LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 672 IR 676 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-3613

2024-06-17 Nr. 102-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovai - viceministrė Rūta Bilkštytė, Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiutė, Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Olga Mikulskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM Teisės departamento Mokesčių administravimo ir teisės skyriaus patarėja Erika Puzonienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariai antstolis Jonas Petrikas ir antstolis Laurynas Lukšys, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, antstolė Rima Adomaitienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Aurelija Pauliukaitė.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

LRS kanceliarijos teisės departamentas

2024-04-11

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Atsižvelgti

Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas

2024-05-29

Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2024 m. gegužės 10 d. gautą raštą Nr. S-2024-2060 „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“, teikiame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentės dr. Vigitos Vėbraitės parengtą išvadą.

I. EKSPERTINIO VERTINIMO APIMTIS

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2024 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Vilniaus universitetą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, prašydamas iki 2024 m. gegužės 28 d. atsakyti į klausimus „dėl Lietuvos Respublikos Seimui pateikto svarstyti Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609, kuriuo atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas, siūloma suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – mokesčių administratorius) teisę atlikti baudų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją. Komitetas vertinimui suformulavo šiuos klausimus:

1. Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis privatiems skolininkams: 1.1 Ar didės, ar mažės skolininkų, kurių skolas ir toliau administruos antstoliai, kaštai?; 1.2 Koks reformos teigiamas / neigiamas poveikis socialiai pažeidžiamiems skolininkams ir jų interesams? Ar brangs, ar pigs socialiai pažeidžiamų skolininkų bylų vykdymas, kuris ir toliau bus įgyvendinamas antstolių?; 1.3 Kaip, mokesčių administratoriui perėmus iš antstolių valstybės skolų išieškojimą, bus užtikrinti skolininkų interesai, kad nebūtų išieškoma iš lėšų, kurios negali būti nurašomos automatiškai mokesčių administratoriaus, pvz., socialinės išmokos, alimentai ir kt.?; 1.4 Kaip bus atlyginama žala už neteisėtus mokesčių administratoriaus veiksmus, išieškant lėšas iš skolininkų?; 1.5 Ar nebus painiavos, kad skolininkas dėl savo teisių pažeidimo, kai išieško mokesčių administratorius, turės kreiptis į administracinį teismą, dėl antstolių – į bendrosios kompetencijos teismą? Ar tai neapsunkins skolininkų?; 1.6 Ar nebus painiavos, kad skolininkas dėl savo teisių pažeidimo, kai išieško mokesčių administratorius, turės kreiptis į administracinį teismą, dėl antstolių – į bendrosios kompetencijos teismą? Ar tai neapsunkins skolininkų?

2. Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis kreditoriams: 2.1 Ar po reformos, mokesčių administratoriui iš antstolių perėmus valstybės skolų išieškojimą, fizinių asmenų ir verslo subjektų naudai išieškomų skolų įkainiai didės ar mažės?

3. Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis valstybei: 3.1 Ar didės ar mažės valstybės biudžeto išlaidos dėl mokesčių administratoriaus naujų funkcijų vykdymo (papildomiems etatams, informacinių sistemų palaikymui)?; 3.2 Kiek šiuo metu antstoliai sumoka mokesčių į valstybės biudžetą ir ar po reformos mažės ar didės į valstybės biudžetą surenkami mokesčiai iš jų veiklos?; 3.3 Kiek šiuo metų valstybė moka už valstybės skolų išieškojimą ir ar po reformos didės ar mažės antstolių įkainiai už valstybės skolų išieškojimą?

4. Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis antstolių veiklai ir pajamoms: 4.1 Kokią įtaką reforma turės antstolių teritorijų ir skaičiaus reguliavimui bei antstolių paslaugų prieinamumui regionuose?

5. Šiuo metu LR Seime svarstomos LR Užimtumo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3257) ir susijęs Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3258), kuriuo yra mažinami išskaitymai iš skolininko ir yra nustatomos skolininko atostogos. Ar tai gali ir kaip tai gali paveikti siūlomą reformą, ypač skolininkų ir kreditorių interesus?

6. Ar įgyvendinus reformą, administracinės baudos prilyginimas mokestinei nepriemokai atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso tikslus ir bendrai teisės sistemos principus dėl baudos neišvengiamumo ir pažeidimo prevencijos?

Kadangi atsakymams pateikti paskirtas gana trumpas laikas, išvada formuluojama atsakant į pateiktus klausimus pagal galiojančius teisės aktus ir remiantis viešai skelbta informacija apie Lietuvos Respublikoje veikiančią priverstinio skolų išieškojimo sistemą. Nepateikiami statistiniai duomenys (apie antstolių sumokamus mokesčius į valstybės biudžetą ir kt.), kuriems surinkti reikėtų daugiau laiko.

II. BENDROSIOS PASTABOS

Vertinant įstatymo projektą pagal nurodytus tikslus, tenka konstatuoti, kad jis nevisiškai juos atitinka, o kai kuriais aspektais jiems prieštarauja.

Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3609 - XIVP-3613 teigiama, kad „Projektų tikslas – efektyvinti prievolių valstybei administravimą, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuojant vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), sudaryti sąlygas administravimo procesą skaitmenizuoti ir unifikuoti. Taip pat siekiama gerinti mokesčių administravimo procedūras“. Tačiau, įvykdžius projekte siūlomą Reformą, realiai pradėtų veikti dvi prievolių valstybei priverstinio išieškojimo sistemos: VMI tam tikrą laikotarpį tektų atlikti analogiškus veiksmus, kuriuos atlieka ir antstoliai: t. y., aiškintis skolininko lėšų kilmę ir pan., o nepavykus išieškoti skolos vykdomoji byla, jeigu ji pripažįstama neperspektyvia, būtų perduodama antstoliams.

Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbto valstybinio audito „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ ataskaitoje nėra rekomendacijos suteikti VMI teisę atlikti baudų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją. Rekomendacijoje Nr. 1 siūloma „Optimizuoti mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo procesą taip, kad antstoliai nuosekliai tęstų šį procesą ir būtų užtikrinta valstybės ir skolininkų interesų pusiausvyra; įpareigoti valstybės institucijas pateikti antstoliams informaciją apie atliktus išieškojimo veiksmus ir jų rezultatus, kitą su išieškojimu susijusią informaciją“. Siūlymą iš esmės keisti ne tik valstybės skolų administravimo, bet ir išieškojimo procesus 2023 m. pateikė ne Valstybės kontrolė, bet Finansų ministerija.

PROJEKTO ĮVERTINIMAS

Eil. Nr.

Klausimas

Eksperto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys eksperto nuomonę

1.1

Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis privatiems skolininkams:

Ar didės, ar mažės skolininkų, kurių skolas ir toliau administruos antstoliai, kaštai?

Tikėtinas

vykdymo išlaidų didėjimas.

Tikėtina

blogesnio antstolių paslaugų prieinamumo rizika.

Įvykdžius siūlomą reformą, praktiškai neįgyvendinamu taps kryžminio finansavimo modelis, kuriam veikiant šiandien yra užtikrinami socialiai pažeidžiamų asmenų, dalyvaujančių vykdymo procese, turtiniai interesai (mamos kurios yra kreditoriai vaiko išlaikymo bylose, sprendimų dėl darbo užmokesčio priteisimo vykdymas ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad valstybė planuoja pati vykdyti dalį bylų, kurios gali būti įvykdomos santykinai lengvai, o antstoliams bus palikti tik sudėtingi atvejai, akivaizdu, kad tokia situacija sukurs daug antstolių sistemos egzistencinių problemų.

Tuo atveju, jeigu dėl Reformos poveikio sumažės antstolių vykdomų išieškojimo procesų kiekis (kadangi antstoliams bus perduodamos išimtinai vien tik sudėtingos bylos), vykdymo išlaidos, būtinos išieškojimo procesų administravimui, turės būti esmingai didinamos.

Pagal Civilinio proceso kodekso 609 str. 2 d. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą)[1] tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą.

Jeigu vykdymo išlaidos nebūtų didinamos, tokiu atveju esmingai mažėtų antstolių skaičius ir rajonuose praktiškai neliktų veikiančių antstolių kontorų. Tokiu būdu bus pažeistas vienas svarbiausių antstolių reformos, įvykdytos 2003 m., tikslų – užtikrinti antstolių prieinamumą ir pasiekiamumą visos Lietuvos teritorijoje. Antstoliams susikoncentravus tik keliuose didžiuosiuose miestuose, rajonų gyventojams ši viešoji paslauga taps sunkiai pasiekiama bei padidins bedarbystę regionuose.

Apibendrinant verta akcentuoti, kad įvykdžius siūlomą reformą esmingai sumažės antstoliams pateikiamų perspektyvių bylų skaičius, pajamos iš kurių užtikrina kitų, socialiai jautrių bylų, kryžminį finansavimą ir padidės tų bylų, kuriose vykdymo procesas yra ne tik labai brangus, bet gana neperspektyvus, proporcija bendrame vykdymo procesų skaičiuje. Tokiu būdu, net ir tuo atveju, jeigu bendras antstolių administruojamų vykdymo bylų skaičius nepasikeistų arba net ir padidėtų, situacija pablogėtų iš esmės, kas, savo ruožtu, neabejotinai turės neigiamos įtakos verslo pasitikėjimui Lietuvos rinka bei civilinės apyvartos patikimumu.

1.2

Koks reformos teigiamas / neigiamas poveikis socialiai pažeidžiamiems skolininkams ir jų interesams? Ar brangs, ar pigs socialiai pažeidžiamų skolininkų bylų vykdymas, kuris ir toliau bus įgyvendinamas antstolių?

Dalyje antstolių vykdomų išieškojimų tikėtinas didesnio finansavimo poreikis.

Kaip jau minėta ankstesniame atsakyme, siūloma įvykdyti reforma praktiškai sunaikins kryžminio subsidijavimo modelį, veikiantį priverstinio skolų išieškojimo procese. Dėl to reikės arba didinti vykdymo išlaidas tose bylose, kurios šiandien yra subsidijuojamos kryžminiu būdu, arba užtikrinti papildomą ir pakankamą valstybės finansavimą tokio pobūdžio bylų vykdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiandien funkcionuojanti sistema valstybei nekainuoja nei vieno euro. Tuo tarpu siūlomas įgyvendinti modelis ne tik didins valstybės tarnautojų skaičių, bet ir išlaidas, kurios turės būti patirtos, norint kompensuoti kryžminio finansavimo praradimą.

1.3

Kaip, mokesčių administratoriui perėmus iš antstolių valstybės skolų išieškojimą, bus užtikrinti skolininkų interesai, kad nebūtų išieškoma iš lėšų, kurios negali būti nurašomos automatiškai mokesčių administratoriaus, pvz., socialinės išmokos, alimentai ir kt.?

Būtini papildomi žmogiškieji valstybės tarnautojų ištekliai.

Mokesčių administratorius galės užtikrinti, kad nebūtų išieškoma iš lėšų, kurios negali būti nurašomos automatiškai, tačiau šios garantijos tinkamam realizavimui bus būtinos papildomos ir nemažos žmogiškųjų išteklių sąnaudos. Kitaip tariant, valstybė šios funkcijos vykdymui turės didinti tarnautojų skaičių, kadangi dėl skolininkų sąskaitose esančių lėšų įvairovės automatiniu būdu nebus įmanoma nustatyti jų kilmės. Pavyzdžiui, jokia informacinė technologija neatpažins lėšų, kurios yra skiriamos išlaikymo mokėjimui ir pan.

1.4

Kaip bus atlyginama žala už neteisėtus mokesčių administratoriaus veiksmus, išieškant lėšas iš skolininkų?

Būtinos valstybės biudžeto lėšos.

Žala, už neteisėtus mokesčių administratorių veiksmus turės būti atlyginama iš valstybės biudžeto pajamų, t. y., iš mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiandien žalą, padarytą neteisėtais antstolių veiksmais, atlygina antstolis ir valstybei dėl to nekyla jokių finansinių prievolių.

1.5

Ar nebus painiavos, kad skolininkas dėl savo teisių pažeidimo, kai išieško mokesčių administratorius, turės kreiptis į administracinį teismą, dėl antstolių – į bendrosios kompetencijos teismą? Ar tai neapsunkins skolininkų?

Gali sumažėti teisminės gynybos prieinamumas skolų valstybei turintiems asmenims.

Vienas svarbiausių šiuolaikinės ir efektyvios rinkos bei civilinės apyvartos bruožų yra stabilumas. Visas pažangus pasaulis civilinėje apyvartoje vadovaujasi taisykle, kad į civilinius teisinius santykius bei jų aptarnavimo mechanizmą, ypač, kai jisai veikia efektyviai, kištis nereikėtų. Įgyvendinus reformą pagal siūlomą projektą, civilinių teisinių santykių stabilumas būtų pažeistas, tam nesant jokio objektyvaus poreikio. Nekyla nei mažiausios abejonės, kad siūloma įgyvendinti reforma sukeltų painiavos ir pasimetimo rinkos dalyvių elgesyje.

2, 2.1

Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis kreditoriams:

Ar po reformos, mokesčių administratoriui iš antstolių perėmus valstybės skolų išieškojimą, fizinių asmenų ir verslo subjektų naudai išieškomų skolų įkainiai didės ar mažės?

Prognozuojamas vykdymo išlaidų didėjimas visiems ūkio subjektams, taip pat ir valstybei.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.4 p. „biudžetinę įstaigą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikiančią vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl pinigų sumų išieškojimo, ar išieškotoją, jeigu išieškotojas yra ne vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikianti biudžetinė įstaiga, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti“.

Nuo 2003 m., kai Lietuvoje buvo įgyvendinta Teismo antstolių institucinė reforma, valstybė, kaip kreditorius, nemoka už savo pateikiamų vykdomųjų dokumentų administravimą. Visi skolų išieškojimo kaštai, kurie atsiranda dėl skolininko nemokumo, šiandieną yra kompensuojami kryžminio subsidijavimo būdu.

Kaip jau minėta atsakyme į pirmąjį klausimą, įvykdžius siūlomą reformą, vykdymo išlaidos turės didėti visiems ūkio subjektams, tarp jų ir valstybei. Todėl visiškai neaišku, kodėl valstybės institucija siekia įgyvendinti reformą, dėl kurios esmingai padidės valstybės išlaidos, o valstybės skolininkams mokesčių mokėtojų sąskaita bus sukurta puiki sistema vilkinti skolų sumokėjimą, kadangi atsiras papildomos procedūros, kurios turės būti įvykdomos iki bylos perdavimo antstoliui (pvz.: skolininko mokumo vertinimas, prailginti bylos perdavimo antstoliams terminai). Šis papildomas laikas sudarys palankias galimybes nesąžiningiems skolininkams imtis veiksmų apsunkinti išieškojimą.

3, 3.1

Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis valstybei;

Ar didės ar mažės valstybės biudžeto išlaidos dėl mokesčių administratoriaus naujų funkcijų vykdymo (papildomiems etatams, informacinių sistemų palaikymui)?

Tikėtinas

Valstybės biudžeto išlaidų didėjimas.

Atsakyme į pirmąjį klausimą pagrindėme nuomonę, kad įvykdžius siūlomą reformą, valstybės biudžeto išlaidos neabejotinai didės.

3.2

Kiek šiuo metu antstoliai sumoka mokesčių į valstybės biudžetą ir ar po reformos mažės ar didės į valstybės biudžetą surenkami mokesčiai iš jų veiklos?

Tikėtinas antstolių į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių sumų mažėjimas.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas neturi duomenų apie antstolių sumokamų į valstybės biudžetą sumų dydžius. Tačiau, atsižvelgdami į jau išvardintus argumentus, manome, kad siūlomos reformos įgyvendinimas sukuria realius pavojus antstolių sumokamų mokesčių mažėjimui.

3.3

Kiek šiuo metų valstybė moka už valstybės skolų išieškojimą ir ar po reformos didės ar mažės antstolių įkainiai už valstybės skolų išieškojimą?

Prognozuojamas papildomo valstybės finansavimo poreikis.

Kaip jau minėta atsakyme į antrąjį klausimą, valstybei šiuo metu išieškojimas nekainuoja nieko.

Įvykdžius siūlomą reformą, reikės ne tik finansuoti papildomas darbo vietas valstybės tarnyboje bei finansuoti informacinių technologijų palaikymą, bet ir skirti finansavimą antstoliams už jiems perduodamų bylų administravimą, kadangi kryžminio finansavimo modelį ši reforma sunaikins.

4, 4.1

Koks yra tikėtinas šios reformos poveikis antstolių veiklai ir pajamoms;

Kokią įtaką reforma turės antstolių teritorijų ir skaičiaus reguliavimui bei antstolių paslaugų prieinamumui regionuose?

Didelė rizika, kad nebeliks regionuose dirbančių antstolių.

Kaip jau minėta atsakyme į pirmąjį klausimą, vienas pagrindinių reformos pavojų ir yra reali rizika, kad iš esmės bus apsunkintas antstolio funkcijų pasiekiamumas, sunyks antstolių veiklos teritorijos ir drastiškai sumažės antstolių skaičius regionuose.

Šiuo metu LR Seime svarstomos LR Užimtumo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3257) ir susijęs Civilinio proceso kodekso 627, 628, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3258), kuriuo yra mažinami išskaitymai iš skolininko ir yra nustatomos skolininko atostogos. Ar tai gali ir kaip tai gali paveikti siūlomą reformą, ypač skolininkų ir kreditorių interesus?

Didėja administracinė našta visiems skolas išieškantiems asmenims.

Mažėja prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos.

Įstatymų pataisos yra priimtos; dalis pakeitimų įsigalios nuo 2024 m. liepos 1 d., dalis – nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Tai reiškia, kad nuo 2026 m. liepos 1 d., kai planuojama įgyvendinti numatomą reformą, galios jau kitokia išskaitymų iš skolininkų pajamų tvarka, nei taikoma šiuo metu. (Pagal pakeistą Civilinio proceso kodekso 736 str. nustatomi 2 ir daugiau kartų mažesni išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydžiai, įvedama papildoma skolininko pajamų gradacija. Uždirbantiems iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) išskaita, skirta skolai padengti, bus sumažinta iki 10 proc. atlyginimo (vietoj dabar galiojančios 20 arba 30 proc.). Uždirbantiems tarp vienos ir dviejų MMA, išskaita sieks 30 proc., o virš dviejų MMA – 50 proc.). Išskaitos nebus keičiamos tik tais atvejais, kai išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimo atveju.

Taip pat du kartus per penkerius metus skolininkui galės būti suteikiamos „skolų atostogos“, iki 6 mėn. laikotarpiui stabdant išieškojimą iš įsidarbinusių skolininkų pajamų.

Dėl minėtų pakeitimų skolų išieškojimas iš pajamų tęsis apie 2-3 kartus ilgiau, skolos bus dengiamos mažesnėmis dalimis. Atitinkamai padidės administracinė našta išieškojimą iš pajamų vykdantiems subjektams, tarp jų – ir mokesčių administratoriaus darbuotojams.

Kadangi per tą patį laikotarpį antstolių kontorose bus išieškomos mažesnės skolų sumos, tai bus dar vienas veiksnys, griaunantis kryžminio subsidijavimo mechanizmą. Trūkstant lėšų sudėtingiems išieškojimo procesams, finansuoti, iškils poreikis didinti nustatytas vykdymo išlaidas. Skolininkai ir kreditoriai už antstolių funkcijas turės mokėti daugiau, nors realios skolų išieškojimo galimybės nepadidės.

Ar įgyvendinus reformą, administracinės baudos prilyginimas mokestinei nepriemokai atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso tikslus ir bendrai teisės sistemos principus dėl baudos neišvengiamumo ir pažeidimo prevencijos?

Mokesčių administravimo įstatymas negali užtikrinti administracinės atsakomybės taikymo

Pagal Administracinių teisės pažeidimų 20 str. „Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.“

Tuo atveju, jeigu VMI antstoliams neperduotų išieškoti skolų, kurių išieškojimas bus pripažintas neperspektyviu, administracinių nuobaudų tikslai negalėtų būti pasiekti.

III. GALUTINĖ EKSPERTINIO VERTINIMO IŠVADA

Įstatymo projektas neatitinka siūlomos reformos tikslų ir prieštarauja valdymo sistemos tobulinimo principams – tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimui ir aiškiam institucijų atsakomybių pasiskirstymui.

Neįvertinus rezultatų Teismo antstolių institucinės reformos, kuri 2003 m. įgyvendinta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu patvirtinus Teismo antstolių institucinės reformos metmenis ir kuri įstatymiškai įtvirtino „principinę nuostatą, jog sprendimų, priimtų dėl privačių asmenų ginčo, vykdymo išlaidas atlygina ne valstybė, o ginčo šalys“, siūloma dar kartą reformuoti skolų išieškojimą ir vietoj vienos sukurti dvi, daugeliu aspektų besidubliuojančias skolų išieškojimo sistemas: valstybinę ir privačią. Pasigendama pagrindimo ir paaiškinimo, kokia pridėtinė vertė valstybei būtų sukuriama, jei skolų valstybei išieškojimo iš lėšų sąskaitose išlaidas (kurios yra objektyviai neišvengiamos) pradėtų mokėti ne asmenys, atsakingi už šių skolų atsiradimą, bet valstybė – t. y., visi mokesčių mokėtojai.

