. Ačiū. (Balsas salėje) Gerai. Rugsėjo paskutinę savaitę. Rugsėjo 28 dieną.
Gerbiami kolegos, mes turime prieš save darbotvarkę ir matome, kada yra posėdžiai. Nepasakinėkite! Ačiū. Sutariame.
13.26 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 8, 12 ir 20 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4584ES (pateikimas)
Pas mus atvyko socialinės apsaugos ir darbo viceministrai. Mes dabar svarstome Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą. Teikia viceministras A. Šešelgis.
A. ŠEŠELGIS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, įstatymo projektas yra parengtas siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos prioritetinę priemonę, numatančią, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, teikti pasiūlymus dėl išmokų vaikams mokėjimo tobulinimo. Taip pat siekiant į nacionalinį teisės aktą perkelti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 54 nuostatas dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, pagal kurias valstybės narės privalo užtikrinti vienodas su valstybės narės piliečiais sąlygas.
Taip pat įstatymo projektu yra siūloma pratęsti išmokos vaikui mokėjimą vaikams nuo 7 iki 18 metų, šeimoje auginant ir (ar) globojant vieną ar du vaikus. Paliekant šiuo metu nustatytą šeimos gaunamų pajamų vertinimą, nuo 2 iki 18 metų būtų skiriama ir mokama 15,2 eurų išmoka per mėnesį, kaip ir dabar, vertinant šeimos gaunamas pajamas. Pratęsus išmokos mokėjimą vaikams nuo 7 iki 18 metų, šeimoje auginant ir (ar) globojant vieną ar du vaikus, papildomai 54,5 tūkst. vaikų gautų šias išmokas. Iš viso gautų 135,4 tūkst. vaikų. Tam iš biudžeto papildomai būtų reikalinga 8,2 mln. eurų. Siūloma priemonė yra ekonomiškiausia ir veiksmingiausia Vyriausybės programos 89-ajai prioritetinei priemonei įgyvendinti.
Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį ir į tai, kad Seimas pavasario sesijoje jau yra priėmęs dvi naujas išmokų rūšis: išmoką besimokančiam ir studijuojančiam asmeniui vaiko priežiūrai ir taip pat antrą išmoką – gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Šitos nuostatos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Siūlytume teikiamam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo nariai. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamas viceministre, aš norėjau paklausti dėl daugiavaikų šeimų, man labai rūpi. Čia aš vėlgi nematau kokio nors proveržio. Yra tiktai pajamų testavimas. Nesvarstėte ministerijoje, kad vis dėlto daugiavaikės gausios šeimos gautų, gautų visi vaikai tuos pinigus, nevertinant pajamų? Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Aš net neabejoju, kad perspektyvoje šitie klausimai tikrai turės būti svarstomi iš naujo ir, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, jie turės būti keičiami ir tobulinami. Mes svarstėme visus įmanomus variantus ir galiu pasakyti, kad jų buvo ne vienas ir ne du. Ir bandėme skaičiuoti, kokia būtų našta biudžetui, ir sustota yra būtent prie šio varianto, kad tai būtų žingsnis į perspektyvą. Be jokios abejonės, ateityje tos sąlygos, kurios yra įrašytos į šį projektą, turėtų ir, sakyčiau, net privalomai turėtų būti peržiūrimos. Būtent svarstomi tie variantai, kuriuos jūs dabar siūlote, kad būtų mokamos išmokos neatsižvelgiant į gaunamas pajamas.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, aišku, keistokai nuskamba jūsų teiginys, kad yra prioritetinė jūsų sritis, o jūs pateikėte kadencijos pabaigoje, labai jau rinkimams išėjus į finišo tiesiąją, čia jau yra užkrauta kitoms vyriausybėms tai daryti. Mano klausimas. Kodėl jūs vis dėlto neinate daug radikalesniu keliu, nes vis tiek įgyvendinti kitiems reikės, – įvesti panašius vaiko pinigus, mokėjimo sistemą, kokią turi mūsų kaimynai lenkai, ką ir mūsų Seimo nariai yra registravę? Tai tokios priemonės, kurios ženkliai galėtų pagerinti situaciją, bet ne tokiu simboliniu būdu, nes tie 15 eurų tikrai nepaspartins mūsų gimstamumo ir šeimų gausėjimo.
A. ŠEŠELGIS. Taip, mes puikiai žinome, kad Lenkija nuo 2016 m. balandžio 1 d. vaikui nuo gimimo iki 16 metų nevertindama atitinkamai skiria išmoką, 500 arba 114 eurų išmoką per mėnesį. Bet kadangi mes vertinome ir atsižvelgėme į valstybės finansines galimybes, manome, kad šitame etape tai yra optimaliausias variantas. Tai yra perspektyvos klausimas, kada taikysime tokį modelį, kaip taiko mūsų kaimyninės šalys. Mes puikiai žinome Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos pavyzdžius, juos esame išanalizavę. Tikrai manau, kad ta analizė, kuri yra, taps tam tikrais argumentais dėl perspektyvos.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, šiandien mūsų kolega K. Daukšys, jis dabar dar užsirašė klausti, pateikė įstatymo pataisą, kad iš tikrųjų vaikams būtų mokami pinigai. Jis atsakydamas į klausimą pasakė, kad iš tikrųjų turime spręsti ir žiūrėti kompleksiškai. Tai noriu pasakyti, kad Europos Komisijos ir Europos Tarybos, ir netgi Vaiko konvencijos yra reikalavimas, kad Vaiko gerovės komisija būtų prie Vyriausybės. Dabar aš noriu jūsų klausti, ar Vaiko gerovės komisija, kuri yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, svarsto tuos klausimus ir galvoja, kaip kompleksiškai padėti Lietuvos vaikams, nes paskutinis šios komisijos posėdžio protokolas yra 2013 metų? Aš labai norėčiau, kad iš tikrųjų… Jeigu jau kalbame, kad ir vieni dosnia ranka pinigus, ir kiti dosnia ranka pinigus, o kaip yra iš tikrųjų? Vis tiek Lietuvos vaikų sveikata prastėja, maistas prastas, viskas yra blogai.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Vaidevute!
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Gerbiamoji Seimo nare, galiu su visa atsakomybe pasakyti, kad tikrai ta informacija ir tas protokolas, kuris yra patekęs 2013 metų, ko gero, tai yra faktas, bet tai yra netiesa, nes Vaiko gerovės komisija rinkosi šiais metais ir svarstė klausimus, ir Vaiko gerovės komisijos nariai į darbotvarkę buvo pateikę problemas. Tikrai, jeigu jus domina, jūs galėsite juos gauti, juolab kad artimiausiu metu vėl Vaiko gerovės komisija žada susirinkti ir svarstyti klausimus, kuriuos pasiūlys būtent Vaiko gerovės komisijos nariai, kurie tikrai dirba šioje srityje.
Dėl pačios Vaiko gerovės komisijos galiu pasakyti taip. Svarstymų yra įvairių ir jūs puikiai žinote, ir ačiū Seimo nariams, kurie pritarė, kad vis dėlto ir Neįgaliųjų reikalų taryba, panašus darinys prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra peržiūrėtas, jam suteikiamos didesnės galimybės ir platesnės galimybės veikti, tai aš manau, kad kitas žingsnis turėtų būti Vaiko gerovės tarybos atžvilgiu. Tikrai ji turėtų turėti daugiau galimybių, o ne per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją teikti pasiūlymus ir spręsti tas problemas arba bent jau siūlyti jų sprendimus truputį plačiau kitoms žinyboms, kurios taip pat yra tiesiogiai susijusios su vaiko gerovės klausimų sprendimu.
Dabar jeigu kalbėtume apie tuos projektus, kurie yra teikiami, kuriuos jūs paminėjote, taip, mes žinome, kad jie bus teikiami. Dabar jau yra pateikti, manau, kada jie bus pateikti išvadoms gauti, mes tikrai įsigilinsime į kiekvieną šitų projektų nuostatą ir tikrai bus teikiamos atitinkamos išvados.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Minutė!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, žiūrėkite, Lietuvoje yra gana daug vaikų, kurie neturi tėvų, apie 10 tūkst. Taip? Valstybė pagal Konstituciją yra įsipareigojusi jais rūpintis. (Balsai salėje) Iki šio laiko valstybės politinė pagrindinė kryptis – tai skatinti įvaikinimą. Jūs dabar šiuo įstatymo projektu propaguodamas šeimą, tradicinę šeimą ir apskritai stiprindamas šeimos santykius numatote sulyginti išmokas tiek vaikui, tiek globojamam vaikui. Prašom pasakyti, kokius jūs matote skirtumus tarp vaiko, kuris turi tėvus, ir vaiko, kurio šeima neįvaikina, bet pasiima globoti? Ačiū. Aiškiai paklausiau?
A. ŠEŠELGIS. Aiškiai, gerbiamasis Seimo nary, bet manau, kad ne apie tai šis įstatymo projektas. Kalbama apie globojamus vaikus, apie globėjus, kurių pajamos atitinkamai yra žemos ir jie gali pretenduoti į pagalbą iš valstybės. Jeigu mes kalbėsime apie įvaikinimą ir apie globą, tai noriu pasakyti, kad įvaikinti ne visus vaikus yra įmanoma, nes priklauso nuo sąlygų. Bet jeigu įvaikintas vaikas atsiduria šeimoje, lygiai taip pat kaip ir globojamas vaikas atsiduria šeimoje, kuri patenka į bėdą ir atitinka išmokos gavėjo sąlygas, jiems sąlygos čia yra visiškai vienodos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Turėsite progą paklausti komitete. Ačiū viceministrui. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti. (Balsai salėje)
Balsuojame dėl ypatingos skubos. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje)
Už – 44, prieš – 1, susilaikė 9. Pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymas Seime – rugsėjo 21 dieną. Beveik ir neskubu. Jeigu spėsime, Vaidevute, mes tikrai įvykdysime komitete. (Balsai salėje) O papildomas yra… Ne, čia nėra papildomo. (Balsai salėje) Ačiū. (Balsai salėje) Siūlome Biudžeto ir finansų komitetą papildomą. Supratau, išgirdau Biudžeto ir finansų komiteto narius.
13.40 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4610 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4610. Viceministras – G. Klimavičius. (Balsai salėje) Atsiprašom, viceministre. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Labai ačiū Rimantui už pataisytą mūsų klaidą. Taigi žodis G. Klimavičiui. Pateikimas.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu įstatymo „Dėl Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje ratifikavimo“ projektą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktu, konvencija priskiriama tarptautinių sutarčių kategorijai. Konvencija yra didelis įnašas tarptautiniu lygiu į žvejybos sektorių. Ja skatinamas tinkamas žvejų darbas ir sąžiningesnė žvejybos laivų savininkų konkurencija. Įvertinant žvejybą kaip pavojingą profesiją, palyginti su kitomis profesijomis, konvencija užtikrina minimalius reikalavimus žvejams, taikomus darbui laive, darbo sąlygoms, apgyvendinimui ir maitinimui, darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai, taip pat medicinos priežiūrai ir socialinei apsaugai.
Reikėtų paminėti, kad konvencijos ratifikavimas yra numatytas XVI Vyriausybės programoje. Ir dar tokia informacija, kad 2010 metų birželio mėnesį Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti konvenciją. Gal dar papildoma informacija būtų tokia, kad 2016 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre buvo įregistruoti 45 žvejybos laivai ir Vidaus vandenų laivų registre – 45 žvejybos laivai. Prašytume pritarti projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Aš vieną klausimėlį, vieną niuansą noriu pasitikrinti. Dabar žvejyba bus patvirtinta kaip pavojinga profesija, palyginti su kitomis profesijomis. Ši konvencija reikalauja užtikrinti tam tikrus reikalavimus žvejams ir t. t. ir tai, aišku, didins darbdavių išlaidas. Ar jūs buvote susidūręs, apie kokią lėšų sumą apskritai kalbama Lietuvos mastu? Maždaug.
G. KLIMAVIČIUS. Labai geras klausimas. Ačiū. Iš tikrųjų buvo ir darbo grupė. Jeigu taip labai paprastai pasakytume, biudžeto lėšų nepareikalaus. Darbo grupėje dalyvavo žvejybos laivų savininkai ir t. t., tikrai kaštai nėra dideli ir jau dabar minimalūs reikalavimai atitinka. Darbo grupė priėmė sprendimą, kad rekomenduoja ratifikuoti konvenciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Svarstome spalio 18 dieną.
13.43 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 201, 40, 53, 55, 592, 75, 77, 86 straipsnių, Įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4649ES (pateikimas)
Svarstome Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – viceministras A. Neverauskas.
A. NEVERAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu jums Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių, taip pat įstatymo V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant direktyvą dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorinių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje. Įstatymo projekte numatyti Europos Sąjungos vidaus rinkoje suderinti reikalavimai autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinių kūrinių teisių įgyvendinimui kolektyvinio administravimo būdu. Kviečiu gerbiamus Seimo narius pritarti teikimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. V. Juozapaitis. Nematau jo salėje. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip gražiai perskaitėte pristatymą, bet, tiesą pasakius, norėčiau paprastais, žmogiškais žodžiais paklausti: kas dėl jūsų siūlomo įstatymo projekto pasikeis į gerą ar į blogą pusę Lietuvos autoriams?
A. NEVERAUSKAS. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad pats įstatymo projektas tikrai yra kompleksinis, yra dalis bendro autorių teisės peržiūrėjimo proceso Europos Sąjungos mastu. O dėl klausimo, kuo tai bus geriau ir autoriams, ir patiems naudotojams, tai tikrai bus aiškesnė sistema ir autoriui, kaip jo kūriniai yra naudojami, suteikiant teises arba nesuteikiant teisių naudotis jo kūriniais visuomenėje, o vartotojai aiškiau matys, kokios organizacijos yra veikiančios ar ne, ar jos atitinka įstatymų reikalavimus. Aš manau, kad dėl to bus tik labiau propaguojamas teisėtas kūrinių skleidimas viešojoje erdvėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į klausimus, viceministre. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų už, prieš nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Tai galime sutarti tada. Ačiū, pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Atsiprašau, ne į tą pasižiūrėjau. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti savaitę anksčiau, 11 dieną. Ar galime pritarti? Ačiū.
13.46 val.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 11, 13, 14, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4662ES (pateikimas)
Aš buvau jau peršokęs į Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą. Pranešėjas – viceministras R. Jarockis turėtų būti, kiek aš suprantu.
R. JAROCKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, svarbiausias įstatymo projekto tikslas – perkelti į nacionalinę teisę direktyvos dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo nuostatas. Įstatymo projekte, pirma, nustatomas neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės išvežtų kultūros objektų grąžinimo Europos Sąjungos valstybėms narėms bei trečiosioms užsienio valstybėms reglamentavimas; antra, nustatomos Kultūros ministerijos, kaip įgaliotosios institucijos, funkcijos bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotosiomis institucijomis grąžinant neteisėtai išvežtus kultūros objektus; trečia, įtrauktos naujos direktyvoje nustatytos sąvokos „prašančioji valstybė narė“, „trečioji užsienio valstybė“, „kultūros objektų grąžinimas“ ir t. t.; ir ketvirta – patikslinamos esamos sąvokos „kultūros objektas“ ir t. t.
Kitas projekto tikslas – patikslinti įstatymo nuostatas pailginant nuo vienų iki dvejų metų terminą, per kurį valstybė gal išpirkti kultūrinę vertę turinčius antikvarinius daiktus, kurių neleidžiama išvežti iš Lietuvos. Šis pakeitimas sudarytų galimybę asignavimų valdytojams laiku suplanuoti lėšų poreikį kultūrinę vertę turintiems antikvariniams daiktams išpirkti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. A. Anušauskas klausia.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad šis reguliavimas neliečia istorinių dalykų, tačiau daug vertybių buvo išvežta ir iš Lietuvos. Žinome, kad juodųjų archeologų darbo rezultatai atsiduria kur nors Skandinavijos valstybėse, galbūt dar kitur. Šiuo atveju kiek tas siūlomas reguliavimas padės mums susigrąžinti, jeigu bus nustatyta, kad jos išvežtos iš Lietuvos?
R. JAROCKIS. Praktika yra tokia, kad juodųjų archeologų išvežtas vertybes į Europos Sąjungos šalis yra gana problemiška susigrąžinti. Manytume, kad būtent tas reguliavimas, tos direktyvos perkėlimas į mūsų įstatymą būtų papildomas svertas, kuo remdamiesi mes galėtume argumentuotai prašyti tas vertybes grąžinti Lietuvai.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Čia jūs rašote, kad atsisakysite Lietuvos Respublikos Vyriausybės grąžinimo nustatytos tvarkos. Kodėl reikia atsisakyti šitos tvarkos? Ir antras niuansas, jeigu bus grąžinama, tai kieno lėšomis grąžinimas bus vykdomas? Ar čia valstybė turi kokią nors atsakomybę, ar neturi? Kieno lėšomis? Tai yra kodėl atsisakote Vyriausybės dabar galiojančios tvarkos ir antra – kieno lėšomis grąžinimas vykdomas? Ačiū.
R. JAROCKIS. Aš manau, kadangi atsakinga institucija tampa Kultūros ministerija, tai, be abejonės, Kultūros ministerijos asignavimais mes turėsime šitą darbą padaryti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Mečislovai, suformuluokite klausimą taip, kad viceministrui būtų aišku, ko klausiate. Dėkoju viceministrui.
R. JAROCKIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, Antanas nori balsuoti. Už balsavo 49, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Niekas neprieštarauja?
Gerbiamieji kolegos, aš dabar norėčiau pasitarti. Kadangi lieka labai nedaug laiko iki pertraukos, atėjo susisiekimo viceministras, yra keturi įstatymai, yra bičiulio K. Daukšio įstatymo projektas ir mano Vyriausybės įstatymas, ar mes galime susitarti pratęsti posėdį ir užbaigti, po pietų nesirinkti? Jeigu tokio sutikimo nebus, tai dirbsime iki 14 valandos, tada darysime pertrauką ir 15 valandą rinksimės. (Balsai salėje) Balsuojame, ar pratęsiame mūsų posėdį. Laisvai balsuojate, niekas nieko neverčia. Neįkalbinėkit savęs, balsuokite. (Balsai salėje) Kad pratęstume, balsuojame už ir tada baigsime visus klausimus. (Balsai salėje) Tada aš darau pertrauką ir susirinksime 15 valandą. Aš ir keliu klausimą. Balsuokite. (Balsai salėje) Aš suprantu jūsų formalumą, reikia valandos pertraukos. Na, padarysim tada, susirinksim 15 valandą. (Balsai salėje)
38 pritaria, kad pratęstume posėdį ir svarstytume visus klausimus. Dėkoju. (Balsai salėje)
Gerbiamieji, su ta sąlyga ir nesiginčykime dabar. Per šoninį mikrofoną prašom, kolega.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, jeigu yra vienas posėdis, kadangi Seimas jau nubalsavo perkelti į kitą posėdį, tai tuomet negalime jo šiandien svarstyti, Statutas neleidžia to. Trečiadienį po pietų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes patvirtinome darbotvarkę, mes galime 14 valandą daryti pertrauką, mes jau patvirtinome. Dėl to Seimas ir gali priimti sprendimus – ir vienokį, ir kitokį. Ne jums man aiškinti statutines normas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Atsiprašau…
PIRMININKAS. Seimas priima sprendimus čia, salėje, ir dabar.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Atsiprašau, gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs nenaudokite tokios… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada dirbsime su pertrauka. Baigiame diskusijas. Kviečiu viceministrą A. Šliupą.
13.53 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 2, 6 ir 9 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4596ES (pateikimas)
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 2, 6 ir 9 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija.
A. ŠLIUPAS. Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, ačiū, kad suteikėte galimybę pristatyti. Vyriausybė teikia Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 2, 6 ir 9 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama į nacionalinę teisę perkelti 2014 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvos 2014/106/ES nuostatas, susijusias su geležinkelių sistemos struktūrinių posistemių Europos Bendrijos patikros deklaracijų apimtimi ir turiniu. Kartu yra tikslinamos nuostatos, susijusios su susisiekimo ministro įgaliojimais priimti Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pagrindinės nuostatos, kurios yra perkeliamos, tai yra siūloma atsisakyti vieno iš dokumentų, rengiamų siekiant gauti leidimą pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius. Kadangi direktyvos 2014/106/ES nuostatomis keičiama geležinkelių sistemos struktūrinių posistemių Europos Bendrijos patikros procedūra, siūloma susisiekimo ministrui pavesti nustatyti Europos Bendrijos patikros atitikties tvarką.
Su šios direktyvos perkėlimu yra vėluojama, terminas buvo iki 2016 m. sausio 1 d., todėl prašome svarstyti galimybę įstatymo projektą priimti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Prašymas labai mielas, bet aš girdėjau Ekonomikos komiteto didelį pasipriešinimą dėl prieš tai buvusio įstatymo, tai labai abejojame. Nori paklausti K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Vienas klausimas. Kodėl mes vėluojame? Tikrai baigiasi kadencija ir priiminėjame tokius įstatymus, kuriuos turėjome priimti prieš metus. Kas čia kaltas, ar yra kaltų, ar galime ką nors nubausti galų gale, kad nors vienam galvą nutrauktume, gal lengviau pasidarytų, nevėluotume?
A. ŠLIUPAS. Ačiū už klausimą. Kaip ir šitas, taip ir daugelis kitų, kuriuos aš pristatysiu, yra pateikti dar pavasario sesijoje, bet savo pateikimo eilės netgi nesulaukė. Beje, bet perkėlimo krūvis yra labai didelis ir, žinoma, vėlavimas yra tikrai… Galiu tik apgailestauti.
PIRMININKAS. Gerbiamas viceministre, jūs neklaidinkite Seimo narių. Registracijos data – liepos 1 diena. Sesija jau buvo pasibaigusi. Jūs sakote, pavasarį buvo pateikta.
A. ŠLIUPAS. Oi, atsiprašau, čia apie Informacinės visuomenės.
PIRMININKAS. Tai štai, matote, pasižiūrėkite į datas, mes įdėmiai klausome jūsų.
A. ŠLIUPAS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Daugiau dėl šio įstatymo niekas nenori paklausti. Motyvai už, prieš. Nėra. Ar galime pritarti skubai galbūt, nes ypatingai tikrai neišeis. (Balsai salėje) Skubai galime pritarti, nes čia ir šita data – spalio 18 diena… Tada priimtina būtų.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Neprieštaraujate? Sutinkame. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ačiū.
A. ŠLIUPAS. Ačiū.
13.57 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4477ES, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir Įstatymo priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4478 (pateikimas)
PIRMININKAS. 2-9 kompleksinis klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymai. Prašom.
A. ŠLIUPAS. Labai dėkui. Projektų tikslas – irgi perkelti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio panaudojimo, nuostatas į nacionalinę teisę. Projektuose reglamentuojama institucijų kompetencija pakartotinio naudojimo srityje, papildomas teisinis reguliavimas nuostatomis dėl atvirų elektroninių formatų naudojimo, patikslinami atlyginimo už dokumentus dydžio skaičiavimo pagrindai. Projektais taip pat įgyvendinama Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tarybos 2008 m. balandžio 30 d. rekomendacija dėl glaudesnės prieigos ir efektyvesnio viešojo sektoriaus informacijos naudojimo. Prašom pritarti projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Motyvai už, prieš. (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Nėra motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
A. ŠLIUPAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Skubos neteikiam, nepykite, bet paprasčiausiai…
A. ŠLIUPAS. Nieko tokio.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 11 dieną.
A. ŠLIUPAS. Dėkui.
PIRMININKAS. Ir dėl lydimojo tas pats. Kadangi lieka dar viena minutė iki pertraukos, pabandysime pateikti dar vieną įstatymą.
A. ŠLIUPAS. Dar du.
13.59 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 6, 27 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4505, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 4, 16, 17, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4506 (pateikimas)
PIRMININKAS. Valstybės informacinių išteklių ir Informacinės visuomenės įstatymai. Bet vis tiek jums teks dar pasirodyti.
A. ŠLIUPAS. Labai dėkui. Šių projektų tikslas yra aiškiai atskirti Susisiekimo ministerijos ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos funkcijas valstybės informacinių išteklių politikos ir informacinės visuomenės plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Kartu reikia atlikti redakcinius pakeitimus, susijusius su tuo, kad valstybės įmonės „Infrastruktūra“ savininko teisės ir pareigos perduotos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Prieš tai ją valdė Vidaus reikalų ministerija. Prašome pritarti projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nematau. Ačiū. Motyvai už, prieš. Nėra. Tada balsuojame. Kas pritariate Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymui ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Už balsavo 33, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo įstatymų projektams pritarta. Pagrindinis komitetas dėl abiejų yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 11 dieną.
Kad nenukentėtų įstatymų kokybė, skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas) 15 valandą kviečiu į posėdį. Liko, atrodo, keturi įstatymai. (Balsai salėje) Viskas. Kadangi sutarimo nebuvo, pietų pertrauka. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, čia ne balsavimas. Bendro sutarimo nebuvo. (Balsai salėje) Eikite pailsėti, papietaukite. Bus žymiai geresnė nuotaika.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.