LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO

ĮSTATYMO NR. XII-2608 1, 2, 3, 5, 7, 10 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-04-24 Nr. XIVP-2655

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad moters pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos būtų teikiamos ne tik sutuoktiniams, bet ir registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems partneriams bei vienišoms moterims. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinais šiais aspektais.

Pirma, projektu siūloma atsisakyti galiojančiame įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, kad partneriais laikomi tik asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį. Siūlomu įstatymo projektu ne tik nėra nustatoma jokių objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis vyras ir moteris galėtų būti laikomi „partneriais“, bet ir subjekto, turinčio teisę konstatuoti (patvirtinti), kad pagalbinio apvaisinimo paslaugų siekiantys asmenys gali būti laikomi partneriais. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsnio 9 punktu, partnerystė yra ne savo nuožiūra asmens sau suteiktas statusas, o civilinės būklės aktas, t. y. oficialiai registruojamas fizinio asmens teisinę padėtį lemiantis veiksmas ar įvykis, dėl kurio atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia fizinio asmens teisės ir pareigos (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis CK 3.229 straipsniu, CK XV skyriaus „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (pabraukta mūsų). Taigi vadovaujantis CK bei kitais galiojančiais įstatymais, partnerystė kaip civilinės būklės aktas gali būti registruojama ir sukelia teisines pasekmes tik įstatymo, o ne poįstatyminio teisės akto (ar juo labiau subjektyvaus asmenų pareiškimo) nustatyta tvarka.

Antra, siūlomu teisiniu reguliavimu nėra keliama jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis asmenys galėtų būti laikomi partneriais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek santuokos, tiek tikėtina ir įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės atveju, iki sudarant santuoką (partnerystę) yra vertinamos santuokos (partnerystės) sudarymo sąlygos – asmenų amžius, veiksnumas, draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams, draudimas pažeisti monogamijos principą (CK 3.12 – 3.17 straipsniai). Taigi santuokos ar registruotos partnerystės statusas reiškia garantiją, kad minėtos CK sąlygos jau yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu, būtų pasikliaujama tik deklaratyviu asmenų pareiškimu apie partnerystę, nevertinant minėtų CK įtvirtintų santuokos sudarymo sąlygų, tokiu būdu neeliminuojant galimybės pagalbinio apvaisinimo paslaugas gauti, pavyzdžiui, „partneriams“ artimiesiems giminaičiams, ar „partneriams“, kai vienas iš jų dar nėra nutraukęs santuokos su kitu asmeniu.

Trečia, atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra tikrinama, ar pagalbinio apvaisinimo paslaugų siekiantys „partneriai“ nepažeidžia monogamijos principo, t. y. ar vienas iš jų nėra sudaręs santuokos (registruotos partnerystės) su kitu asmeniu, nėra aiškus keičiamo įstatymo 12 straipsnio „Pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmė“ santykis su CK 3.140 straipsnio 1 dalimi tuo atveju, jei susituokusi su kitu asmeniu moteris informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą pasirašo kartu su jos nurodytu „partneriu“ ir yra apvaisinama panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles. Vadovaujantis CK 3.140 straipsnio 1 dalimi, „jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis“, tuo tarpu vadovaujantis keičiamo įstatymo 12 straipsniu, vaiko, gimusio po pagalbinio apvaisinimo tėvais pagal įstatymą yra laikomi „asmenys, pasirašę informuoto paciento sutikimą“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos, reglamentuojančios vaiko kilmės nustatymą derintinos su CK įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad nors šiuo metu nėra partnerystės teisinį institutą reglamentuojančio įstatymo, tačiau ateityje minėtą įstatymą priėmus ir partnerius įvardijus tik kaip registruotą partnerystės sutartį įstatymų nustatyta tvarka sudariusius asmenis, projektu teikiamo įstatymo nuostatos partneriams projekte numatytąja prasme nebegalėtų būti taikomos.

Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kuo „vieniša moteris“ skiriasi nuo „deklaratyvioje partnerystėje“ esančios moters, nes vadovaujantis projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, jos abi yra „nesudariusios santuokos ar partnerystės“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlytina neatsisakyti šiuo metu galiojančio reikalavimo, kad partneriais būtų laikomi tik asmenys, įstatymų nustatyta tvarka sudarę registruotos partnerystės sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išplėsti subjektų ratą, kuriems galėtų būti teikiamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, turėtų būti ne keičiamas galiojančiame įstatyme nurodytų subjektų statusas, o nurodomi papildomi subjektai, aiškiai ir išsamiai reglamentuojant juos apibrėžiančius kriterijus ir jiems taikomus reikalavimus.

2. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį reikėtų papildyti, nurodant subjektus, laikomus embriono donorais vienišos moters pagalbinio apvaisinimo atveju.

3. Redakciniu aspektu tikslintina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, atvejus, kada galimas pagalbinis apvaisinimas, išskiriant kableliais ar jungtukais „ar“, nes projektu siūloma formuluotė suponuoja klaidingą nuostatą, kad kriterijus „tais atvejais, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos“ priskirtinas tik vienišų moterų pagalbinio apvaisinimui.

4. Redakciniu aspektu tikslintina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, nes pagal projektu siūlomą reguliavimą „veiksnumo“ reikalavimas taikomas tik susituokusiems asmenims, o ne visiems, pagalbinio apvaisinimo paslaugas siekiantiems gauti asmenims. Be to, žodžių junginys „(kai asmenys susituokę)“ brauktinas kaip perteklinis.

5. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, redakciniu aspektu tikslintinas projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas, vietoje žodžių „ir nėra abiejų šių asmenų ar  vienišos moters“ įrašant žodžius „ir nėra sutuoktinių (partnerių) arba vienišos moters“.

6. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnis pildomas nauja dalimi, kuriame išdėstomos specialiosios nuostatos dėl vienišos moters pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmės, šio straipsnį 1 dalį (kurio nuostatos kaip bendrosios galiojančiame įstatyme taikomos visiems pagalbinio apvaisinimo dalyviams) reikėtų patikslinti, nurodant, kad jos nuostatos būtų taikomos ne visiems asmenims, o būtent tik sutuoktiniams ir partneriams.

7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsnyje nėra nustatyta jokių nuostatų, reglamentuojančių įstatymo įgyvendinimą, projekto 2 straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti žodžius „ir įgyvendinimas“. Kita vertus, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus, todėl tokiu atveju, projekto 8 straipsnis pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, t. y. šio straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti, kurios valstybės institucijos ir iki kada priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o 1 dalyje – nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo.

8.  Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija):

8.1. projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis pildytinas dalimi su novela, (tokiu būdu nereikės pernumeruoti po jos einančių daug struktūrinių dalių), pakeitimo esmę išdėstant taip: „Papildyti 2 straipsnį 6² dalimi:“ ir tekste dėstyti tik pildomos 2 straipsnio  6² dalies tekstą.

8.2. atsižvelgiant į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pakeitimus, siūlytina pakeitimo esmę dėstyti taip „1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:“ ir toliau dėstyti tik šios dalies nuostatą iki dvitaškio.

8.3. siūlytina tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio dėstymą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio keičiamo įstatymo 12 straipsnį sudaro viena nenumeruota dalis, todėl pildant straipsnį 2 dalimi, buvusi straipsnio dalis turi būti pažymėta skaitmeniu „1“ ir visas straipsnis kartu su pavadinimu išdėstomas naujai. Pakeitimo esmė šiuo atveju rašytina taip: ,,Papildyti 12 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:“.

9. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]