LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO

4.84 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2459

2023-10-25 Nr. 102-P-52

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas, Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos r būsto politikos grupės vyresnioji patarėja Gintarė Janiškienė, vyriausioji specialistė Vaiva Rumbutienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos darnios plėtros ir energetikos klausimais patarėja Gabriela Kuštan, Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Algis Čaplikas

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-08	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo straipsnio pavadinimas yra skirtas tik atitinkamo straipsnio esmei įvardinti, o ne straipsnyje vartojamoms sąvokoms apibrėžti, todėl tikslintinas projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio pavadinimas, atsisakant jame skliaustuose dėstomo sąvokos „kitos paskirties pastatai“ apibrėžimo. Kartu atkreipiame dėmesį, kad CK 4.84 straipsnio pavadinime pateiktas sąvokos ,,kitos paskirties pastatai“ apibrėžimas apima tik tokius pastatus, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ar daugiau butų ir kitų patalpų savininkų. Projekte pateiktas sąvokos ,,kitos paskirties pastatai“ apibrėžtis neapima pastatų, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso savininkams, nesantiems atitinkamo daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkais. Svarbu paminėti, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo CK 4.84 straipsnio pavadinime pateiktas sąvokos ,,kitos paskirties pastatai“ apibrėžimas yra toksai pat, kaip ir dėstomas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų, atitinkamai neturėtų būti keičiama ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktas sąvokos „kitos paskirties pastatai” apibrėžimas, į šios sąvokos turinį įtraukiant ir pastatus, kurių savininkai yra trys ar daugiau asmenų, nesančių daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkais. Tokiu būdu bendrijos, kurių tikslas administruoti „kitos paskirties pastatų“ bendrojo naudojimo objektus, galėtų steigtis prižiūrėti bet kurių kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektams, nepriklausomai nuo to, ar jų savininkai kartu yra ir daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkais. Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi bei 3 dalimi siūlomas CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas savivaldybių vykdomosios institucijos galėtų skirti ,,kitos paskirties pastatų“ bendrojo naudojimo objektų administratorius bet kuriems ,,kitos paskirtiems pastatams“ nepriklausomai nuo to, ar tokių pastatų savininkai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-08	1			2. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymo projektu turimas tikslas reglamentuoti ,,kitos paskirties pastatų“ savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, tačiau projekte iš esmės reglamentuojamas tik vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės administravimo būdų, t.y. kai pastato bendrojo naudojimo objektus administruotų kitos paskirties savininkų pasirinktas arba savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas administratorius tais atvejais, kai kitos paskirties pastatų savininkai būtų neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu siūlomi CK 4.84 straipsnio pakeitimai yra pakankami. Pažymėtina, kad kitos paskirties pastatų, nuosavybės teise priklausančių trims ar daugiau savininkų, bendrojo naudojimo objektų administravimas galėtų vykti ne tik savininkams pasirenkant ar savivaldybei paskiriant tokių pastatų bendrojo naudojimo objektų administratorių, bet ir kitais būdais, kurie yra reglamentuojami kituose CK straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant nuoseklumo, sistemiškai neturėtų būti peržiūrėtas ir CK 4.82, 4.83, 4.85 straipsniuose, reglamentuojančiuose tam tikrus bendrosios dalinės nuosavybės valdymo aspektus, nustatytas teisinis reguliavimas, detalizuojant kitos paskirties pastatų, kurie yra bendrosios dalinės nuosavybės objektai, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-08	2			3. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teikiamu įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi bei 3 dalimi siūlomas CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas galėtų būti skiriami kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų administratoriai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti nauja struktūrine dalimi, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo įgyvendinimas, pasiūlant Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pritarus aukščiau išdėstytai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 2 straipsnio pavadinimą. Naujoji projekto 2 straipsnio struktūrinė dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta išlyga dėl minėtos nuostatos įsigaliojimo anksčiau nei projekte siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo data.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-08				4. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų administravimą, kuris, be kitų būdų, gali būti vykdomas kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų administravimui steigiant bendriją, taip pat į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, susijusią su daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Pritarti	Vyriausybės išvada gauta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 469).
5.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-03-14				Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2459 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3.-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2023-05-08

Lietuvos savivaldybių asociacija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023-03-28 raštą Nr. S-2023-1306, teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2458 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2459 (toliau – Įstatymų projektai):

1. Aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų teigiama, kad projektais siekiama suteikti galimybę vietos savivaldos institucijoms (savivaldybėms) realiai vykdyti įstatymais numatytą kitos paskirties pastatų (pvz., garažų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (pvz., garažų bendrijų) valdymo viešąją priežiūrą ir kontrolę, kurios šiuo metu vietos savivalda realiai vykdyti negali, nors ir yra įpareigota.

