LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

AUDITO komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO IR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-3751)

 

2016 m. gegužės 11 d. Nr. 15

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):

Komiteto pirmininko pavaduotojas Donatas Jankauskas, komiteto nariai: Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas, Jolita Vaickienė.

Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Sigita Rojutė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus patarėja Vaiva Andrusevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Gediminas Onaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus vedėja Jurgita Vanagaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas Pavel Jacunskij, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Žukauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, Glimstedt vyresnysis teisininkas, advokatas Karolis Smaliukas, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas, advokatas Linas Sesickas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

2

 

 

3

 

 

3

 

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.   Projekto 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami  šios dalies 1 ir 2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

2

5

2

2.   Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga „kuriam <...> negalioja nuobauda <...> pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma „administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta ir negalėtų būti taikoma.

Pritarti

Atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo datą ir būtinybę šio įstatymo nuostatų įsigaliojimą suderinti su Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų įsigaliojimu.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

4

 

2

3.   Projekto 4 straipsnio 2 punkto c papunktyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio nuostatą, kad administraciją sudaro pareigūnai, siūlytina vietoj žodžių „administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių“ įrašyti žodžius „valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų“.

Be to, siūlytina straipsnį suskaidyti į atskiras dalis ir jas sunumeruoti.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

5

1

1

2

4.   Projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatos diskutuotinos:

1)   1 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo paslaugas, teikimas naudoti ar eksploatavimas. Diskutuotinos projekto nuostatos, kiek tai susiję su įrenginių teikimu naudoti.

Abejotina, ar projekto nuostata dėl įrenginių teikimo naudoti atitinka Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl fiksuotų tinklų suteikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose formuluotė dėl įrenginių teikimo naudoti nevartojama ir gali klaidinti dėl jos taikymo masto. Pavyzdžiui, Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad gamtinių dujų skirstymo sistema – „žemo slėgio vamzdynai gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio gamtinių dujų skirstymo stočių pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. <...>“  Pastebėtina, kad Gamtinių dujų įstatyme yra vartojamas terminas „tinklas“, pavyzdžiui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siekia, kad būtų užtikrintos tinkamos veiksmingo ir patikimo gamtinių dujų tinklų veikimo sąlygos (6 straipsnis), tvirtina buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo paslaugų kainas (7straipsnis), perdavimo sistemos operatorius vykdo tinklo plėtrą (31 straipsnis). Terminas „tinklas“ vartojamas ir Šilumos ūkio įstatyme. Pavyzdžiui, nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Aprūpinimo šiluma sistema – organizacinis-techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.“

Pastebėtina ir tai, kad projekto 15 straipsnyje, kuriame pateikiama nuoroda į šio projekto 5-11 straipsnius, vartojama sąvoka tinklai, kaip ir Direktyvos 2014/25/ES 19 straipsnyje.

2)   2 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybai ir (arba) gamybai, didmeninei ir mažmeninei prekybai naudojant tokius įrenginius (t.y. nurodytus 1 punkte).

Nuostata, kad dujų, šilumos, karšto vandens gavyba ir gamyba vykdoma naudojant dujų, šilumos, karšto vandens perdavimui, skirstymui, tiekimui skirtus įrenginius, be papildomo paaiškinimo, koks tokių įrenginių „naudojimas“ turimas omenyje, atrodo nelogiška. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies b punkte, kuris perkeliamas į nacionalinę teisę, nustatyta, kad dujų ir šilumos srityje ši direktyva taikoma „dujų arba šilumos tiekimui tokiems tinklams“ (fiksuotiems tinklams, kuriais teikiamos paslaugos visuomenei).

Pastaba dėl nurodytų įrenginių „naudojimo“ gamybai taikytina ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina galimybė tobulinti projektą.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

5

7

8

1

1

1

1

1

1

5.   Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos įrenginių/tinklų „teikimas naudoti“ (nors ji ir perkelta modifikuojant Direktyvoje 2014/25/ES naudojamą terminą „suteikimas“) turinys nėra pakankamai aiškus, todėl tikslintinas.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

6

1

1

6.   Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad elektros energetikos sektoriuje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/25/ES 9 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad elektros srityje ši direktyva taikoma “fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ir eksploatavimui, kiek tai susiję su elektros energijos gamyba, transportavimu ar paskirstymu”. Neaišku, kodėl perkeliant Direktyvos 2014/25/ES nuostatas dėl fiksuotų tinklų suteikimo, projekte siūloma rašyti elektros įrenginių statyba ir įrengimas, tačiau nėra įrašyta nuostatos dėl įrenginių (tinklų) teikimo naudotis, kaip projekto 5 straipsnyje. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Be to, svarstytina galimybė vietoj termino „elektros įrenginiai“ vartoti terminą „elektros tinklai“, kaip aiškesnį, atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo nuostatas.

Pritarti iš dalies

Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad pirkimas yra skirtas vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities veiklai vykdyti turi būti aiškinamos pakankamai plačiai. Pavyzdžiui, Europos Komisijos parengtame dokumente (Commission Staff Working Paper, Evaluation Report - Impact and Effectiveness of EU Public Procurement Legislation, Part 1 (SEC(2011) 853 final of 27.6.2011), 13 psl.) nurodoma, kad komunalinio sektoriaus reguliavimas taikytinas ne tik turbinų elektros gamybai ar elektros stulpų pirkimams, bet ir darbo drabužių perkančiosios organizacijos darbuotojams, biuro įrangos įmonės administracijai, kuro įmonės transportui ir pan. pirkimams, kai jie skirti veiklai energetikos sektoriuje vykdyti. Be to, komunalinio sektoriaus reguliavimas būtų taikomas ir tais atvejais, kai prekės, darbai ar paslaugos yra skirti energetikos sektoriaus veiklai sukurti (pavyzdžiui, elektrinės statybos darbų pirkimui). Jeigu Projekto 6 str. 1 d. 1 p. vietoj termino „elektros įrenginiai“ vartotume „elektros tinklai“, tai Projekto taikymo sritis susiaurėtų ir jis neapimtų elektrinės statybos darbų. Nes pagal Elektros energetikos įstatymą 2 straipsnio 17 d. („Elektros tinklai – elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomieji tinklai, tai yra visuma tarpusavyje suderintu režimu veikiančių elektros įrenginių, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti.“) į elektros tinklų sąvoką nepatenka elektros įrenginiai, skirti elektros energijai gaminti – į šią sąvoką patenka tik elektros įrenginiai, skirti elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti.

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą patikslinti.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

7

1

 

7.   Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustatomos veiklos rūšys vandentvarkos srityje, kai šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatas vertinant kartu su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, nėra pakankamai aišku, kokios tai veiklos rūšys. Pastebėtina, kad pagal Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 25 dalį ir 5 straipsnį geriamojo vandens viešu tiekimu laikomas ne tik vandens tiekimas vandentiekio skirstomuoju tinklu, bet ir aprūpinimas geriamuoju vandeniu iš tankų ir cisternų. Pagal Geriamojo vandens įstatymą geriamasis vanduo tiekiamas vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis. Nurodytuose įstatymuose taip pat neapibrėžiamos geriamojo vandens „perdavimo ar skirstymo“ paslaugos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme geriamojo vandens tiekimas apibrėžiamas kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Direktyvos 2014/25/ES 10 straipsnyje apibrėžiant veiklos rūšis, kurioms taikoma ši direktyva vandens srityje, vartojami terminai: fiksuoti tinklai,  geriamo vandens tiekimas.

Be to, projekto nuostatos nelogiškos, kiek tai susiję su geriamojo vandens gavyba ar gamyba, naudojant įrenginius, skirtus teikti vandens perdavimo ar skirstymo paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

7

2

2

8.   Projekto 7 straipsnio 2 dalis 2 punkto formuluotė tobulintina, atsižvelgiant į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl nuotekų tvarkymo paslaugų.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

5

6

7

113

2

2

3

4

2

2

2

9.   Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte, taip pat 113 straipsnio 4 dalyje dėstomoje 19 straipsnio 5 dalies redakcijoje, atsižvelgiant į juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų terminiją, vietoj žodžių „biudžetinius“, „biudžetiniais“ įrašytini žodžiai „finansinius“, „finansiniais“.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

8

 

 

10.    Projekto 8 straipsnyje vartojama sąvoka „automatinės transporto sistemos“ nėra vartojama įstatymuose (išskyrus galiojančią Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją), nėra apibrėžta ar paaiškinta. Siūlytume projekte atskleisti šios sąvokos turinį.

Pritarti

Projekto 8 straipsnyje vartojamą sąvoką „automatinės transporto sistemos“ pakeisti į „automatizuotos transporto sistemos“. Automatizuotos transporto sistemos – tai automatiniu būdu (be vairuotojo) valdomos transporto priemonės, pavyzdžiui, autobusas, metro. Lietuvoje kol kas tokių transporto priemonių nėra. Tačiau kitose šalyse (Anglija, Danija) tokios priemonės dažniausiai naudojamos oro uostuose, mokinių vežimui ir kt.

Nors kol kas Lietuvoje automatizuotos transporto priemonės dar nenaudojamos, tačiau ateityje jos gali būti naudojamos. Todėl manytina, kad Projekto 8 straipsnio nuostata (įskaitant sąvoką „automatizuotos transporto sistemos“) turi būti suformuluota taip, kad  pilna apimtimi perkeltų Direktyvos 2014/25/ES 11 str. pirmą pastraipą.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

13

2

 

11.    Projekto 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „2. Kai perkantysis subjektas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems padaliniams. Tačiau jei atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas:

1)   savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;

2)   pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;

3)   savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.  

Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti atitinkamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56 straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

14

 

 

12.    Projekto 14 straipsnyje nustatoma įstatymo taikymo išimtis pirkimams, kurių tikslas – nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą. Tačiau Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnyje kaip išimtis iš taikymo sferos nurodomas lizingas (išperkamoji nuoma). Pažymime, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII ir XXX skyriuose nuoma ir lizingas apibrėžiamos kaip atskiros sutarčių rūšys, skiriasi jų vykdymo tvarka, pasekmės, nuomojamo daikto teisinis statusas, todėl projektu siūlomu reguliavimu gali būti nukrypta nuo Direktyvos 2014/25/ES taikymo apimties.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

16

2

 

13.    Projekto 16 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad įstatymo reikalavimai netaikomi „radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko ir jau parengtų programų, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo nustatytą tvarką.“ Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP- 3750) 6 straipsnio 2 punkte, nustatant įstatymo netaikymo išimtį tai pačiai veiklos sričiai nustatyta, kad tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Neaišku, kodėl susijusiuose projektuose siūlomas skirtingas teisinis reguliavimas.

Nepritarti

Komunalinio sektoriaus pirkimų reguliavimas, kuris taikomas atliekant pirkimus skirtus gamybiniams procesams ir šiuos pirkimus tam tikrais atvejais atlieka privataus kapitalo įmonės (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktą), yra liberalesnis nei klasikinio sektoriaus. Todėl siūlytina komunalinio sektoriaus perkantiesiems subjektams palikti galimybę patiems nusistatyti į išimtį patenkančių radijo ir audiovizualinės srities pirkimų tvarką.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

16

4

 

14.    Projekto 16 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi „teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos paskirtis. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnio c punkte nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl „bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių paslaugų teikėjų „skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto straipsnyje  turimas omenyje.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 16 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo 26 straipsnio terminija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 16 straipsnio 4 punktas tobulintinas.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

19

4

 

15.    Projekto 19 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“. Pastebėtina, kad pagal vertinamą 19 straipsnio 4 dalį, vidaus sandoris negali būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina galimybė tobulinti projektą.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

20

21

19

 

 

5

 

16.    Projekto 20 ir 21 straipsniuose nustatomos sąlygos, kurioms esant viešųjų pirkimų taisyklės netaikomas, įskaitant 19 straipsnio 5 dalį dėl informacijos apie sudarytus sandorius skelbimo. Juose siūloma nustatyti, kad Europos Komisijos prašymu perkantieji subjektai turi pateikti jai įstatyme nurodytą informaciją dėl tokių pirkimų. Tokiu būdu būtų vykdoma tarptautinių pirkimų, pasinaudojant nurodytų straipsnių išimtimis, priežiūra. Šiame kontekste pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriai pavedama vykdyti įstatymo pažeidimų prevenciją, analogiškos teisės nesuteikiamos, todėl neaišku, ar Viešųjų pirkimų tarnyba galės gauti informaciją apie pirkimus, kurie buvo vykdomi pasinaudojant projekto 20 ir 21 straipsniuose nurodytomis išimtimis (kai viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos).

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

28

 

 

17.    Projekto 28 straipsnyje vartojama sąvoka „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“, nors Direktyvos 2014/25/ES 32 straipsnyje apibrėžiant Direktyvos 2014/25/ES taikymo sritį, nurodoma „moksliniai tyrimai ir plėtra“. Projekto 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai atitinka Direktyvoje 2014/25/ES nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti terminija.

Nepritarti

Projekte vartojamos sąvokos priderintos prie  nacionalinėje teisėje vartojamų sąvokų. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 11 punktu  vartojama sąvoka „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra“.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

29

3

 

18.    Projekto 29 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos tarpusavyje derinant žodžių galūnes ir aiškiau jas išdėstant, pavyzdžiui, „Tokie kriterijai paprastai yra atitinkamų produktų arba paslaugų ypatybės <...>“.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

30

1

2

 

19.    Projekto 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse, siekiant teisinio aiškumo, prieš žodžius „atitinkamoje“, „atitinkamos“ siūlytina įrašyti žodžius „įgaliota“, „įgaliotai“, atitinkamai patikslinant jų redakciją. Pastebėtina, kad vertinamo straipsnio 5 dalyje šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minima institucija įvardijama kaip „įgaliota atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje veikia perkantysis subjektas, kompetentinga Lietuvos Respublikos institucija“.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

33

1

 

20.    Projekto 33 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktini žodžiai „perkančiojo“ ir „ar įgaliotojo subjekto“.

 

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

33

2

 

21.     Projekto 33 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžio „sudaroma“ įrašytini žodžiai „ją sudarančiojo“, taip pat šiame sakinyje išbrauktini žodžiai „arba jo įgaliotojo subjekto“. Šios dalies paskutiniajame sakinyje išbrauktini žodžiai „perkantysis“ ir „ar jo įgaliotasis subjektas“.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

33

33

4

2

 

22.    Projekto 33 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“ įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Be to, institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

33

 

6

 

23.    Projekto 33 straipsnio 6 dalyje nedera komisijos veiklos pradžios ir pabaigos juridiniai faktai. Jei komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją, kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su pirkimų procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius užduotis).

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

33

2

3

6

 

24.    Projekto 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimus komisijos posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3 asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

36

1

 

25.    Projekto 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas (projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį projekto 34 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti atitinkamų išimčių.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

34

2

2

26.    Projekto 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kas nelaikoma konfidencialia informacija – jeigu tai pažeistų 47 ir 68 straipsnių reikalavimus dėl informacijos paskelbimo. Tuo tarpu minėtuose straipsniuose nurodoma, kad atitinkama informacija gali būti skelbiama, „jei nepažeis tiekėjo komercinių interesų“. Siekiant išvengti kylančių įstatymo taikymo problemų, siūlytume aiškiai nustatyti, kokiais atvejais informacija laikoma konfidencialia, o kokiais atvejais privalo būti skelbiama.

Nepritarti

Manytina, kad esama Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė tinkamai perkelia Direktyvos 2014/25/ES 39 str. 1 d., kurioje taip pat nurodoma, kad konfidencialia informacija negalima laikyti šios direktyvos 70 straipsnyje (atitikmuo Įstatymo projekto 47 straipsnis) ir 75 straipsnyje (atitikmuo Įstatymo projekto 68 straipsnis) nurodytos informacijos, kuria privalu viešinti. O Direktyvos 2014/25/ES 70 str. 3 d. ir 75 str. 3 d. taip pat yra išlygų, kad informacijos negalima viešinti, jei tai pažeistų tiekėjo komercinius interesus.

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

34

2

3

27.    Projekto 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto paskutinis sakinys yra nesuprantamas ir nedera su šio punkto nuostatomis (iš esmės atkartoja to paties straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį).

 

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

36

12

 

28.    Projekto 36 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju.

Pritarti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

37

1

4

 

29.    Projekto 37 straipsnyje nustatomi reikalavimai, kada tiekėjas ir subtiekėjas turi rezervuotą teisę dalyvauti pirkimuose (1 ir 4 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą.

Nepritarti

Tiekėjo sąvoka (Viešųjų pirkimų įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 2 straipsnio 36 dalis) apima ir tiekėjų grupes, todėl Įstatymo projekto 37 straipsnyje nurodytą statusą turintys asmenys  gali dalyvauti kaip tiekėjų grupė.

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

38

1

 

30.    Projekto 38 straipsnio 1 dalyje išbrauktina nuoroda į šio straipsnio 3 dalį, nes straipsnis turi tik dvi dalis. Be to, pastebėtina, kad mažos vertės pirkimai pagal projektu teikiamą įstatymą būtų atliekami pagal perkančiojo subjekto, įskaitant ir perkančiąsias organizacijas (projekto 4 straipsnis), pasitvirtintas taisykles. Tuo tarpu mažos vertės pirkimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą būtų atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles (projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalis). Neaišku, kodėl siūlomas skirtingas mažos vertės pirkimų tvarkos teisinis reguliavimas.

Pritarti iš dalies

Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalį tikslinti kaip siūloma.

Kadangi komunalinio sektoriaus reguliavimas, kuris taikomas atliekant pirkimus skirtus gamybiniams procesams ir šiuos pirkimus tam tikrais atvejais atlieka privataus kapitalo įmonės (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktą), yra liberalesnis nei klasikinio, tikslinga palikti galimybę visiems perkantiesiems subjektams (įskaitant ir nurodytus Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktą) palikti galimybę patiems, atsižvelgiant į savo veiklos specifiką, pasitvirtinti mažos vertės pirkimų tvarką. O klasikiniame sektoriuje mažos vertės pirkimų tvarką tvirtins Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiu būdu jeigu perkantysis subjektas, kuris yra ir perkančioji organizacija (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktą) vykdys mažos vertės pirkimą, skirtą komunalinio sektoriaus veiklai, vadovausis savo paties taisyklėmis, o jei mažos vertės pirkimas bus skirtas klasikinio sektoriaus veiklai – vadovausis Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklėmis.

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

39

2

 

31.    Projekto 39 straipsnio 2 dalyje nurodomas informacijos skelbimo būdas „pirkėjo profilyje“, tačiau nepaaiškinta, ką ši sąvoka reiškia.

32.    Projekto 47 straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodis „bus“.

33.    Projekto 48 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011.

34.    Projekto 48 straipsnio 8 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti.

35.    Projekto 49 straipsnio 2 dalies 11 punkte pateikiant nuorodą į projekto 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 95 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje.

36.    Projekto 49 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 49 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimus.

 

Nepritarti

Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalis paaiškinta, kad pirkėjo profilis – tai speciali skiltis perkančiojo subjekto interneto svetainės.

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

47

7

 

32.    Projekto 47 straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodis „bus“.

 

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

48

2

1

33.    Projekto 48 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011.

 

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

48

8

 

34.    Projekto 48 straipsnio 8 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai, todėl šios dalies reikėtų atsisakyti.

 

Pritarti

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

49

2

11

35.    Projekto 49 straipsnio 2 dalies 11 punkte pateikiant nuorodą į projekto 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo galimybė numatyta 95 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje.

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

49

2

16

36.    Projekto 49 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 95 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 49 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimus.

Pritarti

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

51

2

 

37.    Projekto 51 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos, nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją.

Pritarti

 

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

54

4

 

38.    Projekto 54 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad perkantysis subjektas privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajam subjektui suteikia teisę nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku) paprašė papildomos informacijos, perkantysis subjektas atsižvelgdamas į prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydamas esminių pirkimo dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principai.

Pritarti iš dalies

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 14

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

60

1

 

39.    Projekto 60 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti bendrosios taisyklės išimtį – „perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 2 punkto ir 4 dalies sąlygos neprivalomos.“ Neaišku, kodėl siūloma nurodyta išimtis, tai yra, kodėl perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, gali savo nuožiūra nuspręsti pirkti ar ne iš tiekėjo, kuris nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 ir 3 dalies 1 punkte, nemoka mokesčių ar yra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų (yra sudaręs susitarimų, kurie iškreipia konkurenciją, pateikė melagingą informaciją, pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiojo subjekto sprendimams, gauti konfidencialios informacijos ir kt.) Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte tokio siūlymo motyvai nenurodyti.

Nepritarti

Esama Įstatymo projekto 60 straipsnio 1 dalies nuostata tinkamai perkelia Direktyvos 2014/25/ES 80 str. 1 d. Komunalinio sektoriaus subjektams, tarp kurių yra ir privataus kapitalo įmonių (žiūrėti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punktą), tikslinga nustatyti liberalesnes tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo taisykles nei klasikinio sektoriaus kriterijus atitinkantiems viešojo sektoriaus subjektams.  Pažymėtina, kad komunalinio sektoriaus subjektai neretai atlieka pirkimus, kurie skirti gamybiniams procesams.

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

61

2

 

40.    Projekto 61 straipsnio 2 dalis taisytina, išbraukiant perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „Jie taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant žodžius „aplinkos apsaugos“.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

62

 

 

41.    Projekto 62 straipsnis reglamentuoja „kvalifikacijos vertinimo sistemą“, tokia pati sąvoka vartojama ir straipsnio tekste, išskyrus 2 dalyje nurodytą „kvalifikacinę sistemą“. Šį terminą reikėtų paaiškinti, o jei jis tapatus „kvalifikacijos vertinimo sistemai“ – suvienodinti.

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

66

3

 

42.    Projekto 66 straipsnio 3 dalyje neaišku, ar išdėstytas reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar bet kuriai iš jų.

Pritarti

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

66

3

2

43.    Projekto 66 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 31 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato perkančiojo subjekto siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos kainos.

Pritarti

 

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

68

 

 

44.    Projekto 68 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio ir yra klaidinantis, kiek tai susiję su pareiškėjų pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą informavimu.

Pritarti

 

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

72

74

77

82

3

3

3

3

 

45.    Projekto 72 straipsnio 3 dalyje, 74 straipsnio 3 dalyje, 77 straipsnio 3 dalyje, 82 straipsnio 3 dalyje nurodomas pirkimo procedūrų terminų trumpinimas „pagrįstais atvejais“, tačiau nėra nustatoma nei kas, nei kokiu pagrindu tuos atvejus pagrindžia.

Pritarti

 

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

74

 

 

46.    Projekto 74 straipsnio pavadinimas koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes. 

Pritarti

 

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

75

 

 

47.    Projekto 75 straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“.

 

Nepritarti

Kalbininkų nuomone, geriau vartoti žodį „vesti“.

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

79

1

3

48.    Projekto 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį, atsižvelgdami į Direktyvos 2014/25/ES 50 straipsnio c punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas, siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“.

 

Pritarti

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

85

1

 

49.    Projekto 85 straipsnio 1 dalis, siekiant teisinio aiškumo, taisytina taip: antrajame  sakinyje vietoj žodžio „perkantysis“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarantis“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiojo“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją sudarančio“.

 

Pritarti

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

87

12

2

50.    Projekto 87 straipsnio 12 dalies 2 punktas koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes.

 

Pritarti

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

88

4

4

6

51.    Projekto 88 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose neaišku, ką atitinka pateikiama informacija.

 

Pritarti

 

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

91

1

 

52.    Projekto 91 straipsnio 1 dalyje išbrauktini žodžiai skliaustuose „(toliau – įgaliotasis subjektas)“, kaip pertekliniai.

 

Pritarti

 

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

94

2

 

53.    Projekto 94 straipsnio 2 dalyje turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams.

Pritarti

 

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

94

9

 

54.    Projekto 94 straipsnio 9 dalies nuostata, kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.

Pritarti iš dalies

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

97

 

2

55.    Projekto 97 straipsnio 2 punkto nuostata, kad sutarties keitimas galimas „neatsižvelgiant į papildomų darbų, paslaugų ar prekių vertę“ nedera su šio punkto įgyvendinimui būtina b) papunktyje dėstoma sąlyga, kad bendra atskirų pirkimų vertė turi „neviršyti“ tam tikrų dydžių.

Pritarti

 

56.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

98

1

 

56.    Projekto 98 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar joje nustatytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl sutarties nutraukimo  turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Be to, neaišku, kodėl esant vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku, kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą sprendimą.

Pritarti iš dalies

Žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 24, 26

57.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

99

 

 

57.    Projekto 99 straipsnyje apibrėžimas „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti toliau vartojamas vietoje „esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo vykdymo“.

 

Pritarti iš dalies

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 27

58.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

100

4

 

58.    Projekto 100 straipsnio 4 dalyje nėra aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia Konkurencijos taryba.

 

Pritarti

 

59.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

101

1

6

59.    Projekto 101 straipsnio 1 dalies 6 punkte neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas bei kam jie teikiami

Pritarti

 

60.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

 

 

 

60.    Projekto 2 priedo 1 punkto nuostata dėl „leidimų eksploatuoti gamtinių dujų įrengimus išdavimo pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nėra nustatyta nurodyta leidimų išdavimo procedūra. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmenys, eksploatuojantys dujų perdavimo, skirstymo sistemas, dujų laikymo įrenginius ar SGD sistemas arba atliekantys energijos vartojimo auditą, privalo turėti Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius.

Pritarti

 

61.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

 

 

 

61.    Projekto 2 priedo 2 punkto nuostata dėl „leidimų statyti naujus elektros energijos gamybos įrenginius išdavimo arba kvietimų teikti pasiūlymus dėl naujų elektros energijos gamybos įrenginių statybos pateikimo pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nurodytos procedūros nenustatytos, o Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių tvarka, pateikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta leidimų elektros energijos gamybos pajėgumams plėsti ar naujiems kurti išdavimo tvarka. 

Pritarti

 

62.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

 

 

 

62.    Projekto 2 priedo 3 punkto nuostata dėl „teisės teikti pašto paslaugą suteikimo pagal Pašto įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnį asmuo turi teisę teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos įrašo asmenį į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir praneša apie tai asmeniui, pateikusiam pranešimą.

Pritarti

 

63.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

 

 

 

63.    Projekto 2 priedo 4 dalies nuostata dėl „leidimų vykdyti su angliavandenilių eksploatavimu susijusią veiklą išdavimo pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytas procedūras“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus „naudoti tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių <...> išteklius“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodyto įstatymo 5 dalį, kurioje nustatyta: „Leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gali būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška ir žvalgyba), nurodytas šių tyrimų plotas, laikas ir naudojimo sutartyje nustatytos jų sąlygos. Šiuo atveju leidimas suteikia teisę šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis naudoti ir naujus ar papildomai ištirtus išteklius <...>.“

Pritarti

 

64.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

 

 

 

64.    Projekto 8 priedo 3 punktas taisytinas, nes jame nurodytą Reglamentą Nr.1059/2033 paskutinį kartą keitė Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014 (OL 2014 L 241 p.1).

Pritarti

 

65.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

 

 

 

65.    Projekto 8 priedo 4 punktas taisytinas, nes jame nurodytą Direktyvą 2006/32/EB paskutinį kartą keitė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (OL 2012 L 315 p. 1).

Pritarti

 

66.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-12-01

 

 

 

66.    Projekto 8 priedo 7 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296 p.1).

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos advokatūra

2016-03-23

16

4

 

Dėl specialių atvejų, kai įstatymų reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų pirkimams

Įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 16 straipsnio 4 punkte numatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi teisinių paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiojo subjekto nepriklausančių priežasčių
pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas, pirkimams. Tokios teisinės paslaugos gali apimti:

a) atstovavimą arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje
arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimą teisminiame procese,
vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose.  Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas
ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti
teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,
1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva
2013/25/ES (OL2013 L 158, p. 368), 1 straipsnyje;

b) teisines konsultacijas, reikalingas rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems
veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas
arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje
nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas
teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje; <...>.

Siūlytina atsisakyti perteklinės įstatymų projektuose numatytos nuostatos „kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių
priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis negali būti reglamentuojamas"'. Pirma, tokia nuostata
Direktyvos 2014/25/ES 21
straipsnyje nėra numatyta ir ribojama. Antra, minima įstatymų projektuose įtvirtinta formuluotė yra neaiški ir neatitinka teisinių paslaugų teikimą ir atstovavimą arbitražo, taikinimo ar teismo procese reglamentuojančių normų. Visais atvejais, tiek, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, tiek pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą ar Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą klientui nėra ribojama galimybė pasirinkti savo atstovą. Todėl tokio
ribojimo Direktyvos 2014/25/ES nuostatose, o taip pat
Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose, šios sąlygos numatymas įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui projekto 16 straipsnio 4 punkte yra neaiškus ir netikslingas.

Atsisakius minėtos nuostatos būtų užtikrintas tinkamas Direktyvos 2014/25/ES nuostatų įgyvendinimas. Atstovavimo arbitražo, taikinimo ar teisminiame
procese santykiai yra grindžiami pasitikėjimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo bei
kitais principais. Atstovų minėtuose procesuose pasirinkimo formalizavimas viešaisiais pirkimais
neleistų tinkamai užtikrinti tiek šių tikslų, tiek Direktyvos 77/249/EEB siekių, ypač, kai yra tikslinga
pasitelkti užsienio teisinius konsultantus ar atstovus.

Pritarti

 

2.

Lietuvos advokatūra

2016-03-23

64

2

 

Dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo

Įstatymo, skirto komunaliniam
sektoriui, projekto 64 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimai, atliekami taikant
sąnaudų ar kainos metodą, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų
nuo bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės.

Siūlytina papildyti įstatymo, skirto komunaliniam sektoriui, projekto 64 straipsnio
2 dalį, numatant, kad „Perkantysis subjektas, vykdydamas teisinių paslaugų pirkimo procedūras, kai
negalima remtis įstatymo 16 straipsnio 4 punkte nurodytomis išimtimis, taiko ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, išskyrus atvejus, kai viešojo pirkimo objektas nulemia
poreikį taikyti kainos arba sąnaudų kriterijus ".

Tokia nuostata siekiama išvengti situacijų, kai perkančiosios organizacijos (perkantieji
subjektai) daugeliu atveju įsigytų teisines paslaugas, remdamiesi tik mažiausios kainos (sąnaudų)
kriterijumi, neatsižvelgdami į tiekėjo pasiūlyme nurodytų teisinių paslaugų kokybę, specialistų patirtį
ir turimą kvalifikaciją. Įtvirtinus, jog kainos ar sąnaudų kriterijumi turėtų būti remiamasi tik tais
atvejais, kai tokį poreikį nulemia viešojo pirkimo objektas, būtų sudarytos geresnės sąlygos
perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) įsigyti reikiamų kokybiškų teisinių paslaugų, racionaliai naudojant pirkimui skiriamas lėšas, o tiekėjams - didesnės galimybės konkuruoti dėl
sutarties pasirašymo.

Direktyvos 2014/25/ES 82 straipsnio
2 dalis numato, kad valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji
subjektai) negali remtis tik kaina arba tik išlaidomis kaip vieninteliu sutarties skyrimo kriterijumi arba
gali leisti šiuos kriterijus taikyti tik tam tikroms perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų)
kategorijoms ar tam tikroms sutarčių rūšims. Vadinasi, Direktyvos valstybėms narėms leidžia riboti
galimybes perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) taikyti kainos ar išlaidų (sąnaudų)
kriterijų tam tikrų paslaugų pirkimuose, todėl toks pakeitimas atitiktų Direktyvų nustatytą reguliavimą.

Nepritarti

Įstatymo projekto rengimo metu apsispręsta šį sąnaudų ar kainos kriterijaus taikymo ribojimą nustatyti pagal viešųjų pirkimų vertę, o ne sutarčių pobūdį. Tokiu būdu perkančiajai organizacijai, kaip geriausiai žinančiai pirkimo objektą ir suinteresuotai optimaliu pirkimo rezultatu, paliekama teisė pačiai nuspręsti, kurias sutartis sudarant svarbus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis, o kada ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pakanka sąnaudų ar kainos kriterijaus. Pastebėtina, kad svarbius ir norimus kokybinius parametrus perkančiosios organizacijos gali nustatyti techninėse specifikacijose.

Atkreiptinas dėmesys, kad kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijus yra sudėtingesnis ir taikomas tik ketvirtadalyje viešųjų pirkimų, todėl Įstatymo projekte siekiama lankstaus ir laipsniško perėjimo prie šio kriterijaus taikymo.

 

3.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

33

 

 

Asmenų dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose ir svarstant konfidencialią informaciją (šiuo metu galiojančio VPĮ 6 str., 41 str. 5 d.) yra grindžiamas principais, kuriais siekiama užtikrinti pirkimuose dalyvaujančių asmenų informacijos konfidencialumą, visų pirma, komercinių paslapčių apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 str.; ESTT 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Varec SA v Belgium, Diehl Remschied GmbH & Co intervening, C-450/06 [2008]).

Iki šiol trečiųjų asmenų, neturinčių jokių teisės aktuose numatytų įgalinimų, dalyvavimas pirkimo procedūrose nenumatytas. Visuomenės atstovų statusas (teisės ir pareigos ir kas gali būti šiais asmenimis) neįtvirtintas ir pateiktame svarstyti įstatymo projekte, todėl tikslinga šios kategorijos atsisakyti.

33 straipsnis. Pirkimo komisija

4. Perkantysis subjektas ar jo įgaliotasis subjektas gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6

4.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

36

 

 

ES direktyvos 2014/24/ES esminiai tikslai siejasi su pirkimo proceso supaprastinimu ir administracinės naštos mažinimu. Direktyvos preambulės 58 p. aiškiai nurodyta, jog dokumentuotas turi būti tik toks bendravimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų daryti poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui.

Atsižvelgiant į tai, tikslinga patikslinti įstatymo formuluotę, kadangi kitu atveju Perkančioji organizacija gali būti verčiama dokumentuoti bet kokią komunikaciją, įskaitant ir tą, kuri neturi jokios teisinės reikšmės pirkimo procedūrų metu (pavyzdžiui, dalyviui pasiteiraujant dėl Perkančiosios organizacijos adreso, ar gauti jo dokumentai ir pan.).

36 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija

9. Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus, žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai ir tiekėjo dokumentai, išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 9

5.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

40

3

 

Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų principų ir tikslo racionaliai naudoti lėšas (dabar galiojančio VPĮ 3 str.), mažiausios vertės pirkimų vykdymas turi būti organizuojamas atsižvelgiant į kiekvienos Perkančiosios organizacijos specifiką, vykdomų pirkimų skaičių, pobūdį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Iki šiol taikyta praktika, kai mažiausios vertės pirkimai (mažos vertės pirkimai) būdavo vykdomi pagal perkančiųjų organizacijų pasitvirtintas pirkimų taisykles, kurios daugeliu atveju būdavo rengiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pavyzdines taisykles (dabar galiojančio VPĮ 85 str.).

Manytina, kad ši praktika turėtų būti pratęsta, įvertinant, jog abejotina ar visoms perkančiosioms organizacijoms galėtų būti tinkamos vienodos / tapačios mažos vertės pirkimų taisyklės.

40 straipsnis. Pasirengimas pirkimui

3. Tais atvejais, kai kandidatas ar dalyvis, kuris pats ar su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas, padėjo pasirengti pirkimui, perkantysis subjektas privalo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija. Tinkamomis priemonėmis laikomas informacijos, kurią gavo pasirengti pirkimui padėję kandidatai ar dalyviai, pateikimas kitiems kandidatams ir dalyviams ir pakankamų pasiūlymų pateikimo terminų nustatymas. Šios nuostatos netaikomos, kai perkantysis subjektas vykdė viešąsias konsultacijas arba kandidatas ar dalyvis pasiūlymus ir pastabas dėl pirkimo dokumentų teikė šiame Įstatyme nustatyta tvarka.

Nepritarti

Nurodyti atvejai patenka į Įstatymo projekto 40 str. 3 d., nes Direktyvos  2014/25/ES 41 str. nėra nurodoma, kad perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad dėl kandidato ar dalyvio konsultacijų, gautų pirkimo pasirengimo etape, nebūtų iškraipyta konkurencija, yra sąlyginė. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokia forma ar būdu konsultacijos buvo suteiktos, perkančioji organizacija turi imtis tinkamų priemonių konkurencijai užtikrinti.

6.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

56

 

 

Siekiant užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir vykdomų sutarčių, ypač, kurios susijusios su didžiausiomis viešojo sektoriaus investicijomis (darbų pirkimų atvejai), turėtų būti griežčiau reglamentuojama pareiga tiekėjams užtikrinti pasiūlymų galiojimą ir sutarčių įvykdymą.

Siūlomi įtvirtinti užtikrinimų dydžiai atitinka įprastinę viešųjų pirkimų praktiką.

56 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas

1. Perkantysis subjektas tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Darbų pirkimo atveju pasiūlymų galiojimas užtikrinamas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo draudimu arba lygiaverčiu užtikrinimu, kurio vertė nemažesnė nei 5 proc. pirkimo vertės, o sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė turi būti nemažesnė nei 10 proc. pirkimo vertės.

Nepritarti

Pažymėtina, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reiškia papildomą administracinę naštą ir sąnaudas tiekėjui. Atitinkamai, tiekėjų sąnaudų padidėjimas reiškia, kad tokios sąnaudos bus įskaičiuotos į pasiūlymo kainą, kurią sumokės perkantysis subjektas, o tai mažina pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą. Todėl perkantysis subjektas turėtų vengti neproporcingai didelius kaštus sukeliančių užtikrinimo priemonių ir nustatydamas jų dydžius turėtų vadovautis protingumo, sutarties šalių lygiateisiškumo principais. Neproporcingų finansinių garantijų reikalavimas, tam tikrų sumų įšaldymas, banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto galiojimo laikotarpiui yra kliūtis verslo subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (ypač tai aktualu smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams).

7.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

59

 

 

1) Siūloma patikslinti 59 str. Siūlymo tikslas – aiškiai išskirti, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi).

Tiek ES Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos teismai praktikoje aiškiai atskiria kvalifikacijos vertinimo ir pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo stadijas (ES Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06), todėl kvalifikacijos vertinimo tikslai ir principai, įskaitant dėl galimybės pildyti duomenis, tikslinti informaciją apie kvalifikaciją, netaikytini pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652).

2) Siūloma numatyti papildomas nuostatas, kurios sudarytų prielaidas riboti tiekėjų galimybes piktnaudžiauti teise tikslinti kvalifikaciją, pasiūlymus ir paraiškas ruošti nerūpestingai, o vėliau pirkimo procedūrų metu neribotą skaičių tikslinti pateiktus duomenis.

Siūloma nuostata būtų užtikrinama, kad dalyviui neįvykdžius pareigos pateikti visą reikiamą informaciją ir duomenis, būtų laikoma, jog jis pasinaudojo galimybe paaiškinti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir perkančioji organizaciją priimtų sprendimą dėl turimų duomenų ir tiekėjo atitikties reikalavimams.

Šiuo metu galiojančios ir įstatymo projekte numatytos nuostatos suponuoja pareigą neribotą kartų skaičių kreiptis į tiekėjus ir prašyti patikslinti pradinius kvalifikacijos duomenis ir vėliau pateiktus paaiškinimus. Tačiau tokie veiksmai nesuderinami su tiekėjams taikomu bendruoju bonus pater familias elgesio standartu (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

59 straipsnis. Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai

1. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 64–66 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

<...>

4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma;

<...>

4. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ar šių duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Jei kandidatas ar dalyvis nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo arba pateikia netinkamą ar nepakankamą patikslinimą, papildomą ar paaiškinimą, perkantysis subjektas, užtikrindamas lygiateisiškumo principo laikymąsi, pakartotinai nesikreipia į kandidatą ar dalyvį ir vertina kandidato ar dalyvio atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Perkantysis subjektas privalo užtikrinti, kad aiškinant ir tikslinant informaciją apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nebūtų keičiamas kandidato ar dalyvio pasiūlymas ir pildomi pasiūlymo siaurąja prasme dokumentai.

Pritarti iš dalies

Dėl pakartotinio kreipimosi patikslinti informaciją

Manytina, kad siūlomos nuostatos perteklinės tais atvejais, kai tiekėjas nepateikia patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo per nustatytą terminą. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, toks tiekėjas privalo būti atmestas.

Griežta nuostata, kad tais atvejais, kai pateikiamas netinkamas ar nepakankamas patikslinimas tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, gali sąlygoti situacijas, kai bus privalu atmesti ekonomiškiausią tiekėjo pasiūlymą dėl to, kad reikalingas papildomas formalus patikslinimas. Tokių situacijų gali pasitaikyti, pvz., dėl to, kad tiekėjas nesuprato perkančiosios organizacijos klausimo arba netyčia padarė klaidą.

Dėl to, ar galima tikslini tiekėjo pateiktą informaciją žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 15

 

8.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

63

 

 

Įstatymo 63 str. siekiama įtvirtinti galimybes remtis trečiųjų asmenų pajėgumais siekiant pagrįsti atitikimą kvalifikacijos reikalavimais, t.y. siekiant parodyti pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį.

ES Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad įmonės, kurios pageidauja dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, privalo įrodyti, jog iš tiesų gali naudotis kitų įmonių ištekliais, būtinais atitinkamai sutarčiai įvykdyti. Pareiga tai įrodyti tenka konkurso dalyviui, kuris remiasi kitų įmonių ištekliais (Teisingumo Teismo 2004 m. kovo 18 d. Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C‑314/01, Rink. 2004, p. I‑2549). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad būtent tais atvejais, kai perkančioji organizacija, nagrinėdama pasiūlymus ir atrinkdama mažiausią kainą pasiūliusį konkurso dalyvį, negalėjo patikrinti subrangovų techninių ir ekonominių pajėgumų, jai nedraudžiama drausti arba riboti galimybę pasitelkti subrangovus esminėms sutarties dalims vykdyti. Dalyvis, teigiantis galįs pasinaudoti trečiųjų šalių techniniais ir ekonominiais pajėgumais, kuriais ketina remtis, jeigu su juo būtų sudaryta sutartis, gali būti pašalintas iš konkurso tik jeigu neįrodo, kad iš tiesų gali pasinaudoti tokiais pajėgumais (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Siemens ir ARGE Telecom, C-314/01).

Taigi, draudžiama deklaratyviai remtis trečiųjų asmenų pajėgumais nepagrindžiant ir neįrodant galimybių perimti ir pasinaudoti atitinkamais pajėgumais, kvalifikacija ir patirtimi.

Pastarojo metu viešųjų pirkimų praktika rodo, jog dalyviai siekia remtis kitų asmenų patirtimi net ir tais atvejais, kai pagal viešojo pirkimo sutartį šie asmenys nevykdys jokių įsipareigojimų. Tokia situacija suponuoja deklaratyvų rėmimąsi patirtimi. Be to, daugelis finansinės padėties, teisės verstis veikla ir patirties aspektų yra neatsiejamai susiję su įmone/juridinio asmeniu, todėl jie negali būti perimami/perduodami.

Šiame kontekste kasacinio teismo spręsta dėl pagrindinio jungtinės veiklos partnerio galimybės remtis kito finansiniu pajėgumu perkančiajai organizacijai įrodant sudėtinio tiekėjo kvalifikacijos atitiktį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai didžiąją dalį darbų atliks vienas iš partnerių (nagrinėjamoje situacijoje santykis buvo 98 proc. ir 2 proc.), sudėtinis tiekėjas neatitiks ekonominio pajėgumo reikalavimo (kritinio likvidumo kriterijaus) (VPĮ 35 straipsnis), jei šį finansinio stabilumo kriterijų tenkins tik mažesniąją darbų dalį vykdysiantis ūkio subjektas, kurio padėtis neužtikrina perkančiosios organizacijos apsaugos viešojo pirkimo sutarties tinkamu įvykdymu (pvz., didelės vertės pirkime projektuotojo gera finansinė padėtis negali atsverti rangovo prastų rodiklių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

Taigi, Lietuvos teismų praktikoje aiškiai pasisakyta, kad dėl dalies kvalifikacijos reikalavimų, jie negali būti perduodami kitiems asmenims ir betarpiškai susiję, todėl turėtų būti ribojama galimybė jais remtis.

Analogiškas ribojimas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai kvalifikacija nustatyta tam, kad patikrinti pajėgumą ir gebėjimą įvykdyti specialias ir tik pačiam tiekėjui (ne subrangovams ar kitiems asmenims galimas pavesti) priskirtas užduotis. Tokiu atveju šią kvalifikaciją taip pat turėtų turėti pats tiekėjas.

63 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais

1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant minėto įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio. Tiekėjas negali remtis tais kito ūkio subjekto veiklos rodikliais ir (ar) patirtimi, kurie pagal savo pobūdį yra neatsiejamai susiję su jų turėtoju ir kurių neįmanoma faktiškai atskirti ir perduoti kitiems asmenims (pavyzdžiui, teisė verstis veikla, pajamų, pelno ar kiti finansiniai juridinio asmens rodikliai, įvykdytų sutarčių patirtis ir kt.).

<...>

3. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis pasiūlyme (paraiškoje) privalo įrodyti perkančiajam subjektui, kad per visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį ar vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami.

4. Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.

<...>

6. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. Šiais atvejais tiekėjas negali remtis išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pajėgumais, kurie neatsiejamai susiję su šiomis pačiam tiekėjui priskirtomis esminėmis užduotimis.

Pritarti iš dalies

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 17

9.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

66

 

 

Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Tai – paskutinė viešųjų pirkimų procedūrose VPĮ nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652).

Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atvejais pirkimo dokumentuose, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojamais kriterijais, gali apsibrėžti savo neįprastai mažos kainos sampratą (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani, C-285/99 ir 286/99). Taigi perkančiosios organizacijos nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų, turi teisę spręsti kaip vertins neįprastai mažos kainos pasiūlymus.

Manytina, kad tikslinga papildomai detalizuoti įstatymo nuostatas, apibrėžiant teisę perkančiajai organizacijai spręsti dėl pasiūlymo atmetimo, jei darbuotojams, atsakingiems už sutarčių vykdymą yra mokamas tik minimalus darbo užmokestis.

66 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

2. Perkantysis subjektas, siekdamas, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jo manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:

4) šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 96 straipsnio nuostatas. Perkantysis subjektas, įvertindamas perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį ir specifiką, turi teisę spręsti, jog tiekėjas nepagrindžia pasiūlytos kainos pagrįstumo ir atmesti pasiūlymą, jei pagal pirkimo sutartį užduotis vykdysiantiems darbuotojams mokamas minimalus valandinis atlygis arba minimali mėnesinė alga;

Nepritarti

Siūlymas minimalų darbo užmokestį laikyti neteisėtu nederėtų su socialinės srities teisės aktais, pagal kuriuos toks užmokestis yra teisėtas. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3751, kaip ir Direktyvoje 2014/25/ES, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės reikalavimų integravimui komunalinio sektoriaus pirkimuose. Perkantieji subjektai turi siekti, kad  tiekėjai ir jų subtiekėjai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir tarptautinėse konvencijose, galiojančiose toje vietoje, kur teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Tačiau šie reikalavimai turi būti suderinami su pagrindiniais Europos Sąjungos teisės principais, nediskriminuoti kitų valstybių narių tiekėjų ir darbuotojų bei užtikrinti jiems lygias galimybes. Taip pat jie turi atitikti Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatas (pagal kurias komandiruotiems darbuotojams turi būti užtikrintos sąlygos, susiję su minimaliom užmokesčio normom (įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas)).

Aplinkos apsaugos, socialinių, darbo teisės nuostatų laikymasis tikrinamas atitinkamose pirkimo procedūros stadijose, apibrėžiant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo, neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo, techninių specifikacijų, ir nustatant sutarties vykdymo sąlygas. Vienas iš socialinio kriterijaus taikymo pavyzdžių būtų, pasirinkus kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, vertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį (Įstatymo projekte Nr. XIIP-3751 64 str. 1 d. 1 p. a papunktis). Kuo daugiau tiekėjo pasiūlytas atlyginimas darbuotojams viršija minimalų užmokestį, tuo didesnis balas skiriamas. Taikant tokį socialinį kriterijų siekiama, kad tiekėjai mokėtų padorų atlygį savo darbuotojams, vykdantiems sudarytą pirkimo sutartį.

10.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

75

 

 

Siūloma patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika.

75 straipsnis. Derybų reikalavimai

2. Perkantysis subjektas derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr.21

11.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

96

 

 

Atsižvelgiant į CK 6.650 str. nuostatas numatančias generalinio rangovo ir subrangovo santykius su užsakovu (subrangovas neturi teisės reikšti jokių reikalavimų užsakovo atžvilgiu ir atvirkščiai), siūlytina numatyti, kad būtina sąlyga tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu sąlyga – susitarimas tarp tiekėjo ir subrangovo, kurias pateikiamas kartu su pasiūlymu.

Tokiais atvejais perkančiosios organizacijos išvengtų dalies ginčų tiek dėl viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su tiesioginiu atsiskaitymu, tik dėl įvykdytų tiesioginių atsiskaitymų su subrangovais.

Atsižvelgiant į CK 6.650 str. siūlytina numatyti ne tik subrangovų teisę reikalauti tiesioginio atsiskaitymo, tačiau ir subrangovų solidarią atsakomybę prieš perkančiąsias organizacijas. Priešingu atveju dėl sutarčių uždarymo principo (LAT 2003 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-145/2003; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010), Perkančiosios organizacijos, net ir atsiskaičiusius su subrangovais, neturėtų teisės reikšti reikalavimų dėl darbų kokybės ir pan.

96 straipsnis. Subtiekimas

2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Tiekėjui ir subtiekėjams siekiant pasinaudoti šia galimybe, turi būti sudarytas ir pasiūlyme pateiktas tiekėjo ir atitinkamo subtiekėjo susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo galimybės, o taip pat subtiekėjo įsipareigojimas prieš perkančiąją organizaciją dėl solidarios atsakomybės už tinkamą pirkimo sutarties įvykdymą. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui.

Pritarti iš dalies

Nepritarti dėl solidarios atsakomybės, nes siūlymas numatyti solidarią tiekėjo ir subtiekėjo atsakomybę neatitiktų Direktyvos 2014/25/ES 88 str. 4 d., pagal kurią tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju galimybė nedaro poveikio pagrindinio tiekėjo atsakomybei, taip pat Civilinio kodekso 6.650 str. 3 d. („Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą <...>“).

Dėl tarpusavio atsiskaitymo žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 25

12.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

97

 

 

Atsižvelgiant į FIDIC sutarčių vykdymo praktiką, Viešųjų pirkimų tarnybos administracinę praktiką ir gerosios praktikos pavyzdžius, siūlytina numatyti, jog tais atvejais, kai sutartyje yra aiškiai apibrėžtos aplinkybės sprendimams dėl pakeitimų priimti, o taip pat esant apibrėžtai procedūrinei sprendimų priėmimo tvarkai, pakeitimų įforminimo sąlygoms (pvz. kaip tai numatoma FIDIC sutarčių („Geltonoji“ arba „Raudonoji“ knyga) 13 str.), tai būtų laikoma aiškiai numatytu pagrindu pakeitimui sudaryti įstatymo projekto 87 str. 1 d. 1 p. prasme.

Viešųjų pirkimų sutarties keitimo ribojimo yra siekiama užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), (ESTT 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C‑337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Pagal ESTT ir LAT praktiką galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo:

a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą;

b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą;

c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose;

d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas, su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (ESTT 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401).

Pažymėtina, kad šiuo siūlomu pakeitimu lygiateisiškumo principas nepažeidžiamas, kadangi užtikrinamas ribojimas iš esmės pakeisti pirkimo sutarties pobūdį, o visiems dalyviams iš anksto numatomos visos esminės sąlygos, kuriomis gali būti priimami sprendimai dėl pakeitimų.

97 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jų galiojimo laikotarpiu

1. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jų galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą esant bent vienam iš šių atvejų:

1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtys, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Laikoma, kad pakeitimas numatytas aiškiai, kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantis sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis;

Nepritarti

Siūlytina nepapildyti Įstatymo projekto 97 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad aiškiai numatytu pakeitimu, laikoma kai yra nurodytos aplinkybės ar atvejai, kai leidžiamas pakeitimas, pakeitimų įforminimo procedūra ir asmenys priimantys sprendimus dėl pakeitimų įforminimo. Ši nauja viešųjų pirkimų reguliavimo nuostata Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ateityje gali būti išaiškinama kiek kitaip ar plačiau, todėl netikslinga iš anksto tokį išaiškinimą nustatyti įstatyme.

 

13.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

98

 

 

Svarstytina siekiant tinkamai įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus ir racionaliai naudoti lėšas, nekartojant administracinių/viešųjų pirkimų procedūrų, sutarčių nutraukimo atvejais suteikti galimybę suinteresuotiems pirkimo dalyviams perimti sutarties vykdymą.

Analogiška praktika yra nustatyta ir kitose ES valstybėse narėse (pavyzdžiui, Italijos Respublika).

98 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nutraukimas

3. Kai tai leidžia pirkimo objekto pobūdis ir pirkimo sutarties įvykdymo laipsnis, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, perkantysis subjektas siūlo tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo sudaryta sutartis nutraukta, sudaryti pirkimo sutartį.

Pritarti iš dalies

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23

14.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

99

 

 

Remiantis šiuo metu įstatymų projektuose numatytu teisiniu reguliavimu į juoduosius sąrašus nėra traukiami subrangovai, nors jie ir būtų iš esmės netinkamai vykdę įsipareigojimus (teikę paslaugas ar vykdę darbus), o taip pat į juoduosius sąrašus asmenys traukiami tik įsiteisėjus teismų sprendimams, jei nesąžiningi tiekėjai ginčija perkančiųjų organizacijų sprendimus nutraukti sutartis.

Siūlytina numatyti prielaidas į juoduosius sąrašus traukti ir subrangovus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimų vykdymo buvo nutrauktos sutarties su tiekėjais. Taip pat siūlytina numatyti, galimybes į juoduosius sąrašus traukti asmenis, jei teismas nenusprendžia taikyti laikinųjų apsaugos taikymo priemonių.

Tokia praktika yra visuotinai pripažįstama ir analogiškais principais vadovaujamasi, sprendžiant dėl ribojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį/pirkimo procedūrų stabdymo, kai yra ginčijami pirkimo rezultatai.

99 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas

1. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), o taip pat subteikėjus, dėl kurių netinkamo įsipareigojimo vykdymo buvo netinkamai įvykdyta sutartis su tiekėju, kai:

<...>

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

<...>

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo nutarties ar rezoliucijos, kuria atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl Įstatymo 45 straipsnio 6 dalies 5 punkto ir 89 straipsnio 1 dalies duomenų skelbimo, priėmimo dienos sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimo, įsiteisėjimo dienos;

Pritarti iš dalies

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 27

15.

Lietuvos verslo konfederacija

2016-04-04

106

 

 

Nepaisant ypatingo tiekėjų pažeistų teisių gynimo efektyvumo akcentavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentuoja riboja tiekėjų galimybes piktnaudžiauti perkančiųjų organizacijų sprendimų priežiūros procesu. Apskritai, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2015).

Tai reiškia, kad savalaikis ir tinkamas perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimas yra formalizuotas procesas (ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija), todėl turi būti ribojama galimybė tiekėjams piktnaudžiauti teisėmis (teikti pakartotinius skundus ir pan.).

Siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, kurios ribotų teikti pavėluotas ir pakartotines pretenzijas.

106 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus ar priimtus sprendimus

3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiojo subjekto sprendimo pagrįstumu. Pretenzija laikoma teikiama pakartotinai, kai tiekėjas pakartotinai ginčija tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą arba teikia pretenziją po perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti anksčiau teiktą pretenziją, o tokia vėlesne pretenzija reikalaujama panaikinti anksčiau ginčytą sprendimą ar sprendimą atmesti ankstesnę pretenziją.

Pritarti iš dalies

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 28

16.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

2

27

 

„VPĮ kom“ 2 str. 27 d. papildyti nuostata, kad „Tuo atveju, kai darbų pirkimas bus atliekamas pagal parengtą projektą, technine specifikacija yra laikomas projektuotojo parengtas darbų techninis arba darbų techninis darbo projektas.“.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

17.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

15

1

 

„VPĮ kom“ 15 str. 1 d. papildyti nuostata „Pirkimai, skirti kitai nei vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto paslaugų veiklai vykdyti ar skirti šiai veiklai vykdyti trečiojoje šalyje atliekami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.“.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

18.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

33

5

 

„VPĮ kom“ 33 str. 5 d.  siūloma redakcija: „Komisijos posėdžiai gali vykti Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Komisijos posėdžio metu yra daromas jo garso įrašas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka kartu su Komisijos posėdžio protokolu.“.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

19.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

33

6

 

4. „VPĮ kom“ 33 str. 6 d.  19 str. 5 d. siūloma papildyti nuostata: „Su Komisijos posėdžių protokolais, išskyrus juose esančią dalyvių (kandidatų) pagrįstai konfidencialia nurodytą informaciją, gali susipažinti kiekvienas dalyvis (kandidatas). Perkančioji organizacija, dalyviui (kandidatui) paprašius, pravalo CVPIS priemonėmis jam pateikti prašomo Komisijos posėdžio protokolo nuorašą ar jo išrašą.“.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

20.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

34

 

 

„VPĮ kom“ 34 str. ir „VPĮ klas“ 20 str. Skiriasi (neaišku, kodėl) teisės norma, nustatanti, kokios informacijos negalima laikyti konfidencialia. O būtent, „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad „Jeigu tiekėjas nepateikia tokių įrodymų per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“, tačiau tai nėra nurodyta „VPĮ klas“ 20 str. 2 d. 3 p.

Kita vertus, tiek „VPĮ kom“ 34 str., tiek „VPĮ klas“ 20 str. būtų tikslinga konkrečiai nurodyti, kad tam tikra informacija nėra ir negali būti laikoma konfidencialia: pasiūlymuose nurodyti subrangovų, subtiekėjų, subteikėjų pavadinimai bei įsipareigojimai, kuriems šie subjektai yra pasitelkiami, taip pat pasiūlymuose (paraiškose) nurodyti tiekėjų (kandidatų) bei jų pasitelkiamų subrangovų, subteikėjų, subtiekėjų kvalifikaciją įrodantys dokumentai.

Toks, konkretesnis teisinis reguliavimas, leistų išvengti praktikoje dažnai pasitaikančių ginčų dėl pasiūlymuose tiekėjų nurodytos neva tai komercinės ir gamybinės paslapties, kuria prisidengdami tiekėjai siekia nuslėpti nuo kitų dalyvių iš esmės nekonfidencialią informaciją, taip suvaržydami tiekėjų teisę į veiksmingą jų galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą.

Tiek „VPĮ kom“ 34 str. 2 d. , tiek „VPĮ klas“ 20 str. 2 d. būtų tikslinga atsisakyti nuostatos „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“, nes ši abstrakcija gali sukelti ginčų ir taip apsunkinti tiekėjo teisę į veiksmingą ir nesuvaržytą jo galimai pažeistų teisėtų interesų gynybą. Iš esmės, juk visiškai pakanka to, kad įstatyme yra nurodyta, jog konfidencialia informacija yra tiekėjo komercinė ir gamybinė paslaptis, kurios sąvoka yra aptarta tiek CK, tiek nagrinėta teismų praktikoje. Tuo tarpu šalia to vartojamas terminas „ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai“ įneša visiškai nereikalingos painiavos ir iškelia papildomų klausimų. Prisidengiant šia sąvoka tiekėjas gali pradėti (bandyti) slėpti informaciją, kuri nėra nei jo komercinė paslaptis, nei jo gamybinė paslaptis.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

21.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

34

4

 

„VPĮ kom“ 34 str. 4 d. Dėl pastarųjų teisės normų praktikoje gali kilti ginčų, tokių, kaip: ar vykdant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu (kai numatyta išankstinė kvalifikacinė atranka), pirkimo kandidatas, pateikęs paraišką, turi teisę susipažinti su kito pirkimo kandidato paraiška. Toks ginčas kiltų (jie kyla ir šiuo metu dėl šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos), nes „VPĮ kom“ 34 str. 4 d. yra vartojamos sąvokos „suinteresuotas dalyvis“ (kas reiškia pasiūlymą pateikusį dalyvį) ir „pasiūlymas“ (kas neapima paraiškos). Manytina, kad ne tik pasiūlymą pateikusiam dalyviui turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais, bet ir, pavyzdžiui, paraišką ribotame konkurse pateikusiam kandidatui, kuris siekia būti pakviestas pateikti pasiūlymą, turėtų būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų kandidatų paraiškomis. Tokiu būdu dar iki pasiūlymų pateikimo stadijos kandidatams būtų sudaryta galimybė revizuoti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl kitų pirkimo kandidatų kvalifikacijos atitikties nustatytiems reikalavimams. Iš kitos pusės, manytina, kad klausimas dėl dalyvių (kandidatų) supažindinimo (susipažinimo) su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis), turėtų būti sprendžiamas kitaip, nei tai yra reglamentuota „VPĮ kom“ 34 str. 4 d. Pavyzdžiui, įstatymo leidėjas galėtų numatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi pasiūlymus (paraiškas) iš karto turi CVPIS viešai paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių pasiūlymus (paraiškas), išskyrus jų pasiūlymuose nurodytą konfidencialią informaciją. Įstatymo leidėjo, kaip jau minėta aukščiau, būtų konkrečiai nustatyta, kokia informacija nėra konfidenciali, o jeigu tiekėjas ją ir nurodė kaip konfidencialią, tai niekaip neįpareigoja perkančiosios organizacijos (nes įstatymu yra nustatyta, kad tokia informacija nėra konfidenciali). Tokiu būdu būtų taupomas laikas ir išvengiama papildomų nereikalingų ginčų. Dar kitas svarbus aspektas, kuris būtų sprendžiamas įstatymu nustačius, kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) pateikusių dalyvių (kandidatų) pasiūlymus (paraiškas), būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai tiekėjai, norėdami susipažinti konkurentų pasiūlymais, yra verčiami fiziškai vykti į perkančiąją organizaciją. 

