PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450

2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-311

2021-10-

Vilnius

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
			Argumentai: Lietuvoje būtina didinti užimtumą, artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkos ir savivaldybių poreikiams, ir sudaryti galimybes asmeniui nuosekliai tobulėti. Svarbu ne tik žengti žingsnį link „mokymosi visą gyvenimo“ koncepcijos, bet ir užtikrinti sklandžią ir greitą bedarbių integraciją į darbo rinką. Tik vykdant reguliarų priėmimą į profesinio mokymo programas ir jas organizuojant realioje darbo vietoje, t. y. pameistrystės forma, galima sudaryti sąlygas įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingas kompetencijas ir tuo pačiu prisidėti prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo bei sušvelninti pandemijos pasekmes darbo rinkai. Neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas turi būti lankstus ir greitas, kad asmenims būtų suteikta galimybė tęsti turimų kompetencijų tobulinimą ar įgyti atitinkamą kvalifikaciją profesinio mokymosi įstaigose bei kuo greičiau įsilieti į darbo rinką. Atitinkamai turi būti patikslintos Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatos. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą: „LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 2 18 IR 7 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23^1 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS“
1			Argumentai: 2020 m. šalyje buvo 126 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių. Tai 34 tūkst. (37 proc.) daugiau nei 2019 m. 2021 m. balandžio 1 d. duomenimis šalyje registruota 259,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, t. y. 15,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Taigi, būtina koncentruotis į tokias priemones, kurios tobulintų specialistų, su rinkai aktualiais įgūdžiais, ruošimo sistemą. Bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas turi būti vykdomas reguliariai, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Tokia tvarka leistų užtikrinti greitą kompetencijų įgijimą ir bedarbių integraciją į darbo rinką. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1 straipsnis. 2 18 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „23. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti, aukštesniam tos pačios kvalifikacijos lygiui ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti.“ Papildyti 18 straipsnį 12^1 dalimi: „12^1. Bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“
2			Argumentai: Tiek 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, tiek kituose valstybinio planavimo dokumentuose pameistrystė įvardijama kaip viena iš prioritetinių šalies sričių. Dokumentuose numatyta gerinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkai ir kintančiai aplinkai – ugdyti ekonomikos poreikius atitinkančias ir ateities iššūkiams įveikti reikalingas kompetencijas: didinti profesinio mokymo patrauklumą ir gerinti kokybę, plėtoti mokymą pameistrystės būdu, stiprinti profesinį orientavimą, visose švietimo pakopose stiprinti gebėjimus spręsti problemas pasitelkiant technologijas, kūrybinius ir inžinerinius įgūdžius, suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, prie žiedinės ekonomikos pereiti. Vykdant reguliarų priėmimą į profesinio mokymo programas ir jas organizuojant realioje darbo vietoje, t. y. pameistrystės forma, būtų sudaromos sąlygos įgyti konkrečiai darbo vietai reikalingas kompetencijas, tuo pačiu prisidedant prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo, ankstyvo ir sklandaus įsiliejimo į darbo rinką bei darbuotojų ugdymo pagal darbdavio poreikius. Ši mokymo forma leidžia asmenims įgauti darbdaviams aktualius įgūdžius bei žinias, todėl yra laikoma veiksminga priemone, padedančia tvariai pereiti iš mokymosi įstaigos į darbo vietą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 2 straipsnis. 7 19 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, siekiančiam tobulinti turimą kvalifikaciją, siekiančiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją ar jos dalį. Asmenims, nuo 25 metų, tęstinis profesinis mokymas gali būti teikiamas neatsižvelgiant, ar jie yra įgiję kvalifikaciją.“ 2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmeniui, tobulinančiam turimą, siekiančiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ 3. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asmeniui, baigusiam tęstinio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam teigiamą jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.“ Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi:  „5. Profesinio mokymo teikėjas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministerijos registruotiems nekvalifikuotiems bedarbiams, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiams, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka, profesinį mokymą organizuoja teikiant pirmenybę pameistrystės formai.“
			Argumentai: Prie suaugusiųjų švietimo sistemos fragmentiškumo bei nelankstumo prisideda neveiksminga formaliu ir neformaliu bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistema. Siekiant sudaryti galimybę asmeniui nuosekliai tobulėti, siūloma įtvirtinti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarką, suteikiant asmenims ar jų mokymąsi finansuojančioms institucijoms (jei bedarbis neturėtų suinteresuotumo pripažinti turimas kompetencijas) teisę kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl jų neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti pirmąja kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo. Šis vertinimas ir pripažinimas būtų atliekamas švietimo, sporto ir mokslo nustatyta tvarka, kuri nustatytų bendruosius vertinimo principus, t. y. kaip patikrinamos ir įvertinamos turimos kompetencijos. Atitinkamai kaip mokymosi programos dalį būtų galima pripažinti ir formaliojo švietimo būdu įgytas kompetencijas.  Tokiu būdu būtų užtikrinamas siekis kiek įmanoma greičiau kvalifikuoti asmenį bei tinkamai ir racionaliai naudoti finansus, skirtus profesiniam mokymui. Pasiūlymas: Papildyti projektą 3 straipsniu: 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 23^1 straipsniu „23^1 straipsnis. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas 1. Asmenys, siekiantys įgyti pirmąją kvalifikaciją, ar institucija, finansuojanti asmens pirmosios kvalifikacijos įgijimą, gali kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl  neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su siekiama įgyti pirmąja kvalifikacija, vertinimo ir pripažinimo. Šią tvarką tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems mokytis tęstinio profesinio mokymo programoje, pripažinimą kaip mokymo programos dalį atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“

Teikia

Seimo nariai:                                                                                      

Lukas Savickas

Linas Kukuraitis

Tomas Tomilinas

Andrius Bagdonas

Edita Rudelienė