Nepritarti

Teisinio poveikio vertinimo išvados paprašė BFK dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3609.

6 klausimas, suformuluotas ekspertiniam vertinimui galėtų būti susijęs su svarstomu ANK projektu. Tačiau nei klausimas, nei pateiktas atsakymas nėra formuluojami dėl galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso. Todėl vargu, ar galėtų būti vertinami svarstomo projekto kontekste.

ANK galiojančioje redakcijoje Administracinė nuobauda yra apibrėžta 22 straipsnyje:

22 straipsnis.

Administracinė nuobauda ir jos paskirtis

1. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Administracinių nuobaudų paskirtis yra:

1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų;

2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis;

3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla

2024-05-27

Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau – Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2024 m. gegužės 10 d. raštą Nr. S-2024-2060 „dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“ (toliau – Raštas), teikia išvadą dėl Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas). Išvadą parengė Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doc. dr. Remigijus Jokubauskas. Cituojant prašome nurodyti šaltinį. Nors Projekte siūlomi daugiausia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimai, manytina, kad jie turėtų didžiausią poveikį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuojamai priverstinio vykdymo procedūrai. Todėl šioje išvadoje daugiau dėmesio skiriama būtent Projekte nurodomų pasiūlymų, susijusių su priverstinio vykdymo proceso pakeitimu, vertinimui. Remiantis Projekte siūlomu CPK 583-1 straipsnio pakeitimu, kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka. Toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių. Pirma, prie Projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Vienas esminių teisėkūroje taikomų principų yra tikslingumo, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Projekto aiškinamajame rašte iš esmės nėra nurodoma, dėl kokių objektyvių priežasčių yra būtina keisti priverstinio vykdymo proceso teisinį reguliavimą bei atitinkamai susiformavusią teismų praktiką. Teisėkūros iniciatyvos, kuriomis iš esmės siekiama pakeisti susiklosčiusius viešosios teisės normomis reglamentuojamus teisinius santykius (tokius kaip priverstinis vykdymo procesas), turi būti objektyviai būtinos ir tikslingos. Projekte taip pat nėra įvertinta, kokį poveikį siūlomi pakeitimai turės formuojamai nuosekliai teismų praktikai vykdymo proceso srityje. Antra, priverstinio vykdymo veiksmus atlikti turi teisę tik reikiamą profesinę kvalifikaciją turintys asmenys. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnyje nustatyti specialūs reikalavimai antstoliams, kurie yra būtini užtikrinant nepriklausomą, profesionalų ir veiksmingą priverstinio vykdymo procesą. Priverstinio vykdymo procesas yra sudėtingas ir kompleksinis, reikalaujantis specialių teisinių žinių, profesinės etikos. Projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad tokius antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Vykdymo procese atliekami ne tik turto realizavimo, bet ir kiti veiksmai, kurie reikalauja specialių teisinių ir kitų žinių, todėl būtent tik jų turintis asmuo turi teisę atlikti teisės valstybės prievartos veiksmus. Trečia, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. Tačiau pasigendama vertinimo, ar Projektu siūlomi pakeitimai yra suderinami su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis. Būtina įvertinti, kad remiantis nuosekliai formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika priverstinis vykdymo procesas yra sudėtinė Konvencijos 6 straipsnyje reglamentuojamos teisės į teisingą teismą dalis ir valstybės veiksmai (neveikimas) neužtikrinant veiksmingo vykdymo proceso gali lemti šios teisės pažeidimą.1 Taip pat priverstinio vykdymo procese taikomos ir Konvencijoje numatytos teisė į privatų gyvenimą2 bei teisė į nuosavybės apsaugą3 , kurių efektyvią apsaugą būtent ir atlieka antstolis bei teismas. Todėl Projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui nebūtų pažeidžiamos Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Ar pagal siūlomą priverstinio vykdymo proceso modelį, nesant subjekto, užtikrinančio Konvencijoje numatytų teisių apsaugą, bus sudarytos sąlygos užtikrinti tinkamą Konvencijoje numatytų teisių ir laisvių apsaugą? Ketvirta, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis Projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Teisėto vykdymo proceso užtikrinimo sąlyga – priverstinius vykdymo veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumas ir nešališkumas. Tokie nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai keliami tarptautiniuose teisės aktuose4 , nacionalinėje teisėje5 ir teismų praktikoje6 . Nustačius, kad priverstinio vykdymo veiksmus atlieka pats išieškotojas tai reikštų, kad paneigiamas tokius veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimas. Tai atitinkamai keltų neišsprendžiamus klausimus dėl priverstinio vykdymo veiksmų teisėtumo. Penkta, praktikoje realūs atvejai, kai skolininko atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai kelių išieškotojų naudai. Remiantis siūlomu projektu, susiklostytų situacija, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus atliktų du asmenys (antstolis ir centrinis mokesčių administratorius). CPK sukurtas priverstinio vykdymo proceso modelis yra pagrįstas principu, kad vienas antstolis turėtų atlikti vykdymo veiksmus pagal atskirus vykdomuosius raštus skolininko atžvilgiu. Esant situacijai, kai priverstinio vykdymo veiksmus atliktų antstolis ir centrinis mokesčių administratorius, tai kelia iš esmės neišsprendžiamus klausimus dėl skolininko turto realizavimo, kreditorių reikalavimų eilės ir kitų priverstiniame vykdymo procese atliekamų veiksmų atlikimo. Be to, prieš kelis metus atlikti CPK 650 straipsnio 3 dalies pakeitimai7 kaip tik buvo nukreipti į tikslą užtikrinti, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko. Tai reiškia, jog siekiant užtikrinti vykdymo proceso operatyvumą buvo siekiama būtent sudaryti sąlygas, kad vienas antstolis to paties skolininko atžvilgiu atliktų priverstinio vykdymo veiksmus. Tačiau Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis.

Atsižvelgti

Dėl ANK pakeitimo projekto išvadoje nėra pasisakyta.

Vertinimuose neįsigilinta į projektų pasiūlymus ir galiojantį teisinį reglamentavimą.

Projektai nekeičia priverstinio vykdymo sistemos, nes iš esmės naujų funkcijų VMI nesuteikiama – VMI jau ir dabar vykdo išieškojimą iš sąskaitų, o išieškojimo iš turto teisė inspekcijai nesuteikiama. Projektais siekiama efektyviau naudoti valstybės resursus, panaudojant VMI turimas kompetencijas, gebėjimus ir techninius resursus savarankiškai vykdyti ne tik mokesčių, bet ir kitų prievolių valstybei išieškojimo iš sąskaitų funkcijas.

Abejonės dėl VMI kompetencijos, nešališkumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, mūsų nuomone, yra nepagrįstos. VMI atstovauja Lietuvos valstybę ir vykdo visų mokestinių nepriemokų išieškojimą. Visi mokesčių administratoriaus veiksmai ir procedūros yra reglamentuoti teisės aktuose. Užtikrinta mokesčių mokėtojų teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus veiksmą arba neveikimą.

