AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 681 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 682 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 342 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto inicijuotoje diskusijoje dalyvavę Seimo nariai, teismų, Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) atstovai įvertino praėjusius 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, aptarė rinkiminės kampanijos metu kilusias problemas, diskutavo dėl galimų teisės aktų pokyčių, iš jų – ir dėl Baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų tobulinimo. Šių kodeksų pataisos susijusios su Rinkimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu. Visų šių įstatymų pakeitimų tikslas – patobulinti Rinkimų kodekso, Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, padėsiančias užtikrinti sklandžią VRK veiklą, organizuojant būsimus rinkimus (2024 metais bus rengiami treji visuotiniai rinkimai) bei išvengti klaidų, pasitaikiusių organizuojant 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Baudžiamųjų įstatymų pataisos taip pat padės ir teismams priimti aiškius sprendimus, taikyti vienodą praktiką dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo kartu su bausme, kai atimamos viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Andrius Vyšniauskas, Irena Haase, Vilius Semeška.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Baudžiamojo kodekso IX skyriuje – Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas – viešųjų teisių atėmimas ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas reguliuojamas dviejuose atskiruose BK 681 ir 682 straipsniuose. BK 681 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas asmeniui būti tam tikros kategorijos pareigūnu (užimti tam tikras pareigas, pavyzdžiui, meru, savivaldybės administracijos direktoriumi, ligoninės ar mokyklos direktoriumi ir pan.), o BK 682 straipsnyje įtvirtintas draudimas asmeniui dirbti konkretų darbą kokioje nors veiklos srityje (pavyzdžiui, valstybės tarnyboje) ar pagal tam tikrą specialybę (pavyzdžiui, gydytoju, vairuotoju) arba užsiimti tam tikra veikla (pavyzdžiui, komercine, finansine, ūkine ir pan.). Šios dvi baudžiamojo poveikio priemonės iš dalies sutampa, nes jomis siekiama iš esmės tų pačių tikslų – užtikrinti, kad nusikaltęs asmuo negalėtų daryti atitinkamų nusikalstamų veikų ateityje tam tikrose srityse. Kiekvieną kartą pagal priėmimo į darbą reglamentuojančius teisės aktus teismas nustatinėja, ar asmuo buvo paskirtas, išrinktas ar priimtas į pareigas ir sprendžia, kokia iš šių priemonių skirtina. Tačiau neaiški šių priemonių apimtis – ar skiriama viena, ar abi iš karto, įstatyme tai nenustatyta. Visa tai sukelia teisinį neapibrėžtumą ir neaiškumą, teismams sprendžiant, kokia šių baudžiamojo poveikio priemonių skirtina, todėl teismų praktika taikant BK 681 ir 682 nėra nuosekli, kyla ir kitoms kompetentingoms institucijoms praktinio taikymo problemų įgyvendinant teismų sprendimus. Dėl išvardintų BK 681 ir 682 straipsnių neaiškumų teismams kyla abejonių, kada kurią baudžiamojo poveikio priemonę taikyti, todėl pasitaiko atvejų, kai aukštesnės instancijos teismams tenka taisyti žemesnės instancijos teismų padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas arba kreipiamasi į nuosprendį priėmusį teismą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo.
Dėl to tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės galėtų būti reglamentuotos viename BK straipsnyje. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad turėtų būti numatyta ir šių teisių taikymo apimtis (ar taikyti vieną šių teisių, ar galimybė jas taikyti abi kartu).
LAT ir Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojančios BPK nuostatos dėl teismo nuosprendžio vykdymo galimai neužtikrina savalaikio BK 681 ir 682 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemones įgyvendinančių institucijų susižinojimo, todėl pasiūlė peržiūrėti ir BPK 342 straipsnio 4 dalies nuostatas, susijusias su nuosprendžių vykdymu. Buvo pažymėta, kad reikia keisti BPK 342 straipsnio 4 dalies nuostatas, tikslinant, kad aukščiau aptartais atvejais turi būti įstatyme numatyta, kokioms institucijoms nuosprendis pateikiamas vykdyti ir kokioms institucijoms pranešama, pavyzdžiui, viešiesiems registrams, kontroliuojančioms ar sprendimą įgyvendinančioms institucijoms. Šiuo metu BPK 342 straipsnyje, reglamentuojančiame nuosprendžio pateikimą vykdyti, nėra pasakyta apie tai, kam siunčiamas vykdyti nuosprendis dėl viešųjų teisių atėmimo (BPK 342 straipsnio 4 dalies 11 punkte nustatyta tik tai, kad dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių nuosprendis pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo siūlymus bei minėtą nevienodą teismų praktiką dėl nevisiškai aiškaus reglamentavimo įstatyme, Baudžiamojo kodekso 681 ir 682 straipsnių nuostatos sujungiamos į vieną straipsnį, nurodant, kad asmeniui gali būti skiriamas vienos ar abiejų teisių (viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla) atėmimas, taip pat teismas privalės nurodyti, kurios sujungto 681straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos teisės atimamos. Tuo pačiu BK 682 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios.
Pakeista ir Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalis, o konkrečiai – jos 8 punktas, nurodant plačiau, kad šis punktas reguliuos ir viešųjų teisių atėmimo vykdymą. Patobulintame 8 punkte taip pat nurodoma, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo vykdymo nuosprendis perduodamas probacijos tarnybai, viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai) ir asmens darbovietės administracijai, plačiau nurodoma, kokioms institucijoms pateikiamas vykdyti nuosprendis, teismui atėmus teisę dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“, „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „viešųjų teisių atėmimas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo nariai: