PASIŪLYMAS

DĖL BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 186, 280 IR 283 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-330(2)

 

2017-03-08

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

I

 

 

Argumentai:

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas įstatymo projektą Nr. XIIIP-330(2) nusprendė, kad turėtų būti suvienodintos visų nepilnamečių apklausos baudžiamajame procese sąlygos, nesvarbu, ar jie būtų nukentėję, liudytojai ar įtariamieji, kaltinamieji, pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (kitus teisės aktus) visi jie yra vaikai. Atsižvelgiant į tai, reikia pakeisti dar du Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius – 188 ir 272, todėl turi būti keičiamas įstatymo projekto pavadinimas, jį papildant 188 ir 272 straipsniais.

Pasiūlymas:

    Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 186, 188, 272, 280 IR 283 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“.

2.

1

 

 

Argumentai:

Klausymų metu paaiškėjo, kad kviesti psichologą visais atvejais, neatsižvelgiant nei į vaiko amžių, nei į nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, nėra pagrįsta ir šiuo metu realiai neįgyvendinama, nes per pastaruosius metus nukentėjusių vaikų skaičiuojama apie 3000 (per 2015 m. – 2165), dar du kartus tiek liudytojų, įtariamųjų ir teisiamųjų nepilnamečių; šios išvardytos nepilnamečių proceso dalyvių grupės kartu sudaro nemažą asmenų skaičių, o specializuotų psichologų teismuose yra 5, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose dar keletas, tačiau nei prokuratūra, nei policija psichologų, kurie būtų parengti dalyvauti nepilnamečių apklausose, neturi, todėl būtina diferenciacija dėl psichologo privalomo dalyvavimo apklausose, atsižvelgiant į vaikų amžių, padarytų veikų pobūdį ir sunkumą, kitus kriterijus.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 186 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„186 straipsnis. Nepilnamečių liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa1. Nepilnametį liudytoją ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.

2. Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais.

3. Jei nepilnamečiui liudytojui ar nepilnamečiui nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia. Prokuroras apie ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį neleisti dalyvauti apklausoje įtariamąjį ir jo gynėją informuoja įteikdamas šios nutarties nuorašą. Į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet, taip pat į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui.

4. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apsaugos interesais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam Įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą ir nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, gali būti neleista neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimų. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.

5. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.“

3.

2

 

 

Argumentai:

Įstatymo projektą reikia papildyti nauju 2 straipsniu, kuriuo keičiamas Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnis, t. y. suderinamas su kitais projekto straipsniais dėl nepilnamečių įtariamųjų apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to reikia pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti tokia redakcija.

Pasiūlymas:

„Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu:

   2 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas

   Pakeisti 188 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

   „5. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos.“

4.

3

 

 

Argumentai:

Įstatymo projektą papildyti nauju 3 straipsniu, kuriuo keičiamas Baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsnis, t. y. suderinamas su kitais projekto straipsniais dėl kaltinamųjų nepilnamečių apklausos bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl to reikia pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti tokia redakcija.

Pasiūlymas:

„Įstatymo projektą papildyti nauju 3 straipsniu:

3 straipsnis. 272 straipsnio pakeitimas

    Pakeisti 272 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

    „4. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į nepilnamečio kaltinamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio kaltinamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos.“

 

5.

4, 5, 6,

 

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto XIIIP-330(2) 2, 3, 4 straipsnius laikyti atitinkamai 4, 5, 6, straipsniais.

6.

4

 

 

Argumentai:

Klausymų metu paaiškėjo, kad kviesti psichologą visais atvejais, neatsižvelgiant nei į vaiko amžių, nei į nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, nėra pagrįsta ir šiuo metu realiai neįgyvendinama, nes per pastaruosius metus nukentėjusių vaikų skaičiuojama apie 3000 (per 2015 m. – 2165), dar du kartus tiek liudytojų, įtariamųjų ir teisiamųjų nepilnamečių; šios išvardytos nepilnamečių proceso dalyvių grupės kartu sudaro nemažą asmenų skaičių, o specializuotų psichologų teismuose yra 5, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose dar keletas, tačiau nei prokuratūra, nei policija psichologų, kurie būtų parengti dalyvauti nepilnamečių apklausose, neturi, todėl būtina diferenciacija dėl psichologo privalomo dalyvavimo apklausose, atsižvelgiant į vaikų amžių, padarytų veikų pobūdį ir sunkumą, kitus kriterijus. Teisme nepilnametis liudytojas bus apklausiamas specialioje patalpoje, todėl šio straipsnio 2 dalis nedera su kitomis šio straipsnio dalimis ir nepilnamečių apklausos reikalavimais, todėl ji turi būti išbraukta, o 3 dalis pernumeravus taptų 2 dalimi.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 2 straipsnis.280 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 280 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„280 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai

1. Kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti nepilnametį mažametį liudytoją visuomet, taip pat nepilnametį liudytoją dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo nagrinėjimo teisme dalyviai arba teismo iniciatyva, privalo būti kviečiamas šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimus.

2. Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina.

2. 3. Nepilnamečio liudytojo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam Kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą ir nepilnamečio liudytojo atstovą, gali būti neleista neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.“

 

7.

5

 

 

Argumentai:

Klausymų metu paaiškėjo, kad kviesti psichologą visais atvejais, neatsižvelgiant nei į vaiko amžių, nei į nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, nėra pagrįsta ir šiuo metu realiai neįgyvendinama, nes per pastaruosius metus nukentėjusių vaikų skaičiuojama apie 3000 (per 2015 m. – 2165), dar du kartus tiek liudytojų, įtariamųjų ir teisiamųjų nepilnamečių, šios išvardytos nepilnamečių proceso dalyvių grupės kartu sudaro nemažą asmenų skaičių, o specializuotų psichologų teismuose yra 5, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose dar keletas, tačiau nei prokuratūra, nei policija psichologų, kurie būtų parengti dalyvauti nepilnamečių apklausose, neturi, todėl būtina diferenciacija dėl psichologo privalomo dalyvavimo apklausose, atsižvelgiant į vaikų amžių, padarytų veikų pobūdį ir sunkumą, kitus kriterijus.  

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 3 straipsnis. 283 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 283 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti mažametį nukentėjusįjį visuomet, taip pat nepilnametį nukentėjusįjį dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo nagrinėjimo teisme dalyviai arba teismo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. nepilnametis nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam Kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, gali būti neleista neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimų. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką.“

 

8.

6

 

 

Argumentai:

Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio („Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“) 1 dalį, nukeliant įsigaliojimo datą – 2018 m. liepos 1 d., kad būtų realesnė galimybė įgyvendinti įstatymo nuostatas, nes pakeitus dar du Kodekso straipsnius ir suvienodinus nukentėjusių, liudytojų, įtariamųjų bei kaltinamųjų nepilnamečių apklausą, prireiks daugiau lėšų, o lėšos įstatymo įgyvendinimui bus skirtos tik priimant 2018 metų biudžetą, taip pat prireiks daugiau laiko pasirengimui, nes reikės skelbti viešuosius pirkimus, įrengti papildomų apklausos kambarių, parengti specializuotų psichologų, nes klausymų metu išsiaiškinta, kad psichologų ir apklausos patalpų yra per mažai, kad sklandžiai būtų įgyvendintos įstatymo nuostatos. Rengėjų atstovai, realiai įvertinę situaciją, su pasiūlymais sutiko.

Be to, reikia papildyti ir 6 straipsnio 2 dalį, nes reikės pakeisti daugiau įgyvendinamųjų teisės aktų, ne vien teisės aktus, nustatančius įrašymo į specialių žinių turinčių psichologų sąrašus reikalavimus.  

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

   „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

   1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.

   2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima teisės aktus, nustatančius įrašymo į nepilnamečių apklausai atlikti reikalingų specialių žinių turinčių psichologų sąrašą reikalavimus, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

 

 

Teikia

Seimo nariai:                                                                                                  Julius Sabatauskas

                           

Rimantė Šalaševičiūtė