Pažymėtina, kad savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką nustato, vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės mero, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus apibrėžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 42 punkte kaip viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų nurodyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalimi savivaldybėms taip pat nustatyta prievolė atlikti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai. Minėto įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, t. y. pagal 6 straipsnio 42 punktą - butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taigi, priešingai nei teigiama aiškinamajame rašte, šiuo metu savivaldybės nėra įpareigotos vykdyti kitos paskirties pastatų (pvz., garažų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo viešąją priežiūrą ir kontrolę.

Pritarti

Lietuvos savivaldybių asociacija

2023-05-08

2. Minėtame aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Pažymėtina, kad siūlomi Civilinio kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai pareikalaus ne tik kitų įstatymų, bet ir daugybės įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimų, kurie nurodyti 2023-04-19 Molėtų rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. B22-844, adresuotame ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (raštas pridedamas). Be sisteminio visų teisės aktų, reguliuojančių tam tikrus bendrosios dalinės nuosavybės valdymo aspektus, peržiūrėjimo ir pakeitimo, Įstatymų projektais siekiamų tikslų nebūtų galima pasiekti.

Pritarti

Lietuvos savivaldybių asociacija

2023-05-08

3. Pastebėtina, kad projektų aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, jog įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Tačiau siūlomose Įstatymų projektų nuostatose savivaldybėms nustatomos naujos funkcijos, kurios neproporcingai didina savivaldybių administracinę naštą ir reikalauja didžiulių papildomų finansinių bei žmogiškųjų išteklių. Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją suponuoja tai, kad jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais ar kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) vykdyti reikalingos lėšos. Konstitucinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai.

4. Taip pat prašytume atsižvelgti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2023-04-28 rašte Nr. A51-74801/23(3.3.2.26-BŪS) pateiktas pastabas Įstatymų projektams, kurios atspindi daugelio savivaldybių išsakytą nuomonę. Raštas pridedamas.

PRIDEDAMA:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2023-04-28 raštas Nr. A51-74801/23(3.3.2.26-BŪS), 3 lapai.

2. Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2023-04-19 raštas Nr. B22-844, 2 lapai.

Pritarti

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius

Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos Būsto administravimo skyrius (toliau – Skyrius) susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Jaručio iniciatyva parengtais Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 349 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymų projektais XIVP-2458 ir XIVP-2459 (toliau – Įstatymų projektai).

Pasiūlymas savivaldybėms priskirti vykdyti (dabar vykdo tik daugiabučių gyvenamųjų namų) kitos paskirties pastatų bendrosios nuosavybės valdytojų – negyvenamosios paskirties pastatų bendrijų pirmininkų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ar tokiems pastatams bei vienbučiams ir dviejų butų gyvenamiesiems namams, susietiems bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais, savivaldybės paskirtų administratorių (pagal 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte teiktus siūlymus) veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijos vykdymą ženkliai padidintų dabar Savivaldybės vykdomos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės jau esamą administracinę naštą. Pagal turimus duomenis šiuo metu Vilniaus mieste yra virš 7300 daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę atlieka Savivaldybė. Vilniaus mieste kitos paskirties pastatų yra virš 12000, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų apie 40000.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta sąvoka kitos paskirties pastato, tai asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais.

Pagrindinis daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės valdytojo uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsniu ir statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 32 punktu, statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys Naudotojai, neskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Šiame punkte nurodytų statinių naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos. Šiame punkte nenurodytais atvejais statinio techniniai prižiūrėtojai turi būti paskirti tiksliai nurodant statinius, kurių techninę priežiūrą jiems pavesta atlikti.

Iš tai, kas pirmiau nurodyta, laikytina, kad vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų ar jų sklypų priklausinių priežiūrą gali atlikti patys savininkai, todėl Įstatymų projekto pasiūlymas, kad ir tokiems pastatams būtų paskirtas pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius neatitinka Statybos įstatymo ir Reglamento reikalavimų.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad inžineriniai tinklai nėra pastatai, inžineriniai tinklai yra inžineriniai statiniai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkte Statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius nurodyta:

5.1. Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes:

5.1.1. gyvenamuosius pastatus;

5.1.2. negyvenamuosius pastatus.

5.2. Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes:

5.2.1. susisiekimo komunikacijos;

5.2.2. inžineriniai tinklai;

5.2.3. hidrotechnikos statiniai;

5.2.4. kiti inžineriniai statiniai.“.

Manytina, kad savivaldybėms priskirti funkciją ne tik kontroliuoti kitos paskirties pastatų, inžinerinių tinklų (inžinerinių statinių) bei žemės sklypų bendrojo naudojimo objektų valdytojus, bet ir skirti tokiems pastatams, statiniams ir žemės sklypui administratorių yra perteklinis, neatitinkantis Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatų, Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Kitos paskirties pastatų, kaip ir daugiabučių gyvenamųjų namų, savininkai pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Jiems nustatyta pareiga prižiūrėti bendrą pastato turtą ir sudaryta galimybė steigti kitos paskirties pastato savininkų bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį bendrai pastato nuosavybei valdyti yra pakankama. Administratoriaus skyrimas kitos paskirtiems pastatams, manytina nėra aiškiai apibrėžtas teisės aktais, nes prieš skiriant administratorių reikalinga žinoti ar pastato savininkai turi bendrai valdomo turto, turėtų būti tikrinami valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys ir tai sudarytų papildomą administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms.

Pažymėtina, kad Bendrijų įstatyme nustatyta, kad bendrijos vidaus kontrolę atlieka bendrijos revizijos komisija (Bendrijų įstatymo 18 straipsnis) arba ginčų nagrinėjimo komisija (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjimo asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti pirmiau nurodyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kitos paskirties pastatų, kuriose įsteigtos bendrijos, patalpų savininkai gali pasinaudoti vidaus kontrolės mechanizmais, siekiant vykdyti bendrijos valdymo organų veiklos kontrolę. Nebūtinai visi nesutarimai bendrijoje sprendžiami tik teisminiu keliu, kaip nurodyta Įstatymų projekto aiškinamajame rašte.

Savivaldybės Skyriaus specialistai geranoriškai konsultuoja kitos paskirties pastatų, kuriuose įsteigtos bendrijos ar sudarytos jungtinės veiklos sutartys bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, gyventojus, tokių pastatų valdytojus, tačiau manytina, dažnu atveju patalpų savininkai nenori vykdyti jiems priskirtos pareigos tinkamai valdyti, prižiūrėti savo bendrą turtą. Bendrijos nariams, kurie yra nepatenkinti bendrijos pirmininko veikla suteikta galimybė Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje inicijuoti jo pakeitimo svarstymą bendrijos visuotiniame susirinkime.

Pasisakant dėl pastatų, kurie yra valdomi jungtinės veiklos sutartimis, valdytojų veiklos kontrolės, informuojame, kad jau ir dabar, vykdant tik daugiabučių gyvenamųjų namų jungtinės veiklos sutartimis įgaliotų asmenų veiklos priežiūrą ir kontrolę kyla nemažai sunkumų dėl įstatyminės bazės trūkumo, duomenų apie jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų nebuvimą viešajame registre. Tokiu būdu Savivaldybė, gavusi gyventojų prašymą dėl tokio valdytojo veiklos ir priežiūros turi raštu kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą, kad sužinoti asmenis, kurie yra atsakingi už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės valdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, nepritariame Įstatymų projektams, ir siūlome tobulinti esamą įstatyminę bazę, kad būtų palengvintas Savivaldybėms priskirtų daugiabučių namų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės vykdymas.

Pritarti

Molėtų rajono savivaldybės asociacija

2023-04-19

Šiais teisės aktų pakeitimais siekiama sukurti teisinį pagrindą, kad savivaldybės galėtų skirti kitos paskirties pastatų administratorius ir vykdyti kitos paskirties valdytojų kontrolę.

Tačiau tam CK 4.84 ir ANK 349 straipsnių pakeitimo nepakaks.

1. Bendrija ar bendrojo naudojimo objektų administratorius, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo yra bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Todėl, pagal siūlomą projektą pakeitus CK 4.84 straipsnį, reiktų keisti (pritaikyti) ir kitus teisės aktus bei šiuo metu galiojančias tvarkas ir taisykles:

1.1.CK 4.82, 4.83, 4.85 straipsnius;

1.2. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus;

1.3. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašą,

1.4. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašą.

1.5. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą,

1.6. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisykles;

1.7. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p.

1.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintą „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį“ (formą).

Vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais, manome kad aiškinamojo rašto 8 ir 11 punktai neatitinka realios situacijos.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad savivaldybių darbuotojai dėl didelių apimčių įvykdo tik dalį jiems priskirtų bendrojo naudojimo objektų kontrolės apimčių. Pirmumo tvarka nagrinėjami prašymai (skundai) ir institucijų pranešimai. Probleminių klausimų sprendimas reikalauja daug darbo laiko. Tokia praktika yra įprasta visose institucijose.

Jei savivaldybės taps atsakingos už kitos paskirties pastatų/patalpų administratorių atranką, skyrimą ir kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojų kontrolę, šios funkcijos bus vykdomos dabar vykdomų funkcijų sąskaita. Todėl aiškinamojo rašto 12 punkto teiginys yra ginčytinas.

Pritarti

Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai

2023-10-24

DĖL CIVILINIO KODEKSO 4.84 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP-2459 Lietuvos Respublikiniai Būsto valdymo ir priežiūros rūmai (toliau – Būsto rūmai) teikia savo pasiūlymus dėl Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-2459(toliau - Projektas). LR Vyriausybė nutarimu Nr. 469nusprendė nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2459 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2458 (toliau – Nutarimas). Būsto rūmai siūlo pritarti Projektui.

Nepritarti

Siūloma įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kitų institucijų išvadas bei pastabas.

Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai

2023-10-24

1.LR Vyriausybė Nutarime pažymėjo, kad „Kitos paskirties pastatų savininkai bendraturčių teises ir pareigas, naudodamiesi bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikydami, įgyvendina pagal Civilinio kodekso 4.75–4.81 straipsnių nuostatas, taip pat ir sudarydami jungtinės veiklos sutartį. Be to, vadovaudamiesi Bendrijų įstatymu, ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, bet ir kitos paskirties pastatų savininkai gali steigti bendrijas. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas numato priemones kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti.“. Būsto rūmai nori atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje paplitusi praktika, jog poilsio, kūrybinės dirbtuvės, svečių namai, administracinės paskirties patalpos yra parduodamos kaip butai, todėl dažnu atveju tai yra daugiabučiai gyvenamieji namai, tik nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip negyvenamosios paskirties patalpos. Šiai dienai tokių pastatų priežiūrai yra taikomos negyvenamųjų pastatų priežiūros reikalavimai bei kaip pažymėjo LR Vyriausybė Nutarime, taikomos CK 4.75–4.81 straipsnių nuostatos, kurios lemia, jog priežiūra vykdoma tik bendru bendraturčių sutarimu. Kadangi tokiuose pastatuose gyvenama kaip daugiabučiuose namuose bendro sutarimo tarp bendraturčių rasti neįmanoma. Būsto rūmų nuomone būtina įtvirtinti reglamentavimą ir tokių pastatų, kad savininkai galėtų sprendimus priimti remiantis daugumos principu bei tokiuose pastatuose būtų skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, jeigu savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties ar įsteigę bendrijos.

2.Būtina nurodyti ir tai, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymo galimybė tokiuose pastatuose yra tik jeigu ją sudaro visi savininkai, nes priešingu atveju sudaryta jungtinės veiklos sutartis taikoma tik tiems savininkams, kurie ją sudarė, nors prievolė rūpintis bendrojo naudojimo objektais yra priskirta visiems savininkams. Pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodęs, kad „Kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas nėra viešasis interesas, todėl įstatymų leidėjas tokių pastatų bendraturčiams nenustatė pareigos pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių), taip pat nenustatė prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėjote byloje taip pat nurodė, kad „Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių susiklostantiems santykiams reguliuoti skirti CK 4.82–4.85 straipsniai nenustato, kad jungtinės veiklos sutartis sukuria teises ir pareigas bendraturčiams, kurie nėra jos šalys.“. Atsižvelgiant į tai, tokiuose pastatuose, kuriuose yra butai ir gyvenama kaip daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose nėra tinkamo teisinio reglamentavimo, kuris užtikrintų tokių pastatų tinkamą priežiūrą bei bendraturčių teisių įgyvendinimą, nes visiems savininkams priimti bendrą sutarimą dėl pastato priežiūros yra tiesiog neįmanoma.

3.LR Vyriausybė Nutarime nurodė, kad „Be to, vadovaudamiesi Bendrijų įstatymu, ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, bet ir kitos paskirties pastatų savininkai gali steigti bendrijas. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas numato priemones kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti.“. Paminėtina, kad ne visi pastatuose yra galima steigti ir bendrijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas3 nurodė, kad „Atmestinas apeliantų argumentas, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktu LR Aplinkos ministerijos raštu Nr. (14-4)-D8, kuriame nurodyta, jog pramonės paskirties pastatai patenka į Daugiabučių namų bendrijų įstatyme įtvirtintą „kitos paskirties pastatų“ sąvoką. Teismas, spręsdamas bylą, turėjo vadovautis ir pagrįstai vadovavosi būtent teisės aktais bei juos aiškinančia/taikančia teismų praktika, o ne kitų subjektų, kuriems nėra priskirta kompetencija aiškinti teisės normas (šiuo atveju vykdomosios valdžios institucijos - ministerijos), neprivalomo pobūdžio išaiškinimais/nuomone“. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje atsižvelgdamas į Daugiabučių namų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, į tai, kad joje nėra expressis verbis nurodyti gamybos ir pramonės paskirties pastatai, į faktinius bylos duomenis apie ginčo pastatą, jo naudojimo paskirtį, naudojimo pobūdį ir faktinį patalpų naudojimą, aiškindama Daugiabučių namų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, sprendė, kad ginčo gamybos, pramonės paskirties pastatas nepatenka į šioje teisės normoje apibrėžtą "kitos paskirties pastato" sąvoką dėl ko laikė, jog tokiame pastate negalėjo būti įsteigta bendrija ir bendraturčiams netaikomos daugiabučių namų bendrijos įstatymo nuostatos.

4.Būsto rūmų nuomone, pateikti argumentai bei teismų praktika patvirtina, jog egzistuoja objektyvi problema dėl negyvenamosios paskirties patalpų priežiūros bei bendraturčių tinkamos galimybės įgyvendinti savo teises sudarant jungtinės veiklos sutartis, steigiant bendrijas. Atkreipiame dėmesį, jog tokiuose pastatuose yra gyvenama kaip gyvenamuosiuose pastatuose, nes dėl įstatymo spragų yra galimybė statytojams statyti tokius pastatus bei juos pardavinėti kaip butus.

Manytina, jog šios problemos sprendimui reikėtų didesnės diskusijos bei sudarytos darbo grupės pateiktų įstatymo projektų svarstymui bei patobulinimui.

Atsižvelgti

Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų keliamos problemos, nėra tiesiogiai susiję tik su projektu siūlomo keisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio reguliavimo dalyku. Nurodyti neaiškumai sietini su praktinio teisės aktų taikymo klausimais, kurie sąlygoja sisteminį šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų peržiūrėjimo poreikį, nes keliamos problemos susiję ir su kitų teisės aktų, kurių Projekto autorius nesiūlo keisti, keitimo įvertinimo klausimu.

