LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2870

 

2023-11-15  Nr. 107-P-42

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas.

Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Aplinkos ministerijos viceministras Kęstutis Šetkus, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, patarėja Sigutė Ališauskienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos patarėja Rūta Baškytė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-14                                                                               

2

1, 2

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

            1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad kultūros ministras steigia istorinių nacionalinių parkų direkcijas. Be to, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad Kultūros ministerija atlieka istorinių nacionalinių parkų valdymo funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad numatoma, jog visų nacionalinių parkų, kaip svarbiausių saugomų teritorijų, reprezentuojančių Lietuvos vertingiausiais teritorijas, administracinis valdymas bus vykdomas vienoje Aplinkos ministerijai pavaldžioje institucijoje, todėl Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos steigėjo funkcijas numatoma perduoti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad saugomų teritorijų direkcijos (tame tarpe ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija) yra biudžetinės įstaigos. Atsižvelgiant į teikiamo įstatymo projekto nuostatas, taip pat į kartu teikiamo Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2868 1 straipsnyje dėstomas naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas biudžetinės įstaigos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisės ir pareigos turėtų būti perduotos Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės valdymo institucijos - iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos ir biudžetinės įstaigų patikėjimo teise valdomas turtas gali būti perduoti kitai biudžetinės įstaigos savininko teises įgyvendinančiai institucijai įstatymų nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, kai yra Vyriausybės nutarimas perduoti tai Vyriausybės įgaliotai institucijai įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas ir valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise biudžetinės įstaigos turtą. Be to, pagal Seime svarstomo Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2834 (toliau - projektas reg. Nr. XIVP-2834) 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatas valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos Vyriausybės nutarimu gali būti perduotos kitai valstybės institucijai ar įstaigai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. Svarbu paminėti ir tai, kad projekto reg. Nr. XIVP-2834 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Biudžetinių įstaigų įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimai dėl biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo turi būti priimti ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki finansinių metų pabaigos. Pagal projekto reg. Nr. XIVP-2834 2 straipsnio 1 dalies nuostatas naujos redakcijos Biudžetinių įstaigų įstatymas įsigaliotų 2023 m. spalio 1 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, biudžetinės įstaigos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisės ir pareigos kitai valstybės institucijai galėtų būti perduotos Vyriausybės nutarimu. Todėl, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio nereikėtų papildyti nauja struktūrine dalimi, pasiūlant Vyriausybei priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Nauja projekto 2 straipsnio struktūrinė dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl šiame straipsnyje turėtų būti nustatyta išlyga dėl naujos projekto 2 straipsnio struktūrinės dalies įsigaliojimo. Be to, reikėtų atitinkamai papildyti ir projekto 2 straipsnio pavadinimą.

Nesvarstyti

Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas be pakeitimų, t. y. atmesti įstatymo projektą.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-14

1(21)

1(3)

 

 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros ministras tvirtina kultūrinių rezervatų (rezervatų - muziejų) steigimo kriterijus. Pastebėtina, kad ši projekto nuostata nėra aiški santykyje kartu su projektu teikiamo Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2868 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad kultūros ministras nustato ne tik kultūrinių rezervatų, bet ir kultūrinių draustinių ir istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijus. Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad abiejų projektų nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos.

Nesvarstyti

Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas be pakeitimų, t. y. atmesti įstatymo projektą.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narių grupė

(Kęstutis Vilkauskas, Rasa Budbergytė, Eugenijus Sabutis ir kiti)

2023-06-29

1(21)

1(3)

 

 

Argumentai:

Aplinkos ministerijos parengtais ir Vyriausybės Seimui svarstyti pateiktais įstatymų projektais XIVP-2867 – XIVP-2875 siekiama spręsti spartaus Biologinės įvairovės nykimo Lietuvoje problemą ir įgyvendinti ambicingus Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų tikslus – iki 2030 m. Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą padidinti iki 30 proc. sausumos teritorijos, 10 proc. visų saugomų teritorijų nustatyti kaip griežtai saugomas, pagerinti ne mažiau kaip 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė šiuo metu nepalanki, būklę, atkurti pažeistas ekosistemas.