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

22.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

34

3

 

„VPĮ kom“ 34 str. 3 d. Klausimas dėl pasiūlyme nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimo galėtų būti sprendžiamas iš esmės kitaip. Informacijos, kuri yra (galėtų būti) konfidenciali, apimtis nėra didelė. Tokia informacija iš esmės apima tik komercinę ir gamybinę tiekėjo paslaptį, tai yra, informaciją, kurios nežino tretieji asmenys ir kuri leidžia tiekėjui pasiūlyti mažesnę kainą. Visa kita informacija, kuri neatitinka gamybinės ir komercinės paslapties požymių nėra ir negali būti konfidenciali. Kadangi tokios informacijos apimtis nėra didelė, manytina, jog yra tikslinga nustatyti, kad pasiūlymą (paraišką) pateikiantis tiekėjas (kandidatas) jau kartu su pasiūlymu (paraiška) turi pateikti pagrindimą kodėl tam tikra informacija pasiūlyme (paraiškoje) yra nurodyta kaip konfidenciali, tai yra, pagrindimą, kad ta informacija yra jo komercinė ir gamybinė paslaptis. Teikiant pasiūlymus (paraiškas) jose esanti informacija paprastai pasikartoja, todėl tiekėjui (kandidatui) nereikėtų kiekvieną kartą iš naujo „sugalvoti“ pagrindimą, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią.

Ir kitas dalykas, kurį būtų tikslinga numatyti „VPĮ kom“ 34 str. 3 d. yra tai, kad su dalyvio (kandidato) pateiktu pasiūlyme (paraiškoje) nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimu turi būti supažindintas dalyvis (kandidatas), kuris prašo susipažinti su kito dalyvio (kandidato) pasiūlymu (paraiška). Sutiktina, kad dalyvis (kandidatas) negali būti supažindintas su konfidencialia informacija, tačiau pagrindimas dėl konfidencialios informacijos nėra konfidenciali informacija, nes tai yra tik motyvai ir argumentai, kodėl tam tikrą informaciją dalyvis (kandidatas) nurodė kaip konfidencialią informaciją. Dalyvio (kandidato) supažindinimas su kito dalyvio (kandidato) argumentais ir motyvais, kodėl tam tikrą informaciją jis nurodė kaip konfidencialią, leistų dalyviui (kandidatui) veiksmingai ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus bei leistų įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino dalyvio (kandidato) pateiktos konfidencialios informacijos pagrindimą.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

23.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

36

1

 

„VPĮ kom“ 36 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Bet koks perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, paraiškų dėl kvalifikavimo pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkurso planų ir projektų, pateikimą, dalyvių (kandidatų) supažindinimą su kitų dalyvių (kandidatų) pasiūlymais (paraiškomis) vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šios dalies reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais.“. Kita vertus, tokio papildymo nereikėtų, jeigu būtų nustatyta (kaip yra siūloma aukščiau), kad po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo perkančioji organizacija nedelsiant CVPIS viešai turi paskelbti visų pasiūlymus (paraiškas) patiekusių dalyvių (kandidatų) paraiškas.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

24.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

37

1

 

„VPĮ kom“ 37 str. 1 d. Siūloma redakcija: „1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams (išskyrus darbų pirkimus):<...>“.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

25.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

39

1

 

„VPĮ kom“ 39 str. 1 d. Siūloma redakcija: „Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę, kurioje bet kokiu atveju privalo būti nurodytas pirkimo objektas ir numatoma jo pirkimo vertė (eurais be pridėtinės vertės mokesčio).“.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

26.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

42

3

 

„VPĮ kom“ 42 str. 3 d. siūloma papildyti nuostata: „Tuo atveju, kai perkantysis subjektas procedūrą pradėjo neturėdamas pirkimo objekto įsigijimui patvirtinto finansavimo, ta aplinkybė, kad toks finansavimas jam nebuvo skirtas, nėra laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti prieš pradedant pirkimą.“. 

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

29.

Lietuvos elektros energetikos asociacija

2016-05-03

70

1

 

. Teikiamose VPĮ redakcijose nustatyti terminai. 

Kaip pavyzdys, „VPĮ kom“ 70 str. 1 d. siūloma redakcija: „1. Perkantysis subjektas pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasis šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:

1) 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinio pirkimo atveju ir perkant darbus – visais atvejais;

2) 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje dienos –  supaprastinto pirkimo atveju, perkant prekes ir paslaugas.

Siūlymo motyvas: darbų pirkimo atveju pasiūlymo parengimas paprastai reikalauja apsilankymo darbų atlikimo vietoje, sąmatų parengimo, pakankamai nemažos apimties techninio projekto (kai jis parengtas) įvertinimo ir t.t.. Dienų pasiūlymo parengimui „taupymas“, duoda atvirkštinį rezultatą. Bet kokiu atveju pasiūlymai darbų pirkimo atveju paprastai yra pateikiami praėjus mėnesiui ir daugiau laiko (nors pradžioje ir nustatoma, kad pasiūlymų pateikimo terminas, pavyzdžiui, 7 ar 10 dienų). Tiekėjai yra priversti prašyti pratęsti terminą, tie prašymai atmetami, teikiamos pretenzijos ir t.t. Be to, dabų pirkimo atveju paprastai yra daug patikslinimų, paaiškinimų (dėl aptinkamų klaidų pateiktuose techniniuose projektuose ir t.t.).

 Vadovaujantis šiuo principu siūlytina peržiūrėti ir nustatyti ilgesnius paraiškų (pasiūlymų) pateikimo terminus visiems pirkimo būdams perkant darbus.

Argumentas, kad procedūros turėtų būti atliktos operatyviai, šiuo atveju yra atmestinas, kaip nepagrįstas, nes trumpas terminas pasiūlymui parengti reiškia ne tai, kad procedūra bus atlikta operatyviau, o tai, kad dėl tos procedūros bus daugiau ginčų, daugiau prašymų, daugiau sprendimų juos tenkinti (arba netenkinti), daugiau pirkimo skelbimo pataisų.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Viešųjų pirkimų tarnyba

2016-04-12

113

 

 

Naujo pirkimų, kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos pakankamai didelės finansinės lėšos. Skirstant 2016 metų biudžetą, Tarnybai nebuvo numatytas papildomas finansavimas, kuris padėtų užtikrinti efektyvų Pirkimų įstatymo projekto įgyvendinimą, tačiau finansavimo galimybių yra ieškoma. Taip pat būtina pabrėžti, kad Tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektui ir Pirkimų įstatymo projektui, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo

pakeitimo projektas ir Pirkimų įstatymo projektas įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Be to, reikia priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, tarp kurių bus mažos vertės pirkimų taisyklės. Dėl šio teisės akto bus rengiamos platesnės diskusijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Pirkimų įstatymo projekto 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„113 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, 100 straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 95 dalį, įsigalioja 20167 m. balandžio sausio 51 d.

2. Šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalis ir 100 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

3. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies redakcija:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu- tenkinamos šio straipsnio 1 3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau, nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires.“

4. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja-tokia šio įstatymo 19-straipsnio 5 dalies redakcija:

„5. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai,, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:

1) tvirtindamas šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;

2) ne vėliau kaip 15 dienų iki vidaus sandorio sudarymo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sprendimą sudaryti vidaus sandorį pagrindžiantį dokumentą ir ne vėliau kaip 10 per dienų nuo vidaus sandorio sudarymo sudarytą sutartį ir jos pakeitimus;

3-) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.“

5. 2016 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija:

„2) tiekėjo dokumentai turi būti pateikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L273, p. 73);“.

63. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 64 straipsnio 2 dalies redakcija:

„2. Pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais

negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės.“

7. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija;

„6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajam subjektui planuojamoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatyti ilgesnį kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpį, pakeisti pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygas;“

84. Šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 20178 m. balandžio sausio 18 d.

95. Kompetentingos institucijos iki 2016 m. balandžio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo

įgyvendinamuosius teisės aktus.

106. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

117. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 97 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkantysis subjektas gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

128. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai iki 2018 m. sausio 1 d. Perkantieji subjektai iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą dėl įsigaliojimo Nr. 32

2.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2016-04-04

19

4

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakęs, jog sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (paryškinta mūsų); konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Įvertinto Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiosios organizacijos prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos. Iš Projekte nustatyto reguliavimo matyti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, prieš išduodama sutikimą sudaryti vidaus sandorį, informaciją tikrins pagal Projekto 19 straipsnio 1–3 dalyse nustatytas sąlygas. Tačiau nėra aišku, kas ir kokiu būdu tikrins, ar vidaus sandoriais nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tikėtina, kad minėta vidaus sandorių sudarymo sąlyga bus deklaratyvi ir užteks tik perkančiosios organizacijos „vidinio įsitikinimo“, jog vidaus sandorio sudarymu sąžininga konkurencija pažeista nebus. Pabrėžtina, jog neužtikrinus efektyvios teisinėje valstybėje saugomų gėrių, kaip sąžininga konkurencija, apsaugos, praktikoje sudaromos sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams atsirasti. Tą ne kartą patvirtino ir teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės nesprendė, ar tokia situacija, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai perkančioji organizacija įsteigia nuo jos atskirą juridinį asmenį, su kuriuo sudarinėja vidaus sandorius dėl darbų, esančių visuotinės svarbos (viešojo intereso) ir galbūt turinčių nekomercinį pobūdį, bet pastarasis subjektas (atsakovė) tiems sandoriams sudaryti teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis plėtoja ne kaip perkančioji organizacija, nesuponuoja imperatyviojo teisinio reguliavimo išvengimo. Taigi, apibendrinant išdėstytą pastabą, mūsų nuomone, Projekte Nr. XIIP-3751 nėra nustatyta efektyvių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. STT pritaria Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pozicijai, jog vidaus sandorių apskritai būtų atsisakyta, nes dėl vidaus sandorių gali sumažėti viešųjų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas (galimi pirkimai didesnėmis nei rinkos kainomis), ir tai sąlygotų neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Taip pat gali susidaryti prielaidos monopolijoms ir konkurencijos teisės pažeidimams, gali būti dirbtinai palaikomas neefektyviai veikiančių perkančiųjų organizacijų įsteigtų ir kontroliuojamų įmonių egzistavimas.

Jei visgi būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Projekto Nr. XIIP-3751 19 straipsnyje, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyta, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis.

Pritarti iš dalies

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5

3.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2016-04-04

33

2

 

Pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 30 d. išvados Nr. XIIP-3750 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto“ 14 pastabai, papildomai atkreipiame dėmesį, kad viešųjų pirkimų komisijų veiklos gali tapti pernelyg formalios, nes minimalus 3 asmenų skaičius yra per mažas tais atvejais, kai vienas iš narių dalyvauti negali arba nusišalina. Nustačius, jog komisijose minimalus narių skaičius yra tik 3, sprendimus gali priimti tik 2 komisijos nariai arba tik 1, t. y. jos pirmininkas. Siekiant išvengti minėtų situacijų ir užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų veiksmingumą ir skaidrumą priimant sprendimus, siūlytina nustatyti bent 5 asmenų komisijos sudėtį arba nustatyti, jog komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei dalyvauja visi 3 nariai.

Pritarti iš dalies

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6

4.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2016-04-04

38

2

 

Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms rengiant atskiras mažos vertės pirkimų taisykles, kai didelė dalis pirkimo taisyklių, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, nustatyta projektuose, taip pat nereikalingo tiekėjų laiko švaistymo, analizuojant skirtingų perkančiųjų organizacijų skirtingas taisykles, stengiantis išvengti perkančiųjų organizacijų klaidų (tiek objektyvių, tiek subjektyvių), dviprasmiškumų ir pan. nusistatant mažos vertės viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas, taip pat situacijų, kai pasikeitus įstatymui, perkančiųjų organizacijų taisyklės dažnai būna neatnaujinamos, taip pat aiškumo, viešųjų pirkimų praktikos vienodumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 38 straipsnio 2 dalį vienodinti su Projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalimi

Nepritarti

Kadangi komunalinio sektoriaus reguliavimas yra liberalesnis nei klasikinio sektoriaus, nes jis taikomas atliekant pirkimus, skirtus gamybiniams procesams, ir šiuos pirkimus tam tikrais atvejais atlieka privataus kapitalo įmonės, tikslinga palikti galimybę visiems perkantiesiems subjektams patiems, atsižvelgiant į savo veiklos specifiką, pasitvirtinti mažos vertės pirkimų tvarką. O klasikiniame sektoriuje mažos vertės pirkimų tvarką tvirtins Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiu būdu, jeigu perkantysis subjektas, kuris yra ir perkančioji organizacija vykdys mažos vertės pirkimą, skirtą komunalinio sektoriaus veiklai, vadovausis savo paties taisyklėmis, o jei mažos vertės pirkimas bus skirtas klasikinio sektoriaus veiklai – vadovausis Viešųjų pirkimų tarnybos taisyklėmis.

5.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2016-04-04

42

3

 

Projekto Nr. XIIP-3751 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, maždaug ketvirtadalis visų priimamų sprendimų nutraukti pirkimo procedūras 2013 m. ir 2014 m. buvo neigiami, t. y. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė nesutikti nutraukti pirkimo procedūras, nes perkančiosios organizacijos pirkimo procedūras norėjo nutraukti nepagrįstai. Dažnai perkančiųjų organizacijų pateikiami motyvai, kodėl jos norėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, būna silpni ir neįtikinami, pvz., nurodoma, kad užsitęsė pirkimo procedūros ir pirkimo objektas tapo nebereikalingas, nors nuo pirkimo paskelbimo iki preliminarios eilės sudarymo praėjo vos 3 mėnesiai, arba, kad įsigyjamų medžiagų kiekiai neatitinka objektyvaus poreikio, nors iki vokų su pasiūlymais atplėšimo perkančiosios organizacijos turi teisę tikslinti pirkimo dokumentus ir pasitikslinti pasikeitusį prekių poreikį. Taigi, minėtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas gali sukurti sąlygas neskaidriems viešiesiems pirkimams, kuriuose gali būti sudaroma neteisėtų (konkurenciją ribojančių) perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų išankstinių susitarimų dėl siūlytinų kainų ir potencialaus laimėtojo. O jei vis dėlto viešąjį pirkimą laimėtų sąžiningai viešųjų pirkimų taisyklių laikęsis tiekėjas, kuris nėra susitaręs su perkančiosios organizacijos atstovais, Projekte siūlomas pakeitimas būtų įrankis perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras, motyvuojant nenumatytomis aplinkybėmis, kurių sąvoka ir aiškūs kriterijai niekur nenustatyti. Kadangi Projekte siūlomas pakeitimas yra susijęs ir su tarptautinės vertės pirkimais, siūlomu pakeitimu būtų atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip nepriklausomo ir nešališko sutarčių vertintojo, svaraus indėlio, peržiūrint sutartis, kurių sumos yra pakankamai reikšmingos. Taigi, siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat viešųjų pirkimų proceso skaidrumo, siūlome:

3.1. Apibendrinti viešųjų pirkimų praktiką dėl nenumatytų aplinkybių, kurioms esant galima nutraukti pirkimo procedūras, ir pateikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl nenumatytų aplinkybių taikymo.

3.2. Perkančiosioms organizacijoms nustatyti pareigą visada skelbti nenumatytas aplinkybes viešai, t. y. skelbti viešai (pvz., CVP IS) dokumentus, kurių pagrindu arba kuriuose išdėstyti svarūs motyvai, kodėl turi būti nutrauktos pirkimo procedūros.

3.3. Atsisakyti Projekte siūlomų nuostatų, kuriomis naikinama Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija iš anksto tikrinti pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Pritarti iš dalies

Dėl viešųjų pirkimų praktikos dėl nenumatytų aplinkybių apibendrinimo ir rekomendacijų rengimo

Pritariame šiam siūlymui dėl nenumatytų aplinkybių  rekomendacijų parengimo ir manome, kad ir be konkrečiai įpareigojančių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų Viešųjų pirkimų tarnyba, analizuodama viešųjų pirkimų praktikoje egzistuojančias problemas ir vykdydama savo funkciją teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ir gaires Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo ir įgyvendinimo klausimais, galėtų parengti tokias rekomendacijas.

Dėl nenumatytų aplinkybių skelbimo:

Pritariame šiam siūlymui, kuris turės būti įgyvendinamas Viešųjų pirkimų tarnybai  nustatant ataskaitų standartines formas ir ataskaitų reikalavimus pagal Direktyvos 2014/24/ES reikalavimus. Šios Direktyvos 84 straipsnio 1 dalies g punktas reikalauja, kad ataskaitose būtų nurodomos priežastys, kodėl nebuvo sudaryta pirkimo (ar preliminarioji) sutartis ar sukurta dinaminė pirkimo sistema. Ši ataskaita bus skelbiama Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje (CP IS).

 Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų nutraukti pirkimo procedūras atsisakymo

Sutikimų dėl pirkimo procedūrų nutraukimo tikslas – mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Pažymėtina, kad atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, nepaisant Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų, tenka perkančiajai organizacijai.

Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, daugeliu atvejų sutikimai, kurių Įstatymų projektuose atsisakoma, yra neefektyvūs ir labiau formalaus nei prevencinio pobūdžio, tuo tarpu, atsisakius tam tikrų jos duodamų sutikimų (įskaitant nutraukti tarptautinio pirkimo procedūras), ji galėtų daugiau dėmesio skirti didesnę pridėtinę vertę duodančioms funkcijoms (rekomendacijų rengimui, kontrolei ir pan.).

Aptariamų Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų atsisakymas nesudarys sąlygų perkančiosioms organizacijoms piktnaudžiauti, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba bet kada (atliekant ar atlikus pirkimo procedūras, vykdant sudarytą sutartį ar ją įvykdžius) galės patikrinti, ar buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Be to, suinteresuoti tiekėjai, įtarę galimus perkančiosios organizacijos pažeidimus, galės pasinaudoti pažeistų interesų gynybos mechanizmu (pvz., neteisėtai nutraukus pirkimo procedūras, teiks pretenzijas ir/ar kreipsis į teismą).

6.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2016-04-04

64

2

 

Projekto Nr. XIIP-3751 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros perkančiojo subjekto pirkimų vertės. Taigi, perkančiajam subjektui sudaryta galimybė iki 60 procentų visų savo pirkimų vertės ir toliau taikyti kainos (atitinka dabar galiojantį - mažiausios kainos) kriterijų. Norma, nustatanti, jog kainos kriterijumi bus galima vadovautis tik iki 30 procentų visų perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, įsigalios tik nuo 2020 metų. Siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo, taip pat kuo labiau sumažinti situacijų, kai už mažiausią kainą nuperkamos prekės (taip pat ir paslaugos, darbai) dėl savo nekokybiškumo greitai turi būti keičiamos naujomis ir inicijuojamas naujas pirkimas, siūlome svarstyti galimybę, Projekto Nr. XIIP-3750 53 straipsnio 2 dalyje mažinti procentų skaičių, kada galima vadovautis tik kainos kriterijumi, ir trumpinti tokios normos įsigaliojimo datą. Kaip alternatyva svarstytina galimybė, tiek Projekte Nr. XIIP-3750, tiek Projekte Nr. XIIP-3751 nustatyti perkančiųjų organizacijų pareigą, kuri sudarytų galimybes tiekėjams, kurie atitinka nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kt., matyti vieni kitų pasiūlymus ir toliau tam tikrą laiką varžytis tarpusavyje pagal mažiausios kainos ar ekonominio naudingumo kriterijų. Tokio proceso esmė - dar mažesnės kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo „aukcionas“, kurio metu kvalifikacijos ir kokybės reikalavimus atitinkantys tiekėjai galėtų, pvz., mažinti savo pasiūlytą kainą, atsižvelgdami į kitų tiekėjų kainos pasiūlymą. Tokiu būdu būtų mažinami korupcijos rizikos veiksniai, kai dėl nesąžiningų perkančiosios organizacijos darbuotojų veiksmų pirkimo dalyviams yra atskleidžiama kitų pirkimo dalyvių pasiūlyta kaina, atitinkamai pirkimo dalyvis, kuris žino kitų dalyvių pasiūlytas kainas, savo kainą sumažina tik minimaliai ir yra pripažįstamas viešojo pirkimo laimėtoju.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

7.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2016-04-04

94

6

 

Siekiant išvengti nepagrįstų delsimų ir vilkinimo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 94 straipsnio 6 dalyje nustatyti trumpesnį nei 8 metai preliminariosios sutarties sudarymo terminą.

Nepritarti

Projekto Nr. XIIP-3751 94 str. 6 d. (kaip ir Direktyvos 2014/25/ES 51 str. 1 d. trečioje pastraipoje) nustatytas maksimalus leistinas 8 metų preliminariosios sutarties galiojimo terminas nesuponuoja nepagrįstų delsimų ir vilkinimo. Pagal šią nuostatą preliminarioji sutartis gali galioti iki 8 metų, t. y. visą šį laikotarpį perkantysis subjektas gali sudaryti konkrečias sutartis esamos preliminariosios sutarties pagrindu. Ilgas preliminariosios sutarties galiojimo terminas leidžia pilnai panaudoti įrangą, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgas, užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas ir siekiama užtikrinti paslaugų tęstinumą bei sumažinti galimų sutrikimų riziką.

8.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2016-04-04

96

5

 

Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnio 5 dalyje  nustatyta, kad perkantysis subjektas, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Siekiant perkantiesiems subjektams sudaryti galimybę sužinoti visą reikiamą informaciją apie tiekėjų pasitelkiamus subtiekėjus, stengiantis išvengti galimų tiekėjų pasitelkiamų subtiekėjų piktnaudžiavimo, neteisėtų susitarimų tarp tiekėjų ir subtiekėjų, taip pat siekiant, jog tiekėjai protingai ir apdairiai rinktųsi subtiekėjus, siūlytina Projekto 96 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad 4 dalies reikalavimai yra taikytini privalomai. Be to, atsižvelgiant į šios pastabos argumentus, siekiant viešuosiuose pirkimuose skaidrumo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnio 5 dalyje nustatyti perkančiųjų subjektų pareigą tikrinti, ar nėra Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Jei būtų nuspręsta nenustatyti minėtos perkančiųjų organizacijų pareigos, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 96 straipsnyje nustatyti, kokiais motyvuotais atvejais perkančios šios organizacijos gali nuspręsti netikrinti tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų.

Nepritarti

Manytina, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo sutarties pobūdį, pati turėtų nuspręsti, ar tikslinga tikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 45 str. nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą. Įstatyme sudėtinga aprėpti visus galimus pagrįstus atvejus ir aplinkybes.

Privalomi reikalavimai dėl tiekėjo pasitelkiamų subtiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ženkliai padidintų administracinę naštą bei apsunkintų pirkimo sutarties vykdymą ir būtų ypač neadekvatūs smulkesniuose pirkimuose, kur subtiekimo mastai maži. Pažymėtina, kad nustačius tokius privalomus reikalavimus jie būtų taikomi ne tik pirmosios, bet ir tolesnių grandžių subtiekėjams (žr. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 2 str. 45 d.: „Viešojo pirkimo subtiekimo sutartis  – laimėjusio dalyvio ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau – subtiekėjai) arba subtiekėjo ir vieno arba kelių ūkio subjektų (toliau kartu – subtiekėjai) raštu ar žodžiu sudaroma sutartis dėl ekonominės naudos tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, nurodytus perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo sutartyje.“). Be to, būtų tikrinami subtiekėjai, pasitelkiami sutarties vykdymo metu, o ne tik viešojo pirkimo procedūros metu.

Tikrinami subtiekėjai turėtų pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, įskaitant ir kompetentingų institucijų išduotas pažymas dėl teistumo nebuvimo, mokesčių sumokėjimo ir pan.

Galiausiai, pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-3750 48 str. 6 d. perkant darbus, paslaugas arba kai perkant prekes reikalingas jų montavimas, diegimas, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo narys

Jurgis Razma

2016-05-03

36

3

4

 

Argumentai:

Jeigu būtų pritarta mano pasiūlymui Viešųjų pirkimų įstatymo naujoje redakcijoje (XIIP-3750) vietoj sąvokos  „Informacinė sistema „E. sąskaita““  naudoti sąvoką „Elektroninių sąskaitų informacinė sistema“, tuomet šiame įstatymo projekto 36 straipsnio 3 ir 4 dalis reikėtų išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

36 straipsnio 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:

3. Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis elektroninių sąskaitų informacine sistema informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu.

4. Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonės, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos elektroninės priemonės, elektroninių sąskaitų informacinės sistemos  informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonės ir jų techninės charakteristikos turi nediskriminuoti tiekėjų, būti visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis, neriboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektui Nr. XIIP-3751 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei Audito komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Audito komitetas

2016-05-11

 

2

 

 

7

 

4

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, netinkamas pasiūlymas taip pat turėtų būti laikomas ir nepriimtinu pasiūlymu, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 2 str. 7 d. 4 p.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 7 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip:

„4) jis neatitinka kitų nei nurodyta šio straipsnio 9 dalyje pirkimo dokumentų reikalavimų; “.

Pritarti

 

2.

Audito komitetas

2016-05-11

 

2

 

16

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 str. 16 dalies sąvokoje minimas dialogas ne kaip pirkimo būdas, o kaip konkurencinio dialogo procedūros etapas, kuris vykdomas iki kvietimo pateikti pasiūlymus ir kuriame kviečiami dalyvauti kandidatai, tikslinga patikslinti sąvoką.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 16 d. ir ją išdėstyti taip:

“Pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge, kai pirkimas atliekamas konkurencinio dialogo būdu, ar pateikti pasiūlymo, kai pirkimas atliekamas riboto konkurso, skelbiamų derybų arba inovacijų partnerystės būdu šiais būdais atliekamame pirkime: riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo arba inovacijų partnerystės.”

Pritarti

 

3.

Audito komitetas

2016-03-23

13

2

 

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 13 str. 2 d. nuostata perkelia Direktyvos 2014/25/ES 16 str. 2 d. ir preambulės 30 d. nuostatas ir nėra formuluojama taip, kad padalinys sudaro sutartis savo vardu. Ši nuostata taip pat nekeičia juridinio asmens pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles ir nedaro jokios kitos įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms.

Šios nuostatos tikslas leisti skaičiuoti pirkimų vertes atskirai tiems perkantiesiems subjektams, kuriems juridinis asmuo yra suteikęs savarankiškumą atliekant pirkimus (sprendžiant, kaip panaudoti skirtas lėšas, ką  pirkti, kokiu būdu pirkti ir t.t.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 13 str. 2 d. nuostatą.

Pasiūlymas:

 Pakeisti Įstatymo projekto 13 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „<...>Tačiau jei atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris tenkina visas šias sąlygas (šios sąlygos nekeičia perkančiojo subjekto pareigos atsakyti pagal padalinio prievoles):

1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima sprendimus dėl pirkimų;

2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;

3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš savo biudžeto eilutės atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.“

Pritarti

 

4.

Audito komitetas

2016-05-11

 

13

 

7

 

Argumentai:

Projekto 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog „Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“. Pagal šio straipsnio 1 dalį, numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Taigi 13 straipsnis reglamentuoja pirkimo vertės nustatymo taisykles pirkimo pradžioje. Tačiau 13 straipsnio 7 dalies paskutinis sakinys nustato reikalavimą, taikomą sudarant pirkimo sutartį, t. y. pasibaigus pirkimo procedūroms. Šioje nuostatoje žodis „sudarant“ reiškia ne sutarties sudarymo momentą, o veiksmą „kai perkama sudarant.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto 13 straipsnio 7 dalį patikslinti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 13 str. 7 d. ir ją išdėstyti taip:

„7. Jeigu darbai ar to paties tipo prekės ir paslaugos gali būti perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, tai apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visas tokias pirkimo dalis. Kai atliekant pirkimą ketinama sudaryti Sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai, vadovaujamasi tomis šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų pirkimo dalių vertę“.

Pritarti

 

5.

Audito komitetas

2016-03-23

19

2

4

5

 

 

1

Argumentai:

Viešųjų pirkimų tarnyba negali įvertinti, ar perkančioji organizacija laikosi Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme nustatytos viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, nes jos kompetencija nėra susijusi su šio įstatymo taikymo sritimi. Tai padaryti galėtų Konkurencijos taryba.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/25/ES 28 str. 1 d. ir 2 d. leidžia vidaus sandorį sudaryti (inicijuoti) tik tokiam subjektui, kuris turi perkančiosios organizacijos statusą, t. y., jeigu perkantysis subjektas neturi perkančiosios organizacijos statuso, jis vidaus sandorio inicijuoti negali. Tuo tarpu Įstatymo projekto Nr. XIIP-3751 19 str. 2 d. neteisingai perkelia minėtos direktyvos 28 str. 2 d., nes jis nustato liberalesnį reguliavimą, leidžiantį dukterinei įmonei, turinčiai perkančiojo subjekto statusą, tačiau galinčiai neturėti perkančiosios organizacijos statuso, sudaryti vidaus sandorį su motinine įmone.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 19 str. 2, 4 d. ir 5 d. 1 p. ir juos išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tais atvejais, kai kontroliuojamas perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, ar perkančioji organizacija perka iš jį (ją) kontroliuojančio perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, ar kito perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos, kurį (kurią) kontroliuoja tas pats perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija.

<...>

4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėdama perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, prašymą duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį Viešųjų pirkimų tarnyba vertina, ar yra tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos.

Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos, nebūtų pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Išvadą, ar dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, perkančiajai organizacijai teikia Konkurencijos taryba per 10 darbo dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio perkančiosios organizacijos prašymo gavimo dienos. Prireikus motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų apie tai informuojant perkančiąją organizaciją. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Konkurencijos taryba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad Konkurencijos taryba pateikė išvadą, kad dėl vidaus sandorio nebus pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę “.

5. Siekdamas Siekdami sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, ar perkančioji organizacija:

1) tvirtindamas tvirtindami šiame įstatyme nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;“

Pritarti

 

6.

Audito komitetas

2016-03-23

33

33

 

 

3

4

 

Argumentai:

1.Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad institucijų ir visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos sprendimus, todėl projekto 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų kvietimu, nėra šio straipsnio „Pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas, tikslinga tikslinti Įstatymo projekto 33 straipsnio pavadinimą.

2. Atsižvelgiant į statymo projekto 33 str. 3 d. nuostatas, kurios nustato, kad Komisijos posėdis bus teisėtas, kai jame dalyvaus 2 komisijos nariai, o Komisijos sprendimas gali būti priimamas vieninteliu Komisijos pirmininko balsu, nes tokiu atveju pirmininko balsas gali būti lemiamas, tokia situacija nėra pateisinama komisijos kolegialumo požiūriu, todėl siūloma tikslinti 33 str. 3 d. nustatant, kad Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų –  kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.

