LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TYRIMO KOMISIJA DĖL SUTIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĮ PETRĄ GRAŽULĮ PATRAUKTI BAUDŽIAMOJON ATSAKOMYBĖN, JĮ SUIMTI AR KITAIP SUVARŽYTI JO LAISVĘ

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO PETRO GRAŽULIO

neliečiamybės ATĖMIMO

2023-11-06 Nr. 782-I

Vilnius

1. Komisija sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. spalio 26 d. nutarimu
Nr. XIV-2197 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“.

2. Komisijos sudėtis: Komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Komisijos nariai: Andrius Bagdonas, Irena Haase, Rasa Petrauskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgita Sejonienė, Kęstutis Vilkauskas.

3. Komisijos tyrimo esmė:

3.1. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė Nida Grunskienė 2023 m. spalio 24 d. raštu Nr. 17.2.-2972 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jo laisvę“ kreipėsi į Seimą informuodama ir prašydama:

„1. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje organizuojamas ir kontroliuojamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19559-22.

2. Šis ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalyje, 2022 m. gegužės 27 d. pradėtas dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) narys Petras Gražulis 2022 m. gegužės 26 d. apie 12 val. Seimo patalpose, Gedimino pr. 53, Vilniuje, viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę – LGBT bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos.

3. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys Petras Gražulis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2022 m. gegužės 26 d. apie 12 val. 1 min. Seimo patalpose, Gedimino pr. 53, Vilniuje, po Seimo plenarinio posėdžio, kurio metu buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, jo pasisakymus filmuojant ir transliuojant į eterį televizijų kameroms, viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos.

4. Duomenų, kuriais remiantis manoma, kad Seimo narys Petras Gražulis galimai padarė nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, visetas yra užfiksuotas liudytojų apklausų protokoluose, vaizdo įrašų apžiūros protokoluose, Lietuvos teismo ekspertizės centro dokumentų lingvistinio tyrimo specialistų išvadose ir kituose šio ikiteisminio tyrimo dokumentuose.

5. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Petras Gražulis nuo 2020 m. lapkričio 13 d. yra Seimo narys ir turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3" straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

7. Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2022 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą apklausti Seimo narį Petrą Gražulį kaip liudytoją BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šis prokuroro nutarimas 2022 m. gruodžio 16 d. buvo paskelbtas Seimo nariui Petrui Gražuliui. 2022 m. gruodžio 16 d. Seimo narys Petras Gražulis buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šios apklausos metu jis atsisakė duoti parodymus apie byloje tiriamą įvykį, teigdamas, kad savo kaltės neįžvelgia, tačiau išsakė savo poziciją apie homoseksualius asmenis.

8. Baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kad Seimo narys Petras Gražulis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, ir šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Seimo nariu Petru Gražuliu yra atlikti.

9. Pagal BPK 3² straipsnio 2 dalį, jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą ir priimti pagrįstą procesinį spendimą dėl tyrimo baigties, būtinas kompetentingos institucijos leidimas patraukti Seimo narį Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn. Esant tokiam leidimui, Petrui Gražuliui galėtų būti surašytas ir įteiktas pranešimas apie įtarimą, atlikta įtariamojo apklausa.

10. Kadangi Petras Gražulis nuo 2020 m. lapkričio 13 d. yra 2020–2024 m. kadencijos Seimo narys, jis yra įgijęs Seimo nario asmens neliečiamybę, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnyje.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Seimo nario asmuo yra neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

12. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti).

13. Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto, BPK nuostatas ir bylos faktines aplinkybes, tolesnis baudžiamasis procesas imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės turinčiam Seimo nariui Petrui Gražuliui negali būti tęsiamas nesant kompetentingos institucijos, t. y. Seimo, sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3² straipsniu,

prašau:

Lietuvos Respublikos Seimą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį Petrą Gražulį, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.“

3.2. Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. spalio 26 d. vakarinio posėdžio Nr. 313 metu svarstant darbotvarkės klausimą „Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pranešimas“ generalinė prokurorė Nida Grunskienė pristatė Seimui savo 2023 m. spalio 24 d. rašte Nr. 17.2.-2972 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jo laisvę“ pateiktą informaciją ir paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

3.3. Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. XIV-2197 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisija dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę (toliau – Komisija), jai pavesta atlikti tyrimą iki 2023 m. lapkričio 7 d.

4. Komisijos darbo trukmė: 2023 m. spalio 26 – lapkričio 6 d.

5. Komisijos posėdžių datos: 2023 m. spalio 31 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d.

6. Komisijos posėdžiuose dalyvavo:

6.1. Komisijos nariai: Komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Komisijos nariai: Andrius Bagdonas, Irena Hasse, Rasa Petrauskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgita Sejonienė, Kęstutis Vilkauskas.

6.2. Kviestieji asmenys: Vilniaus apygardos prokuratūros 1 baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jurgita Jasiūnienė, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. Seimo narys Petras Gražulis Komisijos 2023 m. spalio 31 d. posėdyje informavo, kad Komisijos posėdžiuose nedalyvaus.

6.3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patarėjai, aptarnaujantys Seimo komisijas: Laima Ragauskienė, Alfredas Veleckis.

7. Komisijos tyrimo rezultatai:

7.1. Komisija 2023 m. spalio 31 d. posėdžio metu išklausė Vilniaus apygardos prokuratūros 1 baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jurgitos Jasiūnienės ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus pateiktą informaciją ir jų atsakymus į Komisijos narių klausimus.

7.1.1. Komisijos 2023 m. spalio 31 d. posėdyje Vilniaus apygardos prokuratūros 1 baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jurgita Jasiūnienė nurodė:

„<...> generalinė prokurorė kreipėsi į Seimą dėl Seimo nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo, prašydama patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę dėl to, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, tai yra dėl neapykantos nusikaltimų“.

Atsakydama į klausimą, „ar buvo nukreipti tie įžeidimai ir neapykantos kurstymas į konkrečius asmenis <...> ar į organizaciją“, prokurorė nurodė, kad „tyrimo metu nustatyta, kad Seimo nario Petro Gražulio pasisakymai buvo nukreipti į tam tikrą asmenų grupę ir į atskirus asmenis“.

Atsakydama į klausimą „bendrame teikime prokuratūros yra nurodyta, kad viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę bei jų seksualines orientacijas. <...> mes matėme tą įrašą, tai buvo toks, na, abipusis aršus pokalbis ir argumentacija iš abiejų pusių. <...> ar nusikalstama veika būtent yra aršus pokalbis, niekinimas, kaip bendrai paimtas visas pokalbis, ar atskiros jo dalys, nes fizinio kontakto lyg ir nebuvo. <...> Ar tai yra konkretus, ar ėmimas viso pokalbio, ar tai yra konkretūs kažkokie galbūt veiksmai, žodžiai, intonacijos ir kas yra, dėl ko skųstasi ir dėl ko po to nuspręsta patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, prokurorė nurodė, kad „<...> šiame ikiteisminiame tyrime yra gautos net trys specialistų išvados, tai yra būtent konkrečiai lingvistiniai tyrimai, kuriuose yra detaliai ir išsamiai išanalizuota, kurios būtent frazės yra įžeidžiančios, kurios yra žeminančios ir tiesiog kuriomis yra propaguojama LGBTQ + žmonių grupės patalogizavimo idėja. Tai išsamiai tose išvadose yra išanalizuota ir tuo pagrindu mes formuojame kaltinimą. Tyrimuose nustatyta, kurios frazės yra nukreiptos konkrečiai į konkrečius asmenis, kurios frazės yra nukreiptos į būtent tą žmonių grupę, dėl kurios mes ir atliekame tyrimą.“

Atsakydama į klausimą, ar galėtų prokuratūros atstovė įvardyti konkrečias Seimo nario frazes, dėl kurių yra formuojamas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, prokurorė nurodė, kad „pavyzdžiui, žeminama, niekinama žmonių grupė, aš čia visų frazių nepaminėsiu, aš čia esu surinkusi tik kelias, bet jų tikrai yra ir daugiau. Tai būtų epitetai: „pederastai“, „išsigimę“, „iškrypę“, „lytiniu būdu užkrečiamų ligų infekcijų platintojai“. Tai šiomis frazėmis yra žeminama ir niekinama būtent žmonių grupė. Yra daugiau ten frazių, sulyginta ir su pedofilais, su zoofilais, su nekrofilais. Tai tomis frazėmis, specialistai pasisakė, yra tiesiog panieka, pažeminimas. Žodis „iškrypėlis“, „išsigimęs“ yra tiesiog pagal Lietuvių kalbos žodyną tikrai žmogų niekinantis ir žeidžiantis.“

Atsakydama į klausimą, „<...> ar atsižvelgėte į emocinį aspektą, nes lingvistinis, aišku, jūs pasakėte, bet emocinis aspektas, nes dažnai kai tos dvi pusės susitinka, viena kitą provokuoja ir susidaro tokia situacija, kad iš tikrųjų žmogus negalvoja, ką jis sako, psichologiškai tiesiog tie žodžiai ateina iš kažkur, iš erdvės <...>. Ar bandėte įvertinti, kiek viena ar kita pusė provokavo“, prokurorė nurodė, kad „tokių dalykų ir tiesiogiai kaip nevertiname, specialistų išvadų neturime tokių, bet akivaizdu tai, kad Petras. Gražulis yra Seimo narys, yra politikas, jisai savo nuomonę išsakė viešai Seimo koridoriuje, tiesiog transliuojant televizijų kameroms, ir tikrai turėjo suvokti, ką kalba, kokioje vietoje kalba. <...> Ir dar yra tokie duomenys, pareiškimuose netgi parašyta pareiškėjų, kad po šito viso transliavimo, kai visą jo pasisakymą ištransliavo televizijos, socialiniai tinklai, jis savo socialiniame tinkle pasidalijo šituo vaizdo įrašu tiesiog pasirodydamas, kaip gerai padarė <...>.“

Atsakydama į klausimą, kiek asmenų yra pripažinta nukentėjusiaisiais atliekamame ikiteisminiame tyrime ir ar yra byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, prokurorė nurodė, kad „šiame ikiteisminiame tyrime nukentėjusiaisiais yra pripažinti penki fiziniai asmenys. Taip pat yra pareiškėjas VšĮ Europos žmogaus teisių fondas. Juridiniai asmenys nukentėjusiaisiais nėra pripažįstami pagal įstatymą. Taip pat pareiškėjai yra dar trys fiziniai asmenys. Civiliniai ieškiniai šiuo metu nepareikšti. Nukentėjusieji yra patyrę moralinę žalą, bet tokių ieškinių… jie turi teisę ieškinius reikšti iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios.“

Atsakydama į klausimą, kad „generalinės prokurorės teikime yra nurodyta, kad Petras Gražulis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas. Tai koks tos apklausos rezultatas <...>“, prokurorė nurodė, kad „Petras Gražulis ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip liudytojas dėl galimai savo padarytos nusikalstamos veikos. Tai jis, kaip specialusis liudytojas, būtent dėl šios veikos aplinkybių parodymus duoti atsisakė. Jis tik pateikė bendro pobūdžio kažkokius paaiškinimus, nuorodas į kitų politikų pasisakymus. Jokių konkrečių parodymų apie šį savo pasisakymą nedavė.“

7.1.2. Komisijos 2023 m. spalio 31 d. posėdyje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius nurodė:

Atsakydamas į klausimą „tikrai visi esame susipažinę su Baudžiamuoju kodeksu. Jei tiek dėl rasės, tiek dėl lyties, tiek dėl seksualinės orientacijos žmonės menkina kitus, jie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ir tai yra visiškai suprantama. Tačiau vienintelis parlamente klausimas, tuomet iš opozicijos skambėjęs, buvo, kad kodėl kitaip buvo traktuojamas O. Šurajevo įžeidinėjimas Seimo narių, kuriuos jis įžeidinėjo dėl jų politinių pažiūrų. <...> Dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tai viskas suprantama, kodėl ir kodėl generalinė prokurorė kreipėsi, tačiau kodėl yra skirtingas traktavimas? Labai daug asmenų paklausė to ir posėdžių salėje tai skambėjo kaip kaltinimas. Norėtųsi, kad tas tyrimas būtų kuo objektyvesnis, kad nekeltų dviprasmybių visuomenėje ir nepriešintų tų visuomenės grupių“, prokuroras nurodė, kad „<...> Teismų praktikoje yra pasakyta taip, kad žmogus, tapęs politiku, atsiveria kritikai, kuri netgi gali būti agresyvi, atakuojanti, nemaloni, įžeidi, galbūt ir menkai pagrįsta. Ir tas atsivėrimas yra tuo didesnis, kuo žmogaus, kuris dalyvauja politikoje, kaip politiko, statusas ir pareigos yra aukštesnės. Tai čia eilė bylų Europos Žmogaus Teisių Teismo. <...> tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje šios kategorijos bylose, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje apie politikus kalbama taip, kad jeigu eini į politiką, tikriausiai žinoma, turi būti pasiruošęs, kad gausi pastabų, galbūt nieko bendro neturinčių su tikrove, bet tokia yra jūsų darbo dalis.“

Atsakydamas į klausimus „jeigu imunitetas Seimo nariui Petrui Gražuliui būtų panaikintas ir, aišku, jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kokią jūs prognozuojate bylos baigtį ir gal yra panašių bylų gal ne Lietuvoje, bet kokios yra dažniausiai baigtys tokių bylų“ ir kokios trukmės galėtų būti visa procedūra, prokuroras nurodė, kad „<...> kiek susiję su teismų praktika, ne su konkrečia byla, nes kaip konkreti byla baigsis, tai čia, žinote, prognozuoti yra labai nedėkingas dalykas. Tačiau Lietuvos teismų praktikoje yra eilė bylų, ypač po, sakykim, tas požiūris ir teismų, ir teisėsaugos keičiasi, ypač po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų keliose bylose. Paminėčiau bylą Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, yra byla Valaitis prieš Lietuvą, kur aiškiai suformuluoti Lietuvai taikomi standartai homofobinės neapykantos kalbos bylose. Žvelgiant šių Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų šviesoje, galėčiau čia minėti ir minėti apkaltinamaisiais nuosprendžiais pasibaigusias bylas, kur, sakykime, tokios arba panašios situacijos, kaip yra šiuo gerbiamo Seimo nario Petro Gražulio atveju, jos teismų įvertintos kaip turinčios aiškių Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalies nusikaltimo požymių. Akcentuoju, kad čia aš taip kalbu, kaip atsakau į tą klausimo dalį, kiek tai susiję su Lietuvos teismų praktika, su Europos žmogaus teisių praktika.

Dar galėčiau paminėti, kad yra eilė sprendimų šios kategorijos bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose. Čia galima paminėti bylą Vejdeland ir kiti prieš Švediją. Yra byla (…) prieš Šveicariją, taip pat yra byla Liliiendahl prieš Islandiją, jose teismas suformulavęs tokius kriterijus, kad diskriminacija dėl seksualinės orientacijos yra tokia pat bjauri ir baustina, ir sunki, kaip ir diskriminacija dėl lyties, dėl rasės, antisemitinė diskriminacija. Tai, kad tokius veiksmus atlieka politikas ir esant ganėtinai įtemptam socialiniam kontekstui, kas, prokuratūros nuomone, turi tam tikrų bruožų ir šioje situacijoje, šiaip tai ir kalba apie tai, kad valstybė turi padidintą pareigą reaguoti į tai baudžiamojo įstatymo priemonėmis.

Apie tai kalbant šiuo aspektu, aš manyčiau, kad atsakymas į jūsų klausimą būtų toks, kad jeigu atsitiktų taip, kad prokuratūros argumentai ir prokuratūros paprašymai šioje byloje leisti patraukti gerbiamą Seimo narį Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn būtų patenkinti, tai, manau, kad iš karto po to, nes visi būtini proceso ir ikiteisminio tyrimo veiksmai kaip ir yra atlikti, iš karto po to, matyt, šitas klausimas neuždelsiant būtų perduodamas nagrinėti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui.“

Atsakydamas į klausimą dėl viso proceso trukmės, prokuroras nurodė, kad „<...> tie veiksmai, kurie yra prokuroro kompetencija, tai yra įtarimo surašymas, įtarimo pateikimas, kitų būsimų procedūrų, reikalingų šioje situacijoje, atlikimas būtų atliktas per kuo trumpiausią laiką. <...> Čia galbūt savaičių reikalas. <...> Galbūt jau čia reikėtų kalbėti apie bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją, apie ką aš nesu kompetentingas, nei aš, nei mano kolegė, matyt, atsakyti.“

Atsakydama į klausimą, ar tai netrukdytų Seimo nariui atlikti savo tiesioginių pareigų, prokurorė nurodė, kad „manome, tikrai netrukdytų, nes suderinama. Kaip ir visi kiti žmonės, ir dirba savo darbus <...>.“ Prokuroras patikslino, kad „iš praktikos žinau, kad yra Seimo narių, kurie yra teisiami. Teismas atsižvelgia į jų darbo trukmę, į svarbius balsavimus <...>“.

Atsakydamas į klausimą, „<...> ar atsižvelgėte į emocinį aspektą, nes lingvistinis, aišku, jūs pasakėte, bet emocinis aspektas, nes dažnai kai tos dvi pusės susitinka, viena kitą provokuoja ir susidaro tokia situacija, kad iš tikrųjų žmogus negalvoja, ką jis sako, psichologiškai tiesiog tie žodžiai ateina iš kažkur, iš erdvės <...>. Ar bandėte įvertinti, kiek viena ar kita pusė provokavo“, prokuroras nurodė, kad „<...> Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Yra pasakyta analogiškose bylose apie neapykantos kalbas, apie politikų neapykantos kalbas. Yra tokia byla, 2007 metų sprendimas byloje Feret prieš Belgiją, kur yra pasakyta, kad politikams, kai viešai reiškia savo poziciją, ypač svarbu vengti netoleranciją skatinančių pareiškimų. Neapykantos kalbą viešai išsakęs politikas neturi apsaugos nuo baudžiamojo persekiojimo. Sakykime, svarstant jo nuteisimo už tokį neapykantos kalbos nusikaltimą klausimą, saviraiškos laisvė nėra pažeidžiama.

Ir aš supratau, kad iš klausimų čia, teisės požiūriu, būtų toks klausimas, ar ta homofobinė neapykantos kalba, kurios požymių galbūt, prokuratūros nuomone, šioje situacijoje ir yra, yra tokio pavojingumo, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamąjį kodeksą, pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį. Tai manyčiau, kad tai patektų pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir labai panašu, kad patenka į vieną iš sunkesnių neapykantos kalbos formų. Konvencijos straipsniai, ginantys saviraiškos laisvę, čia galios neturi.

<...> yra labai daug požymių, bylojančių apie tai, kad šitie Seimo nario Petro Gražulio pasisakymai, vieši pasisakymai, nes tai yra būtinas nusikaltimo požymis, kaip tik yra tokio pavojingumo, kuris gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį. Vėlgi aš akcentuoju, kad mes čia pristatome prokuratūros požiūrį, prokuratūros poziciją. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol nėra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šie klausimai sprendžiami teismo, yra išimtinė teismo kompetencija. Bet, prokuratūros nuomone, atsakant į šitą klausimą, labai daug požymių byloja apie tai, kad šis konkretus atvejis patenka į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso reguliuojamų teisinių santykių sritį.“

Atsakydamas į klausimą „<...> Petras Gražulis daugybę metų menkina tos bendruomenės narius įvairiomis formomis ir būdais. Kodėl tik dabar mes sulaukėme kreipimosi į Seimą“, prokuroras nurodė, kad „ <...> atėjome kalbėti apie konkretų atvejį, kuriame šiuo metu yra, mūsų nuomone, atlikti visi ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmai. Mūsų nuomone, ypač žvelgiant į tą naujausią Europos Žmogaus Teisių jurisprudenciją, tas lietuviškas bylas, kurias aš jau ir minėjau, bylos iš tikrųjų, mano galva, yra naudingos pasiskaityti ne tik teisininkams, bet ir kiekvienam save gerbiančiam žmogui ir politikui: Valaitis prieš Lietuvą, paskutinė būtų tokia byla, Beizaras ir Levickis prieš Lietuvą. Tai galbūt šitų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų šviesoje galbūt būtų ir galima kalbėti apie tai, kad jie akumuliavo šiek tiek tokį teisinio vertinimo postūmį Lietuvos teisėsaugai, vertinant tiek neapykantos kalbą šioje srityje, tiek galbūt ir kitas šios neapykantos, nusikaltimo kalbos pasireiškimo sritis. Bet jūsų klausimas labiau filosofinis negu teisinis.“

7.1.3. Komisijos 2023 m. spalio 31 d. posėdžio metu trumpam į posėdžio salę atvykęs Seimo narys Petras Gražulis pasisakė: „sovietmečiu, kada teisdavo politinius kalinius, neimdavo nei advokato, nei… atvesdavo prievarta į teismą. Lygiai taip pat aš irgi dabar elgiuosi, kaip sovietinis politinis kalinys.“ Paklaustas, „ar mes galime jus dar pakartotinai kviesti ateiti, ar jūs vis tiek neatvykti planuotumėte“, Petras Gražulis nurodė, kad „vis tiek planuosiu neatvykti“.

7.2. Komisija, išklausiusi Vilniaus apygardos prokuratūros 1 baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jurgitos Jasiūnienės ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus pateiktą informaciją ir jų atsakymus į Komisijos narių klausimus, daro išvadą, kad tyrimo metu surinktos medžiagos pakanka sprendimui priimti.

7.3. Komisija, patikrinusi Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2023 m. spalio 24 d. rašte Nr. 17.2.-2972 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jo laisvę“ nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinusi Vilniaus apygardos prokuratūros 1 baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jurgitos Jasiūnienės ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus paaiškinimus ir atsakymus į Komisijos narių klausimus, atsižvelgdama į Petro Gražulio 2023 m. spalio 31 d. Komisijos posėdyje išsakytą atsisakymą dalyvauti Komisijos posėdžiuose ir pateikti paaiškinimus, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą dėl sutikimo Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

8. Komisijos sprendimas:

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 2197 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ 4 straipsnyje nurodytą pavedimą, siūlo Lietuvos Respublikos Seimui tenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės teikimą dėl sutikimo Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

9. Komisijos sprendimui pritarta Komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. posėdyje.

Balsavimo rezultatai: už –5 , prieš –0 , susilaikė –1 .

10. Komisijos narių atskiroji nuomonė: pridedama Kęstučio Vilkausko atskiroji nuomonė.

Komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė

Seimo kanceliarijos patarėjai, aptarnaujantys Seimo komisijas, Laima Ragauskienė ir Alfredas Veleckis