LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS

ĮSTATYMO NR. VIII-500 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO
PROJEKTO

 

2024-04-22 Nr. XIVP-3653

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projektu siūloma Gyvūnų gerovės ir globos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 11 punktą pakeisti jame papildomai nustatant, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu papildomai laikytina „gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas, taip pat laikymas gyvūnams prieinamoje vietoje ar paskleidimas viešose vietose“ (išskirta – mūsų). Projektu siūlomi pakeitimai aiškinamajame rašte grindžiami taip: <...> įstatymo formuluotė neapima atvejų, kai gyvūnai buvo nunuodyti dėl neatsargaus cheminių medžiagų laikymo t. y., gyvūnams prieinamoje vietoje. Pastaruoju metu apie žiurkių nuodais ar kitomis nuodingomis medžiagomis tyčia nuodijamus augintinius išgirstame dažnai. Viešose vietose mėtomi nuodai pasmerkia gyvūnus žiauriai kančiai ir mirčiai, o gyvūnų šeimininkus patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir sunkius emocinius išgyvenimus. Todėl Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad cheminių medžiagų paskleidimas viešose vietose taip pat yra žiaurus elgesys su gyvūnais, už kurį yra taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė“. Nekvestionuojant projekto iniciatorių tikslo užtikrinti gyvūnų gerovę, projektu teikiamas siūlymas svarstytinas šiais aspektais.

                 Pirma. Projektu teikiamas siūlymas žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, be kita ko, laikyti gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių paskleidimą viešose vietose, mūsų nuomone, yra perteklinis, nes galiojančioje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatoje jau yra nustatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikytina gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas. Sąvoka „naudojimas“ apimtų „paskleidimą“ (kaip nurodoma projekte) ir kitus galimus žalingų cheminių medžiagų panaudojimo būdus. Be to, galiojanti projektu keičiamo įstatymo redakcija žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių naudojimo nesieja tik su jų naudojimu viešosiose vietose, todėl projektu teikiama redakcija susiaurintų aptariamos nuostatos taikymą tuo aspektu, kad atitinkamų medžiagų ar priemonių vietose, kurios nepriskirtinos viešosioms, naudojimas galimai nebūtų traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas (arba kiltų abejonių dėl nuostatos interpretavimo). Galimai kiltų tos pačios teisės normos traktavimo prieštaravimas (naudojimas nebūtų susijęs su viešosiomis vietomis, paskleidimas – būtų).

                 Antra. Projekto aiškinamajame rašte  nurodoma, kad jo rengimą paskatino informacija, kad „Pastaruoju metu apie žiurkių nuodais ar kitomis nuodingomis medžiagomis tyčia nuodijamus augintinius išgirstame dažnai. Viešose vietose mėtomi nuodai pasmerkia gyvūnus žiauriai kančiai ir mirčiai, o gyvūnų šeimininkus patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir sunkius emocinius išgyvenimus“. Neneigiant nurodytos informacijos, kuri yra skelbiama viešosios informacijos priemonėse, kituose viešai pasiekiamuose informacijos šaltiniuose (socialiniuose tinkluose) atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus. Aiškinamajame rašte minimais atvejais žiurkių nuodus ar kitas nuodingas medžiagas, tyčia nuodijančias gyvūnus augintinius, panaudoję (paskleidę) asmenys nesulaukia teisinės atsakomybės turbūt ne dėl nepakankamo teisinio reguliavimo, o dėl to, kad tokie asmenys neidentifikuojami (neišaiškinami). Dažniausiai, tarp šių asmenų ir konkrečių gyvūnų (jų gyvūnų savininkų) nėra tiesioginio ryšio, šių asmenų veiksmai nebūna nukreipti į konkretų gyvūną (jo savininką), jie grindžiami abstrakčiu (plačiai nukreiptu) nepakantumu tam tikros rūšies gyvūnams (arba gyvūnams apskritai). Dėl to šiuos asmenis identifikuoti keblu arba apskritai neįmanoma. Jei dėl tokių asmenų veiksmų nukenčia beglobiai gyvūnai, tiek patys veiksmai, tiek šių veiksmų pasekmės apskritai kartais lieka nežinomos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas būtų veiksmingas ir praktiškai įgyvendinamas.

2.    Jei projektu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, jame vartojama sąvoka „viešose vietose“ keistina galiojančiuose teisės aktuose vartojama sąvoka „viešosiose vietose“. Sąvoką „prieinamoje vietoje“ siūlytina keisti platesnio turinio sąvoka „pasiekiamoje vietoje“ („pasiekiamose vietose“).

3.    Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Vyriausybė, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

J. Meškienė, tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]