PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2014 m.                         nutarimo Nr.

redakcija)

KELIŲ EISMO TAISYKLĖS

I. SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Instrukcijos, taisyklės ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) ar kitų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti Kelių eismo taisyklėms (toliau – šios taisyklės).

II. SKYRIUS

 ŠIOSE TAISYKLĖSE VARTOJAMOS SĄVOKOS

3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius (daiktus) arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti.

3.2. Duoti kelią – reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

3.3. Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.

3.4. Elektromobilis – transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio.

3.5. Geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.

3.6. Gyvenamoji zona – teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“.

3.7. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.

3.8. Kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku, nei dviračių taku ar juosta.

3.9. Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

3.10. Mokyklinis autobusas – geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai). Prie mokyklinių autobusų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais vežami vaikai į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sudarytas su vežėjais sutartis ir kurie paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.

3.11. Neįgaliojo vežimėlis – priemonė su ratais neįgaliajam, varoma rankomis arba įvairiomis automatizuotomis sistemomis.

3.12. Organizuota dviratininkų grupė – dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje (maratone, varžybose ir pan.) ar treniruotėje ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima automobilio (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais).

3.13. Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš (kairės)“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kieta danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys) kelio su biria danga (skalda, žvyras) ar kelio be dangos (miško, lauko ir pan.) atžvilgiu, o kelias su biria danga kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kieta ar biria danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.

3.14. Persirikiavimas – eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

3.15. Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau – stovėjimo aikštelė) – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.

3.16. Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų kelio dalių kraštus.

Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.

III. SKYRIUS

BENDROSIOS EISMO DALYVIŲ PAREIGOS

4.  Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

5. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis.

6. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, šių taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.

7. Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau – tikrinantis pareigūnas) reikalavimams, už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau – reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis šiose taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

8. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti šių taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas šių taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti šiose taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat šių taisyklių reikalavimų  atžvilgiu.

9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

10. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrolės priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti kelio prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos ar kitaip trukdyti prie jų privažiuoti, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.

11. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

12. Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą. Su savimi jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus. Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais (ir jų lydimoms transporto priemonėms). Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

13. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigasų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojams.

IV. SKYRIUS

 TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRUOTOJŲ, SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ PAREIGOS IR REIKALAVIMAI

14. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šiosą transporto priemonėsę. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

15. Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus šių taisyklių 2436 punkte nustatytus atvejus.

16. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, tikrinančio Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

17. Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Sustabdęs transporto priemonę tikrinantis pareigūnas privalo vairuotojui prisistatyti. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą.

18. Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

19. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti.

20. Mopedą ar motociklą privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas). Mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs motociklininko šalmą ir nevežti keleivių, kurie neužsidėję ir neužsisegę motociklininko šalmų, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonių gamintojų rėmo konstrukcijoje įmontuoti stogo saugos lankai, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.

21. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

22. Draudžiama važiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonėmis su vikšrine važiuokle, išskyrus transporto priemones, ant kurių vikšrų uždėtos apsaugos pagalvės.

23. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

242. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.

253. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

26. Transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų ir reguliuotojų nurodymus, laikytis šiose taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai sustabdo tikrinantys pareigūnai ir reguliuotojai.

274. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės neviršytų teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio.

28. Transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

295. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir būti ypač atidūs, jeigu kelyje yra labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių: pėsčiųjų, dviratininkų, vaikų, arba pagyvenusio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų.

30. Vairuotojas, kuris verčiasi keleivių vežimu, privalo su savimi turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą galiojančią licencijos kortelę, o veždamas keleivius reguliariais reisais nustatytais maršrutais – ir nustatytąja tvarka išduotą galiojantį leidimą, ir tikrinančių pareigūnų reikalavimu juos ir kitus dokumentus pateikti.

31. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) pavojingų keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti.

26. Transporto priemonių vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai apšviesti, būtų išjungtos.

327. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę ir ja rūpinasi. Policijos pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

32¹. Gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus.

33. Transporto priemonės vairuotojas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas pareigas.

V. SKYRIUS

 VAIRUOTOJŲ PAREIGOS PĖSTIESIEMS

3428. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

3529. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam.

360. Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“, „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“ linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.

371. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, vairuotojas privalo įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, o važiavimo greitį sumažinti tiek, kad pėsčiųjų perėjoje esant pėsčiajam, bet kuriuo momentu galėtų praleisti per pėsčiųjų perėją einantį pėsčiąjį.

382. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

393. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra grūstis, dėl kurios reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.

340. Vairuotojas privalo sustoti ir praleisti važiuojamąją dalį kertančią organizuotą vaikų grupę, jeigu ją lydintis asmuo signalizuoja reguliuotojo lazdele, skrituliu su raudonu atšvaitu ar ryškiaspalve vėliavėle.

4135. Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine šviesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti, kad praleistų vaikus ir juos lydintį asmenį.

4236. Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti neregį pėsčiąjį, signalizuojantį balta lazdele, arba neįgalųjį, važiuojantį per kelią neįgaliųjų vežimėliu.

37. Šių taisyklių 31–33 punktuose numatytos vairuotojų pareigos pėstiesiems taip pat taikomos dviratininkams, kurie laikosi šių taisyklių 61 punkto reikalavimų. 

VI. SKYRIUS

 PĖSČIŲJŲ PAREIGOS

438. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

4439. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

450. Asmenys, kurie kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu važiuoja neįgaliųjų vežimėliais, vedasi motociklą, mopedą, dviratį, traukia (stumia) rogutes ar vežimėlį, privalo judėti tik viena eile ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi.

461. Organizuotai pėsčiųjų grupei eiti važiuojamąja dalimi leidžiama kolona ne daugiau kaip 4 eilėmis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir tik transporto priemonių judėjimo kryptimi. Kolonos priekyje ir gale iš kairės pusės turi eiti lydintys asmenys, nešini ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis ir vilkintys ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui organizuotai pėsčiųjų grupei eiti važiuojamąja dalimi draudžiama.

472. Organizuotą vaikų iki 16 metų grupę vesti leidžiama tik šaligatviais arba pėsčiųjų takais, o ten, kur jų nėra, – ir kelkraščiu, bet tik šviesiuoju paros metu ir nesant blogam matomumui ne daugiau kaip 2 eilėmis ir lydimą ne mažiau kaip 2 suaugusiųjų (ne jaunesnių kaip 21 metų).

483. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

494. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Rekomenduojama, kad pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

5045. Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais. Reguliuotojo signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforų signalams.

5146. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.

5247. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.

5348. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje, arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.

549. Artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.

550. Pėstiesiems draudžiama:

550.1.  eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);

550.2.  eiti automagistrale ar greitkeliu;

550.3.  eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu;

550.4.  išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;

550.5.  eiti dviračių takais;

550.6.  pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo;

550.7. važiuoti riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojamąja dalimi.

VII. SKYRIUS

 KELEIVIŲ PAREIGOS

561. Maršrutinių transporto priemonių (toliau – maršrutinis transportas) leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra – prie stotelės kelio ženklo „Stotelė“ ant šaligatvio ar kelkraščio.

572. Keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik tada, kai transporto priemoneiė visiškai sustojusa.

583. Jeigu tikrinantis pareigūnas sustabdo transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus.

594. Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

60. Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, naudotis specialiai vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, o važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, lengvuoju keturračiu, keturračiu ar galinguoju keturračiu – užsidėję ir užsisegę motociklininko šalmus (išskyrus šių taisyklių 20 punkte nustatytus atvejus).

6155. Keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę.

562. Krovininio automobilio kėbule važiuojantiems asmenims draudžiama stovėti, sėdėti ant bortų, būti ant krovinio aukščiau už bortus.

VIII. SKYRIUS

 PAPILDOMI REIKALAVIMAI DVIRAČIŲ VAIRUOTOJAMS

6357. Važiuoti važiuojamąja keliais dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

6458. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonas šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltosas šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonosas šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Dviračio vairuotojais (keleiviais) iki 18 metų, važiuodamias (vežamias) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems Vyresniam kaip 18 metų asmenimsui, dviračiu važiuojantiemsčiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.

659. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) prižiūrėtu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (netinkamai prižiūrėti), o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 11108 punkte numatytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, pėsčiųjų perėja , dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

660. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jei eismo sąlygos to reikalauja.

61. Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu.

672. Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime, išskyrus išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.

683. Važiuojamosios dalies pakraštyje pažymėtu dviračių taku, kuris nuo gretimos eismo juostos nėra atskirtas veja, borteliu, atitvarais ir panašiai, dDviračio vairuotojui dviračio juosta leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta.

694. Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies horizontaliuoju ženklinimou linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems.

7065. Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transportoui ar pėstiesiems skirtų šviesoforų signalų, priklausomai nuo to, kuria kelio dalimi (važiuojamąja dalimi, dviračių taku ir pan.) važiuoja.

7166. Dviračių vairuotojams draudžiama:

7166.1. važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus šiose taisyklėse nustatytus atvejus;

7166.2. važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;

7166.3. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;

7166.4. vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;

7166.5. vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;

7166.6. būti velkamiems kitų transporto priemonių;

7166.7. vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;

7166.8. važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

67. Organizuota dviratininkų grupė, kurią lydi automobilis su įjungtu oranžiniu švyturėliu, gali važiuoti važiuojamąja dalimi.  

68. Šiose taisyklėse numatyti reikalavimai dviratininkams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.

IX. SKYRIUS

 PAPILDOMI REIKALAVIMAI VADELIOTOJAMS, GYVULIŲ AR PAUKŠČIŲ VAROVAMS, RAITELIAMS

7269. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims.

730. Vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama tik dešiniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra – dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies krašto, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

741. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.

752. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, būtini žibintai, kurie turi degti kairėje vežimo, rogių ar gyvulių pusėje: priekyje – baltos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas, ir raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

763. Varomų gyvulių bandą ar paukščių pulką reikia suskirstyti grupėmis, tarp kurių turi būti tokie atstumai, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ar paukščius ir užtikrintų eismo saugumą.

774. Vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama:

774.1. palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros;

774.2. pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią;

774.3. varyti gyvulius ar paukščius grindiniu, keliu su asfalto arba betono danga be kelio savininko sutikimo;

774.4. varyti gyvulius ar paukščius per geležinkelį ir kelią, kur nėra specialiai tam skirtų vietų;

774.5. joti važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu;

774.6. automagistralėse ir greitkeliuose vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti;

774.7. keliuose vadelioti, ir joti, varyti gyvulius ar paukščius neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

X. SKYRIUS

 EISMO REGULIAVIMO SIGNALAI

785. Šviesoforų signalai turi šias reikšmes:

785.1. žalias skritulio formos signalas leidžia eismą;

785.2. žalias rodyklių formos signalas tamsiame fone leidžia eismą tik rodyklių nurodytomis kryptimis. Tą pačią reikšmę turi ir žalia rodyklė papildomoje šviesoforo sekcijoje (rodyklė, kai leidžiantima sukti į kairę, leidžiama ir apsisukti);

785.3. žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas;

785.4. žalias signalas su pėsčiojo simboliu leidžia eiti pėstiesiems;

785.5. žalias signalas su dviračio simboliu leidžia važiuoti dviračiais;

785.6. žalias signalas su juodo kontūro rodykle (rodyklėmis) leidžia važiuoti jame pažymėtos rodyklės (rodyklių) kryptimis (kryptimis) ir įspėja, kad šviesoforas turi papildomą sekciją (sekcijas);

785.7. geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus šių taisyklių 360 ir 17067 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja tik dviračiams;

785.8. kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai draudžia eismą ir įspėja, kad bus įjungtas žalias signalas;

785.9. geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama;

785.10. baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė;

785.11. raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui;

785.12. raudonas signalas su pėsčiojo simboliu draudžia pėsčiųjų eismą;

785.13. raudonas signalas su dviračio simboliu draudžia dviračių eismą;

785.14. raudonas X formos signalas ir žalias žemyn nukreiptos rodyklės signalas (reversinis šviesoforas) atitinkamai draudžia arba leidžia važiuoti ta eismo juosta, virš kurios jie įrengti. Jeigu reversiniame šviesofore yra geltonas įstrižai į dešinę (kairę) nukreiptos rodyklės formos signalas, jis įspėja, kad važiuoti ta eismo juosta bus draudžiama, ir įpareigoja nedelsiant persirikiuoti į gretimą eismo juostą rodyklės nurodyta kryptimi. Kai šviesoforai yra išjungti arba įjungtas geltonas signalas, įvažiuoti į eismo juostą, pažymėtą dviguba brūkšnine linija, draudžiama.

796. Šviesoforų signalai išdėstomi vertikaliai nuo viršaus į apačią šia tvarka: raudonas, geltonas, žalias. Prireikus signalai gali būti išdėstyti ir horizontaliai: raudonas – kairėje, geltonas – viduryje, žalias – dešinėje (reversinis šviesoforas). Eismo dalyviai privalo vadovautis jų judėjimo kryptimi įrengtų ir jiems skirtų, taip pat (iš jų ir dubliuojančiųjų) šviesoforų signalais.

8077. Jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui.

781. Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“ linija“, jei jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu, ir duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

82. Balta kvadrato formos lentelė su juodomis rodyklėmis, įrengta po šviesoforu arba virš šviesoforo su juodo kontūro rodyklėmis jo signaluose, papildomai nurodo, kuriomis kryptimis leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

8379. Reguliuotojo signalai turi šias reikšmes:

8379.1. rankos ištiestos į šalis arba nuleistos:

8379.1.1. iš dešiniojo ir kairiojo šono leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį;

8379.1.2. iš krūtinės ir nugaros pusės visų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas draudžiamas;

8379.2. dešinė ranka ištiesta į priekį:

8379.2.1. iš kairiojo šono transporto priemonėms leidžiama važiuoti visomis kryptimis;

8379.2.2. iš krūtinės pusės transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik į dešinę;

8379.2.3. iš nugaros pusės ir dešiniojo šono visų transporto priemonių eismas draudžiamas;

8379.2.4. pėstiesiems leidžiama eiti per važiuojamąją dalį už reguliuotojo nugaros;

8379.3. ranka pakelta aukštyn:

8379.3.1. visiems eismo dalyviams draudžiama judėti bet kuria kryptimi;

8379.3.2. vairuotojai privalo sustoti nekeisdami eismo juostos.

840. Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas (ar reguliuotojas) duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas (ar reguliuotojas) gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.

851. Šviesoforo signalai gali būti papildomai dubliuojami garso signalais, informuojančiais neregius pėsčiuosius, kad galima pereiti važiuojamąją dalį.

862. Geležinkelio pervažose raudoną šviesoforo signalą gali dubliuojati garso signalas.

XI. SKYRIUS

 ĮSPĖJAMIEJI SIGNALAI

873. Įspėjamieji signalai yra šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos; įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.

884. Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka:

884.1. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas;

884.2. prieš persirikiuodamas, prieš apvažiuodamas kliūtį, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, apvažiuoti kliūtį, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

895. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.

9086. Posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka.

9187. Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.

9288. Įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu.    

893. Signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės.

940. Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.

951. Norint atkreipti lenkiamo vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.

962. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).

973. Avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta:

973.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama;

973.2. įvykus eismo įvykiui;

973.3. tikrinančiam pareigūnui sustabdžius;

973.4. sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa;

973.5. kai ji velkama;

973.6. kai vairuotojas akinamas;

973.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų;

973.8. vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę (-ės) su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu.

984. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.

98¹5. Vairuotojas mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) mokyklinį (-io) autobusą (-o) metu privalo įjungti įspėjamąsias mirksinčias oranžines šviesas.

XII. SKYRIUS

 ŠVIESOS PRIETAISŲ NAUDOJIMAS

996. Tamsiuoju paros metu motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis.

10097. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungtos į artimąsias:

10097.1. apšviestuose keliuose;

10097.2. likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m atstumui;

10097.3. kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi) arba kai priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas duoda signalą perjunginėdamas šviesas.

10198. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir neįvažiuodamas į kitą eismo juostą sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti.

10299. Šviesiuoju paros metu motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis.

1030. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius – ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui.

1041. Sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir priekabos avarinę šviesos signalizaciją. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip numatyta šių taisyklių 984 punkte.

XIII. SKYRIUS

 VAŽIAVIMO PRADŽIA IR MANEVRAVIMAS

1052. Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.

1063. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

1074. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kt.).

1085. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kt.), kurių judėjimo kryptį jis kerta.

1096. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

1107. Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas yra negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą. Persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią.

11108. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimoas linijos gali šį reikalavimą pakeisti.

11209. Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

1130. Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.

1141. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

1152. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti.

1163. Jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje.

1174. Jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

1185. Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones, pasitraukdamas kuo labiau į dešinę. Lėtaeigės ar didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas prireikus privalo sustoti ir praleisti už jos susikaupusias transporto priemones.

1196. Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

12017. Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

1218. Apsisukti draudžiama:

1218.1. pėsčiųjų perėjose;

1218.2. geležinkelių pervažose;

1218.3. tuneliuose;

1218.4. ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais;

1218.5. vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų;

1218.6. keliuose su skiriamąja juosta, išskyrus tam įrengtas ir kelio ženklais arba kelio ženklais bei horizontaliuoju ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas.

XIV. SKYRIUS

 TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠSIDĖSTYMAS KELYJE

12219. Jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik šių taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Esant Jeigu yra ištisineiė ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiaiti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

1230. Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.

124. Dvipusio eismo keliuose iš trijų eismo juostų leidžiama įvažiuoti į vidurinę eismo juostą tik lenkiant, apvažiuojant kliūtį, sukant į kairę arba apsisukant. Draudžiama įvažiuoti į kraštinę važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą eismui priešinga kryptimi.

1251. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

1262. Krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė) didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje.

1273. Ne gyvenvietėse vairuotojai, vairuojantys transporto priemones, kurių greitis neturi viršyti 40 km/h, taip pat transporto priemones, kurių bendras ilgis – daugiau kaip 7 m, turi laikytis tokio atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad juos lenkiančios transporto priemonės netrukdomos galėtų persirikiuoti į dešinę kelio pusę. Reikalavimas negalioja, jeigu vairuotojas pats rengiasi lenkti, taip pat esant judriam eismui.

1284. Transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis kaip 40 km/h arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai jos lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti.

1295. Mopedų vairuotojai privalo važiuoti tik pirmąja nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, aplenkti ar apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje.

13026. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams Ddraudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

13127. Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

1328. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip pusė spidometro parodymo, pvz. kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m. 

XV. SKYRIUS

 VAŽIAVIMO GREITIS

13329. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

1340. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

1351. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

135¹. Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.

1362. Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:

1362.1. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. – ne didesniu kaip 1120 km/h greičiu, nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 1010 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

1362.2. krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėse – ne didesniu kaip 110 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

1362.3. autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

1362.4. krovininiais automobiliais (iš jų ir taip pat transporto priemonių junginiais), kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, autobusais su priekabomis automagistralėse – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

1362.5. lengvaisiais automobiliais ir krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t su priekabomis, automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

1362.6. krovininiais automobiliais vežant keleivius, velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu);

1362.7. mokykliniais autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu;

1362.8. keturračiais, galingaisiais keturračiais, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis keliuose su asfalto ar betono danga ar be jos – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

1373. Transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus maksimalius didžiausiuosius leidžiamus dydžius, leidžiamas važiavimo greitis nurodomas išduotame leidime. Šioms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

1384. Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu maksimalus didžiausias leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus.

1395. Pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

14036. Vairuotojui draudžiama:

14036.1. viršyti transporto priemonės gamintojo nurodytą maksimalų greitį;

14036.2. viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;

14036.3. važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;

14036.4. staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

XVI. SKYRIUS

 LENKIMAS IR EISMAS JUOSTOSE

14137. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad:

14137.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti;

14137.2. transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo;

14137.3. lenkimui būtina eismo juostos atkarpa dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms;

14137.4. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei;

14137.5. lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės.

14238. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.

1439. Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.

1440. Jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Nuokalnėse, pažymėtose atitinkamais kelio ženklais, esant kliūčiai, kelią privalo duoti žemyn važiuojančios transporto priemonės vairuotojas.

1451. Lenkti draudžiama:

1451.1. sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose;

1451.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;

1451.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;

1451.4. pėsčiųjų perėjose;

1451.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

XVII. SKYRIUS

 SUSTOJIMAS IR STOVĖJIMAS

1462. Sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-čio), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.

1473. Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą.

1484. Neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų.

1495. Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile.

15046. Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti dviem eilėmis, jeigu tai nekliudo eismui.

15147. Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu, galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai ir (arba) važiuojamosios dalies horizontalusis ženklinimas.

15248. Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys.

15349. Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

1540. Palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo gerai matomoje motorinės transporto priemonės vietoje palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims.

1551. Sustoti ir stovėti draudžiama:

1551. geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;

1551.2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;

1551.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;

1551.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas ir 5 m atstumu už jų keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą;

1551.5. ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonėms stovėti neskirtose vietose;

1551.6. ant pėsčiųjų ar dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku;

1551.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas;

1551.8. sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;

1551.9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra – arčiau kaip 15 m atstumu nuo stotelės kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama stovėti taksi stotelės kelio ženklo „Taksi stotelė“ galiojimo zonoje;

1551.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;

1551.11. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;

1551.12. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113–118;

1551.13. gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113–118;

1551.14. ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;

1551.15. kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.

1562. Priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta (pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip numatyta šių taisyklių 984 punkte), ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.

1573. Greta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių savąją transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems.

154. Jei tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine linija, ribose.       

XVIII. SKYRIUS

 VAŽIAVIMAS PER SANKRYŽAS

1585. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

1596. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.

16057. Tuo atveju, kai sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais.

16158. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

16259. Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams (dviratininkams ir kt.), kertantiems jo važiavimo krypties važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviratininkams ir kt.), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.

1630. Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.

1641. Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui.

1652. Įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.

1663. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra kelio ženklas „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linija (kelio ženklas „Stop“ linija“), vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo.

1674. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą važiuojančioms transporto priemonėms.

1685. Sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu su papildoma sekcija, vairuotojas, važiuojantis eismo juosta, iš kurios sukama, turi važiuoti toliau įjungtos rodyklės nurodyta kryptimi, jeigu sustojęs jis sutrukdytų kitų ta pačia eismo juosta važiuojančių paskui jį transporto priemonių eismui.

1696. Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu josų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

17067. Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti šių taisyklių 1696 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.

171. Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais ir nurodymais net ir tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams, kelio ženklams ir ženklinimo linijoms.

17268. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais.

XIX. SKYRIUS

VAŽIAVIMAS EISMAS PER GELEŽINKELIŲ PERVAŽAS

17369. Įvažiuodamas į Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir važiuodamas judėdamas per ją, vairuotojas eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, vairuotojas eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra neartėjančios bėginės transporto priemonės.

1740. Geležinkelio pervažoje vairuotojas eismo dalyvis privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei.

1751. Duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

1762. Transporto priemonei priverstinai sustojus geležinkelio pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti keleivius, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš geležinkelio pervažos patraukti, o jeigu jos patraukti nepavyksta – ir duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu (šviesiuoju paros metu – su ryškiaspalve skepeta arba kitu gerai matomu daiktu, o tamsiuoju paros metu – su fakelu arba žibintu).

1773. Transporto priemonėms, kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m (su kroviniu arba be jo), taip pat lėtaeigėms mašinoms ir mechanizmams, kurių greitis mažesnis kaip 8 km/h, važiuoti per geležinkelio pervažą leidžiama tik gavus geležinkelioų savininko infrastruktūros valdytojo leidimą.

1784. Vairuotojui Eismo dalyviui draudžiama:

1784.1. važiuoti judėti per geležinkelį tam neskirtose vietose;

1784.2. apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėginės transporto priemonės;

1784.3. įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti);

1784.4. įvažiuoti į geležinkelio pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti geležinkelio pervažoje;

1784.5. gabenti per geležinkelio pervažą specialiai transportuoti neparengtas žemės ūkio, kelių, statybos ir kitas mašinas, jeigu tai galėtų pakenkti geležinkelio pervažos įrangai.

XX. SKYRIUS

 EISMAS AUTOMAGISTRALĖSE IR GREITKELIUOSE

1795. Keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama:

1795.1. judėti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais, lengvaisiais keturračiais, keturračiais, galingaisiais keturračiais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus, triračius, motociklus ir automobilius su priekabomis, jeigu šių motorinių transporto priemonių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės ne mažesnis kaip 60 km/h;

1795.2. sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles;

1795.3. apsisukti (išskyrus kelio ženklais ir ženklinimu pažymėtas apsisukimo vietas) arba važiuoti atbulam;

1795.4. įvažiuoti į automagistralę ar greitkelį arba išvažiuoti iš jų tam neskirtose vietose;

1795.5. vilkti lanksčia vilktimi;

1795.6. rengti sporto varžybas, eitynes, kitokius renginius.

XXI. SKYRIUS

 EISMAS GYVENAMOJOJE ZONOJE

18076. Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui be reikalo. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

18177. Gyvenamojoje zonoje draudžiama:

18177.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu;

18177.2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti;

18177.3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas;

18177.4. mokyti vairuoti.

18278. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms.

18379. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.

XXII. SKYRIUS

 MARŠRUTINIO TRANSPORTO PIRMENYBĖ

1840. Gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės.

1851. Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės, maršrutinio transporto vairuotojas turi įsitikinti, kad jam duodamas kelias.

1862. Kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus:

1862.1. dviračius ir mopedus;

1862.2. lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“;

1862.3. lengvuosius automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+;

1862.4. elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu.

186¹3. Jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo gali persirikiuoti į šią eismo juostą.

XXIII. SKYRIUS

 NEĮGALIŲJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ EISMAS

1874. Vairuotojui, vairuojančiam transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.

1885. Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama:

1885.1. stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas atitinkamais kelio ženklais;

1885.2. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 ženklinimo linijomis.

1896. Neįgaliųjų vežimėliais neįgaliesiems leidžiama važiuoti dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu (nesvarbu, ar yra kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų takas). Neįgaliesiems važiuojant dešiniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, neįgaliųjų vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje neįgaliųjų vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

XXIV. SKYRIUS

 SPECIALIŲJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ EISMO YPATUMAI

19087. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus,  gali važiuoti su naudotis įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (ar) specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėtijant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrintiant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikytiant įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360º kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti šių taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai.

191. Kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais (ir jų lydimoms transporto priemonėms); keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

188. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami keliu su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, taip pat transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai gali pasinaudoti pirmenybe tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

1892. Siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, gali būti įjungiami stovinčių specialiųjų transporto priemonių mėlyni ir raudoni arba tik mėlyni švyturėliai be specialiųjų garso signalų. Pro stovinčią specialiąją transporto priemonę su įjungtu mėlynu ir (ar) raudonu (arba tik mėlynu) žybčiojančiu švyturėliu vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad prireikus galėtų tuoj pat sustoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

193. Atliekant inžinerinių komunikacijų, kelių tiesybos, remonto ar priežiūros darbus, specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus), ženklinimo ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, jeigu tai nesukels pavojaus saugiam eismui. Specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, važiuodami kelyje, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad nepakenks eismo saugumui.

194. Oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims  ar be jo viršijant leistinuosius, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir panašiai). Žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų.

190. Transporto priemonės oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (dėl transporto priemonės didesnių, negu leidžiama, matmenų su kroviniu ar be jo, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę, vežant pavojinguosius krovinius). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami keliu, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad tai nekenkia eismo saugumui.

XXV. SKYRIUS

 KELEIVIŲ VEŽIMAS

1951. Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule keleivius vežti leidžiama tik pritaikius kėbulą keleiviams vežti.

196. Keleivius vežančiame krovininio automobilio kėbule turi būti sėdynės, įtaisytos 15 cm žemiau borto viršutinio krašto. Sėdynės, esančios išilgai priekinio, galinio ir šoninių bortų, turi būti su tvirtais atlošais.

1972. Krovininio automobilio kėbule leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius keleivius, taip pat vyresnius nei 16 metų. Vežamų keleivių neturi būti daugiau, negu įrengta sėdimųjų vietų. Krovininio automobilio kėbule draudžiama vežti vaikus iki 16 metų.

1983. Vežti keleivius krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimųnių (krovinių), leidžiama tik tada, kai įrengimainiai (kroviniai) yra atskirti nuo keleivių sienele arba patikimai pritvirtinti. Dengto krovininio automobilio kėbule keleivius vežti leidžiama tik tada, kai keleiviai turi ryšį su vairuotoju ir prireikus gali duoti signalą sustoti.

1994. Vežti keleivių grupes krovininio automobilio kėbule leidžiama vairuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų tos kategorijos vairuotojo stažą, o kariniams vairuotojams – turintiems ne mažesnį kaip 6 mėnesių vairavimo stažą ir Krašto apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą pažymėjimą.

200195. Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritvirtinti skiriamieji ženklai, numatyti šių taisyklių 4 priede. Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas suaugęs lydintis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų. Mokinius vežant mokykliniu autobusu, lydinčio asmens funkcijas gali atlikti vairuotojas.

200¹196. Mokyklinio autobuso ar transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo privalo:

200¹196.1. užtikrinti saugų vaikų įlipimą (išlipimą) į (iš) transporto priemonę (-ės);

200¹196.2. pagal galimybes vaikus įlaipinti ir išlaipinti stotelėse;

200¹196.3. palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus;

200¹196.4. būdamas kelyje vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

201197. Draudžiama:

201197.1. vežti keleivių daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje;

201197.2. vežti keleivius taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojui matomumą;

201197.3. vežti mopedais, motociklais (išskyrus motociklus su priekabomis), triračiais, lengvaisiais keturračiais, keturračiais, galingaisiais keturračiais vaikus iki 12 metų;

201197.4. vežti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ir velkamo krovininio automobilio kėbule. Jeigu velkamo automobilio priekis (galas) užkeliamas ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio įtaiso, draudžiama keleiviams būti velkamos transporto priemonės kabinoje (salone) ir kėbule, o jeigu velkama transporto priemonė užkelta ant vilkiko platformos, – ir velkančios transporto priemonės kėbule;

201197.5. vežti keleivius krovininio automobilio kėbule (išskyrus šių taisyklių 195–199 punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kėbule, priekabose, prikabinamuose vasarnamiuose;

201197.6. mokant vairuoti, vežti vaikus iki 14 metų;

201197.7. mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti daugiau mokinių, negu įrengta sėdimųjų vietų;

201197.8. mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti stovinčius mokinius;

197.9. įlaipinti ir išlaipinti autobuso keleivius į važiuojamosios dalies pusę.

XXVI. SKYRIUS

SAUGOS DIRŽŲ IR KITŲ SAUGOS PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS

202198. Važiuojantdami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas ,,Užsisek saugos diržą“. Nesant Jeigu šio informacinio ženklo nėra, autobuso vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo žodžiu informuoti keleivius apie reikalavimą naudotis saugos diržais prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.

202¹199. Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.

2030. Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržųo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.

2041. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose prisegti jų ūgiui ir svoriui masei pritaikytosemis atitinkamos grupės sėdynėse vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:

2041.1. 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;

2041.2. 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;

2041.3. I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;

2041.4. II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;

2041.5. III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.

202. Vaikų prisegimo sistemos turi atitikti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų reglamentų Nr. 44/03 arba Nr. 129 arba Direktyvos 77/541/EEB ar vėlesnių jų versijų reikalavimus.

2053. Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir svoriui masei pritaikytoje sėdynėje, kurios atlošas atsuktas priešinga įprastai į priekinį motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai kryptimi stiklą, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.

2064. Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.

2075. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.

206. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, lengvuoju keturračiu, keturračiu ar galinguoju keturračiu, vairuotojas ir keleiviai privalo būti užsidėję ir užsisegę motociklininko šalmus (motociklininkų apsaugas). Leidžiama važiuoti be motociklininko šalmo, jeigu mopedas, motociklas, triratis, lengvasis keturratis, keturratis ar galingasis keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.

2087. Asmenimsui, kuriemsam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialiusų pažymėjimusą, leidžiama neužsisegti saugos diržųo. Šiuose Šiame pažymėjimuose turi būti nurodytas jųo galiojimo laikas.

208. Vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių naminių gyvūnų saugumu ir užtikrinti, kad naminiai gyvūnai būtų vežami tokiu būdu, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jei transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.    

XXVII. SKYRIUS

 KROVINIŲ VEŽIMAS

209. Vežamo krovinio (keleivių) masė ir vienos ašies apkrova neturi būti didesnės už nustatytas tai transporto priemonei.

210. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:

210.1. neblogintų vairuotojui matomumo;

210.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti;

210.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio ženklų, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;

210.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;

210.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.

211. Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka šių taisyklių 210 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti.

212. Jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip numatyta šių taisyklių 4 priede.

213. Transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos iar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą, taip pat žemės ūkio mašinomis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, šviesiuoju paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo;, leidimo taip pat nereikia ir tamsiuoju paros metu važiuojant žemės ūkio mašinomis, kai šių mašinų kraštiniai taškai paženklinti įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais ir jas iš priekio lydi policija arba automobiliai su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais.

214. Vežant pavojingasąsias medžiagas ir gaminius, įrašytus JT Jungtinių Tautų Ekspertų komiteto sudarytame pavojingų medžiagų sąraše, turi būti laikomasi Europos sutarties dėl pavojingųjų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių pavojingųjų krovinių vežimą.

215. Draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti sunkiasvorių ir (ar) didžiagabaričių krovinių, pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai.

XXVIII. SKYRIUS

 TRANSPORTO PRIEMONIŲ VILKIMAS

216. Velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, velkama užkelta ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio įtaiso.

217. Lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 metrų.

218. Velkamoji transporto priemonė bet kuriuo paros metu turi važiuoti su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.

219. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šių taisyklių 216–218 ir 220 punktų reikalavimų.

22019. Vilkti draudžiama:

22019.1. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę, kurios vairo mechanizmas sugedęs;

22019.2. lanksčia vilktimi transporto priemonę per plikledį, taip pat transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę;

22019.3. tiek standžia, tiek lanksčia vilktimi transporto priemonę be velkamosios transporto priemonės vairuotojo;

22019.4. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant specialaus atraminio įtaiso ar vilkiko platformos, kai velkamosios transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu;

22019.5. standžia vilktimi transporto priemonę, kurios pagrindiniai stabdžiai sugedę ir transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masės su kroviniu;

22019.6. daugiau kaip vieną motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną;

22019.7. motociklais be priekabos ir tokius motociklus;

22019.8. mopedais ir mopedus;

22019.9. lanksčia vilktimi keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar ,,Automobilių kelias“;

22019.10. užkėlus velkamosios transporto priemonės dalį ant vežimėlio.

220. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šio skyriaus reikalavimų.

XXIX. MOKYMAS VAIRUOTI

221. Mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti vairuoti. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B1 ar B kategorijų motorines transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

222. Šių taisyklių 221 punkte nurodyti asmenys turi teisę mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, jeigu mokinys moka šias taisykles ir laikosi jų reikalavimų. Draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui.

223. Pradėti mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną leidžiama tik nustatytuosius reikalavimus atitinkančioje aikštelėje arba teritorijoje. Keliuose mokyti vairuoti leidžiama tik tada, kai mokinys yra pakankamai įgudęs vairuoti. Mokyti vairuoti galima tik tuose keliuose, kuriuose to nėra uždraudęs kelio savininkas.

224. Kelyje mokomas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną mokinys neturi būti jaunesnis daugiau kaip vienais metais negu nustatytas amžius, nuo kurio teisės aktai leidžia vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

225. Motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginio, kuriais mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti paženklinti aiškiai matomais skiriamaisiais ženklais „M“, numatytais šių taisyklių 4 priede.

226. Vairavimo mokyklų mokomieji automobiliai papildomai turi būti paženklinti tokiais pat skiriamaisiais ženklais, įrengtais ant automobilio stogo (kabinos) ir apšviečiamais iš vidaus. Automobiliuose (D ir T kategorijos) apšviečiamas iš vidaus skiriamasis ženklas gali būti įrengtas tik salono viduje, už priekinio stiklo.

227. Mokant vairuoti, skiriamojo ženklo apšvietimas turi būti įjungtas.

228. Mokant vairuoti motociklą keliuose, tarp mokinio ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus turi būti palaikomas radijo ryšys. Be to, mokinys privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir skiriamuoju ženklu „M“ liemenės priekyje ir ant nugaros. Tokią pat liemenę privalo vilkėti ir vairavimo instruktorius, lydintis mokinį motociklu, tik su užrašu „VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS“. Jeigu vairavimo instruktorius mokinį lydi automobiliu, automobilis turi būti paženklintas pagal šių taisyklių 4 priedo reikalavimus. Kitų transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio ir jį lydinčio instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių.

229. Vairavimo mokymui naudojamos motorinės transporto priemonės ir transporto priemonių junginiai turi atitikti tą kategoriją, kurios vairavimo teisę siekia įgyti mokinys.

230. Asmuo, kuris moko vairuoti, prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi šių taisyklių.

XXIX. SKYRIUS

 EISMO DALYVIŲ PAREIGOS ĮVYKUS EISMO ĮVYKIUI

23121. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:

23121.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 973.2 papunktyje ir 984 punktuose nustatyta tvarka;

23121.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus;

23121.3. pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai;

23121.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam;

23121.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

23122. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

2233. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

2324. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

XXXI. SKYRIUS

REIKALAVIMAI TRANSPORTO PRIEMONĖMS

2325. Eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą.

2326. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus šiose taisyklėse numatytus atvejus. Trumpalaikis (vienos dienos) Vieną parą dalyvavimasuti viešajame eisme nustatytąjaa tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiamas laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

2327. Kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

2328. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kuriomsų privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę privalomajai techninei apžiūrai atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

2329. Viešajame eisme dalyvaujančių Mmotorinėsių transporto priemonėsių, priekabosų, dalyvaujančios eisme, reikiamą techninę būklę, registravimą ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas.

240. Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai.

230. Draudžiama važiuoti keliais, dengtais asfalto arba betono danga, transporto priemonėmis su vikšrine važiuokle, išskyrus transporto priemones, ant kurių vikšrų uždėtos apsaugos pagalvės arba kurių vikšrai yra guminiai ir nepažeidžia asfalto arba betono dangos.

2431. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Žiemos sąlygoms užsitęsus dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu.

2432. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.

2433. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys. Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitas.

2434. Kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais.

2435. Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus vairuoti transporto priemonę su įrengtais antiradarais ar kitokiomis trukdančiomis matuoti greitį arba užfiksuojančiomis matavimo prietaisus techninėmis priemonėmis.

2436. Transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu:

2436.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);

2436.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);

2436.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;

2436.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;

2436.5. tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.

247. Motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai jos) negali judėti sava eiga, Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka uždraudžiama dalyvauti viešajame eisme. Po atstatomojo motorinės transporto priemonės, priekabos remonto, kurio metu visiškai atkuriamos kėbulo (rėmo), važiuoklės konstrukcijos ir jų stiprumas bei gamintojo įrengta saugos įranga, jos vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka atlikus techninę ekspertizę ekspertizių įmonėse ir panaikinus tokį draudimą.

XXXII. PAPILDOMI SAUGAUS EISMO REIKALAVIMAI

248. Pareigūnai (asmenys), atsakingi už kelių, kelio statinių priežiūrą ir įrangą, privalo juos prižiūrėti taip, kad jų būklė atitiktų nustatytuosius eismo saugumo reikalavimus.

249. Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui – ir šviesomis. Taisomuose kelių (gatvių) ruožuose dirbantys asmenys nustatytaisiais atvejais ir tvarka gali reguliuoti eismą.

249¹. Kelyje (gatvėje) dirbantys asmenys privalo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius (ar liemenes) su šviesą atspindinčiais elementais.

XXXIII. SKYRIUS

 BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25037. Asmenys, pažeidę šiasų taisyklesių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.