LIETUVOS RESPUBLIKOS DIZAINO ĮSTATYMO NR. IX-1181 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PATENTŲ ĮSTATYMO NR. I-372 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1981 38 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 49 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PUSLAIDININKINIŲ GAMINIŲ TOPOGRAFIJŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-791 13, 16 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
aiškinamasis raštas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo Nr. IX-1181 26 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372 29 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 38 ir 48 straipsnių pakeitimo ir 49 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo Nr. VIII-791 13, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai) parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2436 (toliau – naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas) 3 straipsnio 3 dalį[1], siekiant suderinti Dizaino įstatymo, Patentų įstatymo, Prekių ženklų įstatymo ir Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas dėl registrų (t. y. Lietuvos Respublikos dizaino registro, Lietuvos Respublikos patentų registro, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro ir Lietuvos Respublikos topografijų registro) su naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimais.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupė (vadovė Jolita Šlikienė, tel. +370 614 67611, el. p. [email protected], tiesioginis rengėjas – vyresnysis patarėjas Algis Baležentis, tel. +370 671 85603, el. p. [email protected], koordinatorė – vyriausioji patarėja Asta Godienė, tel. +370 602 56587, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Dizaino įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad Dizaino registras yra valstybės registras. Šio registro valdytoja yra Teisingumo ministerija, registro tvarkytojas – Valstybinis patentų biuras. Vyriausybei suteikti įgaliojimai patvirtinti Dizaino registro nuostatus.
Patentų įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad Patentų registras yra valstybės registras. Šio registro valdytoja yra Teisingumo ministerija, registro tvarkytojas – Valstybinis patentų biuras. Patentų registro objektų registravimo tvarka, registro duomenų tvarkymas reglamentuojami Patentų registro nuostatuose.
Prekių ženklų įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad Prekių ženklų registras yra valstybės registras. Šio registro valdytoja yra Teisingumo ministerija, registro tvarkytojas – Valstybinis patentų biuras. Vyriausybei suteikti įgaliojimai patvirtinti Prekių ženklų registro nuostatus. 49 straipsnyje reglamentuoti Prekių ženklų registro objektas ir duomenys.
Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo 13 straipsnyje numatytas topografijų registravimas Topografijų registre, nustatant, kad šio registro valdytoja yra Teisingumo ministerija, o registro tvarkytojas – Valstybinis patentų biuras. Šiame straipsnyje taip pat numatyti Topografijų registro nuostatai.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Atsižvelgiant į naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimus, Įstatymų projektuose nurodyti Dizaino registro, Patentų registro ir Prekių ženklų registro (toliau – Registrai) objektai – įregistruotas dizainas, išduoti patentai, įregistruoti prekių ženklai. Taip pat reglamentuota, kokie duomenų rinkiniai tvarkomi Registrų informacinėse sistemose – apie paraiškas, atitinkamus pramoninės nuosavybės objektus (dizainą, patentus, prekių ženklus), pareiškėjus, savininkus, kitų teisių turėtojus, suinteresuotus asmenis ir jų atstovus, objektų registraciją, naudojimą ir apsaugą.
Įstatymų projektuose numatyti duomenų tvarkymo Registrų informacinėse sistemose tikslai – užtikrinti išimtinių teisių į Registro objektus, kaip nuosavybės objektus, apsaugą ir informuoti apie šias teises kompetentingas institucijas ir visuomenę.
Atsižvelgiant į naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme apibrėžtas informacinės sistemos valdytojo ir duomenų valdytojo funkcijas, į tai, kad informacinės sistemos valdytojas gali būti skiriamas ir duomenų valdytoju[2], įvertinus Valstybinio patentų biuro kompetencijas ir gebėjimus bei tai, kad informacinės sistemos valdytojo funkcijų vykdymas yra labiau susijęs su politikos įgyvendinimu, o ne politikos formavimu, Įstatymų projektuose (išskyrus Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimą) numatoma, kad Registrų informacinių sistemų ir Registrų duomenų valdytojas yra Valstybinis patentų biuras.
Įstatymų projektuose (išskyrus Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimą) taip pat numatoma, kad Registrų duomenys teikiami Registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimų ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus asmens kodo tvarkymo ypatumus (t. y. į nustatytą draudimą asmens kodą skelbti viešai). Išimtis „jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip“ numatoma dėl pramoninės nuosavybės objektų apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų susipažinimo su paraiškomis iki jos paskelbimo ribojimų – susipažinti su paraiškos dokumentais iki jos paskelbimo galima tik gavus pareiškėjo rašytinį sutikimą (žr. Patentų įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, Dizaino įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą, galiojančio Prekių ženklų įstatymo 49 straipsnio 4 dalį). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 38 ir 48 straipsnių pakeitimo ir 49 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte nuostata dėl susipažinimo su paraiškos dokumentais iki jos paskelbimo perkeliama į Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnį, kuris reglamentuoja prekių ženklo paraišką, nes jos netikslinga dėstyti straipsnyje, kuris reglamentuoja Prekių ženklų registrą.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatas, Europos Sąjungos teisės[3] reikalavimus ir Valstybinio patentų biuro tvarkomų duomenų atvėrimo pakartotiniam naudojimui praktiką, Įstatymų projektuose (išskyrus Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimą) numatyta, kad Registrų informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, įskaitant asmens duomenis, atveriami pakartotinai naudoti. Asmens kodas pakartotinai naudoti neatveriamas. Kiti asmens duomenys (vardas, pavardė ir adresas) atveriami pakartotinai naudoti laikantis Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų.
Taip pat pažymėtina, kad, nors Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas numato Topografijų registrą, šis registras nėra įsteigtas ir šio registro nuostatai nėra patvirtinti, nes nuo Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo įsigaliojimo 1998 m. sausio 1 d. Valstybiniam patentų biurui nebuvo paduota nei viena topografijos paraiška. Naujos informacinės sistemos sukūrimas ir išlaikymas pareikalautų reikšmingų išteklių, todėl laikytina, kad nėra tikslinga steigti ir kurti Topografijų registro informacinę sistemą bei investuoti į jos programinės infrastruktūros kūrimą ir vystymą. Atsižvelgiant į tai, Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo Nr. VIII-791 13, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu numatoma panaikinti nuostatas dėl Topografijų registro. Eliminavus nuostatas dėl Topografijų registro, jeigu Valstybinis patentų biuras gautų paraišką topografijai registruoti, ji būtų tvarkoma ir registruojama, naudojantis įprastiniais informacijos tvarkymo ir sisteminimo įrankiais ir būdais. Pažymėtina, kad siekiant išvengti poreikio keisti įstatymą ateityje, nėra tikslinga įstatyme nurodyti konkretų informacinės sistemos ar kitokio įrankio pavadinimą, kadangi jie nuolat tobulinami ir keičiami.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Nenumatomos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės, kadangi nėra numatoma esminių Registrų tvarkymo pakeitimų.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtų įstatymų įgyvendinimas poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai neturės.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja Lietuvos Respublikos strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra numatyta naujų sąvokų, kurias reikėtų vertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
Įstatymų projektai nėra susiję su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymų projektams įgyvendinti reikės priimti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus:
1. Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 325 „Dėl Lietuvos Respublikos dizaino registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos dizaino registro nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
2. Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1218 „Dėl Lietuvos Respublikos patentų registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos patentų registro nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
3. Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 188 „Dėl Prekių ženklų registro reorganizavimo ir Prekių ženklų registro nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
4. Valstybinio patentų biuro direktoriaus įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos dizaino registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;
5. Valstybinio patentų biuro direktoriaus įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos patentų registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;
6. Valstybinio patentų biuro direktoriaus įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;
7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl teisingumo ministro 2006 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 1R-100 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų nenumatoma.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektai suderinti su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybiniu patentų biuru ir Patentinių patikėtinių institutu.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“
„Dizaino registras“, „Patentų registras“, „Prekių ženklų registras“, „Topografijų registras“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas numato, kad išimtinės teisės įsigalioja nuo ankstesniosios iš šių datų: pirmojo komercinio topografijos panaudojimo pasaulyje arba paraiškos registruoti topografiją padavimo Valstybiniam patentų biurui. Kadangi išimtinės teisės į topografiją atsiranda ne tik nuo jos registracijos, bet ir nuo pirmojo komercinio topografijos panaudojimo, todėl apsauga be registracijos yra pakankama. Be to, puslaidininkių pramonė visame pasaulyje vystosi itin dinamiškai, todėl teisinė apsauga registravimo būdu dažnai nėra aktuali, nes poreikis registruoti topografiją išnyksta po jos išleidimo į rinką. Dauguma topografijų gamintojų orientuojasi į greitą produktų atnaujinimą ir nesiekia ilgalaikės apsaugos arba naudojasi alternatyviais apsaugos būdais (komercinės paslaptys, patentai).
[1] Šioje dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi pateikti Lietuvos Respublikos Seimui iki 2024 m. sausio 1 d. įsteigtų registrų ir kadastrų, įskaitant valstybės registrus ir žinybinius registrus, valstybės, kitų ir (ar) vidaus administravimo informacinių sistemų veiklą nustatančių Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimo projektus.
[2] Žr. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį.
[3] Žr. Reglamento (ES) 2017/1001 111 straipsnio 9 dalį ir Reglamento 2024/2822 72 straipsnio 9 dalį.