LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 74
STENOGRAMA
2017 m. birželio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, pradedame vakarinį Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
15.02 val.
Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Dariaus Jauniškio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus D. Jauniškio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį). Į tribūną kviečiu pranešėją D. Jauniškį.
D. JAUNIŠKIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamas Seime! Lietuvos saugumo departamentas gavo 14 Seimo narių prašymą atsakyti į klausimus ir pateikti informaciją dėl įtartinų Respublikos saugumo požiūriu partijų ryšių su „Dujotekana“, dėl Seimo narių ryšių su specialiosiomis Rusijos struktūromis, įmonėmis, su VSD informacijoje jau minėtais asmenimis iš M. Basčio aplinkos, dėl kai kurių partijų finansavimo faktų, dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija suteikimo abejotinus saugumo požiūriu ryšius palaikantiems asmenims.
Aš suprantu, kad M. Basčio apkaltos fone Seimo narių reputacija sukėlė susirūpinimą ne vienos partijos nariams, o sprendžiant iš žiniasklaidos publikacijų įžiebė tarppartines aistras ir, matyt, silpnina Seime partijų partnerystę. Pasakysiu tiek. Žvalgyba tradiciškai nekomentuoja ir neteikia nepatikrintos informacijos, nes joje pasitaiko žodžių „neva“, „galimai“, „tariamai“, paliekančių erdvės ginčams ir interpretacijoms, o jos autoriams laisvę daryti savo nuosprendžius. Tačiau privalome atsakyti į Seimo nariams rūpimus klausimus, net jei vienas iš motyvų yra informacija be įrodymų.
Naudodamasis proga norėčiau priminti, kad Valstybės saugumo departamentas nėra, neturėtų būti ir nebus įrankis, kuriuo remiantis oponentams galima įrodyti savo tiesą, sustiprinti nuomonę, pagerinti ar pabloginti kieno nors įvaizdį. Pagal savo kompetenciją ir vykdomas funkcijas mes nešališkai pateikiame turimus tik kruopščiai patikrintus ir neabejotinus duomenis, o teisinį vertinimą vykdo kitos institucijos. Ir, be jokios abejonės, sprendimus priima Seime sudarytos komisijos. Taigi aš norėčiau tada persikelti prie klausimų.
Pirmas klausimas (cituoju): „G. Landsbergis ir V. Gailius viešai kalba apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjungos partijų sisteminę korupciją, todėl susidaro įspūdis, kad šie politikai gali turėti reikšmingų duomenų, siekiant užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui. Ar VSD apklausė arba planuoja apklausti minėtus politikus, mėgindamas užkirsti kelią galimoms grėsmėms nacionaliniam saugumui?“
Atsakau. Šiuo metu VSD neturi jokio pagrindo vykdyti šiame Seimo narių klausime paminėtų politikų apklausą.
Antras klausimas: „V. Gailius viešai pareiškė, kad neįvardintų Seimo narių „kontaktai plius parama“ su tyrime nurodomais asmenimis bei jų atstovaujamais juridiniais asmenimis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ar galite patvirtinti, kad šiuo metu Seime yra asmenų, kurie yra gavę minimą finansinę paramą ir gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui?“
Atsakau. Šiuo metu Valstybės saugumo departamentas neturi duomenų, kad dabartinių Seimo narių, kurių atstovaujamos partijos yra gavusios minimą finansinę paramą, veikla keltų grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.
Trečias klausimas: „Viešojoje erdvėje buvo prisimintas buvusios „Dujotekanos“ valdytojo R. Stonio interviu, kuriame įvardijama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei politikai (demokratų partija turbūt, čia kalba netaisyta), bei politikai A. Kubilius, K. Glaveckas, E. Gentvilas, gavę paramą iš šios įmonės. Ar VSD gali patvirtinti, kad minėta partija ir politikai buvo gavę (tiesiogiai ar per kitas įstaigas) finansinę paramą iš „Dujotekanos“?“ (Balsai salėje)
Atsakau. „Dujotekana“ tuo metu rėmė daugelį politinių Lietuvos partijų, kaip ir viešąsias įstaigas, žiniasklaidą, mokslo įstaigas. Konkreti įslaptinta informacija apie bendrovės „Dujotekana“ veiklą buvo teikiama sprendimų priėmėjams ir dideliais kiekiais.
Ketvirtas: „Ar VSD turi duomenų apie dabartinių Seimo narių ryšius su Rusijos specialiųjų struktūrų darbuotojais (taip pat su Rusija siejamomis įmonėmis) ir galimą finansinę paramą atskiriems Seimo nariams ir partijoms?“
Šiuo metu VSD, pabrėžiu, patikrintų duomenų apie tokius ryšius, kurie darytų Seimo narius pažeidžiamus, keltų grėsmę jų reputacijai ir grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, neturi.
Penktas: „Ar VSD turi duomenų, kad šios kadencijos Seimo nariai palaiko ryšius su asmenimis, minimais M. Basčio apkaltos procese?“
Taip, VSD disponuoja informacija apie epizodinius kontaktus, bet šiuo metu mes neturime duomenų apie neigiamą šių ryšių pobūdį ar turinį.
Šeštas klausimas: „Ar VSD anksčiau buvo suteikusi leidimą dirbti su slapta informacija Seimo nariams, kurie bendravo su asmenimis, minimais M. Basčio apkaltos procese?“
Taip, ši informacija yra pateikta Seimo Pirmininkui, ji yra įslaptinta ir šioje salėje aš, deja, negaliu jų įvardyti. Bet aš pabrėžiu, kad mano vadovavimo VSD laikotarpiu Seimo nariai, glaudžiai bendravę su M. Basčio apkaltos procese minimais asmenimis, leidimo dirbti su slapta informacija nėra gavę.
Septintas: „Ar jums yra žinoma, kiek Seimo narių, prisidengdami įvairiais fondais, yra gavę finansinę paramą iš asmenų, kurie minimi M. Basčio apkaltos procese?“
Atsakau. VSD nekontroliavo fondų ar viešųjų įstaigų finansinės veiklos. Primenu, kad informacija apie M. Basčio veiklą ir ryšius buvo gauta atliekant kitus tyrimus pagal VSD kompetencijai priskirtas veiklos kryptis.
Ir paskutinis klausimas: „Koks skaičius Seimo narių šios kadencijos metu prašė VSD suteikti leidimą dirbti su slapta informacija ir kokiam Seimo narių skaičiui VSD rekomendavo leidimą suteikti?“
Čia yra lengviausias klausimas. Šiuo metu leidimus jau turi 63 Seimo nariai, šiuo metu yra tikrinami šeši Seimo nariai. Deja, klausimyno nėra užpildę 13 Seimo narių, kuriems priklauso turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Ačiū. Aš savo atsakymus baigiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal Seimo statuto 209 straipsnio 6 punktą klausimus užduoti pirmenybę turi tie Seimo nariai, į kurių raštu užduotus klausimus atsakinėjo Vyriausybės narys. Maloniai kviečiu klausti A. Salamakiną. Ruošiasi P. Gražulis.
A. SALAMAKINAS (LSDPF*). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas direktoriau, gal tai klausimas ir ne jums tiesiogiai, tačiau jis mane seniai kankina. Jeigu, sakysime, Seimo narys ponas M. Bastys, buvęs praeitos kadencijos komiteto pirmininku, nebūtų prašęs leidimo dirbti su slapta informacija, tai šiandieną jis toliau ramiai sėdėtų Seime ir visa kita. Kadangi jis paprašė, jis traktuojamas kaip išdavęs valstybę. Kaip čia rasti tą atsakymą arba kaip tą santykį suvesti, kaip čia yra?
D. JAUNIŠKIS. Kaip jūs teisingai pasakėte – tai ne mano kompetencijos klausimas. Tai yra įstatymuose įrašyta nuostata. Mes neprivalome, VSD neturi jokio teisinio pagrindo tikrinti eilinio Seimo nario, bet Seimo statutu nustatytus… Seimo nariai, kuriems yra šiuo metu nustatyta pagal Seimo statutą, kuriems ir priklauso turėti slaptumo žymą, yra tikrinami.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Ruošiasi V. Kamblevičius.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas direktoriau, man atrodo, jūs, atsakydamas į klausimus, mus nuraminote. Noriu padėkoti, kad tikrai Seimo nariai, kurie šiuo metu yra salėje, jūs aiškiai atsakėte, kad jie neturi jokių ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir visų kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir dirba Lietuvos labui. Tačiau ne pirmą kartą užduodu klausimą VSD vadovui, kodėl asmeniškai aš arba ir kiti Seimo nariai, nors yra priimami strateginiai, labai svarbūs Lietuvai klausimai Seime, niekada nesame gavę, kaip vienu ar kitu klausimu balsuoti ir ar nėra kokių nors kitų šalių žvalgybų interesų? Tikrai mylėdamas Lietuvą, norėdamas teisingai balsuoti… Kodėl jūs negalėtumėte suteikti tokios informacijos? Mes tų povandeninių srovių nežinome, o jūs tuo ir užsiimate. Kodėl esminiais klausimais nepasakote savo pozicijos, kaip mes turėtume elgtis?
D. JAUNIŠKIS. Labai ačiū už klausimą. Aš manau, kad VSD paskutiniu metu labai daug pasako ir viešojoje erdvėje. Manyčiau, kartais mes turbūt balansuojame ties slaptumo riba. Vėlgi ta pati problema – yra daug informacijos, kuri yra slapta, riboto naudojimo arba konfidenciali. Deja, tie žmonės, kurie neturi leidimo, susipažinti su ja negali. Aš turbūt tiktai taip galėčiau atsakyti į šitą klausimą. Vėlgi aš manau, kad Valstybės saugumo departamento viešos ataskaitos yra gana išsamios ir ten yra daug pasakoma apie mums kylančias grėsmes. Aš manau, kad mums kiekvienam, kaip piliečiui ir eiliniam žmogui, ir netgi man, kaip pareigūnui, visada yra terpė pamąstyti darant ar priimant tam tikrus sprendimus. Aš dar kartą pabrėžiu – Valstybės saugumo departamentas visada yra atviras konsultacijoms. Mes šnekamės su visais ir kalbamės labai plačiai. Jeigu kyla abejonių, mes visada atviri klausimams ir konsultacijoms.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius. Ruošiasi A. Skardžius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Aš atsisakau klausti, nes mano klausimą uždavė gerbiamas A. Salamakinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi M. Majauskas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas direktoriau, (…), mano klausimas būtų toks. Dabar gerbiamas Seimo narys, mūsų kolega M. Bastys kaltinamas tuo, kad jeigu jis būtų gavęs leidimą dirbti su slapta informacija, jeigu jis būtų susipažinęs su informacija, būtų galėjęs ją kokiais nors ryšiais kam nors perduoti, bet tai yra tokia situacija, kai tiktai Seimo nariai gali sugalvoti tokią situaciją. Pirmiausia, jeigu jis negauna leidimo, jis negauna teisės susipažinti, vadinasi, neturi ką išduoti. Ar jūs kitaip manote? Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Tiesą sakant, nelabai supratau klausimo esmės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pakartokite, konkrečiai.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš tiesiog papildysiu. Gerbiamas direktoriau, dabar Seimas kaltina mūsų kolegą M. Bastį, kad jeigu jis būtų gavęs leidimą, po to susipažinęs su slapta informacija, būtų galėjęs išduoti asmenims, su kuriais jis bendrauja. Ar jis išdavė, ar neišdavė, ar jis tik turėjo potencialią galimybę kam nors tais ryšiais, kuriuos jūs pateikėte, galėjo ją perduoti, jeigu jis būtų gavęs leidimą ir susipažinęs su kokia nors informacija turėdamas tą leidimą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Daugiau nekartokite. Ar atsakysite?
D. JAUNIŠKIS. Pabandysiu atsakyti. Tiesą sakant, nežinau, kaip net atsakyti. (Juokas salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi…
D. JAUNIŠKIS. Aš nežinau, ar čia… Žinote, mes pateikėme informaciją sprendimų priėmėjams. Aš tik tokį dalyką iš principo galiu pasakyti, nes pagal įstatymą, jūs suprantate, kad ne VSD išduoda leidimus, o…
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas.
D. JAUNIŠKIS. …Seimo Pirmininkas. Ta informacija buvo pateikta. Mes matome pasekmes. Iš principo aš nelabai suprantu klausimo esmės departamento atžvilgiu ir… (Balsai salėje) Mes esame informacijos teikėjai. (Balsai salėje) Tiesą sakant, nelabai galiu atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi E. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas direktoriau, ačiū už jūsų pristatymą ir atsakytus klausimus.
Aš norėjau jūsų paklausti. Čia mes perėjome tikrai tokį labai sudėtingą ir chaotišką procesą tvirtinant gerbiamą M. Bastį Seimo Pirmininko pavaduotoju. Tik patvirtinus, sužinojome apie jūsų turimą informaciją, kurios pagrindu negalima jam suteikti leidimo.
Mano klausimas. Ar nebuvo galima to išvengti, nes, kaip ir jūs pats pastebėjote, šios diskusijos skaldo ir visuomenės vienybę, ir partijų susitarimą, ir kenkia valstybės reputacijai? Ar nebuvo galima to išvengti? Ar galbūt būtų galima kaip nors koreguoti tas skyrimo procedūras taip, kaip Amerikoje vadinamasis vetinimo procesas, kai gaunamas leidimas, gaunama informacija iš saugumo tarnybų ir tik tada pradedamas skyrimo procesas?
D. JAUNIŠKIS. Ačiū už klausimą, atsakysiu. Mes, kaip Saugumo departamentas, vadovaujamės dabar galiojančiais įstatymais ir tvarka. Iš principo aš manau, kad pakoregavus galima išvengti daug visokių dalykų, bet dabar yra tokia tvarka, kokia yra. Mes pateikiame tą informaciją sprendimų priėmėjams, pagal ją yra sprendžiama išduoti arba neišduoti leidimą. Žinote, aš nelabai norėčiau dabar svarstyti, kaip turėtų būti, jeigu būtų, bet, matyt, kad ką nors turbūt būtų galima koreguoti, kad mes išvengtume to ažiotažo, kuris dabar yra visuomenėje ir visur kitur. Aš manau, kad vertėtų pamąstyti, bet čia jau vėlgi ne mano galių klausimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Gentvilas. Ruošiasi V. Bakas. Primenu, kad klausimai turėtų atitikti užduotus raštu.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas direktoriau, ačiū už šios dienos atsakymus. Ačiū už pateiktą informaciją, kurios pagrindu Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl M. Basčio. Tačiau Seime nuo pat pradžių buvo kalbama, kad gal reikėtų atlikti platesnį tyrimą ne tik dėl M. Basčio. Jūsų šios dienos atsakymai lyg ir suponuoja tokį įspūdį, kad šiandien Seime esančių arba bent jau tarp tų, kurie yra gavę leidimą dirbti, nebūtų asmenų, dėl kurių būtų verta daryti tyrimą. Tačiau ar jūs nemanote, kad yra asmenų, dėl kurių vertėtų daryti tyrimą, nors tie asmenys nesikreipė leidimo dirbti su slapta informacija, jūs jų netikrinote ir šiandien dar nieko negalite pasakyti. Ar jūs būtumėte už tai, kad tyrimas būtų tęsiamas, plečiamas kitų Seimo narių atžvilgiu?
D. JAUNIŠKIS. Atsakau. Mes ir savo atsakymuose pasakėme, kad kol kas nematome jokio pagrindo. Jeigu toks dalykas atsirastų kaip pagrindas, tai, žinoma, reikėtų tirti. Aš nesu tikras, ar įsivėlę į tyrimus mes nepakenktume sau ir valstybei, mums reikėtų labai rimtai pasvarstyti. Žinote, pateikti tam tikrą informaciją dėl informacijos ribojimo aš negaliu.
PIRMININKAS. V. Bakas išsibraukė. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Saugumo departamento direktoriau, vienas iš klausimų, į kurį atsakėte, kur buvo klausiama, ar VSD turi duomenų, kad šios kadencijos Seimo nariai palaiko ryšius su asmenimis, minimais M. Basčio apkaltos procese, atsakėte, kad kažkokie epizodiniai ryšiai, matyt, yra, bet jie nekelia jokios grėsmės. Bet klausimas, ko gero, kyla iš to, kad keliolika, gal keletas Seimo narių labai jaudinasi dėl to, kad Lietuva, kaip jie sako, gali virsti policine valstybe, kad visi visur sekami. Jūs tiesiog paprastai ir aiškiai pasakykite, kokiu būdu politikas gali patekti į kontržvalgybinį tyrimą? Ką padaręs?
D. JAUNIŠKIS. Jeigu politikas neatsargiai arba turėdamas visas galimybes pasikonsultuoti, o Valstybės saugumo departamentas yra ta institucija, kur visada galima pasikonsultuoti esant įtarimams, daro tam tikrus veiksmus, kurie yra priešiški Lietuvos valstybei, ir tai paaiškėja, be jokios abejonės, yra Saugumo departamento pareiga tuos dalykus išsiaiškinti ir pateikti visuomenei, ir užkardyti, jeigu taip yra. Vėlgi departamentas yra institucija, į kurią galima visada kreiptis esant abejonėms.
Paskutiniu metu, tarp mūsų šnekant, kai mes atidarėme pasitikėjimo liniją, mes gauname labai daug pranešimų. Jų yra įvairių: yra ir visiškai absurdiškų, bet yra ir labai rimtų. Aš tiktai kviečiu, nebijokime tartis, nes iš principo yra daug grėsmių valstybėje, daug yra terpės ir pagrindo ateiti į departamentą ir pasikalbėti, mes visada tam esame atviri. Jeigu yra kokių nors abejonių, į mus gali kreiptis visi, ir Seimo nariai taip pat, žinoma, nes jie turi konstitucinę teisę tą daryti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas vadove, jūs savo atsakyme minėjote, kad yra keliolika Seimo narių, kuriems pagal pareigas, pagal teisės aktus privalu turėti leidimą dirbti su slapta informacija, bet jie net iki šiol nesikreipė, nors nuo kadencijos pradžios jau praėjo pusė metų. Turbūt jūs galėsite išvardinti tuos Seimo narius, jeigu po tam tikro laiko į jus oficialiai kreiptumės, čia turbūt nėra jokia paslaptis. Turbūt nenormali padėtis, kai šiuo aspektu nevykdomi teisės aktai. Mano vertinimu, Seimo narys arba turėtų atsisakyti tų pareigų, arba kreiptis dėl to leidimo.
D. JAUNIŠKIS. Aš paminėjau, yra 13 Seimo narių, kurie neužpildė klausimyno, kuriems priklauso pagal Seimo statutą. Aš labai tikiuosi, kad mes tuos klausimynus ateityje gausime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš noriu gal ir atsiprašyti jūsų už sugaištą laiką dėl raštu pateiktų klausimų, nes iš tikrųjų žinau, koks didelis jūsų užimtumas ir kokį svarbų darbą dirbate, bet ką darysi.
Vienas klausimas yra rimtas ir susijęs ir Seimo Pirmininkui, ir jums. Iš to, ką išgirdau ir girdžiu, man atrodo, kad labai reikalingi instruktažai, susitikimai su jumis frakcijose, kad visi Seimo nariai žinotų, ką daro Saugumo departamentas, kokios jo funkcijos, ką jisai gali, ko jis negali, kuo užsiima, kuo gali mums padėti. Ir galų gale, kaip mes, Seimo nariai, turėtume elgtis. Aš nuoširdžiai tokį pasiūlymą teikiu ir galėtų… Suprantu, kad laiko kainuos, bet vis dėlto būtų gerai.
O mano prašymas yra, gal jūs galėtumėte ponui P. Gražuliui savo telefoną duoti, kad jis tikrai žinotų, kaip balsuoti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pono M. Basčio atvejis yra vienetinis, tačiau mes jau labai ilgai nepasistatome atominių reaktorių. Ar nesusidaro jums toks vaizdas apskritai, kad tai, jog mes neturime savo atominės politikos, yra galimas Kremliaus sisteminio veikimo rezultatas?
D. JAUNIŠKIS. Dabar būtų labai sunku pakomentuoti, bet aš manau, kad matant ir Astravo atvejus, ir kitus, žinoma, negalėčiau paneigti šitų žodžių, bet…
PIRMININKAS. Dėkojame. Visi užsirašiusieji paklausė. Dėkoju direktoriui D. Jauniškiui už atsakymus.
Tęsiame posėdį. Posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Sveiki, kolegos. Tęsiame darbotvarkę.
15.27 val.
Etikos ir procedūrų komisijos 2017 m. gegužės 31 d. išvada „Dėl Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko veiksmų“ (dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ projekto Nr. XIIIP-759)
Kitas numatytas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-759(2). Į tribūną kviečiu Etikos ir procedūrų komisijos atstovą, kuris mus informuotų, ką nusprendė komisija.
Kadangi niekas neateina, leiskite… (Balsai salėje) Ai, ateina.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Etikos ir procedūrų komisija svarstė dėl Kaimo reikalų komiteto pirmininko A. Stančiko veiksmų ir nusprendė konstatuoti, kad Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas vienasmeniškai pasirašydamas ir įteikdamas Seimui raštą, kuriame buvo nurodyta kandidatūra į Nacionalinę sveikatos tarybą, nesilaikė Seimo statuto 55 straipsnio nuostatų.
Antras punktas. Rekomenduojame Kaimo reikalų komitetui nustatyta tvarka apsvarstyti kandidatūrą į Nacionalinę sveikatos tarybą ir sprendimą pateikti Seimui. Reikia pažymėti, kad iki mūsų išvados pateikimo Kaimo reikalų komitetas tą ir atliko.
Trečia – rekomenduoti Seimui iš naujo balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ projekto Nr. XIIIP-759 pateikimo stadijoje, Kaimo reikalų komitetui pateikus kandidatūrą Nacionalinei sveikatos tarybai pagal galiojančius teisės aktus.
PIRMININKAS. Dėkojame komisijos pirmininkei. Atsiklausiu iš karto Seimo narių, ar galime pritarti bendru sutarimu komisijos išvadai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Iš karto kviečiu A. Širinskienę, kuri pateiktų pateikimo stadijoje iš naujo.
15.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-759(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas, gavęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, vakar dienos posėdyje dar kartą svarstė Seimo nutarimo projektą dėl Nacionalinės sveikatos tarybos sudėties. Mes registravome antrąją redakciją atsisakydami įsigaliojimo termino. Pakeistai naujai redakcijai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame.
Motyvai dėl viso. Niekas nėra užsirašęs. M. Majauskas užsirašė. Prašau, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik norėjau pasitikslinti. Čia dabar pateikimo stadija?
PIRMININKAS. Pateikimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tai aš galiu klausti?
PIRMININKAS. Žinoma.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). O kieno klausčiau? Atsiprašau, pirmininke, aš norėjau pasitikslinti. Viešojoje erdvėje yra pateikta informacija, kuri yra tikrai labai prieštaringai vertinama, dėl profesoriaus A. Germanavičiaus kandidatūros atmetimo. Kaip suprantu, dar yra kreiptasi į papildomas institucijas dėl to, kad būtų įvertinta, ar pagrįstai jo kandidatūra buvo atmesta. Gerbiamas Arūnas tikrai yra labai aukštos profesinės kvalifikacijos žmogus, sukaupęs didelę patirtį. Kaip supratau, tikrai kyla daug klausimų, kodėl jo kandidatūra buvo atmesta.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai tikiu, kad jūs skaitėte teisės aktus, kurie nustato kompetencijos reikalavimus Nacionalinės sveikatos tarybos nariams, ir puikiai žinote, kad ponas A. Germanavičius pretendavo kaip nevyriausybinės organizacijos atstovas. Taip, šis klausimas buvo apskųstas Etikos ir procedūrų komisijai, komisija iš tiesų nematė Seimo nustatytų procedūrų pažeidimo.
O gerbiamasis A. Germanavičius tikrai yra puikus specialistas, net neabejotina, kad jis būtų patekęs, jeigu būtų deleguotas per Mokslų tarybą kaip mokslo institucijos atstovas, bet kaip nevyriausybinio sektoriaus atstovas jisai tiesiog neatitiko tokių reikalavimų. Taip, panaši situacija buvo ir su kitu žmogumi, kuris tikrai turėjo puikią mokslinę kvalifikaciją, bet teisės aktų nustatytų reikalavimų taip pat neatitiko. Mes tiesiog komitete laikomės to, ką nustato teisės aktai.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Taip pat niekas nenori paklausti. (Balsai salėje) Ai, A. Vinkus užsirašė. Prašau, Antanai.
A. VINKUS (LSDPF). Aš tik noriu balsuoti ir siūlau pasidžiaugti, kad kolegė pristatė Nacionalinę tarybą. Kuo greičiau mes patvirtinsime, tuo greičiau jie pradės dirbti, nes, vykdant dabartinę sveikatos reformą, ypač svarbus Nacionalinės tarybos sprendimas, žodis ir verdiktas kai kuriais klausimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš? Niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu ar balsuojame? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume šiam įstatymo projektui, atsiprašau, Seimo nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 13. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Kiek žinau, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubos tvarką. Atsiklausiu Seimo narių: ar galime svarstyti toliau? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
Pereiname prie svarstymo stadijos. Klausti ir diskutuoti niekas nėra užsirašęs. Dėl motyvų taip pat niekas nėra užsirašęs. (Balsai salėje) Kadangi vienas straipsnis, tai dėl viso nutarimo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dabar balsuojame dėl viso nutarimo. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuokite kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102: už – 89, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymo projektui po svarstymo, atsiprašau, Seimo nutarimo projektui pritarta. Priėmimas. (Balsai salėje) Atsiprašau, nutarimas (projektas Nr. XIIIP-759(2) priimtas. (Gongas)
15.36 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-767 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 27 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-767. Pranešėjas – viceministras Č. Mulma.
D. URBONAS. Gerą dieną, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą. Šio įstatymo projektu siekiama užtikrinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo atitiktį Europos Sąjungos teisei. Pagal Europos Sąjungos direktyvą yra nurodoma, kad kai yra sustabdomas leidimas dalyvauti eisme transporto priemonei dėl to, kad ji yra neatlikusi techninės apžiūros, kai pasibaigia tos priežastys, transporto priemonei vėl leidimas yra išduodamas be papildomų registravimo procedūrų, o pagal dabar galiojantį įstatymą yra numatyta po 180 dienų, jeigu tos priežastys nepašalinamos, transporto priemonė išregistruojama, tam, kad jį grįžtų į eismą, gautų leidimą dalyvauti eisme, ji turėtų būti iš naujo užregistruojama. Taigi, projektu siūloma atsisakyti šio teisinio reguliavimo ir numatyti, kad transporto priemonė, nepaisant termino, vėl gauna leidimą dalyvauti eisme tada, kai pasibaigia tos priežastys, dėl kurių buvo sustabdytas tas leidimas.
Įstatymo projekte atsiranda keletas naujų sąvokų dėl motorinės transporto priemonės leidimo dalyvauti viešajame eisme panaikinimo ir sustabdymo.
Esame gavę pastabų iš Seimo Teisės departamento, joms pritarėme. Manome, kad ydos, įstatymo projekto trūkumai gali būti pakoreguoti, ištaisyti svarstymo Seimo komitetuose metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori paklausti J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, čia aš, jeigu… Noriu paklausti. Kaip čia taip atsitiko, kad tas pats mano įregistruotas įstatymo projektas… pataisos, įregistruotos šių metų vasario 14 dieną, po pateikimo priimtos Seime, buvo paprašyta Vyriausybės išvados, nebuvo svarstomos toliau, tuo tarpu jūs tokį patį iš principo užregistravote gegužės 26 dieną? Tai kokios priežastys?
D. URBONAS. Į šitą klausimą negaliu atsakyti, nes nesu matęs to jūsų projekto.
PIRMININKAS. Prašau, E. Gentvilas dar nori kažką pasakyti dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Klausimas posėdžio pirmininkui ir pristatančiajam. Parašyta, kad pristato Č. Mulma.
D. URBONAS. Aš atsiprašau, prisistatau: aš – Darius Urbonas, vidaus reikalų viceministras.
E. GENTVILAS (LSF). Tai dėl protokolo labai svarbu.
D. URBONAS. Č. Mulma negalėjo dalyvauti.
PIRMININKAS. Gerai.
D. URBONAS. Aš posėdžio pirmininkui…
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Mažeika.
D. URBONAS. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų nežinau, į ką dabar kreiptis, bet kreipiuosi į pranešėją. Norėčiau paklausti, koks likimas bus tų transporto priemonių, kurių dalyvavimas eisme šiandien yra sustabdytas, lyg ir panaikinti jų registracijos pažymėjimai? Pagal seną tvarką jie turėtų lyg ir iš naujo registruotis, taip? Ar jiems galios dabar nauja tvarka prasitęsus draudimą? Kaip paprasti žmonės turės tvarkyti šituos reikalus?
D. URBONAS. Matote, jeigu transporto priemonė yra išregistruota, ji turės būti užregistruota iš naujo. Čia kalbama apie tokius atvejus. Jie nepateks, reikės užregistruoti. (Balsai salėje) Reikės užregistruoti tas, kurios dabar išregistruotos, po įstatymo įsigaliojimo reikės užregistruoti.
PIRMININKAS. Klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žinome, Lietuvoje eismo saugumo situacija Europos šalių kontekste nėra pati blogiausia, bet toli gražu ne geriausia. Mes net viduriuko nepasiekiame. Sakykite, ar ta naujesnė tvarka su leidimais dalyvauti viešajame eisme pagerins eismo saugumo situaciją, turint galvoje, kad Lietuvos lengvųjų automobilių parkas pakankamai senas, vidurkis 15 metų, kad Lietuvoje tradiciškai iš jau nepataisomų mašinų, kurios netinka viešajame eisme, iš trijų sulipdoma viena ir paleidžiama į viešąjį eismą? Ar čia tikrai mes ta kryptimi einame?
D. URBONAS. Iš tikrųjų, mūsų įsitikinimu, saugiam eismui įtakos neturėtų turėti, o atvirkščiai, mažinti administracinę naštą ir transporto priemonių valdytojų finansinę naštą. Kalbant apie tokias transporto priemones, kurios negali dalyvauti eisme, tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra numatyta, kad tos transporto priemonės, kurios pagal Atliekų įstatymą pripažintos kaip atliekos ir negali dalyvauti eisme, eksploatuojamos, naudojamos, išregistruojamos visam laikui. Tą informaciją registras gauna tiek iš draudėjų, tiek iš užsienio partnerių. Manau, tokių transporto priemonių, kurios techniškai negali dalyvauti eisme, dėl tų priežasčių, kurias įvardinote, nebus užregistruotos ir nedalyvaus.
PIRMININKAS. Kitas turėtų klausti S. Jovaiša, tačiau jo nematau. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. (Aš čia, kur pirmas klausė, tai dabar paskutinis į tą pačią pusę.) Noriu pratęsti K. Mažeikos klausimą, nes iš esmės irgi įdomu. Jau yra dabar išregistruotos transporto priemonės, ar ministerija svarstė tokią galimybę, kad automatiškai vėl būtų įregistruota, ar nėra galimybių sugrąžinti transporto priemones, ar mes svarstymo metu galėsime pasiūlyti tokius siūlymus ir ar būtų pritarimas? Ar tam yra kažkokių techninių priežasčių, dėl kurių mes negalime to padaryti?
D. URBONAS. Dėl to, ar buvo svarstyta, negaliu atsakyti, nes nedalyvavau rengiant šitą įstatymo projektą. Galbūt toks variantas galėtų būti svarstomas ir diskutuojama dėl jo, svarstant komitetuose įstatymo projektą. Kalbant apie transporto priemonės grįžimą į eismą, leidimo atnaujinimą dalyvauti eisme, viskas vyktų tiesiog automatiškai. Greičiausiai techninių kliūčių, kalbant apie išregistruotų transporto priemonių, jeigu tai būtų priimta, matyt, nebūtų.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėkoju pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Nepaisant to, kad šitas įstatymo projektas rodo tam tikrą Vyriausybės galbūt neįgalumą, kai savinasi Seimo narių parengtus projektus, iš principo pritariu šitam įstatymo projektui. Manau, kad šio įstatymo projekto pataisa, kai nebus imperatyviai išregistruojama savininkų transporto priemonės vien dėl to, kad nėra draudimo, tai palaikau ir kviečiu kolegas už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėl pačios idėjos tikrai nesu prieš, bet kadangi tai yra kaip ir pavogtas įstatymo projektas dėl Vyriausybės neįgalumo, ką gerbiamasis kolega pasakė, tai reikėtų preventuoti tokią vagystę. Gal nebausti, netaikyti baudžiamosios atsakomybės, bet prevencija turi būti.
PIRMININKAS. Dėkojame už replikas. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto. Kas palaikote šį įstatymą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nenumatyta. Siūlymų taip pat negirdžiu. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti III (rudens) Seimo sesijoje.
Matau, replikos po balsavimo dar nori A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Aš atsiprašau, bet prašau jūsų, balsuojant dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo, mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsas už, protokole įrašysime. Vytautas Landsbergis, atsiprašau, Gabrielius.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Visada malonu, kol kas dar Gabrielius. Ateitis parodys. Iš tikrųjų su tuo pačiu iššūkiu susidūriau, ne tą mygtuką paspaudžiau. Mano balsą prašau skaičiuoti už.
PIRMININKAS. Įtrauksime. Dėkui.
15.46 val.
Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4638 (pateikimas)
Kitas klausimas – Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4638. Pranešėjas – D. Urbonas.
D. URBONAS. Šiuo įstatymo projektu siekiama tobulinti teisinį reglamentavimą bei keisti rinkimų kampanijos praktiką, kai rinkėjai dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose, arba balsuoti už ar prieš vieną ar kitą kandidatą. Praktiškai taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus asmenų rinkimų teisėms, formuojama praktika, kai pats rinkėjų papirkimas savaime dar nereiškia nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje, padarymo. Kaltininką pripažįstant kaltu padarius minėtą nusikaltimą, būtina nustatyti, kad papirkdamas rinkėjus taip trukdė rinkėjams realizuoti savo teisę rinkti, t. y. reikia nustatyti ir įrodyti, kad padaryta įtaka rinkėjui paveikė rinkėjo valią, todėl jis balsavo kitaip, negu norėjo. Pagal teismų praktiką trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę yra tada, kai paperkant ar naudojant psichinę prievartą arba apgaulės būdu tokią teisę turinčiam asmeniui fiziškai neleidžiama pasinaudoti ar šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas.
Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas numatyti baudžiamąją atsakomybę už siekį daryti įtaką rinkėjui, rinkėjams ar asmeniui, asmenims, turintiems teisę būti renkamiems. Siūlomos normos dispozicijoje nelieka trukdymo sąlygos, o tai reiškia, kad nebereikės nustatyti ir rodyti, kad padaryta įtaka rinkėjui paveikė jo valią, ir atsakomybė asmeniui bus taikoma bei nusikaltimas bus laikomas baigtu, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui pavyko sukliudyti asmeniui įgyvendinti jo valią, ar ne.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų teisingas įstatymas, tik visada problemų susilaukiame su įgyvendinimu. (Aš nuo jūsų kairėje pusėje, pačioje apačioje.) Problemų susilaukiame su įgyvendinimu. Turbūt ne vienas pavyzdys rodydavo, kai tie žmonės, kurie papirkti, paprasčiausiai tampa nepapirkti, kadangi papirkėjai su jais susitaria. Toks atvejis yra buvęs ne vienas Utenoje, po to apkaltina tarpininką, papirkėją, kad jis neva keršijo. Keršijo tam, kurį papirkinėjo, keršijo kandidatui, neva kad jis nukentėtų. Iš tikrųjų ar nemanote, kad reikėtų kažkaip reglamentuoti visą tą sistemą ir supaprastinti įrodymus dėl papirkimo. Ačiū.
D. URBONAS. Jeigu kalbant apie įrodinėjimą, tai nėra Baudžiamojo kodekso kaip materialinės teisės akto keitimo, Baudžiamojo proceso kodekso kaip procesinio teisės akto pakeitimas. Kalbant apie tą paprastinimą, apie kurį kalbate, būtent šiuo pasiūlymu ir siekiama supaprastinti įrodinėjimą. Šiuo atveju sudėtis tampa formali, užtenka siekti papirkti. O formuluotė… Tuo požiūriu tikrai įstatymo projektas supaprastina galimybę įrodinėti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Balsavo 89: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Niekas ir nesiūlo. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti trečioje Seimo sesijoje.
15.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 115, 227, 376, 379, 393, 396, 401, 415, 417, 427, 428, 440, 464, 481, 482, 483, 484, 485, 488, 494, 573, 589, 595, 602, 610, 611, 681, 683, 685, 686 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 3961 ir 4131 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-774ES ir Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-775 (pateikimas)
Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 115, 227, 376, 379, 393, 396, 401, 415, 417, 427, 428, 440, 464, 481, 482, 483, 484, 485, 488, 494, 573, 589, 595, 602, 610, 611, 681, 683, 685, 686 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 3961 ir 4131 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-774ES. Pranešėjas – viceministras D. Matuiza. Pateikimas. Gal galite pateikti abu projektus?
D. MATUIZA. Laba diena. Kadangi pateikiamų pakeitimų paketas ganėtinai didelės apimties, tai pristatysiu sugrupuodamas.
Pirma pakeitimų grupė parengta siekiant patikslinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – teisinį reguliavimą. Administracinių nusižengimų kodekso projekte siūloma atsisakyti tų teisių, kurios susijusios su profesine, darbine, ūkine, komercine veikla, atėmimo reglamentavimo. Tokių teisių atėmimas, jo pasekmės, grąžinimo klausimai būtų sprendžiami vadovaujantis konkrečią veiklos sritį reguliuojančiais teisės aktais.
Taip pat turiu pasakyti, kad Teisingumo ministerija 2015 metais atliko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – reglamentavimo ir taikymo stebėseną, kurioje, remiantis institucijų pateikta informacija, nustatyta, kad nuo 2011 metų iki 2015 metų pirmo pusmečio nė karto nebuvo taikytas minėtų specialiųjų teisių atėmimas pagal tuo metu galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.
Antra pakeitimų grupė parengta siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente ir direktyvose nustatytus reikalavimus, kuriais būtų numatyta administracinė atsakomybė už nepranešimą kompetentingai institucijai apie įvykusius transporto įvykius, už reikalavimų vertinti eismo saugos rekomendacijas, kurios pateikiamos atlikus transporto įvykių tyrimą, nesilaikymą, už transporto įvykių tyrimo metu gautos informacijos konfidencialumo reikalavimų nesilaikymą, už reglamente numatytų reikalavimų dėl orlaivyje esančių asmenų ir prekių sąrašų parengimo ir pateikimo nesilaikymą.
Trečioji pakeitimų grupė parengta atsižvelgus į Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento pasiūlymus išplėsti administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose – taikymo atvejus, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą renginių metu. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 481–485 straipsnius, 488 ir 494 straipsnius, numatant, kad už šiuose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – draudimas lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose.
Ketvirta pakeitimų grupė parengta siekiant numatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną – atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl kliudymo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ir nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymo ir dėl valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimo.
Penktoji pakeitimų grupė parengta siekiant ištaisyti teisinio reguliavimo teisės technikos klaidas ir atlikti kitus techninio pobūdžio patikslinimus.
Taip pat siūloma pakeisti Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 31 straipsnį, siekiant suderinti šio įstatymo nuostatas su Administracinių nusižengimų kodekso projekte siūlomu reguliavimu.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jus nori paklausti V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, taisomos klaidos projekto, kuris parlamente buvo svarstomas dalyvaujant visoms institucijoms, vadovaujančioji turbūt buvo Teisingumo ministerija, ir šis įstatymo projektas Lietuvoje veikia nuo Naujųjų metų. Ar ne per daug klaidų? Ir ar Teisingumo ministerija neįžvelgia šitų rizikų, teikdama išvadas Vyriausybei?
D. MATUIZA. Ar per daug, ar ne per daug, neatsakysiu, bet aš manau, kad praktikoje pradėjus taikyti šias įstatymo nuostatas iškilo tam tikri klausimai ir mes, bendradarbiaudami su praktikais, atsižvelgdami į jų pasiūlymus, reagavome ir dabar keičiame tas nuostatas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Tai kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 84, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymo projektui pritarta.
Dėl projekto Nr. XIIIP-774 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra. Dėl projekto Nr. XIIIP-775 pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti trečioje Seimo sesijoje.
15.57 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-777, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-778 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-777. Pranešėjas – viceministras G. Jeglinskas. Gal galite abu pristatyti iš karto?
G. JEGLINSKAS. Laba diena, gerbiamas Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio papildymo įstatymo projektus.
Esmė – siekiama palengvinti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslams procedūras. Mes siekiame trijų pagrindinių tikslų.
Pirma, nustatyti, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis krašto apsaugos ir valstybės sienos apsaugos tikslams naudojamose teritorijose būtų leidžiama antros, trečios grupės miškuose.
Antras esminis tikslas – siūloma nustatyti, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis antros ir trečios grupės miškuose leidžiama ir tokiu atveju, jei atitinkamų objektų statyba ar teritorijų formavimas yra nenumatytas bendruose planuose.
Trečias esminis tikslas yra nustatyti, kad piniginė kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būtų nemokama tais atvejais, kai yra įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.
Tai yra tokie pagrindiniai trys aspektai, esminiai tikslai. Tikimės greito šio įstatymo svarstymo ir priėmimo. Jei turite klausimų, diskusijų, komentarų, prašom klausti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasiteirauti. Panašus įstatymo projektas buvo registruotas prieš dvi savaites, lygiai tas pats straipsnio pakeitimas. Tuomet Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nurodė, kad tai galimai prieštarauja Konstitucijai. Šį kartą lygiai taip pat nurodoma, nurodomas Konstitucijai galimai prieštaraujantis straipsnis. Sakykite, anas įstatymo projektas buvo sustabdytas, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė iš tikrųjų prieštaravimą Konstitucijai konkrečiai dėl miškingų savivaldybių, kurios norėtų miško žemę paversdamos kitos paskirties žeme nemokėti kompensacijų. Sakykite, ar galėtumėte logiškai paaiškinti, kuo krašto apsauga skiriasi nuo žemės turto grąžinimo gyventojams ir kodėl turėtume patikėti, kad čia yra aukštesnis prioritetas negu žemės reformos užbaigimas? Dėkoju.
G. JEGLINSKAS. Ačiū už klausimą. Manau, kad nacionalinis saugumas, krašto apsauga yra esminiai prioritetai, kurie nustatyti ir Konstitucijoje, manau, apie tai suprantama tiek Seime, tiek ir visuomenėje. Esmė yra ta, kad krašto apsauga… Mes kalbame ne apie visas savivaldybes, kalbame apie karines teritorijas, kuriose dėl tam tikrų įstatyminių apribojimų mes negalime vystyti infrastruktūros. Iškirsdami miškus, mokėdami kompensaciją mes realiai panaudojame tuos 2 %, kuriuos mes įsipareigojome NATO ir patys sau skirti šalies gynybos pajėgumui. Tie pinigai vėlgi plaukia iš kišenės į kišenę. Čia nekalbame, kad nereikia nekompensuoti, nekalbame apie visus krašto apsaugos projektus, mes kalbame apie ypatingos svarbos projektus.
Mes turime NATO karius, kuriuos mes patys kviečiame, norime, kad jie atvažiuotų čia, kad jie padidintų šalies saugumą ir atgrasymo pajėgumus. Kad sukurtume jiems tas galimybes, turime investuoti. Tas investavimas yra per infrastruktūras kariniuose daliniuose. Iš tikro, manau, jeigu kalbame apskritai, galbūt yra koks nors prieštaravimas pačiai Konstitucijai, bet išskiriant krašto apsaugą ir prioritetus, kurie yra šioje Vyriausybėje, šiame Seime ir atspingi šių dienų realijas, aš manau, yra logiškas žingsnis norint padidinti šalies saugumą. Tai toks mano atsakymas būtų.
PIRMININKAS. Kitas klausiantis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau pasiteirauti, panašus klausimas. (Čia, toje pačioje, matote.) Norėčiau pasiteirauti, kiek plačiai gali būti taikomas tas ypatingos svarbos reikalas? Ar nemanote teikti pataisas ir galbūt viską organizuoti kaip tam tikrą nuomonę? Nieko pastovaus nėra, aš netikiu, kad bus kokie nors kapitaliniai statiniai kurioje nors vietoje, ar neįmanoma kitos formos ieškoti?
G. JEGLINSKAS. Kaip apibrėžti tą ypatingą svarbą? Dabar labai aiškiai žinome, kad tai yra su NATO pajėgų atėjimu susiję projektai, t. y. Rukla, Pabradė, kiti daliniai, kuriuose mes privalome plėsti infrastruktūrą. Dėl kitų būdu aš nežinau. Vienas dalykas, dažniausiai dėl ko mes norime iškirsti mišką, paruošti aikšteles. Tie patys vokiečiai, kurie vadovauja kaip framework, šalis EFP, patys pasistato pastatus, jie patys atsiveža konteinerius ir kitaip įsirengia. Vienintelio, ko jie mūsų prašo, paprasčiausiai paruošti aikšteles, kad tas miškas būtų iškirstas greitai ir nereikėtų keisti bendrų planų, kad būtų užtikrintas greitis.
Aš manau, tai yra ganėtinai paprastas sprendimas ir reikia įvertinti, kas yra ypatingos svarbos objektai. Manau, kad diskusijose Seime galima apibrėžti tą apibrėžimą tiksliau ir eiti nuo to taško.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, truputį ne taip, ką jūs aiškinate. Pabandysiu paaiškinti, kad Seimo nariai suprastų. Praėjusios kadencijos Seimas pataisė Miškų įstatymą, jeigu reikalinga, sakysim, karinėms reikmėms iškirsti mišką. Tai buvo padaryta Pabradėje: iškirto 500 hektarų, sumokėjo pinigus į miško plėtros biudžetą, t. y. tai, ką po to miškininkai atsodino, ir viskas gerai. Dabar jūs atleiskite, apanglėjote iki to, kad jūs sakote: leiskite mums iškirsti miško už 13 mln., bet mes nemokėsime nė vieno cento, t. y. nebus atsodintas miškas, ką jūs iškirsite. Visos struktūros – ar savivaldybėms reikia pratęsti kapinių plėtrą – visos moka. Jūs dabar su savo biudžetu sakote: ne, mes nemokėsime. Atsiprašau, kodėl jūs taip elgiatės? Konstitucinis Teismas pasakė, kad miškas yra vienas iš svarbiausių objektų, o jūs dabar kirsite ir neatsodinsite.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Koks reikalas?
G. JEGLINSKAS. Ačiū už klausimą. Reikalas, aš manau, tas, kad krašto apsaugos prioritetas – mes įsipareigojame skirti 2 % biudžeto krašto apsaugai ir mes tą darome. Bet tie paskirstymai, tos alokacijos, kurios paskirstomos krašto apsaugai, yra gynybos pajėgumų plėtrai, karių rengimui, infrastruktūros plėtrai. Miškai, miškų atkūrimas, miškų sodinimas nėra to dalis. Aš manau, kad kalbant… (Balsai salėje) Čia paprasta logika, kaip aš matau.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mano klausimas sutampa su prieš tai kolegų užduotais klausimais, bet norėjau tik paklausti. Tai yra labai dideli miškų plotai, beje, ir Pabradės poligonui išplėsti iškirsta 500 hektarų miško. Kodėl neatsižvelgiame į Konstitucinio Teismo sprendimą, kad keičiant miško paskirtį turėtų būti vienodomis sąlygomis jis atsodinamas. Galbūt į klausimą dėl kompensavimo į biudžetą galima atlaidžiau pasižiūrėti, nes krašto apsauga – taip, yra svarbus objektas, tačiau atsodinti mišką kitoje vietoje… Aš manyčiau, kad mes turėtume taip pat atsižvelgti į tai ir nedaryti išimčių, lygindami su kitais, kuriems yra daromos išimtys keisti miško paskirties žemę.
G. JEGLINSKAS. Ačiū už klausimą. Iš principo mes sutinkame su šia pozicija, bet yra toks klausimas, kad mes turime įvykdyti infrastruktūros reikalavimus ganėtinai greitai. Kai iškertame miškus eidami normaliomis procedūromis, tas užtrunka labai ilgai, bendro plano keitimas yra ypač ilgas. Sąjungininkai nelaukia, NATO įsipareigojimai nelaukia ir tas Varšuvos susitarimas, valstybinės reikšmės susitarimas, įvyko spalio mėnesį. Po trijų mėnesių EFP jau buvo Lietuvoje, jiems buvo reikalinga tam tikra infrastruktūra. Tai mes čia irgi atsidūrėme tokioje situacijoje.
Dėl kompensacijų išmokėjimo, tai vėlgi atsakymas būtų toks pat. Gynybos biudžetas yra gynybos reikmėms. Jeigu mes planuodami galime rasti tuos finansus, aš norėčiau paminėti, yra Bendrų miško reikmių finansavimo programos lėšos arba galima perskirstyti valstybės biudžeto lėšas pagal aktualius lėšų poreikių prioritetus, tada turbūt būtų toks žingsnis. Bet mes prašytume, kad tiems ypatingos svarbos objektams miškų iškirtimas nebūtų laikomas kompensuotinu, bent krašto apsaugai.
PIRMININKAS. Klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau, kad patikslintumėte. Po šio įstatymo straipsnio pataisos, koks miško plotas hektarais patenka?
G. JEGLINSKAS. Dėl pakenkimo nesu tikras, kad tai pakenkimas. Dabar neturiu skaičių, kiek buvo iškirsta. Čia kalbama ir apie iškirstą, ir apie ateities projektus, kurie vyksta. Aš neturiu skaičių, atsiprašau, galėsime pateikti jums, jeigu norite.
PIRMININKĖ. Kitas klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš suprantu, kad krašto apsauga tikrai yra labai svarbi sritis ir todėl finansavimas krašto apsaugai yra nuolat didinamas. Tačiau jūs siūlote išimtį, kad nereikėtų tų 13 mln. mokėti į nacionalinį biudžetą, o savivaldybės, norėdamos nutiesti kelią ar išplėsti gyvenamųjų namų kvartalą, kurių miškingumas yra per 50 %, privalo mokėti. Prašom pasakyti, ar tie 13 mln. krašto apsaugai yra tokia nepakeliama suma, kad jūs norite daryti išimtį, ir ar tie procentai, skiriami krašto apsaugai, padidėtų iki tos sumos, dėl kurios prašote išimties? Ačiū.
G. JEGLINSKAS. Čia yra klausimas, aš žinau, jis daug kur figūruoja: kodėl krašto apsauga, turėdama sąlyginai didelį biudžetą, negalėtų pakelti šios naštos? Mes susiduriame su dabarties situacija, realybė yra tokia, kad pastarieji 15 metų, kai mes buvome pasižadėję, kad mokėsime 2 % gynybai, mokėjome 1, 1,2 %. Ta duobė yra 4 mlrd. eurų nominalia suma. Mes apskaičiavome, kiek buvo nesumokėta, jeigu mes būtume mokėję 2 %. Ką reiškia tie 15 metų neinvestavimo, gynybos pajėgumų nedidinimo? Tai reiškia, kad viskas yra pasenę, viską reikia atnaujinti – atvyksta 1 tūkst. 200 NATO karių. Šauktinių kariuomenė, kuri yra absoliuti būtinybė… Šaukimo atkūrimas yra absoliuti būtinybė. Turime 4 tūkst. šauktinių. Krašto apsaugos sistemos finansiniai aspektai yra… Mes labai džiaugiamės, mes džiaugiamės politine parama mūsų tikslui, bet iš tikro viskas yra suplanuota iki 2020 metų iki euro, kiek yra išlaidų. Todėl iš tikro mes nemanome, kad čia mes esame kokie nors išskirtiniai, bet šiuo metu mes darome teisingus žingsnius užtikrindami Lietuvos saugumą. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausti laikas baigėsi.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Man atrodo, mes čia dėl dviejų įstatymų, tai galėjome dar šiek tiek paklausti likusieji. Iš principo, kolegos, aš pritarčiau pateiktiems pasiūlymams. Aišku, gal dėl tų mokėjimų Krašto apsaugos ministerija galėtų ir nusileisti, nes čia nebūtų priešpriešos su kitomis institucijomis, pinigai yra nemaži. Aš norėjau dar paprašyti patikslinti vieną dalyką. Mes ten išbraukiame karines teritorijas ir rašome kariniams tikslams. Aš manau, kad apibrėžimuose teritorijų, skirtų tiems tikslams, anksčiau nebuvo. Reikia pasižiūrėti, ar kur nors kitur nereikėtų pataisyti formuluočių. Iš principo aš kviečiu pritarti. Matyt, kad komitetuose bediskutuodami pataisysime, jeigu reikės, ir galbūt dar šią sesiją galėtume priimti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, miškas buvo svarbus Lietuvos krašto gynybai, ir mes žinome Lietuvos partizanų istoriją. Čia galima pradėti nuo to, kad iš tikrųjų miškas yra vertybė visos Lietuvos ir kartu krašto apsaugos gynybos. Negalima sakyti, kad, pasisakydami prieš šitą įstatymo projektą, mes pasisakome prieš ką nors kita. Yra nuosekliai didinamas finansavimas krašto apsaugai, bet reikia vadovautis ir lygiateisiškumo principu. Jeigu savivaldybėms neleidžiama vykdant savo ūkines funkcijas ar grąžinant žemę gauti išimčių dėl kompensavimo, kad nemokėtų šito, kodėl krašto apsauga, kurios finansavimas yra milžiniškais tempais didinamas (jokiai kitai sričiai šioje valstybėje taip greitai nedidėja), turi gauti šitas išimtis? Aš labai kviečiu pasižiūrėti į tai, kad krašto apsauga iš tikrųjų gauna pinigų, mes esame už tai, kad plėstųsi bazės, atvažiuotų užsienio sąjungininkai į mūsų šalį, bet turi būti adekvati kompensacija ir už valstybinių išteklių panaudojimą. Tad kviečiu iš tikrųjų nepadaryti išimties arba ją taikyti visoms savivaldybėms ir kitiems subjektams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 49, prieš – 3, susilaikė 24. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dėl abiejų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti III Seimo sesijoje. (Balsai salėje)
L. Kasčiūnas dar nori.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėtų būti pagrindinis svarstant šitą reikalą. (Balsai salėje) Kaip kuo čia dėtas? (Balsai salėje) Prie kariuomenės, prie visko, prie priimančiosios šalies statuso. Mielieji, taigi čia įstatymas, kuris tikrina galimybes mums pritraukti čia sąjungininkus. Istoriniai sprendimai, o jūs čia dabar… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos!
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ne apie tai kalba… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, jūsų pozicija, ar dar atsirastų Seimo narių, kad palaikytų?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Be abejo, pažiūrėkite į mus, aišku, kad palaikytų.
PIRMININKAS. Tada kviečiu balsuoti. Kas už? (Balsai salėje) Prašau. Dar A. Salamakinas norėtų.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Mielieji, baikite siūlyti pažeisti Statutą! Statute aiškiai parašyta, kad miškų klausimais yra Aplinkos apsaugos komitetas. Čia nieko bendro neturi su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, nes ir dabar leidžiama kirsti mišką. Čia yra klausimas tik apie kompensaciją! Praeitoje kadencijoje buvo priimtas sprendimas, kad jeigu reikia, kirskite, bet sumokėkite kompensaciją. Dabar jie nori nemokėti kompensacijos – čia tik yra. Todėl klausimas turi būti tiktai Aplinkos apsaugos komiteto jurisdikcijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas būtų pagrindinis, balsuoja už, kas paliktų, kaip prieš tai nusprendėme, balsuoja prieš. Balsuojame! (Triukšmas salėje)
Už balsavo 31, prieš – 47. Paliekame taip, kaip buvo – pagrindinis komitetas Aplinkos apsaugos komitetas.
Prašau. Dar S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, kadangi toks pats Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo projektas su 47 narių parašais buvo įvardintas kaip pažeidžiantis konstitucinę doktriną įstatymas, aš labai norėčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas irgi pasižiūrėtų šį projektą. Tuo labiau kad Teisės departamentas mini Konstituciją, kad negalima taikyti išimčių. Aš labai norėčiau, kad papildomu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Taip, paprašysime išvados.
Kitas darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje)
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip pat norėčiau repliką. Turiu pasiūlymą, kad Aplinkos apsaugos komitetas, prieš svarstydamas šitą klausimą, gautų išsamų brifingą iš Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, iš Krašto apsaugos ministerijos, kad jie turėtų tą pačią informaciją, kokia yra situacija ir kodėl toks yra Krašto apsaugos ministerijos siūlymas, nes man norisi, kad žmonės žinodami balsuotų. Lygiai taip pat, kaip ir frakcijoms. Taip, kaip prašiau VSD, taip ir frakcijoms būtų gerai susipažinti, kokia situacija bent jau artėjant „Zapad-2017“. Aš tikiuosi, kad tų žmonių, kurie šiandien priešinasi, iki svarstymo pabaigos, iki priėmimo neliks, kai jie sužinos tą informaciją, ir turbūt nebus iniciatyvų atsiprašyti…
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto…
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Palaukite! Atsiprašyti sąjungininkų – žinot, mes negalime jūsų greitai priimti čia, nes mes turime problemų su miškų reikalais. Nenorėčiau, kad į tai išvirstų.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Manau, komitetų pirmininkai tikrai susitars, kaip pasidalinti svarbia informacija.
16.18 val.
Seimo savaitės (2017-06-12–2017-06-16) – 2017 m. birželio 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkė
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – savaitės, prasidedančios birželio 12 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, kitą savaitę mes turime du plenarinius posėdžius, dvi Seniūnų sueigas. (Balsai salėje) Pritariate ar ne? Toliau turime daug svarbių klausimų, yra daug pristatomų ministerijų projektų. Vėl grįžtame prie Vaiko teisių, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, Lygių galimybių kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Toliau nemažai projektų pristato SRDK, toliau Krašto apsaugos ministerijos daug projektų, aibė projektų. Toliau Vidaus reikalų ministerijos projektai, atskirų Seimo narių projektai, Kultūros ministerijos vienas projektas dėl autorinių teisių ir visa kita, ką jūs matėte pateiktoje programoje.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš ne paklausti noriu, aš noriu tiktai atkreipti dėmesį. Praeitą savaitę mes po pateikimo pritarėme Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo įstatymo projektui. Dabar besvarstant komitetuose ir per klausymus iškilo problema ir įregistravome dar keturis lydimuosius įstatymų projektus, kurie, būtų neblogai, kad pasivytų. Aišku, šiandien dar nėra Teisės departamento išvados dėl tų projektų, bet jeigu jinai ketvirtadienį atsirastų, tai norėčiau, kad įtrauktumėte nuo projekto Nr. XIIIP-820 iki Nr. XIIIP-823, keturi projektai. Būtų gerai, kad jie pasivytų pagrindinį projektą ir būtų priimti dar birželio mėnesį. Tik atkreipiu dėmesį.
V. PRANCKIETIS. Gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gal klausimas nesusijęs tiesiogiai su kitos savaitės darbotvarke, bet apskritai su mūsų darbu. Gal galite ką nors pasakyti, aiškiau paaiškinti, kas mūsų laukia, kaip dirbsime liepos mėnesį, ar bus sesijos pratęsimas, ar ne?
V. PRANCKIETIS. Tikėtina, kad iki liepos 6 dienos pratęsime, kad porą posėdžių dar turėsime.
PIRMININKAS. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, ar bus įtrauktas, galbūt aš nematau, šiandien nebaigtas svarstyti Poveikio aplinkai vertinimo?..
V. PRANCKIETIS. Taip, turime pabaigti, jis yra įtrauktas kaip priėmimas, bet svarstymas turės būti baigtas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aišku, ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, jūs esate kalbėjęs apie mokesčių klausimus ir išreiškęs poziciją, jog mokesčių klausimai galėtų būti priimti jau birželio mėnesį. Ar mes galime tikėtis ateinančią savaitę sulaukti mokesčių reformos pateikimo? Kada jūs numatote tų klausimų svarstymą Seime?
V. PRANCKIETIS. Mes turime šių klausimų sulaukti iš premjero, iš ministerijos. Dar nėra kitą savaitę.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausimų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu ir patvirtinti darbotvarkę? Ačiū, pritarta.
V. PRANCKIETIS. Dar noriu pakviesti, 14 dieną bus daug renginių, maloniai kviečiu dalyvauti ir tuose renginiuose.
16.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-825 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-825. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Manau, kad tai paskutinis mūsų šiandien svarstomas Seimo nutarimas. Socialdemokratų frakcija vietoj A. Palionio, kadangi jis tapo seniūnu, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju pasiūlė A. Butkevičių. Tokiam pasiūlymui pritarė Biudžeto ir finansų komitetas savo sprendimu, ir prašome Seimo patvirtinti, kad A. Butkevičius yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų – taip pat. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Balsuojame. Priėmimo stadija. Ar pritariate projektui?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65: už – 62, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-825) priimtas. (Gongas)
Paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. Ar N. Puteikis darys? Ne, nedaro. (Balsai salėje)
Birželio 8 dienos darbotvarkė baigta. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.