LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-378 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO xivp-3305(2)

 

2023-12-14 Nr. 109-P-46

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, komiteto pirmininko pavaduotojai Algirdas Butkevičius, nariai: Valius Ąžuolas, Dainių Kreivį pavaduojanti Dalia Asanavičiūtė, Matas Maldeikis, Radvilė Morkunaitė-Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Agnė Gedraitytė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto / Komisijos sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-14

2

(1)

6

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Dėl projekto 1 straipsniu keičiamo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje pateiktos eismo įvykio sąvokos apibrėžties, kuri savo apimtimi skiriasi nuo eismo įvykio sąvokos apibrėžties, pateiktos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, ir dėl to galinčių kilti praktinių keičiamo įstatymo taikymo problemų laikomės nuomonės, išdėstytos 2023-11-23 Teisės departamento išvadoje dėl pirmojo projekto varianto, reg. Nr. XIVP-3305.

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje eismo įvykio sąvoką siūloma apibrėžti taip: „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant, sustojus ar stovint transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias ir jo elementai, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.“ Ši projekto nuostata diskutuotina santykyje su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ).

Pirma, lyginant su SEAKĮ pateikta eismo įvykio apibrėžtimi, projekte pateikiama eismo įvykio apibrėžtis yra platesnė, nes pagal ją eismo įvykis yra siejamas ne tik su transporto priemonės judėjimu, bet ir su jos sustojimu ir stovėjimu. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nors pagal teisėkūros taisykles nėra draudžiama viename įstatyme apibrėžtos sąvokos kitaip apibrėžti kitame įstatyme, jei specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai, vis tik skirtingas tos pačios sąvokos apibrėžimas dviejuose įstatymuose, kurių reguliavimo sritys yra glaudžiai susijusios, kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent SEAKĮ yra nustatytos policijos ir kitų pareigūnų teisės ir pareigos, susijusios su eismo saugumo užtikrinimu, tarp jų ir pareigos, susijusios su eismo įvykiais. Projektu įtvirtinus platesnę eismo įvykio sąvoką ir įvykus eismo įvykiui, kurio metu transporto priemonė stovi, policijos ir kitų eismo saugumą užtikrinančių pareigūnų pareigos, įvykus tokiam eismo įvykiui, nebūtų apibrėžtos jokiame teisės akte.

Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad SEAKĮ yra ir konkrečių nuostatų, nustatančių draudimo įmonės pareigas, susijusias su eismo įvykiu, pavyzdžiui, SEAKĮ 27 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta: „Kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui.“ Taigi, projekte plačiau apibrėžus eismo įvykio sąvoką, kiltų klausimas, koks eismo įvykis – įtvirtintas SEAKĮ ar keičiamame įstatyme, turimas mintyje.

Nepritarti.

Argumentai:

Pagal Projektu į nacionalinę teisę perkeliamą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/2118 (toliau – Direktyva), ESTT sprendimus (pvz. C-100/18) eismo įvykis, kada mokama draudimo išmoka, yra ir tada, kai transporto priemonė stovi.

2019 m po ESTT sprendimų dėl eismo įvykių (ne tik judant transporto priemonei) vyko konsultacijos su LR Susisiekimo ministerijos, LR Finansų ministerijos, Policijos departamento, Europos Teisės departamento atstovais. Buvo nuspręsta, kad jeigu poreikis keisti SEAKĮ esantį eismo įvykio apibrėžimą kilo dėl to, kad buvo priimti ESTT sprendimai, susisiję su privalomuoju draudimu, turi būti keičiamas TPVCAPDĮ. Jeigu nacionaliniuose teisės aktuose negalima visose srityse naudoti unifikuoto eismo įvykio apibrėžimo, apimančio ir transporto priemonių stovėjimą,  tai turi būti padaryta privalomąjį draudimą reglamentuojančiame specialiame įstatyme įvedant  tokias terminų apibrėžtis, kurios atitiktų ES standartą.

Pagal turimą informaciją „stacionarios“ žalos (kai jos padaromos nei vienai iš dalyvių transporto priemonių nejudant) nėra registruojamos Eismo įvykių informacinėje sistemoje. Jei reikia, tam naudojamas Administracinių nusižengimų registras, tačiau policija deda pastangas „suvesti“ abu tokio eismo įvykio dalyvius, kad jie galėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vertinama, kad nėra tikslinga SEAKĮ tikslinti eismo įvykio apibrėžimą, nes „stacionarios“ žalos – ne eismo įvykio sampratos loginės analizės rezultatas, o ESTT išvados, išplečiančios draudimo apsaugą.

Į stovinčių transporto priemonių sukeltus eismo įvykius policija vyksta ir fiksuoja visas eismo įvykio aplinkybes (kaip nurodyta aukščiau, pirmiausiai stengiamasi, kad eismo įvykio dalyviai sutartų dėl eismo įvykio aplinkybių ir užsipildytų eismo įvykio deklaraciją), tokie draudiminiai įvykiai administruojami vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-14

2

14

 

 

2. Projekto 2 straipsnio 14 dalyje po žodžių ir skaičių „apie būsimą šio straipsnio 4-12 dalių įsigaliojimo datą“ įrašytinas žodis „atitinkamai“.

 

Pritarti.

2 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:

„14. Lietuvos Respublikos finansų ministerija Teisės aktų registro tvarkytoją nedelsdama informuoja apie būsimą šio straipsnio 4–12 dalių įsigaliojimo datą atitinkamai po šio straipsnio 4, 5 ir 13 dalyse nurodytų sąlygų atsiradimo dienos.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė