Projekto Nr. XIIIP-3686(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56, 67 STRAIPSNIŲ IR VIENUOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės
vadovą (vadovus), o kai statinio (dalies) ekspertizės rangovas turi patvirtinti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo
esminių statinio projekto sprendinių arba
deklaraciją apie statybos užbaigimą,
įgalioti statinio (dalies)
ekspertizės vadovą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės
priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtinti
pažymą apie statinio statybą
be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba deklaraciją apie statybos užbaigimą;“.
2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Energijos pirkimo–pardavimo sutartys su naujai pastatytų
daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais
(naudotojais) gali būti sudaromos tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnyje1
dalyje nustatytus reikalavimus nustatyta tvarka užbaigus naujo statinio
(jo dalies) statybą.“
3 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnio 151 dalį ir ją išdėstyti taip:
„151.
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, siekiant sukurti galimybes
visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje,
visuomenė informuojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos
valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbiant
statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą,
nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį,
registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis),
dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto duomenis
(projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio
pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis,
neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos
statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio
registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius
(pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio
projekto patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus,
statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius
(sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą,
aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį,
leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas
pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų
(dokumentų), Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės
priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio
straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 10, 11, 13 ir 15 punktuose nurodyti
dokumentai. Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo,
ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto
dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus,
statinio projekto dalių rengėjus, statinio projekto ekspertizės vadovą,
statinio projekto dalies ekspertizės vadovus, asmenis, dalyvaujančius rengiant
statinio projektą, atliekant statinio projekto ekspertizę išduodant
specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie
inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas,
tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių
asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Už duomenų pateikimą be
draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis
(dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės
priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Šioje dalyje nurodytų duomenų
(dokumentų) skelbimą ir jo užbaigimą užtikrina Valstybinė teritorijų planavimo
ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.“
4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Statybos užbaigimas
1. Ypatingųjų ir
neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių
statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte
nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat ir
daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės
sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą,
prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo
inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą.
2. Ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų,
pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius),
ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą
ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių
statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui
ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos
užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo
ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos
užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje
dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma
tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta
tvarka.
3. Statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems
pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis
dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir
pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją
patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą
tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje
nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti,
jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
4. Statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties
keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos
darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui
(užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą
nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba,
statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis
remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas
perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
1. Statyba laikoma užbaigta šiais atvejais:
1) atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas). Statybos užbaigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;
2) atlikus visus statybos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai ji privaloma), statinio (dalies) ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą;
3) atlikus visus statybos darbus, statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu aplinkos ministro nustatyta tvarka surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir ją įregistravus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“;
4) atlikus visus statybos darbus, kai statytojas (užsakovas) ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo nepageidauja surašyti deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi).
2. Statybos užbaigimo aktas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka surašomas šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių (išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 3 dalies 1 punkte), kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) užbaigus statinių, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
3) užbaigus daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymą (visame pastate ar jo dalyje pakeitus šildymo būdą, prisijungus prie centralizuotų šilumos perdavimo tinklų ar atsijungus nuo jų), taip pat kai šie darbai atliekami kartu su kitais kapitalinio ar paprastojo remonto darbais.
3. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma, statinio (dalies) ekspertizės rangovas tvirtina deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ši deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruojama šiais atvejais:
1) užbaigus ypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą, kurių statybai buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, statybą;
2) keičiant statinių ar jų dalies paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, ar užbaigus kitus, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte, statybos darbus, kuriems buvo išduoti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais deklaracija apie statybos užbaigimą surašoma ir registruojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ tik statytojo (užsakovo) ar jo teises ir pareigas perėmusio asmens pageidavimu.
5. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į
jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos
užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos
statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo
dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Statybos
užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą surašomi visų statytojų
(užsakovų) vardu.
6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta deklaracija apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruojama, kai ekspertizės rangovas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patvirtina deklaraciją.
7. Statybos užbaigimo aktas neišduodamas, jeigu:
1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju;
2) jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba;
3) statybos užbaigimo aktą išduodančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai;
4) jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai (procedūrą sustabdžius, aplinkos ministro nustatyta tvarka atliekamas statybą leidžiančio dokumento patikrinimas) arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;
5) jeigu teisme nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas;
6) jeigu Nekilnojamojo turto registre arba Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą.
8. Deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma ir statinio ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą, jeigu:
1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju;
2) jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba;
3) deklaraciją tvirtinančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai;
4) jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai (procedūrą sustabdžius, kreipiamasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl statybą leidžiančio dokumento patikrinimo) arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai;
5) jeigu teisme nagrinėjamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimas;
6) jeigu Nekilnojamojo turto registre arba Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą.
69. Statybos
užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą
patvirtinimą ir įregistravimą panaikina:
1) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo vardu;
2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos
ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar
deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų
šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų, – iki
statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
3) teismas.
710. Deklaracijos
apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina:
1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta;
2) arba
teismas.
811. Kreiptis į
teismą dėl statybos užbaigimo akto, galiojimo ar deklaracijos apie
statybos užbaigimą galiojimo, šių
dokumentų ir statinių arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių
asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų
teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ar
statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal
kompetenciją.
912. Statybos
užbaigimo tvarka nustatyta procedūros vykdomos Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme
ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka.
1013. Branduolinės
energetikos objekto statinių statybos užbaigimo tvarką ir reikalavimus nustato
aplinkos ministras, suderinęs su Valstybine atominės energetikos saugos
inspekcija.“
5 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Statinio projekto ekspertizė. Statinio ekspertizė
1. Ypatingojo statinio, statinio, vadovaujantis
šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nurodyto Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų
poreikiams, sąraše, ir statinio, kurio projektavimas
ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos
(įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos
tarptautinės finansinės paramos lėšas) biudžeto
lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės
garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių
biudžetų lėšomis, projektų ekspertizė privaloma.
Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės
atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos
ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių
ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras.
Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose
teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio
projektavimas ir statyba finansuojama Lietuvos Respublikos (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės
finansinės paramos lėšas) biudžeto
lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės
garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių
biudžetų lėšomis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo (modernizavimo) projektų, statinių projektų, kuriuose numatyta nesudėtingąjį ar neypatingąjį statinį pertvarkyti į ypatingąjį, ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai, taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai gavus statybą leidžiantį dokumentą keičiami šioje dalyje nurodytų projektų sprendiniai, kuriais įgyvendinami aplinkos prieinamumo reikalavimai.
3. Statinio ekspertizę organizuoja statytojas (užsakovas), kai vadovaujantis šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi turi būti surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą ir ją turi patvirtinti statinio ekspertizės rangovas ir kai šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą turi patvirtinti statinio ekspertizės rangovas.
3 4. Statinio
ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją
atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą,
iniciatyva, kai:
1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos;
2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011.
5. Kitais, negu nurodyti šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse, atvejais statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė neprivalomos, tačiau gali būti atliekamos statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo iniciatyva.
4 6. Statinio projekto ekspertizės,
statinio ekspertizės rūšis ir atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras, o
kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės tvarką
– kultūros ministras kartu su aplinkos ministru.
5 7. Statinio projekto ar statinio
ekspertizės išlaidas apmoka statytojas (užsakovas) arba statinio naudotojas, išskyrus atvejus, kai statinio projekto ar statinio ekspertizės
atliekamos viešojo administravimo subjekto,
atliekančio statybos valstybinę priežiūrą, užsakymu.“
6 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas
1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis
statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį
nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau
kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo statybos
pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto
registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie
Aplinkos ministerijos išduotos statytojo (užsakovo) Lietuvos
Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje
sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio
statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio
ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas
Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis
ar neypatingasis statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį
ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys gali būti išregistruoti
išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro Valstybinės teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos
apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, statytojo
(užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės
priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie
nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu.
2. Nebaigtas statyti
ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis
rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) gali būti
įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo
turto kadastro įstatyme nustatyta tvarka nepateikus šio straipsnio 1 dalyje
nurodytos pažymos ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo)
pageidavimu gali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės
priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie
nebaigto statyti nesudėtingojo statinio statybą pagrindu Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo
turto registro įstatymo nustatyta tvarka.
3. Pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro
duomenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie
Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo
esminių statinio projekto sprendinių šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre tikslinami ne rečiau kaip
vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio
įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį.
Vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą,
nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto
registre tikslinti neprivaloma.
4. Pasikeitę nebaigto remontuoti ar griauti statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti tikslinami nepateikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pažyma negali būti pildoma ir tvirtinama, jeigu egzistuoja šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės.
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą panaikina:
1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu;
2) teismas.
7. Kreiptis į teismą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos galiojimo ir jos bei statinių registracijos panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar prašymų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.“
7 straipsnis. Vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Pakeisti vienuoliktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
STATINIO
PROJEKTUOTOJO, STATINIO PROJEKTO (JO
DALIES) ir statinio (dalies) EKSPERTIZĖS RANGOVO, statinio statybos
techninio prižiūrėtojo CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS BEI STATINIO STATYBOS,
REKONSTRAVIMO, REMONTO, GRIOVIMO, ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) IR KULTŪROS
PAVELDO STATINIO TVARKOMŲJŲ STATYBOS DARBŲ IR CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS“.
8 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo sutartys
1. Statinio
projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio
prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu)
civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo
(modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos
darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama draudžiami privalomuoju
draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo
šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio
projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės
rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir
statytojo (užsakovo) juridinį statusą.
2. Draudžiant statinio projektuotojo, statinio
projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies)
ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinę
atsakomybę, draudimo objektas yra statinio projektuotojo, statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo
ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė už jų padarytą
žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims. Statinio projektuotojo,
statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo ir statinio statybos techninio
prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas apima ir jų subrangovų civilinę
atsakomybę.
3. Draudžiant
statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo),
griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus ir civilinę
atsakomybę, draudimo objektas yra rangovo arba statytojo (užsakovo), kai
statyba vykdoma ūkio būdu, vykdomi statinio statybos, rekonstravimo,
remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio
tvarkomieji statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti
statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą
tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos
darbų rezultatu. Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis,
šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir
jų civilinę atsakomybę. Kai statyba vykdoma ūkio būdu, draudžiama statytojo
(užsakovo) civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims.
4. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio projektuotoju statinio projektavimo sutarties visam statinio projektui parengti, bet sudaro sutartis su skirtingais statinio projektuotojais statinio projekto atskiroms dalims parengti, kiekvieno statinio projektuotojo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.
5. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su
statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo
sutarties visai statinio projektuotojo parengto statinio projekto ekspertizei
atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovais statinio projektuotojo parengto statinio
projekto atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio projekto
(dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.
6. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio (dalies) ekspertizės rangovu paslaugų teikimo sutarties visai statinio ekspertizei atlikti, bet sudaro paslaugų teikimo sutartis su skirtingais statinio (dalies) ekspertizės rangovais statinio atskirų dalių ekspertizei atlikti, kiekvieno statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinė atsakomybė draudžiama atskirai.
6 7.
Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) nesudaro su statinio statybos techniniu
prižiūrėtoju sutarties viso statinio statybos techninei priežiūrai vykdyti, bet
sudaro sutartis su skirtingais statinio statybos techniniais prižiūrėtojais
atskirų statybos darbų ar statinio dalių statybos techninei priežiūrai vykdyti,
kiekvieno statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė
draudžiama atskirai.
7 8.
Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) sudaro su rangovu rangos sutartį visiems
statinio statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto,
atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų
statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro
rangovas.
8 9. Tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą
vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties
visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais
rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos,
rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros
paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas).
9
10. Draudimo sutarties šalys yra draudėjas (statinio projektuotojas,
statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovas, statinio (dalies) ekspertizės
rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas (statinio statybos
techninės priežiūros rangovas), rangovas ar statytojas (užsakovas) ir draudikas
(draudimo įmonė, turinti teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti statinio
projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio
(dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio
prižiūrėtojo civilinės atsakomybės ar statinio statybos, rekonstravimo,
remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio
tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą).
10 11.
Projektuojant, statant, rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant
nesudėtinguosius statinius, atliekant nesudėtingojo statinio projekto (jo
dalies) ekspertizę, taip pat atliekant visų statinių paprastąjį remontą,
išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbais statiniai atnaujinami
(modernizuojami), draustis privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės
draudimu nebūtina. Taip pat nebūtina draustis statybos darbų draudimu
griaunant statinius, tačiau privalu drausti civilinę atsakomybę, atliekant visų
statinių (išskyrus nesudėtinguosius) griovimo darbus.
11 12.
Draudimo galiojimo terminai nustatomi draudimo veiklos priežiūros institucijos
tvirtinamose statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo taisyklėse, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, statinio (dalies) ekspertizės
rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse,
statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo taisyklėse ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo
(modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos
darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse.
12 13. Statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies)
ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo,
statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba
vykdoma ūkio būdu) civilinės atsakomybės ir statinio statybos,
rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros
paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo sutartys sudaromos pagal statinio projektuotojo civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo taisykles, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio (dalies) ekspertizės
rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, statinio
statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
taisykles ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo
(modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos
darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles.
13
14. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu
nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo
sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties
laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.
14 15.
Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, statinio
projekto (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto,
atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų
statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžiai
nustatomi draudimo sutartyse pagal atitinkamose draudimo taisyklėse nustatytą
draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarką.“
9 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal kiekvieną vykdomą statinio statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį atskirai arba pagal kiekvieną statytojo (užsakovo) dokumentą, nurodantį draudėjui vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą, kai draudėjas yra statytojo (užsakovo) darbuotojas.“
10 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45
straipsnis. Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
1. Pagal statinio projekto (jo dalies)
ekspertizės rangovo ir statinio (dalies) ekspertizės rangovo
civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui
(užsakovui) ir tretiesiems asmenims draudėjo padarytą žalą asmens sveikatai
arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui.
2. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais.
3. Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai nustatomi
statinio projekto (jo dalies)
ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse,
statinio (dalies) ekspertizės rangovo civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo taisyklėse.
4. Draudėjas civilinę atsakomybę turi apdrausti pagal
kiekvieną vykdomą statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ar
statinio (dalies) ekspertizės paslaugų sutartį atskirai arba pagal statinio
projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo ar statinio (dalies)
ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą per metus.
5. Draudėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
minimali suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo
liudijime. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę
pagal vieną statinio projekto (jo dalies) ekspertizės ar statinio
(dalies) ekspertizės sutartį, turi būti ne mažesnė kaip keturiasdešimt trys
tūkstančiai keturi šimtai eurų vienam draudžiamajam įvykiui. Minimali draudimo
suma draudžiant pagal statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo
ar statinio (dalies) ekspertizės rangovo vykdomos veiklos paslaugų mastą
per metus turi būti ne mažesnė kaip du šimtai aštuoniasdešimt devyni
tūkstančiai šeši šimtai eurų.“
11 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį (jo dalį)
galima naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnyje 1 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus nustatyta tvarka užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies nuostatos neprivalomos statant vieno
ir dviejų butų gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir
susisiekimo komunikacijas.“
2. Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis
galima pradėti naudoti tik įvykdžius šio įstatymo 28 straipsnyje 1 ir
5 dalyse nustatytus reikalavimus nustatyta tvarka
užbaigus šio statinio (jo dalies) statybą. Šios dalies
nuostatos neprivalomos rekonstruojant gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius
tinklus ir susisiekimo komunikacijas.“
12 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už statinio ekspertizės akto, neatitinkančio teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikimą statinio ekspertizės užsakovui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, neatitinkančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, patvirtinimą skiriama bauda statinio ekspertizės rangovams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.“
13 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo šešiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki septyniasdešimt tūkstančių eurų.“
2. Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo šešiolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo dvidešimt tūkstančių iki šešiasdešimt tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dvidešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimt tūkstančių eurų.“
3. Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.“
4. Pakeisti 56 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo šešių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.“
5. Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
6. Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
14 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pažeidimų taikymo ir nagrinėjimo tvarka
Šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66
straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų padaliniams, taip
pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti
pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia
tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų
kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Atsakomybė
už šio įstatymo 54, 55,
56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodytus nusižengimus taikoma ir juridiniams asmenims,
taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti
pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia
tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų
kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
pareigūnai pradeda minėtų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų
nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių
formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie
Aplinkos ministerijos vadovas.“
15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.
2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas, Lietuvos banko valdyba iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė