PASIŪLYMAS

DĖL ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 141, 142, 15, 17, 172, 174, 175, 178, 179, 18, 21, 23, 24, 37, 53 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 241 STRAIPSNIU

ĮSTATYMO (NR. XIIIP-3873)

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

11

2

 

Argumentai:

 

Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Įstatymo 17 straipsnį 21 dalimi numatant Žuvininkystės tarnybos teisę stabdyti verslinės žvejybos vykdymą.

Visgi, siūlomi verslinės žvejybos stabdymo pagrindai neatitinka ES reikalavimų, kadangi Europos Komisija priima sprendimus dėl verslinės žvejybos stabdymo sąjungos vandenyse, jeigu jis susijęs su žvejybos ištekliais, jų atkūrimo poreikiu. Atitinkamai, siūlomi verslinės žvejybos stabdymo pagrindai nėra pakankamai apibrėžti – tokie kriterijai kaip „neįmanoma vykdyti žvejybos“, „vykdomų darbų jūrų vandenyse“, „nelaimės dėl žmonių veiklos“ – privalo būti detalizuoti, numatant, kad jie siejami būtent su tame geografiniame žvejybos rajone atsiradusiais padariniais bei turi būti nustatytas baigtis, išsamus detalizuotų pagrindų sąrašas. 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„21. Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, jei baigiasi tos rūšies žuvų žvejybos galimybės tame geografiniame žvejybos rajone, stichinės nelaimės, vykdomų darbų, nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, jeigu dėl to nėra įmanomas verslinės žvejybos vykdymas ar kitos veiklos jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) neįmanoma vykdyti žvejybos, arba iškilus grėsmei ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, informuoja apie tai ūkio subjektus, turinčius teisę vykdyti tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, ir sprendimą sustabdyti verslinę žvejybą paskelbia savo interneto svetainėje“

 

11

3

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje siūloma viešai skelbti žvejybos galimybių panaudojimą.

Visgi, minėta informacija galimai sudaro bendrovių komercinę paslaptį. Nurodyta informacija atitinka visus Civiliniame kodekse nustatytus konfidencialios informacijos kriterijus, taip pat ne vieša informacija tai pripažinta ir visoje eilėje teisminių procesų.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti projekto 11 straipsnio 3 dalimi keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. Jeigu yra gautas ūkio subjekto išankstinis sutikimas, individualių žvejybos galimybių panaudojimas skelbiamas viešai Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.“

11

4

 

Argumentai:

Siūloma koreguoti Įstatymo 17 straipsnio 11 dalį numatant, kad žvejybos kvotas, teises bei jomis disponavimą gali vykdyti tik realią žvejybos veiklą vykdantys juridiniai asmenys, t.y. turintys eksploatuojamus laivus (t.y. laivus, turinčius galiojančios techninės apžiūros dokumentus).

Remiantis galiojančiais teisės aktais laivai virš 24 metrų turi turėti galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą, o laivai iki 500 bendros talpos, saugaus plaukiojimo liudijimą.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone."

2. Įstatymo projekto 11 straipsnio 4 - 6 dalis laikyti atitinkamai 5 - 7 dalimis.

 

12

 

 

Argumentai:

 

Žuvininkystės įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalis numato, kad Įstatymo tikslas - užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus.

 

Šiuo metu galiojančio Įstatymo 171 straipsnio 4 dalis numato taisyklę, kad: „Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo.“

 

Šios taisyklės taikymas sukelia žvejams nepagrįstą ūkinės veiklos ribojimą bei mažiną jų tarptautinės konkurencijos galimybes. Kitose ES šalyse tokio pobūdžio ribojimo nėra nustatyta, todėl užsienio žvejybos bendrovės gali vykdyti žvejybos galimybių apsikeitimą iškart po jų gavimo. Tuo tarpu Lietuvos ūkio subjektams numatytas draudimas apriboja galimybę efektyviai naudoti išteklius, juos proporcingai apsikeičiant į žvejybos galimybes, kurias, pagal numatytus vykdyti žvejybos reisus (bei su tuo susijusius žvejybos rajonus), yra didesnė vertė panaudoti. Atitinkamai, tai tiesiogiai susiję ir su žvejybos efektyvumu, racionalumu.

 

Esamas draudimas sudaro situaciją, kad ūkio subjektai žvejybos galimybėmis gali keistis tik metų pabaigoje (t.y. kai jau yra išnaudoję 70 proc. galimybių), kai tuo tarpu užsienio ūkio subjektams toks apsikeitimas nebėra norimas. Tuo tarpu vykdant proporcingą apsikeitimą metų pradžioje būtų užtikrintas tinkamas kvotų konsolidavimas bei su tuo susijusi efektyvi, mažiau aplinką teršianti žvejyba.

 

Taip pat, šiuo metu galiojantis Įstatymo 171 straipsnis numato, jog tarp Lietuvos subjektų keičiantis nelygiavertėmis žvejybos galimybės privalo būti mokama kompensacija. Nurodyta nuostata, atsižvelgus į sudėtingą laivyno būklę, ES taikomus draudimus menkių žvejybai, ypač apsunkina efektyvios žvejybos vykdymą bei ūkio subjektų galimybes pilnai išnaudoti kvotos dalį. Todėl, siūloma atsisakyti prievolės mokėti kompensaciją nelygiaverčio apsikeitimo atveju.

 

Taip pat, galiojantis Įstatymas nereglamentuoja galimybės perleisti dalį žvejybos galimybių be jų apsikeitimo. Ši teisinio reglamentavimo situacija skatina neapibrėžtumą dėl tokios ūkio subjektų teisės, ypač atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtiną daiktų, turtinių teisių apyvartumo prezumpciją.

 

Pastebėtina, jog tam tikrais atvejais dalies žvejybos galimybių perleidimas kitam ūkio subjektui gali užtikrinti efektyvios, žvejybos įmonių interesus atitinkančios žvejybos vykdymą, užtikrinant Lietuvai skirtų žvejybos galimybių išnaudojimą, kas taip pat susiję ir su viešuoju interesu.

 

Atsižvelgus į tai, siūlytina numatyti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams teisę tam tikros žvejybos galimybių dalies perleidimą kitam Lietuvos Respublikos ūkio subjektui, taip pat nustatant tokiam perleidimui apribojimui, siekiant nepiktnaudžiauti galimybių perleidimais.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

12 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti įstatymo 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„171 straipsnis. Apsikeitimai žvejybos galimybėmis

1. Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos apsikeitimo žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras.

2. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. Tokiu atveju žemės ūkio ministro įgaliota institucija apsikeičia ūkio subjekto individualiomis žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe Lietuvos Respublikos vardu ir gautas žvejybos galimybes skiria tam ūkio subjektui.

3. Ūkio subjektai gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo tik tos pačios vertės individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, arba dėl didesnės vertės Lietuvos Respublikai atitenkančios žvejybos galimybių dalies. Apsikeičiamų žvejybos galimybių vertė gali būti išlyginama per kelis apsikeitimus, jeigu dėl to iš anksto susitariama su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe arba fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava.

4. Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;

2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;

3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose.

54. Leidžiama su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 5 dalį;

2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;

3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose

65. Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl savo individualių žvejybos galimybių perleidimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei, jeigu tarp valstybių yra susitarta dėl bendro žvejybos galimybių naudojimo ir numatytas vėlesnis lygiaverčių ar didesnės vertės žvejybos galimybių perleidimas Lietuvos Respublikai. Gautos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektui, perleidusiam tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes.

76. Žvejybos galimybių vertė apskaičiuojama pagal paskutinių vienų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma tam tikros rūšies žuvų verslinė žvejyba, tos rūšies vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, jeigu tos rūšies pirminis žvejybos produktų pardavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo vykdomas. Jeigu žvejybos produktai parduodami apdoroti ar perdirbti, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 50 straipsnyje.

87. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes negu jam buvo skirta, turi sumokėti 10 procentų nuo apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo.

8. Ūkio subjektas, atitinkantis šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali perleisti kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, 10 procentų jam priklausančių individualių žvejybos galimybių.

9. Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, norėdami tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis ar perleisti dalį individualių žvejybos galimybių kreipiasi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.

10. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis dienos apskaičiuoja apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertes, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, mokėtiną žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų sumą, jeigu apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertės skirtingos, ir apie tai informuoja individualiomis žvejybos galimybėmis apsikeisti siekiančius ūkio subjektus.

11. Jeigu apsikeičiamos individualios žvejybos galimybės yra lygiavertės, apsikeitimą individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro įgaliota institucija patvirtina per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą. Jeigu ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, apsikeitimas jomis patvirtinamas tada, kai sumokama žuvų ištekliams atkurti ir saugoti žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos apskaičiuota lėšų suma.“

 

2. Įstatymo projekto 12-25 straipsnius laikyti atitinkamai 13-26 straipsniais.

 

12

1

 

Argumentai:

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą 2017 metais ūkio subjektai, dalyvavę perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo aukcione, sumokėjo už jas pasiūlytą kainą, kuri buvo galutinė ūkio subjektų mokėta kaina už teises 2017 - 2019 metų laikotarpiui.

Tuo tarpu pagal siūlomą projekto nuostatą, ūkio subjektai aukcione pasiūlytą kainą už perleidžiamąją žvejybos teisę turėtų mokėti kasmet taigi, lyginant su 2017 metais skelbtu aukcionu, ji ūkio subjektams išaugtų.

Taigi, priėmus projektą ūkio subjektams būtų nustatomas iš esmės naujas mokestis, kuris, pagal rinkos sąlygas, nėra pakeliamas žvejybos bendrovėms.

Akcentuotina, jog jau šiuo metu ne visuose kvotų aukcionuose žvejybos bendrovės dalyvauja dėl nepagrįstai didelės aukcione nustatytos pradinės aukciono kainos, kuri siejama su pradine žuvies pardavimo kaina, kuri pati savaime niekuo nesisieja su kvotos kaina (iki žuvies pardavimo yra patiriamos milžiniškos su žvejyba susijusios išlaidos). Pavyzdžiui, 2018-04-06 aukcione dėl 2882 t pelaginių rūšių žuvų individualių žvejybos galimybių Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse prašymų negauta iš viso.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„1. Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Ūkio subjektai, įsigiję teisę į žvejybos galimybes aukciono būdu, kiekvienais metais sumoka aukcione pasiūlytą kainą už aukciono būdu suteiktinas perleidžiam apskaičiuotas pagal aukcione įsigytą teisę į žvejybos galimybes skiriamas individualias žvejybos galimybes. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už įsigytas teises į žvejybos galimybes jas aukcione pasiūlytą kainą.“

 

13

 

 

Argumentai:

Įstatymo projektu yra keičiamas Įstatymo 174 straipsnis, numatantis bendruosius teisių į žvejybos galimybes suteikimo principus. Siūlomos nuostatos tobulintinos sekančiai:

 

Pirma, tikslintina  Įstatymo 174 straipsnio 7 dalis. Šiuo metu esamas reguliavimas sukelia teisinį neaiškumą bei kylančius teisinius ginčus dėl Įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje nustatyto koncentracijos limito taikymo momento. Pagal Įstatymo 175 straipsnio 4 dalį ūkio subjektas negali turėti daugiau kaip 40 proc. teisių į žvejybos galimybes, o atitinkamai 5 minėto straipsnio dalis nustato, kad kai ūkio subjektui skirtina teisių dalis viršija 40 proc. limitą, tada suteikiama 40 proc. dalis, išskyrus proporcingo mažinimo taisyklės taikymo atvejį, t.y. tada, kai visiems ūkio subjektams proporcingai sumažinus skirtiną teisių dalis nei vienam ūkio subjektui nebėra taikytinas 40 proc. limitas. Tuo tarpu Įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje nurodytas referavimas į Įstatymo 175 straipsnio 4 straipsnį sukelia neaiškumo bei neapibrėžtumo, kadangi Įstatymo 175 straipsnio 4 ir 5 dalis nustato kitą nei Įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje koncentracijos limito taikymo momentą.

 

Antra, tikslintas Įstatymo projektu siūlomas nustatyti aukciono apmokestinimas. Kaip jau pažymėta, siūlymas nustatyti kasmetinį apmokestinimą pagal aukcione pasiūlytą kainą nėra pagrįstas, skatinantis išteklių nepanaudojimą. Taip pat, nėra tikslingas aukciono pradinės kainos nustatymas, kadangi šis kainos dydis nėra pagrįstas jokiais ekonominiais ir/ar kitais skaičiavimais. Aukciono kainą privalo lemti konkurencijos rinkoje sąlygos.

 

Trečia, siūloma nustatyti, kad atskaitos duomenų laikotarpis, iš kurių ūkio subjektai galėtų pasirinkti 3 kalendorinius metus sudarytų 15 metų (ne 10, kaip yra šiuo metu). Tikslingumas nustatyti 15 metų laikpotarpį siejamas su perleidžiamosios teisės galiojimo laikotarpiu (t.y. 15 metų) ir siekiu užtikrinti, jog visi perleidžiamosios teisės galiojimo metai galėtų būti vertinami nustatant naujas perleidžiamąsias teises. Priešingu atveju ūkio subjektai šiuo metu nebūtų suinteresuoti vykdyti efektyvios žvejybos bei išnaudoti išteklių.

 

Penkta, siūloma palikti šiuo metu galiojančias Įstatymo nmuostatas dėl apsikeitimų žvejybos galimybėmis, su užsieniu esamus apsikeitimus nesulyginant su tarp Lietuvos subjektų vykdomų tarpusavio apsikeitimų.

 

Šešta, tikslintos Įstatymo projekto nuostatos dėl reorganizavimo / atskyrimo reglamentavimo. Siūloma nuostata, kad atskirto / reorganizuoto ūkio subjekto pasirinktų metų duomenys priklausytų nuo reorganizuoto ūkio subjekto perduotų duomenų, nepriklausomai nuo šio ūkio subjekto paties susikurtos istorijos (atskaitos duomenų) yra akivaizdžiai nepagrįsta. Savarankiškai veikiančių, atskirų ūkio subjektų teisė pasirinkti atskaitos duomenis negali būti ribojama.

 

Pasiūlymas

 

Pakeisti Įstatymo projektu 13 straipsniu keičiamo įstatymo 174 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„174 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai

1. Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje.

2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutiniųjų 150 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šios dalies 3 ir 8 punktuose numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami.

3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 150 paskutiniųjų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami.

4. Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo apsikeitus žvejybos galimybėmis gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei ar kitam ūkio subjektui individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes.

5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis, sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis  su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe papildomai gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

6. Jeigu bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis, atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei.

7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje arba 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu atsižvelgiant į šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.

8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis galėtų būti suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3  kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 150 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau  kaip prieš 3  kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis.

9. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra 0,1 procento nuo bendros kiekvienais metais pagal įsigytą teisę į žvejybos galimybes skirtinų tam tikros rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių vertės.

10. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo ir akcinės bendrovės ar uždaros akcinės bendrovės (toliau bet kuri iš jų – bendrovė) atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atvejus.

11. Reorganizavus ūkio subjektą arba įvykdžius bendrovės atskyrimą, šio ūkio subjekto arba bendrovės kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal reorganizavimo arba atskyrimo sąlygas įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto arba bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis. Jei reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perima keli ūkio subjektai, reorganizavimo sąlygose kiekvienam iš pastarųjų ūkio subjektų turi būti nurodyta reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalis procentais, įskaitoma į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusių ūkio subjektų bet kurių pasirenkamų metų duomenis. Bendrovės atskyrimo atveju atskyrimo sąlygose šios bendrovės dalį teisių ir pareigų perėmusiai (perėmusioms) bendrovei (bendrovėms) turi būti nurodyta bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, duomenų dalis procentais, įskaitoma į bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, dalį teisių ir pareigų perėmusios (perėmusių) bendrovės (bendrovių) bet kurių pasirenkamų metų duomenis.“

14

 

 

Argumentai:

 

Įstatymo projektu keičiamas žvejybos teisių nustatymo principas – nustatoma nauja, niekuo nepagrįsta 0,8 proc. vertė, bei pardavimo Lietuvos teritorijoje reikalavimas.

Šiuo metu žvejybos Baltijos jūroje įmonės neparduoda Klaipėdos uoste šprotų ir strimelių, kadangi Klaipėdos žvejybinis uostas nėra pritaikytas jūrinių laivų įplaukimui (per mažas uosto gylis). Taip pat, uoste nėra infrastruktūros, būtinos žuvies iškrovimui (išsiurbimui). Taigi, nurodytas reikalavimas yra objektyviai neįgyvendinamas.

 

Taip pat, siūloma nuostata kelia korupcijos rizikas, kadangi nėra aišku, kas laikytina žuvies pardavimu LR teritorijoje bei gali sukelti dirbtines manipuliacijas, kai žuvys bus dirbtinai parduodamos per LR tarpines įmones.

Visa žuvis, pagauta su LR vėliava plaukiojančio laivo pripažįstama Lietuvos produktu (country of origin) siekiant šią žuvį eksportuoti. Nėra aišku, ką reiškia žuvies pardavimas LR teritorijoje – t.y. būtent LR įregistruotiems juridiniams asmenims ar kt. Pažymėtina, jog žvejybos laivas, plaukiojantis su LR vėliava, visais atvejais laikomas LR teritorija;

 

Nurodyta nuostata pažeidžia ES laisvo prekių judėjimo principą.

 

Atitinkamai, siūlomas procentinis didinimas nėra pagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais bei rinkos analize. Galiausiai, siūloma nuostata pažeidžia įstatymo negaliojimo atgal principą, nes būtų taikoma jau įvykusiems juridiniams faktams, kai ūkio subjektai, vykdę veiklą, nežinojo apie tokio kriterijaus ateityje nustatymą.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

 „1) atskaitos duomenys padidinami po 0,8 procento už kiekvieną 3 kalendoriniais metais, pagal kuriuos apskaičiuoti atskaitos duomenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;“.

 

15

 

 

Argumentai:

 

Įstatymo 176  straipsnyje nustatyti teisių į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principai.  Šiuo metu galiojanti nurodyto straipsnio 2 dalis numato 5 proc. teisių skyrimą aukcionui, kas nėra suderinama su Baltijos jūroje esančiu reglamentavimu, kur skiriamas 1 proc. aukcionui. Atsižvelgus į tai, siūlytina suvienodinti šiuose sektoriuose esančią aukciono dalį.

 

Pakeisti projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

15 straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti įstatymo 176 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Teisė į 5 1 procentą žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama 5 procentai 1 procentas žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui.

 

2. Įstatymo projekto 15-25 straipsnius laikyti atitinkamai 16-26 straipsniais.

 

Seimo narys  Petras Čimbaras