LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

     

 

  2014-02-        Nr. 2-     

 

Į                  Nr.      

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL NEKILNOJAMŲJŲ DAIKTŲ NURAŠYMO“ PROJEKTO

 


Susisiekimo ministerija (Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl nekilnojamųjų daiktų nurašymo“ projektą (toliau – nutarimo projektas).

Nutarimo projektu siekiama nurašyti pripažintus netinkamais (negalimais) naudoti dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo valstybei nuosavybės teise priklausančius ir šiuo metu akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – bendrovė) patikėjimo teise valdomus nekilnojamuosius daiktus: transformatorinę, 2 bagažines, keleivių peroną, 3 šulinius.

Teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 1 ir 5 dalys, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 23 straipsnio 6 dalis ir Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1250 „Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pagal Viešosios geležinkelių infrastruktūros turto perdavimo patikėjimo teise ir šio turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2007 m. gruodžio 12 d. sutartį Nr. 5-40/SK-354 minėti nekilnojamieji daiktai yra viešoji geležinkelių infrastruktūra. Pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatas bendrovė atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos funkcijas. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus dėl minėtų objektų nurašymo teisės aktų nustatyta tvarka priima Vyriausybė.

Transformatorinė Mažeikiuose (bendras plotas – 20,39 kv. metro, statybos metai – 1984) nenaudojama bendrovės veiklai, jos būklė nepatenkinama, pastatas iš abiejų pusių apribotas geležinkelio keliais, bendrovė siūlo ją nurašyti teisės aktų nustatyta tvarka ir nugriauti.

Bagažinė Radviliškyje buvo pastatyta 1973 metais ir per visą eksploatacijos laikotarpį kapitalinis remontas nebuvo atliktas. Bagažinė yra nenaudojama, keleivių bagažas joje nelaikomas jau 11 metų, inžineriniai tinklai, išskyrus elektros tinklus, išmontuoti. Atlikusi bagažinės techninės būklės įvertinimą, UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2011 m. spalio 14 d. ekspertizės akte Nr. SE11-13 nurodė, kad dėl bagažinės kai kurių konstrukcijų (sienų, denginio plokščių) pažeidimų statinio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų esminių statinio reikalavimų – mechaninio atsparumo ir pastovumo bei naudojimo sąlygų, todėl dėl esamos techninės būklės statinio naudoti negalima. Bendrovė apskaičiavo, kad bagažinės remontui reikėtų apie 170 tūkst. litų, likvidavimo išlaidos sudarytų apie 104 tūkst. litų.

Bagažinė Panevėžyje (bendras plotas – 70,67 kv. metro, statybos metai – 1955) nenaudojama bendrovės veiklai, jos būklė nepatenkinama. Atlikusi bagažinės techninės būklės įvertinimą, UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2011 m. gruodžio 28 d. ekspertizės akte Nr. SE11-18 nurodė, kad pastato kai kurių konstrukcijų (sienų, medinių stogo elementų) pažeidimai vertinami kaip avarinės būklės požymiai, dėl kurių gali kilti avarijos grėsmė. Tokios techninės būklės statinio tolesnis eksploatavimas yra nesaugus ir negalimas. Kadangi statinys morališkai pasenęs, neturi estetinės išvaizdos, atsiradę pažeidimai yra dideli ir jiems sutvarkyti reikia daug lėšų, rekomenduojama pastatą demontuoti. Bendrovė apskaičiavo, kad bagažinės pastatui demontuoti reikėtų daugiau kaip 31 tūkst. litų.

Bendrovei svarstant alternatyvius bagažinių panaudojimo būdus, buvo pasiūlyta jas perimti Radviliškio rajono savivaldybei ir Panevėžio miesto savivaldybei, tačiau savivaldybės informavo, kad bagažinės savivaldybių reikmėms nereikalingos.

Keleivių peronas (ilgis – 121,04 m) Radviliškio geležinkelio stoties Linkaičių kelyne prie pagrindinio kelio Nr. 502 buvo pastatytas 1951 metais, šiuo metu nenaudojamas, jo būklė nepatenkinama. Siekiant užtikrinti keleivių saugumą, keleivių reikmėms naudojamas kitas peronas. 2012 m. sausio 17 d. bendrovės filialo „Šiaulių geležinkelio infrastruktūra“ Kelio statinių ūkio komisija apžiūrėjo keleivių peroną ir surašė 2012 m. sausio 17 d. defektinį aktą, kuriame pažymėjo, kad perono bortai ištrupėję, suskilinėję, matosi korozijos pažeista armatūra, perono plytelių danga išsikraipiusi ir suskilinėjusi, nėra apsauginių bortų.

Statiniai – šuliniai Lyduvėnuose, Šilėnų kaime ir Kužiuose, nenaudojami, jų būklė nepatenkinama. Lyduvėnuose įrengtas naujas artezinis gręžinys, todėl nepatenkinamos būklės šachtinis šulinys nenaudojamas bendrovės reikmėms. Šilėnų ir Kužių geležinkelio stočių pastatų įvadai prijungti prie vandentiekio tinklų, todėl minėtų šulinių bendrovė nenaudoja.

Teikiamas nutarimo projektas yra individualus teisės aktas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, 48.2 papunkčiu, su visuomene konsultuotasi nebuvo. Taip pat nutarimo projektas nebuvo teiktas derinti Teisingumo ministerijai.

Priėmus nutarimą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamos pasekmės – priėmus nutarimą, būtų užtikrintas efektyvesnis valstybės turto naudojimas, sumažėtų administravimo ir priežiūros išlaidos. Nurašius ir išardžius minėtus daiktus bus sutvarkytos teritorijos. Liekamosios medžiagos liktų bendrovei, kuri panaudotų jas kitų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų priežiūrai ir plėtrai.

Nutarimo projektą Aplinkos ministerija suderino be pastabų.

Teikiamą nutarimo projektą rengė Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento (direktorius – Saulius Kerza, tel. 239 3847, el. p. saulius.kerza@sumin.lt) Valstybės turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius (vedėja – Toma Kuzmickaitė, tel. 239 3912, el. p. toma.kuzmickaite@sumin.lt). Tiesioginė nutarimo projekto rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Helena Rogoža (tel. 239 3915, el. p. helena.rogoza@sumin.lt).

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas, 2 lapai.

2. Kiti dokumentai, 127 lapai.


 

 

Susisiekimo ministras

 

Rimantas Sinkevičius

Helena Rogoža, tel. (8 5) 239 3915, el. p. [email protected]