LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 284

STENOGRAMA

 

2015 m. spalio 20 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS

 

 

 

PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). La­bas ry­tas, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Pra­dė­si­me spa­lio 20 d. (ant­ra­die­nio) ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas)

 

10.03 val.

Pir­mo­jo ir Ant­ro­jo Sei­mų Pir­mi­nin­ko, Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, švie­ti­mo mi­nist­ro, kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro Le­o­no Bist­ro 125-ųjų gi­mi­mo metinių mi­nė­ji­mas

 

Pir­miau­sia, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, no­riu jus in­for­muo­ti, kad, kaip ma­to­te dar­bo­tvarkėje, pra­dė­si­me nuo pa­mi­nė­ji­mo. Šios spa­lio die­nos pa­žy­mė­tos vie­no iš ak­ty­viau­sių tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos po­li­ti­kų, žur­na­lis­tų ir re­dak­to­rių Le­o­no Bist­ro at­mi­ni­mo žen­klu. Pirmojo ir Antrojo Sei­mų Pir­mi­nin­kas… Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, gerb­da­ma sa­vo Sei­mo is­to­ri­ją, mū­sų par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­ją, no­riu pa­pra­šy­ti šiek tiek dė­me­sio, su­si­kaup­ti. Su­pran­tu, kad jūs dis­ku­tuo­ja­te dėl biu­dže­to, šian­dien svar­bi die­na, bet ži­no­ti sa­vo Sei­mo is­to­ri­ją taip pat la­bai svar­bu.

Pirmojo ir Antrojo Sei­mų Pir­mi­nin­kas, Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Sei­mų na­rys, Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, kraš­to ap­sau­gos, švie­ti­mo ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras, Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­ris, žur­na­lis­tas ir re­dak­to­rius, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to do­cen­tas, fi­lo­so­fi­jos dak­ta­ras. Tiek pa­rei­gų ir at­sa­ko­my­bės te­ko L. Bist­rui. Šį sek­ma­die­nį, jo mir­ties die­ną, Kau­ne, Pet­ra­šiū­nų ka­pi­nė­se, gru­pė Sei­mo na­rių pa­ger­bė L. Bist­rą ru­dens gė­lių puokš­te.

Šian­dien, spa­lio 20 d., su­kan­ka 125 me­tai nuo jo gi­mi­mo. Šios pro­gos iš­va­ka­rė­se va­kar Sei­me ati­da­ry­ta pa­ro­da „Ką pra­ra­do fi­lo­so­fi­ja, tą lai­mė­jo po­li­ti­ka: Sei­mo Pir­mi­nin­kui L. Bist­rui – 125“. Taip pat vy­ko jo at­mi­ni­mui skir­ta moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja „Ži­niask­lai­dos at­skai­tin­gu­mas ir žur­na­lis­to at­sa­ko­my­bė“, ku­rią tu­rė­jau gar­bės glo­bo­ti. Sa­vo gy­ve­ni­mu ir veik­la L. Bi­st­ras bu­vo at­si­da­vęs Lie­tu­vai, o jo stip­ry­bė, iš­min­tis ir vi­di­nės įžval­gos pa­dė­jo jam tap­ti vie­na ryš­kiau­sių as­me­ny­bių mū­sų ša­lies vals­ty­bin­gu­mo is­to­ri­jo­je. Džiau­giuo­si, kad vis daž­niau čia, Sei­me, at­si­grę­žia­me į pra­ei­tį ir pri­si­me­na­me sa­vo tau­tos ir vals­ty­bės di­džia­vy­rius.

Ma­lo­niai kvie­čiu žo­dį tar­ti Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to XX a. is­to­ri­jos sky­riaus vy­res­ni­ą­ją moks­lo dar­buo­to­ją dak­ta­rę Re­gi­ną Lau­kai­ty­tę, sa­vo dar­buo­se daug dė­me­sio sky­ru­sią L. Bist­ro as­me­ny­bei ir jo veik­lai. La­bai ačiū, kad su­ti­ko­te kal­bė­ti mū­sų tri­bū­no­je. Pra­šom.

R. LAUKAITYTĖ. Ačiū jums. La­bas ry­tas. Ruoš­da­ma­si šiam pra­ne­ši­mui Sei­me, il­go­kai mąs­čiau, kuo ga­lė­tų bū­ti ak­tu­a­lus L. Bist­ro pa­li­ki­mas šiuo­lai­ki­niam Sei­mui, šiuo­lai­ki­niams po­li­ti­kams, kuo bū­tų ga­li­ma su­do­min­ti iš jo pa­tir­ties. Tie­są sa­kant, ap­tik­ti tie­sio­gi­nių są­ly­čio taš­kų tarp pir­mo­jo tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir da­bar­ti­nio ga­na sun­ku. Be­ne la­biau­siai šian­dien sto­vint šio­je tri­bū­no­je man kren­ta į akis tai, kad XXI a. pra­džio­je Lie­tu­vos po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo cen­tre – Sei­me ne­bė­ra L. Bist­ro įkur­tos ir la­bai puo­se­lė­tos Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos, nors bū­tų ga­li­ma svars­ty­ti apie krikš­čio­niš­ko­sios de­mo­kra­tijos ide­o­lo­gi­jos gy­vy­bin­gu­mą.

Su­pras­da­ma, kad daug su­in­te­re­suo­tų krikš­čio­nių de­mok­ra­tų (…) klau­sy­to­jų gal čia ir ne­bus, aš sa­vo trum­pą pra­ne­ši­mą nu­spren­džiau skir­ti L. Bist­ro veik­lai opo­zi­ci­jo­je. Po­li­ti­kas opo­zi­ci­jo­je. Iš tie­sų tas par­la­men­ta­riz­mo lai­ko­tar­pis, kai L. Bist­ras ėjo čia iš­var­din­tas ne­pa­pras­tai at­sa­kin­gas aukš­tas pa­rei­gas, Lie­tu­vo­je tru­ko ga­na trum­pai – 6 me­tus. Iš tų 6 me­tų tik 4 me­tus L. Bist­ras bu­vo di­de­lis po­li­ti­nis vei­kė­jas, o vė­liau jam te­ko dirb­ti opo­zi­ci­jo­je kar­tu su tau­ti­nin­kais. Įdo­mu tai, kaip jis, li­kęs va­do­vau­ti pa­čiai įta­kin­giau­siai, pa­čiai gau­siau­siai Lie­tu­vos par­ti­jai – Krikš­čio­nims de­mok­ra­tams, re­a­ga­vo į tos par­ti­jos nu­stū­mi­mą iš val­džios ir kaip su­si­klos­tė jo li­ki­mas so­vie­ti­nė­je Lie­tu­vo­je. Jis li­ko Lie­tu­vo­je ir, aiš­ku, so­vie­tų val­džios, ypač KGB aky­se jis bu­vo li­kęs kaip pir­mo ryš­ku­mo žvaigž­dė, nes bu­vo žy­mus Lie­tu­vos tar­pu­ka­rio po­li­ti­kos vei­kė­jas.

Iš par­la­men­ti­nio L. Bist­ro gy­ve­ni­mo pe­ri­odo, ka­dan­gi skai­tau pra­ne­ši­mą Sei­me, no­riu pa­ryš­kin­ti tik vie­ną epi­zo­dą, kad jis Pirmojo Sei­mo Pir­mi­nin­ku ta­po 32 me­tų am­žiaus. Iš kar­to ky­la klau­si­mas: ne­gi krikš­čio­nys de­mok­ra­tai ne­tu­rė­jo iš­ki­les­nių po­li­ti­kų, ko­dėl to­kios at­sa­kin­gos pa­rei­gos bu­vo pa­ti­kė­tos to­kiam as­me­niui? Iš kar­to no­riu pa­sa­ky­ti, kad L. Bist­ras bu­vo ne­pės­čias, jis tu­rė­jo ne­la­bai stan­dar­ti­nę Lie­tu­vos po­li­ti­kams biog­ra­fi­ją, nes bu­vo ki­lęs ne iš vals­tie­čių, o, ga­li­ma sa­ky­ti, iš did­mies­čio, iš Lie­po­jos. Nors bu­vo ki­lęs iš pro­le­ta­ri­nės šei­mos, jis, vos bai­gęs gim­na­zi­ją, iš­va­žia­vo stu­di­juo­ti į už­sie­nį, stu­di­ja­vo Švei­ca­ri­jo­je. Vie­no­je an­ke­to­je fik­suo­ja­ma, kad 1912 m., bū­da­mas 22 me­tų, jis mo­kė­jo sep­ty­nias kal­bas.

Ši jo pa­tir­tis, aiš­ku, bu­vo įver­tin­ta. 1921 m. Švei­ca­ri­jo­je jis ap­gy­nė fi­lo­so­fi­jos dak­ta­ro lai­p­s­nį. Dar kar­tą pa­kar­to­siu, kad L. Bist­ras bu­vo ne­pės­čias ir ei­da­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Ne­pa­sa­ky­siu, kad L. Bist­rui la­bai se­kė­si krikš­čio­nių de­mok­ra­tų val­dy­mo me­tais, kai jis už­ėmė tą po­zi­ci­ją, nes kai bu­vo Sei­mo Pir­mi­nin­ku (gal dėl to­kio jau­no am­žiaus), jam ne­pa­vy­ko su­si­tvar­ky­ti su to­kiu cha­o­tiš­ku to Pirmojo Sei­mo dar­bu, ir tas Sei­mas ne­tru­kus bu­vo pa­leis­tas.

Be to, L. Bist­rui tik­riau­siai ten­ka at­sa­ko­my­bė, kad jam val­dant, jam bū­nant prem­je­ru krikš­čio­nys de­mok­ra­tai 1926 m. pra­lai­mė­jo pas­ku­ti­nius sa­vo rin­ki­mus, po ku­rių nie­ka­da ne­grį­žo į val­džią.

Štai pra­si­dė­jo L. Bist­ro veik­la opo­zi­ci­jo­je. Iš kar­to jis, aiš­ku, nie­kaip ne­ti­kė­jo, kad tau­ti­nin­kai iš­stums krikš­čio­nis de­mok­ra­tus iš val­džios, kad jiems tai pa­vyks. Per daug stam­bia, ga­lin­ga po­li­ti­ne jė­ga krikš­čio­nys de­mok­ra­tai jau­tė­si. To­dėl, tu­riu pa­sa­ky­ti, jam te­ko su­si­rū­pin­ti sa­vo as­me­ni­niu sau­gu­mu. Du­kart jis bu­vo pa­te­kęs į ypač keb­lią pa­dė­tį kaip tau­ti­nin­kų opo­zi­cio­nie­rius. Iš kar­to, 1927 m., kai dar krikš­čio­nys de­mok­ra­tai ve­dė de­ry­bas su tau­ti­nin­kais, su prem­je­ru A. Vol­de­ma­ru, ir ti­kė­jo­si su­da­ry­ti ko­a­li­ci­nę Vy­riau­sy­bę. Kai tos de­ry­bos vi­siš­kai pa­te­ko į ak­la­vie­tę, bu­vo nu­tar­ta pa­spaus­ti tau­ti­nin­kus ka­ri­ne jė­ga. Pas A. Sme­to­ną ap­si­lan­kė gru­pė ka­ri­nin­kų – toks pul­ki­nin­kas J. Pet­rui­tis, ar­ti­mas L. Bist­ro drau­gas. Jie ne­no­rė­jo ko­kio nors per­ver­smo su­kel­ti ar dar ko nors, tik sie­kė pri­min­ti tau­ti­nin­kams, kad krikš­čio­nys de­mok­ra­tai vis dar Lie­tu­vo­je tu­ri po­li­ti­nį svo­rį. Bet vi­sa tai bai­gė­si tuo, kad štai va­kar dar de­rė­ję­si, bu­vę de­ry­bų part­ne­riais, po to vi­so de­mar­šo pas A. Sme­to­ną jie ta­po kaip ir vals­ty­bės nu­si­kal­tė­liais. Tie ka­ri­nin­kai iš kar­to bu­vo su­im­ti, o L. Bist­ras be pi­ni­gų, neat­si­svei­ki­nęs su žmo­na grei­čiau­siai iš­va­žia­vo į Vo­kie­ti­ją. Kaip bu­vo fik­suo­ja­ma do­ku­men­tuo­se, jam pa­vy­ko pas­ku­ti­niu mo­men­tu pa­spruk­ti, nes pa­sie­nio ap­sau­ga ne­įvyk­dė duo­to nu­ro­dy­mo su­lai­ky­ti L. Bist­rą ir kai ku­riuos ki­tus po­li­ti­nius vei­kė­jus pa­sie­ny­je.

L. Bist­ro pa­tir­ties toks frag­men­tas, epi­zo­das val­dant tau­ti­nin­kams bu­vo vė­liau, 1938 m., jau po tų vi­sų ul­ti­ma­tu­mų, kai 1939 m. gruo­džio mė­ne­sį Kau­ne vy­ko stu­den­tų ne­ra­mu­mai ir ta­da bu­vo su­stip­rin­ta vals­ty­bės ap­sau­gos pa­dė­tis. Aiš­ku, opo­zi­cio­nie­riai, švel­niai ta­riant, bu­vo ir­gi iš­sklai­dy­ti. L. Bist­ras trims mė­ne­siams bu­vo iš­siųs­tas at­vės­ti į Aly­tų. Bet pa­dė­tis Kau­ne bu­vo tiek įkai­tu­si, kad stu­den­tų at­ei­ti­nin­kų pa­stan­go­mis jis ga­na grei­tai, po mė­ne­sio, grį­žo į Kau­ną. Ga­li­ma sa­ky­ti, grį­žo tie­siai į val­džią. Jis bu­vo pa­kvies­tas į ko­a­li­ci­nę Vy­riau­sy­bę, ku­ri bu­vo su­da­ry­ta 1939 m. po Vo­kie­ti­jos ul­ti­ma­tu­mo dėl Klai­pė­dos.

Ne­si­plė­siu, kaip jam se­kė­si po vi­sų pa­tir­čių ben­drau­ti su Pre­zi­den­tu A. Sme­to­na, ta­čiau Sau­gu­mo de­par­ta­men­to pra­ne­ši­muo­se fik­suo­ja­ma, kad A. Sme­to­na ke­ti­no net at­si­sta­ty­din­ti: jei­gu L. Bist­ras bus pa­kvies­tas į Vy­riau­sy­bę, tai A. Sme­to­na to ne­pa­kels. Bet vis dėl­to jis dir­bo. Ka­dan­gi tai bu­vo ne tik ko­a­li­ci­nė, bet ir po­li­ti­nės kon­so­li­da­ci­jos Vy­riau­sy­bė, va­di­na­mo­ji ben­dro dar­bo Vy­riau­sy­bė, tai L. Bist­ras ne­si­ė­mė puo­se­lė­ti ko­kių nors kerš­to pla­nų, kad, tar­kim, bū­tų pa­nai­kin­ta Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos struk­tū­ra, at­ei­ti­nin­kai bu­vo už­da­ry­ti, kad jie bū­tų kaip­mat su­grą­žin­ti, vis­kas į tą (…) sta­tus quo. Žo­džiu, jis bu­vo ga­na nuo­sai­kus po­li­ti­kas ir vals­ty­bei iš tie­sų sun­kiu pe­ri­odu po­li­ti­nių pra­ei­ties nuos­kau­dų ne­kė­lė.

Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės is­to­ri­ja la­bai spar­čiai ar­tė­jo į pa­bai­gą ir 1940 m. So­vie­tų Są­jun­gai oku­puo­jant Lie­tu­vą L. Bist­ras nepa­si­trau­kė. Ne­ži­nia, ką jis gal­vo­jo, sun­ku pa­sa­ky­ti, ta­čiau 30 me­tų jau so­vie­ti­nė­je Lie­tu­vo­je bu­vo pa­tys tra­giš­kiau­si jo gy­ve­ni­me.

Pir­miau­sia 1940 m. lie­pos 12 d. kar­tu su ki­tais po­li­ti­niais vei­kė­jais (są­ra­še bu­vo apie 200 as­me­nų) L. Bist­ras bu­vo su­im­tas. Aiš­ku, ko­kių nors kal­ti­ni­mų, to­kių spe­cia­lių, kad jis bū­tų ką nors la­bai kon­kre­čiai nu­vei­kęs prieš So­vie­tų Są­jun­gą ir pa­na­šiai, ne­bu­vo, ta­čiau jis bu­vo kal­tin­tas to­kiais stan­dar­ti­niais kal­ti­ni­mais, kad jis bu­vo kontr­re­vo­liu­ci­nės Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos vie­nas ly­de­rių, pri­min­ti jam vi­si pos­tai mi­nis­te­ri­jo­se, kad jis triuš­ki­no re­vo­liu­ci­nį dar­bi­nin­kų ir vals­tie­čių ju­dė­ji­mą bur­žu­a­zi­nė­je Lie­tu­vo­je. Vi­sa tai jam kai­na­vo aš­tuo­ne­rių me­tų nuosp­ren­dį pa­tai­sos dar­bų sto­vyk­lo­je. 1941 m. jis bu­vo iš­siųs­tas iš Lie­tu­vos, iš kar­to ka­lė­jo Ko­mi­jos kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lo­je, pas­kui dir­bo fel­če­riu Ka­za­chi­jo­je, kol 1945 m. (at­krei­piu dė­me­sį, ga­na anks­ti) bu­vo am­nes­tuo­tas ir ga­lė­jo grįž­ti į Lie­tu­vą.

Iš kar­to ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad tas am­nes­ta­vi­mo fak­tas ne­bu­vo at­si­tik­ti­nis sta­li­ni­nė­je vals­ty­bė­je. Jis bu­vo pa­nau­do­tas pro­pa­gan­dai. Ka­dan­gi ar­tė­jant so­vie­ti­nei oku­pa­ci­jai 1944 m. la­bai daug žmo­nių pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją, gy­ve­no sto­vyk­lo­se, tai So­vie­tų Są­jun­gos ir ko­mu­nis­ti­nei Lie­tu­vos val­džiai la­bai rū­pė­jo, kad tie žmo­nės grįž­tų į Lie­tu­vą. Bu­vo mes­ti di­de­li pi­ni­gai. Bu­vo leis­ti ir laik­raš­tė­liai, bro­šiū­ros, ku­rio­se žmo­nės bu­vo agi­tuo­ja­mi grįž­ti. Pats J. Pa­lec­kis pa­ra­šė to­kią bro­šiū­rą, ku­ri žmo­nėms bu­vo da­li­ja­ma. To­je bro­šiū­ro­je jis tu­rė­jo pro­gą įra­šy­ti, kad ir L. Bist­ras dir­ba grį­žęs į tą lai­min­gą Lie­tu­vą, kaip bu­vęs bur­žu­a­zi­nės Lie­tu­vos po­li­ti­nis vei­kė­jas, ra­miai dir­ba sa­vo tė­vy­nė­je ir no­ri lo­ja­liai dirb­ti esant ta­ry­bi­nei san­tvar­kai.

Bet iš tie­sų L. Bist­ras ne­gy­ve­no ra­miai. Jam bu­vo sun­ku įsi­dar­bin­ti. Iš kar­to jis, tar­pi­nin­kau­jant M. Rei­niui, čia, Vil­niu­je, įsi­dar­bi­no ku­ri­jos bib­lio­te­ko­je, bet pas­kui ir pats M. Rei­nys bu­vo rep­re­suo­tas, ir ta bib­lio­te­ka bu­vo na­cio­na­li­zuo­ta. O ga­lų ga­le 1950 m. L. Bist­ras bu­vo an­trą kar­tą su­im­tas. Vis tiek įdo­mu, ką ga­lė­jo jam in­kri­mi­nuo­ti? At­ro­do, nie­ko jis čia, Lie­tu­vo­je, grį­žęs ne­vei­kė, ne­įsi­trau­kė į jo­kį an­ti­so­vie­ti­nį po­grin­dį. Kai pa­si­žiū­ri tą bau­džia­mą­ją by­lą, iš tie­sų jis bu­vo ap­kal­tin­tas vi­siš­kai tais pa­čiais „nu­si­kal­ti­mais“, ku­rie jam bu­vo pri­mes­ti 1940 m.: kad jis bu­vo kontr­re­vo­liu­ci­nės, bur­žu­a­zi­nės, na­cio­na­lis­ti­nės par­ti­jos na­rys, va­do­vas, įė­jo į bur­žu­a­zi­nę Vy­riau­sy­bę, ak­ty­viai da­ly­va­vo ko­vo­je prieš Ko­mu­nis­tų par­ti­ją, re­vo­liu­ci­nį ju­dė­ji­mą ir t. t. Šį kar­tą jam jau bu­vo 60 me­tų. Jis bu­vo ne­ri­bo­tam lai­kui iš­trem­tas iš Lie­tu­vos. 1951 m. bu­vo iš­trem­tas į Kras­no­jars­ko kraš­tą. Bet 1951 m. – jau ne­be 1940 m. Jam pa­vy­ko su­lauk­ti Sta­li­no mir­ties ir 1954 m. ru­de­nį jis vėl ga­lė­jo grįž­ti į Lie­tu­vą. Vėl su­lau­kė am­nes­ti­jos.

Šį­kart grį­žu­sio jo tik­rai lau­kė la­bai var­ga­nas, sun­kus gy­ve­ni­mas: ne­ga­vo pen­si­jos, kaip ir ki­ti, pa­vyz­džiui, Jur­gu­tis, A. Stul­gins­kis ir ki­ti. Iš ko jiems rei­kė­jo gy­ven­ti? Nie­kur ne­bu­vo pri­ima­mas į dar­bą, nors mo­kė­jo daug kal­bų, jo bu­vo ge­ra kva­li­fi­ka­ci­ja. Be to, Kau­ne vei­kė Ku­ni­gų se­mi­na­ri­ja, jis ti­kė­jo­se ten įsi­dar­bin­ti, nie­kur ne­bu­vo pri­ima­mas.

Gy­ve­ni­mas bū­tų tik­riau­siai su­si­klos­tęs ki­taip, jei­gu jis bū­tų pri­ėmęs sau­gu­mo la­bai kon­kre­tų pa­siū­ly­mą – teik­ti in­for­ma­ci­ją apie Kau­no ku­ni­gus. L. Bist­ras 1959 m. bu­vo spau­džia­mas pri­im­ti tą pa­siū­ly­mą, bet jis la­bai griež­tai at­si­sa­kė to­kiais žo­džiais: „Ver­čiau grį­šiu į Si­birą“. Pra­gy­ven­ti L. Bist­rui pa­dė­jo pa­žįs­ta­mi ku­ni­gai: M. Kru­pa­vi­čius, V. Rau­li­nai­tis ir ki­ti, emig­ran­tai at­siųs­da­vo jam siun­ti­nių, vais­tų. KGB vi­siš­kai ne­truk­dė jo tiems ry­šiams su Va­ka­rais, nes tai bu­vo to to­kio ga­li­mo po­grin­džio, ku­rio ly­de­riu ga­li­mai ga­lė­jo tap­ti L. Bist­ras, ste­bė­ji­mo da­lis. L. Bist­ras bu­vo nuo­sek­liai, aky­lai ste­bi­mas. Per 30 me­tų jį ste­bė­jo apie 15 in­for­ma­to­rių. Liūd­niau­sia tai, kad kai ku­rie bu­vo gi­mi­nai­čiai, kai ku­riuos jis lai­kė ar­ti­mais bi­čiu­liais. Pa­vyz­džiui, jo bu­te bu­vo įtai­sy­ta… Jis ne­tu­rė­jo bu­to, jis tik vi­są lai­ką ga­lė­jo nuo­mo­ti kam­ba­rį. Jo kam­ba­ry­je bu­vo, pa­vyz­džiui, įmon­tuo­ta pa­si­klau­sy­mo apa­ra­tū­ra. Žo­džiu, KGB jo gy­ve­ni­mas Kau­ne kai­na­vo, ne­ma­žai kai­na­vo. Ir tos ne­lai­mės ne­ap­lei­do L. Bist­ro jau iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos.

Bet jis, kaip jis ra­šo at­si­mi­ni­muo­se, ne­mė­go kal­bė­ti apie pra­ei­tį. Vis­ką šven­tai su­ti­ko, lai­kė Die­vo va­lia, nie­kuo ne­si­skun­dė, nie­ko ne­kal­ti­no. Mi­rė 1971 m. Kau­ne, pa­lai­do­tas Pet­ra­šiū­nų ka­pi­nė­se ša­lia sa­vo žmo­nos.

Baig­da­ma no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad L. Bist­ras nu­gy­ve­no ne­drun­gną gy­ve­ni­mą, iš­gy­ve­no du pa­sau­li­nius ka­rus, bu­vo vie­nas tų, ku­rie spren­dė, ko­kia tu­ri bū­ti at­gi­mu­si Lie­tu­va, pa­ty­rė sa­vos – lie­tu­viš­kos val­džios ne­ma­lo­nę ir sve­ti­mos – so­vie­tų val­džios rep­re­si­jas.

Jo biog­ra­fi­ja, ypač kai ku­rie epi­zo­dai, tik­riau­siai ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­ti ko­kio nors vi­sai ašt­raus siu­že­to fil­mo sce­na­ri­jui. Ta­čiau kol kas pa­kan­ka ir to, kad šis as­muo, vi­sai ne­per­kel­ti­ne pras­me nu­ken­tė­jęs nuo sa­vo po­li­ti­nių įsi­ti­ki­ni­mų, iš­lai­kęs šva­rią są­ži­nę, yra ne­už­mirš­tas ir šian­dien su­lau­kė de­ra­mos pa­gar­bos. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me ger­bia­ma­jai dak­ta­rei R. Lau­kai­ty­tei už iš­sa­mų pra­ne­ši­mą ir mums su­teik­tą ga­li­my­bę ge­riau pa­žin­ti mū­sų par­la­men­to is­to­ri­ją, ja­me dir­bu­sius žmo­nes. Mus vi­sus kvie­čiu ir to­liau dirb­ti Lie­tu­vos la­bui, sa­vo sie­kiais ir veik­la puo­se­lė­ti svar­biau­sią L. Bi­st­ro iš­kel­tą idė­ją – bū­ti at­sa­kin­gam sau ir sa­vo kraš­tui, bū­ti at­sa­kin­gam už sa­vo dar­bus ir žo­džius. Bai­gė­me mi­nė­ji­mą.

Tu­ri­me dar vie­ną to­kią links­mą mi­si­ją – no­riu pa­svei­kin­ti V. Stun­dį, ku­ris spa­lio 17 d. šven­tė gra­žią, gar­bin­gą šven­tę – 55 me­tų ju­bi­lie­jų. (Plo­ji­mai)

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tę­sia­me mū­sų po­sė­dį. Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 91 Sei­mo na­rys.

 

10.26 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2015 m. spa­lio 20 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. J. Raz­ma. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF*). Aš frak­ci­jos var­du siū­lau iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 2-26 klau­si­mą – re­zo­liu­ci­ją dėl mig­ra­ci­jos. Aš siū­lau tie­siog ne­juo­kin­ti žmo­nių to­kio­mis re­zo­liu­ci­jo­mis, kai yra tik pa­siū­lo­ma su­da­ry­ti dar­bo gru­pę. Pa­tys su­da­rė­me ko­mi­si­ją, da­bar siū­lo­me su­da­ry­ti dar­bo gru­pę. Jei­gu nie­ko rim­to ne­ga­li­me pa­siū­ly­ti, tai ge­riau ne­gai­šin­ki­me lai­ko su to­kio­mis re­zo­liu­ci­jo­mis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Taip, vi­si ap­si­sprę­si­me. I. Šiau­lie­nė. Pra­šom.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Aš no­rė­čiau… V. Va­si­liaus­kas, man at­ro­do, su­tin­ka sa­vo no­ru at­si­im­ti ši­tą klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Dėl to pa­ties. Pra­šom. Ger­bia­ma­sis V. Va­si­liaus­kas.

V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū. Aš ne sa­vo no­riu, o frak­ci­jos no­ru at­si­i­mu 2-26 klau­si­mą. Pra­šau iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės. Tu­riu ki­tą, dar ge­res­nį pa­siū­ly­mą. (Bal­sai sa­lė­je) 2-25 ir jį ly­din­tį­jį 2-26 klau­si­mus, at­si­žvel­giant į tai, kad tai re­gist­ruo­ta dar bir­že­lio mė­ne­sį, su­rink­tas 51 Sei­mo na­rio pa­ra­šas, la­bai ak­tu­a­li spor­to vi­suo­me­nei Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­sa dėl suk­čia­vi­mo spor­te, pri­myg­ti­nai frak­ci­jos var­du pra­šau pa­kel­ti, pra­šau pa­gal ga­li­my­bes pa­kel­ti aukš­čiau ši­tą dug­ne gu­lin­tį įsta­ty­mą. Ačiū.

PIRMININKĖ. No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad yra pa­tei­ki­mai, ne­bent vie­toj 2-4 klau­si­mo, nes prieš tai ei­na pri­ėmi­mai. La­bai su­dė­tin­ga ką nors pa­keis­ti.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dar, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, no­riu pa­pra­šy­ti frak­ci­jos var­du, ma­no frak­ci­jos na­rių var­du, iš­brauk­ti re­zer­vi­nį 1 ir re­zer­vi­nį 3 klau­si­mus, tai yra klau­si­mus, su­si­ju­sius su sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mų me­to­di­ka. Tai bu­vo ak­tu­a­lu 2013 me­tų biu­dže­tui, bet ne šiam, ypač po Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo ir iš­aiš­ki­ni­mo. Ko­le­gos at­si­sa­ko šiuos klau­si­mus pa­teik­ti.

PIRMININKĖ. Tai re­zer­vi­nius 1 ir 2 klau­si­mus?

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). 1 ir 3 re­zer­vi­nius klau­si­mus. Dėl K. Gla­vec­ko ne­ga­liu sa­ky­ti, iš es­mės ir­gi tas pats bū­tų. Ne ma­no frak­ci­jos.

PIRMININKĖ. Gal ga­li­me su­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ge­rai. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. E. Ma­siu­lis. (…) K. Dauk­šys.

E. MASIULIS (LSF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du siū­lo­me pa­pil­dy­ti dar­bo­tvarkę Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu Nr. XIIP-3571, ka­dan­gi pa­tei­kiant biu­dže­tą bū­tent yra tei­kia­mi ana­lo­giš­ki įsta­ty­mų pro­jek­tai. Pa­gal ga­lio­jan­čią prak­ti­ką ir Sei­mo sta­tu­tą siū­lo­me tie­siog šiuo klau­si­mu pa­pil­dy­ti dar­bo­tvarkę. Su­pran­tu, kad to nė­ra se­si­jos dar­bų pro­gra­mo­je, bet mes esa­me jau už­re­gist­ra­vę pa­siū­ly­mą dėl se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pa­pil­dy­mo. Jei­gu Sei­mas ap­si­spręs­tų pa­pil­dy­ti, ta­da bū­tų įtrauk­tas ir tas klau­si­mas.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis, jū­sų pra­šy­mas yra su­pras­tas, ta­čiau jo nė­ra dar­bų pro­gra­mo­je. Kai frak­ci­ja tei­kė siū­ly­mus, tu­rė­jo­te įtrauk­ti, jei­gu jūs no­rė­jo­te, kad bū­tų svars­ty­ta kar­tu.

Ne­su­pran­tu, ar K. Dauk­šys no­rė­jo? Kęs­tu­ti, dar no­ri­te ką nors sa­ky­ti? Ne? Ger­bia­ma­sis P. Urb­šys. Pra­šom.

P. URBŠYS (MSNG). Gru­pės var­du aš pra­šau iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mą – įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-2746. Tik va­kar gau­ta Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da, ku­rios ne­spė­jo ap­svars­ty­ti pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Šiuo me­tu dau­ge­lis ko­mi­te­to na­rių yra iš­vy­kę į ko­man­di­ruo­tę, to­dėl ne­bus kvo­ru­mo, kad bū­tų ga­li­ma ap­svar­s­ty­ti tas iš­va­das.

PIRMININKĖ. La­bai ačiū. Taip, aš ir­gi už­si­ra­šiu­si in­for­muo­ti, kad yra pra­šy­mas iš­brau­kti. Gal ga­li­me iš­brauk­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Nes pro­ce­dū­riš­kai ne­baig­tas. Iš­brauk­ta.

Li­ko ap­si­spręs­ti dėl pa­kė­li­mo aukš­čiau 2-5a ir 2-5b. Gal ga­li­me mes su­tar­ti, kad pir­mą­jį pa­tei­ki­mą pa­da­ro­me prieš 2-4. Tie­siog vie­ną klau­si­mą su­kei­čia­me, nes nė­ra ki­tos ga­li­my­bės. Ge­rai? (Bal­sai sa­lė­je) Su­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu, su­kei­čia­me vie­to­mis.

Dėl įtrau­ki­mo, Li­be­ra­lų frak­ci­ja siū­lo pa­pil­do­mai įtrauk­ti… (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­ma­sis Eli­gi­jau, pa­žiū­rė­ki­te į nau­ją­ją dar­bo­tvarkę, Se­niū­nų su­ei­go­je jūs pa­sa­kė­te pa­sta­bą ir yra įtrauk­ta, re­zer­vi­niai – 6a, 6b. Pra­šau ati­džiau dirb­ti, nes truk­do­me Sei­mo dar­bo lai­ką. Ir jau yra pa­si­ren­gęs mi­nist­ras. Ar ga­li­me pri­tar­ti dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je: „Ne!“) Ne. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te dar­bo­tvarkei, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 107 Sei­mo na­riai: už – 96, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 11. Dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

 

10.32 val.

2016 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3651 (pa­tei­ki­mas)

 

Pir­ma­sis dar­bo­tvarkės klau­si­mas – 2016 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3651. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Kvie­čiu fi­nan­sų mi­nist­rą R. Ša­džių. Dar ma­nęs pra­šo Sek­re­to­ria­tas pa­mi­nė­ti ly­di­muo­sius, tai pro­jek­tai Nr. XIIP-3652 (pa­va­di­ni­mų ne­skai­ty­ti?), Nr. XIIP-3653, Nr. XIIP-3654, Nr. XIIP-3655, Nr. XIIP-3656, Nr. XIIP-3657, Nr. XIIP-3658, Nr. XIIP-3659. Pra­šom, mi­nist­re.

R. ŠADŽIUS. Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Jei­gu jums tik­tų, aš pir­ma pa­da­ry­čiau pra­ne­ši­mą dėl 3a – tai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2016 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to, po to bū­čiau pa­si­ren­gęs pa­teik­ti ly­di­mų­jų įsta­ty­mų pa­ke­tą ir dar vie­ną ly­di­mų­jų įsta­ty­mų pa­ke­tą. Tai jei­gu tik­tų trim eta­pais?

PIRMININKĖ. Ge­rai, tin­ka. Bus tik­rai kon­cen­truo­ta in­for­ma­ci­ja. Pra­šom, mi­nist­re. No­riu at­kreip­ti Sei­mo na­rių dė­me­sį, kad yra vi­zu­a­li­za­ci­ja ir pra­šo­me taip pat sek­ti pa­tei­ki­mą.

R. ŠADŽIUS. Man rei­kia ži­no­ti, į ku­rią pu­sę ro­dy­ti.

PIRMININKĖ. Pra­šau Sek­re­to­ria­to pa­dė­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ma­nau, kad Sei­mui rei­kia dau­giau fi­nan­sa­vi­mo po­sė­džių sa­lei.

R. ŠADŽIUS. De­ja, šis fi­nan­sa­vi­mas pa­kliū­na į val­dy­mo iš­lai­dų gra­fą ir mes ne­sa­me la­bai lin­kę smar­kiai di­din­ti val­dy­mo iš­lai­das.

PIRMININKĖ. Jos pa­te­ko į ma­ži­ni­mo gra­fi­ką. Pra­šom, mi­nist­re.

R. ŠADŽIUS. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, bet ku­riuo at­ve­ju Biu­dže­to įsta­ty­mo pa­tei­ki­mas tai yra ge­ra pro­ga vie­ną sy­kį per me­tus pa­sa­ky­ti po­rą žo­džių apie mū­sų ša­lies eko­no­mi­nę pa­dė­tį, kur mes esa­me ir ko­kios biu­dže­ti­nės po­li­ti­kos tu­rė­tų im­tis tas di­džiau­sias sub­jek­tas, tai yra Lie­tu­vos vals­ty­bė, kad eko­no­mi­nė rai­da mū­sų ša­ly­je bū­tų spar­tes­nė ir ge­res­nė.

Kaip jūs ži­no­te, ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to pro­jek­ci­jos bu­vo ke­le­tą kar­tų ma­ži­na­mos nuo pra­ėju­sių me­tų, kai taip pat spa­lio vi­du­ry­je aš pa­tei­kiau jums šių me­tų – 2015 m. biu­dže­tą. Ta­da mes ma­nė­me, kad ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas ša­ly­je augs 3,4 %. De­ja, po to se­kė įvy­kiai, ku­rių pa­grin­di­nis ir svar­biau­sias Lie­tu­vai – tai tur­būt bu­vo pa­bju­ri­mas tarp­tau­ti­nių eko­no­mi­nių san­ty­kių su la­bai svar­biu mū­sų iki tol bu­vu­siu eko­no­mi­niu part­ne­riu Ru­si­ja, tų san­ty­kių pa­bju­ri­mas, taip pat ki­to­kios ge­o­po­li­ti­nės įtam­pos, ku­rios tu­rė­jo įta­kos ir ki­toms mū­sų eks­por­to rin­koms. Mes su­ma­ži­no­me au­gi­mo pro­jek­ci­ją iki 2,5 % 2015 m. biu­dže­to pri­ėmi­mo me­tu, tai bu­vo pra­ėju­sių me­tų lap­kri­čio pa­bai­ga, gruo­dis. Šių me­tų pa­va­sa­rį, įver­ti­nę vi­sas ten­den­ci­jas, ma­no­me, kad re­a­lis­ti­nis BVP au­gi­mas, ku­rio ga­lė­tu­me šį­met lauk­ti, yra 1,9 %. Aš as­me­niš­kai ma­nau, žiū­rė­da­mas į da­bar­ti­nius eko­no­mi­nius įvy­kius Lie­tu­vo­je, pa­vyz­džiui, ne­slops­tan­čią vi­daus pa­klau­są, maž­me­ni­nės pre­ky­bos di­na­mi­ką, ma­nau, kad vis dėl­to tu­ri­me šan­sų iš­šok­ti aukš­čiau 2 % kar­te­lės, bet la­bai ne­aukš­tai.

Ki­tiems me­tams mes prog­no­zuo­ja­me BVP au­gi­mą 3,2 %. Ta­čiau čia at­kreip­čiau dė­me­sį, kad 2016 m., kaip jie ma­to­mi da­bar, yra pras­tes­ni ne­gu 2016 m., ku­rie bu­vo ma­to­mi pra­ėju­sį ru­de­nį, nes star­tuo­si­me nuo že­mes­nio lyg­mens. Nei­gia­ma ri­zi­ka dėl eko­no­mi­nės rai­dos iš­lie­ka aukš­ta bū­tent dėl eko­no­mi­nės ap­lin­kos. Čia aš ga­lė­čiau pai­liust­ruo­ti skai­čiais. 2014 m. iš vi­so Lie­tu­vos eks­por­to 21 %, įskai­tant ir lie­tu­viš­kos ir ne­lie­tu­viš­kos kil­mės pre­kes, ėjo į Ru­si­ją, o šiuo me­tu ši­tas pro­cen­tas su­ma­žė­jo iki 13 %. Tik 13 % mū­sų eks­por­to ei­na į Ru­si­ją. Tai ir ge­ra, ir blo­ga ži­nia. Ge­ra ži­nia pir­miau­sia to­dėl, kad yra ri­zi­kin­ga Ru­si­jos rin­ka, ku­rio­je ne tik ge­o­po­li­ti­nės įtam­pos, ne tik sank­ci­jos, ku­rios yra skel­bia­mos at­sa­kant į Va­ka­rų pa­skelb­tas sank­ci­jas, ta­čiau ir ben­dras eko­no­mi­kos nuos­mu­kis, ku­rį įvai­rūs spe­cia­lis­tai ver­ti­na įvai­riais skai­čiais, bet, ma­tyt, be 3 % BVP su­ma­žė­ji­mo šį­met Ru­si­ja tik­rai ne­ap­sieis, rub­lio su­sil­pnė­ji­mas. Vi­si ši­tie fak­to­riai sa­ko ir tu­ri sa­ky­ti mū­sų ver­slui, kad tu­rė­tu­me per­žiū­rė­ti san­ty­kius su Ru­si­ja, kad tai per­ne­lyg ri­zi­kin­ga rin­ka ir itin su­ma­žė­ju­si jos per­ka­mo­ji ga­lia, to­dėl mes tu­ri­me pe­ro­rien­tuo­ti sa­vo eks­por­tą į ki­tas pu­ses, ir tai vyks­ta. De­ja, vyks­ta ne šim­tu pro­cen­tų, bet, sa­ky­ki­me, 2014 m. į Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis mes eks­por­ta­vo­me 58 % pro­duk­ci­jos, šiuo me­tu 2015 m. pir­mą­jį pus­me­tį – jau 63 %. Ne­kom­pen­sa­vo­me to, ką pra­ra­do­me su Ru­si­ja, bet vis dėl­to tai yra tam tik­ras po­zi­ty­vus žings­nis į prie­kį.

Ki­tos rin­kos taip pat tu­ri tam tik­rą įta­ką, jei­gu šne­kė­si­me apie Ki­ni­ją, Piet­ry­čių Azi­ją, tai, ma­tyt, ant­ri­nė įta­ka. Bet eu­ro zo­nos sa­vi­jau­ta mums yra la­bai svar­bi, to­dėl su­kė­lė tam tik­rą ne­ri­mą pas­ku­ti­niai pra­ne­ši­mai, kad, ne­pai­sant Eu­ro­pos cen­tri­nio ban­ko po­li­ti­kos, ne­pa­vyks­ta pa­siek­ti nor­ma­lių, eko­no­miš­kai pa­grįs­tų kai­nų rai­dos ro­dik­lių, tai yra 2 % ar­ba šiek tiek ma­žiau per me­tus. De­flia­ci­nė ri­zi­ka eu­ro zo­no­je, ma­tyt, iš­liks il­ges­nį lai­ką, o tai sa­vo ruož­tu ne­ska­ti­na pirk­ti, tarp jų ir pre­kių, im­por­tuo­tų iš Lie­tu­vos. Ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je mes tu­ri­me vi­są dė­me­sį skir­ti mū­sų vi­daus rin­kai ir vi­di­niams eko­no­mi­niams me­cha­niz­mams.