3. Stebėtojai turėtų pateikti juridinio asmens įgaliojimą. Jei asmuo atstovauja ne juridinį asmenį, jis turėtų atstovauti įstatymų lygmeniu nustatytas grupes, ar šių asmenų grupių savivaldos teisę įgyvendinančias institucijas. Todėl siūlytina Projekto 33 str. 4 d. nuostatą tikslinti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 33 straipsnio pavadinimą ir 33 str. 3, 4 d. išdėstyti taip:

„33 straipsnis. Pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai

<...>

„3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusio subjekto vadovas arba jo įgaliotas šio subjekto ar bendru pavaldumu susijusio kito subjekto darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų –  kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“

4. Perkantysis subjektas ar jo įgaliotasis subjektas gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir visuomenės atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“

Pritarti

 

7.

Audito komitetas

2016-05-11

 

34

 

2

 

3

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad sutartys su užsienio subjektais ar kiti įmonių dokumentai gali būti laikomi konfidencialiais, o už šių dokumentų paviešinimą taikomos sankcijos, o Įstatymo projekto 94 str. 9 d. yra numatyta galimybė neskelbti pasiūlymo ir sutarties dalių, kurių atskleidimas pažeidžia tiekėjo komercinius interesus, todėl ir Įstatymo projekto 34 str. turėtų būti numatytos prielaidos neviešinti dokumentų, jei tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. nuostatas bei komercinius tiekėjo interesus.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 34 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:

“3) pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai ar tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, sudarytas sutartis. Jeigu tiekėjas nepateikia tokių įrodymų per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.”

Pritarti

 

8.

Audito komitetas

2016-03-23

36

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento 25 pastabą, kuri nustato, kad 36 str. 1 d. bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Teisės departamentas pažymi, kad į Projekto reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas, todėl racionalu būtų numatyti atitinkamas išimtis Įstatymo projekto 36 str. 1 d.

Pasiūlymas:

 Pakeisti Įstatymo projekto 36 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:

„3. Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartys gali būti sudaromos žodžiu.“

Pritarti

 

9.

Audito komitetas

2016-05-11

36

9

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad vertinamos ne tik paraiškos ir pasiūlymai, bet ir konkurencinio dialogo metu pateikti sprendiniai, reikėtų papildyti 36 str. 9 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 36 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip:

„9. Perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius, žodžiu leistinas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Žodžiu negali būti pateikiami pirkimo dokumentai ir tiekėjo dokumentai, išreiškiamas tiekėjų susidomėjimas pirkimu.“

Pritarti

 

10.

Audito komitetas

2016-05-11

37

 

 

Argumentai:

Pažymėtina, kad nuostatomis dėl viešųjų pirkimų rezervavimo siekiama į darbo rinką pritraukti nepalankioje padėtyje esančius asmenis, tokius kaip neįgalieji, bedarbiai, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir pan. Tokius asmenis lengviau įtraukti į darbo rinką, kai įmonėms, kuriose jie dirba sudaromos palankesnės sąlygos laimėti viešųjų pirkimų sutartis. Nepalankioje padėtyje esantys asmenys nebūtinai dirba tik socialinėse ar neįgaliųjų socialinėse įmonėse – jie gali būti įdarbinti ir kitur, pvz. įmonėse, kurios dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse pagal Užimtumo rėmimo įstatymą. Siekiant didesnio teisinio aiškumo ir suderinamumo su kitais teisės aktais, kaip pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo, Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, tikslinga patikslinti Projekto 37 str.

Pasiūlymas:

Patikslinti Įstatymo projekto 37 str. ir jį išdėstyti taip:

1. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) socialinei įmonei;

2) neįgaliųjų socialinei įmonei;

3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

4) tiekėjui, kuriųo dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

5) tiekėjui, kuris dalyvauja valstybės, savivaldybių institucijų ar užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonėse, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo darbuotojų yra nepalankioje padėtyje esantys asmenys, įskaitant neįgaliuosius, bedarbius, socialinėje atskirtyje esančius, grįžusius ar esančius laisvės atėmimo vietose, priklausančius nuo psichiką veikiančių medžiagų. tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, su sąlyga, kad ne mažiau kaip 50 procentų nuo to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje.

3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio reikalavimus.

4. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik atitinkamose šio straipsnio dalyse nurodytą statusą turinčius tiekėjus.

Pritarti

 

11.

Audito komitetas

2016-05-11

 

38

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Steigiant Centrinę perkančiąją  organizaciją (toliau – CPO) buvo siekiama ją padaryti patrauklią regionams. Atliekant mažos vertės pirkimą ne per CPO, sumažėja administracinė našta, greičiau įsigyjamas reikalingas produktas, nereikia perteklinės dokumentacijos, procedūros sutrumpėja. Tačiau perkant prekes, paslaugas ar darbus per CPO, produktą ir jo kainą pasiūlo tik CPO prie atitinkamo pirkimo užsiregistravę tiekėjai, kai tuo tarpu perkant ne per CPO, produktą galima išsirinkti iš visų rinkoje siūlomų produktų. Todėl neretai perkant ne per CPO prekių, paslaugų ar darbų galima įsigyti ir už mažesnę kainą nei pirkimą atliekant per CPO. Poreikį riboti tam tikra pinigine verte/ pinigų suma pareigą pirkti per CPO patvirtina ir šiuo metu kai kurioms prekių grupėms CPO kataloge nustatytas reikalavimas minimaliai užsakymo vertei. Didesnės vertės pirkimai per CPO dažnai pasiteisina, tačiau tikslinga atsisakyti pareigos pirkti prekes, paslaugas ar darbus, kuriuos būtų galima įsigyti atliekant mažos vertės pirkimus. Tokiu atveju, pats perkantysis subjektas nuspręstų, ir jeigu jam racionaliau pirkti per CPO, pirktų per CPO, o – atliekant mažos vertės pirkimą, pirktų įprasta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, tikslinga būtų atsisakyti pirkimų per CPO privalomumo mažos vertės viešiesiems pirkimams. 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 38 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:

„2. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiojo subjekto vadovaujantis šiuo įstatymu pasitvirtintas taisykles. Šias taisykles perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiojo subjekto interneto svetainėje, specialiai tam skirtoje skiltyje (toliau – pirkėjo profilis), jeigu perkantysis subjektas turi savo interneto svetainę. Perkantysis subjektas, atlikdamas mažos vertės pirkimus, gali netaikyti šio įstatymo 41–44, 46, 47, 49–66 straipsnių, 68 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių, III skyriaus, IV skyriaus, išskyrus 90 straipsnį, ir V skyriaus nuostatų. Mažos vertės pirkimų atveju taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimų, išskyrus 36 straipsnio 3 dalies reikalavimą, tačiau turi būti užtikrinama, kad pasirinktas perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdas nediskriminuotų tiekėjų ir neribotų tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose, o jeigu naudojamos elektroninės priemonės, jos būtų visiems prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.“

Pritarti

 

12.

Audito komitetas

2016-05-11

 

39

 

1

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 39 straipsnio 1 d. numatyta, kad pirkimų ,,suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 dienos“. Savivaldybių tarybos privalo patvirtinti biudžetus ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Paprastai savivaldybių tarybos savo biudžetus tvirtina vasario mėn. Siūloma palikti šiuo metu galiojantį (iki kovo 15 d.) terminą. Pirkimų poreikis paprastai aiškus yra tada, kai jau yra numatytas, ar bent jau apsvarstytas finansavimas. Suprantama,  kad planuojamų atlikti pirkimų suvestinė turi būti paskelbta kaip galima greičiau, siekiant pirkimų skaidrumo ir tinkamos kontrolės, ir tai pagal galimybes yra daroma. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas terminas (iki kovo 15 d.) yra maksimalus, pirkimų planai tvirtinami skirtingais terminais ir todėl nėra tikslo jo trumpinti. Priešingu atveju, iš esmės yra užprogramuojama, kad visose savivaldybėse (patvirtinus biudžetus) pirkimų planai bus tikslinami.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 39 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkantysis subjektas turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 vasario 1 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais pirkimų planus – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.“

Pritarti

 

13.

Audito komitetas

2016-05-11

 

49

 

 

2

 

 

5

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, bei į Viešųjų pirkimų Įstatymo projekto keičiamas nuostatas, siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 49 str. 2 d. 5 p.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 49 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip:

„5) informacija pagal šio įstatymo 60 straipsnį ir mutatis mutandis taikomuose Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 8 dalyse dalyje nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų pirkimo dokumentų reikalavimų;“

Pritarti

 

14.

Audito komitetas

2016-05-11

 

54

 

4

 

2

Argumentai:

Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 54 str. 4 d. 2 p. formuluotė ne visiškai atitinka, Direktyvos 2014/25/ES 66 str. 3 d. b) p. formuluotę, kadangi joje vartojamas žodis ne „essential“, o „significant“. Be to, šiuo metu ES Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje C-298/15 Borta Europos Komisija pateikė nuomonę, kad pirkimo procedūros metu negali būti daromi esminiai pirkimo dokumentų pakeitimai. Siekiant tinkamai perkelti minėtą direktyvos nuostatą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 54 str. 4 d. 2 p.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 54 str. 4 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:

„2) jeigu buvo padaryta esminių reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų.“

Pritarti

 

15.

Audito komitetas

2016-05-11

59

1

4

 

Argumentai:

Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme pasiūlymų atmetimas ir pasiūlymų eilės bei laimėjusio pasiūlymo nustatymas atliekamas tokiu principu – minėto įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai, t. y. atvejai, kuriems esant perkančiosios organizacijos privalo atmesti tiekėjų pasiūlymus. Laimėjusių pasiūlymų nustatymo procedūros reglamentavimas Įstatymo projekte skiriasi tuo, kad nors Įstatymo projekto tekste yra numatyti tam tikri atvejai, kuriems esant pasiūlymai turi būti atmesti (pavyzdžiui, 45 straipsnyje nurodyti tiekėjų pašalinimo (ne pasiūlymų atmetimo) pagrindai), tačiau iš esmės Įstatymo projektas nustato sąlygas, kurioms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, o ne jų atmetimo pagrindus. Įstatymo projekte atsisakyta pasiūlymų atmetimo pagrindų įvardijimo siekiant išvengti nuostatų dubliavimosi – perkeliant Direktyvos 2014/25/ES 76 str., nacionalinėje teisėje turėjo būti nustatyta, kokioms aplinkybėms esant pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu. Dalis aplinkybių, kada negali pasiūlymas būti pripažintas laimėjusiu dubliuoja šiuo metu galiojančiame įstatyme įvardintus pasiūlymų vertinimo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, tikslinga  Įstatymo projekto 59 str. 1 d. patikslinti taip, kad būtų aišku, jog aplinkybės, kada pasiūlymas negali būti pripažintas laimėjusiu yra šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti pasiūlymų atmetimo pagrindai.

Siūloma patikslinti 59 str., aiškiai išskiriant, jog aiškinami ir tikslinami gali būti tik kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų duomenys, bet ne pasiūlymai siaurąja prasme (informacija ir dokumentai apie prekes, paslaugas ar darbus, kurie siūlomi).

Atsižvelgiant į dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 10 d. nuostatas dėl tiekėjo pateiktų netikslių, neišsamių pirkimo dokumentuose nurodytų kartu su pasiūlymu teikiamų dokumentų, bei susiformavusią teismų praktiką, siekiant nuostatų aiškumo ir suderinamumo su susiformavusia praktika, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 59 str. 4 d. nuostatas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 59 str. 1 ir 4 d. ir jas išdėstyti taip:

„1. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 64–66 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu pripažįsta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas šias sąlygas tenkinamos visos šios sąlygos:

1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 57 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;

2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi;

3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalį ir, jeigu taikoma, šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatytas nediskriminacines taisykles ir kriterijus;

4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiojo subjekto nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pateiktus netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jei tai taikoma informaciją kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;

5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajam subjektui nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiojo subjekto pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti pripažinti.

6) nėra aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje.

<...>

4. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus duomenis dokumentus apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, įskaitant duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ar šių duomenų dokumentų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir naujai pateikiami gali būti tik dokumentai dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, taip pat šio įstatymo 64 straipsnio 9 dalyje nurodyti duomenys.“

Pritarti

 

16.

Audito komitetas

2016-05-11

61

 

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 61 str. nuostatos tikslintinos taip, kad supaprastintuose pirkimuose ir tarptautiniuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose visada būtų leidžiama priimti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartams lygiavertes įrodinėjimo priemones.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 61 str. ir jį išdėstyti taip:

„61 straipsnis. Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai

1. Perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam jis pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkantysis subjektas turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 4 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką, perkantysis subjektas taip pat priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

2. Jeigu perkantysis subjektas reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, jis pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme, EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL, 2009 L 342, p. 1), 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkantieji subjektai pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Jie taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones. Jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką Atliekant supaprastintą pirkimą ar perkant šio įstatymo 4 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkantysis subjektas taip pat priima ir kitus  tiekėjo lygiaverčių kokybės aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik, jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

Pritarti

 

17.

Audito komitetas

2016-05-11

63

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/25/ES 63 str. 1 d. antrą pastraipą, tikslinga Įstatymo projekto 63 str. aiškiai įtvirtinti pareigą perkančiajam subjektui patikrinti ūkio subjektų, kurių pajėgumais ketinama remtis, kvalifikaciją bei pašalinimo pagrindų nebuvimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 63 str. ir jį išdėstyti taip:

„63 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais

„1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, mutatis mutandis taikant minėto įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepriklausomai nuo ryšio su tais ūkio subjektais teisinio pobūdžio.

2. Jeigu reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 7 punktą, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jei tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, reikalaujančius jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 6 dalį nustatyto reikalavimo.

3. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis pasiūlyme (paraiškoje) privalo įrodyti perkančiajam subjektui, kad per visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį ar vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami.

4. Perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 60 straipsnio nuostatomis, patikrina ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina atitinkamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną vadovaujantis mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsniu nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas turi reikalauti, kad tiekėjas pakeistų minėtą ūkio subjektą.“

45. Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, bendrai prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.

56. Šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis tiekėjų grupė gali remtis tiekėjų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

67. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.“

Pritarti

 

18.

Audito komitetas

2016-05-11

64

9

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 59 str. 4 d. nuostata leidžia duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti, o Įstatymo projekto 64 str. 9 d. leidžia tik paaiškinti, siūlytina Įstatymo projekto 64 str. 9 d. papildyti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 64 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip:

„9. Vadovaudamasis šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalimi, perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus radęs pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jo nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Atliekant pirkimą derybų ar inovacijų partnerystės būdu, galima derėtis dėl kainos ar sąnaudų ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.“

Pritarti

 

19.

Audito komitetas

2016-05-11

 

68

 

1

 

 

 

 

Argumentai:

Pagal Įstatymo projekto 68 str. 2 d. 3 p. perkantysis subjektas tiekėjui praneša tik tai, kad jo pasiūlymas laikomas nepriimtinu, tačiau tiekėjas negali nustatyti, ar jo pasiūlymą perkantysis subjektas laiko netinkamu. Tiekėjui šią informaciją svarbu sužinoti todėl, kad perkantysis subjektas, visus pasiūlymus pripažinęs netinkamais, pirkimą gali vykdyti neskelbiamų derybų būdu, į kurias nėra prievolės kviesti tų pačių tiekėjų, kurie pateikė pasiūlymus pirminiame pirkime.  Tam, kad tiekėjas galėtų ginti savo interesus, tikslinga patikslinti 68 str. 1 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 68 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkantysis subjektas suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo Jei naujas pirkimo procedūras ketinama vykdyti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visi kandidatai ir dalyviai papildomai turi būti informuojami, kad visos paraiškos ir pasiūlymai laikomi netinkamais.“

Pritarti

 

20.