Tuo pačiu aukščiau minėtais projektais kartu su biologinės įvairovės Lietuvoje naikinimo ir nykimo problemomis bandoma spręsti su tuo niekaip nesusijusį Trakų istorinio nacionalinio parko pavaldumo klausimą, nors iš Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto nuostatų paaiškėja, kad istoriniai nacionaliniai parkai steigiami ne biologinei įvairovei, o istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti. Tai yra, Trakų istorinio nacionalinio parko, kuriame integraliai saugomas per valstybės vystymosi šimtmečius sukurtas kultūrinis - žmogaus performuotas kraštovaizdis, „pavaldumo perdavimas“ Aplinkos ministerijai niekaip nesusijęs su Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijomis. Europos Sąjunga nereguliuoja valstybių narių nacionalinės kultūros paveldo ir šiuolaikinės kultūros politikos, tai valstybė įgyvendina savarankiškai, atsižvelgiant į tai, kiek saugo ir puoselėja savo tapatybę ir identitetą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad XVIII-osios Vyriausybės nenumatyta kultūrinio prioriteto saugomų teritorijų - archeologinių vietovių (piliakalnių, pilkapynų, senovės gyvenviečių, piliaviečių ir kt.), pilių, dvarų sodybų, senamiesčių, kultūrinių draustinių, rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų perduoti Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai. XVIII-osios Vyriausybės „Projekte: Efektyvi paveldotvarka“ nustatytas tikslas – formuoti integralią materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ir aktualizavimo politiką, tobulinant esamą kultūros paveldo apsaugos sistemos teisinį reguliavimą, plėtojant į rezultatus orientuotą kultūros paveldo apsaugos valdymo sistemą, užtikrinant integralią ir ilgalaikę valstybės pažangą kultūros paveldo srityje. Neteko girdėti, kad XVIII-oji Vyriausybė būtų keitusi savo veiklos programą kultūros paveldo srityje. Priešingai, visuomenė yra nuolat informuojama, kad Vyriausybė  įgyvendina materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos valdysenos efektyvinimą, tobulina ir suderina materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus bei yra įsipareigojusi užtikrinti kultūros paveldo apsaugos institucinę sandarą ir įstaigų veiklos kokybę.

Pažymėtina, kad dar 2021 metų gruodžio 17 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija - Lietuvos Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais - savo posėdyje apsvarstė Trakų istorinio nacionalinio parko pavaldumo keitimo klausimą, keičiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr.I-733 21 str. pakeitimo ir Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 str. pakeitimo įstatymus ir tam nepritarė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytinos akivaizdžios išvados:

1. Trakų istorinio nacionalinio parko steigėjo funkcijų perdavimas Aplinkos ministerijai niekaip nesusijęs su ambicingų Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijų įgyvendinimu.

2. Trakų istoriniame nacionaliniame parke yra saugomas Lietuvos valstybingumo centro Trakuose kultūrinis kompleksas ir jo gamtinė aplinka, o tuo, kaip ir Kernavėje ar Vilniuje pavesta rūpintis Kultūros ministerijai.

3. Europos Sąjunga nereguliuoja valstybių narių nacionalinės kultūros paveldo ir šiuolaikinės kultūros politikos, nes tai yra pačių valstybių kompetencija.

4. Trakų istorinį nacionalinį parką perdavus Aplinkos ministerijai ir jame pradėjus diegti ambicingus Europos Sąjungos žaliojo kurso ir biologinės įvairovės strategijų iki 2030 metų tikslus, bus apribotos galimybės tradiciškai toliau puoselėti lietuvių tautos sukurtą kultūrinį kraštovaizdį Trakuose, gyventojai susidurs su padidėjusiais apribojimais, kils konfliktas tarp ambicingų pasaulinių tikslų ir vietos bendruomenių interesų.

5. Lietuvoje Kultūros ministerijai yra pavesta integraliai įgyvendinti kultūros paveldo saugojimą ir šiuolaikinės kultūros vystymą ir vieno segmento - Trakų istorinio nacionalinio parko antisisteminis išplėšimas (pasiliekant likusias dvi saugomas teritorijas Kernavėje ir Vilniuje) yra atitrūkęs nuo Nepriklausomybės pradžioje iškelto tikslo išsaugoti istorinį nacionalinį parką Trakuose, yra nepagrįstas ir nepateisinamas.

6. Būtina plėsti Kultūros ministerijos atsakomybės ribas ir stiprinti jos kompetencijas, ne tik paliekant jos reguliavimo sferoje visas tris esamas kultūrinio prioriteto saugomas teritorijas Kernavėje, Trakuose ir Vilniuje, bet ir įsteigiant/perduodant naujus valstybinius istorinius draustinius, regioninius istorinius parkus Kultūros ministerijai.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kultūros ministras tvirtina kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) naudojimo ir lankymo tvarkos aprašą ir kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių nacionalinių parkų, regioninių istorinių parkų steigimo kriterijus, teikia, jeigu tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip, įrašyti šias saugomas teritorijas į tarptautinius saugomų teritorijų sąrašus, steigia valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijas ir tvirtina teritorijų planavimo dokumentus, nurodytus Saugomų teritorijų įstatyme.“

Pritarti iš dalies

Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas be pakeitimų, t. y. atmesti įstatymo projektą.

2.

Seimo narių grupė

(Kęstutis Vilkauskas, Rasa Budbergytė, Eugenijus Sabutis ir kiti)

2023-06-29

1(21)

2(4)

 

 

Argumentai:

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kultūros ministerija atlieka šias valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių nacionalinių parkų, regioninių istorinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių valdymo funkcijas:“.

Pritarti iš dalies

Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas be pakeitimų, t. y. atmesti įstatymo projektą.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kultūros komitetas

2023-11-15

 

 

 

 

Komiteto sprendimas: siūlyti grąžinti įstatymo projektą Nr. XIVP-2870 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

Pritarti iš dalies

Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į pagrindiniam – Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2868 pateiktas pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.  

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

Biuro patarėja Aistrida Latvėnė