Ko­kia tu­rė­tų bū­ti vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių vie­šo­jo sek­to­riaus fi­nan­si­nė biu­dže­ti­nė po­li­ti­ka? Juk vi­si su­pran­ta­me, kad vals­ty­bė ir sa­vi­val­dy­bės yra di­džiau­sias pir­kė­jas pa­slau­gų ir pre­kių, ku­rios ga­mi­na­mos Lie­tu­vo­je. Įma­no­ma ap­skai­čiuo­ti, koks tu­rė­tų bū­ti eko­no­mi­kos au­gi­mas re­mian­tis si­tu­a­ci­ja dar­bo rin­ko­je, dar­bo jė­gos kie­kiu, ga­my­bi­niais pa­jė­gu­mais, ku­rie yra Lie­tu­vo­je su­kaup­ti. Ir tai yra po­ten­cia­lus BVP au­gi­mas, ku­rį spe­cia­lis­tai ver­ti­na 2,8–2,9 % šie­met, bet jūs ma­to­te, kad pla­nuo­ja­me ir grei­čiau­siai tu­rė­si­me 1,92 %, va­di­na­si, mū­sų eko­no­mi­ka au­ga lė­čiau, ne­gu leis­tų eko­no­mi­nis po­ten­cia­las.

Eu­ro­pos Są­jun­gos fis­ka­li­nės tai­syk­lės, ku­rių mes tu­ri­me lai­ky­tis, nu­sta­to to­kios si­tu­a­ci­jos iš­im­tis iš griež­tos fis­ka­li­nės kon­so­li­da­ci­jos ir tai reiš­kia, kad mes ga­li­me iš­ly­go­mis pa­si­nau­do­ti ir mū­sų fis­ka­li­nį kon­so­li­da­vi­mą, t. y. de­fi­ci­to ma­ži­ni­mą, pa­pra­stai ta­riant, mes ga­li­me 2015–2016 m. pri­stab­dy­ti. Ir tą bū­ti­na da­ry­ti ne to­dėl, kad ki­tais me­tais yra Sei­mo rin­ki­mai (Lie­tu­vo­je rin­ki­mai kiek­vie­nais me­tais ir rin­ki­mi­nės kam­pa­ni­jos ne­si­bai­gia, anks­tes­nei ne­si­bai­gus pra­si­de­da nau­ja), bet to­dėl, kad 2015–2016 m. vie­šo­sio­mis lė­šo­mis mes tu­ri­me stum­te­lė­ti mū­sų vi­daus var­to­ji­mą, ku­ris stum­te­lė­tų ver­slą, ku­ris ga­mi­na pre­kes ir tei­kia pa­slau­gas bū­tent vi­daus var­to­to­jams, o ne eks­por­tui, ir to­kiu bū­du įsuk­ti mū­sų eko­no­mi­kos smag­ra­tį, kad jis 2017–2018 m. ga­lė­tų vir­šy­ti tą po­ten­cia­lų au­gi­mą. Prie­lai­dos tam yra ma­to­mos.

Koks svar­biau­sias pa­ra­met­ras, ku­riuo mes tu­ri­me rū­pin­tis? Dau­ge­lis iš­mo­ko per pra­ėju­sius me­tus, pra­de­dant nuo kri­zės, dar anks­čiau nei 2008 m., kad tai fis­ka­li­nis ba­lan­sas, kad de­fi­ci­tas yra ne­ge­rai, pertek­lius yra la­bai ge­rai ir rei­kia bū­ti­nai su­ba­lan­suo­ti. No­rė­čiau šian­dien ak­cen­tuo­ti, kad iš tik­rų­jų ne šis pa­ra­met­ras yra pats svar­biau­sias, svar­biau­sias yra sko­la – sko­la, už ku­rią mes fak­tiš­kai kiek­vie­nais me­tais kiek­vie­ną ket­vir­tį tu­ri­me mo­kė­ti pa­lū­ka­nas, pa­lū­ka­nas, nu­sta­ty­tas tuo me­tu rin­kos.

Šis gra­fi­kas (tur­būt ne­ver­ta gi­lin­tis į tų krei­vių spal­vas) pa­ro­do, kad bū­tent ma­žiau­sios ša­lys, ir 2008 m., 2009 m., 2010 m. Lie­tu­va ir Lat­vi­ja bu­vo bū­tent to­kios, su fik­suo­tu va­liu­tos kur­su, be­je, ne eu­ru, jos la­biau­siai nu­ken­čia nuo aud­rų ir vėt­rų fi­nan­sų rin­ko­se. Au­ga pa­lū­ka­nos ir sko­la, gal­būt ir nie­ko tu­rė­ti tam tik­rą sko­lą ir mo­kė­ti iš anks­to nu­sta­ty­tas pa­lū­ka­nas, bet at­ei­na tas mo­men­tas, ka­da sko­lą rei­kia re­fi­nan­suo­ti. To­dėl ide­o­lo­gi­ja, ku­rią aš kar­tais gir­džiu ir mū­sų po­li­ti­nė­je ben­druo­me­nė­je, kad štai da­bar pa­lū­ka­nos ma­žos, ir tai yra ab­so­liu­ti tie­sa, im­ki­me, pa­si­sko­lin­ki­me kuo dau­giau ir ta­da ga­lė­si­me fi­nan­suo­ti vis­ką ir iš­da­lin­ti vis­ką, ir gy­ven­ti la­bai lai­min­gai, ji­nai ve­da į ak­la­vie­tę, nes tą sko­lą ka­da nors, sa­ky­kim, pa­si­sko­li­nus šie­met de­šim­čiai me­tų, po de­šim­ties me­tų teks re­fi­nan­suo­ti to­mis są­ly­go­mis, ku­rios bus bū­tent po de­šim­ties me­tų. Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do, Eu­ro­pos Są­jun­gos spe­cia­lis­tai, OECD spe­cia­lis­tai, su ku­riais da­bar ten­ka šne­kė­tis, – jie vi­si pirš­tu baks­no­ja į mū­sų sko­los ly­gį, ku­ris, at­ro­do, 40 % nuo BVP gal­būt nė­ra toks itin pa­vo­jin­gas, bet pri­si­min­ki­me is­to­ri­ją: 2008 m. tu­rė­jo­me sko­los ly­gį 15 % nuo BVP, ir už­te­ko dve­jų me­tų ir tų sun­kių, su­dė­tin­gų są­ly­gų, kad sko­la iš­au­go 2,5 kar­to. Jei­gu da­bar at­ei­tų to­kie sun­ku­mai ir mes tu­rė­tu­me di­des­nę sko­los naš­tą, ta­da tu­rė­tu­me daug di­des­nių bė­dų ją per­fi­nan­suo­ti.

De­fi­ci­tas. De­fi­ci­to ro­dik­lis taip pat yra svar­bus, bet jis kaip iš­ves­ti­nis, ku­ris ro­do, ko­kios mū­sų ga­li­my­bės ma­žiau sko­lin­tis. De­fi­ci­to rai­da šio­je skaid­rė­je pa­ro­dy­ta ga­na vaiz­džiai, bet yra trys krei­vės. Mė­ly­no­ji krei­vė, kvad­ra­tė­liai yra vie­šo­jo sek­to­riaus ba­lan­sas pa­gal da­bar pri­im­tas Eu­ros­ta­to tai­syk­les, pa­gal ku­rias mes ma­tuo­ja­me no­mi­na­lų ba­lan­są. Yra įtrauk­ta į vie­šą­jį sek­to­rių daug įvai­rių sub­jek­tų, ku­rių mes ne­pla­nuo­ja­me ir ne­ga­li­me smar­kiai val­dy­ti. Pa­vyz­džiui, In­dė­lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­mo fon­das tu­ri tu­rė­ti iš­lai­das, ka­da įvyks­ta drau­džia­ma­sis įvy­kis, ir toks įvy­kis 2013 m. įvy­ko, to­dėl ma­to­te lū­žį, pa­blo­gė­jo tas ro­dik­lis, nes rei­kė­jo iš­mo­kė­ti in­dė­lių drau­di­mo kom­pen­sa­ci­jas Ūkio ban­ko in­dė­li­nin­kams. An­tra ver­tus, 2014 m. – la­bai di­de­lis šuo­lis į vir­šų, ir tai nė­ra val­džios nuo­pel­nas, tai yra tie­siog fak­tas, kad ban­kro­to pro­ce­dū­ros, „Sno­ro“ ban­kro­to pro­ce­dū­ros pra­dė­jo duo­ti di­de­les pa­ja­mas In­dė­lių drau­di­mo fon­dui, ku­rias jis nau­do­ja sko­loms grą­žin­ti. Be in­dė­lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­mo, rau­do­na krei­vė ge­riau api­brė­žia mū­sų fis­ka­li­nio de­fi­ci­to di­na­mi­ką. Ma­nau, jūs tu­ri­te su­tik­ti, kad mes tą de­fi­ci­to si­tu­a­ci­ją vi­są lai­ką ge­ri­no­me, t. y. ji­nai ge­rė­jo kiek­vie­nais me­tais. Dau­giau ar­ba ma­žiau, bet ji­nai ge­rė­jo kiek­vie­nais me­tais ir 2016 m. pa­gal jums pa­teik­tą Biu­dže­to įsta­ty­mą ji­nai taip pat tu­rė­tų šiek tiek pa­ge­rė­ti – 0,2 %.

Ta­čiau fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­lė­se yra nag­ri­nė­ja­mas va­di­na­ma­sis struk­tū­ri­nis ba­lan­sas, ku­rį ga­li­ma gau­ti iš to pa­pras­to, no­mi­na­laus, pi­ni­gais iš­reikš­to ba­lan­so, at­me­tus vi­sus vien­kar­ti­nius fak­to­rius. Ir štai čia yra tai­syk­lė, kad mes tu­ri­me siek­ti to va­di­na­mo­jo vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­lo, ku­rį pa­tys ir už­si­brė­žia­me, ku­ris ne­ga­li bū­ti blo­ges­nis ne­gu mi­nus 1 % de­fici­to. Lie­tu­va to­kį tiks­lą yra už­si­brė­žu­si ir, kaip ma­to­te, jau 2014 m. su lei­džia­ma pa­klai­da struk­tū­ri­nio ba­lan­so vi­du­ti­nės truk­mės tiks­lą pa­sie­kė. Ir tai lei­džia Lie­tu­vai, ne­su­ga­di­nant ši­to ba­lan­so (ma­tyt, jis ne­su­ges, prog­no­zuo­ja­me šiems me­tams net­gi pa­ge­rė­ji­mą iki 0,9 %), iš­lai­ky­ti vi­du­ti­nės truk­mės tiks­lo dy­džio struk­tū­ri­nį ba­lan­są. Ir tai mums lei­džia tru­pu­tį dau­giau iš­leis­ti pi­ni­gų vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, to­kiu bū­du pa­ska­tin­ti eko­no­mi­ką ir pa­lauk­ti ki­tų me­tų, ka­da pro­duk­ci­jos ato­trū­kis nuo po­ten­cia­lo, ku­rį aš ro­džiau pra­ėju­sio­je skaid­rė­je, jau bus tei­gia­mas ir ka­da at­eis Lie­tu­vos eko­no­mi­kai tie va­di­na­mie­ji ge­rie­ji lai­kai. Jums pa­teik­tas biu­dže­to pro­jek­tas su­prog­ra­muo­tas taip, kad ki­tų me­tų struk­tū­ri­nis ba­lan­sas tu­rė­tų bū­ti mi­nus 1,1 %.

 Val­džios sek­to­riaus sko­la. Val­džios sek­to­riaus sko­la – ta te­ma, apie ku­rią aš kal­bė­jau prieš me­tus ir vy­liau­si, kad mums, ši­tai Vy­riau­sy­bei, pa­vyks įtvir­tin­ti vals­ty­bės sko­los pro­cen­to nuo BVP ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ją. Tu­riu pri­pa­žin­ti, mums kol kas ne­pa­vy­ko to pa­da­ry­ti, 2016 m. taip pat, bet vals­ty­bės, vie­šo­jo sek­to­riaus, val­džios sek­to­riaus sko­la sta­bi­li­za­vo­si ir tai yra ab­so­liu­čiai aki­vaiz­du iš šių krei­vių. Čia yra dvi krei­vės. Jos yra dvi to­dėl, kad mes tu­ri­me sko­lin­tis re­fi­nan­suo­ti anks­čiau pri­si­im­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus. Ir aš jums pri­min­siu, kad pra­ėju­sį penk­ta­die­nį mes pa­sau­lio rin­ko­se iš­lei­do­me dvi ob­li­ga­ci­jų emi­si­jas, vie­ną 10 me­tų truk­mės, ki­tą re­kor­di­nę – 20 me­tų truk­mės už 2,125 % me­ti­nių pa­lū­ka­nų ir ši­tą pa­sko­lą re­fi­nan­suo­si­me va­sa­rio mė­ne­sį, iš­pirk­si­me ob­li­ga­ci­ją, ku­ri anks­čiau bu­vo iš­leis­ta už 3,75 %, be­veik 4 % pa­lū­ka­nų. To­dėl de­ši­nė­je ma­to­te, ap­skai­čiuo­tos cen­tri­nės val­džios sko­los pa­lū­ka­nų nor­mos. Tai skai­čiuo­ja­ma­sis dy­dis vi­soms Lie­tu­vos tu­ri­moms sko­loms. Ji­nai nuo­lat ma­žė­ja. O tai reiš­kia, kad mums ir no­mi­na­liais dy­džiais eu­rais kiek­vie­nais ki­tais me­tais rei­kia iš­leis­ti vis ma­žiau ir ma­žiau pi­ni­gų mū­sų sko­los ap­tar­na­vi­mui. Ir tai iš tik­rų­jų ge­ro­ji nau­jie­na, tas yra svar­bu.

Pla­nuo­da­mi šių me­tų biu­dže­tą mes iš­sky­rė­me tam tik­rus pri­ori­te­tus, ku­rie, be abe­jo, prieš­ta­rau­ja kar­tais vie­nas ki­tam ir vie­no pa­ten­kin­ti, ne­pa­da­rius kom­pro­mi­so su ki­tu pri­ori­te­tu, ne­įma­no­ma. Ta­čiau tie pri­ori­te­tai pir­miau­sia bu­vo gy­ven­to­jų fi­nan­si­nės pa­dė­ties ge­ri­ni­mas, vals­ty­bės so­cia­li­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų to­les­nis vyk­dy­mas, pir­miau­sia ak­cen­tuo­jant ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­čius žmo­nes, ku­rių pa­ja­mų si­tu­a­ci­jos pa­ge­rė­ji­mas iš kar­to duo­tų tie­sio­gi­nę įta­ką maž­me­ni­nei pre­ky­bai ir pir­miau­sia smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam ver­slui. Gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo di­di­ni­mas iš­lie­ka mū­sų pri­ori­te­tas ir, ma­tyt, jis iš­liks ir at­ei­nan­čiais me­tais.

Eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mas, plė­to­jant vie­šą­sias in­ves­ti­ci­jas, ypač na­cio­na­li­nė­mis lė­šo­mis. Gal­būt su­dė­tin­gai skam­ba, ta­čiau tu­rint ome­ny, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma da­bar yra su­pla­nuo­ta iki 2020 m. ir po tų me­tų ji ne­iš­nyks šim­tu pro­cen­tų, bet grei­čiau­siai smar­kiai su­ma­žės, jei­gu Lie­tu­vai sėk­min­gai sek­sis įgy­ven­din­ti eko­no­mi­nės re­for­mas ir ska­tin­ti eko­no­mi­kos vys­ty­mą­si, to­dėl mes tu­ri­me vėl at­kur­ti tas in­ves­ti­ci­jas, ku­rios bu­vo fi­nan­suo­ja­mos iš mū­sų na­cio­na­li­nių lė­šų, iš mū­sų su­mo­kė­tų mo­kes­čių iki 2005–2006 m., kol dar ne­bu­vo­me Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ir ku­rios bu­vo la­bai na­tū­ra­liai nu­pjau­tos ta­da, ka­da mes ne­ga­lė­jo­me to sau leis­ti dėl per ma­žų įplau­kų į vals­ty­bės biu­dže­tą kri­zi­niais 2009, 2010, 2011 m.

Fis­ka­li­nė draus­mė – tai prie­šin­gas pri­ori­te­tas iš­ori­nės ri­zi­kos lai­ko­tar­piu. Sko­los ly­gio ir sko­los iš­lai­dų ma­ži­ni­mas – pri­ori­te­tas. Tu­riu pri­pa­žin­ti, kad sko­los ly­gis sta­bi­li­za­vo­si, bet, de­ja, kol kas ne­ma­žė­ja, tik at­ei­ty­je ma­ty­ti jo ma­žė­ji­mas, bet sko­los val­dy­mo iš­lai­dos jau reikš­min­gai su­ma­žin­tos.

Pa­pil­do­mų vals­ty­bės pa­ja­mų ge­ne­ra­vi­mas eko­no­mi­kai aug­ti pa­lan­kio­mis prie­mo­nė­mis – tai pir­miau­sia mū­sų mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo ge­ri­ni­mas. Ši­ta Vy­riau­sy­bė dėl įvai­rių prie­žas­čių, taip pat ir po­li­ti­nių prie­žas­čių, ne­su­ge­bė­jo pri­im­ti spren­di­mų, ku­rie di­din­tų mo­kes­čių ta­ri­fus, ta­čiau su esa­mais ta­ri­fais mes mo­kes­ti­nes pa­ja­mas ge­ro­kai pa­ge­ri­no­me.

Sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­nių pa­jė­gu­mų to­les­nis stip­ri­ni­mas – tai ši­tos Vy­riau­sy­bės ar­kliu­kas, ku­rį mes še­ria­me ge­ro­mis avi­žo­mis jau nuo 2013–2014 m. Ki­tais me­tais sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­nė pa­dė­tis vėl smar­kiai ge­rė­ja. Val­dy­da­mas vals­ty­bės biu­dže­to lė­šas, aš tru­pu­tį pa­vy­du­liau­ju, nes sa­vi­val­dy­bių pa­ja­mos au­ga grei­tes­niais tem­pais ne­gu vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mos. Ati­tin­ka­mai iš­lai­dų sa­vi­val­dy­bės ga­lės leis­ti sau dau­giau.

Da­bar apie kai ku­riuos iš tų pri­ori­te­tų ir tur­būt nuo svar­biau­sio, skau­džiau­sio, ku­rį rei­kia pri­de­rin­ti prie vi­sų ki­tų, tai yra Fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­lės, ku­rių mes pri­va­lė­jo­me lai­ky­tis dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tų sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­to rei­ka­la­vi­mų, taip pat mū­sų Fis­ka­li­nės su­tar­ties ra­ti­fi­ka­vi­mo ir įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo, ku­rį jūs pri­ėmė­te, ir Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mo.

Struk­tū­ri­nis val­džios sek­to­riaus ba­lan­sas. Ki­tais me­tais tu­ri bū­ti pa­siek­tas de­fi­ci­tas ne di­des­nis kaip 1,1 % BVP. Vie­na de­šim­to­ji tai yra lei­džia­mas nu­kry­pi­mas dėl sis­te­mi­nės pen­si­jų re­for­mos, ku­rią mes vyk­do­me, per­ves­da­mi pa­pil­do­mas įmo­kas į kau­pia­muo­sius pen­si­jų fon­dus. Val­džios sek­to­riaus iš­lai­dų au­gi­mo ri­bo­ji­mo tai­syk­lė yra gal­būt šiek tiek nau­ja. 4,1 % – ga­na su­dė­tin­gai ap­skai­čiuo­ja­mas ir pro­cen­tas, ir ga­na su­dė­tin­gai tai­ko­ma ši­ta Iš­lai­dų au­gi­mo tai­sy­k­lė, tai yra Iš­lai­dų au­gi­mo tai­syk­lė iš Sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­to. Mes jos pri­va­lo­me lai­ky­tis, ant­raip Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir mū­sų ko­le­gos eu­ro zo­no­je, gal­būt svar­biau bū­tent mū­sų ko­le­gos eu­ro zo­no­je, ki­tos 18 ša­lių, mums pa­reikš pre­ten­zi­jas dėl mū­sų fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo ri­zi­kos.

Jums pa­teik­tas biu­dže­to pro­jek­tas yra su­pla­nuo­tas su di­de­le įtam­pa ir pa­gal pir­mą­jį, ir pa­gal ant­rą­jį punk­tą. Svars­tant ši­tą biu­dže­tą, de­ja, Sei­me ga­li­ma svars­ty­ti iš­lai­dų di­di­ni­mą tik tais at­ve­jais, kai yra siū­lo­mi kaž­ko­kie, gal­būt ma­žiau ra­cio­na­lių, gal­būt šian­dien ne­bū­ti­nų, ati­dė­ti­nų iki ki­tų me­tų iš­lai­dų su­ma­ži­ni­mai. Tik to­kiu bū­du mes ga­li­me ko­re­guo­ti sa­vo fi­nan­si­nį pla­ną.

No­mi­na­lus val­džios sek­to­riaus ba­lan­sas nu­sta­to­mas Biu­dže­to įsta­ty­me. Pir­mą kar­tą tai bu­vo pa­da­ry­ta 2015 m. Biu­dže­to įsta­ty­me ir bu­vo nu­sta­ty­tas ro­dik­lis – 1,2 % de­fi­ci­tas. Šian­dien jau ma­ty­ti, kad mes jį vir­šy­si­me, tai yra de­fi­ci­tas bus ge­res­nis, de­fi­ci­tas bus ma­žes­nis – 0,9 %. Ki­tiems me­tams siū­lo­me nu­sta­ty­ti, pa­gal mū­sų skai­čia­vi­mus, 1,3 %. Bet, ži­no­ma, svars­ty­mo me­tu vie­nas iš rim­tų klau­si­mų, ku­rį mes ana­li­zuo­si­me Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je kar­tu su biu­dže­to kon­tro­lės ins­ti­tu­ci­ja Vals­ty­bės kon­tro­le, bus mū­sų biu­dže­to pa­ja­mų re­a­lis­tiš­ku­mas, mo­kes­ti­nių pa­ja­mų re­a­lis­tiš­ku­mas.

Šiuo me­tu ga­liu jums pa­sa­ky­ti, kad biu­dže­to pa­ja­mos yra su­prog­no­zuo­tos la­bai kon­ser­va­ty­viai, ir aš tik­rai ma­tau ga­li­my­bių, įver­ti­nus spa­lio mė­ne­sio įplau­kas, šiek tiek per­žiū­rė­ti ir ki­tų me­tų įvai­rių mo­kes­čių, ypač pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio, įplau­kų prog­no­zes. Val­džios sek­to­riaus sko­la 2016 m., aš jau mi­nė­jau, tu­rė­tų su­da­ry­ti 40,8 % BVP, tai apy­tik­riai 16 mlrd. eu­rų. Gal­būt Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos ar ki­tos di­de­lės ša­lies mas­tais tai nė­ra daug, bet mums tai yra iš tik­rų­jų di­de­lis skai­čius.

Eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mas plė­to­jant na­cio­na­li­nes ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jas, apie ku­rį aš kal­bė­jau, bū­tent na­cio­na­li­nes, iš mū­sų mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šų, ro­do štai ko­kią di­na­mi­ką. Nuo 2014 m. (čia pro­cen­tais nuo BVP) da­lis in­ves­ti­ci­jo­se, ku­rios taip pat fi­nan­suo­ja­mos iš Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų (ten tur­būt at­ei­na apie 3 % BVP ar pa­na­šiai kiek­vie­nais me­tais), ta na­cio­na­li­nė da­lis ga­na spar­čiai au­ga ir, man at­ro­do, tai yra la­bai ge­ras ro­dik­lis. Mes ir to­liau tu­ri­me steng­tis ne ei­li­niam var­to­ji­mui vals­ty­bės, bet kaip tik in­ves­ti­ci­joms leis­ti kuo dau­giau mū­sų iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų su­rink­tų lė­šų.

Mo­kes­čių su­rin­ki­mą aš jau pa­mi­nė­jau. Iš tik­rų­jų 2014 m. įvy­ko lū­žis ren­kant ak­ci­zus dėl įves­tų ku­ro ly­gio ma­ta­vi­mo ir de­kla­ra­vi­mo prie­mo­nių. Šiais me­tais nuo bir­že­lio mė­ne­sio daug PVM mo­kė­to­jų pri­va­lo teik­ti PVM są­skai­tų fak­tū­rų, gau­tų ir jų iš­ra­šy­tų re­gist­rus kar­tu su PVM de­kla­ra­ci­ja. Ir tai iš kar­to pa­ge­ri­no pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įplau­kas. Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio su­rin­ki­mas taip pat au­ga. Dėl ad­mi­nist­ra­vi­mo gal­būt ma­žiau, bet au­ga ir dėl to, kad at­ly­gi­ni­mai au­ga ir au­ga skai­čius re­a­liai už­im­tų dar­bo vie­tų po 3 % su vir­šum per me­tus. Tai yra di­de­li skai­čiai, ku­rių nie­kas ne­prog­no­za­vo, ka­da pla­na­vo BVP prog­no­zes ir mak­ro­eko­no­mi­nes prog­no­zes. Ne­dar­bas taip pat ma­žė­ja spar­čiau, ne­gu ma­nė mū­sų ana­li­ti­kai, pro­jek­tuo­da­mi šiuos me­tus. Gal­būt ga­li­me ti­kė­tis ir ki­tais me­tais.

Ir štai re­zul­ta­tas, ku­ris iš tik­rų­jų aki­vaiz­džiai pa­ro­do, kad su tais pa­čiais ta­ri­fais, ne­įves­da­mi nau­jų mo­kes­čių, iš­sky­rus tai, kad gal­būt šiek tiek ko­re­guo­da­mi ak­ci­zus ta­ba­kui ir al­ko­ho­liui, mes pa­sie­kė­me, kad pa­ja­mų iš mo­kes­čių ir so­cia­li­nių įmo­kų, tų pa­ja­mų, už ku­rias mus kri­ti­ka­vo, kad mes per ma­žai per­skirs­to­me per BVP, 2013–2014 m. vi­dur­kis su­da­rė 27,3 %, iki 2012 m. net bu­vo ma­žiau kaip 27 %, 2015–2016 m. šis vi­dur­kis jau iš­ei­na la­bai na­tū­ra­liai, re­a­liais skai­čiais virš 29 %. Tai yra tik­rai pui­kus mū­sų vi­sų pa­sie­ki­mas, ku­ris ro­do, kad mes ga­li­me su­val­dy­ti tą še­šė­lio hid­rą, kad mes iš tik­rų­jų ga­li­me iš­švie­sin­ti ver­slą, ci­vi­li­zuo­ti ver­slo są­ly­gas ir ver­sli­nin­kų gy­ve­ni­mą. Ir man at­ro­do, tai mū­sų vi­sų in­te­re­sas, mums vi­siems bus leng­viau kvė­puo­ti, leng­viau gy­ven­ti, ka­da kuo to­liau, tuo ma­žiau bus še­šė­lio Lie­tu­vo­je.

Ši len­te­lė api­ben­dri­na na­cio­na­li­nio – vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mas ir iš­lai­das. Skir­tin­gai nuo pir­mo­jo pro­jek­to, ku­rį daug kas kri­ti­ka­vo, ka­dan­gi mes jį pa­skel­bė­me prieš Vy­riau­sy­bės po­sė­dį, ir pa­ja­mos, ir iš­lai­dos, ben­dros pa­ja­mos ir iš­lai­dos, šiek tiek au­ga. Pa­ja­mos au­ga ne­la­bai daug, iš­lai­dos au­ga šiek tiek spar­čiau. Bet čia aš at­kreip­čiau jū­sų dė­me­sį į vi­du­ri­nę Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ki­tos tarp­tau­ti­nės fi­nan­si­nės pa­ra­mos lė­šų (…), ku­rio­je yra mi­nu­sas, lė­šų su­ma­žė­ji­mas.

O pa­aiš­ki­na­mas jis tuo, kad šiais me­tais mes tu­ri­me dvie­jų Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų per­si­den­gi­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų pro­gra­ma­vi­mo lai­ko­tar­piu. Vie­no – 2007–2013 m., kur vyk­sta ga­lu­ti­nis at­si­skai­ty­mas už dar­bus, ku­rie kar­tais pa­da­ry­ti ir per­nai, tik šie­met iš­ra­šo­mos fa­ktū­ros, ir pra­si­de­da nau­ja­sis 2014–2020 m. lai­ko­tar­pis. Ma­nau, kad po pir­mo­jo eta­po, kai mes Vy­riau­sy­bė­je ga­na sun­kiai, bet pro­duk­ty­viai maž­daug šim­tu mi­li­jo­nų eu­rų pa­di­di­no­me Eu­ro­pos Są­jun­gos įsi­sa­vi­ni­mo pla­nus vi­so­se mi­nis­te­ri­jo­se, vi­so­se ži­ny­bo­se, gal­būt Sei­me, dis­ku­tuo­jant ko­mi­te­tuo­se, bus dar ras­ta re­zer­vų pa­di­din­ti šiuos pla­nus, nes Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos šiuo me­tu gre­ta vi­daus var­to­ji­mo yra ant­ras la­bai svar­bus šal­ti­nis, ku­ris mus ga­lė­tų stum­tel­ti į kur kas sėk­min­ges­nius 2017 me­tus.

Čia iš­lai­dų au­gi­mas 7,9 % gal­būt at­ro­do la­bai di­de­lis, ta­čiau čia yra įskai­čiuo­tos ir iš­lai­dos, ku­rios į de­fi­ci­tą tar­si ne­įsi­skai­to, ta­čiau su­ku­ria di­de­lę naš­tą mū­sų iž­dui ir ver­čia pa­pil­do­mai sko­lin­tis. Tai yra pen­si­jų ir dar­bo už­mo­kes­čio kom­pen­sa­vi­mas, dėl ku­rių įsta­ty­mus jūs pri­ėmė­te, ir kom­pen­sa­vi­mo su­mos, pa­ly­gin­ti su 2015 m., ki­tais me­tais iš vals­ty­bės biu­dže­to su­prog­ra­muo­tos 62 mln. eu­rais di­des­nės.

Ant­ras da­ly­kas, aš pa­teik­siu įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tą dėl Re­zer­vi­nio (sta­bi­li­za­vi­mo) fon­do. Mes dėl for­ma­lių prie­žas­čių, dėl to, kad tai ge­ra prak­ti­ka, ku­rią mus ska­ti­na tai­ky­ti ir Vals­ty­bės kon­tro­lė, tu­ri­me į biu­dže­tą įra­šy­ti iš­lai­das iš iž­do į iž­de su­for­muo­tą Sta­bi­li­za­vi­mo fon­dą ir tai su­da­ro 54 mln. eu­rų. Tai nė­ra koks nors lė­šų iš­švais­ty­mas, at­virkš­čiai, tai yra kau­pi­mas ir šie 116 mln. eu­rų gal­būt tru­pu­tį ga­di­na pa­veiks­lą. Jei juos at­mes­tu­me, tai iš­lai­dų au­gi­mas bū­tų ne 7,9, o 6,3 %, šiek tiek san­tū­res­nis.

Čia to­kie pat vals­ty­bės biu­dže­to skai­čiai. Gal­būt aš ir­gi ne­su­sto­siu. Pas­ku­ti­nis de­ši­nė­je (apa­čio­je) skai­čius 7,7 to­kiu pat bū­du ko­re­guo­tų­si iki 5,8 % iš­lai­dų au­gi­mo.

Ko­kie spren­di­mai pa­di­di­no mū­sų iš­lai­das? Pir­miau­sia, tas pir­mas pri­ori­te­tas – žmo­nių pa­ja­mų di­di­ni­mas. Ne­ap­mo­kes­ti­na­mas pa­ja­mų dy­dis, aiš­ku, tai nė­ra biu­dže­to iš­lai­dos, bet tai taip pat iš­ma­tuo­ja­ma mi­li­jo­nais eu­rų, tai su­da­ro 65 mln. eu­rų. Siū­lo­ma ne­ap­mo­kes­ti­na­mą pa­ja­mų dy­dį pa­di­din­ti iki 200 eu­rų. Ne­įga­liems as­me­nims taip pat ge­ro­kai pa­di­din­ti. O pa­pil­do­mą ne­ap­mo­kes­ti­na­mą pa­ja­mų dy­dį, ku­rį ga­li pri­tai­ky­ti vi­sos šei­mos, au­gi­nan­čios vai­kus, iki jie baigs mo­kyk­lą, tarp jų gim­na­zi­ją, tai kar­tais il­giau nei iki 18 m., iki 19 me­tų pa­di­din­ti šią su­mą dvi­gu­bai.

Nuo 2015 m. lie­pos 1 d. mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga pu­sei me­tų iš­au­go 25 eu­rais. Be abe­jo, mes tu­ri­me asig­na­vi­muo­se nu­ma­ty­ti pa­pil­do­mus asig­na­vi­mus iš­ti­sai me­tams, ki­tų me­tų pir­mą­jį pus­me­tį fi­nan­suo­ti šį pa­di­dė­ji­mą. Ir siū­lo­me nuo 2016 m. sau­sio 1 d. de­rė­tis su Tri­ša­le ta­ry­ba, su so­cia­li­niais part­ne­riais dėl mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos pa­di­di­ni­mo iki 350 eu­rų.

Ko­kį efek­tą tu­rė­tų pir­mo­sios dvi ei­lu­tės? Jei pa­skai­čiuo­tu­me pa­ja­mas as­mens, dir­ban­čio as­mens, ku­ris da­bar už­dir­ba mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę 325 eu­rų al­gą ir nuo sau­sio 1 d. darb­da­vys draus­min­gai ją pa­di­dins (ti­kė­si­mės, kad darb­da­viai taip ir pa­da­rys) iki 350 eu­rų ir pri­tai­kys nau­jas ne­ap­mo­kes­ti­na­mo pa­ja­mų dy­džio tai­syk­les, šis žmo­gus per 2016 me­tus už­dirbs try­lik­tą­jį at­ly­gi­ni­mą, pa­ly­gin­ti su tuo, ką jis gau­na da­bar. Ar tai yra di­de­lės su­mos? Be abe­jo, ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tiems žmo­nėms tai yra reikš­min­ga su­ma.

Jei žiū­rė­si­me iš Sei­mo na­rio ar įmo­nės va­do­vo aukš­tu­mų, gal­būt tai ir nė­ra la­bai di­de­li pi­ni­gai, bet man at­ro­do, tai yra svar­bi pa­ra­ma dau­ge­liui žmo­nių, nes mi­ni­ma­lią al­gą ir ma­žes­nę nei mi­ni­ma­lią al­gą bent jau for­ma­liai pa­gal ga­lio­jan­čią sta­tis­ti­ką Lie­tu­vo­je gau­na ar­ti 19 % vi­sų dir­ban­čių­jų. Iš tik­rų­jų nė­ra aiš­ku, ko­kią re­a­lią al­gą jie gau­na, nes ten še­šė­lio yra dar daug, bet aš jums pa­ža­du, kad So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos ku­ruo­ja­ma „Sod­ra“ ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos ku­ruo­ja­ma Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja jau yra su­da­riu­sios su­tar­tis te­ri­to­ri­jo­se ir jau pra­dė­jo psi­cho­lo­gi­nį dar­bą su darb­da­viais, kad tų vo­ke­lių ir for­ma­liai dir­ban­čių už ma­žes­nę ne­gu mi­ni­ma­li al­ga žmo­nių ma­žė­tų. Ki­tais me­tais šis dar­bas bus su­in­ten­sy­vin­tas. Šie­met PVM bu­vo pa­grin­di­nė mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo te­ma. Ki­tiems me­tams aš iš­kė­liau už­duo­tį mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riui, kad bū­tų tvar­ko­ma­si su gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čiu.

Dar­bo už­mo­kes­čiui vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, ku­ris taip pat yra di­džiu­lis darb­da­vys, mes siū­lo­me prie­mo­nes, tos su­mos gal­būt nė­ra itin įspū­din­gos, ta­čiau jos la­bai tiks­lin­gos, nu­kreip­tos į ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­čius vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ban­čius žmo­nes. Tai pir­miau­sia yra vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­trų dar­buo­to­jai ir so­cia­li­niai dar­buo­to­jai. Mes tu­ri­me tęs­ti ir už­baig­ti kul­tū­ros ir me­no dar­buo­to­jų tri­me­tę pro­gra­mą. La­bai svar­būs spren­di­mai bu­vo pri­im­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo dėl Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to. Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­tas lei­džia op­ti­mi­zuo­ti dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­mą. Aiš­ku, tai rei­ka­lau­ja tam tik­rų pa­pil­do­mų lė­šų ne tik kal­bant apie dar­bo už­mo­kes­tį, bet ir so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas. Biu­dže­te šios lė­šos ki­tiems me­tams pa­rei­gū­nams yra nu­ma­ty­tos.

Pen­si­jų di­di­ni­mas tai yra „Sod­ros“ lė­šos, ta­čiau vals­ty­bės biu­dže­te mes taip pat tu­ri­me nuo ba­zi­nės pen­si­jos pri­klau­san­čių iš­mo­kų, ku­rias rei­kės di­din­ti, ir tai pa­rei­ka­laus lė­šų.

Pas­ku­ti­nės dvi ei­lu­tės – kom­pen­sa­ci­jos, ku­rias aš jau mi­nė­jau. Vie­nos iš kom­pen­sa­ci­jų. Dar vie­nos kom­pen­sa­ci­jos tai yra dar­bo už­mo­kes­čio kom­pen­sa­vi­mas. 6 mln. eu­rų, mū­sų ver­ti­ni­mu, bet pa­gal jū­sų pri­im­tą įsta­ty­mą įstai­gos tai tu­rės at­lik­ti iš sa­vo vi­di­nių re­sur­sų.

Svar­bus punk­tas yra po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mo įgy­ven­di­ni­mas, dėl to treč­da­liu au­ga Kra­š­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos asig­na­vi­mai. Čia Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos asig­na­vi­mai yra pa­ro­dy­ti. Kraš­to ap­sau­gos sis­te­ma ap­ima dar ir Sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos, Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to tam tik­rus asig­na­vi­mus, jie yra šiek tiek di­des­ni. Šiuos asig­na­vi­mus mes di­di­na­me treč­da­liu, kad pa­siek­tu­me bent jau kraš­to ap­sau­gos asig­na­vi­mus virš 1,5 % nuo BVP ly­gio, kas dar to­li iki 2 %, ku­rių mes tu­ri­me siek­ti. Vals­ty­bės mas­tu įskai­tant ki­tas iš­lai­das mes pa­sie­kia­me 1,7 % BVP gy­ny­bi­nių iš­lai­dų ly­gį.

Svar­bi prie­mo­nė, ku­ri bu­vo pa­siū­ly­ta, be­je, Sei­mo na­rių, Vy­riau­sy­bė­je mes tą svars­tė­me ir nu­ma­tė­me pa­pil­do­mus 70 mln. eu­rų as­fal­tuo­ti ke­lių at­kar­pas, jun­gian­čias as­fal­tuo­tus ke­lių ruo­žus sa­vi­val­dy­bė­se. Tuos ruo­žus, ku­rie ga­di­na ir ma­ši­nas, ir nuo­tai­ką, ka­da va­žiuo­ji iš vie­no sa­vi­val­dy­bės cen­tro į ki­tą gra­žiu as­fal­tuo­tu ke­liu ir stai­ga ran­di 3 km at­rai­žą, ku­ri pa­deng­ta žvy­ru ar ak­me­ni­mis. Ma­nau, tie 70 mln., vie­na ver­tus, la­bai ge­ra pa­ra­ma sa­vi­val­dy­bėms ge­ri­nant gy­ve­ni­mo ko­ky­bę sa­vi­val­do­je, an­tra, 70 mln. rei­kės iš­leis­ti. Tą tu­rės pa­da­ry­ti ver­slas, ma­nau, pir­miau­sia vi­du­ti­nis ver­slas, gal ir smul­ku­sis ver­slas, ku­ris su­kurs pa­pil­do­mas dar­bo vie­tas ke­liams ties­ti.

Tre­čių­jų ša­lių as­me­nų per­kė­li­mas į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ją, jūs ži­no­te, tai yra pa­bė­gė­lių klau­si­mas. Lie­tu­vos Res­pub­li­ka pri­va­lo fi­nan­siš­kai pa­si­reng­ti šioms prie­mo­nėms, mes nu­ma­tė­me tam tru­pu­tį dau­giau kaip 6 mln. eu­rų pa­gal da­bar­ti­nius skai­čia­vi­mus.

Re­zer­vi­niam (sta­bi­li­za­vi­mo) fon­dui, aš mi­nė­jau, mes tu­ri­me įra­šy­ti į iš­lai­das 54 mln. Man la­biau­siai pa­tin­ka vis dėl­to pas­ku­ti­nė ei­lu­tė. Ma­no dva­siai tai ma­lo­niau­sia ei­lu­tė, kad sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­dos, sko­los val­dy­mo, pa­lū­ka­nų mo­kė­ji­mas ki­tais me­tais be­veik 16 mln. eu­rų (ne li­tų, o eu­rų) ma­žė­ja.

Kaip at­ro­do vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­dų struk­tū­ra pa­gal sri­tis? Ma­to­te, tur­būt re­kor­di­nin­kė be jo­kios kon­ku­ren­ci­jos yra švie­ti­mo sri­tis. Čia ne­įskai­čiuo­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos, ku­rios tru­pu­tį iš­krei­pia ben­drą pa­veiks­lą. Iš kar­to at­sa­ky­da­mas į klau­si­mą, ku­rį tik­rai gau­siu, ga­liu už­tik­rin­ti, kad vi­soms sri­tims, iš­sky­rus sko­los ap­tar­na­vi­mą ir vals­ty­bės val­dy­mą, asig­na­vi­mai, at­me­tus Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ben­dro fi­nan­sa­vi­mo lė­šas, au­ga. Vie­noms, aiš­ku, dau­giau, ki­toms ma­žiau. Kaip mi­nė­jau, kraš­to ap­sau­gai – 30 %, so­cia­li­nei ap­sau­gai – 15 %, dau­giau­sia dėl kom­pen­sa­vi­mo, kul­tū­ros sri­čiai – 11 %, eko­no­mi­kos rė­mi­mo prie­mo­nėms – 13 %. Švie­ti­mas gal­būt nė­ra prie tų, kur au­gi­mas pats įspū­din­giau­sias, ta­čiau 1,5 % au­gi­mas vis dėl­to yra.

Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­jos taip pat la­bai svar­bu – 2 mlrd. Mes tu­rė­jo­me 6,5, dar 2 mlrd. at­ei­na iš Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų. Ir štai kaip pa­skirs­to­ma: ža­lia skri­tu­lio da­lis yra pa­ra­ma eko­no­mi­kai, tai yra ver­slo ska­ti­ni­mas ir tai yra ge­rai. Mes tu­ri­me la­bai efek­ty­viai šias lė­šas pa­nau­do­ti. Gal­būt dau­giau­sia klau­si­mų dėl lė­šų pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mo yra že­mės ūky­je, ku­ris ir šiuo at­ve­ju re­kor­di­nin­kas – 782 mln. Su­si­sie­ki­mas, tin­klai, ener­ge­ti­ka, trans­por­to tin­klai, ener­ge­ti­niai tin­klai yra la­bai svar­bios sri­tys, kur iš tik­rų­jų mes tu­ri­me tas lė­šas ne tik įsi­sa­vin­ti, bet ir in­ves­tuo­ti. Tik­rą­ja to žo­džio pras­me mes dir­ba­me su fi­nan­si­nės in­ži­ne­ri­jos prie­mo­nė­mis, kai for­muo­ja­mi fon­dai ir iš tų fon­dų ati­tin­ka­mai vyk­do­ma veik­la tam tik­ru grą­žin­ti­nu, leng­va­ti­niu, bet grą­žin­ti­nu pa­grin­du.