Audito komitetas

2016-05-11

73

3

5

Argumentai:

Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, papildomai siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 73 str.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 73 str. 3 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip:

„5) derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus,  šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

21.

Audito komitetas

2016-05-11

75

2

 

Argumentai:

Siūlytina patikslinti derybų objektą, į jį įtraukiant ir galimybes derėtis dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų. Tokia viešųjų pirkimų derybų būdu praktika yra visuotinai priimta, tačiau dėl įstatymo formuluotės netikslumo, pavieniais atvejais, gali kilti ginčų arba skirtingo sąlygų interpretavimo rizika.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 75 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkantysis subjektas derasi, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių, išskyrus galutinius, pasiūlymų ir pirkimo sutarties sąlygų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.“

Pritarti

 

22.

Audito komitetas

2016-05-11

 

76

 

3

 

4

Argumentai:

Įstatymo projekto 76 str. 3 d. aprašyti konkurencinio dialogo procedūros etapai yra neaiškūs, tačiau jie atitinka Direktyvos 2014/25/ES 48 str. aprašytą procedūrą: vykdant šią procedūrą pirmiausia vertinama tiekėjų kvalifikacija jų pateiktų paraiškų (angl. „request“), o ne pirminių pasiūlymų, pagrindu (žr. Direktyvos 2014/25/ES 1 str. 1 d.); vėliau su atrinktais kandidatais pradedamas dialogas jų teikiamų sprendinių pagrindu (angl. „solutions“) (žr. Direktyvos 2014/25/ES 48 str. 3-5 d.); galiausiai, dalyviai kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus (angl. „final tenders“) (žr. Direktyvos 2014/25/ES 48 str. 6 d.). Todėl siūlome patikslinti 76 str. 3 d. 4 p., kad procedūra taptų aiškesnė.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 76 str. 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip:

„4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti konkurencinį dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiojo subjekto poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodyta informacija;“

Pritarti

 

23.

Audito komitetas

2016-05-11

94

3N

 

Argumentai:

Argumentai:

Įstatymo projekto 94 straipsnyje reglamentuojamas pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sudarymas.

1. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad Įstatymo projekto 94 str. 2 d. turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, neprieštaraujančių Įstatymo projekto 94 str. 3 d. nustatytiems apribojimams, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 94 str. 2 d.

2. Atsižvelgiant į tai, kad teisė sudaryti sutartį su antru pagal eilę tiekėju turėtų būti nustatyta tik tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl tiekėjo kaltės. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 94 str. papildant jį 3 dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas dalis).

Buvusias 94 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis.

3. Fizinio asmens privatumą gina Konstitucija, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ). Pagal ADTAĮ 2 str. 1 d., asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ asmens duomenų tvarkymas, įskaitant skelbimą, laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas, asmens kodo tvarkymo atveju – ADTAĮ 7 straipsnio reikalavimus. Asmens duomenys gali būti skelbiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje numatytam teisėto tvarkymo kriterijui.

Remiantis išdėstytu, manytina, kad perkančiajam subjektui skelbiant su fiziniu asmeniu sudarytą pirkimo sutartį yra didelė rizika pažeisti ADTAĮ. Pažymėtina, kad ir užtušavus fizinio asmens vardą ir pavardę neretai iš pirkimo objekto aprašymo galima nustatyti asmens tapatybę. Vertinimas, kokia informacija galėtų būti skelbiama, kokia ne sukelia pernelyg didelę, siekiamam tikslui neproporcingą, administracinę naštą. Sukurtą administracinę naštą ypatingai sudėtinga pateisinti tais atvejais, kai sutartis su fiziniu asmeniu sudaroma atlikus pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kuriam netaikomi pirkimo procedūrai keliami reikalavimai (t.y. kai dėl objektyvių priežasčių nėra kitų tiekėjų, kurie būtų galėję konkuruoti su tiekėju, su kuriuo sudaryta sutartis). Atsižvelgiant į išdėstytą siūlytina Įstatymo projekto 94 straipsnio 9 dalies nuostatą tikslinti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 94 str. ir jį išdėstyti taip:

„94 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas

1. Dalyvis, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.

2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

3. Jeigu sutartis nutraukta dėl tiekėjo esminio sutarties pažeidimo kaip nustatyta 99 straipsnyje, perkantysis subjektas turi teisę siūlyti sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, su kuriuo nutraukta sutartis, jeigu tenkinamos šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

34. Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkantysis subjektas pats turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas.

45. Jeigu perkantysis subjektas reikalauja, kad tiekėjų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, įsteigtų juridinį asmenį, jis pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Juridinį asmenį įsteigę ūkio subjektai privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu.

56. Sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis nuo sutarties sudarymo, išskyrus pagrįstus atvejus, kai atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo būtina pailginti šį laikotarpį. Tokie atvejai gali apimti pirkimo sutartis dėl:

1) elektros energijos ir šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens, nuotekų ir atliekų tvarkymo paslaugų;

2) bankų ir kitų finansinių institucijų teikiamų finansinių paslaugų;

3) prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai;

4) aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugų, kai įsigyjamo objekto pirkimo sutartis apima ir šias paslaugas;

5) dokumentų saugojimo paslaugų;

6) darbų ir statinio statybos techninės priežiūros paslaugų;

7) statinio projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų, kai šios paslaugos perkamos kartu;

8) investicijų projektų įgyvendinimo;

9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;

10) kitų prekių ir paslaugų, kai ilgesnis kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpis ekonominiu ar socialiniu požiūriu yra naudingesnis, perkantysis subjektas tai pagrindžia ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

67. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 8 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, susijusius su pirkimo objektu, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Tokie atvejai galėtų būti, kai dėl pirkimo objekto ypatybių tiekėjas, norėdamas įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygas, turi panaudoti įrangą, kurios amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis nei 8 metai, arba kai preliminariąja sutartimi siekiama užtikrinti tinklų techninę priežiūrą, kuriai atlikti reikalingas specializuotas darbuotojų mokymas ir siekiama užtikrinti paslaugų tęstinumą ir sumažinti galimų sutrikimų riziką. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu gali būti sudaryta ne vėliau kaip iki preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, tačiau pati pirkimo sutartis gali galioti ir ilgiau.

78. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

89. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:

1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;

2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba supaprastinto pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu;

3) pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą arba  pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.

910. Perkantysis subjektas laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų kurių metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis asmuo, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.“

Pritarti

 

24.

Audito komitetas

2016-05-11

 

95

 

 

1

 

 

9

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p. nuostatos reikalauja pirkimo sutartyje nustatyti sutarties nutraukimo tvarką, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 95 str. 1 d. 9 p. ir jį išdėstyti taip:

„9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 98 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka.“;

Pritarti

 

25.

Audito komitetas

2016-05-11

96

 

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti sklandų tiekėjų tiesioginį atsiskaitymą su  subtiekėjais, galėtų būti pasirašoma trišalė (perkančiojo subjekto, tiekėjo ir subtiekėjo) sutartis. Todėl tikslinga Įstatymo projekto 96 str. papildyti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 96 str. ir jį išdėstyti taip:

„96 straipsnis. Subtiekimas

1. Perkantysis subjektas gali turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus, ir turi reikalauti, kad dalyvis nurodytų, kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti.

2. Jeigu tai leidžia pirkimo sutarties pobūdis, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo, raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajam subjektui. Tarpusavio atsiskaitymo klausimams spręsti perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.

3. Šio straipsnio 1–2 dalyse nustatyti reikalavimai nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.

4. Pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad, sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajam subjektui pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus. Perkantysis subjektas taip pat reikalauja, kad tiekėjas informuotų apie minėtos informacijos pasikeitimus visu pirkimo sutarties vykdymo metu, taip pat apie naujus subtiekėjus, kuriuos jis ketina pasitelkti vėliau. Jei taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos, kartu su šia informacija pateikiami ir subtiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantys dokumentai.

5. Tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, Pperkantysis subjektas, siekdamas užtikrinti tinkamą šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasis šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo pasitelkto subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Tokiu atveju, jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent vieną iš vadovaujantis mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsniou 1 dalyje, 3 dalies 1 ar 2 punkte, 4 dalyje nurodytų sąlygų, nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas reikalauja, o jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent vieną iš Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje  nurodytų sąlygų, – gali reikalauti, kad tiekėjas pakeistų minėtą subtiekėją.“

Pritarti

 

26.

Audito komitetas

2016-05-11

 

98

 

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/25/ES 90 str. nuostatas, kurios reikalauja valstybei narei užtikrinti, kad perkančioji organizacija galėtų („have the possibility“) nutraukti sutartis šiame straipsnyje nustatytais atvejais, Įstatymo projekto 98 str. siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija galėtų laikydamasi CK nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, įskaitant 6.217 ir 6.218 str. nuostatas, vienašališkai nutraukti  pirkimo sutartį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 98 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. 1. Perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu <...>“.

Pritarti

 

27.

 

99

 

 

Argumentai:

Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 99 str. nuostata siejama su Direktyvos 2014/24/ES 57 str. 4 d. g punktu, pagal kurį tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.

Tuo tarpu subtiekėjas vykdo ne viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su perkančiąja organizacija ar pirkimo sutartį sudarytą su perkančiuoju subjektu, o sutartį sudarytą su tiekėju. Todėl abejotina, ar visais atvejais subtiekėjo įrašymas į taip vadinamus nepatikimų tiekėjų sąrašus ir po to šiuo pagrindu jo šalinimas iš pirkimo atitiktų direktyvos nuostatas. Be to, už viešojo pirkimo ar pirkimo sutarties įvykdymą atsako tiekėjas, o ne subtiekėjas, išskyrus 63 str. 4 d. atvejį, kai perkantysis subjektas gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą. Taip pat manytina, kad ne perkantysis subjektas turėtų spręsti, esminiai sutarties pažeidimai padaryti dėl subtiekėjo kaltės ar ne.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas tiekėjas, kuris pateko į nepatikimų tiekėjų sąrašus dėl subtiekėjo kaltės, gali būti nepašalinamas iš pirkimo pagal Įstatymo projekto 63 str. 8 d. (jeigu perkantysis subjektas priima sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos).

Atsižvelgiant į išdėstytą siūlytina Įstatymo projekto 99 str. 1 d. tikslinti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 99 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (ūkio subjektų grupės atveju visus ūkio subjektų grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 63 straipsnio 4 dalį, jeigu pažeidimas įvyko dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:

<...>“

Pritarti

 

28.

Audito komitetas

2016-05-11

106

3

 

Argumentai:

Siūlytina aiškiau nustatyti, kad gali būti nenagrinėjama pretenzija, kuri teikiama praleidus nustatytus terminus ar pakartotinai dėl to paties pagrindo.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 106 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:

 „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus teisme, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas neprivalo iš naujo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties pagrindo, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumu.“

Pritarti

 

29.

Audito komitetas

2016-05-11

11

1

2

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančią nuorodą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 110 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:

„2) perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio 89 dalies, 108 straipsnio 2 dalies ar 109 straipsnio 2 dalies reikalavimus kartu pažeisdamas ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;“

Pritarti

 

30.

Audito komitetas

2016-05-11

111

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 111 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 111 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio 89 dalies, 108 straipsnio 2 dalies ar 109 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.“

Pritarti

 

31.

Audito komitetas

2016-05-11

112

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23 Įstatymo projekto 94 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi ir atitinkamai keičiasi Įstatymo projekto 94 straipsnio 4-10 dalių numeracija, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 112 straipsnio 1 dalyje esančią nuorodą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 112 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:

„1. Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 64 straipsnio 8 dalies, 68 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 1 ir 8 9 dalių, 107 straipsnio, 108 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio, 111 straipsnio nuostatų ir mutatis mutandis taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnio 5 dalies.“

Pritarti

 

32.

Audito komitetas

2016-05-11

113

 

 

Argumentai:

Naujo pirkimų, kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje veikiantys perkantieji subjektai, reglamentavimo efektyviam įgyvendinimui reikalingos finansinės lėšos. 2016 metų biudžete, Viešųjų pirkimų tarnybai nebuvo numatytas finansavimas, kuris padėtų užtikrinti efektyvų Pirkimų įstatymo projekto įgyvendinimą. Taip pat būtina pabrėžti, kad Tarnybos administruojama ir šiuo metu veikianti Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (toliau - CVP IS) privalo būti modifikuota ir pritaikyta naujam teisiniam reglamentavimui. CVP IS modifikavimas yra reikalingas tam, kad įsigaliojus naujai viešųjų pirkimų tvarkai, būtų užtikrinama, jog teisinis reglamentavimas atitiktų faktinę situaciją, t. y. kad būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams, kai teisinis reglamentavimas numato, jog CVP IS turi tam tikrą funkcionalumą, o tuo tarpu CVP IS tokio funkcionalumo dar nėra. CVP IS modifikavimas yra pakankamai ilgai trunkantis procesas (turi būti atliktos paslaugų įsigijimui reikalingos procedūros, atlikti sistemos pakeitimai ir panašiai), todėl manytina, kad yra tikslinga numatyti, kad Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančių subjektų, įstatymo projektas įsigaliotų ne anksčiau nei 2017 metų sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančių subjektų, įstatymo projekto 113 straipsnį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 113 str. ir jį išdėstyti taip:

„113 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, 100 straipsnio 8 dalį ir šio straipsnio 95 dalį, įsigalioja 20167 m. balandžio sausio 51 d.

2. Šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalis ir 100 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

3. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies redakcija:

„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu- tenkinamos šio straipsnio 1 3 dalyse išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir jį sudarius prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau, nei sudarius pirkimo sutartį vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais. Šis efektyvumas nustatomas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas gaires.“

4. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja-tokia šio įstatymo 19-straipsnio 5 dalies redakcija:

„5. Siekdamas sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai,, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija:

1) tvirtindamas šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais biudžetiniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;

2) ne vėliau kaip 15 dienų iki vidaus sandorio sudarymo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sprendimą sudaryti vidaus sandorį pagrindžiantį dokumentą ir ne vėliau kaip 10 per dienų nuo vidaus sandorio sudarymo sudarytą sutartį ir jos pakeitimus;

3-) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.“

5. 2016 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 2 punkto redakcija:

„2) tiekėjo dokumentai turi būti pateikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L273, p. 73);“.

63. 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 64 straipsnio 2 dalies redakcija:

„2. Pirkimai, atliekami taikant sąnaudų ar kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais

negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų nuo perkančiojo subjekto pirkimų bendros vertės.“

7. 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija;

„6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajam subjektui planuojamoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatyti ilgesnį kaip 3 metų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo laikotarpį, pakeisti pirkimo ar preliminariosios sutarties sąlygas;“

84. Šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai turi pateikti iki 2017 m. balandžio 18 d.

95. Kompetentingos institucijos iki 2016 m. balandžio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo

įgyvendinamuosius teisės aktus.

106. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

117. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 97 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas perkantysis subjektas gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

128. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai iki 2018 m. sausio 1 d. Perkantieji subjektai iki 2018 m. sausio 1 d. Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia visų vidaus sandorių, sudarytų iki 2017 m. sausio 1 d.

Pritarti

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

            8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Donatas Jankauskas.

 

 

 

Komiteto pirmininko pavaduotojas                                                                                                                                                                Donatas Jankauskas