Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 152
STENOGRAMA
2022 m. kovo 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. JARUTIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame kovo 31 dienos Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. kovo 31 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF*). (Maniau, kad kolega turėtų.) Kolegos, iš dalies dėl darbotvarkės.
Šiuo metu vyksta tarppartinių susitarimų nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais rengimas. Tarp pasirašančių partijų turėtų būti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Šios partijos lyderis pastaruosiuose Seimo rinkimuose Z. Jedinskis vakar pasakė, pareiškė, kad Rusija su Lenkija turėtų sudaryti bendrą valstybę, Lenkija turėtų išstoti iš Europos Sąjungos ir NATO.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga yra parlamentinė partija, gauna valstybės biudžeto dotacijas. Z. Jedinskis yra mūsų gerbiamo kolegos Č. Olševskio patarėjas. Norėtųsi išgirsti Lenkų rinkimų akcijos kolegų Seime ar partijos pirmininko poziciją dėl Z. Jedinskio pasisakymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Oratoriui vandens. Aš esu deleguota partijos į nacionalinio saugumo ir gynybos darbo grupę ir į mūsų rengiamos užsienio politikos strategijos darbo grupę.
Visos partijos ir mūsų Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga dirbame vienu pagrindu: Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos ir NATO narė ir mes stipriname savo pozicijas šiose tarptautinėse svarbiose mūsų saugumą užtikrinančiose organizacijose. Viena iš strateginių pagrindinių partnerių mūsų regione yra Lenkija. Mes kartu su Lenkija bendradarbiaudami siekiame ir kitų valstybių geresnio dalyvavimo, efektyvesnio dalyvavimo tose svarbiose organizacijose, taip pat remiame Ukrainos siekius.
Esu Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos… pirmininkė. Mano iniciatyva buvo parengtas pareiškimas, bendra rezoliucija. Faktiškai visų frakcijų nariai, išskyrus Laisvės partiją, dalyvavo bendrame susitikime su Lenkijos parlamentarais ir ta pozicija taip pat yra išsakyta bendrame pareiškime.
Aš noriu pasakyti, kad mes, parlamentarai, tos pozicijos ir laikomės, ir mano pozicijos, atstovaujant partijos interesams, yra labai aiškiai ir akivaizdžiai išsakomos tų darbo grupių darbe.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Dėl darbotvarkės. Norėčiau paprašyti išbraukti 2-9 klausimą – Valstybės vėliavos įstatymo projektą Nr. XIVP-700, mano parengtą, popietinį, nes reikia truputį patobulinti.
PIRMININKĖ. 2-9 klausimas?
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Taip, 2-9 klausimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. K. Masiulis, tikiuosi, dėl darbotvarkės.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, aš irgi vakar perskaičiau šią informaciją apie Z. Jedinskio tokį šokiruojantį pasisakymą. Juo labiau kad jis gauna atlyginimą kaip Seimo nario padėjėjas. Rita kažką bandė paaiškinti, aš nesupratau, ką ji paaiškino. Atsiribojo, neatsiribojo? O aš norėčiau, kad Č. Olševskis papasakotų, kaip jis elgsis – ir toliau rašinės tokius tekstus, ir toliau jungsis su Rusija, siūlys Lenkijai jungtis, gal ir Lietuvą pakvies jungtis į tą formatą. Tai gal Č. Olševskis tegu paaiškina. Čia jūsų yra… (Balsas salėje) Bet jūs esate jo čia tokia vadovė.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėl darbotvarkės siūlymai nuskambėjo, tik vienas siūlymas. Aš taip pat savo ruožtu norėčiau pasiūlyti, nes šiandien nuo 1-2 iki 1-6 klausimo yra gerbiamos J. Šovienės, Prezidento vyriausiosios patarėjos, teikiami projektai dėl teisėjų laikino perkėlimo. Jie yra susiję su tuo, kad didžiulis krūvis yra teismų dėl nelegalių migrantų, ir dėl šių klausimų aš prašysiu ypatingos skubos. Aš norėčiau gerbiamo Seimo paprašyti, kad tiesiog pabūtumėte salėje per pateikimo stadiją, kad mes galėtume numatyti ypatingą skubą. Čia kalbu apie klausimus nuo 1-2 iki 1-6. Jie dabar iš karto bus teikiami. Prašom. Gerbiamas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ta pačia tema norėčiau paprašyti Seimo, kai tik baigsis pateikimai, leisti komitetui trumpam susirinkti ir priimti komiteto sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tuomet po pateikimo ir apsispręs Seimas dėl šito.
Gerbiami kolegos, nuskambėjo siūlymas išbraukti 2-9 klausimą, pats iniciatorius prašo. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? (Balsai salėje) Balsuoti norite? Ne. Gerai, dėkui. Bendru sutarimu. Ir ar galime pritarti visai darbotvarkei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
10.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1426 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas. Pateikimas. Kviečiu J. Šovienę į tribūną. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Jums leidus pristatysiu Respublikos Prezidento teikimus dėl teisėjų laikino perkėlimo. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad ši procedūra yra taikoma pirmą kartą pagal šių metų sausio mėnesį įsigaliojusią Teismų įstatymo 63 straipsnio pataisą. Minėtame straipsnyje yra numatyta galimybė dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo funkcionavimą, teisėją jo sutikimu perkelti į žemesnės arba aukštesnės instancijos teismą. Toks perkėlimas galimas ne ilgesniam kaip iki vienerių metų laikotarpiui. Perkėlimo procedūra inicijuojama Teisėjų tarybai konstatavus perkėlimo poreikį. Teisėjų perkėlimui atrankos procedūra nėra taikoma, tačiau siekiant užtikrinti teisėjo nepriklausomumą įstatymas numato, kad Aukščiausiojo Teismo teisėją laikinai į kitą teismą perkelia Seimas Respublikos Prezidento teikimu, o Apeliacinio teismo teisėją – Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs duomenų, kad teismo krūvis yra gerokai padidėjęs dėl užsieniečių antplūdžio ir objektyviai padidėjusio užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio bylų skaičiaus. Teisėjų taryba konstatavo, kad teismui reikalingi šeši teisėjai 3 mėnesiams. Šiuo metu yra penki teisėjai laikinai perkeltini. Jie sutinka būti perkeliami. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui perkelti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją A. Driuką į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 3 mėnesių laikotarpiui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamoji pranešėja, suprantame poreikį, suprantame situaciją, bet mano toks bendro pobūdžio klausimas. Ar jums atrodo, kad dabartinėje situacijoje, kai mes turime labai aiškią visuomenės nuotaiką tam tikros pabėgėlių grupės atžvilgiu, teismai sugeba išlaikyti tą individualų požiūrį ir nepasiduoda galbūt dominuojančiai nuotaikai. Kaip tas problemas būtų galima spręsti, nes yra įvairiausių signalų? Mes čia su Seimo nariu V. Baku vakar lankėmės Kybartų sulaikymo centre, kad pamatytume gyvai žmones, kurie turi daug reikalų su mūsų teismais. Na, nuotaikos įvairios, ir pozityvios, ir nelabai.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Tikiu, kad sugeba, tikiu, kad taip daro, teismuose dirba profesionalūs asmenys, turime instancinę teismų sistemą. Taigi manau, ne manau, o esu įsitikinusi, kad bylos nagrinėjamos individualiai atsižvelgiant į visas aktualias bylos aplinkybes. Dėkui.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama pranešėja, neradau tarp pridėtų dokumentų nė vieno teisėjo sutikimo ir nematau nė vieno teisėjo salėje. Kaip mes įsitikinsime, kad jie tikrai sutinka?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Pagal Statuto nuostatas pateikimo stadijoje teisėjai nedalyvauja, bet jie gali būti kviečiami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį. Na, sutikimai yra, Teisėjų tarybos sprendimas yra, sprendimas yra viešas, dėl sutikimų, jeigu bus poreikis, atsiųsime. Dėkui.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas buvo labai panašus, bet, matyt, atsakymą gavome tokį, kokį gavome. Mano klausimas būtų toks.
Ar nenukentės Aukščiausiojo Teismo darbas, kai daliai teisėjų… Mes žinome, kad Aukščiausiajame Teisme ir taip yra problemų, trūksta teisėjų ir pirmininko nėra, tai kaip dirbs Aukščiausiasis Teismas, ar bylos toliau bus?..
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Nukentėti neturėtų, esame žiūrėję teismų krūvių statistiką. Palyginti su kitais teismais, šiaip apskritai teismuose krūvis yra mažėjantis, kiekvienais metais vidutiniškai po 7 %, Aukščiausiojo Teismo situacija penkerių metų laikotarpiu, palyginti su ta, kokia buvo prieš penkerius metus, krūvis šiuo metu yra sumažėjęs apie 40 %. Taigi nukentėti tikrai neturėtų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai. Už kalba S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mano pasisakymas bus dėl visų teisėjų, nes tai yra bendro pobūdžio. Taip, tai yra nauja procedūra, mes patys dėl jos balsavome ir komitetas turi teisę, jeigu kyla klausimų, pasiaiškinti komiteto posėdyje, bet kad viskas įvyktų greitai, nes jeigu yra laikinas perkėlimas, tai negali procedūros trukti dvi tris savaites, nes ir patys teisėjai perkeliami tik trims mėnesiams.
O į kolegos Algirdo klausimą atsakymas labai paprastas. Taip, žinoma, visiems teismams reikia teisėjų, krūviai dalijami ir pagal tai yra nustatomas teisėjų skaičius, bet situacija dėl hibridinės atakos iš Baltarusijos Vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu yra susidariusi tokia, kad teisėjai nebegali nagrinėti eilinių bylų, žmonės laukia sprendimų, tiesiog, atsiprašau už tą žodį, teismas užkištas imigrantų bylomis ir reikia tokios momentinės pagalbos, kad apeliacine tvarka tas bylas pasitelkti teisėjai padėtų Vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti ir teismas vėl galėtų grįžti prie normalaus krūvio. Na, o kiti teismai, žinoma, nukentės mažiau, kadangi ten tokio ekstra krūvio staiga išaugimo nėra. Tikrai turbūt ramia sąžine galime balsuoti, pritarti ir padėti teismo valdžiai, teisminei sistemai, ypač Vyriausiajam administraciniam teismui, susitvarkyti. Galų gale tie patys mūsų imigrantai, kurie yra padavę skundus, irgi laukia sprendimų. Kviečiu tikrai suprasti ir balsuoti už dėl visų teisėjų, kurie tikrai savanoriškai pagal įstatymą gali būti pasitelkti, dėl jų apsisprendimo ir Teisėjų tarybos sprendimo, ir prezidentūros siūlymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kaip ir kalbėjome darbotvarkės tvirtinimo metu, siūlyčiau pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaraujančių nematau.
Taip pat prašau dėl šio klausimo ypatingos skubos. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aleno Piesliako laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1427 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aleno Piesliako laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1427. Prašau.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, Teisėjų tarybos patarimu, teikia Lietuvos Respublikos Seimui perkelti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją A. Piesliaką į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 3 mėnesių laikotarpiui. Dėkui.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama patarėja, turiu tokį klausimą. Aišku, keista, kad yra nauja procedūra ir mes čia neturime teisėjų. Norėtųsi jiems užduoti klausimų, bet gal tada užduosiu jums. Štai Aukščiausiajame Teisme… (Nutrūko įrašas) Pratęsite man truputėlį laiko, gerai, Pirmininke? Kasacijai, kaip žinome, keliami labai aukšti reikalavimai. Kalbu apie turinio reikalavimus. Teisėjai ateina iš Aukščiausiojo Teismo į Administracinį, kur galioja truputį kitoks žanras. Gali atsitikti taip, kad žmonės, kurie nori kreiptis į teismus, tos galimybės dėl sudėtingų turinio reikalavimų gali neįgyvendinti. Čia viena.
Antra. Vakar mes lankėmės centre, ir aš kaip pavyzdį jums pasakysiu, žmonės nemoka kalbos, jie neturi net kompiuterio, kaip parašyti, jiems neduoda parašyti kam nors skundo. Jie bando ranka. Jie savo advokatų nėra matę, nors gauna kažkokius atsakymus apie tai, kad jų skundai atmetami. Štai Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą akcentavęs ir yra pralaimėtų bylų taip pat ir dėl teisės į…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas Vytautai.
V. BAKAS (DFVL). …teisingą ir nešališką teismą. Ką galėtumėte patarti tokiems žmonėms, kaip jiems pasiekti teismą, kai jie nemoka nei kalbos, neturi net kompiuterio skundui surašyti ir dar turi įveikti didelius skundo turinio reikalavimus?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Dėl kvalifikacinių reikalavimų dirbti Vyriausiajame administraciniame teisme manyčiau, kad bet kuris Aukščiausiojo Teismo teisėjas, turėdamas tokią patirtį ir dirbdamas Aukščiausiajame Teisme, iš tiesų yra daugiau nei profesionalus nagrinėti ir jūsų paminėtas bylas. Įstatymas numato, be abejo, skirtingus reikalavimus, nes Vyriausiasis administracinis teismas ir kaip apeliacinė instancija nagrinėja bylas, palyginti su kasaciniu teismu, bet teisėjai skaito įstatymą, jį taiko, ir neabejoju, kad nebus problemų nagrinėti ir jūsų paminėtas bylas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Jūratės Varanauskaitės laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1428 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Jūratės Varanauskaitės laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1428. Prašau.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, Seimo Pirmininke. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui perkelti Aukščiausiojo Teismo teisėją J. Varanauskaitę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 3 mėnesių laikotarpiui. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Klausti niekas nenori. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
10.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viliją Mikuckienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1429 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viliją Mikuckienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1429. Prašom, gerbiama pranešėja.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Seimui pritarti Apeliacinio teismo teisėjos V. Mikuckienės perkėlimui į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 3 mėnesių laikotarpiui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų klausti neužsirašė niekas. Dėl motyvų po pateikimo užsirašiusių taip pat nėra. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
10.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Neringą Švedienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1430 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Neringą Švedienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1430. Prašom, gerbiama pranešėja.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, paskutinis teikimas. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos N. Švedienės perkėlimui į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 3 mėnesių laikotarpiui. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte projektą. Užsirašiusių klausti nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Gerbiami kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlome Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėl visų, dėl kiekvieno iš šių projektų, kuriuos ką tik apsvarstėme.
Norėčiau pasiūlyti suteikti galimybę Teisės ir teisėtvarkos komitetui posėdžiauti dabar, Seimo posėdžio metu, kad po 3 valandų galėtų šie projektai grįžti į mūsų darbotvarkę. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėkoju, kolegos. Judame toliau.
10.22 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1149(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1149(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nematau prieštaraujančių. Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta, tačiau yra dvi Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Dėl pirmos komiteto nuomonė yra nepritarti. Dėl antros komiteto nuomonė taip pat yra nepritarti. Balsuoti mes dėl jų neturime. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso projekto dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku, o laikas balsuoti šiandien yra nuo 11 val. 15 min.
10.24 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1150(2) (priėmimas)
Kitas susijęs darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1150(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateikta pastaba. Komiteto nuomonė yra jai nepritarti. Ir antroji Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė yra jai taip pat nepritarti. Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų mes balsuoti neturime. Taigi tiesiog informuoju. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių dėl šio klausimo taip pat nėra.
10.25 val.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1151(2) (priėmimas)
Kitas taip pas susijęs darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1151(2). Priėmimas. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio dvi Teisės departamento pastabos. Komiteto nuomonė yra pirmajai nepritarti, antrajai – taip pat nepritarti. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime vėliau, balsuoti numatytu laiku.
10.25 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-517(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-517(2). Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Šį projektą sudaro du straipsniai. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų ir pastabų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė du Seimo nariai. Už norėtų kalbėti A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, nepaprastoji padėtis, karantinas, ekstremalioji situacija ir kiti pandemijos metu taikyti apribojimai atskleidė kai kurias teisinių santykių reguliavimo tobulinimo galimybes.
Aiškinamasis raštas. Tuo laikotarpiu savivaldybių tarybų komitetų ir komisijų posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu galimybė padėjo operatyviau priimti reikiamus sprendimus. Įvertinęs tuos rezultatus, įstatymo pataisos teikėjas prašo sudaryti teisinę galimybę leisti savivaldybių tarybų komitetų ir komisijų posėdžius organizuoti nuotoliniu arba mišriu būdu ne tik ekstremaliosios situacijos, karantino ar nepaprastosios padėties atvejais, o ir įprastu laiku, jeigu tokiai posėdžio formai raštu neprieštarauja daugiau kaip pusė komiteto ir komisijos narių. Vieningai tam pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taigi, priėmus šią įstatymo pataisą, savivaldybės pačios turės teisę pasirinkti joms priimtiną posėdžių formą – nuotolinę, mišrią ar dalyvavimą gyvai. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega iš tikrųjų viską pasakė. Tai atspindi ir tam tikrą demokratiją, nes daugiau negu pusė komiteto ar komisijos narių vis dėlto galės kviesti posėdį įprastu būdu. Pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Dėl šio klausimo apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.28 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321, 33, 351, 53 straipsnių, devintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3380 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-759(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-759(2).
Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Užsirašiusių dėl motyvų taip pat nėra. Apsispręsime, kai balsuosime.
10.28 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1111(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Vandens įstatymo Nr. VIII-474 dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1111(2). Priėmimo stadija.
Trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų yra užsirašiusių. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi nėra gerbiamos L. Nagienės, tai galima ir nekalbėti. Įstatymas teisingas, nes yra nustatomos tam tikros tolerancijos ribos, apčiuopiamos tam tikrų prietaisų. Anksčiau, kai buvo nulinė tolerancija, tikrinant tam tikrą užterštumą iš tikrųjų viskas priklausė nuo prietaiso tikslumo. Taip negali būti. Ministras turi nustatyti tam tikras ribas, kurios leistų bent išmatuoti prietaisais tam tikrą išmetamo, išleidžiamo į gamtą vandens užterštumą. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. L. Nagienė – motyvai prieš.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš siūlau nepritarti, nes 2013 metais Europos Sąjungos mastu yra nustatytos prioritetinės pavojingos medžiagos, jų išleidimas su nuotekomis turi būti nutrauktas iki 2033 metų.
Kaip šis reikalavimas bus įgyvendintas pasiūlius šias pataisas? Siūlomos keisti nuostatos reguliuoja ne bet kokį nuotekų tvarkymą ir išleidimą, o nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką, tai yra paviršinius vandens telkinius arba gruntą. Siūlomu būdu pakeitus teisinį reguliavimą nebebūtų vykdomas buitinių nuotekų, kuriose yra prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas arba mažinamas, monitoringas, nes nebūtų reikalaujama turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, taip sudarant prielaidas nekontroliuojamam prioritetinių medžiagų kiekiui patekti į gamtinę aplinką. Ar nereguliuojamas buitinių atliekų išleidimas į gamtinę aplinką dera su Vandens įstatymo paskirtimi ir tikslais? Todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui R. Vaitkus – motyvai už.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, straipsnių pakeitimai, kur tikslinamas buitinių nuotekų apibrėžimas, manau, leis gerinti išleidžiamų nuotekų kokybę ir, tikėtina, nebus viršijamos aplinkos ministro nustatytos išleidžiamų teršalų ribinės vertės. Projektu nustatomas aiškus ir vienodas reikalavimas dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai asmuo išleidžia į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų. Siūlomi pakeitimai sukurs aiškų su nuotekomis išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų reglamentavimą ir leis išvengti nesutapimų tarp ūkio subjektų vykdomo monitoringo ir valstybės institucijos atliekamų matavimo rezultatų, kartu mažins administracinę naštą. Kviečiu, kolegos, palaikyti įstatymo pakeitimus ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Girskienė – motyvai prieš.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš raginu kolegas nepalaikyti šio įstatymo projekto. Mes turime suprasti, kad nuotekos anksčiau ar vėliau vis tiek turės būti tvarkomos taip, kaip nustatyta teisės aktuose, ir pagaliau mes turime suprasti, kad vandentiekininkai, kurie iš tikrųjų siekia, manau, šio įstatymo pakeitimo, turės investuoti ir sutvarkyti nuotekas – buitines nuotekas, gamybines nuotekas – taip, kaip reikalauja teisės aktai. Iš tikrųjų nedarykime nuolaidų nei buitinių nuotekų, nei gamybinių nuotekų tvarkymui ir nepalaikykime šiandien šio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. J. Urbanavičius – motyvai už.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Mieli kolegos, noriu trumpai pasakyti. Turbūt jau daug argumentų yra išsakyta, aš vis dėlto pasisakau už ir kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą. Tikrai nebus teršiama aplinka. Reikalavimai, kurie yra, visi išlieka. Čia tiesiog, kaip ir kolega Romualdas sakė, ir administracinė našta mažėja, ir dėl įrangos nustatymo tikslumo susiduriama su tam tikromis problemomis. Šis projektas tikrai išspręstų tuos neatitikimus. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytas nuo 11 val. 15 min.
10.33 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-837(2)VK (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-837(2). Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Dėkui. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė I. Kačinskaitė-Urbonienė. Motyvai už.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šiandien svarstome tokį įstatymo projektą, kuris yra svarbus, juo mes suteiksime daugiau galimybių geriau planuoti etatus profesinėse mokyklose ir išnaudoti esamą administracinę struktūrą. Tačiau tuo pat metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atlieka profesinių mokyklų pertvarką, kuria naikina geras mokyklas, iš jų bando sukurti naujus administracinius vienetus, tikriausiai, su numanomu naujų vadovybių pastatymu, griaudama esamas geras mokyklas. Štai čia yra geras pavyzdys, kaip įstatymo leidėjai, Seimo nariai, priima įstatymus, kurie yra svarbūs ir padeda profesinėms mokykloms geriau tvarkytis su savo finansais, su valstybės lėšomis, tačiau kita ranka Vyriausybė, konkrečiai – ministerija, griauna sukurtą struktūrą.
Todėl šiandien tikrai kviečiu kolegas balsuoti už šį įstatymo projektą ir kartu jau galvoti, kaip turėtume įtvirtinti aiškius kriterijus, kad tos mokyklos, pavyzdžiui, Visagino, nebūtų sugriautos, remiantis ministerijos numatyta pertvarka, kuri nėra paremta jokiais argumentais. Kviečiu kolegas pasidomėti, kas šiandien vyksta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, ir labai atidžiai stebėti, kaip atrodys mūsų profesinio mokymo mokyklos artimiausiu metu, nes greitai regionuose gali nelikti gerų profesinių mokyklų ir tikrai nebus užtikrinti darbo rinkos poreikiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime numatytu laiku.
10.35 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5202(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5202. Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti komiteto pirmininkę gerbiamą A. Gedvilienę į tribūną. Pradėkime priėmimą pastraipsniui.
Nuo 1 straipsnio iki 13 straipsnio nėra gauta nei pasiūlymų, nei Teisės departamento pastabų. Ar galime šiuos straipsnius priimti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 14 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastabų. Aš norėčiau paprašyti gerbiamą komiteto pirmininkę pristatyti komiteto nuomonę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas iš principo nurodė suderinti sąvokas su Baudžiamuoju kodeksu. Komitetas pastabai pritarė ir atliko pakeitimus.
PIRMININKĖ. Čia jūs kalbate apie visas gautas pastabas, ar ne?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Iš principo dvi pastabos yra suderinti su Baudžiamuoju kodeksu. Dar viena pastaba yra susijusi su juridinio asmens sąvokų suvienodinimu. Tai irgi iš principo yra redakcinio pobūdžio pastaba, į ją atsižvelgta, jai pritarta ir sutvarkyta. Dar viena pastaba yra susijusi su straipsnių įsigaliojimu. Ji irgi yra suderinta ir sutvarkyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto nuomonę. Gerbiami kolegos, ar galime 14 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Nuo 15 straipsnio iki 26 straipsnio nėra gauta nei pasiūlymų, nei Teisės departamento pastabų. Ar galime juos priimti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už užsirašė kalbėti keturi Seimo nariai. Pirmas kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Išties ilgai lauktas įstatymas. Atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra, galiu drąsiai teigti, buvo vilkinama, ypač plėtra jūroje. Įstatymas, įsigaliojęs 2011 metais (jį rengiant man taip pat teko dalyvauti toje darbo grupėje), reglamentavo, kad 2013 metais Vyriausybė turėjo parengti visus poįstatyminius teisės aktus ir tvarkas, kaip vystyti vėjo energetikos plėtrą jūroje. Tačiau, kaip matote, praėjus tik dešimtmečiui, 2023 metais… šį reglamentavimą mes priimame dabar.
Nedovanotinai buvo vilkinama atsinaujinančių išteklių plėtra, valstybė pasodinta ant dujų adatos. Galų gale nelaimės Ukrainoje, karas Ukrainoje išties mus sugrąžino į naują realybę. Seniai Lietuva galėjo turėti mažiausiai 50 % vietinės gamybos elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių, tačiau atsinaujinančių išteklių plėtra buvo piktnaudžiaujama ir visuomenė ne be reikalo abejoja. Priminsiu, po 45 centus buvo mokama už saulės energetiką ir mokama iki šiol. Tai per 12 metų šimtai milijonų eurų iš piliečių elektros vartotojų kišenės buvo paimta ir dar nematyti galo.
Todėl labai prašau, kad įstatyme numatytos sąlygos, kad ne piliečiai mokės investuotojams, o investuotojai mokės valstybei vystymo mokestį, kaip daugelis Europos valstybių šiandien jau daro, užtikrintų šio įstatymo įgyvendinimą. Kviečiu balsuoti už ir tikiuosi, kad konkursai bus skaidrūs. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų teikiami geri pakeitimai ir daugelis jų mažina ir paprastina biurokratinę naštą. Džiugu, kad skatinama atsinaujinančių energijos išteklių plėtra Baltijos jūroje, taip kuriama pridėtinė vertė valstybei ir vartotojui bei užtikrinama energetinė nepriklausomybė ir energetinis saugumas.
Taip pat numatoma vėjo elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje koncepcija. Dėmesys yra skiriamas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms. Aktualu, kad atsižvelgta į problematiką ir dabar kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnes kaip 1 megavato galios vėjo elektrines ir saulės šviesos energijos elektrines nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendimų. Žinoma, jeigu tai neprieštarauja esamiems teisės aktams. Kviečiu, kolegos, palaikyti įstatymo pakeitimus ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. L. Savickas – motyvai už.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Šiandien kalbėti apie energetinę nepriklausomybę ypač svarbu, tačiau negaliu pasakyti, kad dabar yra pats laikas, nes taip nėra. Tai reikėjo iš tikrųjų padaryti gerokai anksčiau. Iš tiesų mes smarkiai vėluojame ir už tai moka mūsų gyventojai ir mūsų verslai. Karo prieš Ukrainą kontekste šis mūsų neveiksnumas iš tikrųjų naudojamas kaip ginklas prieš mus pačius. Energijos nepriklausomybės klausimas aktualus ne tik mums – svarbus visoms Europos Sąjungos šalims. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tiesiog apnuogino šią problemą ir parodė, kokių pasekmių galime dėl to turėti.
Turime nepamiršti ir dar vieno aspekto, tai yra kad mes turime, ir aš kalbu apie poveikį aplinkai, klimato taršą, čia mes turime labai glaudžiai susijusį klausimą su iškastiniu kuru, energijos išteklių naudojimu. Turime ambicingai siekti žaliosios politikos tikslų. Taigi atsižvelgdami į nenumatytas krizes ir siekdami švelninti jų smūgį mūsų ekonomikai turime intensyvinti atsinaujinančios energetikos išteklių plėtrą ir apimtis ir sudaryti palankias sąlygas vėjo energijos parkams vystyti, vėjo parkams įrengti teritorinėje jūroje.
Džiaugiuosi, kad pasiektas kompromisas dėl mano pasiūlytos ambicingesnės energijos gamybos, jau konkrečiai 2040 metais turėtų būti numatyta 70 %, 2045 metais – 100 % elektros energijos iš atsinaujinančiųjų, tačiau turime ieškoti, kaip šį ambicingesnį tikslą mes turime pasiekti konkrečiomis priemonėmis. Labai prašau ir Seimo Pirmininkės, ir mūsų Aplinkos apsaugos komiteto narių pagalvoti apie tai, kad į salę kuo greičiau grįžtume su mano su kolegomis pateiktu Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymu, kuriame numatyti konkretūs sprendiniai, kaip šie nauji ambicingesni tikslai turėtų būti pasiekiami. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Stončaitis – motyvai už, tačiau jo salėje nematau. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.42 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5200(2)ES (priėmimas)
Lydimasis 1-12.2 klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5200(2). Priėmimo stadija. Du straipsniai. Pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų jau dėl šio klausimo nėra.
10.43 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 211, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5201(2)ES (priėmimas)
Dar vienas lydimasis 1-12.3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 penkių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIIP-5201(2). Šį pakeitimą sudaro septyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti šiuos straipsnius bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
Dabar norėčiau pakviesti posėdžiui pirmininkauti P. Saudargą. Prašau.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos.
10.44 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-844 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-844. Kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen į tribūną. Pateikimas. Prašau, gerbiama Pirmininke.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu projektą, kuris buvo registruotas rudenį, rudens sesijos metu, vieną šeimų paketo sudedamąją dalį. Priminsiu, kad šeimų paketo esmė – padėti visoms šeimoms auginti vaikus, siekti karjeros, kurti savo veiklas, plėsti vaikų priežiūros ir pagalbos tėvams, auginantiems vaikus, formų įvairovę bei suteikti tėvams galimybę derinti darbą, karjerą ir, žinoma, vaikų auginimą. Vienas iš šią iniciatyvą įgyvendinančių projektų ir yra mano teikiamas šiandieną, tai yra Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo projektas.
Pirmiausia norėčiau pabrėžti jį pristatydama, kad nors ši iniciatyva dažnai yra vadinama šeimų darželių projektu, ja nesiūloma steigti naujų privačių vaikų ugdymo įstaigų ar jas dotuoti valstybės lėšomis. Pagal projektą auklėtojai ar auklės teiktų ne vaikų ugdymo paslaugas, o tik padėtų tėvams prižiūrėti vaikus, o auklėtojų samdymo išlaidos būtų iš dalies kompensuojamos tėvams.
Pasiūlymo esmė suteikti daugiau galimybių vaikų priežiūrai kompensuojant dalį tėvų išlaidų, patirtų samdant aukles. Siūloma kompensuoti iki 50 % auklėtojui sumokėto atlygio, kompensaciją, bet ne daugiau kaip šešias bazines socialines išmokas per mėnesį. Šiuo metu tai būtų 252 eurai. Projekte siūloma apibrėžti sąvoką „auklėtojas“ ir nustatyti, jog tai yra asmuo, už atlygį savo arba tėvų, globėjų gyvenamosiose patalpose prižiūrintis iki penkių vaikų. Poreikis teikti tokį pasiūlymą gimė įvertinus tai, kad šalyje vis dar apie 25 % ikimokyklinio amžiaus vaikų nelanko lopšelių ar darželių. Darželių trūkumas – ne tik didmiesčių problema. Kai kurios kaimiškos gyvenvietės dažnai nebeturi ir, tikėtina, nebeturės darželių, nes ten gyvena vos keli ar keliolika tokio amžiaus vaikų ir darželio steigimas yra ekonomiškai neefektyvus. Tokių kaimų ar miestelių tėvams ir vaikams siūloma išmoka auklėms samdyti būtų rimta parama, o vietiniams gyventojams ir galimybė legaliai užsidirbti teikiant auklių ir auklėtojų paslaugas. Šis projektas leistų padėti ir nuo karo bėgantiems pabėgėliams iš Ukrainos, nes jokie ypatingi kvalifikaciniai reikalavimai auklėtojams projekte nenumatyti. Pabėgėliai taip pat galėtų teikti šias paslaugas, gautų legalių pajamų ir visas socialines garantijas.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė dėl šio projekto keliolika pastabų. Dauguma jų yra redakcinio pobūdžio ir tikrai, manau, galima į jas atsižvelgti vėlesniuose įstatymo svarstymo etapuose. Kelios pastabos, kaip pažymi ir pats Teisės departamentas, yra diskutuotinos ir šias diskusijas tikrai galima būtų pratęsti komitete ar komitetuose.
Mano manymu, teigiami šio projekto priėmimo rezultatai būtų keli ir aš norėčiau išskirti juos. Visų pirma, aišku, būtų žengtas pirmas žingsnis įteisinant skandinaviškų šeimos darželių modelį, kuris tikrai yra paplitęs ir pasiteisinęs. Projektas taip pat padėtų ištraukti auklių verslą iš šešėlio, suteiktų joms socialines garantijas, darbo saugumą ir prestižą. Taip pat projektas padėtų spręsti vaikų priežiūros klausimus vietovėse, kuriose, kaip aš ir minėjau, tiesiog nėra galimybės steigti vaikų darželius arba kuriose nėra galimybės patekti į darželius, nes trūksta vietų. Ir, žinoma, projektas tiesiog padėtų didinti užimtumą ir trauktų žmones iš šešėlio.
Trumpai tokie yra pagrindiniai šio projekto aspektai. Aš mielai kviesčiau užduoti klausimų ir esu pasirengusi į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmas klausia gerbiamas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Seimo Pirmininke, norėjau pasitikslinti. Kadangi minėjote, kad ne visiems yra galimybė gauti darželį, tai ar ši kompensavimo sistema būtų taikoma tiktai tiems tėvams ir globėjams, kuriems nėra galimybės arba negavo savivaldybės, vadinkim, darželio?
Ir antras klausimas. Nors jūs pristatydama pasakėte, kad auklėtojui nebus taikomas (nėra parašyta, ar taikomas) išsilavinimo cenzas, bet visgi yra įgaliota priimti poįstatyminius teisės aktus, ar nebus tokia, tarkim, tikimybė, ar matote tokią galimybę, kad poįstatyminiuose teisės aktuose atsiras tam tikri reikalavimai auklėtojui?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš pradėsiu nuo antro jūsų klausimo. Iš tikrųjų šis projektas atsirado reaguojant į realybę. Mes puikiai suprantame, kad realybėje tėvams, auginantiems vaikus, dažnai padeda auklės, auklėtojai, kurie tiesiog padeda prižiūrėti tuos vaikus, kol tėvai dirba. Tai yra tikrai tėvų prerogatyva pasirinkti juos ir nuspręsti, ar tai yra gana patikimi žmonės. Aš manau, kad tai ir atsako į klausimą. Žinoma, aš negaliu šiandien prognozuoti, kaip pasisuks šio įstatymo svarstymas komitetuose, galbūt kokie nors papildomi pasiūlymai galėtų būti teikiami, bet šiandien aš tiesiog siūlau tokį bendrą mechanizmą, o vėliau dėl detalių, be abejo, būtų diskutuojama.
Dabar kalbant apie jūsų pirmą klausimą, ne, tai būtų universali išmoka ir čia jau reikėtų atskirti du dalykus. Yra siūlomas ne vaikų ikimokyklinis ugdymas, o vaikų priežiūra, ką šiandien ir daro auklės namuose, atėjusios į šeimas, ar galbūt savo gyvenamosiose patalpose, kaip aš ir pristačiau kalbėdama pradžioje. Ir tai nekonkuruotų kaip nors su darželiais. Natūralu, kad jeigu nebūtų tokio poreikio, tai žmonės, matyt, ir nesinaudotų tokia galimybe.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama pranešėja, sutinku, kad problema iš tiesų egzistuoja, puiku, kad bandote spręsti. Tačiau turbūt pripažinsite, kad projektu siekiate pakeisti išsilavinusią, gebančią už minimalią algą dirbti su 20 vaikų ir užtikrinančią jiems ikimokyklinį ugdymą bei higienos normas darželio auklėtoją į nieko nebaigusią ir už nieką neatsakingą turtingų tėvų vaikų auklę, kuri dirbs maksimaliai su penkiais vaikais ir galimai uždirbs apie 2 tūkst.–2 tūkst. 400 eurų. Iš pirmo žvilgsnio tai nėra blogai. Tačiau prašom pasakyti, ar projekto tikslas, kad valstybė išlaikytų ir aukles? Ir ar projekto tikrasis tikslas įjungti negrįžtamą valstybinių darželių naikinimo mechanizmą? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Jūs jį traktuojate visiškai ne taip, kaip traktuoju jį aš. Tikrai jokio turtingumo cenzo čia nėra. Kaip jau minėjau atsakydama į prieš tai buvusį klausimą, tai yra reakcija į tai, jog šiandien ketvirtadalis Lietuvos vaikų dėl vienų ar kitų priežasčių nelanko ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Aš manau, kad kiekvienas žmogus, kuris augina mažus vaikus, ir visiškai nesvarbu, ar tai būtų sostinėje, ar, kaip jau minėjau, mažose gyvenvietėse, kur dėl objektyvių priežasčių galbūt nėra darželių ir jų artimiausiu laiku nebus, kažkokių sprendimų tėvai ieško ir randa. Ir būtent toks mechanizmas, kai yra maža vaikų grupė, iki penkių vaikų, yra labai pasiteisinęs, kaip minėjau, Skandinavijos šalyse.
Šis mano siūlymas būtų pirmasis žingsnis į tokio modelio pasiūlymą Lietuvoje. Kaip aš matau, jis būtų kur kas labiau patrauklus ir naudingas netgi vidutinių ar mažų pajamų tėvams, kurie gyvena ne sostinėje, kurie, šiaip ar taip, ieško būdų rasti pagalbos ir randa, kas padeda prižiūrėti vaikus. Dažnai tokios paslaugos, deja, lieka šešėlyje. Tai čia dar yra papildomas tokio įstatymo projekto tikslas ištraukti jas iš šešėlio ir legalizuoti tą darbą, tas paslaugas, suteikti socialines garantijas tiems žmonėms, kurie tokias paslaugas realybėje šiandien tikrai teikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama R. Baškienė, bet jos nėra. Tada gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų antradienį mes priėmėme kitą įstatymą, tai yra buvo pateikimas, kuriuo skatiname, kad mamos galėtų daugiau būti su vaikais ir galėtų derinti darbą su priežiūra. Dabar visiškai atvirkščias, kad mamos eitų į darbo rinką, ir atsiranda maži darželiai. Tarkime, rajone ar mieste yra pakankamai darbo vietų. Tai nejaugi mes dabar esame tokie, kaip aš sakau, kartais turtingi, valstybiškai mąstant, aš galvoju, kad jeigu pakankamai vietų, ar mes irgi skatinsime, kad atsirastų auklės, kurios turi penkis vaikus? Jūs paminėjote nuo pusės metų. Sutinku, jeigu nuo pusės metų iki dvejų metų ar iki pusantrų metų, gali būti, kad augins ir prižiūrės auklė, o toliau gali eiti į darželį. Tai ar nemanote, kad čia persikirtimas?
Ir kita, aš vis dėlto antrinsiu dėl auklėtojo. Jis turėtų ar kursus išeiti, kokius nors mokymus. Lygiai taip pat kaip pagalbos specialistai, jie taip pat buvo apmokyti, kad būtų higienos normos, visos kitos išlaikytos. Labai svarbu yra užtikrinti saugią aplinką toje vietoje, kur vaikas bus prižiūrimas. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju. Visų pirma aš nemanau, kad pasiūlymai, kurie yra mano su kolegomis teikiami šeimų paketu, ar ministrės teikiami, vieni su kitais konkuruoja. Atvirkščiai, mes suteikiame daugiau galimybių derinti darbą ir vaikų priežiūrą. Tai yra, manau, didžiulis pliusas, nes tai yra mūsų visų bendras tikslas. Kiekvienas iš šių pasiūlymų siekia to tikslo, pirma.
Taip pat tai, ką jūs sakote dėl kvalifikacinių reikalavimų, manau, mes turėtume labai atvirai kalbėti apie tai, kad šiandien tėvams, auginantiems mažus vaikus, padeda auklės ir tėvai patys pasirenka, ar jie pasitiki tais žmonėmis, kurie padeda, ar ne. Kokių nors papildomų reikalavimų siūlyti šiame etape aš poreikio nematau, nes realybė tokia ir yra. Ir yra nemažai priežasčių, kodėl vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelanko. Tai gali būti ir dėl to, kad nėra darželio šalia, gali būti dėl kokių nors sveikatos ypatumų ir įvairiausių kitų aspektų. Bet kuri jauna šeima jums paliudytų, kad auklių pagalbos vienu ar kitu gyvenimo etapu prireikia, ir tokia yra realybė.
Mano siūlymas iš esmės numato ir kompensacinį mechanizmą, ir papildomą motyvaciją traukti tokias paslaugas iš šešėlio. Todėl aš manau, kad jis yra pasvertas ir naudingas, taip pat ir valstybės jokio lėšų švaistymo čia aš anaiptol neįžvelgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėtų paklausti T. Tomilinas, bet jo lyg ir nėra salėje, ar ne? Tada gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Tai, ko gero, paskutinis klausimas. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, Seimo Pirmininke, aš labai džiaugiausi pamačiusi šeimų paketą rudens, dabar jau ir pavasario sesijos darbų projekto sąraše. Tačiau šis projektas mane labai nustebino ir kelia abejonių, todėl turiu kelis klausimus.
Vienas klausimas. Man atrodo, kad jūs norite įtvirtinti kompensavimo mechanizmą auklėms, tačiau projekte parašėte auklėtojus ir apibrėžėte auklėtojus, o tai iš principo yra pedagoginė kvalifikacija. Todėl jiems turėtų būti keliami tokie pat reikalavimai kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Man atrodo, čia yra sąvokų dalykas, dėl to gali susipriešinti pedagogų bendruomenė. Manyčiau, kad tą klausimą reikėtų spręsti Švietimo ir mokslo komitete. Ar nemanote, kad taip yra?
Ir antras dalykas – vis dėlto vaikų lygiateisiškumo principas. Privatiems darželiams kai kurios savivaldybės savo iniciatyva (Klaipėdoje, Vilniuje) yra numačiusios 100 eurų kompensaciją. Jūs siūlote iki 250 eurų kompensaciją auklių prižiūrimiems vaikams. Taip, man atrodo, tam tikra prasme bus pažeidžiamas vaikų lygiateisiškumo principas. Galbūt mes turėtume suvienodinti kompensacinį mechanizmą…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiama kolege.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). …vaikams, einantiems į privačius darželius ir prižiūrimiems namuose.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiama kolege!
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, kad leidote paklausti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už pastabas. Aš nesutinku su tuo, kad vaikų lygiateisiškumo principas kažkaip būtų pažeidžiamas. Tai yra papildomas mechanizmas, jis, mano galva, būtų naudingas ir aš jau argumentus išdėsčiau kodėl. Matyt, kartotis nėra didelės prasmės.
Kalbant apie paties auklėtojo, kaip subjekto, apibrėžimą, matote, nėra galimybės numatyti šį mechanizmą neapibrėžiant subjekto. Vėlgi grįšiu prie to, kad realybėje auklės padeda tėvams auginti vaikus. Aš siūlau tiesiog apibrėžti (to nepavadinsi, matyt, profesija) šį darbą. Manau, kad mano ir kolegų siūlymas yra gana korektiškai apibrėžiantis būtent akcentuojant tai, kad tai yra pagalba prižiūrint vaiką, o ne ugdant, ką daro ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Dabar dėl dar kito jūsų pasiūlymo. Taip, aš visiškai sutinku, kad Švietimo ir mokslo komitetas taip pat galėtų dalyvauti svarstant šį siūlymą, ir paprastai kuo daugiau komitetų dalyvauja, tuo geriau jie yra išdiskutuojami. Aš tam tikrai pritarčiau. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus per nustatytą laiką. Motyvai už – gerbiama E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū gerbiamai Seimo Pirmininkei už šeimų paketą, jis yra nuosekliai įgyvendinamas. Šis įstatymas taip pat yra vienas iš šeimų paketo įstatymų. Matyt, niekam nekyla abejonių, kaip svarbu yra tėvams, susilaukusiems vaikų, kuo greičiau grįžti į darbo rinką ir kad būtų užtikrinta jų vaikų priežiūra.
Šiandien vis dėlto ne visi tėvai turi galimybę leisti vaikus į darželius, nes vietų, ypač didžiuosiuose miestuose arba miestuose aplink didžiuosius miestus, nepakanka ir taip tėvai susiduria su galimybe grįžti į darbo rinką. Šis įstatymo projektas užtikrintų tokią galimybę ir sudarytų sąlygas tėvams grįžti į darbą, tėvai gautų kompensaciją, tai yra, manau, labai naudinga, nepatirtų papildomų išlaidų samdydami aukles arba patirtų mažesnes išlaidas.
Todėl tikrai pasisakau už šį įstatymo projektą, ypač šiuo metu, kai turime daug karo pabėgėlių. Kaip žinome, atvažiuoja iš Ukrainos mamos su vaikais, jau girdime, kad vietų darželiuose taip pat nepakanka, tai taip pat galėtų spręsti ir šią problemą. Kviečiu visus balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasisakys gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiama valdančioji dauguma, štai dabar jau ne vienas iš mūsų priglaudėme ukrainiečių šeimas, tarp jų ir aš, yra mažų vaikų, lankiusių darželius. Aš klausiu jų (iš didelio Zaporožės miesto), ar jūs girdėjote, kad Ukrainoje būtų problemų su darželiais? Ne, sako, negirdėjome, visiems tų darželių užtenka. Mes 30 metų neišsprendžiame šios problemos. Ar ne gėda? Klausykite, atgavus nepriklausomybę vaikų sumažėjo 50 %, o darželių vis tiek trūksta. Kur mūsų prioritetai? Kaip tėvai gimdys, jeigu nėra kur vaikų vesti – į ugdymo įstaigas arba ikimokyklinio ugdymo įstaigas? Čia turėtų būti visų partijų prioritetas galų gale išspręsti šitą problemą visiems laikams, o dabar kamšome kažkokias skyles. Gėda. Tikrai aš nežinau tokios valstybės, kuri susidurtų su tokia problema, kaip Lietuva. Vaikų nėra ir darželių nėra, ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų nėra, reikia į namus, auklėms kompensuoti ir panašiai. Tikrai negaliu suprasti, kaip mes per tiek metų nematome problemos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsavimo metu. Dabar mes turime dar keletą… Dėl vedimo tvarkos gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Kai balsuosime, tada, bet mes prisiminsime jūsų prašymą. Jeigu mes pamiršime, jūs gal dar priminsite, tai apsispręsime po balsavimo. Taip, dėkoju.
Dabar dar turime keletą minučių ir galime greitai apsvarstyti rezervinius klausimus.
11.03 val.
Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-1483 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-1483. Gerbiamas A. Anušauskas, krašto apsaugos ministras. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projekto tikslas, esmė. Pripažinti Rūdninkų karinio poligono įkūrimą, na, šiuo atveju, patikslinsiu, greičiau atkūrimą, įskaitant jo infrastruktūrą bei šio poligono naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą ne poligono teritorijoje ir naujų saugomų teritorijų už poligono teritorijos įsteigimą. Pripažinti tai ypatingos valstybinės svarbos projektu. Nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį skubų poligono įkūrimą, teritorijos suformavimą, jo veiklai reikalingos infrastruktūros sukūrimą.
Poligono atkūrimo procedūros, priėmus įstatymą, užtruktų 6 mėnesius, įprastine tvarka – mažiausiai penkerius metus. Tai yra procesas ženkliai sutrumpėja. Poligono nustatomos ribos įstatyme apima 16 tūkst. 930 hektarų, identifikuoti konkretūs žemės sklypai, tarp jų ir 48 privačios žemės sklypai, įsiterpę į atkuriamo poligono teritoriją, jie sudaro 2 %. Valstybinės žemės – 98 %, privačios – 2 %, tai yra apie 350 hektarų. Nustatomi kelio servitutai, užtikrinantys į poligono teritoriją įsiterpusių, bet poligonui nepriskiriamų privačių žemės sklypų naudojimą. Ko gero, būtų tiek.
Įstatymas yra parašytas, sukurtas per keletą savaičių. Be abejonės, visos institucijos, priklausančios Aplinkos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, prisidėjo prie šio įstatymo kūrimo proceso.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, perskaičiau aiškinamąjį raštą. Prašau pasakyti, jūs aiškinamajame rašte aiškinate, kad lėšų papildomai nereikės, bus iš Krašto apsaugos ministerijos. Kiek apytiksliai gali tai kainuoti jūsų ministerijai, nes vienaip ar kitaip tai vis tiek yra valstybės biudžeto lėšos? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia priklauso nuo to, kokią stacionarią infrastruktūrą reikėtų sukurti paties poligono teritorijoje, nes iki tol steigimui reikėjo kelių šimtų tūkstančių eurų, turiu galvoje, įteisinus įstatymą. Žemę išpirkti, aš dabar nepasakysiu konkrečių sumų, nes tai yra tiesiog kitų įstatymų reguliavimo klausimas ir, be abejonės, susitarimų klausimas. Bet kaip pavyzdį pateiksiu Pabradės poligoną. Pabradės poligone šiuo metu su NATO agentūra yra kuriama stacionari infrastruktūra, kur galėtų apsistoti keletas tūkstančių mūsų karių ir sąjungininkų karių, jeigu reikės. Be abejo, kaina – keliasdešimt milijonų eurų. Didesnės infrastruktūros vystyti pačiame poligone nėra tikslo ir, tiesą sakant, tai nėra numatyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, atkreipsiu dėmesį, kad krašto apsaugos ministras per 1 min. 30 sek. pristatė strateginės svarbos objekto įteisinimo įstatymo projektą, kuris susijęs su tikrai labai svarbiais dalykais dėl krašto gynybos ir taip pat su visa Šalčininkų savivaldybe.
Mano klausimas bus paprastas. Ministre, kada apsigyvensite Šalčininkų savivaldybėje ir paaiškinsite žmonėms, ką ten ketinate daryti? Ką tik jūsų klausė kolegė, kiek reikės pinigų, bet jūs nežinote, kokia ten tiksliai bus infrastruktūra, kai jau komentavote, kad po 6 mėnesių ketinate pradėti statybas. Kokias statybas, kas ten bus, kaip tai paveiks gyventojus? Gyventojai nerimauja, nes tiesiog nežino daug atsakymų į kylančius klausimus.
Kitas momentas. Kaip tenai bus su derlingomis žemėmis, ūkininkavimu ir kitais su gyventojais susijusiais klausimais? Būkite malonus, raskite laiko ir pristatykite Seimo nariams.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Be abejo, kad pristatysime. Jūs klausiate apie įstatymą ar priimto įstatymo poveikį gyventojams? Aš galiu pasakyti – poveikis bus pozityvus. Lygiai toks pats yra ir Pabradės poligono poveikis darbo vietų prasme, užimtumo prasme, galimybių prasme. Tiesą sakant, per ateinančius metus bus vystoma, pavyzdžiui, iš Pabradės poligono bus sujungti nutekamieji vandenys, bus vystomas jų valymas ir taip toliau už valstybės lėšas. Tai savivaldybei yra pridėtinė vertė.
Dėl paaiškinimo gyventojams. Aš kalbėjau ir su atstovais. Taip, žinoma, kad kalbėsime, žinoma, kad aiškinsime.
Dėl ūkininkavimo sąlygų. Į teritorijas, kurios nereikalingos poligono veiklai ir yra vis tiek įsiterpusios tam tikrose vietose į poligono teritoriją, krašto apsaugos sistema tikrai nepretenduoja. Ten yra numatyti ir išskirti servitutai, jeigu tai nekelia grėsmės ten ūkininkaujančių žmonių saugumui. Tai yra matoma pridėtame žemėlapyje. Šiuo atveju dėl ūkininkavimo sąlygų vis dėlto tiesiog atkreipiu dėmesį – didžioji poligono teritorijos dalis (jūs kalbate apie ūkininkavimo sąlygas) iki šiol buvo valstybės saugomoje teritorijoje, tai yra draustiniuose, rezervatuose. Apie kokį ūkininkavimą jūs šnekate šitoje teritorijoje? Bet paribiuose yra, kaip minėjau, tam tikrų vietų ir apibrėžiau konkretų skaičių – 350 hektarų privačių sklypų, kurie įsiterpia. Valstybei tektų juos išpirkti, kadangi jie yra toje vietoje, kurioje tiesiog trukdytų poligono veiklą. Čia yra vienas kampas, jeigu neklystu, šiaurės rytinėje dalyje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Lydeka. Prašom.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, labai pritariu šiam įstatymo projektui, jisai tikrai reikalingas, kaip ir reikalingas pats poligonas. Poligonas reikalingas jau šiandien. Jūs pristatydamas minėjote, kad priėmus įstatymą sutrumpėtų procedūros, tačiau vis dėlto tai užims tam tikrą laiko tarpą. Koks, jūsų vertinimu, tas laikotarpis, kada Lietuva gali turėti šį poligoną?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kaip minėjau, vis tiek procedūros, nors ir sutrumpinamos, užtruks 6 mėnesius. Vėliau galima pradėti veiklą. Bet, kaip ir kiekvienas poligonas, jisai vystomas palaipsniui. Aš dabar negalėčiau pasakyti, kad iš karto mes pastatysime visą infrastruktūrą. Tačiau galimybės tam tikroje teritorijoje vykdyti pratybas bus. Ko reikės, matyt, sąveikaujant su kitomis institucijomis? Be abejonės, kelių tinklą aplink poligoną stiprinti ir plėsti. Tą reikės tikrai daryti, nes tiltai, tilteliai – ne viskas tinkama, tikrai reikės rekonstruoti už poligono ribų esančius objektus, žinoma, sutarus su Susisiekimo ministerija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama B. Petkevič. Prašom.
B. PETKEVIČ (LRF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai labai skubotas sprendimas ir daug ko mes nežinome kaip gyventojai ir aš, kaip atstovė, todėl, aišku, prašysiu susitikimo su ministerijos atstovais. Klausimas. Jūs sakote, kad bus pozityvus poveikis, bet taip pat sakote, kad didelės infrastruktūros nebus. Ar yra tos infrastruktūros planas ir ko tikėtis gyventojams šiuo atveju?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakysiu paprasčiau. Žinote, jūs nepradedate statybų ten, kur neturite teisinio pagrindo, jūs neprojektuojate ten, jeigu tai svetimas sklypas. Mes negalime kai kurių darbų daryti neturėdami jokio teisinio pagrindo. Mes galime turėti vizijų, tačiau jokių darbų nepadarysime, jeigu nebus priimtas įstatymas. Todėl kai kurie klausimai yra suprantami, aiškūs, tačiau jie šiek tiek ankstyvi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš dalies jūs atsakėte, kad 350 hektarų bus paimta poligono reikmėms, kiek aš suprantu, privačios žemės. Aš dabar esu atsivertęs schemą. Čia jūs kalbate apie du tokius apendicitus, kurie išsikišę, ar apie kitas žemes?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kitas.
A. SYSAS (LSDPF). Nes ir tie poligono formos išsikišimai labai keistai atrodo. Ar ten paprasčiausiai yra gyvenamosios vietovės ir paprasčiausiai poligonas taip?..
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ten yra servitutai numatyti, tai yra poligonui nepriskirta teritorija. O ten, kur nėra išsikišimų, šiek tiek kitoje vietoje. Tiesiog fiziškai čia neparodysiu dabar. Daugiausia, kaip minėjau, šiaurės rytų teritorija.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar pasisakymai už. Gerbiamas V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šioje diskusijoje, kurią ką tik girdėjome, buvo išsakyta daug abejonių ir išgyvenimų dėl įvairių klausimų. Jie tikrai yra laiku ir vietoje, nes reikia spręsti įvairias problemas. Projektas yra stambus, didelis, labai svarbus. Bet kodėl jis čia yra daromas?
Lietuvos kariuomenė neturi tiek erdvių, kiek jai šiuo metu reikia treniruotis, ypač atvykus sąjungininkams. Sakykim, Šaulių sąjunga jau skundžiasi, kad negauna poligonų, negauna šaudykloms laiko. Tiesiog mūsų valstybės gynybos poreikiai išaugo ir dar augs artimiausiu metu, todėl reikalingas šitas projektas. Visada poligono kūrimas yra sudėtingas procesas, bet saugumas yra aukščiau visko ir mes tikrai radome galų gale vietą, kur galime padaryti tokią erdvę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi tai pateikimas, tada tik vienas už. Prieš nėra norinčių.
11.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1484 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, jau artėja mūsų balsavimo laikas, bet gal dar vieną labai trumpą rezervinį gerbiamas J. Razma galėtų mums pristatyti – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai labai trumpas projektas. Šiuo projektu mes įgyvendintume kolegos K. Mažeikos siekį dirbti Jaunimo ir sporto komisijoje. Kvota šiandien Seniūnų sueigoje patvirtinta. Manau, kad galime pritarti tam siekiui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Dėkoju, gerbiamas Jurgi Razma. Pasisakymų taip pat turbūt nematau. Tada galbūt mes… Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi dėl šio klausimo apsisprendėme. O dėl… A, iš karto svarstymas. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Norinčių kalbėti, palaukite, nėra. Tai pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Norinčių kalbėti neatsirado.
Gal tada balsuojame nuo šio klausimo. Kviečiu visus susėsti, užimti savo vietas. Dabar balsuojame dėl ką tik pristatyto nutarimo dėl komisijų sudarymo pakeitimo. Rezervinis 3 klausimas – projektas Nr. XIVP-1484. Dėl komisijų sudėties. Gerbiamas Jurgis ką tik pristatė, dabar balsuojame dėl šio klausimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112 Seimo narių: visi 112 balsavo už. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1149(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, grįžtame į darbotvarkės pradžią. 1-7.1 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1149(2). Balsuojame. Priėmimas. Balsuojame dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 116 Seimo narių: už – 94, prieš nėra, susilaikė 22. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1150(2) (priėmimo tęsinys)
1-7.2 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1150(2). Čia lydimasis. Taip pat priėmimas. Balsuojame dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115 Seimo narių: už – 93, prieš nėra, susilaikė 22. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1151(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Žemės mokesčio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1151(2). Priėmimas. Balsuojame dėl Žemės mokesčio įstatymo priėmimo. Dar vienas lydimasis iš trijų įstatymų paketo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116 Seimo narių: už – 96, prieš nėra, susilaikė 20. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-517(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-517(2). Priėmimas. Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: visi 115 balsavo už. Taigi tikrai šis įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321, 33, 351, 53 straipsnių, devintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3380 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-759(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-9 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-759(2). Balsuojame. Priėmimas Vietos savivaldos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 116, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1111(2) (priėmimo tęsinys)
1-10 kausimas – Vandens įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1111(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame dėl Vandens įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 71, prieš – 4, susilaikė 41. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-837(2)VK (priėmimo tęsinys)
1-11 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-837(2). Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 118 ir kitaip nebuvo. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5202(3)ES (priėmimo tęsinys)
1-12.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5202(3). Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Taip pat priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 114, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5200(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis 1-12.2 klausimas – Energetikos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5200(2)ES. Balsuojame. Taip pat priėmimas. Lydimasis – Energetikos įstatymo projektas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116: visi 116 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 211, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5201(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės lydimasis 1-12.3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5201(2). Balsuojame, taip pat priėmimas. Lydimasis – Elektros energetikos įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: visi 117 balsavo už. Įstatymas tikrai yra priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-844 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-844. Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 111, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Na, gerai, išgirdome, kad gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlo dar Švietimo ir mokslo komitetą, nors vienas papildomas Biudžeto ir finansų komitetas jau buvo. Ar galime bendru sutarimu pritarti visiems trims? Dėkoju. Ir dar Vyriausybės išvados, taip? Galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Tinka? Pritarta, dėkoju. Viskam pritarta.
11.26 val.
Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo projektas Nr. XIVP-1483 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 1 klausimas. Taigi, balsuojame dėl Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo projekto Nr. XIVP-1483. Balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 115, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Svarstymo data – balandžio 12 diena. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
R. Tamašunienė norėtų per šoninį mikrofoną. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš noriu kolegoms pasiūlyti šitą klausimą svarstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, nes gyventojų nerimas didelis ir savivaldybė bus ta, kuri komunikuos su gyventojais. Siūlome šį komitetą kaip papildomą.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą kaip papildomą? (Balsai salėje) Ne?
Gerai, per šoninį mikrofoną dar gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad ir pagrindinis komitetas išklausys savivaldybių atstovus. Jeigu norime greitesnio šio projekto judėjimo proceso… Įvairių papildomų komitetų skyrimas gali labai sustabdyti tą procesą.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra teisėtas pasiūlymas. Balsuokime ir apsispręsime Seime balsuodami, nematau problemos. Yra pasiūlymas. Balsuojame dabar alternatyviai.
Kas balsuoja už, tas pritaria, kad būtų papildomas, kas balsuoja kitaip, vadinasi, nepritaria, kad kaip papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ne alternatyviai, tiesiog kas pritaria, kad papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o kas balsuoja kitaip, vadinasi, nepritaria tam dalykui, papildomo nebus.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 50, prieš – 57, susilaikė 6. Taigi, deja, bet nėra papildomo komiteto.
Dėl kitko mes jau apsisprendėme, visi balsavimai šiame etape yra įvykę.
Gerbiamas M. Skritulskas dar norėtų per šoninį mikrofoną.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Prašau dėl protokolo pažymėti mano balsavimą prieš.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo: jūsų paskutinis balsavimas buvo prieš. Dėkoju.
Balsavimai įvykę, dėl visko susitarėme. Dabar grįžtame prie darbotvarkės.
11.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Albino Antanaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1415(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Albino Antanaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1415(2). Teikėjas – Respublikos Prezidentas. Kviečiu į tribūną gerbiamą S. Šedbarą. Svarstymas. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas tikrai labai atidžiai išanalizavo kandidatą, nes tai yra Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas. Gavo papildomos medžiagos iš institucijų ir kovo 30 dieną šią kandidatūrą apsvarstė. Visų 6 dalyvavusių komiteto posėdyje balsais už buvo pritarta šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pirmininkui. (Balsai salėje) Dėkoju. Kalbėti nenorėtų teikiamasis. Tada svarstymas įveiktas.
Keliaujame prie priėmimo stadijos. Motyvai. Ar yra motyvų už, prieš? Dėl motyvų nematau norinčių kalbėti. Vadinasi, kaip visada vyks slaptas balsavimas 13 valandą. Balsų skaičiavimo komisiją neseniai esame priminę.
Gerbiami kolegos, dar atkreipiu dėmesį, kad masiškai salės nepaliktume, nes toliau svarstysime teisėjų klausimus ir ten bus balsavimai. Siūlyčiau likti, kas gali, kas kitaip nesusiplanavo, salėje.
11.32 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1268 (pateikimas)
Gerai, darbotvarkės 2 rezervinis klausimas. Apsvarstykime 2 rezervinį klausimą. Kviečiu į tribūną gerbiamą A. Lydeką. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas Nr. XIVP-1268. Prašom.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Teikiu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Iš tiesų tai yra labai paprastas įstatymo projektas siekiant palengvinti užsieniečiams, kurie jau turi laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, siekti nuolatinio leidimo. Taigi įstatymo projektu būtų įtvirtintos galimybės verslininkams iš trečiųjų šalių, turintiems laikinus leidimus gyventi Lietuvoje (pabrėžiu, jau turintiems laikinus leidimus gyventi Lietuvoje), išskirtiniais atvejais vykti į tarnybines komandiruotes, o išvykų trukmė nebūtų įskaičiuota į nurodytą išvykų laikotarpį. Kaip žinote, kolegos, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą užsieniečiai, siekiantys gauti nuolatinio gyventojo Lietuvoje statusą, per penkerių metų laikotarpį negali būti išvykę iš Lietuvos ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per penkerių metų laikotarpį išvykos negali sudaryti ilgesnio negu 10 mėnesių trukmės laikotarpio.
Atkreipsiu dėmesį į tai, gerbiami kolegos, kad tai visiškai atitinka Europos Sąjungos 2003 metų direktyvą Nr. 109/EB, ji reglamentuoja, kad valstybės narės išskirtiniais atvejais tarnybinių komandiruočių išvykų trukmės gali neįskaičiuoti į nurodytą išvykų laikotarpį. Tad būtų galima netgi traktuoti, kad tai yra pilnesnis direktyvos nuostatų perkėlimas į mūsų teisinį reglamentavimą. Tad kviečiu pritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Keista, bet nematau norinčių jūsų paklausti. Galite užimti savo vietą. Ir pasisakyti taip pat greičiausiai… Yra, gerbiamas A. Bagdonas, tačiau ar jis yra salėje? Gerbiamas A. Bagdonas užsirašęs kalbėti už. Čia toks šurmulys, aš nematau, gal jis kur nors prie palangės. Bet jeigu nėra salėje, tada nėra. Apsispręsime balsavimo metu.
Gerbiami kolegos, pereikime prie Seimo narių pareiškimų stadijos, nes dar yra registruojami projektai dėl teisėjų.
A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, aš dėl kolegos…
PIRMININKAS. Tik prašom per mikrofoną.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …A. Lydekos pasiūlymo. Aš paprašyčiau Vyriausybės išvados, nes yra abejonių ir iš atsakingų institucijų, kad šitas siūlymas, sakyčiau, pažeis tam tikrą balansą, atvers tam tikrą landą ir bus galima piktnaudžiauti. Aš tikrai norėčiau, kad prieš tai pažiūrėtų Migracijos departamentas, Vidaus reikalų ministerija ir tada nuspręstume.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Taip, po balsavimo, jeigu projektui bus pritarta, tada apsispręsime dėl Vyriausybės išvados. Priminkite mums, jeigu mes pamiršime tą pasiūlyti.
11.35 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiamoji Rita Tamašuniene, kviečiu į tribūną. Pareiškimai. Gerbiama Rita Tamašuniene, gal jūs jau atsisakote? Ne. Gerai, prašom į tribūną. Pareiškimai. Gerbiama Seimo narė R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Tuoj, minutę. Mieli kolegos, kaip tik šiuo metu posėdžiauja Trakų rajono savivaldybės taryba, kur liberalų ir konservatorių valdžia, palaikoma liberalų ir konservatorių politikų Seime, Vyriausybėje, laimina lenkų mokyklų reorganizavimą ir esamo statuso panaikinimą Trakų rajono savivaldybėje. Yra toks dokumentas, Vyriausybės nutarimas Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. Labai gražus 35.4 papunktis ten parašytas, reikalavimas. Jame rašoma, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomene ir atsižvelgiama į bendruomenių nuomonę. Bet nei pati Vyriausybė, nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei savivaldybė visas mokyklų bendruomenių panaudotas galimybes pateikti savo argumentus, būti išgirstoms ignoruoja ir nereaguoja. Vyriausybė ir ministerija kitu dokumentu patvirtino Tūkstantmečio mokyklų programos gaires, numatė labai gerą punktą, išimtį tautinių mažumų mokykloms, užtikrinantį jų išsaugojimą net esant šiek tiek mažiau mokinių klasėse. Dabar duodama pradžia mokyklas panaikinti, sumenkinti tų mokyklų, atitinkančių bendruosius reikalavimus, tai yra net bendruosius reikalavimus, nustatytus visoms Lietuvos mokykloms, statusą. Šios mokyklos, atitinkančios tuos reikalavimus, šiandien yra reorganizuojamos, panaikinamas gimnazijos statusas, panaikinama pagrindinė mokykla. Paluknio Longino Komolovskio gimnazija, Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla – tai mokyklos, kurios tarp Lietuvos lenkų mokyklų yra labai vertinamos tiek tėvų bendruomenės, tiek visos švietimo lenkų kalba bendruomenės kaip mokyklos, puoselėjančios ypatingas šimtametes tradicijas, investuojančios į kiekvieną vaiką. Jose pasiekiami geri rezultatai mokymo dalykų prasme, olimpiadose, ypač popamokinėje veikloje ugdomi vaikai, dainuojantys vaikai, kuriantys, kaip viena iš išskirtinių Lietuvos gimnazijų krypčių – bitininkystė – gimnazijoje yra puoselėjama. Tačiau visi argumentai nustumiami į šoną, bendruomenė nėra išklausoma, dar įdomiau, ministerijai ir pačiai ministrei pateikiami skaičiai, net neatitinkantys tikrovės. Sudedami kelių mokyklų, nes taip patogiau pateikti tuos duomenis, pateikiami rodikliai, neva mokymosi kokybė mokyklose prasta. Noriu pasakyti, jeigu baigę Paluknio gimnaziją vaikai įstoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas galbūt negausiai, tai mūsų organizacija, vienijanti lenkų mokyklas Lietuvoje, Macierz szkolna atlieka tyrimą ir stebi, kaip sekasi lenkų mokyklas baigusiems vaikams studijuoti. Patikinama, kad jie studijuoja aukštosiose mokyklose Lenkijoje ir tai labai geras rodiklis. Vėliau jie, įgiję kompetencijų ir žinių, grįžta į Lietuvą ir labai sėkmingai tęsia savo gyvenimo karjerą ir darbą Lietuvoje. Visi argumentai, kuriuos bando pristatyti bendruomenė, yra neišklausomi.
Dabar aš noriu taip pat kreiptis į liberalų partijos, konservatorių partijos vadovybes, kurios deklaruoja ir tikrai numačiusios tokį punktą taisyklėse. Negali paneigti, kad neva bando užtikrinti pagrindines teises, kurios deklaruotos ir patvirtintos Lietuvos ir tarptautiniuose dokumentuose, kurios esminės – tiek tautinių mažumų, tiek žmogaus teisė į švietimą gimtąja kalba, bet imasi visai kitokių dalykų praktikoje. Žinoma, lenkų bendruomenė nesikreipė į liberalų partiją su brendžio dėžute, prikimšta šlamančių, galimai partijos įpročiai taip greitai nesikeičia. Jie bandė kalbėti argumentų kalba, bet žmonių kalbos nėra girdimos. Šiandien aš vis dėlto apeliuoju, nes tarybos sprendimai, kai nesilaikoma nei bendrų nustatytų reikalavimų, nei pritaikoma išimtis ir palaiminama tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tiek Vyriausybės, tikrai tėvų bendruomenės bus skundžiami teisme ir bandysime įrodyti teisiniu keliu, kad sprendimai yra ne laiku, sprendimai nepamatuoti ir sprendimai neatitinka bendruomenių lūkesčių.
Verta pabrėžti, kad šiuo metu tiek vienoje Paluknio gimnazijoje, tiek Senųjų Trakų pagrindinėje mokykloje puikiai į tas klases integruojasi ukrainiečių vaikai. Jie jaučiasi saugūs, laimingi ir patenkinti – mes tai galėjome stebėti lankydamiesi mokykloje. Ir jau skaičiuojama daugiau nei 10, prieš 2 savaites jau buvo 14. Ar nebuvo galima bent laikinai atidėti sprendimų (ir dar apeliuojame, nes kaip tik dabar vyksta tarybos sprendimas) ir priimti sprendimus tokius, kurie atitiktų bendruomenės lūkesčius? Labai apeliuoju į dvi partijas, kurios mūsų Seime sudaro daugumą, bet taip pat ir Trakų rajono savivaldybėje: apsigalvokite ir įvertinkite tai, kas yra brangiausia kiekvienai savivaldybei – tai jų savivaldybė ir jų žmonių įvairovė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galėtume patvirtinti bendru sutarimu slapto balsavimo biuletenį? Standartinis dėl teisėjų. Dėkoju.
11.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1426(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aleno Piesliako laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1427(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Jūratės Varanauskaitės laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1428(2), Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viliją Mikuckienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1429(2), Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Neringą Švedienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1430(2) (svarstymas)
Jeigu gerbiamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pasiruošęs šiek tiek padirbėti tribūnoje, tai aš kviečiu gerbiamą S. Šedbarą ir toliau galime svarstyti dėl visų gerbiamų Aukščiausiojo Teismo teisėjų. Gal visus iš eilės ir svarstome svarstymo stadijoje, o dėl priėmimo vis tiek turėsime balsuoti priėmimo metu, kai bus priėmimo langas. Taip, gerbiamas pirmininke. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas Seimo leidimu prieš pusvalandį, gal truputį anksčiau, apsvarstė visus Respublikos Prezidento pateiktus projektus dėl penkių teisėjų: dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Driuko laikino perkėlimo į Vyriausiąjį administracinį teismą, dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Piesliako laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjos J. Varanauskaitės laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos V. Mikuckienės laikino perkėlimo į Vyriausiąjį administracinį teismą ir dėl Apeliacinio teismo teisėjos N. Švedienės laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Komitetas apsvarstė visus pateiktus dokumentus. Yra Teisėjų tarybos sprendimas, kuriuo konstatuojama susidariusi sunki padėtis Vyriausiajame administraciniame teisme. Visi teisėjai dalyvavo posėdyje nuotoliniu būdu ir visi teisėjai patvirtino, kad jie savo noru sutinka būti perkelti. Todėl komitetas visų 5 dalyvavusiųjų balsais už visų šių nutarimų projektams pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal tada mes po pateikimo, kadangi norinčių kalbėti nematau, galėtume bendru sutarimu visiems pristatytiems klausimams dėl teisėjų laikino perkėlimo… Po svarstymo. Vis tiek balsuosime priėmimo metu slaptai dėl kiekvieno atskirai… Atvirai balsuosime, bet turiu omenyje, kad balsavimo metu balsuosime dėl kiekvieno atskirai. Dėkoju.
11.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1426(2) (priėmimas)
Tada pereiname prie priėmimo. Kiekvieną įvardinsiu. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1426. Vienas straipsnis. Dėl motyvų nematau. Taigi balsuosime balsavimo metu.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aleno Piesliako laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1427(2) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aleno Piesliako laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1427. Irgi nieko nėra. Vienas straipsnis. Balsuosime balsavimo metu.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Jūratės Varanauskaitės laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1428(2) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Jūratės Varanauskaitės laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1428. Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsavimo metu.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viliją Mikuckienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1429(2) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viliją Mikuckienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1429. Irgi nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsavimo metu.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Neringą Švedienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1430(2) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Neringą Švedienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1430. Irgi nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsavimo metu.
Gerbiami kolegos, dar turime sutaupę šiek tiek laiko, todėl galbūt galime padirbėti toliau prie vakarinės darbotvarkės, jeigu būtų sutikimas, nes tai yra opozicinė darbotvarkė. Mes, žinoma, nebalsuotume, bet bent jau įvykdytume pateikimus. Galbūt net nuo galo, taip bus gražiau, imsime projektus ir trumpės darbotvarkė. Aš atsiklausčiau gerbiamos L. Girskienės, ar jūs būtumėte pasirengusi pristatyti?
11.48 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1244 (pateikimas)
Jeigu visiems tinka, tada 2-12 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1244. Pateikimas. Atliktume pateikimą, o balsuotume vėliau. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš bandysiu trumpai.
Pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso nuostatas nepilnamečiai vaikai nuo 16 iki 18 metų amžiaus yra riboto veiksnumo asmenys, kurie savarankiškai, be tėvų sutikimo įgyvendinti savo teises gali tik išimtiniais atvejais. Įstatymų leidėjas atskiruose teisės aktuose yra nustatęs minėtas išimtis, kuomet nepilnametis vaikas nuo 16 metų gali naudotis tam tikromis paslaugomis ir dėl jų poreikio nuspręsti be tėvų sutikimo.
Sveikatos priežiūros paslaugos pagal minėtą įstatymą yra viena iš tokių minėtų išimčių. Tai yra šiandien nepilnametis asmuo nuo 16 metų turi teisę kreiptis dėl bet kokių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo jam be tėvų sutikimo ir be jų žinios. Tai reiškia, kad nepilnametis asmuo pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gali savarankiškai nuspręsti ir kreiptis ne tik dėl profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų, įprastų ambulatorinių ir rizikos nekeliančių sveikatos priežiūros paslaugų, bet taip pat ir invazinių, intervencinių, chirurginių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
Įvertinant tai, kad asmens visiškas veiksnumas visų pirma siejamas su pilnametyste, o dalinis veiksnumas atsiranda nuo 14 metų, akivaizdu, kad valstybei iškilo pareiga teisinėmis priemonėmis įtvirtinti neturinčių veiksnumo dėl amžiaus asmenų atstovavimo teisinius pagrindimus. Civilinis kodeksas imperatyviai nustato, kad vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų, o tėvai yra savo neveiksnių vaikų atstovai pagal įstatymą. Teisės aktai numato ne tik tėvų teisę atstovauti nepilnamečiam vaikui, bet taip pat ir visišką tėvų atsakomybę už nepilnamečius vaikus.
Vertinant ribotą nepilnamečių asmenų nuo 16 metų socialinę ir intelektualinę brandą, toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nepilnamečiam vaikui savarankiškai be tėvų leidimo ir žinios spręsti su jo sveikata susijusius klausimus, mano nuomone, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse nustatytomis tėvų pareigomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnyje reglamentuotos pagrindinės vaiko ir tėvų, kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė ir numatoma, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis vaiko sveikata.
Taigi galiojant tokiam teisiniam reguliavimui valstybėje susidaro paradoksali ir prieštaringa situacija, kai nepilnametis asmuo, sulaukęs 16 metų, be tėvų sutikimo negali užsisakyti, pasidaryti tatuiruotės, negali įsiverti auskaro, negali įsigyti alkoholio, tabako gaminių ir net energinių gėrimų, negali kreiptis psichologo pagalbos, negali kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, tačiau gali savarankiškai spręsti visus klausimus dėl savo sveikatos priežiūros.
Atskirai reikėtų pažymėti, jog pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 straipsnį imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik su jų sutikimu, išskyrus kituose teisės aktuose numatytus atvejus, o kai jie yra neveiksnūs tam tikroje srityje – gavus atstovų pagal įstatymą sutikimą. Taigi nors šią įstatymo nuostatą būtų galima aiškinti taip, kad riboto veiksnumo asmenims, kokie yra nepilnamečiai nuo 16 metų, imunoprofilaktika turėtų būti taikoma tik su tėvų sutikimu, praktika šiandien – imunoprofilaktika tokiems asmenims taikoma be tėvų žinios ir be jų sutikimo. Valstybės pozicija, kai imunoprofilaktika taikoma nepilnamečiams asmenims, sulaukusiems 16 metų, be tėvų žinios ir sutikimo, yra grindžiama būtent šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatomis.
Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, kyla poreikis suvienodinti teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros srityje nepilnamečių nuo 16 iki 18 metų atžvilgiu, nustatant, jog tokiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik su jų tėvų žinia ir sutikimu. Tais atvejais, kai 16 metų sulaukusio vaiko ir jo tėvų nuomonės išsiskiria, klausimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tokiam asmeniui turėtų spręsti kompetentingų gydytojų konsiliumas.
Mano teikiamo įstatymo projekto tikslas – pašalinti teisinį neaiškumą sveikatos priežiūros paslaugų srityje nepilnamečių asmenų, sulaukusių 16 metų amžiaus, atžvilgiu ir užtikrinti tokių asmenų – tėvų, įtėvių ir globėjų – teisę žinoti, kokios sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos jų vaikui, įvaikiui, globotiniui, taip pat teisę išsakyti savo nuomonę dėl vaiko sveikatos priežiūros sutinkant arba nesutinkant su konkrečių sveikatos priežiūros paslaugų teikimu jų vaikui, įvaikiui ar globotiniui. Tai tiek. Pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis – gerbiamas A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš norėčiau šiek tiek tokio aiškumo, kokią iš esmės problemą šiuo siūlymu jūs sprendžiate? Gal turite kokių nors pavyzdžių, su kuo konkrečiai susiduria tie vaikai ar tėvai, nes tėvai vis tiek atsakingi gana ilgą laiką už savo vaikus, ir natūralu, kad jie turėtų dalyvauti visame šitame procese. Gal keletą pavyzdžių, kaip būtų išspręsta.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš įvardinsiu gal vieną plačiai žiniasklaidoje nušviestą atvejį, kada iš tikrųjų… Šita diskusija kilo ir poreikis apie tai diskutuoti atsirado tada, kai vaikai buvo pradėti skiepyti nuo COVID-19 ligos. Iš tikrųjų susidarė tokia situacija, kai paaugliai – 15 metų, 16 metų, 17 metų nuėjo pasiskiepyti be tėvų žinios ir tėvai apie skiepo faktą sužinojo tik tada, kai vaikui pasireiškė šalutinis poveikis, tai yra nuvykę į ligoninę, kai vaikui sukilo temperatūra, pradėjo skaudėti galvą ir panašiai. Manyčiau, kad tokie atvejai neturėtų pasikartoti ir tėvai turėtų būti informuoti, kad vaikas atėjo ir pareiškė norą gauti kokią nors medicinos paslaugą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas T. V. Raskevičius. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Iš tiesų, kolege, suprantu, kad ne visi galime būti vienodai stiprūs teisinių žinių srityje, bet projektą teikiate su kolegomis. Kažkas jums ir pristatymo tekstą parašė. Tiktai noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.726 straipsnis numato subjektinę 16 metų sulaukusio asmens teisę sudaryti… sveikatos priežiūros paslaugas. Teisės departamentas aiškiai pasakė, kad net priimtas jūsų siūlomas įstatymo projektas būtų niekinis ir nebūtų taikomas, nes Lietuvos teisinėje sistemoje vis dar galioja teisės aktų hierarchija.
Mano klausimas būtų. Ar įvertinusi Teisės departamento dėl jūsų projekto pateiktas pastabas nematėte būtinybės šio įstatymo projekto atsiimti, nes jis iš esmės nieko negali pakeisti?
Kitas klausimas gal labiau retorinis. Prieš savaitę, reaguodama į jaunus žmones, stovinčius tribūnoje ir stebinčius, kaip dirba Seimas, sakėte, kad juos reikia pastatyti į vietą. Gal šitas projektas, jūsų manymu, ir yra toks bandymas jaunus žmones statyti į jiems priklausančią vietą? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai ne. Aš manau, atsakydama į jūsų klausimo antrą dalį, kad visi turi laikytis vienodos tvarkos ir negali būti lygesnių už lygius. Jeigu Seimas yra nustatęs tvarką, kaip turėtų elgtis asmenys, dalyvaujantys Seimo posėdžiuose, juos stebintys, atvykę į Seimą ir panašiai, tai taisyklės turėtų būti visiems vienodos. Jeigu buvo neleidžiama vienai grupei, kuri reiškė nuomonę dėl aplinkosaugos klausimų, dėl šeimos politikos, laikyti kažkokios atributikos ir išsakyti savo nuomonę naudojantis vėliavomis, galbūt kažkokia kita atributika, tai ir kitai pusei turėtų būti taikomi analogiški principai.
Dėl pirmos jūsų klausimo dalies. Iš tiesų svarbiausias teisės aktas mūsų Respublikoje yra Konstitucija. Konstitucijos 38 straipsnyje yra aiškiai pasakyta: „Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.“ Tai reiškia, kad iki pilnametystės tėvai turi teisę priimti sprendimus dėl savo vaikų ir kartu dėl sveikatos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau jūsų paklausti. Vaikai gimsta labai skirtingi, kartos skirtingos, ta branda gerokai ankstesnė. Mes priimame nemažai sprendimų kaip tik ankstindami amžių, pavyzdžiui, balsuoti ar dalyvauti rinkimuose ar kur nors kitur, o dabar jūs norite, kad tuos dvejus metus iki 18 metų negalėtų priimti sprendimų, susijusių su sveikatos paslaugomis.
Klausimas būtų toks. Ar jūs turite duomenų dėl tendencijų, kad yra nukentėjusių vaikų nuo 16 iki 18 metų amžiaus dėl savo priimtų sprendimų? Ne pavieniai atvejai spaudoje, ne dėl skiepų, bet apskritai. Ar tai daugiau yra tėvų nepasitenkinimas, kad negali kontroliuoti savo vaikų nuo 16 iki 18 metų sprendimų priėmimo? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų yra tų atvejų ne vienas, aš statistikos tikrai dabar nepateiksiu, bet galėčiau pasidomėti, jeigu jinai yra viešai skelbiama, bet net savo aplinkoje turiu tokių atvejų. Iš tiesų neatkalbinėdama nuo skiepų galiu pasakyti, kad kilo tam tikrų sveikatos problemų nepilnamečiams asmenims, kai jie savarankiškai priėmė sprendimą pasiskiepyti, o pasekmes ir visas gydymo išlaidas dėl tokio sprendimo turėjo prisiimti tėvai kaip jų atstovai ir valstybė. Taip, valstybė taip pat.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Matulas, bet šiuo metu neužduos. Gerbiamas J. Sabatauskas tikrai buvo salėje. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, ketinau klausti ko kito, bet jūsų paskutinis nupasakotas atvejis kaip tik liudija jūsų prieštaravimą, prieštaravimą Konstitucijos 38 straipsnio citatai, kad dėl to tėvai patyrė papildomų išlaidų. Taigi ten tiesiai ir pasakyta, kad tėvai turi iki pilnametystės juos išlaikyti. Tokia jau yra kartų pareiga, kad tėvai išlaiko savo vaikus, auklėja. Auklėti galima pavyzdžiu, galima patarimais, bet nebūtinai įsakymais ir nurodymais. Tai vienas momentas.
Civilinis kodeksas aiškiai sako, kad dėl sveikatos priežiūros paslaugų 16-os metų jau yra visiškas veiksnumas. Ir šiuo atveju Teisės departamentas ne šiaip sau rašo tokią „pastabėlę“, bet Civilinis kodeksas yra kodifikuotas teisės aktas ir prieštaravimas Civiliniam kodeksui yra rimtas signalas, kad tas projektas gali būti ir prieštaraujantis pačiai Konstitucijai, priešingai, negu jūs teigėte. Mano klausimas būtų toks: iš kur toks nepasitikėjimas jaunais žmonėmis?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš pasitikiu jaunais žmonėmis, tačiau jau komentavau ir citavau jums daugybę teisės aktų, taip pat ir Civilinį kodeksą bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnį, kuriame yra parašyta, kad vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis vaiko sveikata, vadinasi, jie turi teisę priimti sprendimus dėl priemonių, susijusių su vaiko sveikata.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė klausia gerbiama J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Ligita, jūsų kalboje šiandien ne kartą buvo girdėti prieštaravimų – ir teisinių, ir tokių, kurie kalba apie sveikatą. Imunoprofilaktika ir yra rūpinimasis sveikata. Tai aš norėčiau, kad patikslintumėte vis dėlto ne kur pasižiūrėti, bet kiek iš tokių vaikų, paauglių, kurie pasiskiepijo be tėvų sutikimo, reikėjo pagalbos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir kas už tą pagalbą mokėjo?
Antra. Man iš tiesų keista, kai paaugliai gali visiškai atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą, pagal Administracinį kodeksą nuo 14, nuo 16 metų, bet jūs sakote, kad rūpintis savo sveikata jie negali. Man čia tikrai tokie labai akivaizdūs prieštaravimai. Bet prašyčiau vis dėlto patikslinti dėl tų sunkių, nepageidaujamų reiškinių, kuriuos reikėjo gydytis sveikatos priežiūros įstaigose, kiek jų buvo?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kai paskelbs Sveikatos apsaugos ministerija, aš tada galėsiu pateikti, kol ji neskelbia šitų duomenų, aš tikrai nespėliosiu. Mano aplinkoje ir mano žiniomis yra bent jau keturi ar penki atvejai. Kada bus paskelbta statistika, tada aš galėsiu pasidalinti duomenimis. Statistika ta, kurią renka mūsų valstybinės institucijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių pasisakyti už. Gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus klausimus, diskusijas tarpusavyje galima tęsti individualiai, jeigu yra toks poreikis. Gerbiamas A. Nekrošius pasisakys už. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai tėvų ir vaikų santykiai būna labai įvairūs ir dažnai nutinka tokių situacijų, kai būna nesutariama šeimoje, kai būna priimami vienasmeniai sprendimai, todėl šitas įstatymo projektas iš esmės suteikia valstybei teisę šiek tiek kištis į šeimų bendravimą, į tam tikrą elgesį. Mes tokių pavyzdžių turime ne vieną, pavyzdžiui, valstybė kišasi į tai, kad vos gimus vaikui, tarkime, tėveliai pasiskirstytų priežiūrą.
Šiuo metu Seime yra tam tikrų siūlymų, kad, pavyzdžiui, tėveliai daugiau dėmesio skirtų ir panašiai. Manau, kad ir šiuo atveju valstybė galėtų prisidėti prie tokio šeimų bendravimo, atviresnio dialogo, kad būtų dalinamasi informacija. Manau, kad šitą projektą būtų galima palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų frakcija balsuos prieš šį projektą. Vienas iš argumentų yra grynai teisinis, dėl jo santykių su Civiliniu kodeksu, tai kolegos jau klausdami ir akcentavo, kad akivaizdžiai tas projektas prieštarautų Civiliniam kodeksui, ir turbūt ne iš esmės, jis neturėtų jokios reikšmės, jeigu ir būtų priimtas. Kita vertus, mes kaip tik Seime priimame tokias įstatymų pataisas ir Konstitucijos pataisas, kuriomis reiškiame pasitikėjimą jaunais žmonėmis, tai yra ir mažiname amžiaus ribą kandidatuojant į Seimą, dalyvaujant savivaldybių tarybų rinkimuose ir taip toliau.
Dabar šis projektas siūlo sprendimus visiškai kita kryptimi, tai yra padidinti amžių, kai jaunas žmogus pats gali apsispręsti, ar jam skiepytis, ar gauti vienas ar kitas sveikatos priežiūros paslaugas. Aš tikrai viešojoje erdvėje negirdėjau, kad dėl dabartinės amžiaus ribos iškiltų kokių nors problemų. Man atrodo, čia gal daugiau projektas, sąlygotas atitinkamų judėjimų, kurie turi labai rezervuotą požiūrį į skiepus, ir tiesiog tuo pagrindu jie nori dar labiau sumažinti besiskiepijančių asmenų ratą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsavimo metu.
12.09 val.
Vyriausybės valanda
Dabar jau šiek tiek vėliau kviečiu pradėti Vyriausybės valandą. Kviečiu ministrus užimti savo tradicines vietas. Informuoju, kad nedalyvauja gerbiamas S. Gentvilas, G. Landsbergis, A. Dulkys, J. Šiugždinienė. Jiems klausimų negalvokime. Jau yra užsirašę gerbiami kolegos klausti. Pagal mano pateiktą tvarką, sąrašą pirmasis klausia A. Nekrošius. Prašom. Ruošiasi V. Targamadzė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrei. Norėčiau paklausti, kokia apskritai finansinė padėtis šalyje, nes girdime nemažai nerimastingos informacijos, kad valstybinės įmonės išsimoka nemažus dividendus, kad valstybei trūksta pinigų. Taip pat matome, kad įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, brangsta įvairios medžiagos. Kaip yra dėl investicinių projektų, ar yra numatyti kokie nors amortizaciniai mechanizmai? Ten taip pat reikės pinigų. Taip pat turime nemažą migrantų krizę Lietuvoje dėl karo Ukrainoje, tikrai nemažai žmonių atvažiuoja. Aišku, mes labai dėkingi gyventojams, labai prisidedantiems prie šio sprendimo, tačiau ir šaliai tai yra nemaži kaštai. Norėtųsi irgi žinoti, kaip sekasi valstybei su tuo susidoroti ir apskritai kokia padėtis šalyje? Ar mes ketiname skolintis ir panašiai? Labai ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Padėtis tikrai kontroliuojama. Natūralu, kad karo pasekmes jaučia turbūt visos Europos šalys, tarp jų ir Lietuva. Todėl bus atnaujintos ekonominės prognozės artimiausiu metu, kaip atrodys Lietuvos ekonomika. Vyriausybė taip pat pasiūlys papildomą paketą, padėsiantį gyventojams dorotis su išaugusiomis energijos ir maisto kainomis. Turbūt didžioji dalis priemonių bus skirtos mažas pajamas, mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, taip pat jautrioms visuomenės grupėms ir energetikos kainoms amortizuoti. Žvelgiant į bendrą situaciją, į pajamų rinkimą biudžete, biudžeto yra surenkama daugiau, negu buvo suplanuota pagal rugsėjo mėnesio scenarijų, tačiau nuo to laikotarpio turbūt labai daug kas pasikeitė. Gruodžio mėnesį atnaujinus ekonomines prognozes tikėjomės, kad šie metai bus dar geresni. Atnaujinus dabar prognozes matyti, kad ekonomikos augimas nebus toks didelis, kokį planavome gruodžio mėnesį. Natūralu, tai yra susiję su karo situacija, dėl to išaugusiomis ir energijos kainomis. Tikėjomės, jos pradės leistis, dabar akivaizdu, kad šios tendencijos kurį laiką išsilaikys, dėl to ir infliacijos lygis yra kitoks. Todėl Vyriausybė pasiūlys papildomų priemonių, tam reikės keisti ir valstybės biudžetą. Tikėtina, kad balandžio mėnesio viduryje atnaujintas valstybės biudžeto projektas bus pateiktas Vyriausybei, tuomet atkeliaus į Seimą, tikėsimės, kad gegužės mėnesį pavyks jį priimti. Tame biudžeto projekte turbūt bus ir infliacijos amortizavimo priemonės, energijos kainų amortizavimo priemonės, taip pat ir priemonės, skirtos įvertinti poveikį, kuris yra dėl taikomų sankcijų, tarkime, geležinkeliams, geležinkelių infrastruktūrai, taip pat įtrauktos priemonės, reikalingos ukrainiečiams išlaikyti tol, kol jie gyvena pas mus Lietuvoje. Tie sprendimai bus pasiūlyti kartu su biudžeto projektu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama V. Targamadzė. Vėliau ruošiasi K. Vilkauskas ir A. Skardžius. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš premjerės norėčiau paklausti. Jau kelintą kartą Švietimo ir mokslo komitetas yra paliekamas nuošalyje, kai yra rengiamos įvairios kardinalios pertvarkos. Tai ir kolegijų, taip pat ir profesinio mokymo tinklo pertvarka vakar paaiškėjo. Ministrė pasakė, kad nebūtina derinti, nereikia, ir visą laiką nuošalyje palieka. Taigi aš turiu prašymą. Premjere, paprašykite, kad ministrė susipažintų su Seimo statuto 49 straipsniu, pradedant 14-u ir baigiant 19 punktu. Čia prašymas yra. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš gal pakomentuosiu tą prašymą. Šiaip žinau, kad ta diskusija buvo, bet žinau ir kaip vyko diskusija iki sprendimo dėl profesinių mokyklų tinklo priėmimo. Tikrai ta diskusija nebuvo nei trumpa, nei uždara. Man atrodo, yra visos galimybės dalyvauti diskusijose, taip, kaip ir vyko diskusijos dėl mokyklų tinklo ir kitų klausimų, nesvarbu, kad formaliai sprendimą priima Vyriausybė, toms diskusijoms stengiamasi skirti pakankamai laiko. Aš girdžiu, ką jūs sakote, būtinai perduosiu ministrei, kad paskaitytų Statutą dar kartą, bet, man atrodo, galimybės dalyvauti diskusijoje yra sudaromos visiems, ir ne tik Seimo nariams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas K. Vilkauskas. Vėliau A. Skardžius, V. Valkiūnas, A. Kupčinskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Klausimas ekonomikos ir inovacijų ministrei. Tikriausiai jums yra žinoma tokia įmonė „Homanit“. Pagirių bendruomenė dabar labai aktyviai kovoja, tiesiog kovoja ir neturi sąjungininkų, nes ten tokia didelė tarša, kaip numatoma, tiek daug transporto priemonių, aptarnaujančių šią įmonę. Tai tikrai gyventojams kelia labai didelį susirūpinimą. Ir pasigendama atsakymų tiek iš jūsų ministerijos, tiek iš Vilniaus rajono savivaldybės. Gal galite ką nors pasakyti?
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Iš tiesų dar kadencijos pradžioje, kai šį projektą radome, mano komandos žmonės kalbėjosi su bendruomene ir mes kontaktuojame. Manau, tiesą sakant, dėl bet kurios investicijos reikia ieškoti ir bendruomenės pritarimo. Noriu pažymėti, kad bendruomenė yra ne viena, yra kelios, ir nuomonių ten yra įvairių, bet dėl įmonės, kuri investuoja, žinoma, nėra jokių klausimų, ji privalo atitikti aplinkos taršos reikalavimus, statybų reikalavimus ir kitus dalykus – neatitikus investicijos yra neįmanomos. Aš tikiuosi, kad mes rasime sprendimą, kuris bus naudingas tiek bendruomenei, tiek įmonei, nes vis dėlto investicijų Lietuvai ir Vilniaus rajono savivaldybei (Vilniaus rajone, kaip žinome, ekonomika galėtų būti geresnė) reikia. Ko gero, bendruomenė tam taip pat pritartų, bet dar kartą – investicijos gali būti vystomos tik tada, kai atitinka poveikio aplinkai vertinimą ir kitus dalykus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Vėliau – V. Valkiūnas, A. Kupčinskas, A. Dumbrava. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamam energetikos ministrui. Ačiū, gerbiamas ministre, už jūsų iniciatyvą, kad pagaliau dešimt metų vilkinta vėjo energetikos, kaip pagrindinio nuosavos elektros Lietuvoje generavimo šaltinio, plėtra pajudės iš mirties taško ir Lietuva pagaliau nulips nuo dujų adatos, ant kurios beveik dešimtmetį buvo laikoma. Privati plėtra buvo stabdoma, kaip matote, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme buvo parašyta, kad 2013 metais turėjo būti parengta vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje, matome, kad dešimtmečiams nukeltas šis projektas. Aš noriu paklausti jūsų. Kokia atsakomybė tų asmenų, kurie stabdė atsinaujinančios energetikos plėtrą, ar jos pareikalausite? Ar užtikrinsite, kad šio projekto įgyvendinimas jūroje nesukels papildomos naštos elektros vartotojams ir netaps VIAP’o papildoma dedamąja? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Gal nuo paskutinės jūsų klausimo dalies. Dabartiniame įstatyme, kurį mes visi vieningai priėmėme, yra numatyta, kad pagal konkurso sąlygas nugalėtojas bus tas, kuris paprašys arba mažiausios, sakysime, valstybės pagalbos dalies… Ta valstybės pagalbos dalis nėra tiesioginė, nes mechanizmas yra vadinamasis CFD, contract for difference. Tai reiškia, kad kai kaina yra aukštesnė, į fondą moka parko vystytojas, kai yra žemesnė, jis gauna. Bet, kaip rodo paskutiniai konkursai vystyti jūros vėją Škotijoje ir Danijoje, dažniausiai valstybėms jau yra primokama šiais laikais. Todėl mes (šiek tiek užsitęsė šio įstatymo priėmimas) įdėjome paskutines pataisas, kur yra sąlyga, kad laimės tas, kuris ne tik mažiausios pagalbos dalies prašys, tačiau yra galimybė laimėti tam, kuris daugiausia primokės valstybei. Ta prasme jokios pagalbos neprašys, bet dar sumokės. Kaip minėjau, bet kuriuo atveju apie VIAP’us mes nekalbame, apie papildomus pinigus iš vartotojų mes nekalbame. Schema netgi pirminiu atveju yra neutrali vartotojo atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, pirmininke. Klausimas žemės ūkio ministrui. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė, kad žemės ūkio trąšos yra pirmo būtinumo prekė ir nebus taikomas embargas, draudimas pirkti iš Baltarusijos, Rusijos. Kaip elgsis Lietuva?
K. NAVICKAS. Na, Lietuva iš Baltarusijos azoto trąšų ir neimportavo, bent jau ne pačią didžiausią dalį. Tikrai Lietuva neprekiaus tomis prekėmis ir su tomis valstybėmis, kurios yra agresorės.
Kalbant apie apsirūpinimą trąšomis, Lietuva iki Rusijos karo veiksmų Ukrainoje buvo apsirūpinusi apie 80 % poreikio. Iš tikrųjų yra priėjimas ir galimybė įsigyti trąšų. Šiandien riboja jų kaina tą daryti. Alternatyvų yra, šiaip ar taip, ir modernūs ūkiai tą puikiai žino. Tai yra įvairios agronominės technikos, kaip sumažinti derliaus praradimą taikant augalų kaitos dalykus, tarpinius pasėlius ir panašiai. Ten žemės ūkis ir eina. O ilgainiui, manau, trąšų kainos stabilizuosis ir nereikės jų pirkti iš agresoriaus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Kupčinskas. Nėra jo. Tada gerbiamas A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Vis dėlto norėčiau paklausti gerbiamos premjerės dėl profesinio mokymo tinklo pertvarkos. Vadovai, su kuriais man teko bendrauti, tai Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro, tikrai sako, kad nebuvo diskutuotas tas klausimas. Tiesiog iki balandžio 6 dienos visi vadovai turi pateikti pasiūlymus, ką jie galvoja apie tą pertvarką.
Labiausiai netenkina tai, kad stipresnės mokyklos, numatyta pagal tą analizę, turi būti prijungiamos prie silpnesnių, nors teoriškai yra parodoma, kad… Tarkim, Utenos mokykla yra kur kas silpnesnė ir mažesnė pagal mokinių, pagal dėstytojų skaičių, pagal pasiekimus, tačiau būtent prie jos norima prijungti Visagino profesinio mokymo centrą, kuriame yra didžiulės tradicijos, kurio pasiekti labai geri rezultatai, kuriame parengta labai daug specialistų. Prie silpnesnio jungiamas stipresnis.
Aš norėčiau, kad jūs galbūt pati savo autoritetu kaip nors paveiktumėte, kad nebūtų skubotai tai daroma, dar kartą tuos dalykus reikėtų peržiūrėti. Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Matyt, žinote, bet kokios pertvarkos atveju mes turime tą pačią situaciją, kad individuliai atskiroms institucijoms netinka vieni arba kiti dalykai. Aš nesiimu komentuoti konkrečiai Visagino profesinio rengimo centro. Tikrai esu daug gero apie jį girdėjusi. Leiskite tą detalizaciją pasilikti atsakymui raštu.
Bet dar kartą: aš nesu mačiusi nė vienos reformos, kad visi būtų ploję ir sakę, kad mums tinka. Vieniems netinka viena, kitiems netinka kita. Tikslas yra labai paprastas. Tikslas yra, kad profesinis ugdymas atrastų savo vietą ir susigrąžintų savo prestižą. Man atrodo, kad dėl tų sprendimų, kuriais tai įgyvendinama, mes galime turėti skirtingas nuomones. Jūs neprivalote mano nuomone pasikliauti, bet aš, matyt, irgi galiu sau leisti turėti apie tai savo nuomonę.
Konkrečiai apie Visaginą pasiliksiu atskirai, nes Vyriausybė tą sprendimą patvirtino prieš keletą savaičių. Tiesiog leiskite sau neieškoti dabar galvoje visų pristatymų ir prezentacijų, kurios buvo pateiktos, bet Vyriausybės kabinetas buvo įtikintas ir pritarė. Vadinasi, aš turėsiu tiesiog grįžti ir jums atsakyti raštu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas Z. Balčytis, o vėliau O. Leiputė, A. Gedvilas, R. Žemaitaitis. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi nėra švietimo ministrės, yra kultūros ministras. Aš manau, kad šis klausimas susijęs.
Dar 2019 metais buvo priimtas įstatymas, pagal kurį didelė dalis darbuotojų, kurie neįgijo tam tikro profesinio išsilavinimo, turi būti atleisti iš darbų. Kalbama apie bibliotekininkus, apie kultūros darbuotojus rajonuose. Jūs tai turbūt žinote. Jie turėjo įgyti tam reikiamą specialybę. Natūralu, kad prieš ketverius metus, kai buvo… penkerius metus priimtas įstatymas, ne visi tie žmonės galėjo įgyti tą naują specialybę, bet jie yra profesionalūs ir tinka ir mūsų savivaldos institucijoms. Dabar susidarė tokia situacija, kad gana nemažai tokių žmonių, kuriems iki pensijos liko vieneri metai, turės palikti savo darbus, o surasti tokį žmogų irgi nėra labai lengva.
Mano klausimas pusiau retorinis. Ar nereikėtų vis dėlto peržiūrėti, leisti tiems žmonėms užbaigti savo darbus ir išeiti normaliai į pensiją ir ta reforma neįgaus, kaip čia minėjo, vien tik neigiamo požiūrio, gerbiamas ministre? Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Aišku, klausimas yra truputėlį platesnio pobūdžio ir čia ne tik kultūra ar švietimas, bet ir kiti sektoriai, kur yra pasikeitę tam tikri reikalavimai. Aš tikrai dabar už viską negalėčiau atsakyti. Iki Kultūros ministerijos bent jau labiau buvo atėjusi problematika kalbant apie kultūros įstaigų vadovus. Čia yra tam tikrų dalykų dėl jų kvalifikacijos, reikalavimo, tarkim, to paties magistro laipsnio. Tai irgi matydami, kad yra noras daryti reformą, bet, pavyzdžiui, skirtingai, nei tai darė švietimas, tam buvo paruošta, kaip pasakius, ir bazė visų žmonių, kurie turėjo laiko įgyti vieną ar kitą išsilavinimą, atsižvelgdami į tai, mes dvejiems metams nukėlėme visus reikalavimus, kad tiesiog situacija būtų suvaldyta.
O grįžtant prie jūsų tiesioginio klausimo, tai čia yra tikrai daug platesnis klausimas. Jo aš taip dabar nesiryžčiau komentuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiama O. Leiputė. Vėliau – A. Gedvilas, R. Žemaitaitis. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Klausimą buvau paruošusi sveikatos ministrui, kadangi jo nėra, tikiuosi, socialinių reikalų arba vidaus reikalų ministrė galbūt atsakys man. Tai susiję su sveikatos, gydymo įstaigų reforma ir su sausio antroje pusėje priimtu Vyriausybės nutarimu, tai yra įpareigojimu trims ministerijoms ir Savivaldybių asociacijai parengti pacientų pavėžėjimo modelį. Norėjau paklausti, ar jis yra parengtas, kada ir kur bus galimybė su juo susipažinti?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kadangi nėra sveikatos apsaugos ministro, aš dabar negaliu atsakyti į klausimą dėl terminų, nes mes tiesiog esame papildoma ministerija, kuri sakė ir kėlė tą klausimą, ir sutinka jį spręsti drauge, bet visi terminai priklauso nuo to, kaip visą savo grafiką dėliosis Sveikatos apsaugos ministerija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada klausimą užduos gerbiamas A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi sveikatos ministras retai geba atsakyti, tą už jį daro premjerė, todėl ne problema, kad jo ir nėra.
Gerbiama premjere, medicinos sistema Lietuvoje kokybės požiūriu jau bankrutavusi ir dar jūs ją sistemingai naikinate toliau planuojamomis savo reformomis. Konkretus pavyzdys. Iš gyventojų imamas PSD niekaip nesuteikia piliečiams konstitucinės teisės į nemokamą sveikatos priežiūrą, nes žmonės eilėse iki paslaugos gavimo laukia 8 mėnesius ir daugiau. Ar nemanote, kad turi būti naikinamas arba visiškai kitaip naudojamas privalomasis sveikatos draudimas, nes paslaugų suteikimas ligoniui tapo niekaip nebeprivalomas? O gal į Seimo salę netrukus ateis eilinė pokyčių po pokyčių reforma ir nėra ko nerimauti? Tikiuosi, supratote klausimą dėl PSD, nes retai pasivarginate atsakyti. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Galvojau, kad jūs pagirsite sveikatos ministrą, kad nuo pirmadienio jums nereikės kaukės dėvėti plenarinių posėdžių salėje, jeigu taip nuspręsite, bet, matyt, aš čia per daug tikiuosi. Bet įdomu, kad susiradote šiandien dar vieną naują temą.
Gerbiamas kolega, Lietuvoje nėra sveikatos draudimo. Lietuvoje yra sveikatos įmoka, kurią moka žmonės, gaunantys pajamas, ir dar yra antra tiek žmonių, už kuriuos įmokas moka valstybė. Teisė gauti paslaugas ar paslaugų apimtis niekaip nepriklauso nuo to, kiek įmokų žmogus sumokėjo. Nežinau, kodėl tai kažkada buvo pavadinta sveikatos draudimu, bet manau, kad tai yra vienas iš labiausiai klaidinančių dalykų sveikatos sistemoje.
Sveikatos sistema Lietuvoje yra finansuojama iš biudžeto, kaip ir kitos sritys, kaip ir švietimas, kaip ir socialinė apsauga, ir finansuojama tiek, kiek surenkame mokesčių, plius skolinimasis, kurį leidžia Vyriausybei Seimas. Tai akivaizdu, kad turint senėjančią visuomenę, neefektyvų tinklą ir daugybę kitų problemų, dar ir perteklinį sveikatos paslaugų vartojimą, deja, ką taip pat liudija statistika, žinoma, kad visų paslaugų visiems, kuriems reikia, tą pačią minutę suteikti sveikatos sistema negali. Bet to negali jokia sveikatos sistema, kuri yra man žinoma, egzistuojanti gamtoje, kurioje nors kitoje valstybėje.
Taigi yra labai paprastas būdas didesnius resursus skirti sveikatos apsaugai, bet tam reikia šioje valstybėje didesnių pajamų į biudžetą. Labai paprasta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduotų gerbiamas R. Žemaitaitis, bet jo nėra. Dabar gerbiamas D. Kepenis. Mano popieriniame variante fiksuotas kaip toliau klausiantis, bet jūs išsibraukėte iš sąrašo? (Balsai salėje) Nenorite klausti? Supratau. Tada gerbiama L. Nagienė klaustų, bet jos irgi nėra. I. Kačinskaitė-Urbonienė, bet jos irgi nėra. A. Palionis, jo irgi nėra. Tada R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano labai panašus klausimas.
PIRMININKAS. Toliau R. Baškienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano labai panašus klausimas, kaip buvo Z. Balčyčio, kultūros ministrui. Aš norėjau paklausti. Tai yra ministro nutarimas dėl vadovų, kurie dalyvauja konkursuose eiti tas pareigas kultūros centruose, ir jiems yra tas magistro laipsnio reikalavimas. Ar nebūtų galimybė tiesiog tą magistrą nuimti arba palikti kaip rekomendaciją, kad liktų bakalauro laipsnis, nes daugiausia tų kultūros žmonių yra būtent baigusių bakalaurą? Tai išspręstų ir tą problemą, kuri šiuo metu yra nemaža. Ačiū.
S. KAIRYS. Aš tikrai esu su daug kuo bendravęs – tiek pačių kultūros centrų vadovų bendruomene, tiek apskritai kalbant apie regionus. Didžioji problema yra ne magistro reikalavimas, didžioji problema buvo ta, kad tiesiog nebuvo sudarytos sąlygos turėti laiko šitą išsilavinimą gauti. Tai čia toks pagrindinis dalykas.
Bet šiaip iš tikrųjų Kultūros ministerija kitą sesiją ateis tiek su Kultūros centrų įstatymu, tiek su Muziejų įstatymu, ten visi tie dalykai bus išdiskutuoti. Jeigu vėl, tarkime, žiūrėtume į tą patį Kultūros centrų įstatymą, tai jie yra klasifikuojami pagal tam tikrą lygį, nuo ko ir priklauso, reikia magistro ar nereikia. Tai kai mes apsispręsime būtent drauge su jumis, tiek kalbant apie komitetą, tiek kalbant apie visą Seimą, kokį mes matome modelį, kaip viskas ten atrodo, ar išlieka ta klasifikacija, ar ne, jeigu ne, tai kokie reikalavimai vadovams, tada ir bus aiški sistema. Tiesiog mums sudėtinga diskutuoti apie vieną klausimą, išimtą iš sistemos, nes norėtume tikrai kitą sesiją ateiti jau su visais šakiniais įstatymais, kur žingsnis po žingsnio ir išspręstume visus tuos klausimus, ką jūs klausiate.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada klausia gerbiama R. Baškienė. Vėliau B. Petkevič.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Nėra švietimo, mokslo ir sporto ministrės, palinkėsime jai greičiau pasveikti. Bet gal galėčiau kreiptis į premjerę. Vakar Ateities komiteto posėdyje švietimo ministrė akcentavo, cituoju, kad tirpsta vietos mokyklose, miestų mokyklose, ir kad planuojama vaikus nukreipti į miestelius. Buvo kalbama apie ukrainiečių vaikus, kurie yra atvykę. Prašom pasakyti, gal yra planuojama sustabdyti mokyklų tinklo optimizavimą, mokyklų uždarymą ir išgirsti savivaldybių prašymus, kad iš tikrųjų atvykstantiems vaikams, ukrainiečiams, būtų pakankamai vietų ugdytis?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Miela Rima, jūs puikiai žinote, kad dažnu atveju mokyklų uždarymas, kaip jūs sakote, tai tiesiog reiškia, kad kažkokia ugdymo vieta tampa didesnio ugdymo objekto ar didesnės įstaigos dalimi, ar ne, o ne tiesiog kad ten kažkas užkala lentomis, jeigu galima teikti tas ugdymo paslaugas. Bet vis dėlto prioritetas yra ugdymo kokybė. Sakyčiau, kad labai sunku tuos dalykus tiesiogiai susieti, nes, viena vertus, tikrai nesinorėtų, kad ukrainiečių vaikai, kurie su savo mamomis bėga nuo karo, taptų kažkam tokiu galbūt pretekstu spręsti savo individualias problemas, susijusias, sakykime, su direktoriaus ir kitų pozicijų išlikimu. Vienas dalykas.
Kitas dalykas, patį Ukrainos žmonių atvykimą dar labai sunku iki galo įvertinti. Juk nebūtinai visi vaikai eina į mokyklas, kadangi tose srityse, kuriose yra nuotolinis ugdymas užtikrintas Ukrainos valdžios institucijų, tai vaikai mokosi nuotoliu savo mokyklose. Dalis, žinoma, eina į mokyklas. Mes apskritai norėtume, kad tie žmonės, kurie apsispręstų pasilikti Lietuvoje, pasklistų vis dėlto truputį plačiau per Lietuvą, negu kad koncentruotųsi vien Vilniuje. Gali būti taip, kad kažkurioms mokykloms tai tiesiog pakeis tą kalkuliaciją, kuri buvo. Bet aš tikrai nesitikėčiau, kad tai bus masinis reiškinys, nes vis dėlto turbūt natūrali žmonių sprendimų logika bus tokia, kad bus renkamasi pasilikti ten, kur yra lengviau susirasti darbą, tarkime, mamai, ir kur yra paprasčiau tą infrastruktūrą susikurti, ypač jeigu būtų noras leisti vaikus į rusiškas mokyklas. Tokių norų kartais irgi būna, kartais būna visiškai priešingai, bet kartais būna toks pageidavimas, ar yra rusiška mokykla. Mes jų tikrai neturime labai didelio pertekliaus. Tai aš tiesiogiai to nesiečiau. Aš manau, kad tai yra veiksnys, kuris yra svarbus, į jį, žinoma, atsižvelgsime pagal galimybes, bet naudoti tokį svertą, kad dabar sustabdykime viską, nes yra karas Ukrainoje, man atrodo, yra truputį nedora. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiama B. Petkevič, vėliau – L. Girskienė, tada V. Bakas.
B. PETKEVIČ (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas krašto apsaugos ministrui. Šiandien pritarta po pateikimo jūsų siūlomam įstatymo projektui dėl Rūdninkų karinio poligono. Šiuo metu iš tikro tai yra labai svarbus klausimas, bet kuo toliau, tuo daugiau klausimų kyla žmonėms. Stebėdami karą Ukrainoje, matome, kad visų pirma buvo užpulti kariniai objektai. Žmonės tikrai bijo, kad galimo karo atveju būtent tokie objektai būtų užpulti ir Lietuvoje. Ką jūs apie tai manome ir kaip galite tai pakomentuoti?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, aš siūlau pirmiausia suprasti, kas yra poligonas. Poligone gyventojų neturi būti. Ir dabar gyventojų, kurie nuolat gyventų poligono teritorijoje, nėra. Taip, šalia poligonų yra gyventojų – yra miestelių, yra kaimų, bet atkreipiu dėmesį, kad poligonas yra karinė teritorija, kuri naudojama pratyboms. Taip, ten būna ir nuolatiniai dislokuoti kariai, ir rotaciniu pagrindu atsirandančios pajėgos, jūs tą galite pamatyti ir Pabradės poligone. Bet dar kartą noriu nuraminti jus ir tuos žmones, kurie gal mažai galvoja, kas vyksta Ukrainoje, bet daugiau galvoja apie save.
Karas vyksta Ukrainoje. Aš suprantu visas baimes, visus nuogąstavimus, visus nerimus, tačiau karas vyksta Ukrainoje, dar kartą noriu pabrėžti. Tos dabartinės baimės neturi tokių pagrindų, dėl ko mūsų žmonėms reikėtų bijoti ar nerimauti taip, kaip nerimauja ir realų pavojų patiria ukrainiečiai.
O poligonas – taip, jis būtinas mūsų nacionaliniam saugumui, būtinas krašto apsaugai, būtinas kariuomenei, nes įsigiję tobulesnės ginkluotės mes turime mokyti karius su ja elgtis. Tam turi būti skirtos tam tikros saugios teritorijos, tam tikrų dydžių teritorijos. Įsigydami naujos ginkluotės mes numatome, kad mūsų kariai būtų moderniai aprūpinti, kad tai būtų XXI amžiaus kariuomenė. Mes nekuriame kariuomenės, kurią vaizdžiai vadina, žiūrėdami labiau į Rytus, patrankų mėsa. Mes kuriame kariuomenę, kuri gebėtų ginti valstybę ir jos piliečius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama L. Girskienė. Tada – V. Bakas, R. Šalaševičiūtė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano klausimas bus Ministrei Pirmininkei ir žemės ūkio ministrui. 2022 m. kovo 17 d. LRT Tyrimų skyrius paskelbė tyrimą „Slaptas žemės ūkio ministro vizitas: patikrinimai dideliame ūkyje sustojo“. Ten kalbama apie ministro K. Navicko ir jo komandos narių vizitą, taip pat Aplinkos apsaugos departamento vadovo (laikinai ėjusio pareigas) susitikimą su Kauno rajono ūkininku A. Banioniu. Išėjo taip, kad po šito vizito patikrinimai ūkyje liovėsi. Noriu paklausti Ministrės Pirmininkės, kokius paaiškinimus jums pateikė ministras? O ministro noriu paklausti, ką jis vis dėlto veikė tame ūkyje – vaišinosi, gavo dovanų ar ką nors kita iš ūkininko, kad po vizito Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams buvo nurodyta panaikinti surašytus privalomuosius nurodymus ir nebevykdyti patikrinimo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, aš pirma atsakysiu. Paskui ministras galės faktinėmis aplinkybėmis papildyti mano atsakymą. Man ministras pateikė visą informaciją, susijusią su tuo vizitu, ir po tos informacijos, kurią aš gavau, o aš gavau visą informaciją, mano vertinimu, didžiausia problema, nors tikrai taip neturėjo būti, kad šitas vizitas nebuvo paskelbtas. Daugiau priekaištų ministrui aš neturiu.
K. NAVICKAS. Atsakysiu jums. Dovanų, vaišinimų, pietų ūkyje nebuvo. Dėl ko buvo nutrauktas… Ne tyrimas – reikia nepamiršti, kad yra kalbama apie privalomuosius administracinius aktus. Yra privalomieji nurodymai, kuriuos rašo aplinkos apsaugos pareigūnai. Jūs, kaip komiteto narė, tikriausiai puikiai žinote ir būtų gerai, kad jūs juos paskaitytumėte, kas ten yra. Tai nurodymas, pasakymas privalomajame akte, kad galvojimas arba planai nepateikiant jokių dokumentų, nepateikiant projektų, nepateikiant formalaus prašymo, o galvojimas yra įstatymų pažeidimas, tad išvadas reikia tikriausiai pasidaryti patiems. Ir dėl ko aš buvau ūkyje? Dėl to, kad aš esu žemės ūkio, ne aplinkos ministras. Nemaišykite. Tai yra situacijos, kai aplinkos teisė yra pasitelkiama kokiems nors siauriems interesams atstovauti. Kodėl LRT skyrius atstovauja tik vienai pusei, klauskite jų. Aš neturiu atsakymo.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Klaustų gerbiamas V. Bakas, bet jo nėra. R. Šalaševičiūtė, bet jos nėra. V. Ąžuolas, bet jo nėra. G. Kindurys yra. Prašau. Gerbiamas G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labiau norėjau aplinkos ministro paklausti, bet ta problema susijusi ir gerai žinoma ir žemės ūkio ministrui. Žuvininkystės tarnyba uždaro Ignalinoje padalinį, o greta esanti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija buvo išreiškusi pageidavimą tą objektą perimti, siūlė, kad ten galėtų būti vykdomas monitoringas, sustiprintas retų žuvų atkūrimas, edukologija kartu galėtų būti, edukacija vystoma ir daug kitų priemonių.
Norėjau pasiklausti, gal tarp ministerijų jau yra koks nors susitarimas ar tikimybė, kad tas objektas nedingtų, nes investicijos per daugybę metų didžiulės? Gal yra susitarimas, kad minėta parko direkcija galėtų tą objektą perimti valdyti?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Tokių idėjų yra. Aš tokį išreikštą pageidavimą esu gavęs iš Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriaus, kad jiems būtų įdomu turėti šitą objektą.
Apie investicijas kelis dalykus noriu pasakyti. Tas objektas iš esmės yra nusidėvėjęs. Įranga, kuri yra moderni ir mobili, kur uždarose sistemose yra auginamos žuvys, keliaus į kitus padalinius. Mes turime ir mes privalome vieną dalyką turėti. Mūsų tarnyba, Žemės ūkio ministerija, turi efektyviai valdyti valstybės patikėtą turtą. Pats objekto perdavimas kitai valstybės valdomai ar biudžetinei įstaigai yra galimas. Jeigu bus toks pageidavimas, tai yra jeigu bus formalus prašymas, mes jį tikrai pateiksime svarstyti. Tiktai bus tokia sąlyga, kad be modernios įrangos ir be finansavimo šitam padaliniui, nes mes savo uždavinius galime padaryti gerokai mažesniuose plotuose ir gerokai efektyviau įvykdyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Veryga ir paskutinis J. Jarutis. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamą premjerę su tokiu prašymu ir klausimu. Jūs turbūt žinote, kad kolegos Seime yra registravę siūlymus dėl vaistų priemokų kompensavimo, dėl amžiaus paankstinimo. Taip jau atsitiko, kad Biudžeto ir finansų komitetas vienbalsiai ne tik kad pritarė, bet dar pasiūlė ir paankstinti amžių – ne 70, o 65 metus. Vyriausybės išvada buvo tokia įdomi: idėjai pritarti, bet nepritarti sprendimo būdui.
Sveikatos reikalų komitetas nusprendė dar sykį atsiklausti Vyriausybės dėl išvados. Prašymas buvo nedelsti su ja. Čia mano prašymas jums iš tikrųjų kaip įmanoma greičiau ją duoti. O klausimas – kokia yra jūsų asmeninė nuomonė dėl tų priemokų kompensavimo, ypač šių dienų kontekste? Žinome, kiek kyla įvairiausių sunkumų dėl kainų ir panašių dalykų. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, kyla įvairiausių sunkumų, bet taip pat yra ir taip, kad kyla ir tos pajamos, kurios priklauso nuo politikų sprendimų ir nuo biudžeto. Šiais metais, noriu priminti, pensijos buvo indeksuotos gana sparčiu mastu, buvo išplėstos valstybės remiamos ar garantuojamos kompensacijos šildymo ir kitoms komunalinėms paslaugoms apmokėti. Žinote, kolega, man atrodo, čia vyksta šioks toks rungtyniavimas tarp kolegų Seimo narių, kas pasiūlys gražesnę dovaną rinkėjams, nelabai galvojant, kad tos dovanos vis dėlto turi kainą. (Balsas salėje) O jūs tą puikiai žinote. Tvarka, bet ar aš turiu dabar turėti M. Majausko arba Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę? Ar aš ją privalau apsivilkti? Neprivalau, aš galiu turėti savo nuomonę ir ją turiu. Aš matau, kad tai yra pasiūlymai iš tos serijos. Aišku, Vyriausybė, gavusi prašymą iš komiteto, svarstys ir pateiks išvadą Statuto nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausimą užduos gerbiamas J. Jarutis. (Balsas salėje) Jūs neužsiregistravote, gerbiamas…
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamos ekonomikos ir inovacijų ministrės. Jūs ne kartą esate minėjusi apie atsiveriančias galimybes Rusijos ir Baltarusijos aukštųjų technologijų įmonėms ar jau IT specialistams įsidarbinti Lietuvoje. Ar tai yra Vyriausybės pozicija, ar jūsų asmeninė nuomonė? Kaip tai koreliuoja su grėsmėmis nacionaliniam saugumui? Aš suprantu, kad automatiškai negalima tų šalių piliečių vertinti kaip galimų diversantų ar kokių nors infiltruotų žmonių, bet bent jau tas kalbėjimas, kad šitos šalys gali laisvai investuoti Lietuvoje, kelia tam tikrą susirūpinimą. Taip pat mes iš neoficialių šaltinių girdime, kad, gavę tokių minčių, jie kreipiasi į mūsų atstovybes ir reikalauja kaip įmanoma greičiau tų vizų ar kažko, kad galėtų įsidarbinti Lietuvoje. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Apipinta čia truputėlį mitais ir legendomis, pabandysiu gal kiek nors išsklaidyti tuos mitus. Visų pirma Lietuva nedirba, nekviečia, nelaukia rusiško kapitalo įmonių. Taškas. Lietuva dirba su dviejų tipų įmonėmis. Tomis įmonėmis, baltarusiškomis įmonėmis, kurios pabėgo nuo A. Lukašenkos režimo per represijas, prisidėjo prie masinių protestų. Jos čia yra persikėlusios tiek S. Skvernelio Vyriausybės darbo metu, tiek mūsų Vyriausybės darbo metu. Dalis tų įmonių darbuotojų liko ten, nes jų gyvenimas yra ten. Dabar tos įmonės savo darbuotojus perkelia į čia jau veikiančius biurus. Tai yra pirma grupė įmonių.
Antra grupė įmonių yra tiktai tarptautinės kompanijos, tokios kompanijos, kurios nekelia jokių abejonių, pavyzdžiui, „Google“. Mes tokių kompanijų laukiame Lietuvoje. Nebūtinai jos pasirinks Lietuvą, jos gali pasirinkti kitą šalį, bet prie jų darbuotojų perkėlimo irgi dirbame.
Dabar noriu visus nuraminti. 95 % įmonių darbuotojų, kurie domisi perkėlimu, yra Baltarusijos piliečiai, ne Rusijos piliečiai. Bet iš esmės mes kalbame apie dešimtis įmonių, su kuriomis dirbame. Tos įmonės arba jau veikia Lietuvoje, arba yra tarptautinio kapitalo įmonės. Lietuva nekviečia, nedirba, nelaukia rusiško kapitalo įmonių, kurios finansuoja, finansavo Rusijos vyriausybę ir taip leido nusipirkti ginklų, šiandien suvežtų į Ukrainą ir žudančių žmones.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad dar yra likę Vyriausybės valandos laiko, bet taisyklės yra taisyklės, iš anksto yra registruojamas, sudaromas tam tikras sąrašas pagal eilę, aš tai tvarkai negaliu nusižengti.
Dėkoju gerbiamiems ministrams, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju klaususiems. Vienas aspektas. Dar turime 10 minučių iki mūsų numatytos pertraukos. Aš darau posėdžio 10 minučių pertrauką, slaptas balsavimas numatytas 13 valandą, tačiau atkreipiu dėmesį į vieną aspektą. Čia popierinėje darbotvarkėje buvo parašyta, kad nuo 13 valandos iki 13 val. 30 min. Bet tik dėl vieno teisėjo mums tiek laiko tikrai nereikia. Aš siūlyčiau nuo 13 valandos iki 13 val. 15 min. Tikrai užteks laiko komisijai ir visiems pabalsuoti. Atkreipkite savo frakcijų kolegų dėmesį – trumpesnis laikas, kad būtų visiems aiškiau. Nuo 13 valandos iki 13 val. 15 min. Gerai? Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pirmą valandą, nuo 13 valandos iki 13 val. 15 min. Toks intervalas. Dėkoju. Pertrauka iki 13 valandos.
Pertrauka
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Albino Antanaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1415(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašau dėmesio. Dar kartą grįžtame, nesiregistruojame, grįžtame prie rytinio posėdžio, nes turiu įgarsinti slapto balsavimo biuletenio rezultatus. Taigi Seimo nutarimo „Dėl Albino Antanaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1415(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoti 77 biuleteniai, rasti 77 biuleteniai, galiojančių – 76, negaliojančių – 1. Už – 67, prieš – 4, susilaikė 5. Nutarimas „Dėl Albino Antanaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ priimtas. (Gongas) Sveikiname teisėją, linkime garbingos tarnystės Lietuvai ir Temidei. (Plojimai)
Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.