Sa­vi­val­dy­bės. Mi­nė­jau, sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­nė pa­dė­tis ge­rė­ja. Pir­miau­sia gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio pro­cen­tas. Nuo pra­ėju­sių me­tų sa­vi­val­dy­bės iš tik­rų­jų la­bai pa­ten­kin­tos tuo jū­sų spren­di­mu, nes gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio prie­au­gį, at­si­ra­du­sį dėl eko­no­mi­kos plėt­ros, t. y. at­ly­gi­ni­mų au­gi­mo, dar­bo vie­tų kū­ri­mo, ne­dar­bo ma­žė­ji­mo, mes da­li­ja­me 2015 m. esa­mu pro­cen­tu. 72, be­veik 73 % to prie­au­gio pir­miau­sia nu­ei­na sa­vi­val­dy­bėms, li­ku­tį mes pa­da­li­na­me fi­nan­suo­da­mi tuos vals­ty­bės spren­di­mus, ku­rie yra bū­ti­ni fi­nan­suo­ti sa­vi­val­dy­bėms pa­gal Sa­vi­val­dy­bių pa­ja­mų me­to­di­kos įsta­ty­mą ir Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mą. Tai ir at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mas, ir kai ku­rios ki­tos prie­mo­nės. Sa­vi­val­dy­bių gau­na­mas gy­ven­to­jų pa­ja­mų pro­cen­tas jau vir­ši­ja 75 % ir, ma­tyt, lai­kas pra­dė­ti gal­vo­ti, ką da­ry­si­me, kai šis pro­cen­tas pa­sieks 100.

 Ta­čiau sa­vi­val­dy­bės tu­ri ir ki­tų, per jų biu­dže­tus ne­per­ei­nan­čių lė­šų, bet jos tu­ri tie­sio­gi­nės įta­kos sa­vi­val­dos ge­ro­vei. Pir­miau­sia vie­ti­nės reikš­mės ke­liai. Vie­ti­nės reikš­mės ke­liams yra ski­ria­ma iš vals­ty­bės biu­dže­te esan­čio Ke­lių fon­do. Da­bar pro­cen­tas au­ga, iš­au­go iki 30 %. Ke­lių fon­do su­ma taip pat au­ga, nes au­ga ak­ci­zo įplau­kos, pir­miau­sia ku­ro, dy­ze­lio, ak­ci­zo įplau­kos, dėl mū­sų mo­kes­ti­nių prie­mo­nių. Ta­čiau 2016 m., jei­gu pri­skai­čiuo­si­me tą Ke­lių pro­gra­mą, ku­rią mi­nė­jau, li­ku­sių žvyr­ke­lių ga­ba­liu­kų as­fal­ta­vi­mo, tos lė­šos vie­no­kiu ar ki­to­kiu bū­du pa­sieks sa­vi­val­dy­bes ne per jų biu­dže­tą, bet sa­vi­val­dy­bių įmo­nės ga­lės dirb­ti, tuos ke­lius ties­ti ir sa­vi­val­dy­bės nau­do­sis šia nau­da.

Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dai į sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus ne­pa­ten­ka, ta­čiau mes jau tu­ri­me sis­te­mą, jo­je yra ir pliu­sų, ir mi­nu­sų, sun­ku­mus spren­džia­me, ta­čiau be­veik mi­li­jar­das eu­rų… Jau pa­reng­tos re­gio­ni­nės prie­mo­nės, ku­rias nu­sta­tant spren­džia­ma, kur Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos, ku­rio­mis dis­po­nuo­ja Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, eis. Spren­di­mus pri­ima re­gio­nų plėt­ros ta­ry­bos, su­da­ry­tos iš ta­me re­gio­ne, bu­vu­sio­je ap­skri­ty­je, esan­čių sa­vi­val­dy­bių. Tai taip pat svar­bu, nes sa­vi­val­da tu­ri ir sa­ko sa­vo žo­dį, kaip tuos pi­ni­gus iš­leis­ti.

Ir pro­ce­dū­ri­nis klau­si­mas. Mes esa­me pri­sta­tę Biu­dže­to pro­jek­tą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai, spa­lio 15 d. mes jį pa­tei­kė­me kar­tu su vi­so­mis ki­to­mis. Di­džio­ji dau­gu­ma eu­ro zo­nos ša­lių pa­tei­kė taip pat spa­lio 15 d., lau­kė iki pas­ku­ti­nės die­nos, iš­sky­rus Por­tu­ga­li­ją, ku­rio­je įvy­ko rin­ki­mai. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja šiuo me­tu ana­li­zuo­ja, ar mes ati­tin­ka­me Sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­to rei­ka­la­vi­mus. Jei­gu ma­tys reikš­min­gą ri­zi­ką dėl fis­ka­li­nės draus­mės, dėl nu­kry­pi­mo nuo Sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­to rei­ka­la­vi­mų, ji pa­teiks iš­va­dą ir re­ko­men­da­ci­ją. Kaip kraš­tu­ti­nis at­ve­jis yra vi­so biu­dže­to grą­ži­ni­mas ša­liai na­rei su tam tik­rais nu­ro­dy­mais jį tai­sy­ti ir po to pa­kar­to­ti­nai pa­teik­ti. Aš la­bai vi­liuo­si, la­bai ti­kiuo­si, kad to ne­įvyks. Bet jau da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti, kad per­nai man to­se dis­ku­si­jo­se te­ko da­ly­vau­ti ste­bė­to­jo tei­sė­mis, nes Lie­tu­va dar ne­bu­vo eu­ro zo­nos na­rė, bet šį­met tos dis­ku­si­jos bus ir jos pa­pras­tai bū­na la­bai sun­kios. Žmo­nės, 19 fi­nan­sų mi­nist­rų, ku­rie val­do vi­są eu­ro zo­ną ir eu­ro sis­te­mą, di­džiu­lę, ku­rio­je gy­ve­na treč­da­lis mi­li­jar­do žmo­nių, stip­rią va­liu­tą, an­trą pa­gal stip­ru­mą va­liu­tą, la­bai griež­tai žiū­ri į fis­ka­li­nę draus­mę.

Čia aš su­sto­siu ir, ma­tyt, teks at­sa­ky­ti į la­bai daug klau­si­mų. Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke.

PIRMININKĖ. Ačiū mi­nist­rui už iš­sa­mų pri­sta­ty­mą. Sei­mo na­riai la­bai ati­džiai jū­sų klau­sė ir no­ri pa­klaus­ti 11 Sei­mo na­rių. Oi, ne, ne vie­nuo­li­ka, čia dau­giau. Aš siū­lau nu­sta­ty­ti, kad da­bar mes klau­si­nė­ja­me apie 20 min., mi­nist­rui su­tei­kia­me ga­li­my­bę pa­teik­ti pa­ke­tą ir ta­da dar bus su­teik­ta ga­li­my­bė klaus­ti. Su­tin­ka­te dėl to­kios tvar­kos, dėl 20 min.? Ge­rai. Pra­de­da­me.

Pir­ma­sis klau­sia A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (LSF). La­bai dė­ko­ju. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš tie­sų vi­są lai­ką jus lai­kiau vie­nu rim­čiau­sių ir at­sa­kin­giau­sių šios Vy­riau­sy­bės mi­nist­rų. Vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl taip ma­niau, bu­vo tai, kad jūs nuo­lat kal­bė­da­vo­te apie bū­ti­ny­bę tu­rė­ti su­ba­lan­suo­tą biu­dže­tą ar­ba bent jau to siek­ti. Bet pa­teik­da­mas šį sa­vo biu­dže­tą jūs ban­do­te su­griau­ti ma­no to­kį įsi­vaiz­da­vi­mą apie jus, nors aš to tik­rai ne­no­rė­čiau.

Jūs mi­nė­jo­te, kad jū­sų pa­tei­kia­mas biu­dže­tas yra la­bai įtemp­tai ri­bi­nis. Jei­gu mes kal­bė­tu­me apie iš­lai­dų au­gi­mą, tai jos fak­tiš­kai yra ant rau­do­nos li­ni­jos, jei­gu kal­bė­tu­me apie de­fi­ci­to dy­dį, jis ir­gi fak­tiš­kai yra ant rau­do­nos li­ni­jos, jei­gu kal­bė­tu­me apie eko­no­mi­kos au­gi­mą, ma­no nuo­mo­ne, jis yra la­bai op­ti­mis­ti­nis ir la­biau pri­temp­tas prie iš­lai­dų, o ne prog­no­zuo­ja­mas pa­gal re­a­lius ge­o­po­li­ti­nius ir vi­sus ki­tus fak­to­rius. Pa­ja­mos ma­žė­ja, iš­lai­dos au­ga.

Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, pri­si­me­nant jū­sų kaip pir­mos ka­den­ci­jos fi­nan­sų mi­nist­ro pa­bai­gą, ar ne­ma­no­te, kad jūs, pa­teik­da­mas to­kį biu­dže­tą, vėl li­pa­te ant to pa­ties grėb­lio, iš prin­ci­po ne­at­si­ri­bo­ja­te nuo po­li­ti­nės įta­kos tiek jū­sų frak­ci­jos, tiek ki­tų val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos part­ne­rių ir iš prin­ci­po pri­sta­to­te ne­la­bai po­li­tiš­kai at­sa­kin­gą, la­bai ri­zi­kin­gą, sa­ky­čiau, rau­do­nų li­ni­jų biu­dže­tą, ku­ris, di­de­lė ti­ki­my­bė, bus ko­re­guo­ja­mas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos?

R. ŠADŽIUS. Ačiū už pui­kų li­be­ra­lią ide­o­lo­gi­ją ati­tin­kan­tį klau­si­mą. Iš tik­rų­jų li­be­ra­li ide­o­lo­gi­ja rei­ka­lau­ja su­ba­lan­suo­ti, tu­rė­ti per­tek­li­nį biu­dže­tą. Man taip pat to no­rė­tų­si. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, kad yra glau­dus ry­šys tarp biu­dže­to, biu­dže­to po­li­ti­kos ir ša­lies eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos. Aš tik­rai ne­bū­siu prie tų, ku­rie dėl ko­kių nors įsi­vaiz­duo­ja­mų abst­rak­čių tiks­lų, dėl fe­ti­šo, dėl to nu­lio kny­gos apa­čio­je, de­ši­nė­je, ati­tin­ka­mo­je gra­fo­je, griau­tų ša­lies eko­no­mi­ką. O skai­čiai ro­do vi­siš­kai ką ki­ta.

 Be­je, eks­per­tai, ku­rie ne­pri­klau­so­mai ver­ti­na šį biu­dže­tą, aš esu pats ne vie­ną gir­dė­jęs ir ne su vie­nu kal­bė­jęs, iš tik­rų­jų sa­ko, kad gal­būt pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je yra pa­tei­kia­mas an­ti­cik­li­nis biu­dže­tas. Ką reiš­kia an­ti­cik­li­nis? Ge­rais lai­kais tu tu­ri iš tik­rų­jų verž­tis dir­žus, vie­ša­sis sek­to­rius tu­ri ma­žiau kiš­tis, ri­bo­ti sa­vo eko­no­mi­nę įta­ką, ma­žiau pirk­ti ir ma­žiau mo­kė­ti dėl to, kad vyks­ta na­tū­ra­lūs eko­no­mi­niai pro­ce­sai, ku­rie ir pa­tys įsu­ka žmo­nių ge­ro­vę, ke­lia kai­nas nor­ma­liai, ir vals­ty­bės įsi­ki­ši­mas ta­da gal­būt pa­stū­mė­tų ir in­flia­ci­ją. De­ja, šian­dien mes tu­ri­me prie­šin­gą si­tu­a­ci­ją. Ji nė­ra tra­giš­ka, ji yra to­kia, sa­ky­čiau, ri­bi­nė, kai mes tu­ri­me la­bai san­tū­rų au­gi­mą. Lie­tu­vos mas­tais tas san­tū­rus au­gi­mas mums nė­ra ge­rai. Lie­tu­vai pa­gal ge­riau­sius re­cep­tus šiuo me­tu, jei­gu mes no­ri­me kon­ver­guo­ti prie Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio, rei­kė­tų au­gi­mą tu­rė­ti per 4 % BVP per me­tus. Dau­giau bū­tų jau ūkio kei­ti­mas, bet apie 4 % bū­tų la­bai pui­ku. Mes tu­ri­me tik­tai 2 %. Rei­kė­tų tu­rė­ti nor­ma­lią, san­tū­rią bent 1,5 % me­ti­nę in­flia­ci­ją. Šiuo me­tu mes tu­ri­me 0,5 % de­flia­ci­ją, ku­ri taip pat da­ro įta­ką mū­sų eko­no­mi­kai. To­dėl ši­tas kon­so­li­da­vi­mo su­sto­ji­mas… Be­je, šioks toks kon­so­li­da­vi­mas – per mi­li­met­rą vis tiek vyks­ta. De­fi­ci­tas, kaip ma­tė­te pa­gal tą krei­vę, ne­di­dė­ja, jis vis tiek ma­žė­ja. Mes ga­li­me sau leis­ti pa­gal tai­syk­les ir, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, pri­va­lo­me tai pa­da­ry­ti, t. y. stab­te­lė­ti dve­jiem me­tams prie to mi­nus 1 %, be abe­jo, me­tant vi­sas jė­gas mo­kes­čiams ad­mi­nist­ruo­ti. Aš mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mą ma­tau kaip pa­grin­di­nį šal­ti­nį ga­li­my­bės jau 2017 m. su­ba­lan­suo­ti biu­dže­tą.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, at­si­pra­šau, bet at­sa­ky­ti tik 2 min. Jūs kal­bė­jo­te dau­giau ne­gu 4 min. Bu­vo es­mi­nis A. Ma­zu­ro­nio klau­si­mas, ta­čiau ir ki­ti Sei­mo na­riai no­ri pa­klaus­ti, to­dėl su­tei­kia­me jiems ga­li­my­bę. Su­ta­ria­me: 1 min. – klaus­ti, 2 min. – at­sa­ky­ti. D. Krei­vys.

R. ŠADŽIUS. Aš pa­si­steng­siu, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke.

PIRMININKĖ. Ačiū, mi­nist­re.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jū­sų prog­no­zuo­ja­mas ma­žė­jan­tis ša­lies BVP au­gi­mas ro­do, kad mū­sų eko­no­mi­ka sto­ja. Tai ne­nuos­ta­bu. Eks­por­to au­gi­mas iš es­mės vi­sai su­sto­jo, dėl vi­daus var­to­ji­mo taip pat ne­su toks op­ti­mis­tas, kaip jūs. Dėl to tu­riu ir tam tik­rų prie­žas­čių, ir prie­lai­dų. Taip pat in­ves­ti­ci­jos, t. y. vie­nin­te­lė sri­tis, ku­rio­je vals­ty­bė ga­lė­tų pa­ro­dy­ti sa­vo pa­stan­gas ska­tin­da­ma eko­no­mi­ką, ma­žės, nes Eu­ro­pos lė­šų pa­nau­do­ji­mas ma­žė­ja net 211 mln. eu­rų. Pa­si­tei­si­ni­mo, kad tai pe­ri­odo pra­džia, ne­pri­imu, nes pe­ri­odas, ma­no ma­ny­mu, jau įpu­sė­jo. Eu­ro­pi­nių lė­šų pa­nau­do­ji­mas strin­ga be­veik vi­so­se mi­nis­te­ri­jo­se, jei­gu pa­si­žiū­rė­si­te gra­fi­kus, ku­riuos jūs tei­kia­te sa­vo mi­nis­te­ri­jos tin­kla­la­piuo­se. Jūs čia iš tri­bū­nos siū­lo­te mums Sei­me ieš­ko­ti ga­li­my­bių pa­nau­do­ti ar pa­dė­ti pa­nau­do­ti tas lė­šas. Tai yra la­bai keis­ta. Aš no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti. Ar jūs, kaip mi­nist­ras, at­sa­kin­gas už Eu­ro­pos lė­šų pa­nau­do­ji­mą, tik­rai pa­da­rė­te vis­ką, kad tas eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mas tik­rai bū­tų efek­ty­vus ir tos lė­šos bū­tų efek­ty­viai prog­no­zuo­ja­mos, mi­nis­te­ri­jos nu­ma­ty­ti nor­ma­ty­vai ir pro­ce­sas vyk­tų sklan­džiai?

R. ŠADŽIUS. Pra­lei­dęs da­lį, dėl ku­rios jūs ne­su­tin­ka­te su ma­no ma­ty­mu (mes, ma­tyt, pa­si­lik­si­me prie sa­vo nuo­mo­nių), aš tu­riu su ju­mis su­tik­ti, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų pa­nau­do­ji­mas yra pro­ble­ma, ku­rią mes tu­ri­me bū­ti už­si­ra­šę pir­miau­sia. Mes tai esa­me pa­da­rę. Vy­riau­sy­bė dir­ba. Ne vie­nas mi­nist­ras yra at­sa­kin­gas už Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šas, o vi­sos ins­ti­tu­ci­jos. Čia aš tie­siog len­kiu gal­vą prieš jū­sų vyk­do­mą par­la­men­ti­nę kon­tro­lę, ku­ri ki­tą sy­kį yra efek­ty­ves­nė ne­gu klau­si­mo svars­ty­mas Vy­riau­sy­bė­je. Rim­tai šne­kant, vie­nas da­ly­kas yra lė­šų pla­na­vi­mas, ki­tas da­ly­kas yra pa­nau­do­ji­mas. Be abe­jo, Sei­mo ko­mi­te­tai ne­pa­dės pa­nau­do­ti, kon­k­re­čiai vyk­dy­ti pro­jek­tus ir kur­ti tuos pro­jek­tus. Tai yra mū­sų dar­bas. Mes steng­si­mės jį kuo ge­riau pa­da­ry­ti. Čia tik­rai aš jau­čiuo­si ga­lįs ir tu­rįs pa­da­ry­ti dau­giau. Be abe­jo, su­tin­ku su ju­mis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia A. Dumb­ra­va. Ruo­šia­si E. Ma­siu­lis.

A. DUMBRAVA (TTF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti dėl kra­š­­to ap­sau­gos. Jūs pa­sa­kė­te – di­dė­ja iš­lai­dos treč­da­liu. Tai yra la­bai daug – maž­daug 150 mln. Lt. Pra­šau pa­sa­ky­ti, čia su ta in­ten­ci­ja, kad mes pa­siek­tu­me 2 % BVP jau 2018 m. ar vis dėl­to 2020 m.? Ko­kia jū­sų, kaip mi­nist­ro, as­me­ni­nė po­zi­ci­ja, kaip jūs į tai žiū­ri­te? Ar čia mes la­bai stip­riai sku­ba­me, ar ei­na­me nor­ma­liu ke­liu, kad iki 2020 m. pa­siek­tu­me 2 % iš­lai­dų kraš­to ap­sau­gai? Ačiū.

R. ŠADŽIUS. Mes per­spek­ty­vo­je tuos 2 % vis dėl­to tu­rė­tu­me pa­siek­ti pir­miau­sia dėl po­li­ti­nių su­me­ti­mų. Tu­ri­me vi­si su­pras­ti, kad 2 % Lie­tu­vos BVP Vo­kie­ti­jos ar­ba Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Jung­ti­nių Vals­ti­jų mas­tais nė­ra itin di­de­lė su­ma. Tai iš tik­rų­jų tam tik­ras po­li­ti­nis fak­to­rius. Tai ne­at­lei­džia mū­sų nuo pa­rei­gos tin­ka­mai iš­leis­ti ši­tas lė­šas už­tik­ri­nant nor­ma­lų gy­ny­bi­nį mū­sų pa­jė­gu­mą, tiek ma­te­ria­li­nį, tiek ir žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius.

Dėl gra­fi­ko. Ap­svars­ty­ki­me ši­tą di­di­ni­mą 2016 m., kai svars­ty­si­me 2017 m. biu­dže­tą. Be­je, skir­tin­gai nuo to, kas yra sa­ko­ma vie­šo­jo­je erd­vė­je, dar ši Vy­riau­sy­bė tu­rės jums, ši­tos su­dė­ties Sei­mui, pa­teik­ti 2017 m. biu­dže­tą. Ma­ty­si­me, ko­kios eko­no­mi­nės ap­lin­ky­bės, ko­kios po­li­ti­nės ap­lin­ky­bės tuo me­tu bus, ko­kia bus pa­sau­ly­je si­tu­a­ci­ja, ir ta­da svars­ty­si­me.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia E. Ma­siu­lis. Ruo­šia­si J. Raz­ma.

E. MASIULIS (LSF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš tik­rų­jų tei­kiant įsta­ty­mo pro­jek­tą ne­ap­lei­džia jaus­mas, kad jūs vis dėl­to ne­si­ren­gia­te po 2016 m. Sei­mo rin­ki­mų to­liau va­do­vau­ti Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai, nes aki­vaiz­du, kad ta­da po­žiū­ris į 2016 m. biu­dže­tą tik­rai bū­tų at­sa­kin­ges­nis. Kai mes ma­to­me jū­sų pa­tei­kia­mas ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mo prog­no­zes, vėl­gi tas op­ti­mis­ti­nis, ro­ži­nis – 3,2 % ki­tais me­tais, kai 2017 m. ir 2018 m. jūs nu­ma­to­te dar di­des­nes ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to prog­no­zes. Jis kol kas nė­ra pa­grin­džia­mas jo­kiais tiks­liais, aiš­kiais skai­čia­vi­mais. Ta­čiau pri­pa­ži­no­te, kad da­bar gy­ve­na­me ne pa­čiais ge­riau­siais lai­kais, kaip ir pri­pa­ži­no­te, kad vis dėl­to ši­tos Vy­riau­sy­bės vyk­do­ma eko­no­mi­nė po­li­ti­ka dar ne­at­ve­dė iki tų pa­čių ge­riau­sių lai­kų, to­dėl rei­kia di­des­nio var­to­to­jiš­ku­mo, tam tik­ra pras­me tai de­fi­ci­to di­des­nis lai­ky­mas. Ta­čiau ar ne­pri­me­na jums iš tik­rų­jų ši­ta si­tu­a­ci­ja 2007 m. pa­bai­gos, kai jūs, sto­vė­da­mas tri­bū­no­je, taip pat tei­kė­te pro­jek­tus ir sa­kė­te, kad eko­no­mi­ka tik­tai augs, to­dėl biu­dže­to iš­lai­dos iš tik­rų­jų bu­vo ga­na stip­riai di­di­na­mos įvai­rio­se sri­ty­se?

R. ŠADŽIUS. Ačiū už klau­si­mą. Dėl BVP skai­čia­vi­mo. Tie skai­čia­vi­mai yra, su jais ga­li­ma su­si­pa­žin­ti Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos tin­kla­la­py­je, ten jie yra pri­sta­ty­ti. Jei­gu no­ri­ma de­ta­liau su­si­pa­žin­ti, mū­sų eks­per­tai juos ga­li pri­sta­ty­ti. Skai­čia­vi­mai yra at­lie­ka­mi ne po­li­ti­nių pa­rei­gū­nų, o eks­per­tų, eko­no­mis­tų, ku­rie dir­ba Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je. Yra ve­ri­fi­kuo­ja­mi, Lie­tu­vos ban­ke taip pat dir­ba la­bai stip­rūs eko­no­mis­tai, į ku­rių nuo­mo­nę mes at­si­žvel­gia­me. Be to, jau šian­dien jūs tu­ri­te biu­dže­to kon­tro­lės ins­ti­tu­ci­ją – Vals­ty­bės kon­tro­lę, ku­ri mū­sų eko­no­mi­nę prog­no­zę pa­tvir­ti­no. Ji iš­ana­li­za­vo la­bai de­ta­liai nau­do­da­ma­si vi­sais pri­ei­na­mais jiems ne­pri­klau­so­mais nuo Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos šal­ti­niais.

Be to, mes tu­ri­me pa­tvir­ti­ni­mą tų 3,2 % 2016 m. ir iš ko­mer­ci­nių sub­jek­tų – ko­mer­ci­niai ban­kai ar Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das, Pa­sau­lio ban­kas, jie pa­na­šiai op­ti­mis­tiš­ki. Pa­si­žiū­rė­si­me, ką apie tai mąs­to Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ku­ri taip pat da­ro ne­pri­klau­so­mas eks­per­ti­zes. Ta­da ga­lė­si­me pa­ly­gin­ti. Aš tik­rai ne­ma­nau, kad mes tu­rė­tu­me pieš­ti sau bau­bus, kaip jūs mė­gi­na­te tai da­ry­ti, ir reng­tis pa­sau­lio pa­bai­gai dėl vi­so pik­to, kol to da­ry­ti ne­rei­kia.

Da­bar dėl pa­ja­mų ir iš­lai­dų pa­grįs­tu­mo. Iš tik­rų­jų iš­lai­dų skai­čia­vi­mas yra vie­na, skai­čia­vi­mas pa­ja­mų, pa­gal ku­rias tu­rė­tų bū­ti fi­nan­suo­ja­mos ši­tos iš­lai­dos, yra ki­ta. Pa­ja­mų skai­čia­vi­mą taip pat ve­ri­fi­kuos Vals­ty­bės kon­tro­lė, kaip biu­dže­to kon­tro­lės ins­ti­tu­ci­ja. Šiuo me­tu aš ver­tin­čiau iš tik­rų­jų (kar­to­ju), kad mū­sų pa­ja­mų prog­no­zės yra la­bai la­bai kon­ser­va­ty­vios. Ga­vus spa­lio mė­ne­sio fak­ti­nius su­rin­ki­mo duo­me­nis, ga­lė­si­me juos tiks­lin­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia J. Raz­ma. Ruo­šia­si R. J. Da­gys.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, kaip ži­no­te, Sei­mas pra­dė­jo svars­ty­ti nau­ją­jį so­cia­li­nį mo­de­lį, ke­lias­de­šimt pro­jek­tų. Sa­ky­ki­te, ar jū­sų da­bar pa­teik­ta­me biu­dže­to pro­jek­te yra at­si­žvelg­ta į tai, kad tie so­cia­li­nio mo­de­lio pro­jek­tai bū­tų pri­im­ti, to­dėl yra ati­tin­ka­mi klau­si­mai? Ar yra įver­tin­tas „Sod­ros“ lu­bų įve­di­mas (na, tai dau­giau „Sod­ros“ biu­dže­te, aiš­ku, bet vis tiek vis­kas yra su­si­ję) ir ko­kia su­ma nu­ma­ty­ta ba­zi­nei pen­si­jai, jei­gu ji bū­tų da­li­mis per­ke­lia­ma į vals­ty­bės biu­dže­tą, mo­kė­ti?

Dar vie­nas klau­si­mas, su tuo ne­su­si­jęs. Ar vis dėl­to jūs ne­ra­do­te ga­li­my­bės ne­be­skriaus­ti Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos ir ne­be­pa­im­ti kad ir ma­žes­nės su­mos toms ben­dro­sioms reik­mėms, jei­gu eko­no­mi­ka tiek me­tų au­ga, ir vis pa­lie­ka­me tą kri­zi­nį spren­di­mą?

R. ŠADŽIUS. Ačiū už tuos ke­le­tą klau­si­mų. Dėl lė­šų „Sod­ros“ lu­boms, „Sod­ros“ pa­ja­mų prog­no­za­vi­mo ar tos pen­si­jos per­kė­li­mo. Aš at­kreip­čiau jū­sų dė­me­sį, kad šios nuo­sta­tos pa­gal pro­jek­tą, pa­teik­tą jums, tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti nuo 2017 m. sau­sio 1 d. 2016 m. biu­dže­tams jos re­a­lios įta­kos ne­tu­ri. Bet so­cia­li­nis mo­de­lis, jo pri­ėmi­mas kaip toks yra la­bai svar­bus, jei­gu mes no­ri­me pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jas ir no­ri­me, kad bū­tų re­a­li­zuo­tas cen­tri­nis eko­no­mi­nės plėt­ros sce­na­ri­jus – 3,2 % BVP au­gi­mo ki­tais me­tais.

Ke­lių prie­žiū­ra. Man taip pat no­rė­tų­si ke­lių prie­žiū­rai pa­lik­ti vi­sas lė­šas, ku­rios ten yra, ta­čiau, de­ja, yra ki­ti pri­ori­te­tai, ku­riuos mes tu­ri­me de­rin­ti tar­pu­sa­vy­je, ka­dan­gi tu­ri­me įvyk­dy­ti iš­lai­dų au­gi­mo ri­bo­ji­mo tai­syk­lę. Tai mums už­ker­ta ke­lią iš­spręs­ti vi­sas pro­ble­mas vie­nu me­tu. Pa­laips­niui, ma­nau, tos žvaigž­du­tės bus ga­li­ma iš tik­rų­jų at­si­kra­ty­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia R. J. Da­gys. Ruo­šia­si A. Ku­bi­lius.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, ma­nęs ir­gi ne­ap­lei­džia nuo­jau­ta, kad vis dėl­to jū­sų ver­ti­ni­mai yra per­ne­lyg op­ti­mis­ti­niai ir dvel­kia 2007–2008 m., kai jūs tei­kė­te biu­dže­tą. Tas jū­sų op­ti­miz­mas nie­kuo ne­pa­grįs­tas. Ma­tyt, vis dėl­to ryš­kė­ja kri­zės po­žy­miai, jai rei­kia ruoš­tis ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ap­link Lie­tu­vą, kai tie po­žy­miai ryš­kė­ja.

Klau­si­mas su­si­jęs su ki­ta sri­ti­mi. Jūs kal­ba­te apie var­to­ji­mo pa­di­di­ni­mą, bet vi­siš­kai ig­no­ruo­ja­te fak­tą, kad jūs, kaip ir anks­čiau, pa­ima­te iš pen­si­jų sis­te­mos tas lė­šas, jų ne­kom­pen­suo­ja­te „Sod­ros“ sis­te­mai, tų lė­šų, ku­rių ne­kom­pen­sa­vo­te pra­ėju­sį kar­tą. Iš es­mės „Sod­ra“ vėl tam­pa de­fi­ci­ti­nė, Re­zer­vo fon­das ne­for­muo­ja­mas, pen­si­jų nor­ma­liai in­dek­suo­ti ne­ga­li­ma. Ko­dėl to­kį var­to­ji­mo sver­tą kaip pen­si­jos, ku­rios prak­tiš­kai po dvie­jų sa­vai­čių at­si­du­ria rin­ko­je, jūs skriau­džia­te ir ko­dėl skriau­džia­te pen­si­nin­kus ap­skri­tai, nes tai yra aki­vaiz­di jū­sų ket­ve­rių me­tų val­dy­mo po­li­ti­kos ten­den­ci­ja?

R. ŠADŽIUS. Ačiū už klau­si­mą. Dėl nie­kuo ne­pa­grįs­tų op­ti­mis­ti­nių ver­ti­ni­mų, ger­bia­ma­sis pra­ei­ty­je che­mi­ke, aš sa­ky­čiau, kad tai yra eks­pe­ri­men­tas. Eks­pe­ri­men­tas, ku­ris pa­ro­dė, kad mes, nors ir nu­ver­ti­no­me BVP au­gi­mo įver­čius nuo 3,4 iki 1,9, biu­dže­tas su­pla­nuo­tas ta­da ir jums pa­teik­tas, ir jū­sų pa­tvir­tin­tas biu­dže­to pa­ja­mas mes vyk­do­me ir vir­ši­ja­me. Tai yra eks­pe­ri­men­ti­nis re­zul­ta­tas. Jūs ga­li­te už­si­merk­ti ir juo ne­ti­kė­ti ar­ba vi­siems aiš­kin­ti, kad tai ab­so­liu­ti ne­tie­sa, kad mes ren­ka­me ne eu­rus, o tuš­čius po­pie­riu­kus, bet tai yra eks­pe­ri­men­tas, tai yra re­a­ly­bė, tai yra gy­ve­ni­mas, su ku­riuo kvies­čiau to­liau taiks­ty­tis.

Dėl pen­si­jų. Taip, yra pri­im­tas spren­di­mas ga­na san­tū­riai, bet pa­di­din­ti pen­si­jas vi­siems pen­si­nin­kams nuo sau­sio 1 d., ne­lau­kiant lie­pos 1 d. Ma­nau, tai yra tei­sin­gas spren­di­mas, nes tai ir ge­ri­na žmo­nių si­tu­a­ci­ją, ir lei­džia ska­tin­ti var­to­ji­mą. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ačiū. Ga­lė­si­te iš­si­aiš­kin­ti ko­mi­te­te. Ger­bia­ma­sis Da­gy, pra­šo­me ne­šauk­ti. Klau­sia A. Ku­bi­lius. Ruo­šia­si B. Vė­sai­tė. Pra­šo­me be emo­ci­jų.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, aš gal dar kar­tą no­riu jū­sų pa­klaus­ti klau­si­mo, ku­rį jau čia ko­le­gos klau­sė, dėl jū­sų pa­reng­to, aš drįs­čiau pa­va­din­ti, ne­at­sa­kin­go biu­dže­to. Jūs pats la­bai tei­sin­gai pa­brė­žė­te, kad per kri­zę sko­la iš­au­go, ir tai bu­vo di­de­lis iš­šū­kis vi­siems mums ją su­val­dy­ti. Ko­dėl ji iš­au­go? Ji iš­au­go to­dėl, kad prieš kri­zę, dar jums bū­nant fi­nan­sų mi­nist­ru, iš tik­rų­jų ne­bu­vo su­kaup­ta re­zer­vo. Kaip jūs ži­no­te, pa­sau­lis gy­ve­na pa­gal tam tik­rą dės­nį, kad kri­zės yra pa­si­kar­to­jan­čios, yra ne­iš­ven­gia­mos, ir tam pro­tin­ga val­džia tu­ri ruoš­tis iš anks­to. Pa­si­ren­gi­mo me­cha­niz­mas yra su­kaup­ti re­zer­vą. Tai su­kaup­ti re­zer­vą ga­li­ma, jei­gu ge­ros eko­no­mi­kos lai­ko­tar­piu tu­ri su­ba­lan­suo­tą biu­dže­tą ir tą per­tek­lių de­di į Re­zer­vo fon­dą. To­dėl aš ir sa­kau, kad jū­sų biu­dže­tas yra ne­at­sa­kin­gas, nes ne­ma­tau jo­kio pa­si­ren­gi­mo ga­li­moms bū­si­moms kri­zėms. Tre­ti me­tai iš ei­lės – 2014, 2015, da­bar pla­nuo­ja­mas 2016 me­tų biu­dže­tas tu­ri apie mi­nus 1 % de­fi­ci­to.

PIRMININKĖ. Klaus­ki­te mi­nu­tę.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Klau­siu tuoj pat. Tuoj pat klau­siu. Apie mi­nus 1 %. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re…

R. ŠADŽIUS. Ačiū, ger­bia­ma­sis An­driau, už klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Na, jūs vir­ši­jo­te… At­si­pra­šau, mes iš­jun­gė­me.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai­gi pen­ki…

PIRMININKĖ. Tai bai­ki­te klaus­ti. Jūs…

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai­gi duo­ki­te, pa­baig­siu. Pen­ki įsta­ty­mai, vie­ną­syk per me­tus svars­to­me biu­dže­tą ir ne­ga­li pa­klaus­ti.

Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs 2007 m. čia mums vi­siems la­bai tei­sin­gai aiš­ki­no­te apie vo­ve­rai­tę, kaip vals­ty­bė tu­ri elg­tis, kad va­sa­ros ge­ro eko­no­mi­nio lai­ko­tar­pio me­tu tu­ri rie­šu­tus kau­p­ti sun­kiai žie­mai. Ar jums ne­at­ro­do, kad jūs tap­si­te ki­tos ži­no­mos pa­sa­kė­čios sim­bo­liu, ją aš ga­liu pa­kar­to­ti var­to­da­mas ne vals­ty­bi­nę kal­bą: po­pry­gun­ja stre­ko­za le­to kras­no­je pro­pie­la. Jūs tur­būt to­kią ži­no­te?

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis opo­zi­ci­jos ly­de­ri, gerb­ki­te par­la­men­tą ir kal­bė­ki­te lie­tu­vių kal­ba. Pra­šom, mi­nist­re.

R. ŠADŽIUS. Aš pa­dė­ko­siu… Aš ne­ma­tau klau­sian­čio­jo, ger­bia­ma­sis Stun­dy. Aš pa­dė­ko­siu jums man­da­giai už klau­si­mą ir tik­rai ne­per­im­siu jū­sų už­duo­to to­no. At­kreip­čiau jū­sų, ger­bia­ma­sis An­driau, dė­me­sį į an­trą pa­ke­tą įsta­ty­mų, ku­riuos aš šian­dien pa­teik­siu. Tai yra Re­zer­vi­nio (sta­bi­li­za­vi­mo) fon­do per­tvar­ky­mo įsta­ty­mas, ku­ria­me yra siū­lo­ma ne mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais, o pa­ja­mo­mis iš vals­ty­bės tur­to for­muo­ti re­zer­vą, ku­ris bū­tų ava­ri­niu at­ve­ju, ku­rį bū­tų ga­li­ma pa­nau­do­ti ne­iš­ei­nant sko­lin­tis į pa­sau­lio rin­kas, kas iš tik­rų­jų yra pir­mo­ji ava­ri­ja, su ku­ria su­si­du­ria ša­lis, kai at­si­ran­da sun­ku­mų.

Dėl to su­ba­lan­sa­vi­mo, fis­ka­li­nio kon­so­li­da­vi­mo ir eko­no­mi­nės plėt­ros. De­ja, tą ga­li­te pa­skai­ty­ti Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do eko­no­mis­tų dar­buo­se, eg­zis­tuo­ja tei­gia­mas at­ga­li­nis ry­šys. Fis­ka­li­nis kon­so­li­da­vi­mas spau­džia eko­no­mi­ką. Šiuo at­ve­ju mes tu­ri­me iš­vai­ruo­ti tarp fis­ka­linio kon­so­li­da­vi­mo, ku­ris yra rei­ka­lin­gas per­spek­ty­vo­je, ir eko­no­mi­kos ne­už­mu­ši­mo. Mū­sų eko­no­mi­ka da­bar ken­čia nuo iš­ori­nių fak­to­rių, ku­rie jums yra pui­kiai ži­no­mi. Ir mes šio­je si­tua­­ci­jo­je, nau­do­da­mie­si to­mis tai­syk­lė­mis, ku­rios yra ne mū­sų su­gal­vo­tos, o Eu­ro­pos Są­jun­gos eu­ro zo­nos su­gal­vo­tos ir įtvir­tin­tos, mes ta tai­syk­le nau­do­ja­mės ir dve­jiems me­tams stab­te­li­me prie fis­ka­li­nio kon­so­li­da­vi­mo. Tai ne­reiš­kia, kad mes di­di­na­me de­fi­ci­tą ir švais­to­me lė­šas, nes, mū­sų eks­per­tų ver­ti­ni­mu, to da­bar, jei­gu vyk­do­me tei­sin­gą fis­ka­li­nę po­li­ti­ką, ne­ver­ta bū­tų da­ry­ti. Tai va­di­na­si neut­ra­li fis­ka­li­nė po­li­ti­ka. Tai nė­ra ska­ti­ni­mas, bet nė­ra to­bu­li­ni­mas, tai yra neut­ra­li fis­ka­li­nė po­li­ti­ka, ku­ri bū­tent šiai Lie­tu­vos si­tu­a­ci­jai šiuo me­tu ir pa­tar­ti­na spe­cia­lis­tų eko­no­mis­tų.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­ma­sis mi­nist­re. Da­bar bai­gė­si 20 mi­nu­čių. Kvie­čiu pri­sta­ty­ti pa­ke­tą. To­liau mes iš ei­lės su­teik­si­me vėl ga­li­my­bę pa­klaus­ti Sei­mo na­riams. Pir­mo­ji bū­tų B. Vė­sai­tė. Pra­šom, mi­nist­re.

 

11.39 val.

Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3652, Sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mų nu­sta­ty­mo me­to­di­kos įsta­ty­mo Nr. VIII-385 3, 8, 9, 10, 12 straips­nių pa­kei­ti­mo ir prie­dė­lio pripažini­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3653, Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mokes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3654, Ak­ci­zų įsta­ty­mo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3655, In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1312 152 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3656, Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mo Nr. I-1508 2, 4 ir 10 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3657, Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­lo nu­sta­ty­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-3658, Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2016 me­tų, 2017 me­tų ir 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų kon­so­li­duo­tos visumos pla­nuo­ja­mų ro­dik­lių“ pro­jek­tas Nr. XIIP-3659 (pa­tei­ki­mas)

 

R. ŠADŽIUS. Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Da­bar aš jums pa­teik­siu ly­di­muo­sius Biu­dže­to įsta­ty­mo tei­sės ak­tus, dar­bo­tvarkės 1-3b, 1-3c, 1-3d, 1-3e, 1-3f, 1-3g, 1-3h ir 1-3i klau­si­mai ir t. t. iki i rai­dės. Trum­pai pa­mi­nė­siu kai ku­riuos, su­sto­siu tur­būt pla­čiau ties dviem.

Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas nu­sta­to, kaip tu­ri bū­ti for­mu­luo­ja­mos val­džios sek­to­riaus ba­lan­so už­duo­tys, ir at­si­skai­ty­mas bū­tų už jų įvyk­dy­mą, nu­sta­to kai ku­rias pa­pil­do­mas tai­syk­les, mo­der­ni­zuo­ja tai­syk­les dėl vals­ty­bės biu­dže­to nau­do­ji­mo ir grą­ži­ni­mo.

3c – Sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mų nu­sta­ty­mo me­to­di­kos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas. Tai tik­rai la­bai svar­bus įsta­ty­mo pro­jek­tas, ka­dan­gi, kaip ži­no­te, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­s­ti­tu­ci­nis Teis­mas pri­pa­ži­no, kad ad hoc ar vo­liun­ta­ris­ti­nis gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, ku­ris ga­lė­tų bū­ti pa­lie­ka­mas kon­kre­čiai sa­vi­val­dy­bei, pro­cen­tų nu­sta­ty­mas, vi­sa, kas li­ko jai at­imant, ne­nu­sta­tant kon­kre­čių kri­te­ri­jų, prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai.

Mes il­gai dir­bo­me Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je su spe­cia­lis­tais, kon­sul­ta­vo­mės su sa­vi­val­dy­bė­mis ir pa­sie­kė­me ben­drą su­ta­ri­mą. Spren­di­mas bū­tų pats pa­pras­čiau­sias. Kaip pa­grin­di­nį kri­te­ri­jų mes ima­me vi­du­ti­nes Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čio žmo­gaus per­ve­da­mas sa­vi­val­dy­bei gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio pa­ja­mas, biu­dže­to pa­ja­mas. Ir to­se sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rio­se gy­ve­nan­tys as­me­nys per­ve­da, ka­dan­gi per­ve­da­ma pa­gal gy­ve­na­mą­ją vie­tą, dau­giau, vi­sas per­vir­šis yra de­da­mas at­gal į krū­vą ir po to pa­skirs­to­mas vi­soms sa­vi­val­dy­bėms. Ir tai yra ob­jek­ty­vus kri­te­ri­jus. 2016 m. vi­dur­kis ob­jek­ty­viai nu­sta­ty­tas, ir kon­kre­tūs pro­cen­tai, kiek ko­kiai sa­vi­val­dy­bei lik­tų, yra įra­šy­ti į Biu­dže­to įsta­ty­mą, jūs ten ga­li­te juos ras­ti. 2016 m. at­si­ran­da ke­tu­rios sa­vi­val­dy­bės do­no­rės – tai Vil­nius, Kau­nas, Klai­pė­da ir Ne­rin­ga, ku­rio­se, pa­juo­kau­siu, gy­ve­na tur­būt tur­tin­giau­si, dau­giau­sia pa­ja­mų gau­nan­tys Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, ne tik pi­lie­čiai, bet ir ki­ti re­zi­den­tai. To­dėl ši­toms sa­vi­val­dy­bėms yra nu­sta­to­mas ati­tin­ka­mas ob­jek­ty­viai pa­grįs­tas pro­cen­tas pa­ja­mų, ku­rių lie­ka iš gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio.

An­tra Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo da­lis bu­vo ta, kad sa­vi­val­dy­bės do­no­rės anks­čiau ne­ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be gau­ti pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą, pa­pil­do­mų įplau­kų iš gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio per­vir­šio da­lies pa­gal in­fra­struk­tū­ri­nius pa­ra­met­rus, tai yra gat­vių il­gis, stu­den­tų, mo­ki­nių skai­čius ir pa­na­šūs da­ly­kai, ku­rie yra įra­šy­ti į Me­to­di­kos įsta­ty­mą. Čia mes taip pat svars­tė­me įvai­rius va­rian­tus ir nu­ta­rė­me, kad bus lo­giš­ka ir tei­sin­ga pa­si­lik­ti prie to­kio pa­ties kri­te­ri­jų są­ra­šo ir per­ves­ti pa­gal tą kri­te­ri­jų są­ra­šą vi­soms sa­vi­val­dy­bėms pa­pil­do­mas lė­šas, įskai­tant ir sa­vi­val­dy­bes do­no­res. At­si­žvel­giant dar ir į gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio prog­no­zuo­ja­mas pa­ja­mas 2016 m., iš­ėjo, kad nė vie­nai sa­vi­val­dy­bei 2016 m. pa­ja­mos ne­su­ma­žės. Vi­soms sa­vi­val­dy­bėms pa­ja­mos au­ga. Tu­rė­čiau pa­brėž­ti, kad ši­ta sche­ma, to­kia pa­pras­ta ir, man at­ro­do, efek­ty­vi, bu­vo su­de­rin­ta su Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja ir sa­vi­val­dy­bės šiai sche­mai pri­ta­rė.

Tre­čias ir ket­vir­tas la­bai svar­būs – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ir Ak­ci­zų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mai. Tai mo­kes­ti­niai įsta­ty­mai. Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mas re­a­li­zuo­ja tas idė­jas, ku­rias aš jums jau pri­sta­čiau, – ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio di­di­ni­mas ir pa­pil­do­mo ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio di­di­ni­mas.

Aš pa­mi­nė­čiau dar vie­ną as­pek­tą, pa­ja­mų as­pek­tą, mes siū­lo­me nuo 3 tūkst. iki 500 eu­rų per me­tus su­ma­žin­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mas pa­ja­mas tiems as­me­nims, ku­rie gau­na pa­ja­mas iš pre­ky­bos ver­ty­bi­niais po­pie­riais ir iš sa­vo su­teik­tų pa­sko­lų ar tu­ri­mų in­dė­lių pa­lū­ka­nų. Dar vie­na idė­ja, ku­ri yra siū­lo­ma – nuo 5 iki 10 m. il­gin­ti ki­to nei gy­ve­na­ma­sis būs­tas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to iš­lai­ky­mo lai­ko­tar­pį, po ku­rio pa­ja­mos iš šio tur­to per­lei­di­mo ne­ap­mo­kes­ti­na­mos. At­si­žvel­giant į sta­bi­les­nę kai­nų di­na­mi­ką ir, be abe­jo, ap­gi­nant tuos žmo­nes, ku­rie gy­ve­na sa­vo būs­te ir no­rė­tų jį pa­si­keis­ti, ap­mo­kes­tin­ti pa­ja­mas iš pre­ky­bos ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu, kur mes ma­to­me ne­ma­žas erd­ves še­šė­liui.

Ak­ci­zų įsta­ty­mu yra siū­lo­ma di­din­ti ak­ci­zus ta­ba­ko ga­mi­niams ir al­ko­ho­liui. Ta­ba­ko ak­ci­zo di­di­ni­mas įvyk­tų nuo ko­vo 1 d., al­ko­ho­lio taip pat. Ta­ba­ko ak­ci­zo di­di­ni­mas Lie­tu­vo­je yra at­lie­ka­mas kiek­vie­nais me­tais ir ta­ba­ko ver­slas la­bai po­zi­ty­viai ver­ti­na tą žings­nis po žin­gs­nio ak­ci­zų di­di­ni­mo po­li­ti­ką. Mes tą tu­ri­me da­ry­ti dėl to, kad dar ne­pa­sie­kė­me mums Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tais už­brėž­to mi­ni­mu­mo.

Be­je, tuš­čių pa­ke­lių ty­ri­mas pa­ro­dė, kad per me­tus tų ne­le­ga­lių, tuš­čių pa­ke­lių ar ne­le­ga­lių rū­ka­lų kie­kis Lie­tu­vos rin­ko­je tarp rū­ko­mų ci­ga­re­čių su­ma­žė­jo nuo 29 iki 18 %. Ir vi­si ste­bi­si, kad mums pa­vy­ko ši­taip iš­gry­nin­ti tą rin­ką, ku­rio­je anks­čiau siau­tė­jo di­džiu­lis še­šė­lis. Al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų mes mė­gi­no­me pa­siū­ly­ti pa­di­din­ti ak­ci­zus pro­por­cin­gai. Siū­lo­ma sche­ma al­ko­ho­li­niams gė­ri­mams 8 %, eti­lo al­ko­ho­liui 2,5 % yra su­de­rin­ta su ver­slo, ga­mi­nan­čio ir sil­pnes­nius, ir stip­res­nius gė­ri­mus, aso­cia­ci­jo­mis.

In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas siū­lo įves­ti ra­cio­na­lią sche­mą dėl vie­šo­jo ir pri­va­taus sek­to­riaus part­ne­rys­tės spren­di­mų pri­ėmi­mo ir siū­lo, jei­gu jūs pri­tar­si­te, Biu­dže­to įsta­ty­me nu­sta­ty­ti ben­drą li­mi­tą lė­šų, kad vals­ty­bė ga­lė­tų pri­si­im­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus su­da­rant vie­šo­jo ir pri­va­taus sek­to­rių part­ne­rys­tės su­tar­tis.

Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­me mes siū­lo­me įtei­sin­ti, ir tai mū­sų tarp­tau­ti­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas, ga­li­my­bę iš iž­do lė­šų pri­rei­kus pa­sko­lin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo tiks­lais. Bū­tų kal­ba­ma apie pa­sko­lą, jei to­kios pri­reiks, cen­tra­li­zuo­tam eu­ro zo­nos ben­dram ban­kų per­tvar­ky­mo fon­dui. Čia kaip pas­ku­ti­nė ga­li­my­bė, kaip pas­ku­ti­nis sko­lin­to­jas, iš­ban­džius vi­sas ki­tas op­ci­jas, pa­nau­do­jus vi­sas ki­tas op­ci­jas. To­kią ga­li­my­bę mes pri­va­lo­me su­da­ry­ti pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tus.

Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­lo nu­sta­ty­mo“. Siū­lo­me nu­sta­ty­ti mi­ni­ma­lią ri­bą mi­nus 1 %, nes kol kas ma­žes­nio struk­tū­ri­nio de­fi­ci­to mes ne­pa­tem­pia­me, ir ne­pa­tem­pia­me bū­tent dėl eko­no­mi­nių, o ne prieš­rin­ki­mi­nių su­me­ti­mų.

Tra­di­ci­nis Sei­mo nu­ta­ri­mas dėl tri­me­čių vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mų ir iš­lai­dų pro­jek­ci­jų. At­sa­ky­čiau į klau­si­mus, ne­abe­jo­ju, kad jie vėl bus apie biu­dže­tą. Bet at­sa­ky­siu į vi­sus klau­si­mus ir pra­šy­čiau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo. Čia jau rei­kė­tų ir for­ma­laus pri­ta­ri­mo.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­ma­sis mi­nist­re. To­liau tę­sia­me klau­si­mus. Pir­mo­ji klau­sia B. Vė­sai­tė. (Bal­sai sa­lė­je) Mes bu­vo­me taip su­ta­rę, kad su­jun­gia­me ir to­liau klau­si­nė­ja­me.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, ka­dan­gi pa­sau­lio eko­no­mi­ka sto­ja… (Bal­sai sa­lė­je) Ki­ni­ja, BRICS’o ša­lys, Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ir­gi nė­ra la­bai ge­ra pa­dė­tis, mū­sų eks­por­tas ir­gi ma­žė­ja, be abe­jo, lo­giš­ka, kad tik dėl vi­daus var­to­ji­mo ga­li pa­di­dė­ti eko­no­mi­kos lū­kes­čiai. Jūs gal ga­lė­tu­mė­te pa­var­din­ti, ka­dan­gi var­to­to­jai Lie­tu­vo­je li­kę tik­tai pen­si­nin­kai, la­bai daug biu­dže­ti­nin­kų, ką šis biu­dže­tas nu­ma­to jiems at­ei­ty­je? Ar iš tik­rų­jų tas vi­daus var­to­ji­mas pa­di­dės? Dar vie­nas kon­kre­tus klau­si­mė­lis.

PIRMININKĖ. Vis­kas, vie­nas klau­si­mas.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, kiek pa­lū­ka­nų mes tu­ri­me da­bar su­mo­kė­ti? Ir ar ne­bu­vo ban­dy­ta re­fi­nan­suo­ti anks­čiau bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės pa­im­tas pa­sko­las?

R. ŠADŽIUS. Pra­dė­siu nuo pa­bai­gos. Iš tik­rų­jų mes re­fi­nan­suo­ja­me, bet sko­los ter­mi­nui su­ėjus. Aš mi­nė­jau, kad da­bar pa­si­sko­li­nę 20 me­tų už du su tru­pu­čiu pro­cen­tų ir 10 me­tų už vie­ną pro­cen­tą di­de­les su­mas, ki­tų me­tų va­sa­rio mė­ne­sį mes re­fi­nan­suo­si­me sko­lą, kur ver­ty­bi­niai po­pie­riai bu­vo be­veik 4 % pel­nin­gu­mo. Da­bar re­fi­nan­suo­ti anks­čiau lai­ko (mes mė­gi­no­me ana­li­zuo­ti rin­ką), de­ja, ne­pa­vyk­tų, nes mes pra­neš­tu­me, kad ren­gia­mės su­pirk­ti anks­čiau lai­ko vie­no­kias ar ki­to­kias ob­li­ga­ci­jas. Dėl mū­sų ob­li­ga­ci­jų mas­to ri­bo­tu­mo, pa­pras­tai emi­si­jos apie 1 mlrd. eu­rų, kar­tais 1,5 mlrd. do­le­rių, tai nė­ra di­de­lės su­mos, tos ob­li­ga­ci­jos iš­kart pa­brang­tų ir mes iš­pirk­da­mi jas su­mo­kė­tu­me vi­sas pa­lū­ka­nas už vi­są li­ku­sį lai­ko­tar­pį iki jų pa­bai­gos. Bet iš tik­rų­jų va­lo­mės nuo tų pa­sko­lų, ku­rios bu­vo la­bai bran­gios. Aš jums ro­džiau gra­fi­ką, kad vi­du­ti­nės pa­lū­ka­nos per vi­sus me­tus, o jos 2012 m. bu­vo 5,3 %, 2013 m. su­ma­žė­jo iki me­ti­nių 5 % vi­sos mū­sų tu­ri­mos sko­los, 2016 m. mes jau ma­to­me, kad bus 3,7 %, 3,8 %, ir per­spek­ty­vo­je dar ma­žės.

Dėl var­to­ji­mo. Aš ma­nau, kad pen­si­jų di­di­ni­mas, ku­ris pla­nuo­ja­mas nuo sau­sio 1 d., iš tik­rų­jų pa­dės pa­ska­tin­ti var­to­ji­mą ir tur­būt smar­kiau ne­gu tos kom­pen­sa­ci­jos, ku­rias mes mo­ka­me, nes grei­čiau­siai psi­cho­lo­giš­kai žmo­nės kom­pen­sa­ci­jas vis dėl­to ati­dės tau­py­mui, ta­čiau pa­di­dė­ju­sią pen­si­ją iš­leis kas­die­nėms reik­mėms.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re!

R. ŠADŽIUS. Mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­dė­ji­mas taip pat di­di­na pa­ja­mas ma­žiau­siai už­dir­ban­čių žmo­nių, ku­rie daž­niau­siai di­de­lių tau­py­mo pla­nų ne­tu­ri ir at­ėju­sias nau­jas pa­ja­mas ran­da kaip iš­leis­ti sa­vo šei­mos ir sa­vo vai­kų la­bui.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­ma­sis…

R. ŠADŽIUS. Ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis taip pat tam pa­dės.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re! Dar kar­tą vi­sus įspė­ju, klaus­ti – mi­nu­tė. Iš kar­to for­mu­luo­ki­te klau­si­mą, nes dau­ge­lis no­ri­te pa­si­sa­ky­ti, tam bus ki­tos pro­ce­dū­ros. Mi­nist­rui dvi mi­nu­tės at­sa­ky­mui. Jei­gu ga­li­ma, bū­tų ma­lo­nu, kad spė­tu­mė­te.

R. ŠADŽIUS. Steng­siuo­si, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Jo­vai­ša. Ruo­šia­si – I. De­gutie­nė.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs pir­mo­je pri­sta­ty­mo da­ly­je kal­bė­jo­te apie so­tes­nius sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus, ly­gi­no­te su ge­ro­mis avi­žomis, sma­gu gir­dė­ti, bet pas­kui jūs pa­mi­nė­jo­te nau­jai pri­im­tą įsta­ty­mą dėl GPM mo­kė­ji­mo pa­gal gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Ma­te­ma­tiš­kai skai­čiuo­jant, net­gi įver­ti­nant tą do­no­rys­tę, sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai iš ši­tų pa­bė­gu­sių GPM mo­kė­to­jų į ki­tas vie­to­ves gaus ma­žiau į biu­dže­tą. Kai ku­rių sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai ga­li nu­ken­tė­ti ir tap­ti lie­ses­ni. Kaip jūs pa­aiš­kin­tu­mė­te ši­tą va­rian­tą? Ačiū.

R. ŠADŽIUS. Pir­miau­sia dėl sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mų ga­lė­čiau pa­mi­nė­ti la­bai pa­pras­tą skai­čių. Per šios Vy­riau­sy­bės dar­bo ka­den­ci­ją sa­vi­val­dy­bių pa­ja­mos iš­au­go ket­vir­čiu. Jos iš tik­rų­jų au­ga. Pro­ble­ma, ku­rią jūs mi­ni­te, dėl gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio per­ve­di­mo sa­vi­val­dy­bei, kur žmo­gus gy­ve­na, o ne kur dir­ba, taip, ji­nai su­ku­ria vie­no­kių ar ki­to­kių bė­dų. Ly­giai taip pat bū­tų, jei­gu sa­vi­val­dy­bė, ku­rio­je žmo­gus dir­ba, gau­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį, o ta, ku­rio­je jis gy­ve­na, sa­ky­tų, mes ne­tu­ri­me už ką tvar­ky­ti jo gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos ir už ką iš­lai­ky­ti mo­kyk­las, ku­rio­je mo­ko­si jo vai­kai. Ten, kur yra pa­sie­nis tarp sa­vi­val­dy­bių ir ak­ty­vus žmo­nių ju­dė­ji­mas, vis dėl­to rei­kė­tų sa­vi­val­dy­bėms daž­niau su­si­tar­ti, o pa­sau­lis yra ma­tęs to­kių pa­vyz­džių net­gi tarp vals­ty­bių. Sa­ky­kim, tarp Liuk­sem­bur­go ir Pran­cū­zi­jos, kur vyks­ta di­džiu­lis žmo­nių ju­dė­ji­mas – vie­no­je vals­ty­bė­je gy­ve­na, ki­to­je dir­ba, pa­sie­nio sa­vi­val­dy­bės su­si­ta­ria dėl per­ve­di­mų ir kon­kre­čių ap­mo­kė­ji­mų už vi­suo­me­ni­nį trans­por­tą to­je sa­vi­val­dy­bė­je, ku­rio­je žmo­gus gy­ve­na, iš tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­je jis dir­ba. Ma­nau, kad ši­tuos su­tar­ti­nius san­ty­kius tarp sa­vi­val­dy­bių ver­tė­tų plės­ti, bet tai tik­rai ne vals­ty­bės funk­ci­ja.

PIRMININKĖ. Ačiū, mi­nist­re, lai­kas! Klau­sia I. De­gu­tie­nė. Ruo­šia­si M. Zas­čiu­rins­kas.

I. De­gu­tie­nės ne­ma­tau. Klau­sia M. Zas­čiu­rins­kas. Ruo­šia­si R. Ta­ma­šu­nie­nė.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Esu pa­si­ruo­šęs. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs pui­kiai ži­no­te, kad re­vo­liu­ci­jos, ypač pas­ku­ti­niu me­tu, aš tu­riu gal­vo­je ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, ir vi­sur ki­tur, vyks­ta dėl ne­tin­ka­mos so­cia­li­nės po­li­ti­kos. Į val­džią vis at­ei­na, va­din­kim, kraš­tu­ti­niai žmo­nės. Da­bar Lie­tu­vo­je yra skur­das. Už­va­kar net ir te­le­vi­zi­ja pa­skel­bė, kad Lie­tu­vo­je skur­de gy­ve­na 530 tūkst. žmo­nių. Lat­viai ir es­tai žen­gia į prie­kį, mes vis at­si­lie­ka­me. Da­bar iš­gir­do­me, kad BVP au­ga 3,2 % , 1,3 % pa­ja­mos iš­au­go ir pa­na­šiai. Pra­šom pa­sa­ky­ti, ma­no klau­si­mas, ko­dėl, ly­gi­nant su 2015 m., 2016 m. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai yra skir­ta 211,42 mln. Lt ma­žiau, o kraš­to ap­sau­gai 30 % biu­dže­tas di­di­na­mas? Ar jūs gal­vo­ja­te, kad skur­das ir pa­pras­tų žmo­nių gy­ve­ni­mas ne­rei­ka­lau­ja di­des­nio fi­nan­sa­vi­mo? Ačiū.

R. ŠADŽIUS. Ačiū, ger­bia­ma­sis Sei­mo na­ry. Ne­su­tin­ku su jū­sų įvar­din­tu skai­čiu­mi. So­cia­li­nės ap­sau­gos sri­ty­je iš­lai­dų au­gi­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to, at­me­tus Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ben­dro­jo fi­nan­sa­vi­mo lė­šas, yra 15 %. Tai, ką jūs sa­ko­te, be abe­jo, san­ty­ki­nis skur­das taip pat pro­ble­ma, ab­so­liu­tų skur­dą, ma­nau, Lie­tu­va fak­tiš­kai iš­gy­ven­di­no, bet san­ty­ki­nis skur­das yra. San­ty­ki­nio skur­do pro­ble­mą spren­džia so­cia­li­nė sis­te­ma, so­cia­li­nės pa­ra­mos sis­te­ma. Tarp­tau­ti­niai eks­per­tai pri­pa­žįs­ta, kad mū­sų so­cia­li­nės pa­ra­mos sis­te­ma su­ma­ži­na tur­tin­giau­sių ir ne­tur­tin­giau­sių žmo­nių pa­ja­mų skir­tu­mą efek­ty­viau ne­gu vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ne­pai­sant to, kad so­cia­li­nės pa­ra­mos lė­šos da­bar sa­vi­val­dy­bė­se yra tau­po­mos ir iš tik­rų­jų efek­ty­viai pa­nau­do­ja­mos, ne­mo­kant pa­šal­pų tiems, ku­riems tos pa­šal­pos ne­pri­klau­so. To­dėl ma­nau, kad ei­na­me tei­sin­gu ke­liu. O so­cia­li­nės pa­ra­mos iš­lai­dos di­dė­ja.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Ruo­šia­si V. A. Ma­tu­le­vi­čius.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, vis dėl­to dau­ge­lis ko­le­gų įvar­di­no biu­dže­to pro­jek­tą kaip op­ti­mis­ti­nį, man jis at­ro­do la­bai pe­si­mis­ti­nis, ypač jei­gu kal­ba­me apie tai, kad jis vis dėl­to de­kla­ruo­ja­mas kaip so­cia­liai orien­tuo­tas. Jūs, jau ir ki­tų kal­bė­to­jų pa­žy­mė­ta, kad vis dėl­to ska­tin­si­te vi­daus var­to­ji­mą, be abe­jo, rei­kė­tų di­din­ti per­ka­mą­ją ga­lią. Aš taip su­pran­tu, kad mes ją di­din­si­me di­din­da­mi mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą ir epi­zo­diš­kai kai ku­rių dir­ban­čių­jų at­ly­gi­ni­mus, tai kul­tū­ros dar­buo­to­jų – 1,5 %, švie­ti­mo ir so­cia­li­nių dar­buo­to­jų. Bet yra mo­ra­liš­kai pa­se­nęs nu­ta­ri­mas Nr. 511, ku­ris ap­ima vi­sus kva­li­fi­kuo­tus iš­si­la­vi­nu­sius dir­ban­čiuo­sius ir ku­rie dir­ba biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se. Jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo tvar­ką se­niai rei­kia per­žiū­rė­ti ir žiū­rė­ti kom­plek­siš­kai, jei­gu mes kal­ba­me apie žmo­nių pa­ja­mų di­di­ni­mą. Kas da­ro­ma šio­je sri­ty­je ir ko­dėl vi­suo­met pa­mirš­ta­ma, nes da­bar mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas su kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mu su­si­ly­gins?

R. ŠADŽIUS. Ačiū už pui­kų klau­si­mą. Ger­bia­mo­ji Ri­ta, jūs ab­so­liu­čiai tei­si dėl Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo Nr. 511. Be­je, jį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­pa­ži­no an­ti­kons­ti­tu­ci­niu, tie­sa, ši nuo­sta­ta įsi­ga­lios nuo 2017 m. sau­sio, bet per 2016 m. mes tu­rė­si­me pa­gal­vo­ti, ką da­ry­ti. Aš ma­tau biu­dže­ti­nė­je sri­ty­je tą pa­tį bū­dą, ku­rį Vy­riau­sy­bė pa­siū­lė jums su Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mu – dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą pa­da­ry­ti lanks­tes­nę. Be abe­jo, dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mos pa­grin­di­nius bruo­žus rei­kės pa­tvir­tin­ti įsta­ty­mu, ka­dan­gi to rei­ka­lau­ja Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. To­kiu bū­du bū­tų ga­li­ma tais pa­čiais re­sur­sais, bet ne­ple­čiant dar­buo­to­jų skai­čiaus, ku­ris, be­je, di­dė­ja vie­ša­ja­me sek­to­riu­je sa­vi­val­dos sri­ty­je, tau­pant žmo­giš­kuo­sius re­sur­sus ir tu­rint tuos pa­čius fi­nan­si­nius re­sur­sus, ga­ran­tuo­ti di­des­nį, pa­do­rų, tei­sin­gą ir tei­sin­gai su­gra­duo­tą at­ly­gi­ni­mą vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ban­tiems žmo­nėms. Be abe­jo, biu­dže­ti­niam sek­to­riui įsta­ty­mų pro­jek­tus Vy­riau­sy­bės pa­siū­lys, o Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą aš la­bai kvie­čiu jus pri­im­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia V. A. Ma­tu­le­vi­čius. Ir to­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas A. Sy­sas.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, pro­jek­tu siū­lo­ma smar­kiai di­din­ti ak­ci­zus vy­nui ir alui, ar ne­ma­no­te kaip po­li­ti­kas, kad, re­mian­tis Švei­ko iš­min­ti­mi, val­džiai tai ga­li blo­gai baig­tis?

Ki­tas klau­si­mas. Ko­dėl toks skir­tu­mas – vy­nui ir alui siū­lo­ma kas­met di­din­ti po 8 %, o eti­lo al­ko­ho­liui tik po 2,5 %? Ar tai reiš­kia, kad da­bar ir bus toks vals­ty­bės kur­sas, kad žmo­nės kuo ma­žiau ger­tų alaus ir vy­no ir kuo da­ugiau deg­ti­nės? Ačiū.

R. ŠADŽIUS. Ačiū jums už ge­rą klau­si­mą. Spren­di­mas, ku­rį mes jums siū­lo­me, yra tru­pu­tį su­dė­tin­ges­nis. Al­ko­ho­lio ak­ci­zo sri­ty­je mes siū­lo­me tri­me­tę ak­ci­zų ko­rek­ci­jos pro­gra­mą. Ši pro­gra­ma bu­vo su­de­rin­ta su kon­ku­ruo­jan­čio­mis, jūs ab­so­liu­čiai tei­sus, ar šiaip kon­ku­ruo­jan­čio­mis ver­slo gru­puo­tė­mis. Vie­nų spe­cia­li­za­ci­ja – stip­rio­jo al­ko­ho­lio ga­my­ba, ki­tų – sil­p­nes­nių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų ga­my­ba. Tie skai­čiai bu­vo su­de­rin­ti taip, kad bū­tų iš­lai­ky­tos kai­nų pro­por­ci­jos, ku­rias mes ma­to­me ir ap­lin­ki­nė­se ša­ly­se, nes mes žiū­rė­jo­me, kaip ski­ria­si alaus, sid­ro ir stip­rių­jų gė­ri­mų kai­nos Len­ki­jo­je, Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je, ki­to­se vals­ty­bė­se. Ir bu­vo pa­siek­tas štai toks kom­pro­mi­si­nis spren­di­mas. Man at­ro­do, bū­tų pro­tin­ga pri­tar­ti ši­tam kom­pro­mi­si­niam spren­di­mui, tuo la­biau kad nu­ma­ty­ta tri­me­tė pa­laips­ni­nio di­di­ni­mo pro­gra­ma pa­si­tei­si­no ta­ba­ko ak­ci­zų sri­ty­je ir ne­pa­ska­ti­no kon­tra­ban­dos ar ko­kios nors ne­le­ga­lios ga­my­bos, kas al­ko­ho­lio sri­ty­je yra svar­bu, bet at­virkš­čiai – su­tai­kė žmo­nes su ta min­ti­mi, kad ky­lant mais­to pro­duk­tų kai­noms šiek tiek, ke­liais cen­tais, pa­brangs ir alaus bu­te­lis, ir deg­ti­nės bu­te­lis. Ma­nau, pa­siek­tas su­ta­ri­mas iš tik­rų­jų ge­ras, kad jį iš­lai­ky­tu­mė­te ir dis­ku­si­jo­se ko­mi­te­tuo­se (ži­nau, kad tos dis­ku­si­jos vi­suo­met bū­na la­bai karš­tos), ir pri­tar­tu­mė­te ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je.

PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Klau­sia R. Mar­kaus­kas. Ruo­šia­si D. Mi­ku­tie­nė.

R. MARKAUSKAS (DPF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs tri­bū­no­je ir vie­šai tei­gia­te, kad 2016 m. biu­dže­tas yra skir­tas vi­daus var­to­ji­mui di­din­ti, kad pa­spar­tin­tų su­lė­tė­ju­sį au­gi­mą. Bet aš kaž­kaip to iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos veiks­mų ne­la­bai ma­tau, nes mi­ni­ma­lios al­gos di­din­ti ne­no­ri­ma, ką pa­da­rė Es­ti­ja, ką siū­lo Dar­bo par­ti­ja. Pa­gal dar­bo su­tar­tis dir­ban­tiems mū­sų pi­lie­čiams per kri­zę su­ma­žin­tų at­ly­gi­ni­mų grą­žin­ti ne­no­ri­ma. Su­si­da­ro toks vaiz­das, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja dir­ba prieš 20 me­tų nu­sta­ty­tu al­go­rit­mu. Tik ak­ci­zų kė­li­mas, mo­kes­čių iš­ieš­ko­ji­mas bau­do­mis ar ki­tų mo­kes­čių ieš­ko­ji­mas. Ar jūs ne­su­tin­ka­te, kad šiuo me­tu Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja tu­rė­tų vir­ti kaip fi­nan­sų mak­le­rių bir­ža ir ieš­ko­ti, kaip di­din­ti pa­ja­mas ki­tais bū­dais? Tik­rai yra tų bū­dų, aš pats esu pa­tei­kęs ke­lis pa­siū­ly­mus, bet Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja juos ka­te­go­riš­kai at­me­ta ir vi­siš­kai ne­no­ri įsi­gi­lin­ti.

R. ŠADŽIUS. Ačiū jums už ge­rus siū­ly­mus. Ne­su­tin­ku, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja dir­ba kaip prieš 20 me­tų, pri­si­me­na­me žiau­rias ak­ci­jas. Mū­sų prie­mo­nės, ku­rias mes tai­ko­me ge­riau ad­mi­nist­ruo­jant mo­kes­čius, jos vi­sos tu­ri vie­ną la­bai svar­bų ele­men­tą – jos yra tei­sin­gos vi­siems ver­slo sub­jek­tams. Jei­gu ma­tuo­ja­me ar de­kla­ruo­ja­me ku­ro lyg­me­nį, tai vi­si tą da­ro, ne pa­si­rink­ti įva­žia­vę trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai, bet vi­si. Jei­gu tei­kia­me PVM są­skai­tų fa­k­tū­rų re­gist­rus, tai vi­si tai da­ro. Tech­ni­nės ga­li­my­bės mums lei­džia kol kas ši­tą prie­mo­nę tai­ky­ti apie 9 tūkst. įmo­nių iš maž­daug 40 tūkst. PVM mo­kė­to­jų. Ar­ti­miau­siu me­tu mes ir ši­tą prie­mo­nę iš­plė­si­me, kad ji bū­tų tai­ko­ma vi­siems.

Mes sten­gia­mės skir­ti kuo ma­žiau bau­dų ir net ko­vo­jant su vo­ke­liais, at­ly­gi­ni­mų vo­ke­liais yra pa­si­tel­kia­mi po­kal­bio me­to­dai, kai ver­sli­nin­kui pa­ro­do­ma, kad gre­ta dir­ban­ti to­kia pa­ti įmo­nė mo­ka ke­tu­ris kar­tus di­des­nius at­ly­gi­ni­mus, ir pa­siū­lo­ma iki tik­ro­jo pa­tik­ri­ni­mo gal­būt su­si­tvar­ky­ti. Tai iš tik­rų­jų tu­ri fan­tas­ti­nį efek­tą, at­ly­gi­ni­mai per vie­ną mė­ne­sį šok­te­li bent 2,5 kar­to. Mes nau­do­ja­me bū­tent to­kias iš­ma­nias prie­mo­nes, o at­ei­ty­je įgy­ven­din­si­me ir iš­ma­ni­ą­ją mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo sis­te­mą, ku­rios pa­grin­di­nis prin­ci­pas – kuo ma­žiau žmo­gaus da­ly­va­vi­mo, kuo ma­žiau mo­kes­čių ins­pek­to­riaus, nu­kreip­to į kon­kre­tų ver­sli­nin­ką, pyk­čio, kad bū­tų ana­li­zuo­ja­mi ob­jek­ty­vūs duo­me­nys, ir pa­gal ob­jek­ty­vius duo­me­nis bū­tų iš­aiš­ki­na­mi ri­zi­kin­gi ūkio sub­jek­tai.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Mi­ku­tie­nė. Ruo­šia­si R. Baš­kie­nė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, aš ti­kiuo­si, jums ži­no­ma, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas 2013 m. pri­ėmė nu­ta­ri­mą, kad bū­ti­no­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba bū­tų fi­nan­suo­ja­ma iš vals­ty­bės biu­dže­to. 2010–2016 m. dėl ydin­go pla­na­vi­mo ir šio nu­ta­ri­mo ne­si­lai­ky­mo… įsta­ty­mų lei­dė­jas pa­gal šį nu­ta­ri­mą pa­tiks­li­no įsta­ty­mus, api­brė­žė ap­im­tį ir bū­ti­no­sios pa­gal­bos mas­tą, o svei­ka­tos sek­to­rius ne­te­ko 465 mln. eu­rų. Šiais me­tais bū­ti­na­jai pa­gal­bai fi­nan­suo­ti jūs sky­rė­te tik 15 mln., t. y. pri­dė­jo­te mums dar 500 tūkst. eu­rų pa­bė­gė­liams. Aš tą svei­ka­tos drau­di­mo biu­dže­tą va­din­čiau pa­bė­gė­lių biu­dže­tu, bet mums trūks­ta 110 mln. eu­rų.

Aš ir no­riu jū­sų klaus­ti, ar pa­bė­gė­liai yra svar­biau, ne­gu me­tai iš me­tų ne­pri­tek­lių jau­čian­ti svei­ka­tos sis­te­ma ir mū­sų Lie­tu­vos žmo­nės? Ar jūs, ger­bia­ma­sis mi­nist­re, tu­ri­te va­do­vau­tis Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mais ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me pri­im­tais įsta­ty­mais? Ma­ne do­min­tų toks at­sa­ky­mas – taip ar ne?

R. ŠADŽIUS. Ačiū, ger­bia­mo­ji Dan­gu­te, už klau­si­mą. Pir­miau­sia pri­min­čiau jums, kad bū­ti­no­ji pa­gal­ba Lie­tu­vo­je yra tei­kia­ma, pa­gal įsta­ty­mus ją bū­ti­na su­teik­ti ir tai yra da­ro­ma. Da­bar klau­si­mas dėl fi­nan­sa­vi­mo. Fi­nan­sa­vi­mas kol kas gal­būt nė­ra iš­skirs­ty­tas taip, kaip pa­gal Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­ną de­rė­tų, ta­čiau Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­nu­ro­dė, kad rei­kia iš nie­kur at­neš­ti pa­pil­do­mus 100 ar 150 mln. eu­rų ir juos pa­dė­ti į svei­ka­tos drau­di­mo biu­dže­tą, nes jų pa­pras­čiau­siai nė­ra iš kur pa­im­ti.

Ki­ta ver­tus, vals­ty­bės biu­dže­tas do­tuo­ja svei­ka­tos drau­di­mo biu­dže­tą, mes tai va­di­na­me pa­gal Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mą įmo­ko­mis už vals­ty­bės lė­šo­mis drau­džia­mus as­me­nis. Be­je, ši­tos do­ta­ci­jos smar­kiai iš­au­go. Aš pa­žiū­rė­jau, 2008 m. vie­na įmo­ka eu­rais už vie­ną as­me­nį, pen­si­nin­ką, vai­ką ir t. t. su­da­rė 124 eu­rus. Da­bar mes siū­lo­me jau 256 eu­rus, ta­čiau vi­si tu­ri­me su­vok­ti, kad ki­tų re­sur­sų fi­nan­suo­ti svei­ka­tos prie­žiū­rą, be dir­ban­čių as­me­nų svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų, mes, kaip vals­ty­bės biu­dže­tas, ne­tu­ri­me, bet vals­ty­bės biu­dže­to ga­li­my­bės ir iš­lai­dų ri­bo­ji­mo tai­syk­lė mums ne­lei­džia pa­im­ti iš dan­gaus ir ten pa­dė­ti. To­dėl aš siū­lau ir siū­liau spren­di­mą – ne­veid­mai­niau­ki­me ir pa­sa­ky­ki­me, kad vals­ty­bės biu­dže­to do­ta­ci­ja tai ir yra do­ta­ci­ja bū­ti­na­jai pa­gal­bai.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Baš­kie­nė. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pra­šo­me ne­rė­kau­ti iš vie­tos. Klau­sia R. Baš­kie­nė.

R. BAŠKIENĖ (MSNG). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, mi­nė­jo­te, kad biu­dže­tas su­for­muo­tas su ga­na di­de­lė­mis įtam­po­mis. Taip pat mi­nė­jo­te ir ke­le­tą ge­rų ži­nių, ir aš la­bai džiau­giuo­si ir sa­kau ačiū už kul­tū­ros dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mą, ta­čiau no­riu jū­sų pa­klaus­ti. Tarp ge­rų pa­mi­nė­ji­mų ir asig­na­vi­mų di­di­ni­mo ar ga­lė­si­te pra­džiu­gin­ti VRM pen­si­nin­kus, nes jų nuo­lat už­duo­da­mas klau­si­mas dėl vals­ty­bi­nių pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo, be­je, iš vals­ty­bės biu­dže­to, vis ne­su­lau­kia at­sa­ky­mo. Ka­da, jei­gu ne 2016 m., bus spren­džia­mas VRM pen­si­nin­kų pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo klau­si­mas?

R. ŠADŽIUS. Ma­nau, šį klau­si­mą ra­miai rei­kė­tų svars­ty­ti 2016 m., at­si­žvel­giant į ša­lies fi­nan­si­nes ga­li­my­bes. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­sa­kęs, kad vals­ty­bi­nės pen­si­jos ne­pri­va­lo bū­ti kom­pen­suo­tos, kad tai ga­lė­tų bū­ti da­ro­ma at­si­žvel­giant į ša­lies fi­nan­si­nes ga­li­my­bes. Apie fi­nan­si­nes ga­li­my­bes aš mi­nė­jau, kad kom­pen­sa­vi­mo su­moms ki­tais me­tais pa­pil­do­mai rei­kia virš 60 mln. eu­rų, pa­ly­gin­ti su tuo, ką mes jau da­bar pa­gal kom­pen­sa­ci­jų sche­mas mo­ka­me. Iš tik­rų­jų Lie­tu­va nuo pat ne­pri­klau­so­my­bės lai­kų, ka­da vis­kas pra­si­dė­jo nuo rub­li­nių in­dė­lių, ku­rie se­niai pa­mirš­ti, yra kom­pen­sa­ci­jų vals­ty­bė. Man, kaip ša­lies pi­lie­čiui, kaip tė­vui, au­gi­nan­čiam vai­kus, ku­riems čia rei­kės gy­ven­ti ir dirb­ti, tas tik­rai ne­pa­tin­ka. Bet, be abe­jo, jūs esa­te tei­si, so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo as­pek­tą mes tu­ri­me ap­svars­ty­ti ir esant fi­nan­si­nėms ga­li­my­bėms iš­spręs­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia N. Pu­tei­kis. Ne­ma­tau. J. Nar­ke­vi­čius.

J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia dėl jū­sų at­sa­ky­mo dėl vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mų ne­kė­li­mo. Ma­nau, kad ne­tru­kus su­lauk­si­me di­de­lių pro­ble­mų, nes jau da­bar tik­rie­ji spe­cia­lis­tai dir­ba už at­ly­gį, pri­ly­gi­na­mą be­veik mi­ni­ma­liam. Bet ma­no klau­si­mas iš ki­tos sri­ties, pa­ly­gi­nus… Švie­ti­mas ir moks­lei­vio krep­še­lio dy­džio at­kū­ri­mas iki kri­zi­nio ly­gio. Da­bar jau ban­do­ma nuo mo­ki­nio krep­še­lio per­ei­ti prie kla­sės krep­še­lio. Ma­tyt, tai bus da­ro­ma 2017 m., da­bar eks­pe­ri­men­ti­niai. Bet ar jūs ne­ma­no­te, kad ver­tė­tų šiais me­tais ne 18 eu­rų, o dar dau­giau pa­di­din­ti sie­kiant at­kur­ti iki 2009 m. moks­lei­vių krep­še­lį, nes bū­tų ga­li­ma ir mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mus jei ne pa­di­din­ti…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga!

J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū.

R. ŠADŽIUS. Ačiū už klau­si­mą. Aš pa­si­tiks­li­nau. 2009 m. duo­me­nų ne­tu­riu, ne­pa­si­ėmiau. 2008 me­tų pra­džio­je mo­ki­nio krep­še­lis bu­vo 777 eu­rai. Da­bar šia­me įsta­ty­me siū­lo­mi 998 eu­rai. Iš tik­rų­jų gy­ve­ni­mas ėjo į prie­kį, įvai­rūs spren­di­mai bu­vo pri­ima­mi, vie­no­kie, ki­to­kie, kei­tė­si gy­ve­ni­mo si­tu­a­ci­ja, bet ma­nau, kad krep­še­lio su­ma, ku­ri da­bar yra nu­sta­ty­ta, ati­tin­ka šiuo­lai­ki­nes re­a­li­jas.

Švie­ti­mo dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mas, nes krep­še­lio lė­šos tam dau­giau­sia nau­do­ja­mos, yra di­de­lė pro­ble­ma. Aš ne­su švie­ti­mo sis­te­mos spe­cia­lis­tas, ta­čiau man aki­vaiz­du, kad jei mes tu­ri­me vie­ną mo­ky­to­ją aš­tuo­niems mo­ki­niams, mes nie­ka­da su sa­vo pa­jė­gu­mais ir net su 31 % BVP su­ren­ka­mų mo­kes­čių ne­fi­nan­suo­si­me pa­do­riai, kaip de­rė­tų, šių gar­bių žmo­nių. To­dėl ke­lias, ku­rį aš ma­tau, yra op­ti­mi­zuo­ti mo­ky­to­jų skai­čių, ži­no­ma, su­da­rant ge­ras są­ly­gas in­teg­ruo­tis į dar­bo rin­ką ki­to­se sri­ty­se tiems, ku­rie su­tik­tų ir no­rė­tų. Taip už­tik­ri­nus mo­ky­to­jų krū­vį bū­tų ga­li­ma mo­kė­ti jiems di­de­lį at­ly­gi­ni­mą. Ta­da ne­rei­kė­tų šne­kė­ti apie krep­še­lio su­mą.

PIRMININKAS. Ačiū, mi­nist­re. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, rei­kia pa­si­tar­ti. Čia bu­vo skir­ta, ma­tau, 20 min. klau­si­mams, bet pa­gal dar­bo­tvarkę mes tu­ri­me klau­si­mų lai­ko­tar­pį iki 12.40 val. (Bal­sai sa­lė­je) Yra ir ki­tiems pa­ke­tams nu­ma­ty­tas lai­kas ir dar ma­tau 10 už­si­ra­šiu­sių. Ar tę­sia­me klau­si­nė­ji­mą, ar?.. Tę­sia­me. (Bal­sai sa­lė­je)

Dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šom. A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (LSF). La­bai dė­kui. Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš no­rė­jau pa­klaus­ti, ka­da bus klau­sia­ma dėl ly­di­mų­jų tei­sės ak­tų, nes ne vi­si už­si­ra­šę tik dėl pa­grin­di­nio –Vals­ty­bės biu­dže­to. Yra ly­di­mie­ji ir yra žmo­nės, ku­rie už­si­ra­šė klaus­ti mi­nist­ro spe­ci­fiš­kai ir dėl ly­di­mų­jų. No­rė­čiau pa­klaus­ti, ka­da bus ei­lė su­teik­ta klaus­ti tiems žmo­nėms?

