LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3750(2)

 

2016-12-21  Nr. 141-P-55(8)

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Naglis Puteikis, Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Petras Gražulis, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas.

Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė Daugirdė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos Teisėkūros ir metodikos skyriaus patarėja Viktorija Norušytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėjas Laurynas Bilkis, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Asta Riukienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 8-ojo audito departamento l.e.p. patarėja Živilė Kičaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Aurelija Kriščiūnaitė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Šacikauskė, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Andrejus Fominas, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Valerij Keldanovič, VĮ CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos juristas Andrius Raščius, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos teisininkė Rūta Babianskienė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Vaida Genytė Kazlauskienė, UAB Verslo aptarnavimo centro atstovė Megana Margytė-Maksimiak.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

(1)

2

 

17

 

2

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo projekto (toliau – Projekto) 2 straipsnio 17 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis).

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

(1)

10

34

 

3

2

 

2

31

Projekto 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija „reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“

Projekto 34 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje.

Nurodytų straipsnių nuostatos diskutuotinos.

Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydamos vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Taigi perkančiosios organizacijos sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais. Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas.

Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiosios organizacijos sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkančioji organizacija ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus.

Pritarti

Žr. 9 Seimo Audito komiteto pasiūlymą.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

(1)

10

 

3

 

4

Projekto 10 straipsnio 3 dalies 4 punktas rašytinas iš naujos eilutės.

 

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

(1)

23

 

1

 

5

Projekto 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. šis įstatymas netenka galios, jį keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

(1)

44

 

1

 

Projekto 44 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas. Taip prie sąlygos sakinio „jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina. Pastebėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES  2014 m. vasario 26 d. dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) 56 straipsnyje, kuris yra perkeliamas į vertinamą projekto nuostatą, nustatyta sąlyga, kuriai esant vadovaujantis Direktyvos 67-69 straipsniais (nuostatos perkeltos į projekto 53-55 straipsnius) vertinami pasiūlymai ir nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas: perkančioji organizacija atlieka šį vertinimą prieš tai nustačiusi, kad yra įvykdytos visos 56 straipsnio 1dalyje nurodytos sąlygos.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

(1)

70

 

3

 

Projekto 70 straipsnio 3 dalis dėstytina iš naujos eilutės.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

(1)

84

 

2

 

Projekto 84 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus „54“ įrašytinas skaičius „4“

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

(1)

86

 

2

 

Projekto 86 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkančioji organizacija turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkančioji organizacija turėtų kreiptis į tiekėją ir subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2016-11-07

(1)

88

 

1

 

Projekto 88 straipsnio 1 dalies nuostata, kad perkančioji organizacija, laikydamasi Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina.

Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje). Projekte nurodytais atvejais perkančioji organizacija sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. 

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos.

Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiai perkančiajai organizacijai nuspręsti, kada ji sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada ji toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai. Jeigu įstatyme nustatyta perkančiosios organizacijos teisė pačiai spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada ji gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja.

Trečia, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda, nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Direktyvos 2014/24/ES 73 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos bent Direktyvos 73 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešąją sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes.

Pritarti iš dalies

Žr. 19 Seimo Audito komiteto pasiūlymą.

 

Dėl viešųjų pirkimų sutarčių pripažinimo niekinėmis:

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ES Direktyvos 2007/66/EB 13 preambulę apie pirkimo sutarčių negaliojimą teigiama, kad „<...> Negaliojimas neturėtų būti automatinis, jį turėtų nustatyti arba savo sprendimu paskelbti nepriklausoma peržiūros institucija“. Nepriklausoma peržiūros institucija Lietuvoje - apygardų teismai.

Projekto 98 str. 1 d. 3 p., 102 str. 1 ir 2 d., 103 str. nustatyta, kad dėl viešojo pirkimo sutarties negaliojimo kreipiamasi į apygardos teismus, kurie savo ruožtu pripažįsta arba ne sutartis negaliojančiomis. Tam tikrais atvejais, ypač dėl viešojo intereso tikslų,  apygardų teismai vietoj sutarčių negaliojimo gali taikyti alternatyvias sankcijas (baudas ar sutarties trukmės sutrumpinimą).

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lobistų kontora „Vento Nuovo“,

2016-11-24

(1)

47

 

 

Lobistų kontora Vento Nuovo teikia pasiūlymą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (XIIP - 3750 ES (2)) 47 str. įgyvendinimo.

Įstatymo 47 straipsnis reglamentuoja Perkančiųjų organizacijų teises reikalauti Kokybės vadybos sistemų ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų. Iki šiol tiekėjai galėjo pateikti ne tik konkretų Perkančiosios organizacijos nurodytą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, bet ir kitus, tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių, įrodymus.

Priėmus įstatymą lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus bus galima pateikti tik supaprastintuose pirkimuose ar šio įstatymo 2 priede nurodytuose socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimuose. Kokybės vadybos sistemos yra sertifikuojamos tik tada, kai jos jau yra įdiegtos. Priklausomai nuo įmonės, vien tik sertifikavimo procesas gali trukti 2-3 mėnesius. Prieš pradedant sertifikavimą, būtina įdiegti Kokybės vadybos sistemą, priklausomai nuo įmonės dydžio tam reikia 3-6 mėnesių. Taigi bendras diegimo laikas yra nuo 5 iki 9 mėnesių.

Tiekėjams, ar didžiajai jų daliai, nespėjus pasirengti naujiems reikalavimams, gali susidaryti sąlygos neadekvačiam tiekėjų diskriminavimui. Pereinamojo laikotarpio, prisitaikyti prie naujų reikalavimų trūkumas gali tapti priemone diskriminuoti teikėjus ir būti naudojamas potencialiems konkursų dalyviams eliminuoti. Tokia situacija turėtų neigiamos įtakos konkurencijai ir bendrai pirkimų efektyvumui.

Siūlome numatyti, kad iki 2017 m. spalio 1 d perkančiosios organizacijos būtų įpareigotos priimti iš tiekėjų ir kitus lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių įrodymus.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 3 straipsnį nauja dalimi ir išdėstyti ją taip:

„<...>

8. Iki 2017 m. spalio 1 d. perkančiosios organizacijos, remiantis šio įstatymo 47 straipsniu, reikalaudamos, kad tiekėjai pateiktų nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad jie laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, privalo priimti ir kitus tiekėjų lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonių įrodymus, patvirtinančius, kad jų siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo ir (ar) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.“

Nepritarti

Siūlomas pakeitimas susijęs su Direktyvos 2014/24/ES, kuri turėjo būti perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę dar 2016 m. balandžio 18 d.,  62 straipsnio įgyvendinimo termino nukėlimu.  Dėl šios priežasties siūlymui negali būti pritarta.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis įstatymo projekto iniciatorių paaiškinimais, nuostata „lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką“ turėtų būti suprantama taip, kad jeigu tiekėjas įstatymui įsigaliojus iškart ėmėsi veiksmų, tam kad gautų reikiamą sertifikatą, o perkančiosios organizacijos nustatytas  terminas (skaičiuojant nuo įstatymo priėmimo) yra toks, per kurį sertifikavimo įstaiga objektyviai negali išduoti sertifikato, tokiu atveju tai ir būtų ta nuo tiekėjo nepriklausanti objektyvi priežastis, kuri leistų pateikti lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo  priemonių įrodymus.

 

2.

Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija,

2016-11-30

(1)

10

 

 

Lietuvos projektavimo įmonių asociacija (toliau - Asociacija) savo narių prašymu ir iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3750(2) ES (toliau - Projektas) vertinimą dėl vidaus sandorių tikslingumo.

<...>

Vertinant aukščiau pateiktas pastabas ir argumentus, Asociacijos nuomone, teikiamo Projekto Straipsnyje nėra nustatyta efektyvių ir realių priemonių ir būdų sąžiningai konkurencijos laisvei apsaugoti, todėl Asociacija pritaria Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos išvadoms, jog būtų tikslinga visai atsisakyti vidaus sandorių. Jeigu neįmanoma nustatyti skaidrios ir efektyvios sąžiningumo prevencijos - nuostatą reikėtų eliminuoti.

Pritarti

Žr. 3 Seimo Audito komiteto pasiūlymą.

3.

Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija,

2016-11-30

(1)

10

 

 

Tuo atveju, jei būtų nuspręsta neatsisakyti vidaus sandorių, be anksčiau minėtų sąlygų Asociacija siūlo Projekto 10 straipsnyje, atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą kriterijų panašaus pobūdžio bylose ir papildomai nustatyti, jog vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, jei nėra galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis arba darbus/prekes ir paslaugas tiekia vienintelis rinkoje veikiantis tiekėjas.

Nepritarti

Žr. 3 Seimo Audito komiteto pasiūlymą.

4.

Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija,

2016-11-30

 

 

 

Taip pat Asociacija siūlo atsisakyti formalių Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų vidaus sandorių sudarymui, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai suteikiant įgaliojimus atlikti vidaus sandorių vykdymo kontrolės funkciją, o vidaus sandorio sudarymui patvirtinimų (sutikimų) suteikimo funkciją perduoti Konkurencijos tarybai, kuri įvertintų ir sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimą (Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

<...>

Nepritarti

Žr. 3 Seimo Audito komiteto pasiūlymą.

5.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras,

2016-12-12

(1)

23

 

 

Argumentai:

<...>

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus atstovai savo darbu siekia visuomeninės naudos skirtingose sferose, tokiose kaip švietimo, socialinė, sveikatos, aplinkosaugos, kultūros ir kitose srityse. Norint paskatinti pilietinės visuomenės aktyvumą šalyje, visų pirma reikia pradėti nuo NVO stiprinimo, kadangi NVO a) pirmieji sutinka skirtingų poreikių asmenis ir padeda jiems save realizuoti; b) pirmieji tiesiogiai bendrauja su asmenimis, kuriems reikalinga pagalba; atkreipia visuomenės dėmesį į valstybei kylančius iššūkius ir priima sprendimus arčiau žmogaus – organizuoja veiklą, orientuotą į asmens poreikius. Būtent nuo šių organizacijų veiklos priklauso šalies demokratijos plėtros ir pilietinės visuomenės kūrimosi ateitis.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog valstybė negali išlaikyti (arba šelpti) visų nevyriausybinių organizacijų, todėl būtina ugdyti organizacijų, kurios siekia bendrojo gėrio, socialinio verslumo įgūdžius, kuriais pasinaudodama galėtų telkti finansus, išvengiant priklausomumo nuo trumpalaikių projektų ar gaunamos fragmentinės paramos veiklai. Viena iš sferų, kurią būtų galima perleisti visuomenės teikimui, yra viešosios naudos paslaugos, kaip pavyzdžiui socialinė priežiūra namuose, pavėžėjimai, vaikų ar jaunimo dienos centrai, švietimas ir neformalus ugdymas, informavimo ir konsultavimo veikla, psichologinės pagalbos teikimo ir kitos veiklos. Tai ne tik padėtų pasiekti užsibrėžtą Lietuvos tikslą 2020 m. valstybei/savivaldybėms bent 15 proc. paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų.

Be to, NVO įtraukimas į viešųjų pirkimų procesą rezervuotų sutarčių tam tikrų paslaugų atveju užtikrintų Viešojo valdymo reformų programos įgyvendinimą ir rodiklių pasiekimą, perduodant dalį viešųjų paslaugų (ne mažiau 15 proc.) nevyriausybinėms organizacijoms, taip įgyvendinant Strategijos „Lietuva 2030“ bei „Nacionalinės Pažangos Programos 2020“ Tikslo 5.3. „Gerinti paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą visuomenei“ Uždavinį 5.3.1. “Gerinti paslaugų kokybę taikant subsidiarumo principą ir kuo aktyviau į tai įtraukiant visuomenę”. <...>

 

Pasiūlymas:

Parengtame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekte, vadovaujanti direktyvos 77 straipsniu, 23 straipsnį išdėstyti taip:

23 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;

2) nevyriausybinei organizacijai, kaip ją apibrėžia LR nevyriausybinių organizacijų įstatymas;

3) neįgaliųjų socialinei įmonei, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;

4) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei jis atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;

5) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;

6) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, jei ji atitinka direktyvos 77 straipsnio 2 punkte nustatytas sąlygas;

2. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat kitas perkančiąsias organizacijas, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus 10 procentų visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti šiame straipsnyje nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

4. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

6.

Lietuvos įmonių projektavimo asociacija,

2016-12-20

(1)

27

 

 

Argumentai:

Lietuvos projektavimo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) narių prašymu ir iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto  Nr. XIIP-3750(2) ES (toliau - projektas) vertinimą dėl pirkimo objektų skaidymo į dalis. 

Stebint viešųjų pirkimų tendencijas, Asociacija pastebėjo, kad nemaža dalis statybos ir projektavimo darbų viešųjų pirkimų yra vykdomi kartu, t. y. pirkimų objektas projektavimas ir statyba yra dirbtinai apjungiamas nors tai yra dvi atskiros viešųjų pirkimų dalys. Manome, kad toks viešųjų pirkimų modelis nėra tinkamas, skaidrus ir tuo pačiu iškreipiantis sąžiningą konkurenciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu projektavimo paslaugų tiekėjas yra atsakingas už projekto sprendinius. Tuo tarpu kai projektavimo paslaugų viešieji pirkimai vykdomi kartu su statybos darbais pagrindinis subjektas teikiantis pasiūlymą yra rangovas, o ne projektuotojas. Manome, kad tai galimai sąlygoja neobjektyviai vykdomą autorinę priežiūrą, kurią turėtų vykdyti nepriklausomas projekto autorius, siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą, kadangi šiuo atveju rangovas tampa projektuotojo užsakovu, kuris kelia tik jam – užsakovui, kaip verslo vienetui priimtinus reikalavimus, į kuriuos projekto autorius yra priverstas tinkamai reaguoti. Be to užsakovas apmoka projektuotojui už tinkamai suteiktas projektavimo paslaugas kas iš karto suponuoja interesų konfliktą. Siekiant išvengti susiklosčiusios ydingos praktikos, manome, kad būtina sudaryti sąlygas racionaliam lėšų panaudojimui, todėl siūlome nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus statybos darbai ir projektavimo paslaugos, išskyrus tam tikras išimtis turėtų būti skaidomi.

Svarbu paminėti, kad siekiant sąžiningos konkurencijos bei teisingos ir sąžiningos atsakomybių pusiausvyros tarp projektuotojų ir rangovų, perkant projektavimo paslaugas būtina nurodyti, kad projektavimo paslaugų tiekėjas ar su juo susiję asmenys, negali dalyvauti to paties objekto rangos konkurse, t. y, kad tas pats tiekėjas, kuris parengė statinio projektą, negalėtų teikti pasiūlymo statybos rangos pirkime.

 

Pasiūlymai:

1. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarptautiniai pirkimai ir supaprastinti pirkimai, kai perkami statybos darbai ir projektavimo paslaugos, privalo būti, o kiti supaprastinti ar šio įstatymo 2 priede nurodyti socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimai gali būti atliekami skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“

2. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tarptautinio pirkimo ar supaprastinto  pirkimo, kai kartu perkami statybos darbai ir projektavimo paslaugos, atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką  netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas  pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis ir gauna Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą neskaidyti pirkimo objekto į dalis.“

3. Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 27 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Tais atvejais, kai Pirkimo objektas skaidomas pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus – projektavimas ir statyba, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo, kad tas pats tiekėjas ar su tiekėju susiję asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitoje ar susijusioje per organus ar valdymo organus trečioje įmonėje, taip pat gali daryti lemiamą įtaką kitai įmonei, negali pateikti pasiūlymo daugiau nei vienam etapui. Jei projektavimo etapas yra išskaidomas į kelias projektavimo stadijas, etapus ar dalis jis yra laikomas kaip vienas etapas.“

Apsispręsti pagrindiniame komitete

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narė A. Bilotaitė, Seimo narys A. Anušauskas

2016-11-25

(1)

10

 

 

 

Argumentai:

Vidaus sandoriai nuo pat jų įteisinimo Lietuvoje buvo nuolatinių diskusijų dėl jų tikslingumo objektas. Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos su viešųjų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo klausimais dirbančios institucijos yra išsakiusios argumentuotą nuomonę, jog tikslinga vidaus sandorių atsisakyti apskritai.

Vidaus sandorių išimtis yra iš esmės nesuderinama su laisvos konkurencijos užtikrinimo siekiu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas sudaryti sąlygas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numatyti priemones ir būdus jai apsaugoti. Svarstoma projekto Nr. XIIP-3750 redakcija numato galimybę sudaryti vidaus sandorius, tačiau nenumato atsakingo subjekto ir kriterijų, kuriais remdamasis jis galėtų įvertinti, ar konkretus vidaus sandoris nepažeidžia viešojo administravimo subjekto pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Iš esmės neišvengiama situacija, kai perkančioji organizacija pati subjektyviai spręs, ar vidaus sandoriai nepažeidžia pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos taryba negali parengti objektyvių kriterijų šiam klausimui įvertinti, nes jau yra pareiškusi nuomonę, kad pats vidaus sandorių egzistavimas užkerta kelia konkurencijai susiformuoti ir negali būti pateisintas faktiniu rinkos konkurencijos konkrečioje srityje nebuvimu.

Nors projekto 10 straipsnyje esanti nuoroda į Konkurencijos įstatymo nuostatas suponuoja, jog vidaus sandoriai turėtų būti taikomi tik išimtiniais atvejais, vidaus sandorių taikymo patirtis liudija esant priešingai. Pagal viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, vidaus sandorių skaičius ir bendra vertė kasmet auga nuo 2010 metų, kai ši praktika buvo įteisinta. Pavyzdžiui, 2012 m. sandorių skaičius buvo 131 ir jų vertė siekė 278 mln. litų, o 2013 m. jų jau buvo 206 ir jų bendra vertė 641 mln. litų.

Dažni atvejai, kai vidaus sandoriais apribota konkurencija lemia didesnes viešųjų paslaugų tiekimo sąnaudas, o jų kaina yra perkeliama ant vartotojų. Valstybės kontrolei atlikus valstybinį auditą „Elektros energetikos sektoriaus pertvarka“ buvo nustatyta, kad elektros energetikos įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba kai darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė, kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Kainų komisija, nei kitos kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra ekonomiškesni nei sudaromi vidaus sandoriais; kad viešųjų pirkimų konkurso būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu; bei kad elektros energetikos įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai gali būti neskaidrūs. Pažymėtina, kad panaši į  nustatytą Valstybės kontrolės atlikto audito metu situacija yra ir kituose energetikos sektoriuose – šilumos ir dujų. Konkurencijos tarybos duomenimis, esama atvejų, kai dėl vidaus sandorių atliekų tvarkymo paslaugos pabrango iki 100 procentų.

Dėl išvardytų priežasčių siūlytina visiškai atsisakyti sąžiningą konkurenciją ribojančio ir viešųjų paslaugų kainas didinančio vidaus sandorių reguliavimo, kurio reikalingumo klausimas neišvengiamai paliekamas perkančiųjų organizacijų subjektyviam apsisprendimui ir bet kuriuo atveju užkerta kelią konkurencijai atsirasti visur, kur taikomi pirkimai vidaus sandorių keliu.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo 10 straipsnį ir atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją.

Pritarti

Žr. 3 Seimo Audito komiteto pasiūlymą.

2.

Seimo narys D. Kreivys, Seimo narys A. skardžius,

2016-12-15

 

(1)

98

 

 

N

Argumentai:

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Be to, dažnai pirkimus atliekantys asmenys pažeidimus padaro todėl, kad vykdo neteisėtus vadovo nurodymus. Todėl administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma ne tik Komisijos nariams, ekspertams, asmenims, atsakingiems už sutarties vykdymą, bet ir perkančiosios organizacijos vadovams ar jų įgaliotiems asmenims (nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo Komisijos veikloje ar priėmė su pirkimu susijusius sprendimus).

     Todėl siūlytina Įstatymo projektą papildyti nauju 98 straipsniu, kuris nustatytų perkančiosios organizacijos vadovų, Komisijos narių, ekspertų, asmenų, atsakingų už sutarties vykdymą ir kitų asmenų atsakomybę.

 

Pasiūlymas:

Pasiūlymai:

  1. Papildyti Įstatymo projektą nauju 98 straipsniu:

„98 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė

1. Už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas.

2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“

2. Atitinkamai 98-104 straipsnius laikyti 99-105 straipsniais.

Pritarti iš dalies

Žr. Seimo Audito komiteto 28 pasiūlymą.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui            Nr. XIIP-3750(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

2

 

12

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Informacinė sistema „E. sąskaita“ – valstybės informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis parengti, pateikti ir išsaugoti su viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas), pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), ir vandens, energijos ar energijai gaminti skirto kuro pirkimo sutarčių, sudarytų pagal Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo išimtį, ir vidaus sandorių vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą.“

Pritarti

 

2.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

2

 

17

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (Audito komiteto 28 pasiūlymas) nustatyti baudas fiziniams asmenims už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, siūlytina suderinant projekto nuostatas patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, taip pat šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas daugiau kaip prieš vienus dvejus metus;“

Pritarti

 

3.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

10

 

 

 

Argumentai:

Pritariant Seimo narių A. Bilotaitės ir A. Anušausko pasiūlymui ir jame išdėstytai argumentacijai, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos argumentuotas pozicijas dėl būtinybės eliminuoti vidaus sandorių teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad įstatymo projektu siūlomas vidaus sandorių teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pirkimų metu lėšų panaudoti racionaliausiu, efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu, taip pat sudaro sąlygas iškreipti sąžiningą konkurenciją, siūlytina išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

1. Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį:

„10 straipsnis. Vidaus sandoriai

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo. Tokią kontrolę gali atlikti ir kitas juridinis asmuo, kurį patį tokiu pačiu būdu kontroliuoja perkančioji organizacija;

2) per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, ir skirtų jos (jų) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Jeigu kontroliuojama perkančioji organizacija vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;

3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.

2. Vidaus sandoris sudaromas, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, nėra pažeidžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir tokiam sandoriui sudaryti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

3. Siekdama sukurti sąlygas vidaus sandorių sudarymo priežiūrai, perkančioji organizacija:

1) tvirtindama šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;

2) reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis;

3) per 15 dienų nuo vidaus sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą.

4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu vidaus sandorio galiojimo laikotarpiu.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas.

Pritarti

 

4.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

20

 

3

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad perkančiajai organizacijai kilus abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji bet kokiu atveju privalėtų įsitikinti, ar šios informacijos tikrai negali atskleisti tretiesiems asmenis, siūlytina pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 3 dalį ir įtvirtinti perkančiosios organizacijos pareigą, o ne teisę įsitikinti dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji gali privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“

Pritarti

 

5.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

20

 

4

 

 

Argumentai:

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teisę tiekėjui susipažinti ir su tais pasiūlymais, kurie nėra nustatomi laimėjusiais. Toks reglamentavimas didina perkančiosios organizacijos administracinę naštą – ji papildomai turi aiškintis dėl pasiūlymuose nurodytos konfidencialios informacijos pagrįstumo ir neatskleisti pagristai laikytinos konfidencialios informacijos (t. y. atrinkti pasiūlymų dokumentus ir juose esančius duomenis, kurie yra konfidencialūs). Įvertinus tai, kad tiekėjai turėtų būti suinteresuoti susipažinti tik su pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje esančiu pasiūlymu (nes, jei būtų apskųstas žemesnėje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymas pirkimo rezultatai iš esmės nepasikeistų), siūlytina patikslinti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 4 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų pasiūlymais ar paraiškomis laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų.“

Pritarti

 

6.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

24

 

2

 

 

Argumentai:

1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 24 straipsnio 2 dalyje perkančiajai organizacijai numatyta prievolė mažos vertės pirkimus traukti į pirkimų planus. Pritartina siekiui, kad informacija apie numatomus mažos vertės pirkimus būtų vieša – perkančioji organizacija pirkimus planuotų atsakingiau, tiekėjai galėtų iš anksto įvertinti perkančiosios organizacijos poreikius, o Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų tiksliau nustatyti, ar buvo vykdytas tinkamos vertės pirkimas. Tačiau šiuo metu esantis CVP IS funkcionalumas nėra patogus pirkimų plano rengimui ir skelbimui (sistemoje nėra galimybės skaičiuoti numatomos pirkimo vertės, tvirtinti pirkimų plano). Manytina, kad papildoma administracinė našta perkančiosioms organizacijoms, kol nebus įdiegti reikiami funkcionalumai, neturėtų būti sukuriama, todėl siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d. (iki šio termino numatoma sukurti naują pirkimų vykdymo sistemą).

2. Siekiant supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, siūlytina nustatyti, kad mažos vertės pirkimai gali būti atliekami ne CVP IS priemonėmis, kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra 10 000 Eur.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnių, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 89 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose punkte, 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, ar 5 ir 6 dalyse dalyje nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“

Pritarti

 

7.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

27

 

1

2

 

 

Argumentai:

Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, dažnu atveju vykdant viešuosius pirkimus statybos ir projektavimo darbai nėra skaidomi. Toks viešųjų pirkimų modelis yra ydingas, nes konkursuose dominuojančią padėtį turi rangovai, o ne projektuotojai. Iš praktikos žinoma, kad rangovas, kaip pagrindinis pasiūlymą teikiantis subjektas, projektavimo paslaugoms skaičiuoja ir savo antkainį, kuris vidutiniškai sudaro apie 40 proc. nuo projektavimo paslaugų. Autorinė priežiūra, kurią turėtų vykdyti projekto autorius siekdamas užtikrinti tinkamą sprendinių įgyvendinimą, nėra objektyviai vykdoma, nes rangovas yra projektuotojo užsakovas, mokantis jam už suteiktas paslaugas. Taip pat vėliau, vykdant sutartį, būna ir ženklus sutarties kainos išaugimas dėl projektinių sprendinių. Siekiant išvengti susiklosčiusios ydingos praktikos, priešingai - sudaryti sąlygas racionaliam lėšų panaudojimui, siūlytina nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus darbai ir projektavimo paslaugos, išskyrus tam tikras išimtis turėtų būti skaidomi.

 

Pasiūlymai:

1. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarptautinisai pirkimasi ir supaprastinti pirkimai, kai perkami darbai ir projektavimo paslaugos, privalo būti, o kiti supaprastintasi ar šio įstatymo 2 priede nurodytųi socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimasi gali būti atliekamasi skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“

2. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tarptautinio pirkimo ar supaprastinto  pirkimo, kai kartu perkami darbai ir projektavimo paslaugos, atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką  netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas  pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objekto skaidyti į dalis.“

Pritarti

 

8.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

34

 

2

 

9

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 7 pasiūlymą, kuriuo siūloma nustatyti reglamentavimą, pagal kurį vykdant viešuosius pirkimus darbai ir projektavimo paslaugos (pirkimų objektas), išskyrus tam tikras išimtis turėtų būti skaidomi, būtina suderinti įstatymo projekto nuostatas ir pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

 

Pasiūlymai:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto ar supaprastinto  pirkimo objekto, kai kartu perkami darbai ir projektavimo paslaugos, neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje;“

Pritarti

 

9.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

34

 

2

 

31

 

Argumentai:

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti imperatyvią visų tiekėjų pareigą vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas pateikti naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, susijusias su „force majore“ situacijomis ir atvejus, kuomet pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinamas tinkamas sąskaitų faktūrų pateikimo būdas. Todėl projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma įtvirtinti perkančiosios organizacijos teisė neapmokėti kitokiais būdais nei per „E. sąskaita“ gautų sąskaitų, laikytina pertekliniu reglamentavimu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies atžvilgiu.

 

Pasiūlymas:

1. Išbraukti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 31 punktą:

„31) informacija, kad perkančioji organizacija turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje;“

2. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 34 straipsnio 2 dalies 32 punktą atitinkamai laikyti 31 punktu.

Pritarti

 

10.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

45

 

4

 

 

6

 

 

 

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnyje įtvirtinami tiekėjo pašalinimo pagrindai. Minėto straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinami atvejai kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu ir dėl to perkančiosios organizacijos pašalinamas iš pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas tiekėjui dalyvauti viešųjų pirkimo procedūrose yra susijęs ne tik su nubaudimo, bet ir atgrasomuoju bei prevenciniu tikslais, kuriais siekiama iš esmės pagerinti viešųjų pirkimų kokybę, užtikrinti skaidrumą, siūlytina terminą, kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu dėl straipsnyje įvardintų pagrindų prailginti iki 3 metų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) tiekėjas yra neįvykdęs viešojo pirkimo sutarties, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 2 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 2 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 2 3 metus nustatyta, kad jis vykdydamas ankstesnę viešojo pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.“

Pritarti

 

11.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

45

 

4

6

 

7

1

 

N

b

Argumentai:

Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnyje įtvirtinami tiekėjo pašalinimo pagrindai. Minėto straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinami atvejai kuomet tiekėjas laikomas nepatikimu ir dėl to perkančiosios organizacijos pašalinamas iš pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas tiekėjui dalyvauti viešųjų pirkimo procedūrose yra susijęs ne tik su nubaudimo, bet ir atgrasomuoju bei prevenciniu tikslais, kuriais siekiama iš esmės pagerinti viešųjų pirkimų kokybę, siūlytina nustatyti, kad tiekėjas imperatyviai pašalinamas iš pirkimų procedūrų už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus (pavyzdžiui neteikia finansinės ataskaitos VĮ Registrų centras ir kt.), nes pagal šiuo metu siūlomą teisinį reguliavimą tai yra perkančiosios organizacijos pasirinkimo teisė.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 4 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip:

„7) tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą praėjo mažiau kaip 1 metai.“

2. Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 45 straipsnio 6 dalies 1 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:

„b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, arba nuo dienos kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai;“

Pritarti

 

12.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

55

 

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje itin didelių verčių (kainų) pasiūlymai, kurie viršija perkančiųjų organizacijų pirkimams skirtas lėšas iškreipia neįprastai mažos kainos rodiklį, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti neįprastai mažos kainos nustatymo tvarką, nustatant, kad į pasiūlytų kainų ir sąnaudų aritmetinį vidurkį neįskaičiuojama tų pasiūlymų kaina, kuri viršija pirkimams skirtas lėšas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomi neįprastai mažais, jeigu jie yra 30 ir daugiau procentų mažesni už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“

Pritarti

 

13.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

64

 

5

 

 

Argumentai:

Vadovaujantis projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo projekto 64 straipsnio 5 dalimi, perkančioji organizacija turi prašyti pateikti galutinius pasiūlymus, tačiau nėra aišku, kaip perkančioji organizacija turėtų elgtis, jei tiekėjas neatvyko į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo.

Siūlytina nustatyti, kad jeigu tiekėjas nepateikia galutinio pasiūlymo, o jo pirminis pasiūlymas yra priimtinas, turėtų būti palikta galimybė jį vertinti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Perkančioji organizacija, ketindama baigti derybas, nustato terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Įvertinusi, ar galutiniai pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus ir šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, perkančioji organizacija nustato laimėjusį pasiūlymą vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais. Jei tiekėjas neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jo pirminis pasiūlymas vertinamas kaip galutinis.“

Pritarti

 

14.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

69

 

6

 

5

 

 

 

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad praktikoje kyla neaiškumų dėl konferencijų paslaugų pirkimo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 69 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos;“

Pritarti

 

15.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

69

 

6

 

10

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje paslaugų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis pirkimas per viešuosius pirkimus laimėjusius tarpininkus, reikalauja daugiau lėšų ir laiko sąnaudų nei minėtų paslaugų pirkimas tiesiogiai iš tiesioginio tiekėjo, siūlytina nustatyti, kad minėtos paslaugos gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 69 straipsnio 6 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip:

„10) keleivių pervežimo, nakvynės ir kitos su tarnybine komandiruote susijusios paslaugos, kai jos įsigyjamos iš tiesioginio paslaugos teikėjo.“

2. Atsitinkamai suderinti projekte esančias nuorodas.

Pritarti

 

16.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

85

 

1

 

12

 

N

Argumentai:

Pagal siūlomą teisinį reguliavimą perkančiosios organizacijos vadovas turi paskirti asmenis, atsakingus už pirkimo procedūrų vykdymą, tačiau neįtvirtinama prievolė paskirti asmenis, kurie būtų atsakingi už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties (toliau kartu – Sutartis) vykdymą. Iš esamos praktikos matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybai, nustačius, kad perkančioji organizacija netinkamai vykdė Sutartis ar nepaskelbė CVP IS Sutarčių keitimų, sudėtinga išsiaiškinti, kurie asmenys atsakingi už minėtus pažeidimus, tampa sudėtinga ir dažnai neįmanoma juos traukti atsakomybėn už padarytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti pareigą paskirti asmenis, atsakingus ir už tinkamą preliminariosios ar pirkimo sutarties vykdymą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 85 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip:

„12) perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 84 straipsnio 9 dalies nuostatas.“

Pritarti

 

17.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

87

 

1

 

2

 

b

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:

„b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė  – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“

Pritarti

 

18.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

87

 

1

 

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnyje netinkamai vartojamos pirkimo sutarties ir preliminariosios sutarties sąvokos, nors atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų nuomonę, visas šis straipsnis reglamentuoja abiejų minėtų sutarčių keitimą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 87 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;“

 

 

19.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

88

 

 

 

Argumentai

Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabai, atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso nuostatos ne visada galėtų būti aiškiai pritaikomos viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo atveju, siūlytina įstatymo projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis minėtų sutarčių nutraukimo tvarką bei teisines pasekmes.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija, laikydamasi Civiliniame kodekse nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu:

1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 87 straipsnį;

2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalį;

3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/24/ES.

2. Nutraukiant pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais laikomasi šių reikalavimų:

1) apie sutarties nutraukimą perkančioji organizacija privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų;

2) sutarties nutraukimas atleidžia perkančiąją organizaciją ir tiekėją nuo sutarties vykdymo;

3) sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo;

4) kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajai organizacijai vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pat metu grąžina perkančiajai organizacijai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavęs. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

23. Pirkimo sutartis, ar preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytiais ir Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka.“

Pritarti

 

20.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

90

 

10

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 90 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“

Pritarti

 

21.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

93

 

1

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“

Pritarti

 

22.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

93

 

2

 

6

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą naikinti vidaus sandorius (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas), būtina eliminuoti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su vidaus sandorių reglamentavimu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnio 2 dalies 6 punktą:

„6) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai sudaryti vidaus sandorius arba atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu;“

Pritarti

 

23.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

93

 

5

 

 

N

Argumentai:

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ) viešojo administravimo subjektas turi nagrinėti asmenų skundus ir pranešimus dėl viešojo administravimo subjekto ar kitų subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų.

Projekte nustatyta, kad pretenzijas dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų turi teisę nagrinėti perkančiosios organizacijos, ieškinius (šios pretenzijos ir ieškiniai savo esme atitinka VAĮ nustatytas skundų ir pranešimų sąvokas) – teismai. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybai Viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikia ikiteisminės pretenzijų dėl pirkimų pažeidimų nagrinėjimo funkcijos.

Dėl ribotų turimų žmogiškųjų išteklių Viešųjų pirkimų tarnyba neturi galimybių patikrinti visos skunduose ir pranešimuose pateiktos informacijos teisingumo, tačiau ši informacija yra naudojama pirkimų analizei, kurios pagrindu (nustačius pirkimus ar pirkimo sutartis, kur didžiausia pažeidimų pasireiškimo tikimybė) gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlytina projekte įtvirtinti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų nenagrinėja, tačiau gautą informaciją naudoja viešųjų pirkimų analizei, o esant įtarimui – gali pradėti perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 93 straipsnį 5 dalimi ir ja išdėstyti taip:

„5. Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.“

Pritarti

 

24.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

(1)

98

 

3

 

 

Argumentai:

Nors perkančioji organizacija tam tikrais Projekte nustatytais atvejais, siekdama pagreitinti sutarties sudarymą, gali netaikyti atidėjimo termino, tiekėjas per terminą nuo informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus iki pirkimo ar preliminariosios sutarties sudarymo vis tiek gali pateikti pretenziją ir šios sutartys negalės būti sudarytos, t. y. rezultatas bus toks pat, kaip perkančioji organizacija taikytų atidėjimo terminą.

Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti nustatytą reglamentavimą, nurodant, kada gauta pretenzija gali būti nenagrinėjama.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 98 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija neprivalo nagrinėti tiekėjo pretenzijos, kuri gaunama po informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus, o atidėjimo terminas ir šio įstatymo 102 straipsnio 2 dalis netaikomi, taip pat kai pretenzija teikiama praleidus šiame įstatyme nustatytus terminus ar teikiama pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“

Pritarti

 

25.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

3

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 6 pasiūlymą, kuriuo siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., siūlytina papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Atliekant mažos vertės pirkimus taikomos šio įstatymo I skyriaus, 25, 30, 33 straipsnių, 56 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 89 straipsnio, VI ir VII skyriaus nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose, 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, 22 straipsnio reikalavimų, išskyrus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.“

2. Atitinkamai įstatymo projekto 3 straipsnį laikyti 4 straipsniu.

3. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto numeraciją ir įstatymo projekte esančias nuorodas.

Pritarti

 

26.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

4

1

2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 6 ir 25 pasiūlymus, kuriais siūlytina reikalavimo į pirkimų planą traukti ir mažos vertės pirkimus įsigaliojimą numatyti nuo 2020 m. liepos l d., būtina pakeisti įstatymo įsigaliojimo nuostatas.

 

Pasiūlymas:

1.Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 90 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 ir 3 straipsnįius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“

2. Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 90 straipsnio 9 dalis ir šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“

Pritarti

 

27.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

4

 

8

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito komitetas pateikė siūlymą (Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymas) naikinti vidaus sandorius, būtina svarstomą įstatymą papildyti nuostatomis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų vidaus sandorių tęstinumo. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, sudarytų vidaus sandorių trukmė yra įvairi. Nors didžiosios dalies sudarytų vidaus sandorių trukmė yra iki 1 metų, 5,5 % vidaus sandorių sudaromi 3-4 metų terminui, 3,4 % vidaus sandorių sudaromi 4-6 metų intervalui, 0,1 % vidaus sandorių sudaromi neterminuotam laikui. Siekiant užtikrinti perkančiųjų organizacijų ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių teikėjų veiklos tęstinumą po šio įstatymo įsigaliojimo, tikslinga numatyti protingą 2 metų pereinamąjį laikotarpį per kurį turi būti nutraukti visi sudaryti vidaus sandoriai.

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

Pritarti

 

28.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

VII

 

 

N

Argumentai:

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai atgraso perkančiąsias organizacijas (jų vadovus ir įgaliotus asmenis) ir kitus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius asmenis nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų (baudos, kurių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse yra neproporcingos padarytų pažeidimų mastui). Siekiant efektyvesnio nubaudimo mechanizmo įtvirtinimo, siūlytina nustatyti teisinį reglamentavimą, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę nustačiusi perkančiųjų organizacijų pažeidimus, įvertinusi sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, fiziniams asmenims taikyti pinigines baudas.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi, reglamentuojančiu atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus taikymo tvarką.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą įstatymo projektą nauju VII skyriumi ir jį išdėstyti taip:

 

„Vii SKYRIUS

ATSAKOMYBĖS UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA IR BYLŲ NAGRINĖJIMO PROCESAS

 

98 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų asmenų atsakomybė

1. Už perkančiosios organizacijos atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai, savivaldybės administracijoje – administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys). Jei perkančiosios organizacijos padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir numatomo pirkimo vertę skaičiuoja atskirai tam padaliniui, už šio padalinio savarankiškai atliekamus pirkimus, įskaitant pirkimo sutarčių vykdymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako padalinių vadovai ar jų įgalioti asmenys.

2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Šiame straipsnyje 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų tarnybos ar darbo santykių pasibaigimas iki Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina šių asmenų atsakomybės pagal šio įstatymo 99 straipsnį.

 

99 straipsnis. Nuobaudų už šio įstatymo pažeidimus taikymas

1. Už šio įstatymo pažeidimus ir (arba) Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimų nevykdymą, Viešųjų pirkimų tarnyba gali skirti šio įstatymo 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims šias nuobaudas:

1) įspėjimą;

2) baudą nuo dviejų šimtų iki 10 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 10 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta. Už pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos paskyrimo padarytą pažeidimą nuo vieno tūkstančio iki 20 procentų numatomos sudaryti pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis dar nesudaryta, arba iki 20 procentų sudarytos sutarties vertės, jeigu pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta.

2. Konkreti nuobaudos rūšis skiriama ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pobūdį, trukmę, jų kiekį ir reikšmingumą;

2) kaltės formą (pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo);

3) kiekvieno asmens įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli asmenys;

4) numatomos sudaryti ar sudarytos pirkimo ar preliminariosios sutarties, su kuria susijęs pažeidimas, vertę;

5) šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra šios:

1) pažeidimą padaręs asmuo savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;

2) pažeidimą padaręs asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo;

3) pažeidimą padaręs asmuo padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu;

4) pažeidimą padaręs asmuo savo valia nutraukė pažeidimą;

5) pažeidimą padariusio asmens elgesys buvo nulemtas kitų asmenų veiksmų;

6) kitos, skiriant nuobaudą Viešųjų pirkimų tarnybos pripažintos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra šios:

1) pažeidimą padaręs asmuo kliudė vykdyti tyrimą;

2) pažeidimą padaręs asmuo slėpė padarytą pažeidimą;

3) pažeidimą padaręs asmuo tęsė pažeidimą, nepaisydamas Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;

4) dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių;

5) pažeidimas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų;

6) pažeidimą padaręs asmuo nevykdė Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų.

 

    100 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės

1. Šio įstatymo 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas asmuo pateikęs Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie pažeidimą, atleidžiamas nuo nuobaudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) pažeidimą padaręs asmuo pateikė informaciją iki tyrimo pradžios;

2) pažeidimą padaręs asmuo yra pirmasis iš pažeidimą padariusių asmenų, pateikęs tokią informaciją;

3) pažeidimą padaręs asmuo pateikia visą jam žinomą informaciją apie pažeidimą ir bendradarbiauja su Viešųjų pirkimų tarnyba atliekant tyrimą;

2. Viešųjų pirkimų tarnyba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti asmenį nuo nuobaudos.

 

101 straipsnis. Nuobaudų skyrimo terminai ir pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymas

1. Nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo sprendimo, kuriuo nustatomas pažeidimas, priėmimo dienos. Procesinių dokumentų įteikimas vykdomas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos skirta nuobauda neatleidžia pažeidimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą arba netinkamą vykdymą buvo paskirta nuobauda, vykdymo.

 

102 straipsnis. Asmeniui paskirtos baudos sumokėjimas

1. Šio įstatymo 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

2. Jeigu asmuo sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama asmeniui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.

3. Jeigu sumokėti baudos laiku asmuo negali dėl objektyvių priežasčių ir yra motyvuotas asmens prašymas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių.

4. Asmens nesumokėta bauda išieškomi į valstybės biudžetą. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl priverstinio baudos išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo asmeniui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas.

 

103 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimas

Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai gali būti apskųsti per 1 mėnesį nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

2. Atitinkamai įstatymo projekto VII skyrių laikyti VIII skyriumi, suderinti įstatymo projekte esančią numeraciją ir nuorodas.

Pritarti

 

29.

Seimo Audito komitetas,

2016-12-21

 

 

 

*

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pateiktame Projekte yra nuorodos į konkrečius nauja redakcija dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, o Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių numeracija projekto derinimo ir svarstymo eigoje gali keistis, siūlytina pagrindiniam komitetui atitinkamai suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas.

 

Pasiūlymas:

Atitinkamai suderinti nauja redakcija dėstomo Viešųjų pirkimų įstatymo projekte Nr. XIIP-3750(2) esančias nuorodas.

Pritarti

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: N. Puteikis.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                              Ingrida Šimonytė

 

 

Seimo Audito komiteto biuro patarėjos Laura Pranaitytė ir Asta Rubežė