Atsižvelgiant į Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų nuomonę, kad jog šios problemos sprendimui reikėtų didesnės diskusijos bei sudarytos darbo grupės pateiktų įstatymo projektų svarstymui bei patobulinimui, pažymėtina, kad, Komiteto posėdžio metu Aplinkos ministerijos atstovė informavo, kad dauguma keliamų klausimų ministerijai yra žinomi ir planuojami spręsti. Be to, Vyriausybės išvadoje dėl svarstomo projekto taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija numato parengti Bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio vienas iš tikslų – plėsti galimybes ir skatinti kitos paskirties pastatų savininkus pačius valdyti jų bendrąją dalinę nuosavybę steigiant bendrijas. Vyriausybė šį projektą pateiks Seimui 2024 m. I ketvirtį.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-06-21				*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-866 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.13 ir 1.14 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2459 (toliau – 1 Projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2458 (toliau – 2 Projektas, kartu – Projektai) dėl šių priežasčių: 1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalis įpareigoja skirti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, jeigu gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos, nesudaro jungtinės veiklos sutarties arba jei bendrija likviduota ar jungtinės veiklos sutartis nutraukta. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies nuostatos savivaldybę įpareigoja vykdyti bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkte nustatyta, kad savivaldybės vykdo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles. Taigi pagal šias nuostatas savivaldybė įpareigota kontroliuoti tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą ir skirti tik daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administratorių, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba jungtinės veiklos sutartis nutraukta. Kitos paskirties pastatų savininkai bendraturčių teises ir pareigas, naudodamiesi bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikydami, įgyvendina pagal Civilinio kodekso 4.75–4.81 straipsnių nuostatas, taip pat ir sudarydami jungtinės veiklos sutartį. Be to, vadovaudamiesi Bendrijų įstatymu, ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, bet ir kitos paskirties pastatų savininkai gali steigti bendrijas. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas numato priemones kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti. Pasiūlymas 1 Projekto 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sąvoką „kitos paskirties pastatai“, apibrėžtą Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, taip siekiant Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje įtvirtintus įpareigojimus taikyti ir kitos paskirties pastatų, taip pat vienbučių ir dviejų butų gyvenamųjų namų, susietų bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais, savininkams, gali nepagrįstai ir neproporcingai varžyti asmens turimą teisę laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti savo turimu turtu, taip pat teisę tarpusavio susitarimu spręsti dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo. Ypač vienbučių ir dviejų butų gyvenamųjų namų, susietų bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais, savininkams, kadangi dėl mažo besitariančių savininkų skaičiaus yra didesnė tikimybė susitarti dėl bendro valdymo, nesteigiant bendrijos arba neskiriant bendrojo naudojimo objektų administratoriaus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). Papildomai paminėtina ir tai, kad pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai yra pagrindas teigti, jog pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas byloje Nr. 14/02, 2016 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. KT17-N8/2016). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimas byloje Nr. 33/06, 2015 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. KT19-N12/2015, 2016 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. KT17‑N8/2016). Taigi pasiūlymas papildomai reguliuoti kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą neturėtų riboti asmenų laisvių į turto neliečiamumą ir apsaugą arba toks ribojimas turėtų būti pagrįstas visuotinai reikšmingo tikslo pasiekimu.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-06-21				*	2. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja ne tik Civilinio kodekso 4.84 straipsnis, bet ir 4.82, 4.83, 4.85 straipsniai, tačiau 1 Projektu siūloma keisti tik Civilinio kodekso 4.84 straipsnį, todėl siūlomas teisinis reguliavimas būtų nesistemiškas ir neaiškus, be to, nepagrįstai sukurtų administracinę naštą tiek kitos paskirties pastatų savininkams, tiek ir savivaldybėms, nes, šių pastatų savininkams neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė turėtų paskirti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taip pat galėtų pabrangti ir bendrosios nuosavybės valdymas, nes savininkams atsirastų prievolė apmokėti savivaldybės paskirto bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paslaugas net ir tuomet, kai šiems savininkams, naudojantis Civiliniame kodekse jau nustatytomis priemonėmis, nebūtų poreikio turėti šį administratorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus tai, kad Projektų aiškinamajame rašte nėra objektyvių duomenų apie sprendžiamą problemą, jos mastą ar siekiamą visuotinai reikšmingą tikslą, kurie galėtų pagrįsti poreikį keisti esamą teisinį reguliavimą, 1 Projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisėkūros proporcingumo, tikslingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms ir aiškumo principų.