PIRMININKAS. No­riu pri­min­ti. Po­sė­džio pra­džio­je aš bu­vau po­sė­dy­je, bu­vo su­tar­ta, kad bus trys pa­ke­tai. Mi­nist­ras pri­sta­tė. Da­bar yra 1-3 – vi­sas pa­grin­di­nis ir jį ly­din­tys. Po to bus 1-4 klau­si­mas.

A. MAZURONIS (LSF). Pa­lau­ki­te, jei ten už­si­ra­šę dėl 1–3 pa­ke­tų dėl tri­jų klau­si­mų, tai ta­da už­duo­dant pa­grin­di­nį klau­si­mą rei­kė­jo pa­sa­ky­ti, su­teik­ti 3 min. ir vie­nu klau­si­mu bū­tu­me pa­klau­sę mi­nist­ro dėl vi­sų tri­jų klau­si­mų.

PIRMININKAS. At­si­pra­šau, aš ne­pir­mi­nin­ka­vau, aš tik gir­dė­jau, kaip bu­vo su­tar­ta. Jei yra už­si­ra­šiu­sių ir dėl ki­tų ly­di­mų­jų, sa­ky­ki­me, 1-3d ar 1-3b, ta­da… (Bal­sai sa­lė­je) Jie man sa­ko, kad vi­si su­kri­to čia, to­dėl klau­sia…

A. MAZURONIS (LSF). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, aš bu­vau už­si­ra­šęs pa­klaus­ti mi­nist­ro tiek dėl pa­grin­di­nio, tiek dėl dvie­jų ar tri­jų ly­di­mų­jų. Aš nie­kur ne­su­kri­tau.

PIRMININKAS. Man la­bai sun­ku spręs­ti, nes ne aš pir­mi­nin­ka­vau, ne­nu­sta­čiau to­kios tvar­kos.

A. MAZURONIS (LSF). Aš su­pran­tu, bet aš tik klau­siu.

PIRMININKAS. Pa­lau­ki­te, pa­si­tar­si­me. Mes dar tu­ri­me lai­ko, be­veik 30 min. ga­li­me klaus­ti ir dėl ki­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų, ly­di­mų­jų. Nė­ra pro­ble­mos. Aš tik kė­liau klau­si­mą, kaip da­ro­me. La­bai ge­rai, mes iš­si­aiš­kin­si­me, kad po to ne­bū­tų triukš­mo.

Aš ma­tau, kad čia tur­būt dėl pir­mo bu­vo už­si­ra­šę vi­si dvi­de­šimt. Sek­re­to­ria­tas man aiš­ki­na, kad dėl pir­mo klau­si­mo bu­vo vie­nas są­ra­šas, o į ši­tą su­kri­tę vi­si dėl vi­sų ly­di­mų­jų. (Bal­sai sa­lė­je) Pa­lau­ki­te, iš­si­aiš­kin­si­me. Tuoj pa­si­žiū­rė­si­me. Man aiš­ki­na Sek­re­to­ria­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­kris­ki­te, An­driau, jūs rei­ka­lin­gas Lie­tu­vai. Tuoj, mi­nu­tė­lę, pa­si­aiš­kin­si­me. Vis­ką pa­da­ry­si­me, vis­kas ge­rai. Da­bar mes pa­ban­dy­si­me iš­jung­ti. Įsi­jun­ki­te vi­si, ku­rie no­ri­te klaus­ti dėl ly­di­mų­jų. Ele­men­ta­riai. Jei nė­ra, vie­ni rė­kia, kad yra… pa­klaus­ti, ki­ti ne, tai bū­ki­te ge­ri, pa­si­žy­mė­ki­te da­bar ir pa­klau­si­te. (Bal­sai sa­lė­je)

Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš bu­vau už­si­ra­šęs, pa­klau­siau dėl 1-3a – dėl biu­dže­to. Taip pat bu­vau už­si­ra­šęs dėl 1-3h – dėl vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio ir dėl 1-3i – Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl 2016, 2017, 2018 m. Jei jūs iš­brau­kia­te, tai kur man dar sy­kį?.. Du sy­kius už­si­re­gist­ruo­ti?

PIRMININKAS. Bū­ki­te ge­ri, už­si­ra­šy­ki­te dėl vi­sų ki­tų ly­di­mų­jų klaus­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Įjung­ta. (Triukš­mas sa­lė­je) 3b. Ne ben­drą, o sto­ki­te prie at­ski­rų įsta­ty­mų. (Triukš­mas sa­lė­je) 3a iš­jung­tas, o prie 3b vi­si, kas no­ri už­si­ra­šy­ti. (Bal­sai sa­lė­je) 3a iš­jung­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Ire­na, aš ma­tau, kad jūs esa­te, ne­ži­nau, ko jūs triukš­mau­ja­te. Ban­dau tai­sy­ti, dėl ko iš pra­džių ne­su­si­ta­rė­me, iš kar­to ki­lo ne­rei­ka­lin­ga dis­ku­si­ja. Da­bar įjung­ta. Klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). No­rė­čiau, mi­nist­re, pa­klaus­ti jū­sų to­kio da­ly­ko. Biu­dže­tą, ku­ris yra me­la­gin­gas, va­di­na­te įtemp­tu. Biu­dže­tą, ku­rio ne­si­ren­gia­te vyk­dy­ti, nes bus ki­ta ka­den­ci­ja, jūs va­di­na­te am­bi­cin­gu. Jei ver­sle kas nors ži­no­mai me­la­gin­gus įsi­pa­rei­go­ji­mus duo­tų, už tai bū­tų bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Gal rei­kė­tų ir mi­nist­rams bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę tai­ky­ti už to­kius biu­dže­tus. Prieš pen­ke­rius me­tus po vie­no biu­dže­to (jū­sų biu­dže­to) mes tu­rė­jo­me di­džiu­lių pro­ble­mų. Rei­kė­jo nak­ti­mis varg­ti ir tai­sy­ti pa­dė­tį. Aš siū­ly­čiau mi­nist­rams, to­kiems kaip jūs, tai­ky­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę, jei tas biu­dže­tas bus ne­įgy­ven­di­na­mas.

R. ŠADŽIUS. Ger­bia­ma­sis Sei­mo na­ry, aš pri­min­čiau jums, kad šis biu­dže­tas, ku­ris yra jums pa­teik­tas ir už ku­rį, ti­kiuo­si, Sei­mas vie­nin­gai nu­bal­suos (ir jū­sų bal­są už šį biu­dže­tą taip pat gau­si­me), bus įgy­ven­di­na­mas tos pa­čios Vy­riau­sy­bės, dir­bant tam pa­čiam Sei­mui ir pri­imant ati­tin­ka­mus tei­sės a­ktus. Jei jūs ne­pa­si­ti­ki­te mi­nist­rais ar net Vy­riau­sy­be, kas yra na­tū­ra­lu opo­zi­ci­jos at­sto­vams, Lie­tu­vo­je yra įsteig­ta biu­dže­to kon­tro­lės ins­ti­tu­ci­ja, ku­rios funk­ci­jas vyk­do Vals­ty­bės kon­tro­lė, ir jūs, be abe­jo, tu­rė­si­te ga­li­my­bę pa­klaus­ti, ką apie šį jū­sų nei­gia­mais epi­te­tais api­bū­din­tą biu­dže­tą mąs­to iš tik­rų­jų ne­pri­klau­so­ma Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­ja.

PIRMININKAS. Ačiū mi­nist­rui. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ka­dan­gi įvy­ko tam tik­ras nesu­si­pra­ti­mas, aš da­bar kvie­siu vie­ną iš vir­šaus, vie­ną iš apa­čios, kad kom­pen­suo­tu­me tiems, ku­rie bu­vo už­si­ra­šę pir­mais nu­me­riais dėl ki­tų. A. Ma­tu­las. Vi­si pa­klaus.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, no­riu pa­klaus­ti dvie­jų da­ly­kų. Pir­miau­sia džiau­gia­tės, kad di­di­na­te ak­ci­zą al­ko­ho­liui, bet tas di­di­ni­mas yra la­bai ma­žas. Bu­vau nu­va­žia­vęs penk­ta­die­nį 8 val. į vie­ną par­duo­tu­vę, pa­žiū­rė­jau, kas da­ro­si nuo 8 val. su al­ko­ho­lio par­da­vi­mu. Sto­vi ei­lė­je ži­no­te ko­kios ka­te­go­ri­jos žmo­nės. Tai­ko­ma 30 % ak­ci­ja, pi­giau­sias pu­sės lit­ro deg­ti­nės bu­te­lis kai­nuo­ja 4 Lt ir 60 ct. Na, kaip so­viet­me­čiu: val­gy­ti už ką nė­ra nu­si­pirk­ti, bet deg­ti­nės vi­sa­da nu­si­pirk­si. Kaip jūs ma­no­te, ar ne­rei­kė­tų už­draus­ti al­ko­ho­lio par­da­vi­mo ak­ci­jų, nes al­ko­ho­lio dau­giau­sia iš­par­duo­da per ak­ci­jas? Ko­dėl tik 0,5 % pa­sky­rė­te ak­ci­zų at­skai­ty­mo į Svei­ka­tin­gu­mo fon­dą, ku­ris bu­vo pa­tvir­tin­tas Sei­mo?

R. ŠADŽIUS. Ačiū už klau­si­mą. Ma­no jaus­mai, žiū­rint į to­kias si­tu­a­ci­jas, vi­siš­kai su­tam­pa su jū­sų. Tai di­džiu­lė so­cia­li­nė pro­ble­ma, al­ko­ho­liz­mas – so­cia­li­nė pro­ble­ma, ji ne­tu­ri vie­no spren­di­mo. Ak­ci­zai yra vie­na iš prie­mo­nių, ku­ri re­gu­liuo­ja kai­nas. Ta laz­da tu­ri ir an­trą ga­lą: jei­gu mes per­ne­lyg pa­di­di­na­me tą kai­ną, at­si­ran­da, vie­na ver­tus, kon­tra­ban­da, ki­ta ver­tus, smur­tas to žmo­gaus, ku­riam bū­ti­nai rei­kia, ieš­kant tų fi­nan­si­nių iš­tek­lių, ken­čia tre­ti žmo­nės. To­dėl mes ir pa­si­rin­ko­me bū­tent tri­me­tį ak­ci­zų di­di­ni­mą. At­kreip­ki­te dė­me­sį, pir­mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je vie­na­me įsta­ty­me siū­lo­ma tri­me­tė pro­gra­ma, kad ak­ci­zas per tre­jus me­tus ge­ro­kai pa­di­dė­tų, bet di­dė­tų sklan­džiai ir nuo­sek­liai, kad jo šuo­liai ne­pro­vo­kuo­tų nei še­šė­li­nės pre­ky­bos, nei še­šė­li­nės ga­my­bos, nei ki­tų pa­pil­do­mų nei­gia­mų pa­sek­mių, ku­rių mums tik­rai ne­rei­kia gre­ta tų, ku­rias tu­ri­me dėl al­ko­ho­lio.

PIRMININKAS. Tu­rė­tų klaus­ti V. Ged­vi­las. Ne­ma­tau. V. Kam­ble­vi­čius. Ne­ma­tau. K. Dau­k­šys. Ne­ma­tau. M. Bas­tys. Po to iš ga­lo.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia, mi­nist­re, dė­ko­ju už pa­teik­tą jū­sų pro­jek­tą. Iš tie­sų, kaip opo­zi­ci­ja kal­ba, jis…

PIRMININKAS. Tęs­ki­te, at­si­pra­šo­me.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju. Ne­ky­la jo­kių abe­jo­nių, kad biu­dže­tas pa­reng­tas at­sa­kin­gai. Tai, ką sa­ko opo­zi­ci­ja, ma­nau, yra gry­nai pro­pa­gan­di­niai da­ly­kai, ne­rei­kia į juos smar­kiai reaguo­ti.

Klau­si­mas bū­tų toks: kas bū­tų, jei­gu bū­tų? Ki­tais me­tais gal to­kių ri­zi­kų ir ne­ma­to­me, bet eko­no­mi­kos cik­lai tai ky­la, tai kren­ta. Ko­kius jūs ma­ty­tu­mė­te pa­grin­di­nius spren­di­mus be Re­zer­vi­nio fon­do, ko­kiais bū­dais rei­kė­tų re­gu­liuo­ti biu­dže­tą, kai jo su­rin­ki­mas ma­žė­ja? Ko­kie bū­tų pa­grin­di­niai bū­dai? Dė­ko­ju.

R. ŠADŽIUS. Ačiū už klau­si­mą. Aš siū­ly­čiau vie­nam ki­to ne­gąs­din­ti ko­kio­mis nors apo­ka­lip­sė­mis, ku­rių ne­įvyks­ta. Net su­ma­žė­jus mū­sų šių me­tų pro­jek­ci­joms, ma­to­te, mes šių me­tų biu­dže­tą vir­ši­ja­me, nes, pa­na­šu, at­ra­do­me ra­cio­na­lius, re­a­lius bū­dus, kaip bū­tų ga­li­ma pa­ska­tin­ti ne­bau­džiant, ne va­ru, bet ska­tin­ti ver­slą su­da­ry­ti to­kias są­ly­gas, kad iš­si­su­ki­nė­ti nuo mo­kes­čių mo­kė­ji­mo nė­ra ge­rai. Ta­da su sa­vo ta­ri­fais, mo­kes­čių ta­ri­fais, ku­rie yra vi­du­ti­niai šia­me re­gio­ne, mes ne­be­rink­si­me pa­ties ma­žiau­sio kie­kio mo­kes­čių. Tai sa­vai­me mo­kes­ti­nių ba­zių prog­no­za­vi­mas, ne­pri­klau­so­mai nuo BVP ei­gos, ir ge­res­nių mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo prie­mo­nių tai­ky­mas mus jau šiek tiek ap­drau­džia nuo ga­li­mų lū­žių ar ko­kių nors su­tri­ki­mų su­ren­kant mo­kes­čius.

Ki­ta ver­tus, be abe­jo, kri­zių bū­na. Ta­čiau ne­pa­mirš­ki­me, kad nuo 2015 m. sau­sio 1 d. pri­klau­so­me nau­jai eu­ro zo­nai, tu­ri­me nau­ją me­cha­niz­mą, ku­riam įta­ką da­ro ir Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mas. Tam mes per­ve­da­me po 65 mln. eu­rų kas­met. Jis ir bū­tų ta pa­gal­ba, ap­sau­gan­ti mus nuo la­bai ne­ti­kė­tų ir la­bai skau­džių įvy­kių. Skau­džiau­sia, ži­no­ma, kai net to men­ku­čio biu­dže­to de­fi­ci­to ne­ga­li fi­nan­suo­ti, nes už­si­da­rė pa­sau­lio rin­kos ir nie­kas tau ne­be­sko­li­na. Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mas kaip tik ir yra tas me­cha­niz­mas, ku­ris leis­tų ne­la­bai skaus­min­gai iš­si­suk­ti iš sun­kios si­tu­a­ci­jos. 2015 m. Lie­tu­vos si­tu­a­ci­ja, 2016 m. Lie­tu­vos si­tu­a­ci­ja yra ge­ro­kai ge­res­nė, ne­pa­ly­gin­si, ne­gu 2008, 2009, 2010, 2011 m., nes mes jau esa­me ap­gin­ti šio me­cha­niz­mo. Plius Ban­kų są­jun­ga, ku­rios vi­sa­tei­siais na­riais mes esa­me, taip pat tu­ri­me at­lik­ti ir sa­vo na­mų dar­bus (kvie­čiu Sei­mą už Ban­kų są­jun­gos pa­ke­tą vie­nin­gai bal­suo­ti), tai taip pat ga­ran­ti­ja, kad bent jau iš ban­kų sek­to­riaus, iš fi­nan­si­nio Lie­tu­vos sek­to­riaus tie di­džiu­liai pa­vo­jai mums neg­rės ar­ba, jiems pra­de­dant for­muo­tis, bus ga­li­ma im­tis efek­ty­vių pre­ven­ty­vių prie­mo­nių.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, ar ga­lė­čiau pa­pra­šy­ti at­sa­ky­ti trum­piau? Su­pran­tu, kad jūs ži­no­te la­bai daug ir no­ri­te vi­siems iš­aiš­kin­ti, bet… Klau­sia A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, aš no­riu pa­klaus­ti dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­lo nu­sta­ty­mo“ pro­jek­to, t. y. dėl 1-3h klau­si­mo. Ten ir to­liau yra siū­lo­ma tvir­tin­ti, kad 2016–2018 m. vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­las tu­ri bū­ti, kad de­fi­ci­tas bū­tų ne di­des­nis ne­gu 1 %. Ar, jū­sų ma­ny­mu, ir to­liau mes ne­tu­ri­me siek­ti su­ba­lan­suo­to biu­dže­to, ar mes ir to­liau ne­tu­ri­me siek­ti biu­dže­to, ku­ria­me bū­tų ir per­vir­šis, ku­rį pa­gal jū­sų pa­čių pa­reng­tus įsta­ty­mus ga­lė­tu­me to­liau dė­ti į Sta­bi­li­za­vi­mo fon­dą? Ko­dėl jūs siū­lo­te ir to­liau lai­ky­tis tos nuo­sta­tos, kad de­fi­ci­tas mi­nus 1 % yra mū­sų tiks­las?

R. ŠADŽIUS. Ačiū už klau­si­mą. Bent jau dėl 2016 m. man ne­ky­la abe­jo­nių, ir eks­per­tams, su ku­riais aš kal­bė­jau­si, eko­no­mi­kos eks­per­tams taip pat ne­ke­lia abe­jo­nių, kad šis tik­slas, ku­ris (…), yra tin­ka­mas ir mes jo tu­ri­me lai­ky­tis. 2017 m., ži­no­ma, si­tu­a­ci­ja bus ki­to­kia, Sei­mas, at­si­žvelg­da­mas į eko­no­mi­nes re­a­li­jas, tu­ri ga­li­my­bę šį tiks­lą per­svars­ty­ti. Bet il­go­je per­spek­ty­vo­je ir kon­sti­tu­ci­nis Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mas, ir Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mas, be abe­jo, nu­sta­to im­pe­ra­ty­vą, kad mes tu­ri­me il­guo­ju lai­ko­tar­piu siek­ti su­ba­lan­suo­tų vie­šų­jų fi­nan­sų, na, tą re­zer­vą, ku­rį aš siū­ly­siu kaip tre­či­ą­jį įsta­ty­mų pa­ke­tą, ati­tin­ka­mai įtei­sin­ti. Gal­būt mes jį šiek tiek anks­to­kai tam tik­ra pras­me ku­ria­me, bet, man at­ro­do, tai taip pat yra pro­tin­gas žings­nis da­bar­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je – pa­ma­žu pra­dė­ti tą re­zer­vą for­muo­ti. Šiuo at­ve­ju tarp mū­sų skir­tu­mų nė­ra, ta­čiau, pa­brėž­čiau, kad bū­na si­tu­a­ci­jų ša­lies is­to­ri­jo­je, su vie­na su­si­dū­rė­te jūs, kai at­ro­do, kad iš tik­rų­jų ki­tų va­rian­tų nė­ra. Na, iš tik­rų­jų ne­bu­vo, nes rin­kos už­si­da­rė, ir vis­kas, ne­bu­vo Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mo, jo­kių ki­tų bū­dų ne­bu­vo, kaip mė­gin­ti vie­no­kiu ar ki­to­kiu bū­du verž­tis tuos dir­žus. Kai ku­rie bū­dai bu­vo pri­pa­žin­ti an­ti­kons­ti­tu­ci­niais, bet tiek to. Šiuo me­tu Lie­tu­va tu­ri ma­nev­ro lais­vę, eko­no­mi­nio ma­nev­ro lais­vę. Vie­ša­sis sek­to­rius tu­ri eko­no­mi­nio ma­nev­ro lais­vę, aš siū­lau ja pa­si­nau­do­ti pro­tin­gai, taip, kaip tai re­ko­men­duo­ja eko­no­mi­kos eks­per­tai. Ne po­li­ti­kai, bet eko­no­mi­kos eks­per­tai.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Ma­siu­lis.

E. MASIULIS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Na, to­kios ori­gi­na­lios tvar­kos klau­si­nė­jant per biu­dže­to pa­tei­ki­mą ne­at­si­me­nu per vi­są Sei­mo is­to­ri­ją. Ačiū už iš­ra­din­gu­mą, ger­bia­ma­sis po­ne Sy­sai. (Bal­sai sa­lė­je)

Aš vis dėl­to no­rė­čiau pa­klaus­ti mi­nist­ro dėl Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo kon­kre­čių punk­tų. Ma­nau, kad tik­rai ženg­tas la­bai svar­bus žings­nis di­di­nant ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį tiek dir­ban­tiems, tiek au­gi­nan­tiems vai­kus. Ta­čiau ki­ta da­lis pa­tai­sų, su­si­ju­sių su Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mu, šiek tiek ke­lia klau­si­mų ir ne­ri­mą. Pir­miau­sia dėl mo­kes­ti­nės naš­tos pa­si­skirs­ty­mo kal­bant apie su­ma­ži­na­mą ne­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų ri­bos iš ver­ty­bi­nių po­pie­rių per­lei­di­mo nuo 3 tūkst. eu­rų iki 5 tūkst. eu­rų. Po­vei­kis biu­dže­to pa­ja­moms yra tik­rai mi­ze­ris – 0,6 mln. eu­rų. Klau­si­mas: ar tai tik­rai ne­at­bai­dys žmo­nių in­ves­tuo­ti į ver­ty­bi­nius po­pie­rius ir taip iš Lie­tu­vos vi­daus rin­kos at­ei­ty­je, sa­ky­ki­me, gy­vin­ti eko­no­mi­ką?

Ir an­tra pro­ble­ma, ku­rią mes ma­to­me, ku­ri pa­lies dau­ge­lį žmo­nių, tai, kad nuo 5 iki 10 me­tų yra il­gi­ni­mas ki­to…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis Eli­gi­jau!

E. MASIULIS (LSF). …būs­to par­da­vi­mo ter­mi­nai ne­ap­mo­kes­ti­nant 15 % par­da­vi­mo pa­ja­mų mo­kes­čiu. Tai ir­gi yra tam tik­ras pa­sun­ki­ni­mas žmo­nėms.

R. ŠADŽIUS. Ačiū už klau­si­mą. Be­je, pra­dė­siu nuo jū­sų pir­mo­sios fra­zės. Vi­soms Sei­mo frak­ci­joms siū­lau at­ei­ti de­ta­liau pa­kal­bė­ti su mū­sų spe­cia­lis­tais dėl tų klau­si­mų, į ku­riuos da­bar liks ne­at­sa­ky­ta dėl lai­ko sto­kos. Ma­nau, kad rei­kia kal­bė­tis Vy­riau­sy­bei su vi­so­mis frak­ci­jo­mis.

Dėl jū­sų kon­kre­taus klau­si­mo. Mes pa­si­žiū­rė­jo­me į pa­ja­mų mo­kes­čio de­kla­ra­ci­jas, ku­rias kau­pia Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, ir į duo­me­nis, ku­rie taip pat at­ei­na į Mo­kes­čių ins­pek­ci­ją. Pa­ste­bė­jo­me dis­pro­por­ci­jas, pa­vyz­džiui, to­kias, kad yra žmo­nės, ku­rie dir­ba ir gau­na dar­bo už­mo­kes­tį, ir su­mo­ka ga­na di­de­lį pro­cen­tą sa­vo pa­ja­mų mo­kes­čio, su leng­va­to­mis, aiš­ku, ten ne­iš­ei­na, 15 %, tru­pu­tį ma­žes­nis ta­ri­fas, bet jie daž­niau­siai jo­kių pa­ja­mų iš jo­kių pa­lū­ka­nų ir jo­kių ver­ty­bi­nių po­pie­rių ne­tu­ri. Iš­si­sluoks­niuo­ja an­tra ka­te­go­ri­ja žmo­nių, ku­rie gau­na di­de­les pa­ja­mas iš pa­lū­ka­nų, ver­ty­bi­nių po­pie­rių, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pre­ky­bos ir efek­ty­vus jų su­mo­kė­tas gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis, ta­ri­fas yra 0,5 %, 1 %, ge­riau­siu at­ve­ju 1,5 %. Tai nė­ra tei­sin­ga. Šio­mis pa­tai­so­mis mes ir mė­gi­na­me iš­ly­gin­ti tuos skir­tu­mus. La­bai įdo­mu, kad tar­pi­nių va­rian­tų iš es­mės nė­ra. Žmo­gus dir­ba, gy­ve­na iš dar­bo pa­ja­mų ir ci­vi­li­nių su­tar­čių ar­ba iš ver­ty­bi­nių po­pie­rių. Ma­nau, kad tie, ku­rie pre­kiau­ja ver­ty­bi­niais po­pie­riais ar ki­to­kiu tur­tu, taip pat ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu, tu­ri tei­sin­gai pri­si­dė­ti prie mū­sų ben­dro­sios ge­ro­vės mo­kė­da­mi bent jau pa­na­šų pro­cen­tą gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, ko­kį mo­ka dir­ban­tys žmo­nės.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ma­zu­ro­nis, ku­ris bu­vo nu­skriaus­tas.

A. MAZURONIS (LSF). La­bai dė­kui, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. La­bai dė­kui, ger­bia­ma­sis mi­nist­re. Aš ne tiek nu­skriaus­tas, mi­nist­ras tam tik­ra pras­me bu­vo nu­skriaus­tas, nes aš sa­vo kal­ba no­rė­jau pa­gir­ti mi­nist­rą dėl dau­ge­lio at­ve­jų, to­dėl la­bai džiau­giuo­si, kad ga­lų ga­le iš­si­ko­vo­jau tei­sę tai pa­da­ry­ti.

Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš tie­sų džiu­gu, kad tei­kia­te ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio di­di­ni­mą. Taip pat sma­gu, kad So­cia­li­nio mo­de­lio įsta­ty­mo pro­jek­te, ku­ris bu­vo at­ėjęs ir ku­ris, kaip aš su­pra­tau iš jū­sų at­sa­ky­mo J. Raz­mai, at­si­spin­di biu­dže­to pro­jek­te, tai yra „Sod­ros“ lu­bų įve­di­mas, kad ir ga­na aukš­tas, kaip ten bu­vo pa­siū­ly­ta, bet vis tiek, man at­ro­do, jūs ei­na­te tin­ka­ma lin­kme. Bet ma­no klau­si­mas yra la­bai pa­pras­tas: kiek šiuos pa­siū­ly­mus re­mia So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ja ir kiek tie pa­siū­ly­mai yra su­de­rin­ti su A. Sy­su? Šian­dien, ro­dos, dar­bo­tvar­kėje yra nu­ma­ty­tas jo pa­tei­kia­mas pro­gre­si­nės pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo sis­te­mos ko­re­ga­vi­mas ar­ba įve­di­mas, o ji iš prin­ci­po prieš­ta­rau­ja tam, ką jūs da­bar pa­tei­kė­te, ir tam, kas yra su­prog­ra­muo­ta ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­te? Ar tos min­tys, ku­rias čia pa­tei­kė­te, de­rin­tos tiek su A. Sy­su, tiek su so­cial­de­mok­ra­tais…

PIRMININKAS. Ne­rei­kia ma­no pa­var­dės mi­nė­ti.

A. MAZURONIS (LSF). …ir ku­ri vis dėl­to po­zi­ci­ja yra tik­ro­ji…

PIRMININKAS. Bai­ki­te klau­si­mą.

A. MAZURONIS (LSF). …ku­riai jūs at­sto­vau­ja­te – ta li­be­ra­lio­ji, ku­ri ir at­si­spin­di biu­dže­te, ar ta so­cial­de­mok­ra­tiš­ko­ji, ku­ri at­si­spin­di tik so­cial­de­mok­ra­tų kal­bo­se?

R. ŠADŽIUS. Ačiū už klau­si­mą. Aš į jį rim­tai at­sa­ky­siu. Eks­per­tai, ku­rie ver­ti­na Lie­tu­vos mo­kes­čių sis­te­mą, vi­si vi­są lai­ką baks­no­ja, kad dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mas Lie­tu­vo­je yra aukš­to­kas. Jis, aiš­ku, la­bai aukš­tas pa­gal OECD stan­dar­tus. OECD stan­dar­tai ap­ima, skai­čiuo­jant vi­dur­kį, to­kias vals­ty­bes kaip Jung­ti­nės Vals­ti­jos, tai di­džiu­lės vals­ty­bės, ku­rio­se vi­siš­kai ki­to­kia mo­kes­čių struk­tū­ra. Eu­ro­pos Są­jun­gos mas­tu mes esa­me apie vi­du­riu­ką, ta­čiau ir Eu­rog­ru­pė­je tu­rė­jo­me ke­le­tą dis­ku­si­jų, kad tu­rė­tu­me ma­žin­ti dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą ir pir­miau­sia tai da­ry­ti ma­žes­nes pa­ja­mas gau­nan­tiems žmo­nėms. Net­gi yra su­pla­nuo­ta at­ei­ty­je kas­met ma­tuo­ti, ko­kie įvy­ko po­ky­čiai vi­so­se 19-oje ša­lių, pa­ly­gin­ti jas ir po to da­ry­ti ati­tin­ka­mas iš­va­das. Ma­nau, kad tas žings­nis, ku­rį mes siū­lo­me – ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio di­di­ni­mas, yra žings­nis į prie­kį ma­ži­nant mo­kes­ti­nę naš­tą ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­tiems. Aš as­me­niš­kai ne­ma­nau, kad mes Lie­tu­vo­je tu­rė­tu­me di­din­ti mo­kes­ti­nę naš­tą tam, ku­ris dir­ba, ku­ris mo­kė­si, ku­ris la­bai kva­li­fi­kuo­tas, mo­ka daug už­sie­nio kal­bų, pro­gra­muo­to­jas ir gau­na di­de­lį dar­bo už­mo­kes­tį. Ma­nau, kad, kaip ir at­sa­kiau į pra­ėju­sį klau­si­mą, mes tu­rė­tu­me mo­kes­ti­nę naš­tą di­din­ti tiems, ku­rie gy­ve­na iš tur­to pa­ja­mų. Tai siū­lo­me ir da­ry­ti. Ma­nau, kad ši­tie pa­siū­ly­mai bū­tent ati­tin­ka tą ide­o­lo­gi­ją, ku­rią siū­lo įvai­rių pa­krai­pų, be­je, nuo kai­rės iki pa­čios di­džiau­sios de­ši­nės, eks­per­tai ir po­li­ti­kai.

PIRMININKAS. Klau­sia I. De­gu­tie­nė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, no­rė­čiau pa­klaus­ti to­kio klau­si­mo apie Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mą. Kaip jūs ją for­ma­vo­te, nes žiū­rint, kaip ten pa­ra­šy­ta, ne­ma­ty­ti jo­kių aiš­kių pri­ori­te­tų va­di­na­mo­jo­je VIP da­ly­je. Man su­si­da­rė įspū­dis, kad ši­ta vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­ma yra ab­so­liu­čiai prieš­rin­ki­mi­nė pro­gra­ma spren­džiant val­dan­čio­sios dau­gu­mos par­la­men­ta­rų ar­ba jau bū­si­mų kan­di­da­tų vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se klau­si­mus, nes kai pa­skai­čia­vau, kiek pro­cen­tais VI pro­gra­mo­je yra iš opo­zi­ci­jos apy­gar­dų, iš es­mės san­ty­kis toks: 90 % iš val­dan­čio­sios dau­gu­mos, 10 % iš opo­zi­ci­jos. Ar jūs ga­li­te at­sa­ky­ti, ar čia de­mo­kra­tinis pro­ce­sas ir ko­kiu prin­ci­pu jūs ši­tą pro­gra­mą su­da­rė­te?

R. ŠADŽIUS. Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo na­re, už klau­si­mą. Aš tik­rai ne­ga­lė­čiau kon­ku­ruo­ti dėl tų pro­cen­tų, nes ne­ži­nau, ne­skai­čia­vau, bet in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mos kon­kre­čių in­ves­ti­ci­nių ob­jek­tų pa­rin­ki­mo lais­vės laips­nis yra ša­ki­nė­se mi­nis­te­ri­jo­se, ku­rios, ti­kiuo­si, va­do­va­vo­si pa­pras­tu gy­ve­ni­miš­ku prin­ci­pu, kad rei­kė­tų mė­gin­ti pa­baig­ti tą ma­sę pra­dė­tų ob­jek­tų.

Ant­ras prin­ci­pas, ku­rį mes sten­gia­mės tai­ky­ti, tai kon­kre­čiam klau­si­mui ar kon­kre­čiam skau­du­liui iš­spręs­ti su­ras­ti tin­ka­miau­sią lė­šų šal­ti­nį ir mak­si­ma­liai iš­nau­do­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų tei­kia­mas ga­li­my­bes. Bet jei­gu jūs tu­ri­te ko­kių nors kon­kre­čių pre­ten­zi­jų dėl ne­to­ly­gaus pro­jek­tų pa­si­skirs­ty­mo pa­gal te­ri­to­ri­jas, ma­nau, tam tik­ruo­se ša­ki­niuo­se Sei­mo ko­mi­te­tuo­se tai bū­tų ga­li­ma ap­tar­ti. Aš as­me­niš­kai pri­tar­čiau, kad vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se, kad ne­bū­tų lė­šos kon­cen­truo­ja­mos, nes yra ir to­kių žmo­nių, ku­rie siū­lo – kon­cen­truo­ja­mės į vie­ną ob­jek­tą, ku­riam da­bar me­ta­me lė­šas ir pa­da­ro­me, kad vis dėl­to biu­dže­to lė­šos gal­būt ir są­skai­ta to, kad ki­tais me­tais ne­pa­baig­si­me to ne­la­bai di­de­lio ob­jek­to, kad jos bū­tų pa­skleis­tos pla­čiau, nes kon­kre­tūs sta­ty­bos ob­jek­tai sa­vi­val­dy­bė­se tai yra dar­bo vie­tos tų sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jams ir tai yra itin svar­bu.

PIRMININKAS. Klau­sia V. M. Čig­rie­jie­nė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs man at­sa­kė­te apie dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą ir iš da­lies dėl VIP, bet man keis­tai skam­ba, kad pra­dė­ti ob­jek­tai to­liau pen­ke­rius me­tus sta­to­mi. Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te tas sta­ty­bas? Koks kon­ser­va­vi­mas? Kaip jūs tai įgy­ven­din­si­te? Kiek lė­šų rei­kės mo­kyk­loms, li­go­ni­nėms ir t. t.? Kas čia per VIP?

R. ŠADŽIUS. Ačiū už tik­rai ge­rą klau­si­mą. Su­si­du­ria­me su tais ri­bo­ji­mais, kad vie­šų­jų lė­šų yra tiek, kiek yra, bet mes ga­li­me iš­leis­ti tai, ką su­ren­ka­me, ir tru­pu­tį dau­giau, ką san­tū­riai pa­si­sko­li­na­me, bet ne dau­giau. De­ja, tu­ri­me ma­nev­ruo­ti pa­si­rink­da­mi pri­ori­te­tus. Aš su ju­mis su­tin­ku, gal­būt ne vi­suo­met tie pri­ori­te­tai pa­si­ren­ka­mi vi­siš­kai tei­sin­gai, bet sten­ki­mės ir ei­ki­me į prie­kį. Vi­sų ob­jek­tų, ku­rių li­ku­ti­nė ver­tė, aš sa­ky­čiau, pri­me­tus la­bai pa­pras­tai, tur­būt ko­kie 6 mlrd. eu­rų, mes per vie­nus me­tus vie­nu biu­dže­tu (tuo la­biau kad tų ob­jek­tų dau­gė­ja), ma­tyt, ne­fi­nan­suo­si­me. To­dėl tu­rė­tu­me rink­tis pri­ori­te­tus ir ieš­ko­ti ki­tų fi­nan­sa­vi­mo bū­dų.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Kup­čins­kas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, čia jūs pa­mi­nė­jo­te apie su­ma­žin­tų vals­ty­bi­nių pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mą. Jūs sa­kė­te, kad da­bar nė­ra tų vals­ty­bės ga­li­my­bių tas pen­si­jas kom­pen­suo­ti, tuo la­biau kad jos, kaip jūs pui­kiai ži­no­te, mo­ka­mos iš vals­ty­bės biu­dže­to. Bet vi­sai ne­se­niai čia ne vie­nas Sei­mo na­rys ga­vo Po­li­ci­jos ve­te­ra­nų aso­cia­ci­jos, jei­gu ne­klys­tu, vie­no iš Kau­no fi­lia­lo va­do­vų laiš­ką, ku­riuo jis krei­pia­si, kad bū­tų kom­pen­suo­ja­mos vals­ty­bi­nės pen­si­jos tiems žmo­nėms, ku­rie dėl įvai­rių ap­lin­ky­bių, dėl svei­ka­tos taip pat ne­dir­ba ki­to dar­bo, o gy­ve­na vien tik iš tos gau­tos vals­ty­bi­nės pen­si­jos, tai yra ka­rių ir pa­rei­gū­nų, ku­ri jiems pri­klau­sė už dar­bą tam tik­ro­je ins­ti­tu­ci­jo­je. Jūs ap­skri­tai apie vis­ką kal­bė­jo­te, bet yra to­kia gru­pė žmo­nių, ku­ri ypač so­cia­liai pa­žei­džia­ma ir kur so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas kaip tik­tai čia tu­rė­tų bū­ti…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga!

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …aki­vaiz­dus. Ačiū.

R. ŠADŽIUS. Ma­nau, šį klau­si­mą iš tik­rų­jų ver­tė­tų svars­ty­ti Sei­me.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tu­rė­čiau at­si­pra­šy­ti sa­vo bi­čiu­lių ko­le­gų iš Dar­bo par­ti­jos, kad mes pa­sie­kė­me lai­ką, kai rei­kia ap­si­spręs­ti. Dėl kai ku­rių įsta­ty­mų mes ne­bal­suo­si­me, bet dėl ki­tų mes tu­ri­me bal­suo­ti. Dar bus ki­tas pa­ke­tas, ku­rį pri­sta­tys mi­nist­ras. Ar ga­li­me šį klau­si­mą už­baig­ti? Aš ma­nau, kad bent jau Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ga­lės su­ži­no­ti vis­ką biu­dže­to svars­ty­mo me­tu. Nes klau­si­mai yra dau­giau pub­li­kai, ne­gu no­rint gau­ti nor­ma­lų at­sa­ky­mą. Tai­gi Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas yra pa­grin­di­nis. Ma­nau, pa­klau­si­te vis­ko nuo pra­džios iki ga­lo.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­gal mū­sų Sta­tu­tą dėl vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­to mes ne­bal­suo­ja­me. Iki lap­kri­čio 5 d. ei­li­niai po­sė­džiai ne­vyks. Ei­li­niai, no­riu pa­brėž­ti, ko­mi­te­tai svars­tys ši­tą biu­dže­tą. Yra pri­dė­ta svars­ty­mo gra­fi­kai, tvar­ka ir vis­kas.

Da­bar ly­din­tys. Ar ga­li­me ap­si­spręs­ti, kad dėl vi­sų kar­tu bal­suo­ja­me, ar rei­kia dėl kiek­vie­no at­ski­rai? Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, pa­vyz­džiui, už­si­ra­šęs dėl dvie­jų kal­bė­ti dėl mo­ty­vų. Ir­gi ne­be­ga­li­ma? Dėl pas­ku­ti­nių dvie­jų.

PIRMININKAS. Ge­rai. Aš klau­siu, ar bal­suo­ja­me dėl vi­sų, ar dėl kiek­vie­no? Na, ge­rai, ei­na­me iš ei­lės.

Pir­ma­sis – Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, pail­sė­ki­te, kol mes čia pro­ce­dū­rą at­lik­si­me. Prieš kal­bės J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, aš ne­iš­gir­dau. Tik­rai bū­tų la­bai ge­rai už kiek­vie­ną pro­jek­tą bal­suo­ti at­ski­rai.

PIRMININKAS. Tai jūs da­bar kal­ba­te prieš pir­mą­jį – Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių… Ar jūs jau ne­no­ri­te kal­bė­ti prieš?

J. RAZMA (TS-LKDF). Šis pro­jek­tas gal dau­giau at­ro­do for­ma­lus, bet, ma­nau, jis grįs­tas tuo op­ti­mis­ti­niu įsi­vaiz­da­vi­mu, kad Vy­riau­sy­bės ver­ty­bi­niai po­pie­riai kaip ir šiuo me­tu, taip pat ir ki­tais me­tais bus la­bai ge­rai ir už ge­rą kai­ną pla­ti­na­mi. Kaip bus iš tik­rų­jų, mes šim­tu pro­cen­tu ne­ga­li­me at­sa­ky­ti. Ma­nau, kad sau­gik­lių tam at­ve­jui kaip tik trūks­ta.

PIRMININKAS. Už kal­bės P. Nar­ke­vi­čius. Pra­šom.

P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū už su­teik­tą žo­dį ga­lų ga­le. Aš iš tik­rų­jų no­rė­jau pra­dė­ti nuo pa­dė­kos tiek fi­nan­sų mi­nist­rui, tiek Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos ko­man­dai ir ki­tiems, ku­rie at­li­ko ga­na di­de­lį, sa­ky­čiau, ti­ta­niš­ką dar­bą. Ir tas re­zul­ta­tas, ku­rį mes tu­rė­si­me, aš ti­kiuo­si, kad su įvai­riais pa­pil­dy­mais ir pa­tai­sy­mas jis bus.

Taip pat no­rė­čiau at­si­pra­šy­ti už ko­le­gas, ku­rie čia ban­dė tai­ky­ti ir ki­tos vals­ty­bės ei­les, net­gi ir bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę, ir t. t. Ma­nau, kad tai, švel­niai sa­kant, ne­la­bai etiš­ka.

Tre­čias da­ly­kas, ką no­rė­jau pa­sa­ky­ti. Biu­dže­tas yra pa­reng­tas at­sa­kin­gai. Jis tu­ri dar spręs­ti­nų klau­si­mų. Rei­kia pa­gir­ti už so­cia­li­nius klau­si­mus – šal­pos, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, pen­si­jos ir t. t. Aš ma­nau, kad dar iš­lie­ka klau­si­mų dėl eu­ro­pi­nių lė­šų ma­žė­ji­mo, dis­ku­si­ja dėl Ke­lių fon­do lė­šų ma­žė­ji­mo, dėl pe­ri­odiš­ko mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mo ir t. t. Bet svars­ty­mo ko­mi­te­tuo­se me­tu, aš ma­nau, bus pri­im­ti ra­cio­na­lūs spren­di­mai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti.

Už bal­sa­vo 61, prieš – 2, su­si­lai­kė 27. Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Au­di­to ko­mi­te­tas ir Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 24 d.

Kal­ba­me dėl Sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mų nu­sta­ty­mo me­to­di­kos įsta­ty­mo kai ku­rių strai­ps­nių ir prie­do pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­to. Mo­ty­vai prieš – E. Ma­siu­lis.

E. MASIULIS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, aš su­pran­tu, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo įgy­ven­di­ni­mas su­kė­lė tam tik­rą su­maiš­tį, ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai te­ko ope­ra­ty­viai ieš­ko­ti kri­te­ri­jų, pa­gal ku­riuos tu­rė­tų bū­ti nu­sta­to­ma sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų skai­čia­vi­mo me­to­di­ka. Ta­čiau vis tiek tur­būt ten­ka kon­sta­tuo­ti, ne­pai­sant to, kad da­bar nu­ma­ty­ta, 2016 me­tų me­to­di­ko­je di­džio­sioms sa­vi­val­dy­bėms lė­šų ten­ka, ma­tyt, ir dau­giau, ta­čiau ma­ty­ti ir ki­ta pro­ble­ma, kad mes ma­ži­na­me gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio da­lies pro­cen­tą ir di­di­na­me tam tik­ra pras­me tiks­li­nes do­ta­ci­jas sa­vi­val­dy­bėms. Va­di­na­si, sa­vi­val­dy­bės pa­gal to­kią me­to­di­ką, jei­gu pi­ni­gų ir tu­rės dau­giau, vis dėl­to tu­rės ma­žiau ga­li­my­bių pa­čios sa­va­ran­kiš­kai spręs­ti, kur tuos pi­ni­gus nau­do­ti. Mes ei­na­me į dar di­des­nį cen­tra­liz­mą, pa­lik­da­mi sa­vi­val­dy­bėms ma­žiau ga­li­my­bių pa­čioms sa­va­ran­kiš­kai spręs­ti dėl su­ren­ka­mo biu­dže­to pa­skirs­ty­mo pri­ori­te­tų. To­dėl ši tvar­ka at­ro­do šiek tiek ne­tei­sin­ga sa­vi­val­dy­bių at­žvil­giu.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me.

Už bal­sa­vo 60, prieš – 3, su­si­lai­kė 29. Sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mų nu­sta­ty­mo me­to­di­kos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir prie­dė­lio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Au­di­to ko­mi­te­tas ir Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 24 d.

Bal­suo­si­me dėl Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo. Mo­ty­vai už – E. Ma­siu­lis šį kar­tą.

E. MASIULIS (LSF). Bū­na ir taip. Mie­lie­ji ko­le­gos, tik­rai svei­ki­nu žings­nį di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį dir­ban­tiems as­me­nims. Tik­rai se­niai bren­dęs klau­si­mas, ir džiu­gu, kad Vy­riau­sy­bė ry­žo­si tam spren­di­mui. Mes, li­be­ra­lai, ma­no­me, kad tai yra ne­pa­kan­ka­mas žings­nis. Ga­li­ma gal­vo­ti, ir esa­me pa­tei­kę siū­ly­mų ir dėl ryž­tin­ges­nio žings­nio, kad pri­tai­kius ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį iš tik­rų­jų mū­sų žmo­nėms lik­tų dau­giau pi­ni­gų ir jie pa­tys nu­spręs­tų, kur tuos pi­ni­gus iš­leis­ti. Taip pat džiu­gu, kad dir­ban­čioms šei­moms ir au­gi­nan­čioms vai­kus šei­moms tas ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis bus dar di­des­nis ne­gu dir­ban­tie­siems.

Ta­čiau ta­me įsta­ty­mo pro­jek­te, aiš­ku, yra ir to­kių ne vi­sai gal­būt pri­im­ti­nų da­ly­kų kaip nuo 3 tūkst. iki 500 eu­rų ne­ap­mo­kes­ti­na­mos pa­ja­mų už ver­ty­bi­nius po­pie­rius ri­bos pa­di­di­ni­mas. Mes ma­no­me, kad tai ga­li at­gra­sy­ti žmo­nes in­ves­tuo­ti į ver­ty­bi­nius po­pie­rius, ir ta­da vėl rei­kės ieš­ko­ti už­sie­nio ban­kų, ka­da ga­lė­tu­me Lie­tu­vo­je esan­čius pi­ni­gus pa­vers­ti in­dė­liais ir san­tau­po­mis ir sėk­min­gai kre­di­tuo­tis. Dėl to mes teik­si­me pa­siū­ly­mus, bet ap­skri­tai pri­ta­ria­me šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo. Ma­no­me, kad tai yra ge­ras, bet ne­pa­kan­ka­mas žings­nis į di­des­nes žmo­nių pa­ja­mas.

PIRMININKAS. Prieš no­rė­jo kal­bė­ti N. Pu­tei­kis, jo nė­ra. Bal­suo­ja­me.

Už bal­sa­vo 93, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mų nu­sta­ty­mo me­to­di­kos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo… At­si­pra­šau, Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo 17, 20 ir 21 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 24 d.

Bal­suo­si­me dėl Ak­ci­zų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Už no­rė­tų kal­bė­ti B. Vė­sai­tė. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­no­ri. Prieš – A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš­ties la­bai ge­rai, kad ak­ci­zas al­ko­ho­liui yra di­di­na­mas, bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad di­di­na­mas sim­bo­liš­kai – stip­rie­siems 2,5 %, ki­tiems šiek tiek dau­giau. Tai ver­ti­nant ke­lerių me­tų, kad ir de­šim­ties me­tų ten­den­ci­ją ir in­flia­ci­ją Lie­tu­vo­je, al­ko­ho­lis at­pi­go. Sa­kiau, kad penk­ta­die­nį aš­tun­tą va­lan­dą bu­vau nu­va­žia­vęs pa­žiū­rė­ti į vie­ną par­duo­tu­vę Vil­niaus cen­tre, kas per­ka al­ko­ho­lį ir kiek jis kai­nuo­ja. Tik­rai nu­ste­bi­no, kad jau prie par­duo­tu­vės sto­vi tam tik­ros ka­te­go­ri­jos žmo­nių ei­lė, nes vie­no tin­klo par­duo­tuvė­je tai­ko­ma 30 % ak­ci­ja už par­duo­tą al­ko­ho­lį. Kaip sa­kiau, ga­li nu­si­pirk­ti 250 mi­li­lit­rų plas­ti­ko tal­pos blo­gos ko­ky­bės bren­dį už 2,5 eu­ro, 0,5 lit­ro deg­ti­nės – už 4,60 eu­ro ir pa­na­šiai, pa­na­šiai.

Ko­le­gos, ma­ny­čiau, kad si­tu­a­ci­ja yra la­bai blo­ga, rei­kia di­din­ti ak­ci­zą bent tiek, kad al­ko­ho­lis tap­tų pra­ban­gos pre­ke, ir tas sim­bo­li­nis di­di­ni­mas, kad ir nu­ma­tant tre­jus me­tus į prie­kį, iš­ties ne­kom­pen­suos in­flia­ci­jos.

Ki­tas da­ly­kas, Sei­mas pri­ėmė, vi­siems jums ačiū, įsta­ty­mą, įkū­rė Svei­ka­tin­gu­mo fon­dą, iš ku­rio bū­tų fi­nan­suo­ja­mos vi­sos al­ko­ho­lio an­ti­rek­la­mos, ren­gi­niai ben­druo­me­nė­se, mo­kyk­lo­se, įpa­rei­go­jo Vy­riau­sy­bę nu­sta­ty­ti ak­ci­zų dy­dį, ku­ris bus at­skai­to­mas į tą fon­dą. De­ja, Vy­riau­sy­bė­je bu­vo pri­im­tas spren­di­mas skir­ti tik­tai 0,5 % į ši­tą fon­dą, tai iš­ties la­bai ma­ža su­ma. To­dėl, kad ak­ci­zas di­di­na­mas la­bai ma­žai, į Svei­ka­tin­gu­mo fon­dą at­skai­ty­mai yra mi­ni­ma­lūs, aš, bal­suo­jant dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to, su­si­lai­ky­siu. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ačiū. Bal­suo­ja­me. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Ko­le­gos, vyks­ta bal­sa­vi­mas.

Už bal­sa­vo 86, prieš – 1, su­si­lai­kė 9. Ak­ci­zų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Svars­to­me taip pat lap­kri­čio 24 d.

Bal­suo­ja­me dėl In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo 152 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. B. Vė­sai­tė. Jau ne­no­ri. Iš­si­trin­ki­te, ger­bia­mo­ji. E. Ma­siu­lis – prieš.

E. MASIULIS (LSF). Mie­lie­ji ko­le­gos, aš tik­rai no­riu at­kreip­ti vi­so Sei­mo dė­me­sį, kas šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu yra siū­lo­ma. Da­bar ga­lio­jan­čia­me įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ta, jei­gu koks nors vie­šo­sios ir pri­va­čios part­ne­rys­tės pro­jek­tas, ku­ris vir­ši­ja vals­ty­bės įsi­pa­rei­go­ji­mus 58 mln. eu­rų ver­tės, tu­ri bū­ti su­de­ri­na­mas su Sei­mu. Taip į Sei­mą at­ke­lia­vo Vilniaus–Utenos ke­lio pri­va­čios part­ne­rys­tės pro­jek­tas, ki­ti pro­jek­tai tu­rė­tų at­ei­ti ly­giai taip pat – ar tai bus oro uos­tų kon­ce­si­ja, ar ka­lė­ji­mų iš­kė­li­mas. Da­bar siū­lo­ma keis­ti ši­tą įsta­ty­mą eli­mi­nuo­jant Sei­mą iš svars­ty­mo di­de­lių vie­šų­jų ir pri­va­čių part­ne­rys­tės pro­jek­tų, nu­ma­tant biu­dže­te ben­drą su­mą, jos vi­siš­kai ne­iš­sklei­džiant ir pas­kui su­tei­kiant ga­li­my­bę vyk­do­ma­jai val­džiai jau be Sei­mo nag­ri­nė­ji­mo vyk­dy­ti vie­ną ar ki­tą pro­jek­tą. Tai aš kvie­čiu ne­pri­tar­ti to­kiam Sei­mo funk­ci­jų at­ėmi­mui, už­tik­rin­ti to­kių stam­bių pro­jek­tų, ne tiek daug mes čia, Lie­tu­vo­je, jų tu­ri­me, skaid­ru­mą, jų ana­li­zę ir pa­lik­ti ga­lio­jan­čią tvar­ką. Kvie­čiu ne­pri­tar­ti ši­tam siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me.

Už bal­sa­vo 46, prieš – 23, su­si­lai­kė 24. In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo pro­jek­tui ne­pri­tar­ta. (Bal­sai sa­lė­je)

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną I. Šiau­lie­nė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du pra­šau per­bal­suo­ti, ka­dan­gi yra tik vie­no bal­so per­sva­ra. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, skel­biu nau­ją bal­sa­vi­mą! To­kią tei­sę tu­riu. Tu­riu to­kią tei­sę kaip pir­mi­nin­kas, to­dėl skel­biu nau­ją bal­sa­vi­mą, ne pir­mą kar­tą dėl vie­no bal­so. Bal­suo­ja­me iš nau­jo.

Da­bar jau dviem bal­sais. Yra siū­ly­mas grą­žin­ti to­bu­lin­ti ar­ba at­mes­ti. Kad grą­žin­tu­me to­bu­lin­ti, bal­suo­ja­te už, kad at­mes­tu­me, bal­suo­ja­te prieš.

Siū­lo­me ini­cia­to­riams šį įsta­ty­mą pa­to­bu­lin­ti ir grįž­ti į Sei­mą.

Už – 64, prieš – 34. Tiks­liau, at­mes­ti.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­si­me dėl Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mo 2, 4 ir 10 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to.

No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Bal­suo­ja­me iš kar­to. Vyks­ta bal­sa­vi­mas dėl Vals­ty­bės sko­los įstaty­mo.

Už – 74, prieš – 1, su­si­lai­kė 22. Vals­ty­bės sko­los įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Au­di­to ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 24 d.

Bal­suo­si­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­lo nu­sta­ty­mo“ pro­jek­to. Mo­ty­vai prieš – A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš šian­dien vi­są ry­ti­nį po­sė­dį ban­dau su­vo­k­ti mi­nist­ro lo­gi­ką, ku­ris iš at­sar­gios vo­ve­rai­tės, ku­ri kau­pia at­sar­gas žie­mai, jau tam­pa tik­ru žio­gu, ku­ris vi­są va­sa­rą pra­dai­nuo­ja ir pra­šo­ka, ir ne­kau­pia at­sar­gai. Iš tik­rų­jų siū­lau ne­pritar­ti šiam nu­ta­ri­mui, ku­ris ir to­liau nu­ma­to, kad net iki 2018 m. Lie­tu­va gy­vens tu­rė­da­ma vi­du­ti­nį tiks­lą iš­lai­ky­ti biu­dže­to de­fi­ci­tą ne di­des­nį nei 1 %, tai yra ne­sie­kia­ma vi­du­ti­niu lai­ko­tar­piu su­ba­lan­suo­to biu­dže­to. O tai reiš­kia, kad iki 2018 m. biu­dže­to lė­šo­mis ne­bus kau­pia­mas vals­ty­bės re­zer­vi­nis fon­das, ku­ris ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­mas kri­zės pa­sek­mėms su­švel­nin­ti.

Aš no­riu pri­min­ti, kad Lie­tu­vos 25 me­tų is­to­ri­ja ro­do la­bai pa­pras­tą da­ly­ką, kad maž­daug kas de­šimt me­tų, t. y. 1999–2000 ir po to 2008 m., 2009 m., 2010 m. Lie­tu­vą iš­ti­ko di­de­lė pa­sau­li­nė kri­zė, ir, ma­tyt, tu­rė­tu­me lai­ky­tis sa­vo pa­tir­ties su­pra­ti­mo, kad to­kios kri­zės ga­li­my­bė kuo to­liau, tuo la­biau di­dė­ja.

Aš tik­rai ra­gin­čiau ne­pri­tar­ti šiam nu­ta­ri­mui, rei­ka­lau­ti iš Vy­riau­sy­bės daug at­sa­kin­ges­nio po­žiū­rio ne tik į ar­ti­miau­sią lai­ko­tar­pį, bet ir į to­les­nę per­spek­ty­vą. Kai ma­tau, kad ki­tais me­tais, kaip ra­šo Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas sa­vo iš­pla­tin­ta­me ofi­cia­lia­me ver­ti­ni­me, kad biu­dže­to de­fi­ci­tas ki­tais me­tais, ly­gi­nant su 2015 m., di­dė­ja be­veik dvi­gu­bai ir su­da­rys 651,5 mln. eu­rų, aš dar kar­tą ga­liu pa­kar­to­ti, kad toks Vy­riau­sy­bės po­žiū­ris tiek į ar­ti­miau­sius me­tus, tiek ir į vi­du­ti­nį lai­ko­tar­pį yra ne­at­sa­kin­go po­žiū­rio kla­si­ki­nis pa­vyz­dys. Ra­gi­nu bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. At­si­pra­šau, S. Brun­dza bu­vo už­si­ra­šęs kal­bė­ti už. Pa­ste­bė­jau! Mi­nu­tė­lę! Įjung­si­me. Mi­nu­tė­lę, Sta­sy, tuoj įjung­si­me! Pra­šau.

S. BRUNDZA (TTF). Ačiū. Ką no­rė­čiau pa­sa­ky­ti? Da­bar­ti­nis de­fi­ci­tas tik­rai nė­ra dras­tiš­kai di­de­lis. Tai vie­na.

An­tra. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ga­lė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į pa­siū­ly­mus, kaip pa­di­din­ti biu­dže­to pa­ja­mas, tai re­a­lu, ta­da de­fi­ci­tas ga­lė­tų ir iš­si­ly­gin­ti.

O kal­bant apie tuos rie­šu­tė­lius – taip, es­tai bu­vo su­kau­pę 2–3 mlrd., bet kai mes iš kri­zės iš­ėjo­me pa­si­sko­li­nę 30 mlrd. Lt, nu­ste­ke­nę pen­si­nin­kus… Ne­ma­nau, kad čia la­bai daug tam rei­kė­tų sme­ge­nų.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me.

Už bal­sa­vo 59, prieš – 20, su­si­lai­kė 19. Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­lo nu­sta­ty­mo“ pro­jek­tui pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 24 d.

Re­pli­ką po bal­sa­vi­mo, Ri­man­tai? R. J. Da­gys. Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tie­siog ne­ga­liu ne­ap­gai­les­tau­ti, iš­klau­sęs ko­le­gos pa­mąs­ty­mus, koks bu­vo ne­reikš­min­gas es­tų re­zer­vo fon­das. Jo bu­vi­mas kaip tik lei­do es­tams ne­ma­žin­ti pen­si­jų, o mes su mi­nus 3 mlrd. sky­le tu­rė­jo­me tą da­ry­ti. Ir tai jums ne­reikš­min­ga? Tie­siog ap­gai­lė­ti­nas jū­sų ko­men­ta­ras. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Rim­ti pa­reiš­ki­mai.

Svars­to­me Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2016 me­tų, 2017 me­tų ir 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų kon­so­li­duo­tos vi­su­mos pla­nuo­ja­mų ro­dik­lių“ pro­jek­tą. Mo­ty­vai prieš – A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (LSF). La­bai dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tie­sų aš pa­si­sa­kau prieš tai, ko ne­su­pran­tu. To­kio tre­jų me­tų pla­na­vi­mo į prie­kį, pri­si­pa­žin­siu są­ži­nin­gai, ne­su­pran­tu. Aš pri­si­me­nu, kai pa­na­šius fi­nan­si­nius biu­dže­to ro­dik­lius 2014 m. mes tvir­ti­no­me, ro­dos, 2015–2016 m., ta­da, pa­me­nu, fi­nan­sų mi­nist­ras kal­bė­jo apie ga­li­my­bę, bū­ti­ny­bę 2016 m. tu­rė­ti su­ba­lan­suo­tą biu­dže­tą, fak­tiš­kai ne­tu­rė­ti de­fi­ci­to, siek­ti at­sa­kin­gos fi­nan­si­nės, fis­ka­li­nės po­li­ti­kos ir pa­na­šiai, kad bū­tu­me pa­vyz­džiu ne tik vi­sai Eu­ro­pai, bet ir sa­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiams.

Šian­dien mi­nist­ras iš tri­bū­nos pa­sa­ko­ja vi­siš­kai ką ki­ta, sa­ko, kad de­fi­ci­tas ga­li bū­ti ga­na di­de­lis, kad tai ga­li bū­ti kaip sti­mu­las eko­no­mi­kai ir pa­na­šiai. Aš sa­vęs ir jū­sų vi­sų klau­siu la­bai pa­pras­to klau­si­mo – ką mes ta­da pri­imi­nė­jo­me 2014 m. ir ko­kius fi­nan­si­nius ro­dik­lius mes ta­da tvir­ti­no­me? Ta­da klau­si­mas, kiek rim­tai mes pro­jek­tuo­ja­me sa­vo at­ei­tį, sa­vo biu­dže­ti­nę at­ei­tį bent dve­jiems me­tams į prie­kį?

At­sa­ky­mas per­ša­si pats – mes vi­siš­kai ne­rim­tai ir ne­at­sa­kin­gai žiū­ri­me į tą da­ly­ką. Rim­tai ir at­sa­kin­gai žiū­rė­ti gal­būt ir ne­ga­li­ma, nes Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ar ne­tu­ri, ar ne­no­ri tu­rė­ti rim­tų fi­nan­si­nių, ana­li­ti­nių cen­trų ar rim­to fi­nan­si­nio ir ana­li­ti­nio po­žiū­rio tam, kad vie­ną kar­tą rim­tai su­pla­nuo­tų ir at­sa­kin­gai su­pla­nuo­tų bū­si­mus fi­nan­si­nius ro­dik­lius.

Šian­dien mes pa­pras­čiau­siai gaiš­ta­me lai­ką, už­si­i­mi­nė­ja­me tuo, kas po dve­jų me­tų ga­li at­ro­dy­ti kaip ga­na juo­kin­gas da­ly­kas. Štai šian­dien juo­kin­gai at­ro­do fi­nan­sų mi­nist­ro pa­sa­ky­mai, kad de­fi­ci­tą rei­kia di­din­ti, kai 2014 m. šne­kant tuo pa­čiu klau­si­mu, apie ku­rį mes šne­ka­me da­bar, bu­vo vi­siš­kai ki­to­kios kal­bos, to­dėl siū­lau pa­ro­dy­ti Sei­mo po­zi­ci­ją, kad tuš­čiais da­ly­kais mes ne­už­si­i­mi­nė­ja­me, ir ne­pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės siū­lo­mam įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me.

Už bal­sa­vo 59, prieš – 24, su­si­lai­kė 13. Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2016 me­tų, 2017 me­tų ir 2018 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų kon­so­li­duo­tos vi­su­mos pla­nuo­ja­mų rodik­lių“ pro­jek­tui pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­tetas, pa­pil­do­mas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Pla­nuo­ja­ma svars­ty­ti lap­kričio 24 d.

 

13.08 val.

Vals­ty­bės iž­do įsta­ty­mo Nr. I-712 1 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo ket­vir­tuo­ju1 skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3637, Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2002 m. ge­gu­žės 30 d. nu­ta­ri­mo Nr. IX-912 „Dėl Re­zer­vi­nio (stabiliza­­vi­­­mo) fon­do nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-3638, Valsty­bei ir sa­vi­val­dy­bėms pri­klau­san­čių ak­ci­jų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-480 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3639, Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-480 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-792 2 straips­nio pakeiti­­­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3640, Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo Nr. VIII-729 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3641, Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo Nr. I-430 3, 13, 22 ir 26 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3642, Ga­ran­ti­nio fon­do įsta­ty­mo Nr. VIII-1926 įsta­ty­mo pro­je­k­tas Nr. XIIP-3643, Vals­ty­bės pa­ra­mos dau­gia­bu­čiams na­mams atnaujinti (moderni­­zuo­ti) įsta­ty­mo Nr. I-2455 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP‑3644, Lab­da­ros ir pa­ra­mos įsta­ty­mo Nr. I-172 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3645, Vie­šo­jo sek­to­riaus at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo Nr. X-1212 2 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3646 (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, svars­ty­si­me 1-4 kom­plek­si­nį klau­si­mą. Ja­me yra de­šimt įsta­ty­mų, to­dėl kvie­čiu re­gist­ruo­tis vi­sus į vie­ną, o ne į at­ski­rus, kad vėl ne­bū­tų nesu­si­pra­ti­mų. Vals­ty­bės iž­do įsta­ty­mo, Sei­mo nu­ta­ri­mo, Vals­ty­bei ir sa­vi­val­dy­bėms pri­klau­san­čių ak­ci­jų pri­va­ti­za­vi­mo, Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo, Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo, Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo, Ga­ran­ti­nio fon­do, Vals­ty­bės pa­ra­mos dau­gia­bu­čiams, Lab­da­ros ir pa­ra­mos ir Vie­šo­jo sek­to­riaus at­skai­to­my­bės įsta­ty­mų pro­jek­tai. Pra­šau, mi­nist­re.

R. ŠADŽIUS. Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Leis­ki­te man iš kar­to pri­sta­ty­ti vi­sus įsta­ty­mus. Ko­dėl at­si­ra­do ši­tas pa­ke­tas? Dvi prie­žas­tys. Vie­na – pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­sas, ku­ris kla­si­ki­niu su­vo­ki­mu, ko­kį mes jį ma­tė­me nuo 1990–1991 m., fak­tiš­kai už­si­bai­gė. 2009 m. į Pri­va­ti­za­vi­mo fon­dą bu­vo dar gau­ta 218 mln. eu­rų pa­ja­mų, 2010 m. – jau tik apie 11 mln., 2012 m. – 3,5 mln. ir 2013–2014 m., jei­gu ne­skai­čiuo­si­me iš anks­čiau at­ėju­sių 14 mln., tik 3 mln. eu­rų pa­ja­mų. Vi­sam tam mums rei­kė­jo lai­ky­ti Vals­ty­bės tur­to fon­dą, ku­rio veik­los są­nau­dos pas­ta­rai­siais me­tais su­ės­da­vo apie ket­vir­tį vi­sų pri­va­ti­za­vi­mo pa­ja­mų. Tik­rai ne­ra­cio­na­lu to­liau ši­tą sche­mą lai­ky­ti, bet vals­ty­bės tur­to, ne­rei­ka­lin­go vals­ty­bės reik­mėms, yra, bu­vo ir bus. Tai yra ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, že­mė, ak­ci­jos kai ku­rio­se vals­ty­bės val­do­mo­se įmo­nė­se. Dėl to bu­vo su­gal­vo­ta ant­rą­jį tiks­lą įgy­ven­din­ti ši­to­mis pa­ja­mo­mis, ku­rios at­ei­na par­duo­dant ret­kar­čiais pa­si­tai­kan­tį vals­ty­bei ne­rei­ka­lin­gą jos funk­ci­joms vyk­dy­ti tur­tą, pra­dė­ti pil­dy­ti Re­zer­vi­nį sta­bi­li­za­vi­mo fon­dą, ku­ris ir anks­čiau iš Pri­va­ti­za­vi­mo fon­do bu­vo pil­do­mas. Taip nu­sta­ty­ti im­pe­ra­ty­viai, kad 50 % pa­ja­mų, ku­rios at­ei­na pri­va­ti­za­vus vals­ty­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čius ak­ci­jų pa­ke­tus, vie­šo auk­cio­no bū­du par­da­vus vals­ty­bės ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ir ki­tus ne­kil­no­ja­mus daik­tus, vals­ty­bės že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės skly­pus, taip pat 50 % vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių su­mo­kė­tų di­vi­den­dų iš kar­to bū­tų pa­dė­ta į at­sar­gą, ku­ri bū­tų spe­cia­liais bū­dais in­ves­tuo­ja­ma la­bai sau­giai ir ku­ri bū­tų kaip at­sar­gos sis­te­ma, kaip gel­bė­ji­mo, sau­gos pa­gal­vė, ku­ri pa­dė­tų vals­ty­bei kom­pen­suo­ti, grą­žin­ti­nai kom­pen­suo­ti ar at­kur­ti fi­nan­si­nius srau­tus, at­si­ti­kus ne­nu­ma­ty­tiems įvy­kiams pa­sau­lio rin­ko­se, kai ne­įma­no­ma pa­si­sko­lin­ti, bent lai­ki­nai, kol mes gau­tu­me Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mo pa­ra­mą, ar­ba Kon­s­titu­ci­nio įsta­ty­mo dėl fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo nu­ma­ty­tais at­ve­jais, kai at­ei­na di­de­lė re­ce­si­ja, iš­leis­ti ši­tas lė­šas, jo­mis ne­grįž­ta­mai fi­nan­suo­ti vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­das.

Nu­ma­to­ma, kad ki­tais me­tais pa­gal ma­no jau jums pa­teik­tą Vals­ty­bės biu­dže­to įsta­ty­mo pro­jek­tą į šį fon­dą pa­pil­do­mai pa­kliū­tų 54 mln. eu­rų. Tai pra­džia, tai dar nė­ra di­de­lė su­ma, ku­ri kar­di­na­liai iš­spręs­tų bet ko­kią vals­ty­bės pro­ble­mą. Bet, ma­nau, tai ge­ra pra­džia, lai­kui bė­gant mes su­for­muo­tu­me iš tik­rų­jų pa­ti­ki­mą re­sur­są, mū­sų pa­čių val­do­mą re­sur­są, pa­gal ati­tin­ka­mus pa­čius aukš­čiau­sius in­ves­ta­vi­mo stan­dar­tus in­ves­tuo­ja­mą, kad jis neš­tų ir tam tik­ras pa­ja­mas. To­dėl pra­šy­čiau jū­sų pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo vi­sam įsta­ty­mo pro­jek­tų pa­ke­tui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­si­mams 10 min. A. Ku­bi­lius. Pra­šom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš tik­rų­jų pri­tar­da­mas pa­čiai idė­jai ir pa­čiam prin­ci­pui, no­rė­čiau ke­le­tą klau­si­mų, ka­dan­gi aš už­si­ra­šęs dar ir dėl ly­di­mų­jų. Pir­mas ma­no klau­si­mas bū­tų la­bai pa­pras­tas. Jūs čia prieš tai kal­bė­jo­te, kad šį Re­zer­vo fon­dą kaup­si­te ne biu­dže­to lė­šo­mis. Vis iš jū­sų skam­ba, aš ke­lin­tą kar­tą gir­džiu, ir net pa­si­tik­ri­nau nu­ta­ri­me ir iš tik­rų­jų ma­tau, kad nu­ta­ri­me aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad, ša­lia jū­sų var­din­tų šal­ti­nių, ir ati­tin­ka­mų me­tų Vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­me nu­ma­ty­ta per­ves­ti į fon­dą per­tek­li­nio vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mus. Tai ko­dėl jūs nuo to vis bė­ga­te? Čia vie­na da­lis klau­si­mo.

An­tra da­lis klau­si­mo. Žiū­rė­da­mi į (tą aš sa­kiau prieš tai) kas 10 me­tų pa­si­kar­to­jan­čias pa­sau­li­nes kri­zes, plius mi­nus, ga­li­me spė­lio­ti, ka­da ir iš kur at­eis ki­ta.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis An­driau, mi­nu­tė.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš sa­kiau, kad aš už­si­ra­šęs. Tuoj pat bai­giu. Sa­ky­ki­te, jū­sų ma­ny­mu, ko­kio dy­džio re­zer­vą, ly­gi­nant su BVP, pro­cen­tais Lie­tu­va tu­rė­tų tu­rė­ti, kad jaus­tų­si sau­gi? Ar jūs ne­ma­no­te, kad toks pro­cen­tas, aš ma­ny­čiau, kad tai ga­lė­tų bū­ti apie 3 %, to­kiu at­ve­ju…

PIRMININKAS. Vis­kas. Ger­bia­mie­ji, gerb­ki­te ki­tus, 10 min. klau­si­mams. Pra­šom, mi­nis­t­re. (Bal­sai sa­lė­je)

R. ŠADŽIUS. Ger­bia­ma­sis An­driau, aš pa­mė­gin­siu at­sa­ky­ti ir į pas­ku­ti­nę klau­si­mo da­lį, ku­rią pa­mė­gi­nau at­spė­ti.

Pir­miau­sia aš mi­nė­jau, kad biu­dže­to, o ne mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šo­mis. Man at­ro­do, tai yra es­mi­nis ele­men­tas, kad pa­grin­di­nės įplau­kos da­bar, kol mū­sų biu­dže­tas nė­ra su­ba­lan­suo­tas ir yra de­fi­ci­ti­nis… kad mes mo­kes­čių lė­šų tam ne­nau­do­tu­me, o nau­do­tu­me pa­ja­mas iš vals­ty­bės val­do­mo tur­to (ar jį pri­va­ti­zuo­jant, ar pa­da­li­nant tarp vals­ty­bės biu­dže­to reik­mių ir ši­to fon­do reik­mių di­vi­den­dus iš vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių).

Dėl sau­gu­mo. Dėl sau­gu­mo yra ke­li ele­men­tai. Es­ti­jos pa­vyz­dys pa­ro­dė, kad gal­būt yra svei­ka tu­rė­ti maž­daug 10 % BVP re­zer­vą. 54 mln. eu­rų, ku­riuos mes pla­nuo­ja­me per­ves­ti ki­tais me­tais, nė­ra ta di­džio­ji su­ma, ne­vir­ši­ja dvie­jų de­šim­tų­jų pro­cen­to nuo BVP. Su­si­da­rius si­tu­a­ci­jai, kai biu­dže­tas bus su­ba­lan­suo­tas ir at­si­ras pa­pil­do­mų pa­ja­mų, vir­ši­jan­čių iš­lai­das, be abe­jo, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas (ir tik ji­sai), nu­sta­ty­da­mas asig­na­vi­mus į ši­tą fon­dą, ga­lės ap­si­spręs­ti, kiek į jį per­ves­ti. 3 % BVP bū­tų ge­ras tiks­las.

Yra vie­na pro­ble­ma, su ku­ria su­si­dū­rė vi­sos ša­lys, tu­rin­čios pa­na­šius fon­dus. Tai kas ir ka­da tas blo­gie­tis sa­vo rak­te­liu ati­da­ro du­re­les? Su tuo su­si­dū­rė ir Ru­si­ja, ku­ri yra su­kau­pu­si di­de­lį fon­dą iš na­tū­ra­lių sa­vo iš­tek­lių. Nor­ve­gai, ku­rie ir­gi yra su­kau­pę di­de­lį fon­dą iš pre­ky­bos naf­ta ir du­jo­mis. Es­ti­jo­je ly­giai taip pat bu­vo la­bai rim­tas klau­si­mas, ar mes jau čia ati­da­ro­me tuo rak­te­liu ši­tą re­zer­vą, ar ne.

Bet re­zer­vas, kaip sau­gu­mo ga­ran­tas, kaip pas­ku­ti­nė ins­tan­ci­ja, iš ku­rios ga­li­ma pa­čią juo­džiau­sią die­ną pa­si­sko­lin­ti, tu­rė­tų bū­ti, ir nė­ra itin svar­bu, ko­kio dy­džio. Bet 3 % BVP, aš su­tin­ku, bū­tų tam tik­ras tiks­li­nis ly­gis, ku­rį bū­tų ga­li­ma po­li­tiš­kai pri­im­ti.

PIRMININKAS. Dar kar­tą pra­šau mi­nist­rą trum­pin­ti at­sa­ky­mus. Klau­sia B. Vė­sai­tė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, ma­no klau­si­mas dėl pa­ra­mos dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jai. Sa­ky­ki­te, ar kei­čia­si žai­di­mo tai­syk­lės, ką jūs kei­čia­te ta­me įsta­ty­me?

R. ŠADŽIUS. Vi­si ly­di­mie­ji įsta­ty­mai, ku­rių yra daug, duo­da nuo­ro­dą, kad tam tik­ras fon­das, šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju Dau­gia­bu­čių na­mų pa­ra­mos fon­das ar dar koks fon­das, kaip pa­ja­mų šal­ti­nį tu­ri Pri­va­ti­za­vi­mo fon­dą. Ka­dan­gi Pri­va­ti­za­vi­mo fon­dą, kaip to­kį, mes nai­ki­na­me, tai kaip pa­ja­mų šal­ti­nį tų fon­dų mes jį tu­ri­me iš­brauk­ti. Tai tech­ni­niai pa­tai­sy­mai.

PIRMININKAS. Klau­sia R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš pa­tei­ki­mo šių me­tų biu­dže­to ir jo san­da­ros vi­siš­kai aiš­ku, kad „Sod­ros“ re­zer­vo fon­do mes ne­su­for­muo­si­me, nes jis šiuo me­tu for­muo­ja­mas de­fi­ci­ti­nis, fon­do re­zer­vas ne­for­muo­ja­mas, va­di­na­si, tu­rė­si­me vien tik jū­sų Re­zer­vo fon­dą, ku­rį jūs ku­ria­te vals­ty­bė­je. Jūs ten per­ve­da­te 54 mln., va­di­na­si, kri­zės at­ve­ju tai yra 5 eu­rai pen­si­jos, bū­tų ga­li­ma to­kį dy­dį amor­ti­zuo­ti. Ar ne­at­ro­do, kad yra per­ne­lyg kuk­lūs už­mo­jai, nes so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mos iš­šū­kiai, ku­riuos da­bar tu­rės ir ši­tas fon­das amor­ti­zuo­ti, lau­kia daug di­des­ni, jei­gu kas nors at­si­tiks eko­no­mi­kai, o po­žy­mių yra. Duok Die­ve, kad ne­įvyk­tų.

R. ŠADŽIUS. Ačiū už klau­si­mą. Pri­ta­riu jums, jū­sų pas­ku­ti­nei fra­zei, tik­rai ne­ma­nau, kad ki­tų me­tų lap­kri­tį ar spa­lį kas nors to­kio įvyks, kad mums pri­reiks šį fon­dą iš kar­to iš­nau­do­ti. Aiš­ku, jis tuo­met bus ne­la­bai di­de­lis, bet ma­nau, kad pro­tin­ga pa­dė­ti pa­grin­dą ši­tam kau­pi­mui. Be abe­jo, to­bu­lin­ti kau­pi­mą ir kau­pi­mo me­cha­niz­mus, su­si­da­rius ge­res­nėms są­ly­goms, su­ba­lan­sa­vus ir tu­rint vie­šų­jų fi­nan­sų per­tek­lių, bū­tų ga­li­ma ir rim­čiau, tą fon­dą for­muo­ti. Vė­liau ga­li­ma pa­gal­vo­ti ir apie jo nau­do­ji­mo bū­dus. Sa­ky­ki­me, kaip vie­na iš funk­ci­jų, ku­rią jis to­li­mes­nė­je at­ei­ty­je ga­lė­tų vyk­dy­ti, ma­nau, bū­tų ir „Sod­ros“ re­zer­vas.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, aš čia, tru­pu­tį kai­riau. Aš vis dėl­to no­rė­jau pa­klaus­ti apie jū­sų tei­kia­mo mo­de­lio iš­ties ga­na di­de­lį re­zer­vą. Tai yra „NT val­dos“, yra to­kia ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je, kaž­ka­da tur­tas bu­vo per­duo­tas. Ji da­bar ver­ti­na­ma 100 mln. eu­rų, gry­no pel­no už­dir­ba 0,6 mln. eu­ro. Tai ka­pi­ta­lo grą­ža yra men­ku­tė­lė, men­ku­tė­lė. Ar ne­ma­no­te, kad tas tur­tas, ku­ris nau­do­ja­mas pa­gal reg­la­men­tus, jų pa­čių įsta­tus… yra kon­ku­ruo­ti su pri­va­čiu ver­slu, val­dant vals­ty­bės tur­tą, yra di­de­lė pra­ban­ga. Ką gal­vo­ja­te da­ry­ti? Ar iš­nau­do­si­te tą re­zer­vą? Ačiū.

R. ŠADŽIUS. „NT val­dos“ yra duk­te­ri­nė „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ įmo­nė, „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ hol­din­go. Pri­min­čiau ir pa­gir­čiau „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ hol­din­gą, tai yra di­džiau­sia vals­ty­bės val­do­ma įmo­nė, mo­kan­ti di­džiau­sią su­mą di­vi­den­dų du kar­tus per me­tus. O jau tie di­vi­den­dai yra da­li­na­mi pu­siau: pu­sė pa­kliū­tų į šį Re­zer­vo fon­dą, ki­ta pu­sė pa­kliū­tų į vals­ty­bės biu­dže­tą ei­na­mo­sioms vals­ty­bės biu­dže­to reik­mėms fi­nan­suo­ti. To­dėl tai, ką jūs sa­ko­te, vi­siš­kai ne­pri­eš­ta­rau­ja tam, ką aš siū­lau. Tie­siog tam tik­ra tvar­ka, jei ne­rei­ka­lin­gas tur­tas bū­tų „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ re­a­li­zuo­tas ir jis duo­tų pa­ja­mų, tos pa­ja­mos pa­kliū­tų į „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ pel­ną per ati­tin­ka­mus duk­te­ri­nės įmo­nės mo­kė­ji­mus, ir di­vi­den­dų pa­vi­da­lu 50 % pa­kliū­tų į vals­ty­bės biu­dže­tą, o 50 % – į šį Re­zer­vo fon­dą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. A. Ma­tu­le­vi­čius.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš ko­kių lė­šų bus fi­nan­suo­ja­mi Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mai dėl biu­dže­to pro­jek­to? Ir ar ne­ža­da­ma šiais me­tais at­si­sa­ky­ti tos ne­la­bai pa­trauk­lios prak­ti­kos, kai pa­siū­ly­mo li­ki­mą nu­lem­da­vo ne jo ra­cio­na­lu­mas, o tai, ar pri­klau­so, ar ne­pri­klau­so val­dan­čia­jai dau­gu­mai? Ačiū.

R. ŠADŽIUS. Ties­mu­kai, ka­dan­gi svars­to­me šį pa­ke­tą, tik­rai Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mai iš šio Re­zer­vo fon­do ne­bū­tų fi­nan­suo­ja­mi. O rim­tai at­sa­ky­da­mas į jū­sų klau­si­mą, tai aš mi­nė­jau, kad mes tu­ri­me vyk­dy­ti iš­lai­dų au­gi­mo tai­syk­lę, ku­ri ri­bo­ja mū­sų ga­li­my­bę 2016 m. iš­leis­ti dau­giau. Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mai tu­ri bū­ti fi­nan­suo­ja­mi su­ma­ži­nant, at­si­sa­kant ko­kių nors ki­­tų iš­lai­dų.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis klau­sia A. Ma­zu­ro­nis, ku­ris ža­dė­jo po­sė­džio pir­mi­nin­ko pa­var­dės ne­mi­nė­ti.

A. MAZURONIS (LSF). Tik­rai ne, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš tie­sų ma­no nuo­mo­nė la­bai ge­ra, la­bai svei­kin­ti­na idė­ja. Ją bu­vo ga­li­ma re­a­li­zuo­ti gal­būt šiek tiek anks­čiau, bet ką pa­da­ry­si, ge­riau vė­liau ne­gu nie­ka­da. Bet klau­si­mas la­bai pa­pras­tas. Sa­ky­ki­te, koks fon­do pa­nau­do­ji­mo me­cha­niz­mas yra nu­ma­ty­tas? Ar už­ten­ka Vy­riau­sy­bės spren­di­mo, ar rei­kia Sei­mo ko­kio nors spren­di­mo, ar pa­pras­ta bal­sų dau­gu­ma? Jūs mi­nė­jo­te Nor­ve­gi­jos fon­dą, aš ne per se­niau­siai, prieš po­rą sa­vai­čių, bu­vau Nor­ve­gi­jo­je, te­ko šne­kė­ti su Nor­ve­gi­jos ko­le­go­mis, tai kiek jie pa­sa­ko­jo, kad to fon­do pa­nau­do­ji­mo me­cha­niz­mai yra ga­nė­ti­nai su­dė­tin­gi tam, kad eli­mi­nuo­tų tų po­li­ti­nių cik­lų ar po­li­ti­nės kai­tos ga­li­my­bę.

R. ŠADŽIUS. Pui­kus klau­si­mas. Ačiū už jį. Yra fon­do val­dy­ba, ku­ri, tie­sa, tu­ri pri­im­ti spren­di­mus va­do­vau­da­ma­si tei­sės ak­tais. O tur­būt pa­grin­di­nis šiuo at­ve­ju tei­sės ak­tas, ku­ris reg­la­men­tuo­tų fon­do ati­da­ry­mą ne­grą­žin­ti­nam pa­nau­do­ji­mui, tai yra kon­sti­tu­ci­nis Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mas. Jis nu­sta­to la­bai griež­tai są­ly­gas, ku­rioms esant ga­li­ma bū­tų iš prin­ci­po nau­do­ti šio fon­do lė­šas, o to­kios si­tu­a­ci­jos bu­vi­mą tu­ri au­to­ri­te­tin­gai pa­tvir­tin­ti biu­dže­to kon­tro­lės ins­ti­tu­ci­ja, ku­rios funk­ci­jas Lie­tu­vo­je vyk­do Vals­ty­bės kon­tro­lė, ne­pri­klau­so­ma ins­ti­tu­ci­ja.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju mi­nist­rui už at­sa­ky­mus.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ka­dan­gi mes vė­luo­ja­me, aš no­riu pa­klaus­ti. Ar ga­li­me už vi­sus, ar dėl kiek­vie­no? Už vi­sus. Aš dau­giau­sia gir­džiu, kad už vi­sus. Už­si­ra­šo­te, kad vie­nas – už, vie­nas – prieš. Ga­li­me, kad du – už, du – prieš. Su­trum­pin­tu­me lai­ką for­ma­liai. A. Ku­bi­lius kal­ba už. Ži­nau, kad jūs už­si­ra­šęs dėl pir­mo įsta­ty­mo. Pra­šom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­no pir­ma pa­sta­ba. Ki­tą kar­tą svars­tant biu­dže­tą ne­spaus­ki­te su A. Sy­so 5 min. Biu­dže­tą vie­ną­kart per me­tu­s svars­to­me. Nie­ko čia dau­giau rim­to ne­vei­kia­me.

Ant­ras da­ly­kas. Tik­rai pri­ta­riu dėl Re­zer­vo fon­do su­da­ry­mo ir jo stip­ri­ni­mo. Bet ly­giai taip pat siū­ly­čiau gal­vo­ti apie tai, kad mes aiš­kiai su­vok­tu­me, ko­kio Re­zer­vo fon­do, tu­rin­čio il­ga­lai­kį tiks­lą, mes no­ri­me Lie­tu­vo­je. Kaip ro­do ir tai, ko prieš tai klau­sė A. Ma­zu­ro­nis, kai kal­bė­jo­me apie tri­me­tį pla­na­vi­mą, kad tri­me­tis pla­na­vi­mas biu­dže­to klau­si­mais ne­vei­kia, tie skai­čiai, ku­riuos mes čia pa­tvir­ti­no­me, nie­ko ne­reiš­kia. Jie la­bai leng­vai pa­si­kei­čia. Jei mes su­ge­bė­tu­me api­brėž­ti, ko­kį Re­zer­vo fon­dą tam, kad ap­si­sau­go­tu­me nuo ga­li­mų kri­zių, mes Lie­tu­vo­je no­rė­tu­me pa­siek­ti, tai tai mus sta­bi­li­zuo­tų dėl mū­sų pa­čių il­ga­me­čių pro­jek­ci­jų.

Kaip ro­do ki­tos sri­tys, mes pa­ma­tė­me po­ten­cia­liai ge­o­po­li­ti­nę kri­zę, Ru­si­jos ag­re­si­ją Uk­rai­no­je, la­bai grei­tai vi­si su­ta­rė­me, kad tu­ri­me 2 % skir­ti gy­ny­bai, ir to par­ti­jų su­si­ta­ri­mo lai­ko­mės. Čia ga­li­me pa­svei­kin­ti ir fi­nan­sų mi­nist­rą, ir Vy­riau­sy­bę. Jei mes pa­siek­tu­me to­kį pat su­si­ta­ri­mą, kad dėl to, jog iš­veng­tu­me skaus­min­gų glo­ba­lių fi­nan­si­nių kri­zių pa­sek­mių, mes su­ta­ria­me, kad Re­zer­vo fon­das tu­ri bū­ti ar 3 %, ar 5 %, ar dar ge­riau 10 %, gal­būt to­kį skai­čių net įra­šy­tu­me į ku­rį nors tei­sės ak­tą, aš ma­nau, kad mes tik­rai pa­da­ry­tu­me ge­rą dar­bą, pa­ga­liau pa­si­mo­kę pa­tys iš sa­vo anks­čiau pa­tir­tų pro­ble­mų, kai at­ei­da­vo­me į pa­sau­li­nes kri­zes, ku­rių at­si­ra­di­mas vi­sai nuo mū­sų ne­pri­klau­so, toms kri­zėms vi­sai ne­pa­si­ren­gę. Tai pa­ga­liau rei­kia tre­čiai kri­zei, ku­ri vis tiek at­eis, jau bū­ti pa­si­ren­gus. To­dėl ra­gi­nu su­tar­ti dėl to, ko­kio dy­džio fon­das tu­ri bū­ti, žiū­rint į ke­lerių me­tų per­spek­ty­vą.

PIRMININKAS. Ačiū An­driui Ku­bi­liui, tik no­riu pa­sa­ky­ti. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš, kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kas, tik vyk­dau jū­sų pri­im­tą dar­bo­tvarkę. O dar­bo­tvarkėje yra su­ra­šy­tas lai­kas. Aš sa­vi­veik­la ne­už­si­i­mu. Pa­si­tvir­ti­no­me dar­bo­tvarkę ir mes jau vė­luo­ja­me. Ka­dan­gi kal­ban­čio­jo prieš R. J. Da­gio nė­ra, bal­suo­ja­me dėl vi­so 1-4 klau­si­mo pa­ke­to. (Bal­sai sa­lė­je)

Už bal­sa­vo 70: prieš – 1, su­si­lai­kė 6. 1-4 pro­jek­tų pa­ke­tui, ku­rį su­da­ro de­šimt įsta­ty­mų pro­jek­tų, po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Vy­riau­sy­bė siū­lo svars­ty­ti sku­bos tvar­ka. Ar ne­bus prieš­ta­rau­jan­čių? Nė­ra. Ačiū.

Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Au­di­to ko­mi­te­tas dėl vi­sų de­šim­ties įsta­ty­mų. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 12 d. Man pa­ta­rė, pa­ro­dė, kad dėl Dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to pa­pil­do­mas yra dar Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Dė­ko­ja­me.

 

13.27 val.

Mo­kes­čio už vals­ty­bi­nius gam­tos iš­tek­lius įsta­ty­mo Nr. I-1163 6 straips­nio, 1 ir 2 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3471 (pa­tei­ki­mas)

 

Svars­to­me Mo­kes­čio už vals­ty­bi­nius gam­tos iš­tek­lius įsta­ty­mo 6 straips­nio, 1 ir 2 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-3471. Pra­ne­šė­jas tu­rė­tų bū­ti mi­nist­ras K. Tre­čio­kas, bet yra pa­va­duo­to­jas. Pra­šom. Vi­ce­mi­nist­ras A. Ge­ne­vi­čius. Pra­šom.

A. GENEVIČIUS. La­ba die­na, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke ir Sei­mo na­riai. Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma pa­di­din­ti mo­kes­čių ta­ri­fą gin­ta­rui nuo 20,20 eu­ro iki 280 eu­rų smul­kes­nei frak­ci­jai ir 900 eu­rų stam­bes­nei frak­ci­jai, įver­ti­nus šių iš­tek­lių iš­au­gu­sią rin­kos ver­tę, ri­bo­tą iš­tek­lių kie­kį bei ga­vy­bos vie­tą, ku­ri yra, na, ta vie­ta pas mus yra UNESCO sau­go­ma te­ri­to­ri­ja.

To­liau. Nu­sta­ty­ti at­ski­rą mo­kes­čio ta­ri­fą už pa­vir­ši­nį van­de­nį, nau­do­ja­mą su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų im­por­to ter­mi­na­lo veik­lai. Jis bū­tų de­šimt kar­tų ma­žes­nis už ter­mi­na­lo mo­ka­mą ta­ri­fo dy­dį, nes šian­dien jis yra pri­ly­gin­tas pra­mo­nei ir že­mės ūkiui. Šis van­duo yra nau­do­ja­mas ag­re­ga­tui au­šin­ti, jis grįž­ta vi­sai šva­rus at­gal į tą pa­tį van­de­nį, iš kur pa­im­tas. Siū­lo­ma su­ma­žin­ti de­šim­čia kar­tų, t. y. da­bar ta­ri­fas bu­vo 0,003 eu­ro ct/m3, iki 0,0003 eu­ro ct/m3. Tai leis­tų su­ma­žin­ti ir ši­to ter­mi­na­lo pa­nau­do­ji­mo naš­tą.

To­liau. Pa­keis­ti in­dek­sa­vi­mo tvar­ką ir nu­sta­ty­ti, kad ba­zi­niai mo­kes­čio ta­ri­fai bū­tų in­dek­suo­ja­mi pa­gal nau­ją 2014 m. at­skai­tos lai­ko­tar­pį, sie­kiant įver­tin­ti ta­ri­fo po­ky­tį dėl in­flia­ci­jos lai­ko­tar­piu nuo 2014 m. gruo­džio mė­ne­sio iki 2005 m., ta­me tar­pe. Va­di­na­si, nu­sta­to­mi ba­zi­niai mo­kes­čio ta­ri­fai bu­vo pa­dau­gin­ti iš to lai­ko­tar­pio in­dek­sa­vi­mo ta­ri­fo. Ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti pa­vyz­dį. Įsta­ty­me da­bar ta­ri­fas žvy­ro, ku­ri yra po­pu­lia­riau­sia me­džia­ga ir la­bai daž­nai nau­do­ja­ma, yra 0,32 eu­ro ct už ku­bi­nį met­rą, ku­ris skai­čiuo­jant mo­kes­tį dau­gi­na­mas iš in­dek­so 1,372 ir gau­na­mas dy­dis 0,44 eu­ro ct už ku­bi­nį met­rą. Tai ir yra in­dek­suo­tas ta­ri­fas, pa­gal ku­rį mo­ka­mas mo­kes­tis. To­dėl įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma in­dek­suo­ti fik­suo­tus ta­ri­fus, kad biu­dže­tas ne­pra­ras­tų 37 % įplau­kų. Įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad ta­ri­fas 0,44 eu­ro ct už ku­bi­nį met­rą, to­liau dau­gi­na­ma, na, 0,32 dau­gi­na­ma iš 1,372, gau­na­mas tas ta­ri­fas, ir dau­gi­na­mas iš kai­nų in­dek­so, ku­ris kei­čia­si kiek­vie­nais me­tais ir nu­sta­to­mas sta­tis­ti­niu bū­du. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia P. Sau­dar­gas. Klau­si­mams 10 mi­nu­čių.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, su­pran­ta­ma, ma­no klau­si­mas dėl gin­ta­ro. Bu­vo iš­sa­ky­ti mo­ty­vai, kad ne­va sau­go­mos te­ri­to­ri­jos, UNESCO, pa­vel­das, mū­sų pa­kran­tės, ke­lia ne­ri­mą, tai ga­li­ma su­pras­ti, kad mes tu­ri­me sau­go­ti sa­vo gin­ta­rą, nors tur­būt Lie­tu­vos vi­zi­ti­nė kor­te­lė yra bū­tent gin­ta­ro pra­mo­nė ir pa­na­šiai.

Ma­no klau­si­mas. Kas to­kio dras­tiš­ko at­si­ti­ko vals­ty­bė­je, kad mo­kes­tis di­di­na­mas ke­lias­de­šimt kar­tų, nes vi­si ki­ti ta­ri­fai yra di­di­na­mi ke­liais pro­cen­tais, tai gal­būt su­pran­ta­ma, at­si­žvel­giant į jū­sų ar­gu­men­tus. Bet kas to­kio at­si­ti­ko? Va­di­na­si, tie ta­ri­fai bu­vo vi­siš­kai ne­ade­k­va­tūs anks­čiau? Tai kur mes bu­vo­me anks­čiau ir kas to­kio įvy­ko Lie­tu­vo­je: ar ko­kia nors ka­ta­st­ro­fa, eko­lo­gi­nė ne­lai­mė ir pa­na­šiai, kad rei­kia di­din­ti ke­lias­de­šimt kar­tų ir ką pa­sa­kys mū­sų gin­ta­ro pra­mo­nė?

A. GENEVIČIUS. Ger­bia­ma­sis Sei­mo na­ry, kas bu­vo anks­čiau, tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, bet aš kal­bu apie nū­die­ną, kai bu­vo įver­tin­tos gin­ta­ro kai­nos, to­na ar­ba ki­log­ra­mas, kiek jos yra iš­au­gu­sios, koks jų po­rei­kis. Sie­kiant, kad tas ga­vy­bos ta­ri­fas bū­tų nu­sta­ty­tas ne­per­žen­giant pro­to ri­bų, ir bu­vo pri­im­tas toks spren­di­mas. Tai nė­ra iš lu­bų. Ka­dan­gi vi­sas tas klau­si­mas eis į Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą, ten ga­li­ma dar svars­ty­ti at­ski­rai.

PIRMININKAS. Klau­sia V. A. Ma­tu­le­vi­čius.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jū­sų pro­jek­tas grin­džia­mas tuo, kad gin­ta­ro iš­tek­liai yra la­bai ri­bo­ti, ta­čiau Lie­tu­vo­je yra dar ki­tų ir­gi la­bai ri­bo­tų iš­ka­se­nų, tar­ki­me, naf­tos. Ta­čiau jūs gin­ta­rui siū­lo­te 20 %, o naf­tai, kaip ži­no­me, tai­ko­mas nuo 2 iki 20 %, jei­gu jū­ro­je, tai – nuo 2 iki 16 % ta­ri­fas. Kaip čia su­pras­ti? Ar taip ne to­dėl, kad naf­ti­nin­kų lo­bis­tai yra ga­lin­ges­ni? Ačiū.

A. GENEVIČIUS. Tik­rai ne­ga­liu at­sa­ky­ti, ar čia yra lo­biz­mas. Ma­ny­čiau, kad naf­tos iš­ga­vi­mo kai­nos ir bū­dai, jų iš­tek­lių ri­bo­tu­mas ar­ba vi­siš­kai ri­bo­tas kie­kis, sa­ky­ki­me, gel­mė­se, bent jau že­mė­je, kas yra da­ro­ma, ko ge­ro, stab­do in­ves­ti­to­rius, nes jie tik­riau­siai no­rė­tų ma­ty­ti di­de­lius klo­dus. To­dėl, kad jie bū­tų pa­ska­tin­ti, aš ma­nau, kad jie iš­gau­tų tą naf­tą ir in­ves­tuo­tų, ir bu­vo pri­im­ti to­kie ta­ri­fai. Dau­giau nie­ko ne­ga­liu pa­ko­men­tuo­ti. Ne­kal­bu apie jū­ros šel­fą, nes tai yra tik ty­ri­nė­ji­mo pra­džia ir dėl jo dar nie­kam ne­iš­duo­ti lei­di­mai. Apie tai kol kas ne­ga­liu kal­bė­ti ir pa­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Koms­kis.

K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, gin­ta­ras, aš su­pran­tu, gal iš tie­sų pra­ban­gos pre­kė, nors mes ir esa­me gin­ta­ro kraš­tas, ta­čiau apie sta­ty­bi­nes me­džia­gas. Iš es­mės vi­sos sta­ty­bi­nės me­džia­gos brangs­ta iki 30 %, 25 %, pra­de­dant nuo žvy­ro ir ki­tų sta­ty­bi­nių me­džia­gų. Ar ga­li­te pa­sa­ky­ti, kiek pi­ni­gų dau­giau su­rink­si­me į biu­dže­tą?

Ir ant­ras klau­si­mas. Ar tik­rai ne­brangs mū­sų ke­lių re­mon­tas, ne­pa­brangs sta­ty­bos, ku­rios nau­do­ja bū­tent šias pa­grin­di­nes me­džia­gas, ir mes per in­ves­ti­ci­jas, ka­dan­gi tai yra griež­tai vals­ty­bės už­sa­ky­mai, ne­tu­rė­si­me di­des­nio mi­nu­so ne­gu pliu­so? Ar ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti san­ty­kį, kur ir kiek mes čia už­dirb­sim?

A. GENEVIČIUS. Kiek mes čia už­dir­bam, tik­rai da­bar ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, bet no­riu pa­sa­ky­ti apie ta­ri­fo di­di­ni­mą. Jis di­di­na­mas tik in­dek­sa­vi­mu, t. y. kaip ir vi­sur ki­tur dėl vi­sų pre­kių ar pa­slau­gų tas in­dek­sa­vi­mas vyks­ta. Ne­ma­nau, kad čia tu­rė­tų bū­ti ki­taip. Jei­gu vie­nas ku­bi­nis met­ras pa­brangs­ta 3 %, tai nuo ta­ri­fo re­a­liai 3 % tik­rai nė­ra daug. Be to, tie iš­tek­liai nė­ra am­ži­ni ir, ma­tyt, rei­kė­tų gal­vo­ti, kad ko­kius nors mo­kes­čius su­rin­kus tuos pi­ni­gus bū­tų ga­li­ma pa­nau­do­ti ki­tur, skir­ti at­kū­ri­mui ir pa­na­šiai.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, man at­ro­do, pa­gal pa­teik­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ki­tiems gam­tos iš­tek­liams mo­kes­tis ne­di­dės. Gal ga­li­te tą pa­tvir­tin­ti? Man ke­lia ne­ri­mą tai, kad la­bai daug kar­tų di­di­na­te mo­kes­tį gin­ta­rui. Gal ga­li­te dar pa­pil­do­mai pa­aiš­kin­ti, ko­dėl taip šiurkš­čiai? Gal­būt ga­li­ma tą mo­kes­tį di­din­ti per ke­lis kar­tus?

A. GENEVIČIUS. Jei­gu kal­ba­me apie gin­ta­rą, taip, pa­di­dė­ji­mas yra ne­ma­žas, nes tas mo­kes­tis ap­skri­tai ne­bu­vo di­di­na­mas. Bet jei­gu mes ma­to­me, kas da­ro­si pas kai­my­nus Ka­li­nin­gra­do sri­ty­je, kur ap­skri­tai jau už­draus­ta nau­do­ti tel­ki­nius, ten, to­je ša­ly­je, su­si­mąs­ty­ta apie mo­kes­čių su­rin­ki­mą juos pa­nau­do­jant, ne­ma­nau, kad tai yra la­bai dras­tiš­ka prie­mo­nė di­din­ti tą ta­ri­fą.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie ki­tus iš­tek­lius, aš apie žvy­ro iš­tek­lius kal­bė­jau kaip apie pa­vyz­dį, nes ir ki­tiems yra nu­sta­ty­tas di­dė­ji­mas, iš­sky­rus gin­ta­rą, o ma­žė­ja už van­dens pa­nau­do­ji­mą SGD ter­mi­na­lui.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau ger­bia­mą­jį vi­ce­mi­nist­rą pa­gir­ti dėl gin­ta­ro iš­tek­lių mo­kes­čio. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, jis tu­rė­tų bū­ti toks, kad vals­ty­bei bent jau at­si­pirk­tų tai, kad lei­džia eks­plo­a­tuo­ti sa­vo itin ma­žus iš­tek­lius, kad bū­tų ko­kia nors ap­čiuo­pia­ma nau­da. Tai bū­tų pir­mas kar­tas, ka­da žiū­ri­ma vals­ty­biš­kai. Jei­gu jau Gin­ta­ro įlan­ką, at­si­pra­šant, pra­dė­si­me knis­ti, kad bent jau iš to vals­ty­bei bū­tų nau­da. Dėl to tik­rai ačiū.

Ma­no klau­si­mas su­si­jęs su pa­vir­ši­nio van­dens mo­kes­čiu. Kaip bū­tų ad­mi­nist­ruo­ja­mas tas mo­kes­tis už su­nau­do­tą kie­kį, kaip mo­kes­tis bū­tų ren­ka­mas ir ad­mi­nist­ruo­ja­mas dėl ge­o­de­zi­nių grę­ži­nių, kai yra nau­do­ja­mas bui­ty­je ir t. t., kaip jį ad­mi­nist­ruo­ti?

A. GENEVIČIUS. Dėl pa­ties ter­mi­na­lo ir su­nau­do­to van­dens ad­mi­nist­ra­vi­mo, tai kon­tro­lės sis­te­ma yra nu­ma­ty­ta, yra tai­syk­lė­se, ap­ra­šuo­se, nes ne­įma­no­ma nu­slėp­ti van­dens kie­kio, pa­nau­do­to van­de­niui au­šin­ti. Ad­mi­nist­ra­vi­mas ten nė­ra su­dė­tin­gas.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų ne­suprantu, ko­dėl tei­kia­te jūs, o ne Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja?

Ki­tas da­ly­kas. Ti­kiuo­si, kad ko­le­gos Sei­mo na­riai ne­pri­tars to­kiam tei­kia­mam siū­ly­mui. Aš jus pa­tai­sy­siu, ne 2–3 % pa­di­dė­ja, pa­di­dė­ja nuo 20 % iki 30% mo­kes­tis tam tik­roms gam­tos iš­tek­lių gru­pėms.

Ma­no klau­si­mas toks. Ar jūs de­ri­no­te su ku­ror­ti­nė­mis sa­vi­val­dy­bė­mis, nes, pa­vyz­džiui, mi­ne­ra­li­nio van­dens, ku­ris nau­do­ja­mas gy­dy­mui, pa­di­dė­ja be­veik dvi­gu­bai? Kaip ži­no­me, me­di­ci­ni­nis tu­riz­mas pas mus šian­dien yra vie­nas iš per­spek­ty­viau­sių ir kles­tin­čių da­ly­kų.

Ki­tas da­ly­kas. Ar šne­kė­jo­te su pra­mo­ni­nin­kais ir ki­tom or­ga­ni­za­ci­jom dėl sta­ty­bų? Jūs vi­soms sta­ty­bi­nėms su­dė­ti­nėms da­lims pa­ke­lia­te nuo 20 iki 30 %.

Tre­čias da­ly­kas dėl dur­pių. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, gal jūs tie­siog ir ne­ži­no­te, ne­tu­ri­te in­for­ma­ci­jos, nes aš ma­tau, kad čia ki­tos vi­ce­mi­nist­rės yra ku­ruo­ja­mas klau­si­mas. Dur­pės. Jei­gu mes dur­pių šian­dien ne­nau­do­si­me, jos taps tie­siog juo­dže­miu ir nie­kam tin­ka­ma da­li­mi. Es­ti­ja nau­do­ja…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, mes apie gin­ta­rą, ne apie dur­pes kalba­me.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia, pa­si­žiū­rė­ki­te, yra ir dur­pės, ku­rioms ir­gi siū­lo­ma pa­di­din­ti, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. Vis­kas. Už­da­vė­te klau­si­mą. Su­pra­to­me.

A. GENEVIČIUS. Ne vi­sai su­tin­ku ar­ba vi­siš­kai ne­su­tin­ku, kad koks nors ta­ri­fas di­di­na­mas 30 %. Tik­rai ne­ma­tau ar­gu­men­tų. Aš dar kar­tą sa­kau, kad in­dek­sa­vi­mo tvar­ka… In­dek­sas pa­na­šiai 3 % pas mus at­si­ran­da kiek­vie­nais me­tais. Pagal tą ap­im­tį ir di­dė­ja to ta­ri­fo pa­bran­gi­mas, o ne 30 % ar­ba, kaip jūs sa­ko­te, 37 %.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Pet­ro­šius. Aš la­bai kvies­čiau frak­ci­ją pa­si­kvies­ti mi­nist­rą ir jį pa­klaus­ti, ne vi­ce­mi­nist­rą, o mi­nist­rą. (Bal­sai sa­lė­je)

D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū. Žiū­rė­ki­te, man at­ro­do, vi­ce­mi­nist­re, jūs ne­tei­sin­gai skai­čiuo­ja­te. Jei­gu pa­im­tu­me dur­pes, jei­gu nuo 58 eu­ro cen­tų pa­brangs­ta iki 80 eu­ro cen­tų, tai nė­ra 3 %, tai yra apie 37 %. Ma­no klau­si­mas bū­tų toks: ar jūs ne­svars­tė­te, kaip nuo­sek­liai per ke­le­tą me­tų, per me­tus ne­di­di­nat dau­giau kaip 10 %, pri­ei­ti iki jū­sų pa­gei­dau­ja­mų dy­džių?

Ki­tas su tuo su­si­jęs klau­si­mas. Tur­būt vie­ša pa­slap­tis Lie­tu­vo­je, kad žvy­ras, smė­lis ir t. t., jo yra daug ne­ro­do­ma, kad jis yra iš­ka­sa­mas, o jis tie­siog iš­ke­liau­ja. Ką jūs ža­da­te da­ry­ti bū­tent su šių iš­kas­ti­nių me­džia­gų kon­tro­le? Mes ga­li­me di­din­ti, kiek no­ri­me, jei­gu ne­bus kon­tro­lės, tie­siog mes tų mo­kes­čių ne­su­rink­si­me.

A. GENEVIČIUS. Aš su­pra­tau, kad da­bar yra kal­ba­ma dau­giau apie kon­tro­lę. Su ge­o­lo­gais yra ap­tar­ta, kad ši­tie ap­skai­tos bū­dai, ku­rie nau­do­ja­mi iki šio­lei, tai yra markš­rei­de­ri­niai, ko ge­ro, jie ne vi­sa­da at­spin­di tik­rą­ją kar­je­ro ap­im­tį ir jo iš­sė­mi­mo kie­kį. Ren­gia­mės keis­ti. Ko ge­ro, bus kei­čia­ma ki­tais ap­skai­čia­vi­mo bū­dais, ku­rie ga­lė­tų įver­tin­ti tiks­lų iš­ga­vi­mo iš kar­je­rų kie­kį. Tik tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Ka­dan­gi lai­kas bai­gė­si, bet vie­nin­te­lė, ku­ri klau­sia, tik­rai kar­tais gin­ta­ru pa­si­puo­šia, tai yra I. De­gu­tie­nė. Jai su­tei­kiu žo­dį.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš gal net ne apie gin­ta­rą, o apie mi­ne­ra­li­nį van­de­nį ir dur­pes. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, aš tik­rai Sei­me ne pir­mus me­tus, bet taip su­vel­tai pri­sta­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą rei­kia su­ge­bė­ti. Ma­no ko­le­ga R. Že­mai­tai­tis aiš­kiai klau­sė apie mi­ne­ra­li­nį van­de­nį, kiek jis pa­brangs, jums kaž­ko­dėl nu­spren­dus, kad tą mo­kes­tį rei­kia pa­di­din­ti. Ki­tam jūs at­sa­ko­te, kad ne, čia ne­di­dė­ja. Da­bar jūs man tie­siai švie­siai, la­bai trum­pai ir aiš­kiai pa­sa­ky­ki­te, ko­kiems gam­ti­niams iš­tek­liams mo­kes­tis di­dės, kam ne­di­dės ir ko­dėl di­dės?

Kal­bant apie gin­ta­rą, kas su­gal­vo­jo tą įdo­mią skai­čiuok­lę, ku­rią jūs la­bai sun­kiai su­ge­bė­jo­te čia pa­sa­ky­ti, tą iš to dau­gi­na­me, ko­e­fi­cien­tas toks ar anoks, ir kam to rei­kia? Kaip gin­ta­ro kai­na kis tarp ki­tų Bal­ti­jos vals­ty­bių? Tai­gi to­kį su­vel­tą įsta­ty­mą rei­kia su­ge­bė­ti pri­sta­ty­ti.

A. GENEVIČIUS. Su­pra­tau. Apie Bal­ti­jos vals­ty­bes ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, nes, ko ge­ro, gin­ta­rą Eu­ro­po­je iš­gau­na­me tik­tai vie­ni. Aš no­riu pa­sa­ky­ti apie mus, kas vyks­ta, ir kad gin­ta­ro kai­na ar­ba ta­ri­fas, ku­ris bu­vo anks­čiau nu­ma­ty­tas, tik­rai ne­adek­va­tus pa­čiai to­nos ir ki­log­ra­mo kai­nai, ku­ri yra la­bai stip­riai pa­ki­lu­si šian­dien. (Bal­sas sa­lė­je) Su van­de­niu… aš ir sa­kiau, kad brangs­ta gin­ta­ro ta­ri­fas, dar kar­tą ga­liu tai pa­sa­ky­ti. Ma­žė­ja ta­ri­fas nau­do­ja­mam van­de­niui SGD ter­mi­na­lui, o ki­tur yra nu­sta­ty­tas in­dek­sa­vi­mas, tai yra 1,37 % kiek­vie­nais me­tais. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ge­rai. Dė­kui. Aš ma­nau, kad svars­ty­si­me, bus pro­ga dar dis­ku­tuo­ti.

Mo­ty­vų už nė­ra. Prieš – J. Raz­ma. Nė­ra. P. Sau­dar­gas. Nė­ra. I. De­gu­tie­nė jau kal­bė­jo prieš.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Duo­ki­te, dar pa­sa­ky­siu.

PIRMININKAS. Su­tei­kia­me.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jei­gu bus pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui, aš krei­piuo­si į Eko­no­mi­kos ir Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tus, jūs ge­rai pa­žiū­rė­ki­te, kas čia yra pa­tei­kia­ma, nes ab­so­liu­čiai ne­aiš­ku. Vie­nur ta­ri­fas, ki­tur in­dek­sa­vi­mas. Ko­kia ga­lu­ti­nė kai­na tų gam­ti­nių iš­tek­lių – ir gin­ta­ro, ir mi­ne­ra­li­nio van­dens? R. Že­mai­tai­tis už­da­vė la­bai tiks­lų klau­si­mą. Da­bar vi­ce­mi­nist­ras sa­ko, kad ne, ne­pa­di­dės ta kai­na. Iš tik­rų­jų ne­su gir­dė­ju­si, kad to­kį su­vel­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą bū­tų ga­li­ma pa­teik­ti, to­dėl aš tik­rai ne­ga­liu už jį bal­suo­ti. Gal te­gul Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja at­ei­na su aiš­kia po­zi­ci­ja, ko jie no­ri, ko­kiems gam­tos iš­tek­liams rei­kia ar in­dek­sa­vi­mo, ar kai­nų kai­tos, tai mes ta­da ži­no­si­me, o da­bar tik­rai aš ne­ga­lė­čiau bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ko­le­gos, ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi. (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me dėl Mo­kes­čio už vals­ty­bi­nius gam­tos iš­tek­lius įsta­ty­mo 6 straips­nio, 1 ir 2 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Vyks­ta bal­sa­vi­mas. Kvies­čiau ap­si­spręs­ti.

Ačiū, vi­ce­mi­nist­re. Jūs jau lais­vas. Dė­ko­ju.

Už bal­sa­vo 45, prieš – 16, su­si­lai­kė 11. Po pa­tei­ki­mo Mo­kes­čio už vals­ty­bi­nius gam­tos iš­tek­lius įsta­ty­mo 6 straips­nio ir 1 ir 2 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mui pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 24 d.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – A. Sa­la­ma­ki­nas. Mi­nu­tė­lę! Pra­šom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Iš­ties, kaip sa­kė ko­le­gė Ire­na, aš ir­gi ly­giai taip pat, at­leis­ki­te, iš­si­dū­riau. Sei­mui pa­teik­ti to­kią len­te­lę, ly­gi­na­mą­jį va­rian­tą… Iš tie­sų at­ro­do, kad vis­kas brangs, bet šian­die­ną po va­lan­dos ar dvie­jų aiš­ki­ni­mo­si pa­si­ro­do, kad čia yra tam tik­ras à la in­dek­sa­vi­mas. Nuo 2005 m. da­bar per­skai­čiuo­ja, dau­gi­na iš 1,33 ir gau­na­mi skai­čiai, ku­rie re­a­ly­bė­je šian­dien lyg ir ga­lio­ja. Bet tik­rai mes Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te iš nau­jo pa­svars­ty­si­me ir pa­teik­si­me tą len­te­lę, ko­kie yra da­bar ta­ri­fai ir ar jie kin­ta, ar ne. Gin­ta­ras, su­tin­ku, čia au­gi­mas yra di­de­lis, čia yra par­la­men­to dis­ku­si­ja, bet dėl vi­so ki­to kai­nos ne­tu­ri kil­ti nė vie­nu eu­ro cen­tu.

PIRMININKAS. Vis­kas vi­siems ta­po aiš­ku. J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Da­bar eks­prom­tu mes aiš­ki­na­mės, kaip čia yra iš tik­rų­jų. Ka­dan­gi mo­kes­ti­ne pras­me tai nė­ra toks jau reikš­min­gas pro­jek­tas, bet at­ski­rom ūkio ša­kom ga­li kaip reikiant pa­si­jus­ti ko­kie nors di­di­ni­mai, to­dėl aš siū­lau, kad te­gul pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu bū­na Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, o Biu­dže­to ir fi­nan­sų ir Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tai pa­pil­do­mi.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, J. Raz­ma siū­lo per­skirs­ty­ti ko­mi­te­tus. Ar yra daug pa­lai­kan­čių? Tai yra, sa­ko­ma, dau­giau biu­dže­to klau­si­mai, Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas pa­pil­do­mas.

B. Bra­daus­kas, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pirmininko pa­va­duo­to­jas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, yra Sta­tu­tas. Nuo ka­da mo­kes­čiai ta­po Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to spren­di­mų sri­tis? Mo­kes­čiai yra Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to spren­di­mų sri­tis ir ne­iš­si­gal­vo­ki­me dvi­ra­čio, kai jis iš­ras­tas, kai tik Sei­mas pra­dė­jo dirb­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už pri­mi­ni­mą. Aš ma­nau, kad Jur­gis ne­rei­ka­lau­ja bal­suo­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Bal­suo­si­me.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kas už tuos ko­mi­te­tus, ku­rie nu­ro­dy­ti dar­bo­tvarkėje, tai yra pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­jate prieš. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas – už. Kas gal­vo­ja ki­taip, bal­suo­ja prieš. Kaip nu­ro­dy­ta dar­bo­tvarkėje, bal­suo­ja­me už šiuos ko­mi­te­tus. Lie­ka pa­grin­di­nis Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Kaip sa­kiau, svars­ty­si­me lap­kri­čio 24 d. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, vė­luo­ja­me ir teks pra­tęs­ti po­sė­dį.

 

13.50 val.

Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to 2016 me­tų ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3660 (pa­tei­ki­mas)

 

Kvie­čiu Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to 2016 me­tų ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­teik­ti mi­nist­rę A. Pa­be­dins­kie­nę.

A. PABEDINSKIENĖ. La­ba die­na. Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Gar­būs Sei­mo na­riai, tei­kiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to 2016 me­tų ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. „Sod­ros“ biu­dže­to pro­jek­tas 2016 m. pa­reng­tas at­si­žvel­giant į Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos rug­sė­jo mė­ne­sį pa­skelb­tą ša­lies eko­no­mi­nės rai­dos sce­na­ri­jų 2016–2018 me­tams, ga­lio­jan­čių tei­sės ak­tų nuo­sta­tas ir, įver­ti­nus nu­ma­to­mą pen­si­jų di­di­ni­mą 2016 m., tei­kia­mas įsta­ty­mų pa­tai­sas dėl pa­rei­gū­nų drau­di­mo vi­so­mis so­cia­li­nio drau­di­mo rū­ši­mis nuo 2016 m. sau­sio 1 d. Nuo 2016 m. sau­sio 1 d. vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų ta­ri­fai ne­si­kei­čia.

Apie pa­ja­mas. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2016 m. „Sod­ros“ biu­dže­tas gaus be­veik 3 mlrd. 343 mln. eu­rų, tai yra 2 %, ar­ba 65,7 mln. eu­rų dau­giau, nei 2015 m. lau­kia­ma. Pa­ja­mų di­dė­ji­mui dau­giau­sia įta­kos tu­rės ap­draus­tų­jų dar­bo už­mo­kes­čio ir ap­draus­tų­jų skai­čiaus di­dė­ji­mas. Įver­ti­nus są­ly­gi­nio dar­buo­to­jo skai­čiaus ki­ti­mą, nu­ma­to­ma, kad 2016 m. ap­draus­tų­jų, drau­džia­mų vi­so­mis so­cia­li­nio drau­di­mo rū­ši­mis, skai­čius pa­di­dė­ja 37,8 tūkst. žmo­nių, nes nuo 2016 m. pa­rei­gū­nai bus drau­džia­mi vi­so­mis so­cia­li­nio drau­di­mo rū­ši­mis.

Taip pat no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, kad pla­nuo­ja­ma, jog ap­draus­tų­jų skai­čius sieks 1 mln. 429 tūkst. 100 žmo­nių. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2016 m. vi­du­ti­nės mė­ne­sio ap­draus­tų­jų pa­ja­mos, nuo ku­rių skai­čiuo­ja­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos, pa­ly­gin­ti su 2015 m., pa­di­dės 5,3 %, ir bus 633,8 mln. eu­rų.

Fon­do 2014–2016 m. iš ko­mer­ci­nių ban­kų pa­im­tų pa­sko­lų 2016 m. mo­ka­moms pa­lū­ka­noms deng­ti yra nu­ma­to­ma be­veik 2 mln. eu­rų asig­na­vi­mų iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų.

Iš­lai­dos. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2016 m. „Sod­ros“ biu­dže­to iš­lai­dos sieks 3 mlrd. 439 mln. eu­rų, tai yra bus 0,6 % ma­žes­nės, nei lau­kia­ma 2015 m. Di­dži­ą­ją „Sod­ros“ iš­lai­dų da­lį, ar­ba be­veik 71,3 % vi­sų iš­lai­dų, su­da­rys iš­lai­dos so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­joms. Šioms pen­si­jos yra nu­ma­ty­ta skir­ti 2 mlrd. 451 mln. 300 eu­rų. Tai 53,6 mln. eu­rų, ar­ba 2,1 % ma­žiau, nei lau­kia­ma 2015 m. Šių iš­lai­dų su­ma­žė­ji­mą są­ly­go­ja 2015 m. pri­skai­čiuo­ta vi­sa, tai yra 120,6 mln. pen­si­jų ne­pri­emo­kų su­ma už 2010–2011 m. su­ma­žin­tas pen­si­jas as­me­nims, tu­rė­ju­siems drau­džia­mų­jų pa­ja­mų. Ši su­ma bus iš­mo­kė­ta 2016–2018 m. lai­ko­tar­piu įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Pla­nuo­ja­ma, kad nuo 2016 m. sau­sio 1 d. ba­zi­nė pen­si­ja pa­di­dės 4 eu­rais ir bus 112 eu­rų, o ei­na­mų­jų me­tų drau­džia­mo­sios pa­ja­mos pa­di­dės 11 eu­rų ir bus 445 eu­rai. Pen­si­joms di­din­ti 2016 m. nuo sau­sio 1 d. bus pa­nau­do­ta 74 mln. eu­rų. Vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja, tu­rint bū­ti­ną­jį sta­žą, sau­sio mė­ne­sį pa­di­dės apie 8 eu­rus, ar­ba 3,2 %, ir tai su­da­rys 265 eu­rus. Vi­du­ti­nė me­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja, tu­rint bū­ti­ną­jį sta­žą, pa­di­dės 4,6 % ir sieks 255,9 eu­rus. Vi­du­ti­nės se­nat­vės pen­si­jos ir ap­draus­tų­jų vi­du­ti­nių mė­ne­sio drau­džia­mų­jų pa­ja­mų, nuo ku­rių skai­čiuo­ja­mos so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos, san­ty­kis 2016 m. bus 42 %, ar­ba 0,2 % ma­žes­nis, nei 2015 m. lau­kia­ma.

Li­gos, mo­ti­nys­tės, tė­vys­tės ir mo­ti­nys­tės bei pro­fe­si­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­poms bus ski­ria­ma dau­giau kaip 465,8 mln. eu­rų, tai yra 25,5 mln. eu­rų, ar­ba 5,8 % dau­giau, nei lau­kia­ma 2015 m., nes nuo 2016 m. tei­sę gau­ti šios drau­di­mo rū­šies iš­mo­kas įgy­ja ir pa­rei­gū­nai. Ne­dar­bo so­cia­li­niam drau­di­mui nu­ma­to­ma skir­ti 106,3 mln. eu­rų, ar­ba 0,8 % dau­giau, ne­gu lau­kia­ma 2015 m. Iš jų ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­koms nu­ma­to­ma skir­ti 77,3 mln. eu­rų, ar­ba 1 % dau­giau, nei 2015 m. lau­kia­ma. Vi­du­ti­nė ne­dar­bo iš­mo­ka dėl dar­bo už­mo­kes­čio ir ei­na­mų­jų me­tų drau­džia­mų­jų pa­ja­mų au­gi­mo pa­di­dės 4,3 % ir bus 49,8 eu­ro.

Už­im­tu­mo rė­mi­mo prie­mo­nėms teik­ti 2016 m. nu­ma­to­ma 29 mln. eu­rų, ly­giai to­kia pa­ti su­ma kaip ir 2015 m.

Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų so­cia­li­nio drau­di­mo iš­lai­dos su­da­rys 19,1 mln. eu­rų, iš­lai­dos ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be so­cia­li­niam drau­di­mui bus 6,4 %, ar­ba 1,2 mln. eu­ru di­des­nės, nei lau­kia­ma 2015 m.

Lė­šų, per­ve­da­mų į pen­si­jų fon­dus, su­ma sieks 153,8 mln. eu­rų, lė­šos, per­ve­da­mos į pen­si­jų fon­dus, di­dė­ja 8,3 %, ar­ba 11,9 mln. eu­rų.

Veik­los są­nau­dos prog­no­zuo­ja­mos, įver­ti­nus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mais, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mais, Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tais de­kla­ruo­tas funk­ci­jas. Veik­los są­nau­dos 2016 m. bus 227,7 mln., tai yra 6,1 mln. eu­rų, ar­ba 2,6 % ma­žes­nės, nei lau­kia­ma 2015 m., tai yra 1,6 mln. eu­rų, ar­ba 2,6 % ma­žes­nės, nei lau­kia­ma 2015 m. Nes, va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos as­me­nų, ku­riems už dar­bą ap­mo­ka­ma iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų, dėl eko­no­mi­nės kri­zės ne­pro­por­cin­gai su­ma­žin­to dar­bo už­mo­kes­čio da­lies grą­ži­ni­mo įsta­ty­mu, 2015 m. veik­los są­nau­do­se yra pri­skai­čiuo­ta 6,2 mln. eu­rų grą­žin­ti­no at­ly­gi­ni­mo su­ma. Ne­ver­ti­nant šios su­mos, 2016 m. veik­los są­nau­dos iš­lie­ka 2015 m. lyg­me­niu.

Fon­do ad­mi­nist­ra­vi­mo įstai­gų fi­nan­sa­vi­mo są­nau­dos 2016 m. sieks 72,2 mln. eu­rų. Nuo 2014 m. pa­sko­lų, pa­im­tų vals­ty­bės var­du, sie­kiant vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus ap­draus­tie­siems, pa­lū­ka­nos den­gia­mos iš vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų, o pa­sko­lų, pa­im­tų iki 2014 m. sau­sio 1 d., pa­lū­ka­noms iš se­nų pa­sko­lų re­fi­nan­suo­ti, pa­im­toms nau­jų pa­sko­lų pa­lū­ka­noms 2016 m. rei­kės 150,2 mln. eu­rų, iš jų 2014–20l6 m. pa­im­tos ban­ko pa­sko­lų pa­lū­ka­nos – 2 mln. eu­rų bus den­gia­mos vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis. Se­niau pa­im­tų pa­sko­lų pa­lū­ka­nos su­da­ro 66 % vi­sų veik­los są­nau­dų. Prog­no­zuo­ja­mas me­tų re­zul­ta­tas, kad ei­na­mų­jų me­tų pa­ja­mos bus 95,9 mln. eu­rų ma­žes­nės nei ei­na­mų­jų me­tų iš­lai­dos. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Ačiū mi­nist­rei. Klau­sia A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (LSF). La­bai dė­kui. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, tra­di­ci­nis klau­si­mas, ku­rio jū­sų jau klau­siu tur­būt an­tri me­tai, pri­sta­tant „Sod­ros“ biu­dže­tą, ir an­tri me­tai gau­da­vau, be­je, la­bai pa­na­šų at­sa­ky­mą. Ka­da, jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, „Sod­ros“ biu­dže­tas ga­li bū­ti su­ba­lan­suo­tas? Pri­si­me­nu, kai klau­siau prieš dve­jus me­tus, jūs mi­nė­jo­te, ro­dos, 2016 me­tus. Kai klau­siau pra­ei­tais me­tais, jūs ir­gi at­sar­giai vis šne­kė­jo­te apie 2016 m., bet gal­būt, eks­tra at­ve­jui esant, bus 2017 m. Kaip tas jū­sų nuo­la­ti­nis sie­kis ir ne­la­bai sėk­min­gas sie­kis su­ba­lan­suo­ti „Sod­ros“ biu­dže­tą ko­re­liuo­ja­si su pa­teik­tu so­cia­li­niu mo­de­liu ir su ten nu­ma­ty­tu pen­si­jų in­dek­sa­vi­mu? Aš su­tin­ku, kad tai rei­kia da­ry­ti, bet kaž­kaip vie­na po­zi­ci­ja su ki­ta ne­la­bai su­si­de­ri­na, ar čia tik man taip at­ro­do?

A. PABEDINSKIENĖ. Dė­ko­ju ger­bia­ma­jam Sei­mo na­riui už klau­si­mą. Iš tie­sų aš la­bai at­sar­giai da­li­nu pa­ža­dus. No­riu pa­sa­ky­ti, kad šian­dien tur­būt bū­tų su­ba­lan­suo­tas net ir 2015 m. „Sod­ros“ biu­dže­tas, jei­gu mums ne­rei­kė­tų kom­pen­suo­ti pen­si­jų. Kaip ži­no­te, pir­mo­ji pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo da­lis fak­tiš­kai vyks­ta iš so­cia­li­nio drau­di­mo. Pa­gal mū­sų prog­no­zes 2017 m. tu­rė­tų bū­ti apie 90 mln. eu­rų pliu­sas, tai yra pa­ja­mos tu­rė­tų vir­šy­ti iš­lai­das. Jei­gu kal­bė­tu­me apie pen­si­jas, tai pir­miau­sia no­riu pa­sa­ky­ti, kad tarp ke­tu­rių drau­di­mi­nių rū­šių pen­si­jų drau­di­mo rū­šis jau šie­met yra su­ba­lan­suo­ta ir tu­ri pliu­są. Ti­kė­ti­na, kad mes tu­rė­si­me ga­na di­de­lį pliu­są. To­dėl la­bai ne­są­ži­nin­ga še­še­rius me­tus, kai pen­si­jos ne­bu­vo di­di­na­mos, tie­siog neat­si­žvelg­ti į tą si­tu­a­ci­ją ir ne­di­din­ti pen­si­jų, nors ta rū­šis yra su­ba­lan­suo­ta ne­skai­tant to, kad li­gos, mo­ti­nys­tės, ne­dar­bo drau­di­mo ir ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be drau­di­mi­nės rū­šys yra mi­nu­si­nės.

PIRMININKAS. Klau­sia R. J. Da­gys. Ruo­šia­si B. Vė­sai­tė.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, jums nuo­lai­džiau­jant per ket­ve­rius me­tus, įskai­tant ir šį pla­nuo­ja­mą biu­dže­tą, jūs ati­da­vė­te vals­ty­bi­niam biu­dže­tui apie 1 mlrd. 100 mln. eu­rų. Ka­dan­gi tos funk­ci­jos pa­gal įsta­ty­mą tu­rė­jo bū­ti fi­nan­suo­ja­mos iš vals­ty­bės biu­dže­to, jūs ne­pro­tes­ta­vo­te, nie­ko ne­da­rė­te. Da­bar siū­lo­te kel­ti pen­si­jas ir joms iš­leis­ti 16 kar­tų ma­žiau, ne­gu jūs ati­da­vė­te biu­dže­tui. Ma­nau, tai ne­są­ži­nin­ga pen­si­nin­kų ir vi­sų ki­tų, gau­nan­čių drau­di­mi­nes iš­mo­kas, at­žvil­giu, kar­tu ne­for­muo­ja­mas so­cia­li­nio drau­di­mo re­zer­vo biu­dže­tas. Ko­kių pro­tes­to ak­ci­jų jūs ėmė­tės Vy­riau­sy­bė­je, kad toks ne­są­ži­nin­gas biu­dže­tas bū­tų pa­teik­tas čia, šiuo at­ve­ju skriau­džiant bū­tent jū­sų sri­tį?

A. PABEDINSKIENĖ. Ger­bia­ma­sis Sei­mo na­ry, tik­rai su ju­mis ne­su­tin­ku, kad biu­dže­tas yra ne­są­ži­nin­gas ir blo­gas. Jūs tur­būt pui­kiai su­pran­ta­te, jei­gu kal­ba­te apie re­zer­vą, kad tol, kol nė­ra pa­nai­kin­tas de­fi­ci­tas, apie „Sod­ros“ biu­dže­to re­zer­vo kau­pi­mą iš tie­sų nė­ra nė kal­bos.

Jū­sų va­do­va­vi­mo lai­ko­tar­piu „Sod­rai“ bu­vo pri­mes­tos ne­bū­din­gos funk­ci­jos. Tai yra dar­bo bir­žų fi­nan­sa­vi­mas ir už­im­tu­mas. Dar­bo bir­žų fi­nan­sa­vi­mą mes pra­ei­tais me­tais per­kė­lė­me į vals­ty­bės biu­dže­tą, šian­dien už­im­tu­mo, tai yra tos ak­ty­vio­sios rin­kos dar­bo prie­mo­nės, dar yra li­ku­sios „Sod­ro­je“.

Šian­dien, kai jūs kal­ba­te apie pen­si­nin­kus, iš tie­sų bū­tų la­bai ne­gar­bin­ga sa­ky­ti, nes ta su­ma, ku­ri bū­tų rei­ka­lin­ga ki­tiems me­tams pa­kel­ti pen­si­jas, įver­ti­nant nau­ją­jį so­cia­li­nio mo­de­lio įsta­ty­mą ir in­dek­sa­vi­mą, ji bū­tų ly­giai to­kia pa­ti, kaip mes mo­ka­me pa­lū­ka­nas už kaž­ka­da ne­at­sa­kin­gai pa­sko­lin­ta. Mes mo­ka­me 150 mln. pa­lū­ka­nų, ir jei­gu mes 6 % ga­lė­tu­me pa­kel­ti pen­si­nin­kams ki­tais me­tais pen­si­jas, ly­giai tiek pat kai­nuo­tų, 152 mln. (Triukš­mas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Pra­šy­čiau džen­tel­me­nus su­si­lai­ky­ti nuo ko­men­ta­rų. Klau­sia M. Zas­čiu­rins­kas. (Bal­sai sa­lė­je) At­si­pra­šau, jau B. Vė­sai­tė pa­si­ruo­šu­si. Ruo­šia­si M. Zas­čiu­rins­kas.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, ar so­cia­li­nis mo­de­lis, bū­tent „Sod­ros“ lu­bų ma­ži­ni­mas, at­si­spin­dės at­ei­nan­čių me­tų „Sod­ros“ biu­dže­te? Kiek vi­du­ti­niš­kai bus ke­lia­ma pen­si­ja? Gal jūs ga­lė­tu­mė­te mums su ko­le­go­mis pa­sa­ky­ti?

A. PABEDINSKIENĖ. Dė­ko­ju ger­bia­ma­jai Sei­mo na­rei. So­cia­li­nio mo­de­lio įsta­ty­mų pro­jek­tai iš tie­sų dar nė­ra pri­im­ti ir jei­gu jū­sų va­lia bus to­kia, kad jūs pri­im­si­te, tai dau­gu­ma jų įsi­ga­lios nuo 2017 m., to­dėl biu­dže­te nė­ra nu­ma­ty­ta.

Ta­čiau jei­gu kal­bė­tu­me apie pen­si­jas, tai pen­si­jos di­dė­tų vi­du­ti­niš­kai 3 %, o tai vi­du­ti­niš­kai su­da­ry­tų apie 8 eu­rus. Jos di­dės nuo sau­sio 1 d. ir iš „Sod­ros“ biu­dže­to rei­kės 75 mln. eu­rų.

PIRMININKAS. Da­bar M. Zas­čiu­rins­kas. Ruo­šia­si I. De­gu­tie­nė.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, ži­no­te, pir­miau­sia no­rė­čiau pa­sa­ky­ti ger­bia­ma­jam An­driui. Aš pra­ei­tais ir šiais me­tais, kaip sa­ko­ma, la­bai at­sa­kin­gai pa­reiš­kiu, kad ir 2016 m. „Sod­ros“ biu­dže­tas yra vi­siš­kai su­ba­lan­suo­tas. Vi­siš­kai su­ba­lan­suo­tas. „Sod­ros“ biu­dže­to pa­gal drau­di­mi­nius įvy­kius, taip, kaip pri­klau­so pa­gal įsta­ty­mą, pa­ja­mos vir­ši­ja iš­lai­das 192 mln. eu­rų, tai yra vi­siš­kai su­ba­lan­suo­tas. Ir tai su­da­ro ga­li­my­bę mums iš es­mės spręs­ti vi­sus ki­tus klau­si­mus. Ta­čiau „Sod­ros“ biu­dže­tui yra už­krau­tas pa­pil­do­mai Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­va ne­drau­di­mi­nių įvy­kių fi­nan­sa­vi­mas ir ši su­ma yra 333 mln. eu­rų su­ma. Tai­gi pa­tei­kus ofi­cia­lų „Sod­ros“ biu­dže­tą to­kį, koks jis yra da­bar, jis tam­pa de­fi­ci­ti­nis. Tą da­ly­ką mums rei­kia ži­no­ti.

Ma­no klau­si­mas yra toks. Sa­ky­ki­te, kaip jūs ver­ti­na­te to­kią Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos prie­var­tą, kad jūs fi­nan­suo­tu­mė­te ne­drau­di­mi­nius įvy­kius iš „Sod­ros“ biu­dže­to? Ačiū.

A. PABEDINSKIENĖ. Dė­ko­ju ger­bia­ma­jam Sei­mo na­riui. Iš tie­sų Sei­mo va­lia yra ap­si­spręs­ti ir nu­spręs­ti ki­taip. Mū­sų de­ry­bo­se dėl „Sod­ros“ biu­dže­to mes žings­niuo­ja­me žings­nis po žings­nio. Be abe­jo­nės, man, kaip at­sto­vau­jan­čiai so­cia­li­nei po­li­ti­kai, no­rė­tų­si iš­spręs­ti vi­sus klau­si­mus ir gau­ti kuo dau­giau fi­nan­sų. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Klau­sia I. De­gu­tie­nė. Ruo­šia­si A. Ma­tu­las.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, tik­rai rei­kia pa­si­džiaug­ti, kad so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų, kaip jūs pa­ti ir pa­sa­kė­te, da­bar jau yra ga­na ge­ras ba­lan­sas ir, ma­tyt, vi­si ga­li­me jus pa­svei­kin­ti, kad pa­siek­tas toks re­zul­ta­tas.

Ta­čiau gal ga­li­te man at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­dėl ten, kur yra iš­lai­dų da­lis, li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­niam drau­di­mui yra ga­na di­de­lis de­fi­ci­tas, di­de­lis mi­nu­sas, mi­nus 472 ir to­liau po kab­le­lio. Ar jūs prog­no­zuo­ja­te, kad bus dau­giau ser­gan­čių­jų, tai yra dau­giau žmo­nių su­sirgs ir rei­kės dau­giau li­gos iš­mo­kų? Ar jūs prog­no­zuo­ja­te, ir jei­gu prog­no­zuo­ja­te, tai la­bai svei­ki­nu, kad pa­di­dės gims­ta­mu­mas? Kaip čia toks skai­čius at­si­ra­do? Iš vie­nos pu­sės aš no­rė­čiau, kad gims­ta­mu­mas di­dė­tų…

PIRMININKAS. Ger­bia­mo­ji Ire­na, trum­pin­ki­te!

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …bet ser­ga­mu­mas ma­žė­tų.

A. PABEDINSKIENĖ. Dė­ko­ju ger­bia­ma­jai Sei­mo na­rei už klau­si­mą. Iš tie­sų ši ei­lu­tė „Sod­ros“ biu­dže­te fak­tiš­kai nie­ka­da nė­ra su­ba­lan­suo­ta, ji vi­sa­da yra mi­nu­si­nė. Jūs tik­riau­siai tai pui­kiai ži­no­te. Be abe­jo­nės, mes įver­ti­na­me ir de­mo­gra­finius po­ky­čius, ir ser­ga­mu­mą, to­dėl ta su­ma yra to­kia, ko­kią mes pa­tei­kė­me, tie­siog įver­ti­nę pra­ei­tus ir prog­no­zuo­ja­mus lai­ko­tar­pius, kaip ga­lė­tų bū­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ma­tu­las. Gal spės pa­klaus­ti ir R. Baš­kie­nė.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, prieš ke­lio­li­ka me­tų, ka­da so­cia­li­nių rei­ka­lų mi­nist­re bu­vo ger­bia­mo­ji V. Blin­ke­vi­čiū­tė, bu­vo su­tar­ta, kad „Sod­ra“ ne­rei­ka­laus jo­kių mo­kes­čių už svei­ka­tos biu­dže­to su­rin­ki­mą, o svei­ka­tos sis­te­ma ne­kels rei­ka­la­vi­mo ap­mo­kė­ti už me­di­kų at­lie­ka­mą ne­dar­bin­gu­mo eks­per­ti­zės dar­bą. Jūs ži­no­te, tai gy­dy­to­jų kon­sul­ta­ci­nės ko­mi­si­jos ir t. t., ir t. t., me­di­kams už ši­tą dar­bą ne­mo­ka­ma ir są­ži­nin­gai at­lik­ti tą dar­bą, kai jiems nė­ra mo­ka­ma, ma­tyt, nė­ra tei­sin­ga. Da­bar jūs prieš po­rą me­tų iš­si­rei­ka­la­vo­te ir ima­te pini­gus už svei­ka­tos drau­di­mo lė­šų su­rin­ki­mą, o už me­di­kų at­lie­ka­mą jū­sų tar­ny­bos dar­bą vi­siš­kai ne­ap­mo­ka­te. Ar ma­no­te, kad tai yra są­ži­nin­ga? Ir ka­da pra­si­dės de­ry­bos su Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­ja, kad me­di­kams bū­tų at­ly­gin­ta už gy­dy­to­jų kon­sul­ta­ci­nės ko­mi­si­jos dar­bą? Čia yra ei­lių klau­si­mas, nes me­di­kai pra­lei­džia ne­ma­žai lai­ko dirb­da­mi šio­se ko­mi­si­jo­se ir ne­ga­li pri­im­ti pa­cien­tų.

A. PABEDINSKIENĖ. Dė­ko­ju ger­bia­ma­jam Sei­mo na­riui. Ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­tį mes ima­me pa­gal Vals­ty­bės kon­tro­lės pa­teik­tas re­ko­men­da­ci­jas, to­dėl tas mo­kes­tis ir at­si­ra­do iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo.

O dėl jū­sų pa­siū­ly­mo mes su mi­nist­re ga­lė­si­me pa­dis­ku­tuo­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju mi­nist­rei. La­bai at­si­pra­šau R. Baš­kie­nės, bet mes vė­luo­ja­me ir taip. Už – B. Vė­sai­tė. Ačiū, mi­nist­re.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aiš­ku, kuk­lia su­ma ke­lia­mos pen­si­nin­kų pen­si­jos, bet vis tiek jos di­di­na­mos, ne ma­ži­na­mos. Siū­ly­čiau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Prieš kal­bės R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš kal­bė­siu tur­būt taip, kaip vi­są lai­ką kal­bė­jo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ir, kaip ro­do prak­ti­ka, vi­są lai­ką po pir­mo­jo svars­ty­mo pri­tar­da­vo jo po­zi­ci­jai, kai ne­tvir­tin­da­vo so­cia­li­nio drau­di­mo biu­dže­tų.

Šis biu­dže­tas yra toks pats, kaip ir anks­čiau, su to­mis pa­čio­mis ydo­mis. Jo iš­lai­dos, ne­bū­din­gos so­cia­li­niam drau­di­mui iš­lai­dos, ne­pa­deng­tos iš vals­ty­bės biu­dže­to. Ką mi­nist­rė kal­bėjo, įsta­ty­mo tur­būt ne­ži­no, kad ir pa­lū­ka­nos vi­są lai­ką tu­rė­jo bū­ti den­gia­mos iš vals­ty­bės biu­dže­to, nes tai yra sko­los, pri­si­im­tos po­li­ti­kų, o ne „Sod­ros“ biu­dže­to įsi­pa­rei­go­ji­mai. Vi­są lai­ką bu­vo prie­kaiš­tau­ja­ma ko­mi­te­to dėl vi­sų biu­dže­tų svars­ty­mo, o tai ir yra tos ne­bū­din­gos iš­lai­dos.

Da­bar iš­ei­na taip, kad mes ati­da­vė­me iš biu­dže­to, ma­no skai­čiai šiek tiek ma­žes­ni nei M. Zas­čiu­rins­ko, 1 mlrd. 100 mln., o pen­si­joms ga­vo­me net 74 mln. Tai iš­lo­šė so­cia­li­nio drau­di­mo biu­dže­tas ir mū­sų pen­si­nin­kai! Plius vėl tu­ri­me de­fi­ci­tą, o tai reiš­kia, kad so­cia­li­nio drau­di­mo biu­dže­to re­zer­vas ne­for­muo­ja­mas pa­gal įsta­ty­mą, ne­ga­li­ma skir­ti tam lė­šų. Va­di­na­si, iš­ti­kus kri­zei vėl tu­rė­si­me ma­žin­ti pen­si­jas, o ne amor­ti­zuo­ti pen­si­jas iš re­zer­vo, ką bū­ti­na kaup­ti so­li­da­riuo­ju drau­di­mu „Sod­ro­je“. Kaip ga­li­ma pri­tar­ti to­kiam biu­dže­tui, kai ati­da­vė­me 16 kar­tų dau­giau lė­šų per ket­ve­rius me­tus, o per ket­ve­rius me­tus nuo 2012 m. pa­ke­lia­me pen­si­jas 16 kar­tų ma­žes­ne su­ma. (Bal­sai sa­lė­je) Tai ne­iš­lai­ko jo­kios kri­ti­kos. Jei­gu mi­nist­rė ne­pro­tes­ta­vo, tai ji­nai tie­siog ne­at­li­ko sa­vo funk­ci­jų.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me dėl ki­tų me­tų vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo biu­dže­to.

Už – 51, prieš – 5, su­si­lai­kė 14. Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to 2016 me­tų ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Siū­lo­mas pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mais ko­mi­te­tais – Au­di­to ko­mi­te­tas ir Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 24 d.

 

14.13 val.

2016 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3661 (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš siū­lau pra­tęs­ti po­sė­dį ir už­baig­ti ry­ti­nę dar­bo­tvarkę. Dar vie­nas klau­si­mas – 2016 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3661. Kvie­čiu pra­ne­šė­ją R. Ša­la­še­vi­čiū­tę.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, nu­ma­to­ma, kad at­ei­nan­čių me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tą su­da­rys 1,4 mlrd. eu­rų pa­ja­mų ir tiek pat iš­lai­dų. Tai­gi pla­nuo­ja­ma, kad at­ei­nan­čių me­tų biu­dže­tas bus su­ba­lan­suo­tas ir, pa­ly­gin­ti su 2015 m. pa­tvir­tin­tu Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tu, pa­di­dės 4,1 %, ar­ba 56,1 mln. eu­rų, ne­ver­ti­nant lė­šų li­ku­čių. 2016 m. šio biu­dže­to re­zer­vas tu­rė­tų su­da­ry­ti 73,1 mln. eu­rų, iš ku­rių re­zer­vo pa­grin­di­nė da­lis tu­rė­tų su­da­ry­ti 21,6 mln. eu­rų, o ri­zi­kos val­dy­mo lė­šų da­lis – 51,5 mln. eu­rų. Įver­ti­nus lė­šų li­ku­čius, 2016 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tas per­žengs 1,5 mlrd. eu­rų ri­bą.

Šio biu­dže­to pa­ja­mų au­gi­mą dau­giau­sia lems dėl di­dė­sian­čio ša­lies vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ir ma­žė­sian­čio ne­dar­bo ly­gio, nu­ma­to­mo „Sod­ros“, Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos ad­mi­nist­ruo­ja­mų pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų iš­au­gi­mas. Pa­ly­gin­ti su 2015 m. pa­tvir­tin­tu Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tu, nu­ma­to­ma, kad kar­tu su­dė­jus šios įmo­kos tu­rė­tų pa­di­dė­ti 47,1 mln. eu­rų, ar­ba 5 %.

At­ei­nan­čiais me­tais taip pat pla­nuo­ja­mas vals­ty­bės biu­dže­to įmo­kų ir asig­na­vi­mų pa­di­dė­ji­mas. Šios lė­šos, pa­ly­gin­ti su 2015 m. pa­tvir­tin­tu Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tu, tu­rė­tų pa­di­dė­ti 6,9 mln. eu­rų, ar­ba 1,6 %. Šį au­gi­mą dau­giau­sia lems di­dė­jan­ti me­ti­nė vals­ty­bės biu­dže­to įmo­ka, mo­ka­ma Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tui už vals­ty­bės lė­šo­mis pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu drau­džia­mų as­me­nų drau­di­mą. Ši įmo­ka ki­tais me­tais tu­rė­tų pa­di­dė­ti 11,1 eu­rų ir sieks 255,7 eu­rų.

Da­lis šių au­gan­čių lė­šų – 0,5 mln. eu­rų bus ski­ria­ma už­tik­rin­ti už­sie­nie­čių, ku­riems rei­kia prie­globs­čio ir ku­rie bus per­ke­lia­mi į Lie­tu­vą, svei­ka­tos prie­žiū­rai. Be to, kaip ir pra­ėju­siais me­tais, at­si­žvel­giant į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą, apie 2,9 mln. eu­rų bus ski­ria­ma pa­slau­gų, skir­tų gy­vy­bei gel­bė­ti ir iš­sau­go­ti, iš­lai­doms ap­mo­kė­ti.

2016 m. iš­au­gu­sias Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to lė­šas nu­ma­ty­ta skir­ti šiems tiks­lams. 43, 6 mln. eu­rų, ar­ba 4 %, di­dė­ja lė­šos as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­goms, me­di­ci­ni­nei re­a­bi­li­ta­ci­jai, sa­na­to­ri­niam gy­dy­mui, svei­ka­tos pro­gra­moms ir ki­toms svei­ka­tos drau­di­mo iš­lai­doms. Da­lį šių pa­pil­do­mų lė­šų at­ei­nan­čiais me­tais nu­ma­to­ma skir­ti ma­žiau­siai tei­sės ak­tais nu­sta­ty­tai as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų ba­zi­nių kai­nų ba­lo ver­tei at­kur­ti nuo 0,99 eu­ro iki 1 eu­ro. Taip pat au­gan­čio­mis lė­šo­mis nu­ma­to­ma dieg­ti nau­jas pa­slau­gas, plė­to­ti eko­no­miš­kai efek­ty­vių pa­slau­gų tei­ki­mą.

At­ei­nan­čiais me­tais ir to­liau ypa­tin­gas dė­me­sys bus ski­ria­mas pre­ven­ci­nėms pro­gra­moms vyk­dy­ti. 10,8 mln. eu­rų, ar­ba 4,2 %, au­ga lė­šos vais­tams ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nėms kom­pen­suo­ti. Ki­tais me­tais (…) mln. eu­rų nu­ma­to­ma skir­ti ino­va­ci­niams vais­tams kom­pen­suo­ti. 3,2 mln. eu­rų, ar­ba 23,3 %, di­dė­ja lė­šos pri­va­lo­mą­jį svei­ka­tos drau­di­mą vyk­dan­čių ins­ti­tu­ci­jų veik­los iš­lai­doms. Šios lė­šos dau­giau­sia di­dė­ja dėl iš­au­gu­sio po­rei­kio at­si­skai­ty­ti už įvyk­dy­tus vi­sai svei­ka­tos sis­te­mai itin svar­bius in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų pro­jek­tus. Pa­mi­nė­ti­na, kad pas­ta­rai­siais me­tais pri­va­lo­mą­jį svei­ka­tos drau­di­mą vyk­dan­čių ins­ti­tu­ci­jų veik­los iš­lai­dos ne­bu­vo di­di­na­mos. Nu­ma­to­ma, kad 2016 m. jos su­da­rys 1,2 % vi­sų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to lė­šų.

Taip pat pa­mi­nė­ti­na, kad or­to­pe­di­jos tech­ni­kos prie­mo­nių įsi­gi­ji­mo iš­lai­doms kom­pen­suo­ti lė­šos nu­ma­to­mos 1,7 mln. eu­rų ma­žes­nės, nei pa­tvir­tin­ta 2015 m. Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­te. To­dėl ki­tais me­tais šioms iš­lai­doms nu­ma­to­ma skir­ti 12,8 mln. eurų. Iš jų, kaip ir šiais me­tais, 10,1 mln. eu­rų pla­nuo­ja­ma skir­ti ei­na­mai­siais me­tais pa­ga­min­toms ir iš­duo­toms prie­mo­nėms kom­pen­suo­ti, o 2,7 mln. eu­rų – or­to­pe­di­jos tech­ni­kos prie­mo­nių ga­my­bos ir pri­tai­ky­mo iš­lai­doms, ku­rių ap­mo­kė­ji­mas pri­ski­ria­mas ne­apib­rėž­tiems įsi­pa­rei­go­ji­mams pa­deng­ti, t. y. 2009–2011 m. pa­ga­min­toms ir iš­duo­toms or­to­pe­di­jos tech­ni­kos prie­mo­nėms kom­pen­suo­ti. Pas­ta­rą­sias iš­lai­das nu­ma­to­ma vi­siš­kai pa­deng­ti 2017 m.

Tai­gi 2016 m. Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to pro­jek­tas ypa­tin­gas tuo, kad fi­nan­si­nės ga­li­my­bės leis nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 d. tei­sės ak­tais nu­sta­ty­tą as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų ba­zi­nių kai­nų ba­lo ver­tę at­kur­ti iki vie­no eu­ro. Pro­jek­tui pri­ta­rė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Ma­siu­lis. Nė­ra. M. Zas­čiu­rins­kas. Nė­ra. I. De­gu­tie­nė. Pra­šom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, iš tik­rų­jų tur­būt rei­kia pa­si­džiaug­ti, kad Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tas kiek­vie­nais me­tais yra gau­ses­nis ir dėl to mū­sų vi­si pa­cien­tai tik­rai tur­būt džiau­gia­si. Bet aš no­riu už­duo­ti gal­būt ki­to­kį klau­si­mą, nes mū­sų Pri­va­lo­ma­sis svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tas su­for­muo­tas re­mian­tis so­li­da­ru­mo ir ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pais. No­rė­čiau gau­ti at­sa­ky­mą į to­kį klau­si­mą, ar tai yra tei­sin­ga? Šian­dien vals­ty­bės drau­džia­mų­jų yra 1,8 mln. ir vals­ty­bė už kiek­vie­ną vals­ty­bės drau­džia­mą­jį apy­tik­riai mo­ka 200 eu­rų. Ki­tas da­ly­kas. Šian­dien tie, kas pa­tys dir­ba­me, apy­tik­riai kiek­vie­nas mo­ka­me apie 600 eu­rų draus­da­mie­si svei­ka­tos drau­di­mu. Yra dar vie­na gru­pė, tai yra sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tys as­me­nys, ku­rie pa­gal įsta­ty­mą mo­ka 9 % nuo MMA, tai yra apy­tik­riai apie 29 eu­rus. Tai­gi su­sir­gus iš vi­sų ši­tų tri­jų gru­pių pa­slau­gas gau­na­me vi­si vie­no­das…

PIRMININKAS. Ger­bia­mo­ji Ire­na!

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …bet mo­ka­me ne­vie­no­dai. Mi­nist­re, kaip jums at­ro­do, ar tai yra tei­sin­ga? Jei­gu jūs ma­no­te, kad tai ne­tei­sin­ga, tai ką rei­kia da­ry­ti, kad bū­tų tei­sin­ga, kad krep­še­lių kai­na vi­siems Lie­tu­vos pi­lie­čiams bū­tų vie­no­da?

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš ma­nau, kad tai nė­ra tei­sin­ga, nes aš ir da­bar tu­riu diag­ra­mą, ku­ri aki­vaiz­džiai ro­do, kiek dau­giau su­mo­ka dir­ban­tie­ji už tuos, ku­rie mo­ka pa­tys, ir ma­žiau­sia yra vals­ty­bės da­lis. Šiuo klau­si­mu mes bu­vo­me pa­ren­gę Vy­riau­sy­bė nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, krei­pė­mės į Vy­riau­sy­bę, pro­jek­tas bu­vo svars­to­mas, ta­čiau spren­di­mo pri­ėmi­mas yra ati­dė­tas, ka­dan­gi pa­skai­čia­vus šių me­tų biu­dže­tą, vis dėl­to bu­vo nu­spręs­ta, kad ga­li­my­bių di­din­ti vals­ty­bės den­gia­mą­ją da­lį kol kas nė­ra.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ma­tu­las. Ruo­šia­si A. Mon­kaus­kai­tė.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, aš no­riu pra­tęs­ti I. De­gu­tie­nės klau­si­mą ir vėl­gi pri­si­min­ti, kad jū­sų par­ti­jos na­rys, da­bar­ti­nis ko­mi­sa­ras, krei­pė­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, ku­ris la­bai gra­žiai iš­aiš­ki­no, ką svei­ka­tos sis­te­mo­je fi­nan­siš­kai tu­ri da­ry­ti Vy­riau­sy­bė. Bet ta pa­ti Vy­riau­sy­bė, kaip sa­kė­te, nie­ko da­bar ne­pa­da­rė, o įmo­kos už vals­ty­bės drau­džia­mus as­me­nis ne­di­di­na. Ma­no ma­ny­mu, iš­ties tas so­li­da­ru­mo prin­ci­pas jau per­žen­gė vi­sas pa­do­ru­mo ri­bas, nes vie­ni mo­ka 29 eu­rus, ki­ti mo­ka per 600 eu­rų, o gau­na tą pa­tį. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, ar bū­tų tiks­lin­ga ir ka­da pla­nuo­ja­te nu­sta­ty­ti pa­slau­gų ap­im­tis? Ir ar nė­ra ge­riau, kad gal­būt žmo­gus, kiek da­bar mo­ka, nes įstai­gos ne­iš­si­lai­ko iš to mo­kes­čio, su­mo­kė­tų bent 10 % da­bar ne­le­ga­liai mo­ka­mų į ki­še­nę pi­ni­gų, ofi­cia­liai, ir sis­te­mo­je at­si­ras­tų tvar­ka? Nes dir­bau pri­va­čia­me ka­bine­te (dir­bau dve­jus me­tus), nie­kas net ne­siū­lė nei sal­dai­nių dė­žu­tės, nei ky­šio, nes ži­no, kad rei­kia su­mo­kė­ti tiek ir vis­kas, ir gau­na pa­slau­gą. Kaip jūs ma­no­te?

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ma­to­te, kaip ži­no­me, jau bu­vo pa­reng­tas pro­jek­tas ir bu­vo svars­ty­mas dėl mo­ka­mų pa­slau­gų, ku­rias bū­tų ga­li­ma tai­ky­ti, skai­čiaus pa­di­di­ni­mo. Ta­čiau ši­tas pro­jek­tas ėjo la­bai su­dė­tin­gai, tai bu­vo dar iki ma­nęs. Šiuo me­tu mes esa­me jau at­li­kę ana­li­zę, yra pa­reng­tos trys mo­ka­mų pa­slau­gų al­ter­na­ty­vos. Šiuo me­tu va­do­vy­bė dar svars­to, ku­rią al­ter­na­ty­vą mums, dir­ban­tiems Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je, pa­si­rink­ti, ar mes mo­ka­me tik už nu­ma­to­mas kom­for­tiš­kas su­tei­kia­mas pa­slau­gas, ar mes ap­ima­me daug pla­čiau. Ta­čiau čia gal­būt ir su­si­ker­ta­ma su Kon­sti­tu­ci­ja, ka­dan­gi la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad di­dži­ą­ją da­lį pa­slau­gų mes tu­ri­me gau­ti ne­mo­ka­mai. Kai mes svars­tė­me tris al­ter­na­ty­vas, per­si­pi­na ta da­lis pa­slau­gų, ku­rios tu­ri bū­ti tik ne­mo­ka­mos. To­dėl aš ma­nau, kad vis dėl­to pa­ren­gus ir iš­dis­ku­ta­vus al­ter­na­ty­vos bus tei­kia­mos svars­ty­ti Stra­te­gi­niam ko­mi­te­tui prie Vy­riau­sy­bės. Jam, kaip ži­no­te, pri­klau­so įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai. Ta­da tu­ri pa­tek­ti į Sei­mą, kad bū­tų svars­to­ma, gal­būt ir pri­ta­ria­ma. Iš tie­sų yra to­kių nuo­mo­nių, kad mums rei­kia vis dėl­to pla­čiau ir dau­giau teik­ti mo­ka­mų pa­slau­gų, o ne vien tik draus­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Mon­kaus­kai­tė. Ruo­šia­si V. M. Čig­rie­jie­nė.

A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, jū­sų ini­cia­ty­va šiais me­tais bu­vo pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mai slau­gy­to­joms, tai yra la­bai ge­rai, o nie­ko ne­kal­ba­ma apie gy­dy­to­jų at­ly­gi­ni­mus. Gal­būt ki­tų me­tų biu­dže­te yra nu­ma­to­ma gy­dy­to­jų at­ly­gi­ni­mus di­din­ti? Ir ki­ta klau­si­mo da­lis. No­riu pa­klaus­ti apie slau­gą. Gir­dė­jau apie ini­cia­ty­vą ki­tus me­tus pa­skelb­ti Svei­ko se­nė­ji­mo me­tais, ar­ba Orios se­nat­vės me­tais. Gal nu­ma­to­te dau­giau lė­šų skir­ti slau­gai ir pa­lai­ko­ma­jam gy­dy­mui?

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Iš tie­sų gy­dy­to­jų at­ly­gi­ni­mų kė­li­mo klau­si­mas yra su­sie­tas su ket­vir­tuo­ju per­tvar­kos eta­pu. Pro­ce­sas ju­da, iš tik­rų­jų kiek­vie­na gy­dy­mo įstai­ga, iš­spren­du­si sa­vo vi­daus pro­ble­mas, su­tau­py­tų lė­šų, ku­rios ne­iš­ei­tų iš gy­dy­mo įstai­gos, o tai bū­tų re­zer­vas di­din­ti gy­dy­to­jų at­ly­gi­ni­mą. Taip, slau­gos klau­si­mu mes jau esa­me pa­tei­kę ir sa­vo įvai­rių pla­nų, kad di­di­na­me slau­gos ap­im­tis, tai pri­klau­so nuo žmo­nių, ku­riems bū­ti­na slau­ga, tūks­tan­čiui – nuo 2 iki 3. Lie­tu­vo­je tu­rė­tų pa­dau­gė­ti slau­go­mų as­me­nų maž­daug 1700. Be abe­jo, pa­di­dės ir po­rei­kis dar­buo­to­jų, ku­rie teiks to­kias pa­slau­gas pa­tys. Mes pla­nuo­ja­me, bū­tent per­žiū­rė­da­mi mū­sų sis­te­mą ir orien­tuo­da­mie­si į pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių gy­ve­ni­mo ir gy­dy­mo­si, slau­gos są­ly­gų pa­ge­ri­ni­mą, bū­tent Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­dą per­žiū­rė­ti, ši­tą da­lį dėl ap­mo­kė­ji­mo už slau­gos pa­slau­gas. Ly­giai vie­no­dai nu­ma­to­me ki­tais me­tais įsteig­ti 30 sky­rių ir ka­bi­ne­tų ge­ron­to­lo­gi­jai, ku­ri iš tik­rų­jų kol kas Lie­tu­vo­je yra už­mirš­ta.

Jū­sų klau­si­mas dėl Orios se­nat­vės me­tų. Aš kaip tik šian­dien kal­bė­jau su ger­bia­mą­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Bu­vo jau prieš tris sa­vai­tes klau­si­mas įtrauk­tas į dar­bo­tvarkę, bet ne­bu­vo svars­ty­tas. Ir pa­pra­šiau, bu­vo pa­ža­dė­ta, kad lap­kri­čio pir­mą­ją dar­bo sa­vai­tę mes svars­ty­si­me. Ačiū už to­kį ge­rą klau­si­mą, iš kar­to pra­šau vi­sų pa­lai­ky­mo, ka­dan­gi bū­tent da­bar yra tas lai­kas, kai yra skai­čiuo­ja­mi pi­ni­gai ir Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų, kreip­ti ne tik dė­me­sį, bet ir lė­šas tiems, ku­riems tik­rai rei­kia ir ku­riuos mes kar­tais už­mirš­ta­me.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis klau­si­mas. V. M. Čig­rie­jie­nė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, no­riu jums pa­dė­ko­ti už iš­sa­mų ir sklan­dų 2016 m. Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, tik­rai pa­si­dar­buo­ta daug. Aiš­ku, me­di­kai vi­sa­da su­si­tvar­ko su kliū­ti­mis, nes jie gy­ve­ni­me įpra­tę tai da­ry­ti. Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tas di­dė­ja, tai ir­gi ma­lo­nu. Ma­nau, kad jūs ini­cia­ty­vi mi­nist­rė, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je su­ge­bė­si­te pri­ori­te­tus iš­kel­ti, so­li­da­ru­mo ir ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pus, nes tai tik­rai la­bai ba­do akis vi­siems, ir gau­nan­tys pa­slau­gą jau­čia kaž­ko­kią skriau­dą. Ar tą sa­vo dar­bų pro­jek­tą at­ei­ty­je jūs įsi­ra­šy­si­te į dar­bų pro­jek­tą?

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Iš tik­rų­jų klau­si­mas la­bai įdo­mus ir tei­sin­gas. Sa­ky­ki­me, tur­būt ne­rei­kia įsi­ra­šy­ti į sa­vo dar­bus, bet rei­kia tuo gy­ven­ti. Tik­rai, rei­kia mums vi­siems dau­giau dė­me­sio skir­ti, bū­ti nuo­šir­des­niems ir net vyk­dant tas funk­ci­jas, ku­rios yra pa­ves­tos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju mi­nist­rei už at­sa­ky­mus ir pa­tei­ki­mą. Už no­rė­tų kal­bė­ti A. Ma­tu­las. Ar ga­li­me su­si­tar­ti be?.. A. Ma­tu­las kal­ba.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ne­ga­li­ma su­si­tar­ti dėl to, kad tik­rai no­riu pa­sa­ky­ti ke­le­tą žo­džių, o gal ir keis­ta, kad opo­zi­ci­ja siū­lo bal­suo­ti už, bet, ko­le­gos, bū­kim bied­ni, bet tei­sin­gi. Kad svei­ka­tos drau­di­mo biu­dže­tas di­dė­ja 4,1 %, yra ge­rai, ki­tais me­tais jau tu­rė­sim li­tais skai­čiuo­jant apie 5 mlrd. Lt. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad mes juos ga­lė­tu­me nau­do­ti ra­cio­na­liau. Iš­ties daug me­tų ža­da­me įves­ti pa­pil­do­mus drau­di­mus, tai ne­pa­da­ry­ta. Vis dėl­to yra ne­ma­žai spra­gų, kur tur­tin­ges­ni žmo­nės ar­ba mo­kes­čius mo­kan­tys ki­toms ša­lims ga­li už 29 eu­rus mo­kė­da­mi per mė­ne­sį gau­ti tas pa­čias pa­slau­gas, kaip ir mū­sų pa­pras­tas žmo­ge­lis, dir­ban­tis ir su­mo­kė­jęs vos ne 1 tūkst. eu­rų mo­kes­čių per me­tus, tas pa­čias pa­slau­gas, nė­ra nu­sta­ty­tos pa­slau­gų ap­im­tys, ko rei­ka­lau­ja Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Nevi­siš­kai są­ži­nin­ga, kad gy­dant kai ku­rias li­gas ga­li­ma rink­tis iš 20–30 vais­tų, o dėl kai ku­rių li­gų nė­ra nė vie­no vais­to ar­ba vie­nas, du vais­tai. Mo­der­niau­si vais­tai vė­luo­ja at­ei­ti ir pa­siek­ti mū­sų žmo­nes. Per ma­žai lė­šų ski­ria­ma psi­chi­nei svei­ka­tai, sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jai, ypač psi­cho­lo­gi­nei pa­gal­bai. Mes tik­rai ko­mi­te­te pra­šy­si­me ir mi­nis­te­ri­jos, ir mi­nist­rės, siū­ly­si­me, kad per­skirs­ty­tų tas lė­šas, kad dau­giau lė­šų tek­tų tiems da­ly­kams, ne me­di­ka­men­tams. Bet, ko­le­gos, kaip sa­kiau… Gai­la, kad ba­las at­ku­ria­mas tik po ket­ve­rių me­tų į ikip­riešk­ri­zi­nį. Vie­nas li­tas pri­ly­gi­na­mas vie­nam ba­lui, bet at­ku­ria­mas. Gal­būt tai le­mia rin­ki­mai. Bū­tų daug ma­lo­niau, kad tai bū­tų bu­vę pa­da­ry­ta kur kas anks­čiau, ir tam są­ly­gos bu­vo. Bet, kaip sa­kiau, žiū­rint į ki­tas sis­te­mas, kiek ki­toms sis­te­moms fi­nan­sa­vi­mas au­ga ar­ba lie­ka toks pats, tai, kaip sa­kiau, tas au­gi­mas 4,1 % yra ne­blo­gas. Po pa­tei­ki­mo siū­lau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me.

Už bal­sa­vo 48, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. 2016 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Au­di­to ko­mi­te­tas ir Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 24 d.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bai­gia­me ry­ti­nį po­sė­dį. Skel­biu ry­ti­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas) Va­ka­ri­nis po­sė­dis pra­si­de­da 15 val. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ir su aki­niais ma­tau, kad ne­la­bai švie­su, bet va­ka­ri­nis po­sė­dis pra­si­dės vis tiek 15 val.


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partij­os frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos social­demokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.