LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

žmogaus teisių komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S  

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1185

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas;  komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė;  komiteto  biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė. Inga Ališauskienė.

Kviestieji asmenys: Komiteto narės V. Čmilytės-Nielsen padėjėja J. Žemaitytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) direktorė T. B. Burauskaitė, Centro Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjas A. A. Stankevičius, Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų komisijos patarėja D. Stonytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-18	1 (3)			Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:               1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) 3 straipsnyje pateikiami Centro veiklos teisiniai pagrindai dėstytini nuosekliai laikantis teisės aktų hierarchijos principo: „Centras veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais bei Centro nuostatais“.	Pritarti
		1 (5)			2. Įstatymo projekto 5 straipsnio struktūrinės dalys turi būti sunumeruotos ir sužymėtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4. punkto reikalavimus.	Pritarti
		1 (5)			3. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2.1. punkte numatyta Centro funkcija „pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti“ neaiški ir diskutuotina. Visų pirma, neaišku kokie struktūriniai padaliniai muziejinei veiklai vykdyti čia turimi omenyje, antra - siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos muziejų įstatymu, kuriame muziejų veiklos valdymo sritis priskirta Kultūros ministerijai ir jame nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitus subjektus, kurie įgyvendintų valstybinę politiką konkrečioje muziejų srityje. Taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra biudžetinė įstaiga ir ji negali steigti struktūrinių padalinių (biudžetinių įstaigų) muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti, kadangi pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos steigiamos įstatymu arba Vyriausybės nutarimu.             Be to, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras negali steigti muziejų kaip viešųjų įstaigų ar kitos teisinės formos juridinių asmenų, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas biudžetinei įstaigai būti kitų juridinių asmenų dalyve.	Nepritarti	Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai nurodė, kad muziejinę veiklą vykdytų ne atskiros biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos, o centro struktūriniai padaliniai. Projekte kalbama apie genocido aukų (Okupacijų ir laisvės kovų) muziejaus skyrius miestuose ir rajonuose.
		1 (5)			4. Įstatymo projekto 5 straipsnio 3.3. punkto nuostata dėl Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudarymo, jos nuostatų patvirtinimo tvarkos, jos veiklos aptarnavimo ir finansavimo, o taip pat 3.4. punkto nuostata dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo įsteigimo, jo nuostatų tvirtinimo tvarkos finansavimo ir kt. klausimų savo turiniu nedera su įstatymo projekto 5 straipsniu, kuriame nustatytos Centro funkcijos, todėl šios nuostatos turi būti perkeltos į atskirus savarankiškus straipsnius.	Pritarti
		1 (5)			5. Įstatymo projekto 5 straipsnio 3.3. punkte numatyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė,   3.4. punkte – kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą steigia ir nuostatus tvirtina Vyriausybė, o įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Centro kompetenciją, struktūrą ir funkcijas įstatymo projekto 5 straipsnio 3.3. punkte numatyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos funkcijas nustato Centro nuostatai, kuriuos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktu, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nauju straipsniu, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Taip pat pažymėtina, kad vėlesnis teikiamo įstatymo projekto įsigaliojimas aktualus ir dėl Centro reorganizacijos, kurios pasėkoje naikinamas jo struktūrinis padalinys - Specialiųjų tyrimų skyrius - ir kuriai turi būti atitinkamai pasiruošta.	Pritarti iš dalies	Specialiųjų tyrimų skyrius nenaikinamas, o tik keičiamas jo pavadinimas inkorporuojant jį į Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentą, darbuotojai lieka tame pačiame skyriuje. Centro nuostatai Seimo nutarimu būtų keičiami priėmus Centro įstatymo naują redakciją. Priėmus šį įstatymą Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos  ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo nuostatų keisti nereikės.
					6. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, svarstant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro biudžetą, reikia atsižvelgti, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla apims ne tik okupacijų metus, bet ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą prieš SSRS vykdomą agresiją po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, o taip pat projektu siūlomos sudaryti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veiklos finansavimo būtinybę bei būsimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo steigimo išlaidas. Tad akivaizdu, kad įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pagal teikiamo projekto nuostatas, jis galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, todėl atkreiptinas dėmesys, jog 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė.	Nepritarti	2018 m. biudžetas jau yra priimtas.
					7. Dėstant įstatymą nauja redakcija turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 93 punktu. Dėstant įstatymą nauja redakcija keičiamo įstatymo ir visų vėlesnių jo pakeitimų ir papildymų pripažinti netekusiais galios nereikia. Be to, nauja redakcija dėstomo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo esmėje, be kita ko, turi būti nurodytas ir įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, o įstatymo tekstas turi būti pradedamas ir užbaigiamas kabutėmis. Taip pat pagal minėtų rekomendacijų 67 punktą vienu teisės aktu gali būti keičiamas tik vienas teisės aktas, todėl įstatymo projekto 9 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodyti netekę galios Seimo nutarimai turi būti pripažįstami netekusiais galios atskiru Seimo nutarimu.	Pritarti
2.	Europos teisės departamentas 2017-10-18				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. S-2017-8957 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1185, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Atsižvelgti

            3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-11-28					Pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1185  ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.	Pritarti
2.	Laisvės kovų komisija 2017-11-15					Pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1185  ir siūlyti pagrindiniam komitetui jam pritarti.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 

6.1. Sprendimas  pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1185.  

8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas:  V. Simulik.

PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1185 ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Valerijus Simulik

             Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Jolanta Savickienė