LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2471 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2502 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas siekiant užtikrinti didesnę bedarbių apsaugą netekus darbo.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2; toliau kartu – Įstatymų projektai) parengtas siekiant patikslinti su nedarbo socialinio draudimo išmokų (toliau – nedarbo draudimo išmoka) apmokestinimu gyventojų pajamų mokesčiu susijusias nuostatas.
Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas – didinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičių ir ilginti šios išmokos mokėjimo trukmę.
Įstatymo projekto Nr. 2 tikslas – nustatyti, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. gyventojų pajamų mokesčiu būtų apmokestintos tik tos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios bus paskirtos pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, įsigaliosiantį 2017 m. liepos 1 d.
Įstatymų projektai parengti pagal Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Darbo departamento (direktorius – Kęstutis Zaura, tel. 8 706 64278, el. p. [email protected]) Darbo rinkos skyrius (vedėja – Nijolė Dilbienė, tel. 8 706 68266, el. p. [email protected]; tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Laura Audinytė, tel. 8 706 68259, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 21 d. priimtame Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatyme (toliau – Įstatymas Nr. 1) nustatyta, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turintys ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą (toliau – nedarbo draudimo stažas) per paskutinius 24 mėnesius.
Įstatyme Nr. 1 numatyta nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė – 6 mėnesiai, nepriklausomai nuo turimo nedarbo draudimo stažo.
Pažymėtina, kad Europos Komisija
2017 metų Šalies ataskaitoje pabrėžė, jog sumažinta nedarbo draudimo išmokos
mokėjimo trukmė (vietoje Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo
įstatyme buvusių 9 mėnesių nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmės, kuri
priklauso nuo bedarbio įgyto nedarbo draudimo stažo, Įstatyme Nr. 1 nustatyti 6
mėnesiai) ir teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamo stažo pakeitimai (vietoje
reikalaujamo 18 mėnesių nedarbo draudimo stažo per paskutinius 36 mėnesius
nustatytas 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius iki įsiregistravimo
teritorinėje darbo biržoje nedarbo draudimo stažas) nepakankamai užtikrina
asmenų apsaugą nedarbo atveju.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – Įstatymas Nr. 2) nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos nuo 2017 m. liepos 1 d. apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Įstatymas Nr. 2 parengtas kaip lydimasis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto, parengto siekiant įgyvendinti projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ siūlomas priemones ir atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje, įstatymo projektas. Įstatymu Nr. 2 numatyta gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti nedarbo socialinio draudimo išmokas, skiriamas pagal naują jų apskaičiavimo tvarką, nustatytą Įstatyme Nr. 1.
Įstatymo Nr. 1, įsigaliosiančio 2017 m. liepos 1 d., 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, toliau mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Taigi susiklostys tokia padėtis, kai pagal senos redakcijos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą paskirtos ir mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos (mažesnių dydžių) sumažės jau nuo 2017 m. birželio 1 d. (nedarbo socialinio draudimo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, todėl, įsigaliojus Įstatymui, liepos mėnesį išmokant birželio mėnesio išmoką, ji bus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamas 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas būtų įgyjamas per 30, o ne per 24 mėnesius. Taip būtų užtikrinta bedarbių apsauga netekus darbo, nes esant galimybei teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamą stažą įgyti per ilgesnį laikotarpį, padidėtų asmenų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičius.
Taip pat Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad nedarbo draudimo išmokos, asmenims, įgijusiems reikalaujamą nedarbo draudimo stažą, bus mokamos 9 mėnesius, šios išmokos mokėjimo trukmės nediferencijuojant pagal nedarbo draudimo stažą, įgytą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Pažymėtina, kad ilginant nedarbo draudimo išmokos trukmę bus kompensuojami bedarbių praradimai sumažinus išeitinės išmokos mokėjimo trukmę pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso, įsigaliosiančio nuo 2017 m. liepos 1 d., nuostatas ir užtikrinama didesnė apsauga nedarbo atveju. Taip bus užtikrintas nedarbo draudimo kaip socialinio draudimo rūšies tikslas – kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį. Ilginant Nedarbo draudimo išmokos trukmę bus įgyvendinta Europos Komisijos rekomendacija – didinti nedarbo draudimo išmokų aprėptį ir adekvatumą.
Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma Įstatymo taikymo nuostatas suvienodinti su Įstatymo Nr. 1 2 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatančia, kad naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo naujai skiriamoms nedarbo socialinio draudimo išmokoms. Taigi Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad gyventojų pajamų mokesčiu būtų apmokestinamos tos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios bus paskirtos pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, įsigaliosiančias 2017 m. liepos 1 d. Taip bus užtikrinti teisėti nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų lūkesčiai, nes bus apmokestinamos tos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios bus paskirtos pagal naują šių išmokų apskaičiavimo tvarką, pagal kurią numatomos didesnės nedarbo socialinio draudimo išmokos.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra vartojama naujai apibrėžtų sąvokų.
10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Priėmus Įstatymų projektus įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Dėl nedarbo socialinio draudimo aprėpties augimo ir šios išmokos mokėjimo trukmės pailginimo padidės nedarbo socialinio draudimo išlaidos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas nuo 2017 m. liepos 1 d. nuo 1,1 procento didinamas iki 1,6 procento, o tais atvejais, kai sudaryta terminuota darbo sutartis, nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas už apdraustąjį nuo 2017 m. liepos 1 d. didinamas du kartus. Tačiau konkrečių metų išlaidos nedarbo socialiniam draudimui priklauso nuo ekonomikos ciklo fazės ir jos lemiamo nedarbo lygio.
13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Nėra.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.