Dėl „dviejų langelių“ problemos, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus kartais atlieka du asmenys - antstolis ir VMI, pažymėtina, kad projektai kaip tik sprendžia šią problemą, nes VMI nevykdys išieškojimo iš tų skolininkų, kurie jau turi bylų pas antstolį.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-09				Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas kaip pagrindinis komitetas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3610), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 100 straipsnių pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3611), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3612) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP3613) (toliau kartu – Įstatymų projektai). Pasigedome išsamaus poveikio vertinimo dėl reformos poveikio kitiems vykdymo proceso dalyviams plačiąja prasme. Vienas iš įstatymų projektų tikslų yra prievolių valstybei administravimo efektyvinimas, išvengiant funkcijų dubliavimo ir tokiu būdu veiklą organizuoti vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – VMI, tačiau įgyvendinus reformą, daugeliu atveju nebus išvengta VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo. Nepagrįsta projektų rengėjų nuomonė, jog įgyvendinus reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) perėmus valstybės skolų išieškojimą iš antstolių, išieškomos piniginės lėšos greičiau pasieks valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad tiek antstoliai, tiek VMI skolų išieškojimui naudoja tą patį įrankį – Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Antstolių išieškotos lėšos VMI galėtų pasiekti lygiai taip pat greitai, jei įstatymai nenustatytų antstoliui pareigos papildomai tikrinti skolininkų piniginių lėšų kilmės, siekiant apsaugoti bedarbių, socialiai remtinų asmenų, alimentus gaunančių asmenų teisę gauti lėšas, iš kurių negalima išieškoti. Įgyvendinus projektą ir VMI pradėjus vykdyti išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitų, lėšos biudžeto taip pat nepasiektų greičiau, nes VMI turėtų pareigą atlikti eilę jiems nebūdingų patikrinimo veiksmų: nustatyti pinigų kilmę, patikrinti, ar asmuo turi skolų, kurias jau išieško antstoliai, patikrinti jo mokumą ir pan. Todėl tiek antstolių, tiek VMI išieškomos lėšos valstybės biudžetą pasieks iš esmės per panašų laikotarpį, o išieškotų lėšų greitesnis ir efektyvesnis patekimas į valstybės biudžetą turėtų būti sprendžiamos kitomis priemonės. Pažymėtina, kad, įvertinus tiek išieškojimo proceso kompleksiškumą ir pareigas, kurias privaloma vykdyti inkasavimo metu, tiek papildomą valstybės biudžeto lėšų poreikį, reikalingą VMI perimant skolų išieškojimą iš antstolių, konstatuotina, kad VMI vykdomas skolų išieškojimas nekainuos pigiau nei antstolių vykdomos funkcijos. Remiantis 2023 m. duomenimis, VMI nepriemokų administravimo departamente dirbo 153 darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. Taigi, 1 Eur skolos išieškojimas VMI kainuoja 0,29 Eur valstybės lėšų, tuo tarpu antstolių 1 Eur skolos išieškojimas kainuoja 0,12 Eur – t. y., 2,4 karto pigiau. Reforma remiasi prielaida, kad prievolės valstybei turi kuo greičiau patekti į biudžetą, o pažeidėjas neturi patirti jokių papildomų sankcijų už jų nemokėjimą. Visgi, tai yra klaidinga prielaida, kadangi pirminis baudos tikslas nėra papildyti valstybės biudžetą, bet sudrausminti pažeidėją. Tai atspindi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 22 straipsnyje nurodyta nuobaudos paskirtis. Iš esmės, įgyvendinus reformą, administracinės baudos VMI būtų išieškomos nemokamai, tačiau tai blogins visų likusių skolininkų finansinę situaciją. Nors VMI atliekamas darbas nėra nemokamas, tačiau skolininkams, turintiems piniginių lėšų banko sąskaitose, išieškojimas bus atliekamas nemokamai. Tuo tarpu išieškojimas iš socialiniai pažeidžiamų skolininkų bus perduodamas antstoliams, t. y. iš tų, kurie neturi sąskaitose piniginių lėšų. Būtent šiems, socialiniai pažeidžiamiems asmens, išieškojimo įkainiai kelis kartus didės. Taigi, tokiu būdu sujaukiama sistema, kuri yra socialiai teisinga ir grįsta kryžminiu subsidijavimu. Nėra socialiai teisinga, jog pažeidėjams, kurie banko sąskaitose turi lėšų, tačiau piktybiškai nemoka baudų, skolos turi būti nemokamai nurašomos VMI, o socialiai pažeidžiamiesiems asmenims turi didėti įkainiai, nes jie neturi piniginių lėšų sąskaitose, kurios galėtų būti nurašomos VMI. Pažymėtina, jog apie 85 % antstoliams perduodamų išieškojimų valstybės naudai sudaro pradelstos apmokėti baudos, todėl reforma siekiama pagerinti teisės pažeidėjų padėtį likusių skolininkų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliai, pusę metų administruodami baudas valstybei, sumoka 2 mln. mokesčių į valstybės biudžetą. Įvykdžius reformą VMI ne tik neteks šių biudžeto pajamų, bet ir turės skirti papildomų išlaidų darbuotojų įdarbinimui. Atsižvelgiant į pažeidėjų kiekius per penkerius metus, VMI papildomų darbuotojų poreikis išaugtų nuo planuojamų 20 iki 43. Pažymėtina, kad, įgyvendinus reformą, skolos iš pasiturinčių asmenų bus išieškomos visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tuo tarpu už neišmokėto darbo užmokesčio, išlaikymo (alimentų), iškeldinimo, nusikaltimu padarytos žalos ir kt. išieškojimą 2,3 karto didesnę kainą turės susimokėti patys kreditoriai. Tai vienas svarbiausių šios reformos trūkumų: visa apimtimi įgyvendinus reformą, socialinis neteisingumas ne tik nesumažėtų, bet priešingai - padaugėtų, kadangi VMI perėmus dalies valstybės skolų išieškojimą, dėl kryžminio subsidijavimo principo, kuriuo remiasi skolų išieškojimo sistema, finansinė našta padidėtų visiems privatiems klientams. Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad vyko daug diskusijų tarp projektų rengėjų ir suinteresuotų asmenų, taip pat į tai, kad nebuvo atliktas išsamus poveikio vertinimas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat yra pateikęs kritinių pastabų projektams, prašome organizuoti projektų klausymus, kurių metu Lietuvos antstolių rūmų galėtų detaliai pristatyti savo problematiką.	Pritarti iš dalies	Siūlomo teisinio reguliavimo poveikis atitinkamoms sritims įvertintas projektų poveikio vertinimo pažymoje. Be to, papildomai LRV kanceliarijos analitikų buvo atliktas poveikio antstoliams vertinimas, kurio rezultatai parodė, kad po reformos antstolių pajamos nesumažės. Priešingai — numatoma, kad antstoliai galimai gaus papildomų pajamų dėl mokestinių nepriemokų perdavimo jiems išieškoti. ANK yra lydimasis įstatymo projektas įstatymų projektų pakete. Klausymai buvo organizuojami dėl pagrindinio įstatymo projekto, dėl kurio sprendimą priėmė Biudžeto ir finansų komitetas.
2.	Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-19				Teikiamas TM raštas, adresuotas Finansų ministerijai ir BFK.	Atsižvelgti	Rašto turinys nesusijęs su ANK projektu tiesiogiai.
3.	Lietuvos verslo konfederacija 2024-04-19				Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į LR Seimo biudžeto ir finansų komitetą (toliau – Komitetas) dėl Komitete svarstomo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX- 2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP- 3609 (toliau – Įstatymo projektas). Rašte pristatome argumentus dėl nepritarimo minėtam Įstatymo projektui ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo, taip pat prašome suteikti galimybę LVK atstovams dalyvauti visuose Komiteto rengiamuose formatuose, kuriuose bus svarstomas Įstatymo projektas. <... pastabos ne ANK skirtos> 2) VMI vykdomas išieškojimas nekainuos pigiau, o VMI administracinė našta po reformos augs. Šiuo metu VMI nepriemokų administravimo departamente dirba 153 darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. 1 euro išieškojimas kainuoja 0,29 euro. Tuo tarpu antstolių 1 euro išieškojimas kainuoja 0,12 euro – 2,4 karto pigiau. Penktaisiais metais po reformos įgyvendinimo skolų išieškojimui VMI reikės mažiausiai 43 papildomų darbuotojų, jei kiekvienas darbuotojas bus pajėgus administruoti išieškojimą iš 4500 asmenų. Šiuo metu vienas VMI darbuotojas išieško skolas iš 170 asmenų. Atitinkamai, per 6 metus reformos administravimas valstybei kainuos papildomus 4.63 mln. eurų. 3) Vienas svarbiausių nuobaudos tikslų – ne papildyti biudžetą, o sudrausminti pažeidėją. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 str., administracinė nuobauda yra ne fiskalinis dalykas, o valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra: a) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; b) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; c) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Kadangi įgyvendinus reformą, pasiturinčių skolininkų skolos jiems bus nurašomos nemokamai visų mokesčių mokėtojų sąskaita, dar labiau mažės motyvacija laiku susimokėti baudas. Bus skatinamas neatsakingumas, nes nesumokėtos baudos bus išieškomos nemokamai. <toliau teikiamos pastabos pagrindiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-3609 ir pasisakoma dėl reformos iš esmės>	Nepritarti	Dėl reformos apimties apsispręsta BFK. Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu.
4.	Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2024-06-03				Biudžeto ir finansų komitete svarstomu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIVP-3609, toliau – Projektas) siūloma radikaliai pertvarkyti esamą skolų valstybei išieškojimo sistemą ir sukurti dvi paraleliai veikiančias skolų išieškojimo sistemas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iš antstolių perimtų valstybės skirtų baudų ir ekonominių sankcijų išieškojimo iš lėšų sąskaitose funkcijas. Antstoliams išieškoti būtų perduodamos tik tos mokestinės ir nemokestinės nepriemokos, kurių mokesčių administratoriui nepavyktų išieškoti iš lėšų asmenų sąskaitose. Lietuvos antstolių rūmai, aktyviai dalyvavę Projekto rengimo ir derinimo procese, norėtų atkreipti dėmesį į žymius projektu siūlomo reguliavimo trūkumus bei fragmentiškai vertintą pakeitimų poveikį skolų išieškojimo sistemai, valstybės biudžetui, visiems skolininkams ir kreditoriams. Pirma, siekiant išvengti numatomo VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo, siūlome visapusiškai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo poveikį visiems susijusiems sektoriams bei atitinkamai tobulinti šį projektą. Antra, jei vis tiek būtų sprendžiama dėl valstybės vykdomųjų bylų perdavimo išieškoti VMI, teikiame konkrečius pasiūlymus dėl projekto ir išieškojimo tvarkos efektyvinimo. <toliau pastabos teikiamos kitiems projektų pakete esantiems projektams> *Dėl poveikio asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimui* Pažeidžiamas socialinio teisingumo principas. Sukuriamos dvi atskiros skolų ieškojimo sistemos – du paraleliniai pasauliai, kai vienos skolos yra išieškomos valstybės mokesčių mokėtojų sąskaita, o už kitų skolų išieškojimą moka patys skolininkai. Baudų nesumokantiems pažeidėjams sukuriama lygybės prieš įstatymą ir socialinio teisingumo principais nepagrįsta lengvata. Siūloma reforma žlugdo visiems vienodai teisingą skolų išieškojimo sistemą, sukurdama privilegijuotų skolininkų kategorijas. Kai asmuo įsiskolinęs privačiam išieškotojui, jis turės apmokėti išieškojimo išlaidas, o kai valstybei – jo skolą išieškos VMI visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Tai prieštarauja ES teisei, pagal kurią skolos išieškojimo išlaidas turi atlyginti skolininkas. Išlaidų kompensavimas (valstybės parama) bus taikomas tik pasiturtintiems skolininkams, kurie turi lėšų sąskaitoje, tačiau aplaidžiai neapmoka skolų. Valstybės sąskaita „atpiginamas“ procesas 2,2 tūkst. asmenų – administracinių ir baudžiamųjų normų pažeidėjų, perkeliant skolos išieškojimo išlaidų kryžminio subsidijavimo naštą ant kitos kategorijos skolų išieškojimų (t. y., vaikų išlaikymo, žalos, komunalinių mokesčių ir kt.) ir privataus verslo, turinčio piniginių reikalavimų, pečių. *Dėl poveikio nusižengimų prevencijai* Neužtikrinamas atgrasymas nuo nusižengimų kartojimo. VMI antstoliams neperduos išieškoti nemokių asmenų skolų (vadinamųjų „neperspektyvių bylų“) ir jas pripažins beviltiškomis. VMI atliks tik momentinius skolininkų patikrinimus. Tuo tarpu antstoliai nuosekliai atlieka periodinius patikrinimus keletą metų. Išaugs skolininkų piktnaudžiavimas ir vengimas mokėti skolas valstybei, tyčia „parodant nemokumą“. <toliau pastabos teikiamos Mokesčių administravimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3609>	Nepritarti	Dėl reformos apimties apsispręsta BFK. Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu.
5.	Lietuvos verslo konfederacija 2024-06-03				Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl birželio 5 dieną Biudžeto ir finansų komitete planuojamo LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609 (toliau – Įstatymo projektas) svarstymo ir nepriklausomo ekspertinio vertinimo išvadų, dėl kurių savo parašais į LR Seimo valdybą buvo kreipęsi 29 LR Seimo nariai, pristatymo. Kaip jau minėta, 29 LR Seimo nariai, vadovaudamiesi LR Seimo statuto 145 straipsniu, kreipėsi į LR Seimo valdybą, prašydami dėl Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio ekspertinio vertinimo kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Manytina, kad parašais savo valią išreiškę LR Seimo nariai siekė, kad būtų atsakyta į jų kreipimesi pateiktus klausimus dėl minėtu Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, kas suteiktų reikalingą informaciją ir padėtų priimant sprendimus dėl LR Mokesčių administravimo įstatymo projekto pagrindiniu paskirtame LR Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei svarstant lydinčiuosius teisės aktus – LR Civilinio proceso kodekso įstatymo projektą, LR Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektą, LR Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektą ir LR Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektą – šiems projektams pagrindiniu paskirtiname LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, kad, sprendžiant iš LVK pasiekusio LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto oficialaus kvietimo, atrodo, kad į birželio 5 dienos komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas Įstatymo projektas ir aptariamos iš Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto gautos ekspertinės išvados dėl šio Įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio, nėra kviečiami dalyvauti minėtų, savo vertinimus pateikusių universitetų atstovai. Manome, kad geroji praktika yra, kai LR Seimas, LR Seimo statuto nustatyta tvarka, kreipiasi į valstybinius mokslinių tyrimų institutus ir aukštąsias mokyklas prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas, LR Seimo komitetų posėdžiuose taip pat turėtų būti sudaryta galimybė tokį vertinimą atlikusiems ekspertams pristatyti savo išvadas Įstatymo projekto svarstymo metu. Neabejojame, kad ekspertinius vertinimus pateikusių mokslininkų dalyvavimas svarstant Įstatymo projektą būtų prasmingas, nes sudarytų galimybę kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo pasirašiusiems LR Seimo nariams, tarp kurių yra ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetų nariai, užduoti klausimus ir gauti atsakymus dėl aktualių svarstomo teisinio reguliavimo aspektų. Dėl šių priežasčių prašome, kad į LR Seimo kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo atsiliepę ir savo vertinimą pateikę universitetai taip pat būtų pakviesti dalyvauti artėjančiame LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje bei turėtų galimybę pristatyti savo išvadas ir atsakyti į LR Seimo nariams rūpimus, su svarstomu teisiniu reguliavimu susijusius klausimus. Manome, kad ekspertinius vertinimus pateikusiems mokslininkams turi būti sudarytos galimybės patiems pristatyti savo išvadas, atsakyti į klausimus. Galiausiai, pažymėtina, kad auštųjų mokyklų pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., LR Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus, įkaitant ir projektus, kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kadangi visi šio įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios integraliai svarstant visą paketą, siūlytume apsvarstyti galimybę LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui rengti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Apibendrinant, manome, kad, atsižvelgiant į pristatytus argumentus, LR Seimo prašymu ekspertinius vertinimus atlikusios auštosios mokyklos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos atstovai, turėtų būti kviečiami dalyvauti ir pristatyti savo išvadas komiteto nariams artėjančiame LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje birželio 5 dieną. Vertinant tai, kad kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo pasirašė net 29 LR Seimo nariai, tarp kurių – ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai, manome, kad LR Seimo nariai turėtų turėti galimybę ekspertinių išvadų autoriams užduoti savo klausimus, o jų autoriai patys pristatyti atlikto vertinimo rezultatus. Todėl prašome sudaryti galimybę ekspertinių išvadų autoriams asmeniškai dalyvauti, pakviečiant juos į artėjantį birželio 5 dienos LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad aukštųjų mokyklų pateiktos ekspertinės išvados yra glaudžiai susijusios tiek su pagrindiniu svarstomo įstatymų projektų paketo projektu, tiek su lydinčiais projektais, siūlome rengti bendrą abiejų šiuos projektus svarstančių komitetų – Biudžeto ir finansų komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto – posėdį, kuriame su aukštųjų mokyklų atliktu vertinimu susipažinti ir savo klausimus užduoti galėtų abiejų komitetų nariai.	Pritarti iš dalies	Teisinio reguliavimo poveikis atitinkamoms sritims įvertintas projektų poveikio vertinimo pažymoje. Be to, papildomai LRV kanceliarijos analitikų buvo atliktas poveikio antstoliams vertinimas, kurio rezultatai parodė, kad po reformos antstolių pajamos nesumažės. Priešingai — numatoma, kad antstoliai galimai gaus papildomų pajamų dėl mokestinių nepriemokų perdavimo jiems išieškoti. ANK yra lydimasis įstatymo projektas įstatymų projektų pakete. Teisinio poveikio vertinimo buvo paprašyta tik dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3609. Biudžeto ir finansų komiteto posėdis įvyko 2024-06-05. Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstymas vyks numatytu laiku ir Seimo nustatyta tvarka. Asmenys, pateikę pastabas ir pasiūlymus dėl projektų į komiteto posėdį yra kviečiami.
6.	Lietuvos antstolių rūmai 2024-06-03				Lietuvos antstolių rūmai, atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ketina grįžti prie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609 svarstymo, teikia šį raštą. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadų į Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklą bei Vilniaus universiteto Teisės fakultetą gavęs 29 Seimo narių kreipimąsi. Kadangi abiejų mokslo įstaigų pateiktos išvados identifikavo projekto trūkumus, susijusius su projekto pagrįstumu bei jo atitikimu nacionaliniams bei tarptautiniams teisės aktams, papildomai atkreipiame dėmesį į esminius pateiktų išvadų akcentus. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla įvertino, kad projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių, kadangi prie projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Taip pat, projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad (...) antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Be kita ko, projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui, nebūtų pažeidžiamos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Taip pat, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros pateiktoje išvadoje iš esmės konstatuota, kad vertinant įstatymo projektą pagal nurodytus tikslus, tenka konstatuoti, kad jis nevisiškai juos atitinka, o kai kuriais aspektais jiems prieštarauja. Išvadoje pažymėta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbto valstybinio audito „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ ataskaitoje nėra rekomendacijos suteikti VMI teisę atlikti baudų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją. Apžvelgiant siūlomos reformos poveikį, atkreipiamas dėmesys į tai, kad praktiškai neįgyvendinamu taps kryžminio finansavimo modelis, kuriam veikiant šiandien yra užtikrinami socialiai pažeidžiamų asmenų, dalyvaujančių vykdymo procese, turtiniai interesai. Išsakoma, jog siūlomas įgyvendinti modelis ne tik didins valstybės tarnautojų skaičių, bet ir išlaidas, kurios turės būti patirtos, norint kompensuoti kryžminio finansavimo praradimą. Žala už neteisėtus mokesčių administratorių veiksmus turės būti atlyginama iš valstybės biudžeto pajamų, o šiuo metu valstybei dėl to nekyla jokių finansinių prievolių. Sprendimų vykdymo išlaidos turės didėti visiems ūkio subjektams, tarp jų ir valstybei. Išvadoje nurodoma, kad dėl planuojamos reformos kyla didelė rizika, kad nebeliks regionuose dirbančių antstolių. Akcentuojama ir tai, kad tuo atveju, jeigu VMI antstoliams neperduotų išieškoti skolų, kurių išieškojimas bus pripažintas neperspektyviu, administracinių nuobaudų tikslai negalėtų būti pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Mykolo Romerio Teisės mokyklos išvadoje, įvertintas taip pat ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projektas bei nurodoma, kad toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Pažymėtina, kad pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus (Nr. XIVP-3610, Nr. XIVP-3611, Nr. XIVP-3612, Nr. XIVP-3613), kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kadangi „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ reforma yra sisteminė ir visi įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios svarstant visą paketą, siūlytume apjungti įstatymų projektų svarstymą ir Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui organizuoti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Atsižvelgiant į tai, jog esminis reformos „Vienas langelis valstybės prievolėms apmokėti“ tikslas yra apskaityti ir administruoti valstybės prievoles informacinių sistemų pagalba centrinėje Mokesčių administravimo sistemoje, siūlytume „Vienas langelis“ projektuos numatomas reformas vykdyti būtent prievolių apskaitymo ir administravimo apimtimi. Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą apsvarstyti kitą galimą Projekto tobulinimo alternatyvą, siekiant greičiau ir pigiau ir išieškoti pradelstas prievoles valstybei (įskaitant administracines baudas): a) sutrumpinti jau dabar antstolių taikomus išieškotų lėšų paskirstymo ir pervedimo į biudžetą terminus (keistinas CPK 756 str.); b) nustatyti specialią sutrumpintą ir pigią procedūrą tam skolininkui, kuris pirmą kartą pradelsė apmokėti baudą ir nuo jo banko sąskaitos bauda pilna apimtimi buvo nurašyta per 10 dienų (keistinas CPK 611 str.). Papildyti Civilinio proceso kodekso 756 str. atitinkamai: 756 straipsnis. Antstolio patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti “Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis ne vėliau kaip 5 darbo dienas paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu ir išmoka kreditoriui. Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.” Papildyti Civilinio proceso kodekso 611 str. nauja 7 dalimi: 611 straipsnis. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka “7. Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai ir raginimas skolininkui nesiunčiamas, pirmoje skolininko vykdomojoje byloje išieškojus skolą iš lėšų per 10 dienų, antstolio atlygis neišieškomas.“	Pritarti iš dalies	Žr. aukščiau prie Lietuvos verslo konfederacijos 2024-06-03 raštui teikiamų argumentų

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Policijos departamentas 2024-05-03				Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėjome Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3613 (toliau – ANK projektas). Kartu su ANK projektu Lietuvos Respublikos Seimui pateikti ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 100 straipsnių pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Šių projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektų tikslas – efektyvinti prievolių valstybei administravimą, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuojant vieno langelio principu, pavedant ją vykdyti vienam administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), sudaryti sąlygas administravimo procesą skaitmenizuoti ir unifikuoti. Išnagrinėję ANK projektą ir įvertinę projektais siekiamus tikslus, manome, kad, norint juos pasiekti, būtina tobulinti ANK projektą, numatant, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdytų VMI. Taip pat manome, kad ANK projektas tobulintinas ir tuo aspektu, kad turėtų būti atsisakoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 675 straipsnio 3 dalyje numatyto baudos išdėstymo dalimis. Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo metu ANK nėra normos, kuri reglamentuotų paskirtos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, todėl praktikoje vadovaujamasi ANK 687 straipsniu. Jame nustatyta, kad „turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimą vykdo institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą“. Vadovaujantis ANK 687 straipsniu, nutarimus administracinių nusižengimų bylose, kuriais skiriamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, priėmę pareigūnai perduoda juos vykdyti antstoliui. Pažymėtina, kad šis procesas nėra skaitmenizuotas, todėl jam įgyvendinti reikia ir žmogiškųjų išteklių. Siekdami efektyvinti šį procesą, manome, kad turi būti keičiamas ANK 687 straipsnis, nustatant, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdytų VMI Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu ANK nėra nustatytas terminas, per kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą. Taip pat nenumatyta, kad teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija nustatytų terminą, per kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinio reglamentavimo neapibrėžtumas sunkina ir nepagrįstai pailgina priverstinio išieškojimo procesą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma dažnu atveju gali būti gerokai didesnė negu asmeniui paskirta bauda. Atsižvelgdami į tai, manome, kad ANK nustatyti konkretų terminą ar jį susieti su ANK 675 straipsnyje nustatytu terminu, per kurį asmuo turi sumokėti paskirtą baudą, būtų netikslinga. Siūlome, tobulinant teisinį reglamentavimą, ANK nustatyti, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, atsižvelgdama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ir baudos dydžius, kitas reikšmingas aplinkybes, priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nustatytų konkretų terminą, per kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pritarus šiems siūlymams būtų išvengta funkcijų dubliavimo, sudarytos sąlygas šį procesą skaitmenizuoti ir unifikuoti, o šiam procesui būtų taikomos analogiškos taisyklės, kurios šiuo metu taikomos administruojant baudų už administracinius nusižengimus vykdymo procesą. Dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Manome, kad toks teisinis reglamentavimas, kai priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje sprendžiami ir vykdymo klausimai, yra neefektyvus, o kai kuriais atvejais netgi sudaro sąlygas piktnaudžiauti, nes: - administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos ir teismai, priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, papildomai turi nagrinėti ir vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, jo pateiktas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan. Dažnu atveju šie duomenys neturi jokios reikšmės asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltei nustatyti. Tokiu būdu pailgėja nutarimo priėmimo procesas ir administracinio nusižengimo teisenai atlikti reikia skirti daugiau išteklių; - administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys teikia prašymus dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis nesilaikydami ANK nustatytų reikalavimų, o tai daro tiesioginę įtaką administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo trukmei, nes bylos nagrinėjimas užtrunka. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikia ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatytų duomenų, pagrindžiančių prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, toks prašymas paliekamas nenagrinėtas, o baudos mokėjimo išdėstymo dalimis klausimas sprendžiamas jau po nutarimo priėmimo, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis; - nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo metu išdėstant paskirtos baudos mokėjimą dalimis, administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys siekia nutolinti priverstinio nutarimo vykdymo proceso pradžią. Pažymėtina, kad baudos mokėjimo išdėstymo dalimis procesas yra nustatytas ir Mokesčių administravimo įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad mokestinės paskolos sutartis – mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindu sudaryta sutartis, kai ja nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas ir kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sąlygos. Įvertinę Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą reglamentavimą, manome, kad jame nustatytas mokestinės paskolos sutarties reglamentavimas yra efektyvesnis. Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta, kad jeigu asmuo nesilaiko grafike nustatytų mokėjimo terminų, mokestinės paskolos sutartis nutraukiama ir pradedamas priverstinis nutarimo vykdymo procesas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teikiame patobulintą ANK projektą. (Žr. žemiau lentelėje pasiūlymus)	Nepritarti	Pasiūlymai tiesiogiai nesusiję su svarstomų projektų tikslais ir uždaviniais. Manytina, kad jie reikalauja atskiro įvertinimo ir galėtų būti teikiami ateityje kartu su kitomis teisėkūros iniciatyvomis.
2.	Policijos departamentas 2024-05-03	2(N)			Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 2 straipsniu: „2 straipsnis. 675 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 675 straipsnio 3 dalį. 3. Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.„	Nepritarti	Žr. prie argumentų aukščiau.
3.	Policijos departamentas 2024-05-03	4(N)			Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 4 straipsniu: 4 straipsnis. 687 straipsnio pakeitimas Pakeisti 687 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „687 straipsnis. Administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymas, konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas 1. Turto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimą vykdo institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą. 2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, šio kodekso nustatyta tvarka paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą turi sumokėti per teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą. 3. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, per teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą, nesumoka paskirtos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tai šią sumą priverstinai išieško Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Žr. prie argumentų aukščiau.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė

[1] Kryžminis subsidijavimas padeda užtikrinti finansavimą tų procesų, kuriuos vykdant nepadengiamos realiai patirtos administracinės sąnaudos: dalis vykdymo išlaidų, gaunamų vykdant išieškojimą iš mokių asmenų, skiriama kompensuoti išieškojimo sąnaudoms, patiriamoms išieškant nemokių arba nepakankamai mokių asmenų skolas.