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-06-21				*	3. Pagal minėtas Civilinio kodekso, Vietos savivaldos ir Bendrijų įstatymų nuostatas savivaldybės kontroliuoja daugiabučių gyvenamųjų namų, kaip didelio masto ir visuomenei itin reikšmingų (daug nuolat gyvenančių žmonių) pastatų, bendrojo naudojimo objektų valdytojus, tik jiems taiko administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnyje nurodytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Pasiūlymas 2 Projekto 1 straipsnyje nustatyti administracinę atsakomybę už minėtų pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą ir kitos paskirties pastatų valdytojams nepagrįstas, Projektų aiškinamajame rašte nepateikta objektyvių duomenų apie sprendžiamą problemą, jos mastą ar visuotinai reikšmingą tikslą, kurie galėtų pagrįsti poreikį nustatyti administracinę atsakomybę už kitos paskirties pastatų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Bendrijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių vykdomosios institucijos teikia teisinę ir organizacinę pagalbą daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkams steigiant bendrijas, organizuoja ir teikia nemokamas konsultacijas bendrijų steigimo ir veiklos, bendrijų reorganizavimo ir likvidavimo klausimais. Esamo reguliavimo tikslas – skatinti pastatų savininkų savivaldą, suteikti visokeriopą metodinę pagalbą daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkams tiek steigiant bendrijas, tiek joms vykdant veiklą, o administracinę atsakomybę taikyti tik ypatingais atvejais.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-06-21				*	4. Pažymėtina ir tai, kad savivaldybės ne tik įpareigotos vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, bet ir pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalį vykdo daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų naudojimo priežiūrą vadovaudamosi šio įstatymo reikalavimais ir už jų pažeidimą taiko Administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnyje nustatytas sankcijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas, neribojantis asmenų laisvių į turto neliečiamumą, apsaugą ir užtikrina daugiabučių namų ir kitų pastatų valdymą, priežiūrą, jų naudojimo ir techninės priežiūros kontrolę, net ir nepriėmus 2 Projektu siūlomų keitimų.	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-06-21				*	5. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma problema, kad kitos paskirties pastatų savininkams (įkūrus bendriją ar jos neįkūrus) atsiradusius ginčus spręsti tenka tik patiems (pavyzdžiui, prieš neveiksnų garažų bendrijos pirmininką, kuris tyčia atsisako sušaukti narių susirinkimą, nesuteikia kontaktinės informacijos jam sušaukti narių iniciatyva ir taip ilgus metus nesileidžia atleidžiamas iš nevykdomų pareigų). Pažymėtina, kad keliamus klausimus galima išspręsti galiojančiomis teisinio reguliavimo priemonėmis. Nors savivaldybėms ir nesuteikti įgaliojimai atstatydinti bendrijos narių išrinktą bendrijos pirmininką, tai gali atlikti patys bendrijos nariai visuotiniame susirinkime, kurio kompetencijai priskirta rinkti ir atšaukti bendrijos pirmininką. Galiojančiame Bendrijų įstatyme nustatytos galimybės sušaukti visuotinį susirinkimą ne tik bendrijos valdymo organams, bet ir revizijos komisijai (revizoriui) arba daugiau kaip penktadaliui bendrijos narių, taip pat įtvirtinti mažesni kvorumo reikalavimai pakartotiniam visuotiniam susirinkimui (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 5 dalys). Garažų savininkų bendrijų pakartotiniam visuotiniam susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas. Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad jeigu pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau – įgaliotinių susirinkimas). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti įgaliotinių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos valdymo organus, vadovaudamiesi Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, 10 straipsnio 1 dalies 2, 3, 13 punktų, 18 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų, 4 ir 5 dalių nuostatomis, kontroliuoja šių bendrijų nariai, kurie visuotiniame susirinkime renka ir atšaukia šiuos organus, tvirtina veiklos planus, ataskaitas ir kitus dokumentus, vidaus kontrolės funkcijai atlikti renka ir atšaukia revizijos komisijos narius ar revizorių, kuris tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą, taip pat tikrina bendrijos pirmininko veiklos ataskaitas prieš teikiant jas tvirtinti bendrijos narių visuotiniame susirinkime. Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ginčų nagrinėjimą reglamentuojančios nuostatos, t. y. bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas. Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas numato priemones bendrijos valdymo organams kontroliuoti ir kilusiems ginčams spręsti.	Pritarti
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-06-21				*	6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija numato parengti Bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio vienas iš tikslų – plėsti galimybes ir skatinti kitos paskirties pastatų savininkus pačius valdyti jų bendrąją dalinę nuosavybę steigiant bendrijas. Vyriausybė šį projektą pateiks Seimui 2024 m. I ketvirtį.	Atsižvelgti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kitų institucijų išvadas bei pastabas.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė