LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3128

2023-10-25 Nr. 116-P-9

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna; Komisijos nariai: Jonas Gudauskas, Jonas Jarutis, Sergejus Jovaiša, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Marius Matijošaitis, Kęstutis Mažeika, Audrius Petrošius, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė; Seimo kanceliarijos patarėja Jurgita Petniūnaitė; Kviestieji asmenys: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai: Neformalaus švietimo skyriaus patarėja Aušra Birietienė, ministro patarėjas sporto politikos klausimais Justinas Kinderis, Sporto grupės vyresnioji patarėja Ilona Šimkūnaitė, Ekonomikos departamento Investicijų skyriaus vedėjo funkcijas atliekanti Gintara Viskantė, viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė Sporto grupės vadovas Rolandas Zuoza; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja Rita Buitvydė, Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės vyresnioji patarėjaValda karnickaitė; Finansų ministerijos atstovai: Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Dalė Bucevičienė, Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Ramutė Petrošė; Jaunimo reikalų agentūros direktorius jonas Laniauskas; Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas; Lietuvos sporto centro direktorius Linas Tubelis; Trakų rajono savivaldybės atstovai: vicemeras Jonas Kietavičius, mero patarėja jovita Sajavičienė, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Romuald Zviagin.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-09				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-10-09

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija 2023-10-11				Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija (toliau - Asociacija) vienijanti nevyriausybines vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo organizacijas, atstovauja per 10 tūkstančių vaikų ir jaunuolių dalyvaujančius neformaliojo švietimo veiklose. Asociacija, kartu su raštą pasirašančiais partneriais, reaguodama į beprecedentę situaciją vaikų ir jaunimo tarpe dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetus reikšdama susirūpinimą bei teikdama pasiūlymą galimam problemos sprendimui formuojant 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3128). Įvairiuose švietimo srities strateginio planavimo dokumentuose (kaip Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2021-2030 m. Švietimo plėtros programa, 2022-2030 m. Sporto plėtros programa ir kt.) yra pabrėžiama neformalaus vaikų švietimo (toliau - NVŠ) reikšmė, sprendžiant strategines švietimo sektoriaus problemas ir tenkinant bendrus jaunimo integracijos į visuomenę poreikius. Strategijose teigiama, jog Lietuvoje yra neužtikrinamas NVŠ prieinamumas, mokyklose yra fiksuojamas aukštas patyčių lygis, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio pagal sportuojančiųjų ir besimankštinančiųjų skaičių, skiriamas nepakankamas dėmesys ir sąlygos mokinių fiziniam aktyvumui švietimo įstaigose, bei nepakankamai išnaudojamos vaikų ir jaunimo neformaliojo sportinio ir kultūrinio ugdymo galimybės. Šių problemų išdavos yra pastebimos įvairiuose tyrimuose - pavyzdžiui 2022 m. Lietuvos sporto universiteto atlikta Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaita, jog bendra Lietuvos vaikų psichinė ir fizinė sveikata (lyginant su 2018 m.) yra blogėjanti, o to išraiškos - mažėjantis jaunimo fizinis pajėgumas ir aktyvumas, augančios psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos, mažėja krašto apsaugos (šauktinių) tarnybai tinkamų jaunuolių skaičius ir kt.. Taip pat, Valstybės duomenų agentūros 2023 m. duomenys rodo, jog skurdo rizikoje Lietuvoje gyvena 17 proc. vaikų. Tarptautiniai tyrimai bei gerosios šalių praktikos (pavyzdžiui, Islandijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Australijos ir kt.) atskleidžia, jog NVŠ padeda ne tik užimti vaikus po pamokų, ugdo jų kritiškumo, savarankiškumo, kūrybiškumo, bendravimo įgūdžius, bet ir yra stiprus nusikalstamumo, patyčių, narkomanijos prevencijos įrankis. Neformalaus švietimo ekspertų bendruomenėje vienareikšmiškai sutariama, jog aukštas vaikų organizuoto užimtumo lygis yra universaliausia ir efektyviausia daugelio jaunimo problemų prevencijos priemonė. Norint, jog NVŠ sukurtų apčiuopiamus rezultatus - tam reikia patenkinti tiek kiekybinius (veiklos dažnumo/intensyvumo), tiek kokybinius (veiklų įvairovės) kriterijus. Lietuvoje 2015 m. sėkmingai įgyvendinus NVŠ krepšelio pilotinį projektą 6 savivaldybėse, NVŠ krepšelio modelis nuo 2017 m. buvo pradėtas taikyti visoje Lietuvoje. Nuo to laiko valstybė vieno mokinio būreliams per mėnesį skiria 15-20 eurų dydžio neformalaus švietimo krepšelį. Nors, ekonominė raida per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, nuo 2017 m. ši vienam vaikui skiriama NVŠ krepšelio suma yra nepakitusi. 2023 m. visam NVŠ finansuoti yra skiriama tik 17 mln. eurų per metus. Bendra NVŠ lėšų suma nekinta nuo 2021 m. ir tokia pati yra numatyta ir 2024 m. biudžete. Kadangi Lietuvoje yra apie 340 tūkst. mokinių, tai reiškia, jog NVŠ krepšeliu per metus teoriškai gali pasinaudoti mažiau nei trečdalis mokinių, o praktikoje pasinaudoja - 17-20 proc. mokinių. Šio krepšelio sukuriamos naudos yra reikšmingos, tačiau realus poveikis jaunų žmonių raidai ir problemų prevencijai - minimalus, nes iš valstybės neformaliajam vaikų švietimui yra skiriamas per mažas dėmesys. Pirmiausia skiriama 15-20 eurų krepšelio suma jau nebeatitinka realių rinkoje teikiamų kokybiškų užsiėmimų kainų. Sostinės regione, 15-20 eurų krepšelis nebesukuria paskatų nevyriausybinėms organizacijoms užsiimti neformaliuoju švietimu, kadangi skiriamo NVŠ krepšelio dydis nepadengia net minimalių būrelio kaštų. Atitinkamai, ne visi tėvai norėdami vaikus lavinti įvairiuose būreliuose turi tam finansines galimybes, nes NVŠ krepšelio dydis, kompensuoja tik mažą dalį būrelio kainos. Nemažiau svarbu ir tai, kad šiuo metu nustatyta, kad vaikų organizuotam užimtumui reiktų skirti 8 akademines valandas per mėnesį2 (1 val. 30 min per savaitę). Tai reiškia, jog vaikai įprastai apsilanko viename būrelyje per savaitę, o tai yra per mažai, jog vaikai po pamokų būtų užimti ir būtų sukuriamos apčiuopiamos neformalaus švietimo teikiamos naudos. Siekiant realiai padidinti vaikų organizuotą užimtumą, privalome pakelti šį kriterijų bent iki 24 akademinių valandų per mėnesį. Toks dydis reikštų, kad vaikai realiai galėtų turėti bent po vieną valandos trukmės užsiėmimą per dieną (darbo dienomis). Tai reikštų, kad vaikai ir jaunimas realiai būtų kasdien užimti konkrečia veikla, kuri įtrauktų į saugias bendruomenes ir atitrauktų juos nuo žalingų užsiėmimų. Galiausiai, norime atkreipti dėmesį, kad Valstybė neturėtų sudaryti biurokratinių kliūčių savivaldybėms, kurios iš esmės kuruoja visą NVŠ sistemos įgyvendinimą, pačioms prisidėti savo lėšomis prie NVŠ krepšelio didinimo. Skirtingose savivaldybėse ženkliai skiriasi įvairių būrelių organizavimo kaštai pradedant darbo užmokesčiu baigiant infrastruktūros nuoma ar išlaikymu, todėl nėra tikslinga turėti NVŠ krepšelio lubas nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu, savivaldybės norėdamos prisidėti prie didesnio NVŠ krepšelio savo lėšomis susiduria su milžiniška biurokratine naštą (dviguba apskaita ir pan.), kas atgraso savivaldybes skirti papildomus finansusneformaliajam vaikų švietimui. Dėl to, raginame atsisakyti formalių ribojimų savivaldybėms savo lėšomis prisidėti prie NVŠ krepšelio didinimo. Norint pasiekti tiek kokybinį, tiek kiekybinį NVŠ sistemos efektyvumą t.y. pasiekti aukštą, valstybės mastu reikšmingą vaikų organizuotą užimtumą ir problemų, kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas, mažinimą yra būtina peržiūrėti NVŠ sistemą ir skirti tam atitinkamą finansavimą 2024 m. valstybės ir savivaldybių biudžete. Todėl Asociacijos ir šį raštą pasirašiusiųjų vardu kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetus siūlydami: Svarstant 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3128) siūlome numatyti skirti 60 mln. eurų neformaliajam vaikų švietimui finansuoti. Pakankamas lėšų neformaliajam vaikų švietimui skyrimas leistų užtikrinti realų vaikų užimtumą kiekvieną dieną. Tai ne tik prevenciškai apsaugotų vaikus nuo netinkamo laisvalaikio praleidimo formų, bet ir ugdytų sveikas, kūrybingas, ambicingas bei visapusiškai išsilavinusias asmenybes. Taip pat, pakankamo finansavimo skyrimas sudarytų sąlygas atsirasti naujoms NVŠ veikloms, ypač regionuose, kuriose taip trūksta užimtumo įvairovės ir vaikų sudominimo. 60 mln. eurų per metus nėra reikšminga suma Lietuvos valstybės biudžetui, tačiau tai leistų padaryti reikšmingą proveržį vaikų ir jaunimo organizuoto užimtumo srityje, kas sudarytų sąlygas apsaugoti mūsų piliečius nuo tragiškų narkotikų naudojimo pasekmių.	Siūlyti spręsti Vyriausybei	Siekiant skatinti neformalųjį vaikų švietimą ir didinti jo prieinamumą bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. vienam vaikui skiriama NVŠ krepšelio suma yra nepakitusi, siūlytina Vyriausybei spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija

2023-10-11

Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija (toliau - Asociacija) vienijanti nevyriausybines vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo organizacijas, atstovauja per 10 tūkstančių vaikų ir jaunuolių dalyvaujančius neformaliojo švietimo veiklose. Asociacija, kartu su raštą pasirašančiais partneriais, reaguodama į beprecedentę situaciją vaikų ir jaunimo tarpe dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetus reikšdama susirūpinimą bei teikdama pasiūlymą galimam problemos sprendimui formuojant 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3128).

Įvairiuose švietimo srities strateginio planavimo dokumentuose (kaip Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2021-2030 m. Švietimo plėtros programa, 2022-2030 m. Sporto plėtros programa ir kt.) yra pabrėžiama neformalaus vaikų švietimo (toliau - NVŠ) reikšmė, sprendžiant strategines švietimo sektoriaus problemas ir tenkinant bendrus jaunimo integracijos į visuomenę poreikius. Strategijose teigiama, jog Lietuvoje yra neužtikrinamas NVŠ prieinamumas, mokyklose yra fiksuojamas aukštas patyčių lygis, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio pagal sportuojančiųjų ir besimankštinančiųjų skaičių, skiriamas nepakankamas dėmesys ir sąlygos mokinių fiziniam aktyvumui švietimo įstaigose, bei nepakankamai išnaudojamos vaikų ir jaunimo neformaliojo sportinio ir kultūrinio ugdymo galimybės. Šių problemų išdavos yra pastebimos įvairiuose tyrimuose - pavyzdžiui 2022 m. Lietuvos sporto universiteto atlikta Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaita, jog bendra Lietuvos vaikų psichinė ir fizinė sveikata (lyginant su 2018 m.) yra blogėjanti, o to išraiškos - mažėjantis jaunimo fizinis pajėgumas ir aktyvumas, augančios psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos, mažėja krašto apsaugos (šauktinių) tarnybai tinkamų jaunuolių skaičius ir kt.. Taip pat, Valstybės duomenų agentūros 2023 m. duomenys rodo, jog skurdo rizikoje Lietuvoje gyvena 17 proc. vaikų.

Tarptautiniai tyrimai bei gerosios šalių praktikos (pavyzdžiui, Islandijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Australijos ir kt.) atskleidžia, jog NVŠ padeda ne tik užimti vaikus po pamokų, ugdo jų kritiškumo, savarankiškumo, kūrybiškumo, bendravimo įgūdžius, bet ir yra stiprus nusikalstamumo, patyčių, narkomanijos prevencijos įrankis. Neformalaus švietimo ekspertų bendruomenėje vienareikšmiškai sutariama, jog aukštas vaikų organizuoto užimtumo lygis yra universaliausia ir efektyviausia daugelio jaunimo problemų prevencijos priemonė. Norint, jog NVŠ sukurtų apčiuopiamus rezultatus - tam reikia patenkinti tiek kiekybinius (veiklos dažnumo/intensyvumo), tiek kokybinius (veiklų įvairovės) kriterijus.

Lietuvoje 2015 m. sėkmingai įgyvendinus NVŠ krepšelio pilotinį projektą 6 savivaldybėse, NVŠ krepšelio modelis nuo 2017 m. buvo pradėtas taikyti visoje Lietuvoje. Nuo to laiko valstybė vieno mokinio būreliams per mėnesį skiria 15-20 eurų dydžio neformalaus švietimo krepšelį. Nors, ekonominė raida per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, nuo 2017 m. ši vienam vaikui skiriama NVŠ krepšelio suma yra nepakitusi. 2023 m. visam NVŠ finansuoti yra skiriama tik 17 mln. eurų per metus. Bendra NVŠ lėšų suma nekinta nuo 2021 m. ir tokia pati yra numatyta ir 2024 m. biudžete. Kadangi Lietuvoje yra apie 340 tūkst. mokinių, tai reiškia, jog NVŠ krepšeliu per metus teoriškai gali pasinaudoti mažiau nei trečdalis mokinių, o praktikoje pasinaudoja - 17-20 proc. mokinių.

Šio krepšelio sukuriamos naudos yra reikšmingos, tačiau realus poveikis jaunų žmonių raidai ir problemų prevencijai - minimalus, nes iš valstybės neformaliajam vaikų švietimui yra skiriamas per mažas dėmesys. Pirmiausia skiriama 15-20 eurų krepšelio suma jau nebeatitinka realių rinkoje teikiamų kokybiškų užsiėmimų kainų. Sostinės regione, 15-20 eurų krepšelis nebesukuria paskatų nevyriausybinėms organizacijoms užsiimti neformaliuoju švietimu, kadangi skiriamo NVŠ krepšelio dydis nepadengia net minimalių būrelio kaštų. Atitinkamai, ne visi tėvai norėdami vaikus lavinti įvairiuose būreliuose turi tam finansines galimybes, nes NVŠ krepšelio dydis, kompensuoja tik mažą dalį būrelio kainos.

Nemažiau svarbu ir tai, kad šiuo metu nustatyta, kad vaikų organizuotam užimtumui reiktų skirti 8 akademines valandas per mėnesį2 (1 val. 30 min per savaitę). Tai reiškia, jog vaikai įprastai apsilanko viename būrelyje per savaitę, o tai yra per mažai, jog vaikai po pamokų būtų užimti ir būtų sukuriamos apčiuopiamos neformalaus švietimo teikiamos naudos. Siekiant realiai padidinti vaikų organizuotą užimtumą, privalome pakelti šį kriterijų bent iki 24 akademinių valandų per mėnesį. Toks dydis reikštų, kad vaikai realiai galėtų turėti bent po vieną valandos trukmės užsiėmimą per dieną (darbo dienomis). Tai reikštų, kad vaikai ir jaunimas realiai būtų kasdien užimti konkrečia veikla, kuri įtrauktų į saugias bendruomenes ir atitrauktų juos nuo žalingų užsiėmimų.

Galiausiai, norime atkreipti dėmesį, kad Valstybė neturėtų sudaryti biurokratinių kliūčių savivaldybėms, kurios iš esmės kuruoja visą NVŠ sistemos įgyvendinimą, pačioms prisidėti savo lėšomis prie NVŠ krepšelio didinimo. Skirtingose savivaldybėse ženkliai skiriasi įvairių būrelių organizavimo kaštai pradedant darbo užmokesčiu baigiant infrastruktūros nuoma ar išlaikymu, todėl nėra tikslinga turėti NVŠ krepšelio lubas nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu, savivaldybės norėdamos prisidėti prie didesnio NVŠ krepšelio savo lėšomis susiduria su milžiniška biurokratine naštą (dviguba apskaita ir pan.), kas atgraso savivaldybes skirti papildomus finansusneformaliajam vaikų švietimui. Dėl to, raginame atsisakyti formalių ribojimų savivaldybėms savo lėšomis prisidėti prie NVŠ krepšelio didinimo.

Norint pasiekti tiek kokybinį, tiek kiekybinį NVŠ sistemos efektyvumą t.y. pasiekti aukštą, valstybės mastu reikšmingą vaikų organizuotą užimtumą ir problemų, kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas, mažinimą yra būtina peržiūrėti NVŠ sistemą ir skirti tam atitinkamą finansavimą 2024 m. valstybės ir savivaldybių biudžete. Todėl Asociacijos ir šį raštą pasirašiusiųjų vardu kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetus siūlydami:

Svarstant 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3128) siūlome numatyti skirti 60 mln. eurų neformaliajam vaikų švietimui finansuoti.

Pakankamas lėšų neformaliajam vaikų švietimui skyrimas leistų užtikrinti realų vaikų užimtumą kiekvieną dieną. Tai ne tik prevenciškai apsaugotų vaikus nuo netinkamo laisvalaikio praleidimo formų, bet ir ugdytų sveikas, kūrybingas, ambicingas bei visapusiškai išsilavinusias asmenybes. Taip pat, pakankamo finansavimo skyrimas sudarytų sąlygas atsirasti naujoms NVŠ veikloms, ypač regionuose, kuriose taip trūksta užimtumo įvairovės ir vaikų sudominimo. 60 mln. eurų per metus nėra reikšminga suma Lietuvos valstybės biudžetui, tačiau tai leistų padaryti reikšmingą proveržį vaikų ir jaunimo organizuoto užimtumo srityje, kas sudarytų sąlygas apsaugoti mūsų piliečius nuo tragiškų narkotikų naudojimo pasekmių.

Siūlyti spręsti Vyriausybei

Siekiant skatinti neformalųjį vaikų švietimą ir didinti jo prieinamumą bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. vienam vaikui skiriama NVŠ krepšelio suma yra nepakitusi, siūlytina Vyriausybei spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Biržų rajono savivaldybė

2023-09-21

Biržų rajono savivaldybė įgyvendina projektą „Sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose, J. Basanavičiaus g. 69A, statyba, I etapas“ (toliau – Projektas), kuris įtrauktas į Valstybės investicijų 2023–2025 metų programą. Projekto I etape numatyta universalios sporto salės statyba. Sporto salė būtų pritaikyta krepšinio, salės futbolo, lengvosios atletikos, kovos menų ir kitų sporto šakų poreikiams.

Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytų lėšų paskirstyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 57 „Dėl
2023 metų valstybės biudžeto asignavimų ir Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytų lėšų paskirstymo“ (23.18 papunktis), bei atitinkamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Biržų rajono savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 1 d. Finansavimo sutartyje Nr. S-97 / SRV-37 (toliau – Finansavimo sutartis) Projektui 2023 metams numatyta
700 tūkst. Eur Valstybės investicijų programos (toliau – VIP) lėšų. Finansavimo sutartyje Savivaldybė įsipareigojo 2023 m. Projektui skirti 400 tūkst. Eur Savivaldybės lėšų. Iš viso pagal Finansavimo sutartį 2023 m. Projektui finansuoti numatyta 1,1 mln. Eur.

Biržų rajono savivaldybės administracija 2022 m. lapkričio 22 d. su rangovu UAB „Infes“ pasirašė Projekto statybos darbų sutartį, kurios kaina – 11,491 mln. Eur. 2022 m. atlikta darbų už 38 tūkst. Eur. Rangovas darbus sėkmingai vykdo ir 2023 m. planuoja jų atlikti už 2 mln. Eur (šiuo metu atlikta darbų už 800 tūkst. Eur).

Atsižvelgę į tai, prašytume esant galimybei Projektui 2023 m. papildomai skirti
900 tūkst. Eur, kuriuos Savivaldybė iki 2023 m. gruodžio mėn. pradžios panaudotų.

Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje Projektui numatyta – 4,420 mln. Eur VIP lėšų (60 proc. planuotos Projekto vertės). Dar apie 3 mln. Eur (40 proc. planuotos Projekto vertės) Projektui planuoja skirti Savivaldybė. Tačiau sėkmingam Projekto įgyvendinimui Savivaldybei trūksta apie 4 mln. Eur lėšų.

Objekto techninis projektas parengtas ir patvirtintas 2014 m. gruodžio mėn., jo skaičiuojamoji kaina perskaičiuota 2020 m. pagal 2019 m. spalio mėn. kainas. Investicijų projektas parengtas 2020 m. pradžioje pagal aukščiau paminėtus dokumentus.

Pagal techninį projektą Projekto skaičiuojamoji kaina, perskaičiuota 2020 m. – 7,5 mln. Eur (statybos darbai – 7,415 mln. Eur, techninės priežiūros paslaugos – 52 tūkst. Eur ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos – 26 tūkst. Eur), iš jų preliminari planuota VIP lėšų suma
(apie 60 proc.) – apie 4,5 mln. Eur, Savivaldybės biudžeto lėšos (apie 40 proc.) – apie 3 mln. Eur.

Projekto darbų statybos rangovą pavyko parinkti, tik trečią kartą paskelbus viešąjį pirkimą (vieną kartą pirkimą teko nutraukti dėl teisminių ginčų, kitą – dėl per didelės pasiūlytos kainos).

2022 m. lapkričio mėn. įvykdžius viešuosius pirkimus, Projekto statybos darbų vertė padidėjo iki 11,581 mln. Eur (statybos darbai – 11,491 mln. Eur, techninės priežiūros paslaugos – 45 tūkst. Eur, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos – 45 tūkst. Eur). Objekto statybos kaina po viešųjų pirkimų, lyginant su apskaičiuota pagal techninį projektą, išaugo 4,081 mln. Eur (54,4 proc.).

Atkreipiame dėmesį, kad investicijų projekto apimtis veiklų ir darbų prasme nesikeitė, ji išliko tokia pati, kokia buvo planuota 2020 m. investicijų projekte, o objekto statybos kaina išaugo dėl nuo 2020 m. ženkliai padidėjusių statybos kainų. Minėtu laikotarpiu statybos sąnaudų elementų (negyvenamieji pastatai) kainų indeksas padidėjo 35 proc. (2019-10 – 113,1542; 2022-11 – 152,6053; https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/).

Atsižvelgę į tai, prašytume Projektui papildomai skirti VIP lėšų išaugusios Projekto kainos skirtumui finansuoti – 4 mln. Eur.

Savivaldybė investicijų projektams finansuoti reikalingas Savivaldybės lėšas skolinasi iš bankų, bet dėl ribotų skolinimosi limitų susiduria su sunkumais. Skirti papildomai Savivaldybės biudžeto lėšų galimybės taip pat labai ribotos, nes didžioji dalis Savivaldybės biudžeto lėšų skiriama einamosioms Savivaldybės funkcijų išlaidoms finansuoti. Preliminariai planuojamos Savivaldybės lėšos Projektui finansuoti (3 mln. Eur) – jau pakankamai nemaža našta Savivaldybės biudžetui, todėl skirti daugiau lėšų Projektui 2023–2025 m. Savivaldybė neturi galimybių. Papildomos VIP lėšos sudarytų galimybę Sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose, J. Basanavičiaus g. 69A, I etapo statybą užbaigti 2025 m., priešingu atveju, objekto statyba užsitęstų iki 2027 m. arba netgi kiltų grėsmė sėkmingai užbaigti objekto statybą.

Naujos sporto salės statyba Biržų rajono sporto bendruomenei yra gyvybiškai būtina. Biržai turi gilias ir gyvybingas krepšinio, kovos menų, lengvosios atletikos tradicijas.

Biržų komandos ir sportininkai yra pasiekę aukštų rezultatų įvairių amžiaus grupių Lietuvos čempionatuose, o žymiausieji krepšininkai Virginijus Jankauskas, Mindaugas Lekerauskas, Algirdas Linkevičius, Raimundas Valikonis, S. Venslova, Saulius Patkauskas bei lengvaatlečiai Jonas Pipynė ir Austra Skujytė garsino Lietuvos vardą toli už jos ribų. Žymiausieji kovų menuose – Česlovas Česnakevičius, Mindaugas Simėnas, Justas Drevinskas, Martynas Kvedaras ir Tomas Vaičekonis – garsino Lietuvos vardą Europoje.

Futbolas Biržuose taip pat išlieka viena populiariausių sporto šakų. Futbolo treniruotes lanko 54 berniukai. Nuo 1994 metų rajone aktyvią veiklą vykdo futbolo klubas „Širvėna“, kuriame šiuo metu sportuoja 25 vyrai ir 26 merginos ir moterys. „Širvėnos“ futbolo klubo moterų ir vyrų komandos dalyvauja Lietuvos futbolo federacijos III lygos varžybose. Taip pat rajone yra futbolo mėgėjų Veteranų komanda, vienijanti 15 narių, kuri dalyvauja įvairiuose turnyruose Lietuvoje.

Džiaugdamiesi sportininkų pasiekimais, turime pripažinti, kad Savivaldybė iki šiol nesugebėjo užtikrinti deramų sąlygų kokybiškai ugdyti jaunuosius sportininkus. Kasmet Biržuose organizuojamos tarptautinės kovos menų sporto stovyklos dėl infrastruktūros stokos ir prastos esamų salių būklės negali sutalpinti visų norinčių jose dalyvauti. Futbolininkams šaltuoju sezonu tenka glaustis bendrojo lavinimo mokyklų sporto salėse.

Naujai statomas sporto kompleksas iš esmės pakeistų situaciją ir sudarytų tinkamas sąlygas ugdyti jaunuosius sportininkus ir plėsti sveikatinimo veiklas visai savivaldybės bendruomenei. Įgyvendinus Projektą, Biržuose atsirastų sporto bazė, galinti kokybiškai tenkinti įvairių sporto šakų atstovų treniruočių ir stovyklų poreikius.

Projekto įgyvendinimą ir sporto komplekso būtinybę palaiko ir remia Lietuvos krepšinio, dziudo, lengvosios atletikos ir futbolo federacijos (jų raštai pridedami).

Būsime dėkingi, jei į mūsų prašymą papildomai skirti VIP lėšų (4 mln. Eur, iš jų 2023 m. – 900 tūkst. Eur) atsižvelgsite.

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos krepšinio federacijos 2023 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 0226-K „Dėl sporto ir sveikatingumo komplekso statybos Biržų mieste“, 1 lapas.

2. Lietuvos dziudo federacijos 2023 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. 23-52 „Dėl paramos sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose statybų projektui“, 2 lapai.

3. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos 2023 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. 38 „Dėl sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose statybos projekto palaikymo“, 1 lapas.

4. Lietuvos futbolo federacijos 2023 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. S-287, 1 lapas.

Siūlyti spręsti Vyriausybei

Siekiant užbaigti pradėtą projekto įgyvendinimą, siūlytina Vyriausybei spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo.

Trakų rajono savivaldybė

2023-09-29

Trakų rajono savivaldybės administracija (toliau – Projekto vykdytojas) įgyvendina Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamą sporto projektą Nr. SP2021-1-041 „Rūdiškių miesto stadiono pritaikymas bendruomenės fizinio aktyvumo skatinimui“ (toliau – Projektas) pagal 2021 m. kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems projektams, skirtiems esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, patvirtintą 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 „Kvietimas teikti paraiškas 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems projektams, skirtiems esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti“.

Dėl objektyvių priežasčių, kurios atsirado Projekto įgyvendinimo metu ir kurių nebuvo įmanoma numatyti paraiškos rengimo, vertinimo, Projekto atrankos ir sprendimo dėl Projekto finansavimo priėmimo metu, padidėjo Projekto sutartyje numatytoms veikloms įgyvendinti nustatytų Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma:

1. Projekto paraiška buvo parengta 2021 metų kainomis, kadangi Projekto vykdytojas nebuvo parengęs techninio projekto (reikalavimas turėti parengtą techninį projektą nebuvo nustatytas ir Projektų finansavimo sąlygų apraše);

2. Projekto įgyvendinimo metu buvo parengtas išsamus techninis projektas, kuriame identifikuotos reikalingų atlikti sklypo sutvarkymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, gaisro aptikimo ir signalizavimo, architektūros ir konstrukcinės darbų kainos. Techninio projekto suvestinis statybos kainos apskaičiavimas atliktas 2023 m. balandžio mėnesio kainomis. Atlikta techninio projekto ekspertizė. 2023 m. rugsėjo 18 d. gautas Statybos leidimas Nr. LRS-05-230918-00033.

Siekiant tinkamai ir laiku įgyvendinti Trakų rajono savivaldybei strategiškai svarbų sporto projektą bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome Projektui papildomo finansavimo – 438 261,01 Eur. Projekto vykdytojas yra pasirengęs prisidėti nuosavu 30,74 proc. įnašu šiam Projektui įgyvendinti.

Lėšų perskirstymas pagal Projekto finansavimo šaltinius pateikiamas lentelėje:

Projektas

Bendra

vertė

Sporto rėmimo

fondo

lėšos 69,26 proc.

Nuosavo indėlio

lėšos 30,74 proc.

Rūdiškių miesto stadiono pritaikymas bendruomenės fizinio aktyvumo skatinimui

~~568 116,61~~

1 200 898,56

~~393 481,33~~

831 742,34

~~174 635,28~~

369 156,22

Siūlyti spręsti Vyriausybei

Siekiant užbaigti pradėtą projekto įgyvendinimą, siūlytina Vyriausybei spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Zenonas Streikus 2023-10-17				Argumentai: Vadovaujantis Valstybės investicijų 2023–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 57 „Dėl 2023 metų valstybės biudžeto asignavimų ir Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytų lėšų paskirstymo“, 23.21 papunkčiu (toliau – VIP), Lazdijų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Viešosios įstaigos Lazdijų sporto centro sporto salės Lazdijuose, Lazdijos g. 5, rekonstravimas“. Atsižvelgdami, kad Lazdijuose vaikai ir jaunimas neturi tinkamų sąlygų sportuoti jau 4 metus, sporto centro statybos darbus vykdome greičiau nei numatyta rangos sutartyje. Siekdami, kad sporto centras vaikus ir jaunimą galėtų priimti sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį jau 2024 m. rugsėjo 1 dieną, pagal 2023 m. sausio 31 d. pasirašytą finansavimo sutartį Nr. S-96 esame įvykdę visus numatytus finansinius įsipareigojimus. Bendra projekto vertė 10,9 mln. Eurų, iš jų planuojamos VIP lėšos 7,6 mln. Eur (70 proc.), o savivaldybės biudžeto – 3,3 mln. Eur (30 proc.). Šiuo metu iš VIP lėšų paskirta 3,6 mln. (2024–2025 metams 1 mln. Eur), o savivaldybė jau faktiškai investavusi 1,5 mln. Eur. Iki 2023 m. spalio mėnesio yra atlikta rangos darbų už 4,5 mln. Eur, iš jų 2,6 mln. Eur VIP lėšos. Lėšų šaltinis: Prašome prie Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje 2023 m. skirtų 1,8 mln. Eur papildomai numatyti dar 1,5 mln. Eur, o 2024 m. numatytus 80 tūkst. Eur padidinti 2,5 mln. Eur. Viso reikalinga papildoma lėšų suma 4 mln. Eur projekto „Viešosios įstaigos Lazdijų sporto centro sporto salės Lazdijuose, Lazdijos g. 5, rekonstravimas“ įgyvendinimui. Šis projektas yra strategiškai svarbus ne tik Lazdijų rajono savivaldybei, bet ir visam Alytaus regionui.	Siūlyti spręsti Vyriausybei	Siekiant užbaigti pradėtą projekto įgyvendinimą, siūlytina Vyriausybei spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo.
2.	Seimo narė Laima Nagienė 2023-10-20				Argumentai: Mažeikių sporto ir pramogų centras (toliau – Centras) buvo įtrauktas į Valstybės investicijų 2023–2025m. programos objektų sąrašą, tačiau dėl neaiškių priežasčių 2022 metais Centro statybos projekto pavadinimas buvo pakeistas susiaurinant projekto apimtį nuo statybos iki techninio projekto parengimo, o iki 2022 metų programoje numatytos lėšos Centro statybai buvo perskirstytos kitiems Valstybės investicijų programos projektams. Kadangi Centro techninio projekto rengimas jau yra užbaigtas, Centro statybai pradėti 2024 metais neatidėliotinai reikalingos lėšos. Pasiūlymas: Papildyti Valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje numatytų kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) projektą numatant projektui „Mažeikių sporto ir pramogų centro Mažeikiuose, Sedos g. 55, statyba“ 2024 metais skirti 1,165 mln. Eur, 2025 metais – 3 mln. Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programos lėšų perskirstymas.	Nepritarti	Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informaciją, kad atsižvelgiant į Savivaldybės rašte minimą bendrą numatomą projekto vertę – 14 190 tūkst. Eur ir vadovaujantis LR finansų ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl investicijų projektų rengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 10 p. nuostata – turi būti rengiamas naujas investicijų projektas ir jis nustatyta tvarka teikiamas įtraukti į Valstybės investicijų programą. Naujų projektų į VIP įtraukti nebegalima. Nauja statyba turi būti įgyvendinama per Nacionalinės pažangos programos pažangos priemones.
3.	Seimo narys Matas Skamarakas 2023-10-20				Argumentai: Regioninė politika tampa Lietuvos prioritetu dėl demografinių, ekonominių ir socialinių poveikių. Todėl reikalingas dėmesys ir finansinė parama įvairioms sritims. Raseinių rajono poreikiai pasirūpinti vaikais, kurie mokytųsi atnaujintose mokyklose, kurios atitinka statybos, švietimo, edukacijos, higienos reikalavimus pagal LR ir ES standartus. Reikalinga atnaujinti Raseinių, Ariogalos ir Viduklės mokyklas. Reikalinga pasirūpinti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, neįgaliųjų poreikių tenkinimu sportuojant ir aktyviai leidžiant laiką tinkamai įrengtame stadione, kur taip pat galima būtų organizuoti aukšto lygio varžybas bei rengti visuomenei skirtus sporto ir laisvalaikio renginius. Būtina užbaigti Raseinių stadiono atnaujinimo darbus, laukia II etapas. Taip pat pradėti gimnazijos stadiono statybas Ariogaloje. Raseinių rajonui reikalingas baseinas. Tai būtinybė ne tik vaikams išmokti plaukti, leisti laisvalaikį, sportuoti. Jis reikalingas vykdyti ir įvairias sveikatos programas. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių prašau atsakingai ir solidariai priimti teigiamą sprendimą dėl išvardintų projektų įgyvendinimo, skiriant finansavimą pagal galimybes. Pasiūlymas: Skirti 20,2 mln. Eur. Raseinių rajono švietimo, edukacijos, sporto ir užimtumo reikmėms tenkinti : 1. Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadiono atnaujinimas, II etapas.(3 300 000,00 Eur) 2. Raseinių r. Ariogalos gimnazijos mokyklos pastato (Vytauto g. 94 Ariogalos m. ) rekonstravimas. (2 500 000,00 Eur) 3. Raseinių r. Ariogalos gimnazijos sporto stadiono statyba. (Bendra projekto suma 900 000,00 Eur) 4. Baseino statyba Raseinių mieste. (Bendra projekto suma 23 000 000,00 Eur/2024 m. reikalinga suma 10 000 000,00 Eur) 5. Raseinių rajono kultūros centro Raseiniuose, Vytauto Didžiojo g. 10, rekonstravimas. (1 300 000,00 Eur) 6. Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos pastato atnaujinimas (Dariaus ir Girėno g.12, Viduklės mstl.). (1 200 000,00 Eur) 7. Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos pastato atnaujinimas (Vilniaus g.11, Raseiniai) (900 000,00 Eur) 8. Administracinio pastato (V.Kudirkos g.5, Raseiniai) išorės sutvarkymas ir lietaus surinkimo sistemos įrengimas. (100 000,00 Eur) Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos, Valstybės investicijų programos lėšų perskirstymas, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos.	Nepritarti	Naujų projektų į VIP įtraukti nebegalima. Nauja statyba turi būti įgyvendinama per Nacionalinės pažangos programos pažangos priemones.
4.	Seimo narys Zigmantas Balčytis 2023-10-24				Argumentai: Šilutės rajono savivaldybė vykdo „Šilutės miesto stadiono vakarinės pusės futbolo aikštės kapitalinio remonto, žiūrovų tribūnos statybos, bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektoriaus bei teniso aikštelės remonto, infrastruktūros įrengimo darbų“ projektą (toliau – projektas). Šio projekto apimtyje numatyta pastatyti žiūrovų tribūną, sutvarkyti bėgimo takus ir futbolo aikštę su lengvosios atletikos sektoriais. Projekto bendra vertė 1 mln. 792 tūkst. eurų, o skirtos sporto rėmimo fondo lėšos – 450 tūkst. eurų. Prie vykdomo projekto savivaldybė prisideda daugiau nei 1 mln. 342 tūkst. eurų, o tai sudaro apie 75 proc. Atlikus projekte numatytus darbus, bus reikalingas sporto inventorius, kurio bendra vertė gali siekti 100 tūkst. eurų. Pasiūlymas: Skirti 1 mln. 442 tūkst. eurų Šilutės rajono savivaldybės vykdomam projektui „Šilutės miesto stadiono vakarinės pusės futbolo aikštės kapitalinio remonto, žiūrovų tribūnos statybos, bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektoriaus bei teniso aikštelės remonto, infrastruktūros įrengimo darbų“. Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos.	Nepritarti	Naujų projektų į VIP įtraukti nebegalima. Nauja statyba turi būti įgyvendinama per Nacionalinės pažangos programos pažangos priemones.
5.	Seimo narys Zigmantas Balčytis 2023-10-24				Argumentai: Atlikus visus Šilutės rajono savivaldybės vykdomo projekto „Šilutės miesto stadiono vakarinės pusės futbolo aikštės kapitalinio remonto, žiūrovų tribūnos statybos, bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektoriaus bei teniso aikštelės remonto, infrastruktūros įrengimo darbų“ darbus, bus likusi nebetinkama eksploatacijai tribūna ir du nameliai, kuriuose įrengti sanitariniai mazgai ir persirengia skirtingų komandų žaidėjai. Savivaldybė turi parengtą techninį projektą tribūnos su viešojo tualeto patalpomis bei daugiau nei 700 žiūrovų vietų statybai, tačiau šio statinio vertė apie 2 mln. eurų. Tokios investicijos savivaldybės biudžetui yra per didelės, todėl prašo finansavimo planuojamam vykdyti projektui „Šilutės miesto istorinio parko pėsčiųjų-dviračių takų rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo bei stadiono, esančio Stadiono g. 12, rekonstravimo projekto, I etapo, II statinių grupės – Tribūnos, statybos darbai“. Pasiūlymas: Skirti 2 mln. eurų Šilutės rajono savivaldybės planuojamam vykdyti projektui „Šilutės miesto istorinio parko pėsčiųjų-dviračių takų rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo bei stadiono, esančio Stadiono g. 12, rekonstravimo projekto, I etapo, II statinių grupės – Tribūnos, statybos darbai“. Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos.	Nepritarti	Naujų projektų į VIP įtraukti nebegalima. Nauja statyba turi būti įgyvendinama per Nacionalinės pažangos programos pažangos priemones.

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui.

6.2. Pasiūlymai:

6.2.1. Siekiant skatinti neformalųjį vaikų švietimą ir didinti jo prieinamumą bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. vienam vaikui skiriama NVŠ krepšelio suma yra nepakitusi, siūlyti Vyriausybei spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo NVŠ krepšelio didinimui.

6.2.2. Siekiant užbaigti pradėtų projektų sporto srityje įgyvendinimą, siūlyti Vyriausybei spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo šiems projektams:

- Biržų rajono savivaldybės įgyvendinamam projektui Sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose, J. Basanavičiaus g. 69A, statyba, I etapas“ (papildomų lėšų poreikis 4 000 tūkst. Eur.);

- Trakų rajono savivaldybės administracija įgyvendinamam Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamam sporto projektui Nr. SP2021-1-041 „Rūdiškių miesto stadiono pritaikymas bendruomenės fizinio aktyvumo skatinimui“ (papildomų lėšų poreikis 438 261, 01 Eur.);

- Lazdijų rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamam projektui „Viešosios įstaigos Lazdijų sporto centro sporto salės Lazdijuose, Lazdijos g. 5, rekonstravimas“ (papildomų lėšų poreikis 4000 tūkst. Eur.).

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: V. Alekna.

Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna

Seimo kanceliarijos patarėja Jurgita Petniūnaitė