LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

NEEILINĖS SESIJOS

posėdžio NR. 320

STENOGRAMA

 

2019 m. rugpjūčio 22 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bas ry­tas. Pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2019 m. rug­pjū­čio 22 d. po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 88 Sei­mo na­riai.

 

8.01 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2019 m. rug­pjū­čio 22 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džio darbo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Dėl dar­bo­tvarkės pa­siū­ly­mų ne­ma­tau. Ga­li­me pri­tar­ti dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me. Bal­suo­ja­me dėl dar­bo­tvarkės? Ge­rai, bal­suo­ja­me dėl dar­bo­tvarkės.

Bal­sa­vo 90 Sei­mo na­rių: už – 84, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 6 Sei­mo na­riai. Dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

 

8.02 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Vir­gi­ni­jaus Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­ros siū­ly­mui į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rius“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3761 (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Vir­gi­ni­jaus Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­ros siū­ly­mui į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rius“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3761. J. Ja­ru­tis. Pra­šau.

J. JARUTIS (LVŽSF*). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, frak­ci­jos var­du pra­šau šio klau­si­mo svars­ty­mo pu­sės va­lan­dos per­trau­kos.

PIRMININKAS. Ko­le­gos, ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu pu­sės va­lan­dos per­trau­kai? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 87 Sei­mo na­riai: už – 60, prieš – 21, su­si­lai­kė 6. Pu­sės va­lan­dos per­trau­ka.

K. Ma­siu­lis – re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar ga­li­ma vals­tie­čiams pa­sa­ky­ti, na, esa­te pir­mo­je kla­sė­je. Iš tik­ro ši­tos per­trau­kos pra­šy­mas kar­tais tik­rai rei­ka­lin­gas. Bet taip idio­tiš­kai tas per­trau­kas im­ti vien tik tam, kad mes ne­pa­im­tu­me per­trau­kos. Nei mes pla­nuo­ja­me, nei ką. Kam rei­ka­lin­gi to­kie idio­tiš­ki siū­ly­mai? Ne­iš­si­mie­go­ję, ką čia esa­te šian­dien?

 

8.04 val.

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo Nr. VIII-397 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3574(3) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

PIRMININKAS. Ge­rai. Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo 1 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3574. Pri­ėmi­mas. Yra ati­dė­tas bal­sa­vi­mas, tai yra li­kęs tik bal­sa­vi­mas. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 74 Sei­mo na­riai.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 72: už – 66, prieš – 1, su­si­lai­kė 5 Sei­mo na­riai. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-3574) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

8.05 val.

Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 4 ir 41 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2288GR (Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to grą­žin­tas Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Miš­kų įsta­ty­mo 4 ir 41 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2288. Pri­ėmi­mas. Svars­ty­mas.

Kvie­čiu ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką pa­reikš­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nę. A. Gai­džiū­nas ar kas at­eis? Pra­ne­šė­jas – A. Gai­džiū­nas. A. Stan­či­kas. Pra­šau.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, va­kar Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas ap­svars­tė Pre­zi­den­to pa­teik­tą ve­to dėl Miš­kų įsta­ty­mo ir vien­bal­siai pri­ėmė ve­to at­mes­ti. Mo­ty­vas vie­nas iš tų, kad pir­miau­sia mes tu­ri­me ir že­mės įsi­gi­ji­mo ri­bo­ji­mą. Ana­lo­giš­kai mes ma­to­me, kad tu­ri bū­ti ir miš­kų ri­bo­ji­mas, nes šian­dien mes ma­to­me dar vie­ną ten­den­ci­ją, kad stam­bus ver­slas įsi­gy­ja la­bai di­de­lius plo­tus, ir ta ten­den­ci­ja yra di­dė­jan­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Kvie­čiu Sei­mo na­rį K. Star­ke­vi­čių. Ruo­šia­si S. Gent­vi­las.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Po­sė­dis tik­rai, kiek aš esu iš­rink­tas, vyks­ta anks­čiau­siai – 8 va­lan­dą ry­to, bet gal­vo­ju, mū­sų gal­vos yra švie­žios ir pir­miau­sia svars­to­me Miš­kų įsta­ty­mą. Kaip ži­no­te, mes pri­ėmė­me ri­bo­ji­mą iki 1 tūkst. 500 hek­ta­rų. Šis klau­si­mas ne­bu­vo nau­jas. Ir anks­tes­nė­se ka­den­ci­jo­se bu­vo siū­ly­mų dėl ri­bo­ji­mo tam tik­ro­se sta­di­jo­se, bū­da­vo ir pa­tei­ki­mas, ta­čiau vė­liau su­sto­da­vo ir ne­bū­da­vo pri­im­ti spren­di­mai. Lai­kas pa­ro­dė, kaip ir su že­mės ri­bo­ji­mu, kad šis spren­di­mas yra bū­ti­nas.

Pre­zi­den­tū­ros ve­to yra nu­ro­dy­ta, ko­dėl ve­tuo­ja­ma, kad ne­bus su­da­ro­mos ly­gios są­ly­gos, nes da­bar­ti­niu me­tu tam tik­ra gru­pė jau yra įsi­gi­ju­si ir dau­giau ne­gu tas ri­bo­ji­mas 1 tūkst. 500. Kiek man ži­no­ma, kom­pa­ni­ja „Ikea“ tu­ri jau apie 30 tūkst. hek­ta­rų ir ta pro­gre­si­ja kiek­vie­nais me­tais di­dė­ja. Bet šis mo­ty­vas tik­rai nė­ra tin­ka­mas, nes mes tik­rai ne­na­cio­na­li­zuo­si­me šios že­mės. Mes ne­sa­me bol­še­vi­kai, kad štai tu­ri­te jūs grįž­ti prie 1 tūkst. 500, kai ži­no­me, kad įsta­ty­mas at­gal ne­ga­lio­ja, ir ga­li­me tik­rai nu­ra­min­ti.

Da­bar dar yra kal­ba­ma dėl mo­ty­vų dėl ve­to, kad šis įsta­ty­mas vis tiek bus apei­na­mas. Čia toks tik­rai la­bai nai­vus pa­sa­ky­mas. Tam yra ir mū­sų nuo­sta­ta, nes pats ju­ri­di­nis ar fi­zi­nis sa­vi­nin­kas, ku­ris pirks že­mę, de­kla­ruos, kiek jis tu­ri šian­dien tos že­mės, ir jam gre­sia bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Yra są­vo­ka „su­si­ję as­me­nys“. Tai­gi tas apė­ji­mas yra la­bai ri­bo­tas. Yra tam tik­rų mo­men­tų kaip ir su že­me, bet čia rei­kia pa­žiū­rė­ti per ak­ci­nį ka­pi­ta­lą. Ki­tu eta­pu ir­gi per­žiū­rė­ti tiek dėl že­mės, tiek ir dėl miš­ko že­mės įsi­gi­ji­mo. Šiuo me­tu tai nė­ra ar­gu­men­tas.

Dar vie­nas toks stip­rus ar­gu­men­tas, ko­dėl ne­ga­li­ma, kad že­mė kon­cen­truo­tų­si at­ski­ro­se ir vie­no­se ran­ko­se to­kiais di­de­liais kie­kiais, miš­ko že­mė taip pat, tai na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mas. Kiek­vie­nu at­ve­ju tu ne­ži­nai, kam tos ak­ci­jos ga­li bū­ti par­duo­da­mos at­ei­ty­je, kai di­de­lė kon­cen­tra­ci­ja, o pri­si­me­nant ir po­ka­rį, tai par­ti­za­nai bu­vo ir mo­ky­to­jai, ir gy­dy­to­jai, ir ka­riš­kiai, bet jie ko­vo­jo už sa­vo že­mę. Kaip is­to­ri­ja ro­do, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je par­ti­za­ni­nis ka­ras bu­vo daug sil­pnes­nis, nes ten ir­gi bu­vo di­de­li dva­rai, bu­vo dau­giau­sia iš skan­di­na­vų kraš­tų že­mės su­pirk­tos. Pa­pras­čiau­siai pa­si­trau­kė ir ne­li­ko kam ko­vo­ti, kaip sa­ko­ma, už tė­vy­nę.

Dar vie­nas mo­ty­vas. Sa­ko­ma, kad bus dau­giau tei­sin­gu­mo, kaip ir ge­ro­vės vals­ty­bės kū­ri­mas, tai čia iš tik­rų­jų ne­su­pran­ta­mi to­kie mo­ty­vai dėl vals­ty­bės ge­ro­vės, nes, gal­vo­ju, kuo dau­giau žmo­nių pa­si­nau­do­ja tuo gė­riu (ne­rei­kia žiū­rė­ti vien tik­tai eko­no­mi­nius skai­čia­vi­mus), tai tuo mes esa­me tur­tin­ges­ni, nes ta kon­cen­tra­ci­ja bet ko vie­no­se ran­ko­se, bet ko­kio­je ša­ko­je, ar tai bū­tų pra­mo­nės, ar šiuo at­ve­ju miš­kų ūkio, ar že­mės ūkio, nė­ra, aš gal­vo­ju, tas eko­no­mi­kos va­rik­lis. Mes ži­no­me, ir jei­gu Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba svars­to tam tik­rų trans­por­to įmo­nių su­si­jun­gi­mą ir ne­lei­džia…

PIRMININKAS. Lai­kas.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …mū­sų na­cio­na­li­nėms įmo­nėms pirk­ti vie­nos, ki­tos įmo­nės, taip ir čia ga­li­ma pri­ei­ti prie to pa­ties. Tai­gi, ma­no nuo­mo­nė yra to­kia.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu S. Gent­vi­lą į tri­bū­ną. Ruo­šia­si K. Ma­siu­lis. S. Gent­vi­las kal­bės frak­ci­jos var­du. Pra­šau.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi vals­tie­čiai, vi­sų pir­ma dėl šio įsta­ty­mo tei­kiau še­šis pa­siū­ly­mus, vi­si jie bu­vo at­mes­ti. Vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos tei­kė jų dar dau­giau, ir vi­si jie bu­vo at­mes­ti, to­dėl ne­no­riu ar­gu­men­tuo­ti ar­gu­men­tais, bet no­riu pa­si­telk­ti gro­ži­nę li­tera­tū­rą.

Bū­da­mas ge­ro­kai virš 20 me­tų stu­di­ja­vau už­sie­ny­je, kaip ir kai ku­rių čia, Sei­me, esan­čių po­li­ti­kų sū­nūs ir duk­te­rys, bet bū­da­mas 20 ne­tu­rė­jau tė­vo, ku­ris man su­teik­tų mi­li­jo­ni­nes pasko­las tam, kad apei­tų sa­vo ap­si­mes­ti­nius san­do­rius, ir tu­rė­jau dirb­ti pats. Dir­bau šve­dų, da­nų, nor­ve­gų kal­bų ver­tė­ju į lie­tu­vių kal­bą, stu­di­ja­vau Ko­pen­ha­go­je, mie­lai lai­ką leis­da­vau Noregroup por­ta­le, po­ezi­jos klu­buo­se, o prieš iš­va­žiuo­da­mas dvi­ra­čiu į mo­kyk­lą, į uni­ver­si­te­tą, mie­lai api­bėg­da­vau gar­bės ra­tą po vie­ti­nes ka­pi­nes, kur pa­lai­do­tas S. Kier­ke­go­ras ir H. K. An­der­se­nas. Pas­ta­ra­sis yra pui­kiai ži­no­mas už gra­žias is­to­ri­jas, ku­rios yra at­pa­žįs­ta­mos vi­sa­me pa­sau­ly­je vi­sų vai­kų.

Vie­na is­to­ri­ja yra apie ka­ra­lių, apie ka­ra­lių, ku­ris mėg­da­vo puoš­tis ir pa­sa­ko­da­vo fik­ci­nes pa­sa­kas sa­vo ka­ra­lys­tės gy­ven­to­jams. Mes ir­gi tu­ri­me ka­ra­lių šia­me Sei­me, ku­ris per re­fe­ren­du­mą įdė­miai pa­sa­ko­jo pa­sa­kas apie tai, kad mus už­plūs už­sie­nie­čiai, su­pirks mū­sų že­mes ir bū­ti­na ri­bo­ti jiems pri­ei­gą įsi­gy­ti že­mės. Tai bu­vo vos prieš pen­ke­rius me­tus, kai gir­dė­jo­me ši­tas pa­sa­kas, ger­bia­mie­ji. Vos prieš pen­ke­rius me­tus gir­dė­jo­me, kaip Lie­tu­vą už­plūs ma­sė už­sie­nie­čių ir rei­kia ri­bo­ti že­mės par­da­vi­mą sau­gik­liais. Vos pra­ėjus pen­ke­riems me­tams, mes su­ži­no­me aiš­kią tie­są, kad ne už­sie­nie­čiai su­pir­ko mū­sų že­mes, o mū­sų po­li­ti­kas, ku­ris sė­di čia, mū­sų Sei­me, ka­ra­lius, ku­ris pa­sa­ko­ja ši­tas is­to­ri­jas.

Šian­dien pa­sa­ka kar­to­ja­si, tik apie nau­jus dra­bu­žius. Vėl gąs­di­na­ma už­sie­nie­čiais, vėl Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai ne­ski­ria­mi nei rei­ka­lin­gi įga­lio­ji­mai, nei fi­nan­sai kas­met pa­tik­rin­ti 20 tūkst. miš­ko san­do­rių, ku­riais per be­ga­li­nes duk­te­ri­nes įmo­nes bus apei­na­mi ši­tie miš­kų ri­bo­ji­mai, ir Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba nie­kaip ne­ga­lės pa­tik­rin­ti už­sie­ny­je įsi­stei­gu­sių įmo­nių ak­ci­nin­kų ar­ba ben­dra­ak­ci­nin­kų. Ne­pri­ta­rus M. Ma­jaus­ko „su­si­ju­sių as­me­nų“ iš­plė­timui, aki­vaiz­du, kad pa­lie­ka­mos tos pa­čios spra­gos kaip že­mės sau­gik­lių įsta­ty­me ir šia­me įsta­ty­me apei­ti san­do­rius pa­si­tel­kiant mi­li­jo­ni­nes ne­dek­la­ruo­tas pa­sko­las sa­vo vai­kams, te­toms, žmo­noms ar dar kam nors. To­kio ne­ma­to­mo ka­ra­liaus įsta­ty­mo au­kos bus ma­žie­ji miš­ko sa­vi­nin­kai, ma­žie­ji miš­ko sa­vi­nin­kai ir kor­po­ra­ci­jos, ku­rios lai­ko­si įsta­ty­mų. Ši­to įsta­ty­mo nu­ken­tė­ju­sios au­kos bus ir bū­si­mi pen­si­nin­kai, ku­rių pen­si­jų fon­do va­dy­bi­nin­kai ne­drįs in­ves­tuo­ti į pil­kus san­do­rius ir in­ves­tuos į miš­ką.

To­kio įsta­ty­mo lai­mė­to­jai bus še­šė­li­niai UAB miš­ko kon­cer­nai. Po pen­ke­rių me­tų mes apie juos su­ži­no­si­me, kad jie apei­da­mi įsta­ty­mus bus tei­sūs, nes pro­ku­ra­tū­ra ir vėl pa­sa­kys, kad įsta­ty­mai ne­pa­žeis­ti, nes per 28 duk­te­ri­nes įmo­nes ga­li­ma su­pirk­ti kur kas dau­giau, ne­gu lei­džia įsta­ty­mas, ku­ris sa­ko, kad 500 hek­ta­rų yra vir­šu­ti­nė ri­ba.

Šian­dien, ger­bia­mas Kar­baus­ki, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad ka­ra­lius yra nuo­gas. Aš bū­siu tas vai­kas H. K. An­der­se­no pa­sa­ko­je, ku­ris gar­siai pa­sa­kys, kad ka­ra­lius yra nuo­gas ir ši­tas įsta­tymas yra fik­ci­ja. Jū­sų pa­žai, ku­rie yra siu­vė­jai, ger­bia­mi ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kai, nu­ko­pi­juo­da­mi co­py pas­te tas pa­čias įsta­ty­mo nuo­sta­tas iš že­mės sau­gik­lių įsta­ty­mo į miš­kų sau­gik­lių įsta­ty­mus, pui­kiai su­vo­kia, kad jie ne­veiks. Bet jie ši­to ne­de­mas­kuos. Kaip H. K. An­der­se­no pa­sa­ko­je tie pa­tys siu­vė­jai sa­kys: po­ne ka­ra­liau, kaip nuo­sta­biai at­ro­do jū­sų rū­bai. O ko­dėl jie taip sa­kys? To­dėl, kad jie de­mas­kuo­tų jū­sų įsta­ty­mo apė­ji­mus, ką jūs da­rė­te že­mės sau­gik­lių įsta­ty­mu.

Ger­bia­mas prem­je­re, jūs ir­gi esa­te vie­nas to­kių siu­vė­jų, vie­nas to­kių mi­nist­rų, kurie H. K. An­der­se­no pa­sa­ko­je bu­vo pa­siųs­ti pa­si­žiū­rė­ti, kaip at­ro­do rū­bai. Bet mi­nist­ras, grį­žęs pas ka­ra­lių, vėl ne­pri­pa­ži­no, kad iš tik­rų­jų jo­kių rū­bų nė­ra, tie­siog rei­kė­jo ka­ra­liui įtik­ti ir ne­de­mas­kuo­ti jo. Šian­dien to­kių siu­vė­jų yra gau­su. Per ma­žai vai­kų, ku­rie pa­sa­ky­tų, kad mes tu­ri­me ka­ra­lių šia­me Sei­me, ku­ris apė­jo įsta­ty­mus, ir bu­vo su­kur­ta nau­ja dū­mų už­dan­ga prieš miš­ko sa­vi­nin­kus.

Šian­dien rei­kia pa­sa­ky­ti, kad mi­nist­ras K. Ma­žei­ka bu­vo toks pat mi­nist­ras kaip ir H. K. An­der­se­no pa­sa­ko­je. Iš kar­to po Pre­zi­den­to ve­to rug­pjū­čio 7 die­ną „Ži­nių ra­di­ju­je“ mi­nist­ras K. Ma­žei­ka at­si­ža­da sa­vo ini­ci­juo­to įsta­ty­mo sa­ky­da­mas, kad tai bu­vo klai­da. Rei­kė­jo tik iš­lauk­ti, kad Pre­zi­den­tas pa­tvir­tin­tų Vy­riau­sy­bę, ir mi­nist­ras ap­ver­čia sa­vo nuo­mo­nę ir vėl kar­to­ja, kad įsta­ty­mas yra fan­tas­tiš­kas.

Vi­siš­kai pa­bai­gai. H. K. An­der­se­no pa­sa­ka apie nau­jus ka­ra­liaus dar­bu­žius bai­gė­si taip. Kai vai­kui su­ri­kus, kad ka­ra­lius yra nuo­gas, šis bai­siai nu­stem­ba ir pats pa­ma­to, kad tai yra tik­ra tie­sa, bet vie­nas sau gal­vo­ja: vis tiek rei­kia pro­ce­si­ją baig­ti. Ir rū­mų val­di­nin­kai taip pat pa­si­pū­tę ėjo iš­kil­min­gai neš­da­mi šlei­fą, ku­rio vi­sai ne­bu­vo. Ne­tru­kus bal­suo­si­me. Mes vi­si ir pa­ma­ty­si­me, kas yra val­di­nin­kai ir kas yra vai­kai, ku­rie su­ri­ko tie­są. Kvie­čiu ne­pri­tar­ti šiam įsta­ty­mui. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Kvie­čiu kal­bė­ti Sei­mo na­rį K. Ma­siu­lį. Ruo­šia­si P. Urb­šys.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip nie­ka­da man as­me­niš­kai sun­ku ap­si­spręs­ti dėl šio įsta­ty­mo. Ir pats kei­čiau nuo­mo­nę, pa­tei­kiant gal­vo­jau pa­na­šiai kaip Pre­zi­den­tas, o da­bar lai­kau­si ki­to­kios nuo­mo­nės. Su­pran­tu ir vie­ną, ir ki­tą pu­sę. Tie, ku­rie sa­ko, kad ne­rei­kia ri­bo­ti miš­kų plo­tų sa­vi­nin­kams, nau­do­ja ar­gu­men­tą, ku­ris tu­ri ra­ci­jos. Ma­žes­nie­ji miš­kų sa­vi­nin­kai, ku­rie da­bar val­do po hek­ta­rą ar tris hek­ta­rus, ne­ga­li efek­ty­viai val­dy­ti, bet at­ei­nan­tiems stam­biems sa­vi­nin­kams ga­lės efek­ty­viai par­duo­ti. Va­di­na­si, ge­rės miš­kų val­dy­mas, ge­rės miš­kų prie­žiū­ra ir ma­žie­ji sa­vi­nin­kai ga­lės ge­riau par­duo­ti. Ar­gu­men­tas rim­tas. Iš tik­ro taip ir tu­rė­tų bū­ti.

Ga­lų ga­le tie pen­si­jų fon­dai, ku­rie čia in­ves­tuo­tų į miš­kus, aiš­ku, kad jie no­rė­tų, kad jų ver­tė aug­tų ir miš­kų prie­žiū­ra ir­gi bū­tų ati­tin­ka­ma. Ta­čiau vė­les­niuo­se eta­puo­se pa­kei­čiau po­zi­ci­ją ir bal­sa­vau ki­taip, ir štai ko­dėl. To­dėl, kad ri­bo­da­mi miš­kų plo­tus, ku­riuos val­do sa­vi­nin­kai, mes at­ve­ria­me ke­lią vie­tos ver­slui. Ta­da vie­tos ver­slas, vie­tos sa­vi­nin­kai ga­li rim­čiau kon­ku­ruo­ti dėl miš­kų, o tu­rint 1 tūkst., 1 tūkst. 500, jei­gu kal­ba­me apie to­kius di­de­lius plo­tus, to­kius miš­kus, ga­li­ma juos ir efek­ty­viai val­dy­ti. Tik­rai tai yra įma­no­ma. Va­di­na­si, efek­ty­vu­mui ir­gi ke­lias nė­ra už­ker­ta­mas. To­dėl ma­nau, kad rei­kė­tų ri­bo­ti miš­kų sa­vi­nin­kų ga­li­mus val­dy­ti plo­tus ir ta ri­ba – 1 tūkst. 500 hek­ta­rų yra tin­ka­ma ri­ba, ta­čiau yra vie­nas ta­čiau. Ta­čiau rei­kė­tų vis dėl­to su­tvar­ky­ti taip, kad įvai­rūs kar­baus­kiai, apie ku­riuos čia pa­sa­kos bu­vo se­ka­mos, iš tik­ro ne­ga­lė­tų per su­si­ju­sius as­me­nis su­pir­ki­nė­ti miš­kų. R. Kar­baus­kis čia nu­žy­mė­jo ke­lią, kaip ga­li­ma pik­tnau­džiau­ti ir ne­pai­sy­ti įsta­ty­mų. Ji­sai yra ti­pi­nis pa­vyz­dys, kaip ga­li­ma niek­šiš­kai elg­tis ir iš­dū­ri­nė­ti tuos įsta­ty­mus, at­si­pra­šau už to­kį šiurkš­tų žo­dį, iš­dū­ri­nė­ti ir ki­tus as­me­nis, ku­rie el­gia­si gar­bin­gai ir lai­ko­si įsta­ty­mų dva­sios. To­dėl rei­kė­jo pri­im­ti ir to­liau rei­kia pri­im­ti aiš­kius sau­gik­lius, kur ne­bū­tų ga­li­ma su­pir­ki­nė­ti miš­kų per su­si­ju­sius as­me­nis. Jei­gu mes ei­na­me tuo ke­liu, kad ri­bo­ja­me plo­tus, tai ri­bo­ki­me vi­siems – ir tiems po­ten­cia­liems di­die­siems sa­vi­nin­kams, ku­rie ga­lė­tų čia at­ei­ti ir su­teik­ti dau­giau efek­ty­vu­mo, bet ir to­kiems as­me­nims kaip R. Kar­baus­kis, ku­rie ap­gau­di­nės, ku­rie tik­tai ir ren­gia sky­les spe­cia­liai sau, kad ga­lė­tų ap­gau­di­nė­ti. Tu­ri­me tai ir­gi su­tvar­ky­ti.

PIRMININKAS. Kvie­čiu Sei­mo na­rį P. Urb­šį dis­ku­tuo­ti.

P. URBŠYS (MSNG). Tik­rai, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, daug bu­vo pa­sa­ky­ta ar­gu­men­tų, ko­dėl ne­tu­rė­tu­me pri­tar­ti Pre­zi­den­to ve­to. Iš tik­ro že­mė, miš­kai, van­duo yra ypa­tin­gos nuo­sa­vy­bės tei­sės ob­jek­tas mū­sų vals­ty­bė­je, to­dėl šių ob­jek­tų tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas ga­li tu­rė­ti tam tik­rus ypa­tu­mus ir tai ati­tin­ka kon­sti­tu­ci­nę tei­sę ir net Eu­ro­pos tei­sę Eu­ro­pos Ben­dri­jo­je. Keis­ta, kad, ar­gu­men­tuo­jant at­mes­ti Sei­mo pri­im­tą įsta­ty­mą dėl ri­bo­ji­mo įsi­gy­ti miš­kus, nu­ro­do­mas Kon­sti­tu­ci­jos 46 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tas im­pe­ra­ty­vas, jog vals­ty­bė re­gu­liuo­ja ūki­nę veik­lą taip, kad ji tar­nau­tų ben­drai tau­tos ge­ro­vei. Bet kaž­ko­dėl yra nu­ty­li­mas 4 da­lies im­pe­ra­ty­vas, kur aiš­kiai pa­ra­šy­ta: „Įsta­ty­mas drau­džia mo­no­po­li­zuo­ti ga­my­bą ir rin­ką, sau­go są­ži­nin­gos kon­ku­ren­ci­jos lais­vę.“ Tai Sei­mo pri­im­tas įsta­ty­mas ati­tin­ka bū­tent 4 da­lies im­pe­ra­ty­vą. Tai yra sau­gik­lis ap­sau­go­ti nuo mo­no­po­li­za­vi­mo ir už­tik­rin­ti są­ži­nin­gą kon­ku­ren­ci­ją.

Vis dėl­to no­rė­čiau at­kreip­ti Sei­mo na­rių dė­me­sį dėl ši­to ve­to, nes iš tik­ro mes tu­rė­jo­me įvai­rias Pre­zi­den­to vei­ki­mo iš­raiš­kas. Bu­vo vie­nas mo­de­lis, kai bu­vo Pre­zi­den­tas ir pre­zi­den­tū­ra, pas­kui Pre­zi­den­tas ar Pre­zi­den­tė ir da­bar tai, ką aš ma­tau, tai man ky­la klau­si­mas, prie ko­kio mo­de­lio mes ei­na­me. Ar vis dėl­to čia yra Pre­zi­den­to ini­cia­ty­va, ar vis dėl­to tai yra pre­zi­den­tū­ros ini­cia­ty­va su­plak­ti du skir­tin­gus da­ly­kus ir pa­sta­ty­ti tik­rai į to­kią prieš­prie­šą Pre­zi­den­tą su Sei­mu?

Dar yra vie­nas ne­at­sa­ky­tas klau­si­mas. Svars­tant ši­tą dek­re­to pro­ble­mą Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ko­mi­te­to po­sė­džio me­tu, ku­ris bu­vo įra­šo­mas, ne kar­tą pa­mi­nė­jo fak­tą, kad Šve­di­jos am­ba­sa­da da­rė po­vei­kį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tū­rai, kad vis dėl­to bū­tų at­mes­tas ši­tas Sei­mo pri­im­tas įsta­ty­mas. Jei­gu ši­to nie­kas ne­pa­neigs, aš ma­nau, kad tai yra skan­da­lin­gas at­ve­jis, to­dėl kvies­čiau Sei­mą vis dėl­to aiš­kiai pa­ro­dy­ti, kad mes esa­me su­ve­re­ni vals­ty­bė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, 166 straips­nis, Sta­tu­to 166 straips­nio 2 da­lis skel­bia: „Po svars­ty­mo (čia apie grą­žin­to įsta­ty­mo svars­ty­mą) ta­me pa­čia­me Sei­mo po­sė­dy­je ren­gia­mas pa­kar­to­ti­nai Sei­mo ap­svars­ty­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mas.“ 167 straips­nis „Grą­žin­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mas“ skel­bia: „Grą­žin­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mo me­tu pir­miau­sia bal­suo­ja­ma, ar pri­im­ti vi­są įsta­ty­mą be pa­kei­ti­mų.“ Tai yra da­bar bal­suo­si­me dėl pri­ėmi­mo to­kio įsta­ty­mo, koks bu­vo Sei­mo pri­im­tas anks­čiau.

Mo­ty­vai. Mo­ty­vai už – M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, šis, kaip ir dau­ge­lis ki­tų įsta­ty­mų, tik­rai nė­ra to­bu­las, ta­čiau ir nė­ra iš­kal­tas ak­me­ny­je ir ga­lės bū­ti tai­so­mas. Pa­grin­di­nis jo trū­ku­mas yra tai, ką ir mi­nė­jo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, kad ne­są­ži­nin­gi žmo­nės ga­li apei­ti šį įsta­ty­mą per su­si­ju­sius as­me­nis. Taip, kaip yra api­brėž­tas šis įsta­ty­mas, ly­giai taip pat ir Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo įsta­ty­mas. Su­si­ję as­me­nys – pil­na­me­čiai vai­kai, dė­dės, pus­bro­liai, te­tos – gi­mi­nai­čiai ga­li įsi­gy­ti, ga­li pirk­ti, ga­li iš­nuo­mo­ti vė­liau že­mę. Ly­giai tą pa­tį da­ly­ką ga­lės pa­da­ry­ti ir su miš­kais. To­dėl pir­mas žings­nis, ku­rį, man at­ro­do, tu­rė­tu­me da­ry­ti, tai at­mes­ti Pre­zi­den­to ve­to ir an­tru žings­niu ru­dens se­si­jo­je pra­plės­ti su­si­ju­sių as­me­nų ra­tą taip, kad šiuo įsta­ty­mu ne­ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti ne­są­ži­nin­gi žmo­nės.

Ant­ras da­ly­kas. Man at­ro­do, mes ap­skri­tai tu­ri­me tu­rė­ti la­bai aiš­kią po­li­ti­ką miš­kų at­žvil­giu, mū­sų Lie­tu­vos tur­to at­žvil­giu ir pa­sa­ky­ti tai, kad už­sie­nio vals­ty­bės ne­tu­rė­tų kiš­tis. Ma­no su­pra­ti­mu, ką gir­dė­jau iš Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to ko­le­gų, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas mi­nė­jo, jog net Šve­di­jos am­ba­sa­dos at­sto­vai ar gal net ir pats am­ba­sa­do­rius skam­bi­no pre­zi­den­tū­rai dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to, tai nė­ra pri­im­ti­na, tai ne­tu­rė­tų bū­ti mums kel­ro­dė žvaigž­dė ir mes tu­rė­tu­me tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę, kaip tu­rė­tu­me tvar­ky­tis su miš­kais. To­dėl kvie­čiu ne­pri­tar­ti Pre­zi­den­to ve­to ir bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai prieš – Sei­mo na­rys E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Aš siū­lau pri­tar­ti Pre­zi­den­to ve­to ir at­si­sa­ky­ti tų ri­bo­ji­mų, ku­riuos Sei­mas ban­do įves­ti miš­kų sek­to­riu­je. Įves­da­mi šiuos ri­bo­ji­mus Sei­mo na­riai aki­vaiz­džiai ig­no­ruo­ja skir­tu­mus tarp že­mės ūkio, kur der­lius nui­ma­mas kiek­vie­nais me­tais, ir miš­kų ūkio, kur „der­lius“ nui­ma­mas, pri­klau­so­mai nuo me­dy­nų bran­dos, kas 60, kas 80 ar kas 100 me­tų.

Žmo­gus, vi­du­ti­nis Lie­tu­vos miš­ko sa­vi­nin­kas, tu­rė­da­mas vi­du­ti­niš­kai 3,4 hek­ta­ro miš­ko, ne­ga­li iš­dės­ty­ti ūki­nin­ka­vi­mo per vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą. Jis tam­pa su­in­te­re­suo­tas, tu­rė­da­mas ma­žą miš­ko plo­tą, gau­ti nau­dą kaip ga­li­ma grei­čiau, to­dėl ma­ži miš­kų plo­tai ska­ti­na ne­ra­cio­na­lų miš­ko nau­do­ji­mą, pa­si­i­mant pi­ni­gus kaip ga­li­ma grei­čiau. To­dėl miš­kų val­dų plė­ti­mas iki ra­cio­na­lių dy­džių yra bū­ti­nas ir ši­tas ra­cio­na­lus dy­dis ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti ap­ri­bo­tas.

Mes tu­ri­me Šve­di­jos pa­vyz­dį, kur yra nu­ma­ty­ta kon­cen­tra­ci­ja, kad vie­no­se ran­ko­se, su­si­ju­sių as­me­nų ran­ko­se, ne­ga­li bū­ti dau­giau kaip 2,5 % vi­sų Šve­di­jos miš­kų. Lie­tu­vo­je tai su­da­ry­tų apie 40 tūkst. hek­ta­rų. Da­bar su­da­ry­ta sche­ma, kad ne dau­giau kaip 1 tūkst. 500 hek­ta­rų. Aš ne­be­no­riu kal­bė­ti apie tai, kaip leng­vai apei­na­ma, kaip vėl at­si­ras nau­jų ka­ra­lių, ku­rie, gud­ru­čiai bū­da­mi, apeis ši­tą įsta­ty­mą. Ir ką ta­da da­ry­si­me – po ke­le­to, po tre­jų ar po pen­ke­rių me­tų, kai pa­ma­ty­si­me, kad tas įsta­ty­mas ne­vei­kia? Pri­imant šį įsta­ty­mą bu­vo ig­no­ruo­ja­ma vi­sų eks­per­tų ir vi­sų in­te­re­sų gru­pių nuo­mo­nė. Sei­mas pa­si­li­ko sau Die­vo ga­lią pri­im­ti to­kius ap­ri­bo­ji­mus, ku­riems ne­pri­ta­rė nie­kas.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai už – K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų aš pa­teik­siu šiek tiek sta­tis­ti­kos. Ji yra 2018 me­tų sau­sio 1 die­nos. Da­bar, aiš­ku, pa­si­kei­tu­si. Nau­jes­nės man ne­pa­vy­ko gau­ti. Tuo me­tu di­džiau­sias ju­ri­di­nis as­muo tu­rė­jo 13 tūkst. 485, da­bar, aš jau mi­nė­jau, tas di­džiau­sias ju­ri­di­nis as­muo tu­ri apie 30 tūkst. Fi­zi­nis as­muo dau­giau­sia tu­rė­jo 5 tūkst. 292 hek­ta­rus, vė­liau ei­na 3 tūkst., 6 tūkst. Jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me į tą sta­tis­ti­ką, tai nė­ra tiek daug iš­si­šo­ku­sių virš to 1 tūkst. 500. Čia ga­li­ma skai­čiuo­ti, ku­rie dar iki 10 iš­si­šo­kę.

Tai­gi tiems, ku­rie sa­ko, kad mes per vė­lai pri­ima­me šį įsta­ty­mą, nes ne­bus ly­gių tei­sių, dar kar­tą no­riu pa­sa­ky­ti, kad klys­ta. Kai mes Že­mės įsta­ty­mu pri­ėmė­me ri­bo­ji­mą iki 500 hek­ta­rų, tai ten su­si­da­rė šim­tais, ku­rie tu­ri 500 hek­ta­rų ir dau­giau. Šiuo at­ve­ju dar yra tik de­šim­tys. Iš tik­rų­jų ma­nau, kad šian­dien šį įsta­ty­mą pa­lik­ti to­kį, ko­kį mes anks­čiau pri­ėmė­me, yra žings­nis į prie­kį ir tam tik­ri sau­gik­liai dėl mū­sų na­cio­na­li­nio sau­gu­mo.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Su­pran­tu, kad bet ko­kie ap­ri­bo­ji­mai nė­ra pats ge­riau­sias da­ly­kas, bet ši­tie ap­ri­bo­ji­mai tur­būt ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo. Mes ma­to­me, kas vyks­ta. Mes ma­tė­me, kad bu­vo pa­da­ry­ta lan­dų dėl že­mės. Tai ne­reiš­kia, kad, pra­de­dant ri­bo­ti miš­ko su­pir­ki­mą vie­nam ar ke­liems as­me­nims, nie­ko ne­rei­kia da­ry­ti. Tie at­sa­ky­mai ir ar­gu­men­tai, ku­riuos iš­sa­kė pre­zi­den­tū­ra, bu­vo man la­bai keis­ti, nes jie pa­tys sa­ko, kad rei­kia ri­bo­ti, tik ne taip, kaip siū­lo Sei­mas. Bet aš taip ir ne­iš­gir­dau, kaip ta­da pa­gal pre­zi­den­tū­rą rei­kė­tų ri­bo­ti ga­li­my­bę pa­tek­ti Lie­tu­vos miš­kams į vie­nas ar ke­lių žmo­nių ran­kas ar kor­po­ra­ci­jas. To­dėl gal­vo­ju, kad mums ge­riau­sias pa­vyz­dys tu­rė­tų bū­ti Da­ni­ja. Ji ne­su­ti­ko par­duo­ti Gren­lan­di­jos D. Tram­pui, tai ko­dėl mes tu­rė­tu­me miš­kus par­duo­ti kaž­kam? Ne­mi­nė­siu nei ša­lies, nei ko­kius pos­tus už­ima, nei ką. Tai­gi im­ki­me ge­rus pa­vyz­džius, ir siū­lau at­mes­ti Pre­zi­den­to ve­to ir pri­tar­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nei.

PIRMININKAS. Ir mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų tur­būt tei­sūs ir tie, ku­rie sa­ko, kad, na, įsta­ty­mą apei­ti vi­sa­da ga­li­ma. Mes il­gai tur­būt kla­jo­jo­me ir dėl Že­mės įsta­ty­mo. Ir ne to­dėl, kad gal­būt mes ėjo­me ne tuo ke­liu, bet to­dėl, kad ki­to­je pu­sė­je dir­ba ga­na ge­ri tei­si­nin­kai, ku­rie vi­sa­da ieš­ko, kaip apei­ti bet ko­kį įsta­ty­mą.

Iš tik­rų­jų Že­mės įsta­ty­mas šiek tiek jau pa­to­bu­lė­jo. Aš ne­sa­kau, kad iki ga­lo, dar tur­būt ga­li­ma ras­ti va­rian­tų to­bu­lin­ti. Tas pats ir dėl Miš­kų įsta­ty­mo. Aš tik­rai ne­ma­tau di­de­lio skir­tu­mo. Tie, ku­rie už­si­i­ma pra­mo­ni­niu miš­ku, gal­būt ma­to skir­tu­mą dėl efek­ty­vaus val­dy­mo. Ta­čiau yra ge­rų pa­vyz­džių, kai ir ma­ži že­mės plo­tai ga­na efek­ty­viai tvar­ko­mi ga­mi­nant že­mės ūkio pro­duk­ci­ją. Tai čia dėl to ar­gu­men­to, kad bū­ti­nai di­de­lis la­bai efek­ty­viai tvar­kys.

Į efek­ty­vu­mą ga­li­ma žiū­rė­ti ki­taip, iš vals­ty­bės pu­sės. Iš tik­rų­jų, jei­gu per daug di­de­lis ūkis, tai, sa­vai­me su­pran­ta­ma, gal­būt tech­no­lo­gi­jos ga­li pa­ženg­ti to­liau. Ta­čiau vėl­gi tas at­si­lie­pia per tam tik­ras dar­bo rin­kos są­ly­gas, at­si­ran­da daug be­dar­bių, ir ta­da vals­ty­bė tu­ri rū­pin­tis iš ki­tos pu­sės.

Iš tik­rų­jų ge­rų spren­di­mų iki ga­lo čia ne­ga­li bū­ti, o, sa­vai­me su­pran­ta­ma, čia jau bu­vo pa­sa­ky­ti ar­gu­men­tai. Čia gal­būt di­džiau­sia kliū­tis tie, ku­rie no­ri par­duo­ti sa­vo miš­kus, ne­no­ri ūki­nin­kau­ti, jie at­si­ė­mė sa­vo miš­kus at­kū­rę nuo­sa­vy­bę ar­ba dar ki­tais bū­dais. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, jiems dau­giau­sia rū­pi kai­na, gau­ti kuo di­des­nę kai­ną. Ta­čiau ar tai vals­ty­bi­nis po­žiū­ris, aš tik­rai abe­jo­ju, nes miš­kai tar­nau­ja ne tik ūkiui, bet ir rek­re­a­ci­jai, ir iš tik­rų­jų ki­tiems žmo­nių tiks­lams. Šian­dien tur­būt ne­ga­lė­tu­me pri­tar­ti. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, rei­kės to­bu­lin­ti. Aš taip pat ne­ma­tau di­de­lio skir­tu­mo, ar mes tai ri­bo­si­me Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mu, ar že­mės plo­tu. Jei­gu kon­cen­tra­ci­ją ri­bo­si­me pro­cen­tais, iš tik­rų­jų tai ga­lu­ti­niu va­rian­tu taip pat tam­pa tam tik­rais hek­ta­rais, tam tik­rais plo­tais, ką mes da­bar ir da­ro­me. Siū­lau at­mes­ti Pre­zi­den­to ve­to ir pri­tar­ti ko­mi­te­to iš­va­dai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos.

Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar bal­suo­si­me dėl grą­žin­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mo to­kio, koks bu­vo pri­im­tas Sei­me. Tie, ku­rie pri­ta­ria, kad bū­tų, po­pu­lia­riai sa­kant, at­mes­tas ve­to ir pri­tar­ta ko­mi­te­to nuo­mo­nei, kad bū­tų pri­im­tas įsta­ty­mas toks, koks bu­vo pri­im­tas Sei­me, bal­suo­ja už, ki­ti – ki­taip. Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už bal­sa­vo 90, prieš – 8, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Įsta­ty­mas pri­im­tas toks, koks bu­vo pri­im­tas anks­čiau Sei­me. (Gon­gas)

 

8.37 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Vir­gi­ni­jaus Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­ros siū­ly­mui į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rius“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3761 (svars­ty­mo tę­si­nys ir priėmi­mas)

 

Pra­ėjo pus­va­lan­dis. Grįž­ta­me prie dar­bo­tvarkės 2 klau­si­mo – Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo Vir­gi­ni­jaus Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­ros siū­ly­mui į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rius“ pro­jek­to Nr. XIIIP-3761. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas pa­skelbs ko­mi­te­to iš­va­dą. G. Kir­ki­las.

G. KIRKILAS (LSDDF). La­ba die­na, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas ap­ta­rė Sei­mo pro­to­ko­li­nį nu­ta­ri­mą „Dėl pri­ta­ri­mo Vir­gi­ni­jaus Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­ros siū­ly­mui į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rius“ ir jam pri­ta­rė. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 12, prieš – 1, su­si­lai­kė 3. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rin­čių kal­bė­ti yra daug. Pir­miau­sia su­teik­si­me ga­li­my­bę kal­ban­tiems frak­ci­jos var­du. Kvie­čiu Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du kal­bė­ti J. Raz­mą.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pir­miau­sia ke­le­tas žo­džių apie pa­tį kan­di­da­to į Eu­ro­pos ko­mi­sa­rus pa­rin­ki­mo pro­ce­są. Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad mes dar ne­pa­sie­kė­me to­kios po­li­ti­nės bran­dos, kad štai šis svar­bus klau­si­mas bū­tų su­pras­tas kaip toks na­cio­na­li­nis rei­ka­las, ge­ro­kai iš­ei­nan­tis už at­ski­ros par­ti­jos, kad ir la­bai įta­kin­gos, par­ti­nių rė­mų. Aš ma­nau, kad Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas ir Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­ro­dy­ti tam tik­rą po­li­ti­nę ly­de­rys­tę – pa­kvies­ti vi­są po­li­ti­nę ben­druo­me­nę, kad bū­tų ap­tar­ta, koks ga­li bū­ti tas ge­riau­sias Lie­tu­vos kan­di­da­tas, ku­ris tik­rai ir tu­rė­tų stip­rų pa­lai­ky­mą Eu­ro­pos Par­la­men­te, ir sva­riai at­sto­vau­tų mū­sų ša­liai, ir po to kom­pe­ten­tin­gai pa­si­tar­nau­tų vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos la­bui.

Frak­ci­jos ta­me už­si­tę­su­sia­me kan­di­da­to įvar­di­ni­mo pro­ce­se bu­vo pa­mi­nė­ju­sios įvai­rių pa­var­džių, ku­rios, ma­nau, tik­rai at­ro­dė pa­kan­ka­mai įti­ki­na­mai. Pri­min­siu, kad ir mū­sų par­ti­ja pa­mi­nė­jo, tar­ki­me, pa­ty­ru­sių po­li­ti­kų kaip L. An­dri­kie­nės ar A. Ku­bi­liaus, kai ku­rias ki­tas pa­var­des. Li­be­ra­lai, jei­gu pri­si­me­nu, mi­nė­jo P. Aušt­re­vi­čių, so­cial­de­mok­ra­tai – V. Blin­ke­vi­čiū­tę ir R. Bud­ber­gy­tę.

Aš ma­nau, kad jei­gu bū­tų įvy­kęs toks nuo­šir­dus svars­ty­mas, mes tik­rai ga­lė­jo­me tu­rė­ti kan­di­da­tą, ku­ris bū­tų ne­abe­jo­ti­nai su­lau­kęs pa­lai­ky­mo Eu­ro­pos Par­la­men­te. Ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je pa­sa­ky­siu, kad Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas bu­vo vi­siš­kai pa­sy­vus, kaip ir Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, ku­ris lyg ir bu­vo ža­dė­jęs svar­biais klau­si­mais ini­ci­juo­ti įvai­rių par­ti­jų su­sė­di­mą prie ben­dro sta­lo ir nuo­šir­džią pa­ieš­ką ben­dro, su­tar­to spren­di­mo.

Ką gi, to­kiu at­ve­ju ini­cia­ty­vą pa­ro­dė Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja, pa­siū­ly­da­ma V. Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­rą. Ta­me pro­ce­se šiek tiek keis­tai at­ro­dė, kad prem­je­ras nu­ste­bo iš­gir­dęs tą ži­nią, Pre­zi­den­tas ty­lė­jo, kol kan­di­da­tas ne­nu­vy­ko pas Ko­mi­si­jos va­do­vę ir ne­pra­ne­šė ži­nios, kad jis ten bu­vo ga­na ge­rai su­tik­tas. Ta­da vi­si jau puo­lė svei­kin­ti ir to­liau teik­ti. Aš sa­ky­čiau, kad aukš­čiau­si va­do­vai ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je el­gė­si ga­na ap­si­drau­dė­liš­kai, ir gai­la, kad tai įvy­ko to­je si­tu­a­ci­jo­je.

Kal­bant apie pa­tį kan­di­da­tą, mes su­si­ti­ko­me frak­ci­jo­je. Tik­rai bu­vo pa­sa­ky­ta apie jo as­me­nį ir ne­ma­žai tei­gia­mų api­bū­di­ni­mų kaip apie jau­ną, ver­žlų, ener­gin­gą žmo­gų, pa­si­ti­kin­tį sa­vi­mi, pa­kan­ka­mai de­mo­kra­tiškai mąs­tan­tį ir tą de­mo­kra­tiškumą pa­ro­džiu­sį ei­nant va­do­vau­ja­mas po­li­ti­nes pa­rei­gas. Kiek sun­kes­nis klau­si­mas kan­di­da­tui bu­vo apie jo po­li­ti­nes pa­žiū­ras, į ku­rį jis ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti, bet, kaip ma­to­me iš at­sa­ky­mų So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jo­je, ga­li­ma ne­sun­kiai diag­no­zuo­ti, kad jo po­li­ti­nės pa­žiū­ros yra li­be­ra­lios. Ma­nau, kad Li­be­ra­lų frak­ci­ja su en­tu­ziaz­mu bal­suos už jo kan­di­da­tū­rą.

Ir mū­sų frak­ci­jo­je yra tei­gia­mai ver­ti­nan­čių jo kan­di­da­tū­rą. Mes svars­tė­me, ar bal­suo­ti lais­vai, ar ne­pri­tar­ti, nes ne­pri­ta­rian­čių tik­rai bu­vo dėl to, kad ma­to­me, kad ga­li ne­pa­kak­ti po­li­ti­nės pa­tir­ties ir ži­nių ir ga­li bū­ti su­dė­tin­gas kan­di­da­tū­ros svars­ty­mas Eu­ro­pos Par­la­men­te. Tą iš da­lies pa­ro­do ir su­si­ti­ki­mai So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jo­je, kai at­si­sklei­džia kan­di­da­to ži­nių sty­gius apie ele­men­ta­rius eu­ro­pi­nius da­ly­kus. Tų pro­ble­mų čia taip pat ne­rei­kia už­si­mer­kus ne­ma­ty­ti.

Bet kad ir kaip ten bū­tų, aš ne­abe­jo­ju, kad kan­di­da­tas, val­dan­tie­siems vie­nin­gai čia bal­suo­jant ir dar pri­dė­jus ma­no pa­mi­nė­tą Li­be­ra­lų frak­ci­jos pa­ra­mą, tik­rai bus pa­tvir­tin­tas. Ir tik­rai ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je aš ne­abe­jo­ju, kad mū­sų Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai, ne­pai­sant mū­sų fra­kci­jos po­zi­ci­jos, žiū­rės į to­les­nes pro­ce­dū­ras kaip į na­cio­na­li­nį klau­si­mą. Ne­abe­jo­ju, kad ir A. Ku­bi­lius, ir ki­ti mū­sų Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai steng­sis pri­si­dė­ti, kad to­liau kan­di­da­to ke­lias Eu­ro­pos Par­la­men­te bū­tų sėk­min­gas, nes, aš ma­nau, jis tu­ri dar vie­ną pro­ble­mą. Nors pa­gal pa­va­di­ni­mą čia tar­si at­sto­vau­ja ža­lie­siems, ma­nau, kad ne­bus la­bai leng­va už­si­tik­rin­ti Eu­ro­pos ža­lių­jų pa­ra­mą. Pa­žiū­rė­si­me. Lin­ki­me, ži­no­ma, ir tą bar­je­rą įveik­ti.

Baig­da­mas, kaip mi­nė­jau, ne­abe­jo­da­mas re­zul­ta­tu, pa­lin­kė­siu kan­di­da­tui sėk­mės, ypač ten. Kad čia, Sei­me, ji bus, aš ne­abe­jo­ju. Tie­siog gal­būt pa­ro­dy­ti, kad mū­sų lū­kes­čiai yra net ge­ro­kai vir­ši­ja­mi. Siek­ti tų stan­dar­tų, ku­riuos, ma­nau, pa­ro­dė D. Gry­baus­kai­tė, ga­vu­si to­kias pa­rei­gas. Yra į ką ly­giuo­tis, tai­gi sėk­mės.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­rė­tu­me ap­si­brėž­ti lai­ką ir pa­gal dar­bo­tvar­kę mes ga­lė­tu­me dis­ku­si­jai skir­ti iki pu­sės va­lan­dos. Juo­lab kad dar tu­ri tei­sę kal­bė­ti ir pats kan­di­da­tas. Ačiū už pri­ta­ri­mą. Li­be­ra­lų są­jun­gos frak­ci­jos var­du kal­bės V. Čmi­ly­tė-Niel­sen. Kvie­čiu.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, dis­ku­si­ją dėl V. Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­ros į eu­ro­ko­mi­sa­rus no­rė­čiau pra­dė­ti nuo to, kad Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja pa­lan­kiai ver­ti­na mi­nist­rą V. Sin­ke­vi­čių kaip la­bai per­spek­ty­vų po­li­ti­ką ir be­ne di­džiau­sią li­be­ra­lą vals­tie­čių gre­to­se. Ta­čiau la­bai svar­bu pa­brėž­ti, kad eu­ro­ko­mi­sa­ro pos­tą už­im­sian­tis po­li­ti­kas at­sto­vaus ne jį pa­si­rin­ku­siai LVŽ frak­ci­jai, ne val­dan­tie­siems, o vi­sai Lie­tu­vai ir bus mū­sų vei­das Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je. Tai žmo­gus, ku­ris žais pa­čio­je aukš­čiau­sio­je po­li­ti­kų sun­kias­vo­rių ly­go­je. Ne vel­tui ša­lys na­rės į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją pa­pras­tai no­mi­nuo­ja per il­gus me­tus di­de­lį po­li­ti­nį ka­pi­ta­lą su­kro­vu­sius ir ne po vie­ną ka­den­ci­ją eu­ro­pi­nė­je po­li­ti­ko­je ak­ty­viai da­ly­va­vu­sius po­li­ti­kus ar di­plo­ma­tus.

Ma­no gal­va, šian­die­ną ke­li klau­si­mai iš­lie­ka at­vi­ri. Ar re­kor­diš­kai jau­nas eu­ro­ko­mi­sa­ras tu­rės pa­kan­ka­mą po­li­ti­nį svo­rį tarp ki­tų Eu­ro­pos ly­de­rių? Ar ne­pa­kiš ko­jos tai, kad kai ku­rie Lie­tu­vo­je rink­ti eu­ro­par­la­men­ta­rai yra at­vi­rai iš­sa­kę itin kri­tiš­ką nuo­mo­nę kan­di­da­to at­žvil­giu?

Su­ti­ki­te, kad ne opo­nen­tų, o tai pa­čiai frak­ci­jai pri­klau­san­čių po­li­ti­kų ašt­rūs pa­si­sa­ky­mai apie kan­di­da­tą su­ku­ria ab­sur­diš­ką si­tu­a­ci­ją, ir jie, be­je, ne­pra­ei­na ne­pa­ste­bė­ti. Jau da­bar nau­jau­sio­se Briu­se­lio po­li­ti­kos ap­žval­go­se kal­bant apie mū­sų kan­di­da­tą yra ak­cen­tuo­ja­ma, kad jo ne­pa­lai­ko jo frak­ci­jos ko­le­gos.

Ga­liau­siai mi­nist­rui V. Sin­ke­vi­čiui, vie­nam iš pro­gre­sy­viau­sių ir veik­liau­sių mi­nist­rų, iš­va­žia­vus, kas liks iš ir taip jau ga­na su­sil­pnė­ju­sios Vy­riau­sy­bės? Šie klau­si­mai šian­dien iš­lie­ka at­vi­ri, to­dėl ne­ga­li­me bal­suo­ti leng­va ran­ka, ir Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja pri­ėmė spren­di­mą bal­suo­ti lais­vai.

PIRMININKAS. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos var­du kal­bės S. Tu­mė­nas. Pra­šau.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Gar­bu­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me, vis dar ko­le­ga Sei­me V. Sin­ke­vi­čiau. Pa­pras­tai, kai ap­ta­ria­me kan­di­da­tū­ras, tei­kė­jai ak­cen­tuo­ja as­mens pliu­sus, tei­gia­mas sa­vy­bes, o opo­nen­tai ieš­ko mi­nu­sų. Tai­gi ko­kie V. Sin­ke­vi­čiaus opo­nen­tų ak­cen­tuo­ja­mi ta­ria­mi mi­nu­sai? Pir­ma, ne­va tai pa­tir­ties, ir po­li­ti­ko, ir eko­no­mis­to, ir ži­nių sto­ka, ir jau­nas am­žius. Ma­no nuo­mo­ne, tai me­na­mos nuo­dė­mės, nes šių die­nų pa­sau­lis – jau­nų­jų po­li­ti­kų, eko­no­mis­tų, kū­rė­jų am­žius. Mil­ži­niš­ku tem­pu žen­gia skait­me­ni­nė eko­no­mi­ka, vyks­ta ino­va­ci­jų re­for­mos, su­si­du­ria­me su dirb­ti­nio in­te­lek­to iš­šū­kiais. Ko­le­ga Si­mo­nas čia kal­bė­jo apie H. K. An­der­se­no pa­sa­kas.

Aš no­rė­jau pri­min­ti is­to­ri­jos kon­kre­čius įvy­kius. Pa­sau­lio is­to­ri­ja me­na ir šim­tus jau­nes­nių as­me­ny­bių ne­gu V. Sin­ke­vi­čius. Alek­san­da­ras Ma­ke­do­nie­tis ka­ra­liu­mi ta­po bū­da­mas 20 me­tų. Na­po­le­o­nas Bo­na­par­tas sa­vo kar­je­rą pra­dė­jo 30 me­tų, o bū­da­mas 35 me­tų ta­po Pran­cū­zi­jos im­pe­ra­to­riu­mi.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie mū­sų die­nų po­li­ti­kus, ga­liu pa­mi­nė­ti šių die­nų Pran­cū­zi­jos Pre­zi­den­tą E. Mak­ro­ną, ku­ris 37 me­tų ta­po mi­nist­rų ka­bi­ne­to na­riu, at­sa­kin­gu, ak­cen­tuo­ju, už pra­mo­nę, eko­no­mi­ką, skait­me­ni­nius da­ly­kus. Tai tie­sio­giai ko­re­liuo­ja su V. Sin­ke­vi­čiaus da­bar ku­ruo­ja­mo­mis sri­ti­mis.

Ki­ta ver­tus, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me ke­lias ka­den­ci­jas dir­bo ir tuo me­tu jau­niau­sias Sei­mo na­rys, mi­nist­ras, ku­riam pra­na­šau­tas prem­je­ro pos­tas, į ku­rį orien­ta­vo­si jau­ni­mas, kaip ne­va į so­vie­ti­nio men­ta­li­te­to ne­pa­lies­tą žmo­gų, gi­mu­sį 1974 me­tais. De­ja, tas mi­nist­ras, ma­tyt, gi­mė per anks­ti. V. Sin­ke­vi­čius gi­mė ne per anks­ti. Tai at­kur­tos Lie­tu­vos vals­ty­bės vai­kas, abie­jų pa­ko­pų stu­di­jas bai­gęs už­sie­nio uni­ver­si­te­tuo­se, pa­ra­ga­vęs Va­ka­rų pa­sau­lio de­mo­kra­tijos, pa­sau­lio aka­de­mi­nės ben­druo­me­nės vė­jų va­dy­bos.

No­rė­čiau at­kreip­ti pre­ten­den­to į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rius V. Sin­ke­vi­čiaus pri­sis­ta­ty­mo žo­džius šį ant­ra­die­nį. Kreip­da­ma­sis į Sei­mą Vir­gi­ni­jus sa­kė: „Šią vi­sai Lie­tu­vai svar­bią aki­mir­ką.“ Taip bran­džiai ga­lė­jo pa­sa­ky­ti tik žmo­gus, su­vo­kian­tis bū­si­mo dar­bo pras­mę, at­sa­ko­my­bę ir svar­bą. Ne sau, ne tik Lie­tu­vai, bet vi­sai Eu­ro­pos Są­jun­gai. Jo žo­džiai ko­re­liuo­ja su nau­jo­sios Eu­ro­pos Są­jun­gos va­do­vy­bės žo­džiais apie vie­nin­gos Eu­ro­pos idė­ją ir jos vi­zi­ją. Ti­kiu, kad ko­le­ga Vir­gi­ni­jus ei­na dirb­ti ben­drai su ki­tais Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­riais, ku­rie sieks, kad mū­sų se­no­ji Eu­ro­pa tap­tų pa­vyz­di­ne, vie­nin­ga, spren­džian­ti skait­me­ni­nės eko­no­mi­kos po­li­ti­kos, pa­bė­gė­lių, kli­ma­to at­ši­li­mo, ener­ge­ti­kos pro­ble­mas.

Ki­ta ver­tus, ti­kiu, kad Vir­gi­ni­jus steng­sis, kad kiek­vie­na Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė iš­sau­go­tų sa­vo ta­pa­ty­bę, sa­vo tra­di­ci­jas, sa­vo pa­pro­čius, kad kiek­vie­na Eu­ro­pos vals­ty­bė, tarp jų ir Lie­tu­va, ne­pa­skęs­tų mar­gi­na­lių vals­ty­bių san­kau­po­je. Ti­kiu Vir­gi­ni­ju­mi. Įsi­ti­ki­nęs, kad šian­die­ni­nis mi­nist­ras V. Sin­ke­vi­čius tam yra pa­si­ren­gęs, nes jis efek­ty­viai ir nuo­sek­liai tai da­rė ir va­do­vau­da­mas Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jai Lie­tu­vo­je – nuo pa­va­di­ni­mo vir­smo iš Ūkio mi­nis­te­ri­jos iki nuo­sek­lios ino­va­ci­jų po­li­ti­kos for­ma­vi­mo, skait­me­ni­nės eko­no­mi­kos po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo, ša­lies in­for­ma­ci­nių iš­tek­lių for­ma­vi­mo ke­lio, moks­li­nin­kų, ver­sli­nin­kų, pra­mo­ni­nin­kų, pre­ky­bi­nin­kų si­ner­gi­jos pa­ieš­kų, moks­li­nių slė­nių kar­di­na­lios kai­tos pa­ieš­kų.

Ste­bė­da­mas sa­vo jau­no­jo Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos ko­le­gos V. Sin­ke­vi­čiaus kar­je­rą ir jo bran­džius dar­bus mi­nis­te­ri­jo­je, ne­ga­liu opo­nen­tams, kri­ti­kuo­jan­tiems Vir­gi­ni­jaus am­žių ir ne­va ne­pa­ty­ri­mą, ne­pri­min­ti L. Dons­kio žo­džių apie am­žių ir jau­nys­tę. Le­o­ni­das sa­kė: „Anks­ty­vo­jo­je mū­sų jau­nys­tė­je mums nie­kas ne­svar­bu, iš­sky­rus mus pa­čius. Ant­ro­jo­je jau­nys­tė­je vis­kas mums da­ro­si svar­bu, iš­sky­rus pa­čius sa­ve.“ Ma­nau, kad Vir­gi­ni­jui jau šian­dien svar­bu ne jis pats, o jam svar­bi Lie­tu­va, jam svar­bi Eu­ro­pa. O L. Dons­kis, kal­bė­da­mas apie jau­nys­tę, dar sa­kė, kad tai yra „svai­gi aki­mir­ka tarp vai­kys­tės ir se­nat­vės, ku­ri dings­ta vos pra­de­di ma­ty­ti ir gir­dė­ti ki­tus“.

V. Sin­ke­vi­čiu­mi pa­ti­kė­jo­me mes, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja, juo pa­ti­kė­jo ir pa­si­ti­kė­jo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas. Tai­gi, mie­li ko­le­gos, pa­si­ti­kė­ki­me ir mes, Sei­mo na­riai, nes V. Sin­ke­vi­čius sa­vo kom­pe­ten­ci­ja, ver­žliais dar­bais, ino­va­ty­viais spren­di­mais jau pa­ro­dė, kad yra pa­si­ren­gęs dirb­ti ne tik Lie­tu­vos ge­ro­vės vals­ty­bei, bet ir vi­sai Eu­ro­pai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. K. Gla­vec­kas dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šau.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų pui­ki kal­ba bu­vo, aš tik no­riu vie­ną pa­tiks­li­ni­mą pa­sa­ky­ti. Bu­vo kal­ba­ma apie jau­nų po­li­ti­kų da­ly­va­vi­mą is­to­ri­jo­je. Tai Ram­zis IV bu­vo pats jau­niau­sias va­do­vas, fa­ra­o­nas, ku­ris bū­da­mas 2 mė­ne­sių jau ta­po fa­ra­o­nu, tai­gi, jau­niau­sias yra to­kio am­žiaus. La­bai ačiū. (Juo­kas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos var­du kal­bės J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, at­liep­siu į Kęs­tu­čio to­kį is­to­ri­nį pa­mi­nė­ji­mą. Tur­būt sun­kiai įma­no­ma kam nors ap­lenk­ti Ram­zį, ku­ris 2 mė­ne­sių ta­po val­do­vu ar­ba pa­da­rė stul­bi­nan­čią kar­je­rą.

Pra­dė­siu tur­būt nuo to, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos su­tar­ty­je ir Su­tar­ty­je dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos vei­ki­mo su­ves­ti­nės re­dak­ci­jos 17 straips­nio 29… 2 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad Ko­mi­si­jos na­riai ren­ka­mi iš vals­ty­bių na­rių pi­lie­čių pa­gal vi­siš­kai ly­gios ro­ta­ci­jos tarp vals­ty­bių na­rių sis­te­mą, ren­kant iš vals­ty­bių na­rių pi­lie­čių pa­gal vi­siš­kai… lei­džian­tį at­spin­dė­ti vi­sų vals­ty­bių na­rių de­mo­gra­finį ir ge­og­ra­fi­nį dia­pa­zo­ną. Ki­taip sa­kant, nuo­sta­ta reiš­kia, kad šiuo me­tu ir Vy­riau­sy­bė, teik­da­ma Sei­mui ir Pre­zi­den­tui eu­ro­ko­mi­sa­ro kan­di­da­tū­rą, pri­va­lo lai­ky­tis ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­po.

Kaip bu­vo tei­kia­ma kan­di­da­tū­ra? Mes vi­si ma­tė­me, kad pir­miau­sia kan­di­da­tas pri­sis­ta­tė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kei dar ne­bū­da­mas no­mi­nuo­tas. Frak­ci­jos su­si­ti­ki­me jis pa­ti­ki­no, kad tai nor­ma­li prak­ti­ka, ta­čiau iki šiol bent jau Lie­tu­vos kan­di­da­tai tik­rai taip nepri­si­sta­ti­nė­jo. Aš no­rė­jau at­kreip­ti dė­me­sį, ci­tuo­da­mas su­tar­ties vei­ki­mo nor­mą, pa­sa­ky­ti pro­ble­mą tą, kad Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, teik­da­ma Sei­mui, Pre­zi­den­tui eu­ro­ko­mi­sa­ro kan­di­da­tū­rą nuo Lie­tu­vos, nė­ra pa­tvir­ti­nu­si ap­skri­tai jo­kio skaid­raus reg­la­men­to ar ki­to pro­ce­dū­ri­nio tei­si­nio do­ku­men­to, ku­ris už­tik­rin­tų Lie­tu­vos pi­lie­čių ly­gia­tei­siš­ku­mą at­ren­kant ko­mi­sa­rus. Sa­vo es­me tai bū­tų vals­ty­bės val­dy­mo ins­ti­tu­ci­jos tar­pi­nin­kas tarp Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir Lie­tu­vos pi­lie­čių. Ki­taip sa­kant, kiek­vie­nas Lie­tu­vos pi­lie­tis ga­lė­tų da­ly­vau­ti.

O da­bar apie tai, ko­kie pliu­sai ir mi­nu­sai. Po ko­le­gos J. Raz­mos kal­bos kaip ir ne­bė­ra ką kal­bė­ti apie So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos po­zi­ci­ją, nes be­veik vi­są ją at­spin­dė­jo, tar­si jis bū­tų da­ly­va­vęs. O ko­le­gai S. Tu­mė­nui no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad nie­kas ne­kri­ti­kuo­ja am­žiaus, at­virkš­čiai, jau­no am­žiaus pa­siek­ti tam tik­rų aukš­tu­mų, tu­rė­ti pa­tir­ties ir ži­nių ati­tin­ka­mo­je sri­ty­je vi­sa­da yra ge­ras da­ly­kas, tai yra ge­ras bruo­žas.

Pro­ble­ma yra ki­ta – ba­zi­nių ži­nių apie ins­ti­tu­ci­jų, Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­jų, vei­ki­mą tai trūks­ta, tuo mes įsi­ti­ki­no­me sa­vo frak­ci­jo­je. Ne­ga­na to, klaus­da­mi apie jo po­li­ti­nes pa­žiū­ras, o Eu­ro­pos Par­la­men­te, kai bus eg­za­mi­nuo­ja­mas kan­di­da­tas į eu­ro­ko­mi­sa­rus, nie­kas ne­klaus, ko­kios ta­vo pa­žiū­ros, o tie­sio­giai bus do­mi­ma­si ne tik tuo, ką jis da­bar de­kla­ruo­ja, o kaip jis vi­są lai­ką vei­kia bū­da­mas są­mo­nin­gas po­li­ti­kas, tiek Sei­mo na­rys, tiek mi­nist­ras, ko­kią po­zi­ci­ją jis už­ėmė mi­nist­rų ka­bi­ne­to po­sė­džių me­tu, pa­si­sa­kyda­mas, bal­suodamas Sei­me ir Vy­riau­sy­bė­je.

Pre­ten­den­tas, de­kla­ruo­da­mas, kad yra cen­tro kai­rės, re­a­liai, mes įsi­ti­ki­no­me, kad pa­žiū­rų ne­tu­ri, ar­ba tos pa­žiū­ros yra to­kios plau­kio­jan­čios kaip frak­ci­ja. Tai nė­ra ge­ras bruo­žas. Rei­kia sa­va­ran­kiš­kai tu­rė­ti sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus ir juos gin­ti. Na, kai kas man pa­sa­kys, kad įsi­ti­ki­ni­mais ir tvir­ta po­zi­ci­ja kar­je­ros ne­pa­da­ry­si. De­ja, jei­gu Lie­tu­vo­je taip yra, tai Lie­tu­vai dar to­li iki de­mo­kra­tinės vals­ty­bės. Jei­gu pre­ten­den­tas ver­ti­na­mas pa­gal lo­ja­lu­mą, ten jis tu­rės at­sto­vau­ti vi­sai Eu­ro­pai. At­sto­vau­da­mas Lie­tu­vai, dirb­ti vi­sai Eu­ro­pai ir pa­gal Eu­ro­pos ver­ty­bes. Ta­da at­si­durs to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je, kai ga­li bū­ti ne­bus ka­da pa­si­žiū­rė­ti į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės bur­ną, ką ji pa­sa­kys, ar į sa­vo bu­vu­sios frak­ci­jos se­niū­no vei­dą, ką jis pa­ro­dys. To­dėl sa­va­ran­kiš­ku­mas gi­nant sa­vo po­zi­ci­ją yra la­bai svar­bus.

Frak­ci­jo­je mes su­si­da­rė­me nuo­mo­nę, kad iš tik­rų­jų ne­pa­kan­ka iš­mok­ti tam tik­rų fra­zių, ne­pa­kan­ka jų kar­to­ti kaip man­tros, bet rei­kia į vis­ką gi­lin­tis. Lin­kiu kan­di­da­tui gi­lin­tis ne tik ta­me dar­be, bet vi­sur ir vi­sa­da. Mū­sų frak­ci­jos po­zi­ci­ja – ne­pri­tar­ti V. Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­rai į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ko­mi­sa­ro pa­rei­gas.

PIRMININKAS. Ir Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės at­sto­vė – A. Ar­mo­nai­tė. (Bal­sai sa­lė­je) At­sto­vė, ne var­du.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Dė­ko­ju. Aš iš tik­rų­jų pa­lai­ky­siu V. Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­rą. Ma­nau, kad šis pre­ten­den­tas yra ver­tas pa­si­ti­kė­ji­mo at­sto­vau­ti Lie­tu­vai ir Eu­ro­pai spren­džiant eu­ro­pi­nius klau­si­mus. Aš tu­riu tris trum­pus pa­lin­kė­ji­mus, su ku­riais aš bal­suo­siu, ir ti­kiuo­si, kad pre­ten­den­tas, dirb­da­mas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je, jei­gu vis­kas pa­si­seks, tu­rės tai ome­ny­je.

Vi­sų pir­ma Eu­ro­pos Są­jun­ga mums yra svar­bi ne tik dėl ben­dro­sios rin­kos, bet ir dėl ge­o­po­li­ti­kos. Jei­gu mes ti­ki­mės so­li­da­ru­mo ir pa­lai­ky­mo grės­mių iš Ry­tų aki­vaiz­do­je, mes tu­ri­me su­pras­ti, kad tu­ri­me bū­ti so­li­da­rūs ir su tais Eu­ro­pos Są­jun­gos na­riais, ku­riems rū­pi grės­mės Pie­tuo­se, iš­šū­kiai Pie­tuo­se. Kon­kre­čiai aš kal­bu apie mig­ra­ci­jos klau­si­mus. Tai nė­ra kaž­ko­kių ki­tų ša­lių klau­si­mai. Mig­ra­ci­jos klau­si­mai yra ir Lie­tu­vos klau­si­mai.

Ant­ras da­ly­kas, kal­bant apie ben­drą­ją rin­ką ir kon­kre­čiai skait­me­ni­nę rin­ką, kaip tik tai yra mi­nist­ro ku­ra­vi­mo sri­tis Lie­tu­vo­je. Mes tu­ri­me su­pras­ti, kad Lie­tu­vai ne­rei­kia ten­kin­tis ES vi­dur­kių po­zi­ci­jo­mis. Pa­ti Eu­ro­pos Są­jun­ga yra ga­nė­ti­nai at­si­li­ku­si jau pa­sau­ly­je nuo kon­ku­ren­cin­giau­sių Azi­jos ir kai ku­rių ki­tų eko­no­mi­kų. Mes tu­ri­me steng­tis ne tik bū­ti prie­ky­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je, da­ry­ti vis­ką, kad tos ini­cia­ty­vos skleis­tų­si, bet ir ly­de­riau­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je, pa­čią Eu­ro­pą temp­ti ir ves­ti į prie­kį. Aš ti­kiuo­si, kad jei­gu bus ga­li­my­bė, kad V. Sin­ke­vi­čiui tai pa­vyks pa­da­ry­ti, bent jau pa­lai­ky­mą čia, Lie­tu­vo­je, jis tu­ri tu­rė­ti.

Tre­čias da­ly­kas yra ver­ty­bės. Eu­ro­pos Są­jun­ga yra pir­miau­sia ver­ty­bių są­jun­ga. Žmo­gaus tei­sės, at­vi­ru­mas to­li gra­žu ne pas­ku­ti­nė­je, o prie­šin­gai – pir­mo­je vie­to­je ši­to­je tarp­tau­ti­nė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Kai mes kal­ba­me apie šias idė­jas, daž­nai mes apie jas mėgs­ta­me čia, Lie­tu­vo­je, kal­bė­ti tar­si eks­por­tui, tarp­tau­ti­nei ži­niask­lai­dai, už­sie­nio part­ne­riams, dar kaž­kam, bet pa­si­žiū­rė­ki­me, kas vyks­ta čia, Lie­tu­vo­je, vi­du­je. Aš tie­siog lin­kiu, kad ta­pus eu­ro­ko­mi­sa­ru ma­tytu­me tą ly­de­rys­tę ne tik ben­dro­sios rin­kos ir eko­no­mi­kos klau­si­mais, ne tik ge­o­po­li­ti­niais klau­si­mais, bet ir žmo­gaus tei­sių klau­si­mais, ir pir­miau­sia Lie­tu­vo­je.

Tai­gi aš pa­lai­ky­siu V. Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­rą ir ti­kiuo­si, kad tie trys ma­no pa­lin­kė­ji­mai Vir­giui, nau­ja­jai Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ir Eu­ro­pai iš­si­pil­dys grei­čiau ne­gu vė­liau. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­jos pa­bai­go­je Sta­tu­tas su­tei­kia ga­li­my­bę pa­čiam pre­ten­den­tui pa­si­sa­ky­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Kal­bė­jo frak­ci­jos var­du. (Bal­sai sa­lė­je) Kvie­čiu V. Sin­ke­vi­čių. (Bal­sai sa­lė­je)

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, pir­miau­sia vi­siems kar­tu ir at­ski­rai nuo­šir­džiai dė­ko­ju šio­mis die­no­mis už ga­li­my­bę su­si­tik­ti su ju­mis ir dis­ku­tuo­ti. Dė­ko­ju kiek­vie­nam, ku­ris klau­sė­te, dė­ko­ju la­biau pa­ty­ru­siems, ku­rie pa­lai­kė­te. Dė­ko­ju ir tiems, ku­rie gal­būt ne­dis­ku­ta­vo­te apie vi­zi­jas ir idė­ją, bet la­biau apie žo­džius. Dė­ko­ju ir tiems, ku­rie gal­būt pa­lai­kys ne­bal­suo­da­mi. Dė­ko­ju kiek­vie­nam, ku­ris šian­dien drą­siai iš­ėjo ir kal­bė­jo.

Džiau­giuo­si, kad šian­dien yra šiek tiek ki­to­kia pro­ce­dū­ra nei prieš pen­ke­rius me­tus. Ne­be­skam­ba Ry­tams bū­din­gi di­ti­ram­bai, pa­dė­kos. Šian­dien la­bai nuo­šir­džiai dau­ge­lis jū­sų kal­bė­jo­te, ir aš ver­ti­nu kiek­vie­no iš jū­sų žo­džius. Aš džiau­giuo­si, kad mes frak­ci­jo­se kal­bė­jo­me su dau­ge­liu jū­sų bū­tent apie Eu­ro­pos vi­zi­ją ir at­ei­tį. Kiek­vie­nas jū­sų at­ski­rai, nors ir esa­me skir­tin­gų par­ti­jų na­riai, su­pra­to­me vie­na, kad Eu­ro­pa mus jun­gia ir vi­zi­ja yra mū­sų ben­dra. Ti­kiuo­si, kad pa­si­nė­rus tik į Lie­tu­vos po­li­ti­nį lau­ką, šiaip ar taip, at­si­sklei­džia mū­sų skir­ty­bės, ta­čiau ne kar­tą ir ne du su­ge­bė­jo­me ras­ti su­ta­ri­mą es­mi­niais klau­si­mais, rei­ka­lin­gais vals­ty­bei. Kiek­vie­ną kar­tą, kai bu­vo ši­to­je sa­lė­je vie­ny­bė, lai­mė­jo Lie­tu­va ir jos žmo­nės. Ta­čiau šio­mis die­no­mis dis­ku­tuo­jant apie Eu­ro­pos at­ei­tį ir Lie­tu­vos at­ei­tį Eu­ro­po­je, at­ro­do, kad tų skir­tu­mų ap­skri­tai nė­ra. Yra tik są­ly­čio taš­kai.

Sim­bo­liš­ka – šian­dien pra­de­da­me, ry­toj mi­nė­si­me 30-ąsias Bal­ti­jos ke­lio me­ti­nes. Tai pos­ta­mentas mū­sų vie­ny­bei. Is­to­ri­jos aki­mir­ka, ku­ri su­jun­gė ir, aš ti­kiu, dar ne kar­tą su­jungs skir­tin­go am­žiaus, ly­ties, ti­kė­ji­mo ar ide­o­lo­gi­jų žmo­nes. Nie­ka­da ne­slė­piau, kad sie­kiu bū­ti vi­sos Lie­tu­vos kan­di­da­tu. Tai svar­bu man, kaip po­li­ti­kui, žmo­gui, o svar­biau­sia – ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos kar­tos at­sto­vui.

Dė­ko­ju tiems, ku­rie bal­suos už, dė­ko­ju tiems, ku­rie bal­suos prieš. Aš pri­im­siu bet ko­kį jū­sų spren­di­mą ir to­liau tę­siu tuos dar­bus, ku­riuos man pa­ti­kė­jo Lie­tu­vos žmo­nės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, po svars­ty­mo ne­bal­suo­ja­me.

Pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mo sta­di­jo­je šiuo at­ve­ju tu­rė­tu­me su­teik­ti dėl mo­ty­vų po vie­ną as­me­nį, bet siū­lau, kad ga­lė­tų kal­bė­ti bent po du, kad bū­tų dau­giau de­mo­kra­tijos. Pri­ta­ria­me. Dė­ko­ju.

Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, V. Sin­ke­vi­čius nė­ra Tė­vy­nės są­jun­gos kan­di­da­tas, ta­čiau, ma­nau, jis ne­bė­ra ir vals­tie­čių kan­di­da­tas, šian­dien jis jau yra Lie­tu­vos kan­di­da­tas – juo pa­si­ti­ki Pre­zi­den­tas, pa­si­ti­ki Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, pa­si­ti­ki val­dan­čio­ji dau­gu­ma. Jau­nas, stip­rus pro­fe­sio­na­las, bai­gęs Va­ka­ruo­se moks­lus, ma­nau, pui­kiai at­sto­vaus Lie­tu­vai. Ir bū­tų ge­rai šian­dien, kad mū­sų vi­di­nės prieš­prie­šos ir skal­bi­niai ne­bū­tų eks­po­nuo­ja­mi vi­sai Eu­ro­pai.

Dar dau­giau: sie­kiant pa­ra­mos Eu­ro­pos Par­la­men­te, jam rei­kės de­ši­nių­jų bal­sų, jam rei­kės Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos pa­ra­mos, ku­ri lai­mė­jo rin­ki­mus ir ku­riai pri­klau­so ir Tė­vy­nės są­jun­gos kan­di­da­tai, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai. Jie žiū­rės, kaip mes bal­suo­ja­me, jie žiū­rės mū­sų dis­ku­si­ją. Ma­no su­pra­ti­mu, gal ir ne­di­de­lė įta­ka, bet kuo vie­nin­ges­nė mū­sų po­zi­ci­ja jiems pa­dės ap­si­spręs­ti, to­dėl aš bal­suo­siu už.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai prieš – Sei­mo na­rys A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­dė­ti rei­kė­tų tur­būt nuo to, ką kal­bė­jo ma­no ko­le­ga J. Sa­ba­taus­kas, tai yra nuo tei­ki­mo pro­ce­dū­ros, ku­ri la­bai ne­aiš­ki. Tai pa­tvir­ti­na ir tas fak­tas, kad net Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas apie kan­di­da­tą su­ži­no­jo iš spau­dos, jis pa­da­rė net nu­ste­bu­sią to­kią vei­do iš­raiš­ką, kaip čia taip at­si­ti­ko, nes bent jau mū­sų tei­sės do­ku­men­tuo­se pa­ra­šy­ta, kad kan­di­da­tą siū­lo Vy­riau­sy­bė ir Pre­zi­den­tas, Sei­mas tvir­tin­ta.

De­ja, bu­vo nu­ei­ta vi­siš­kai ki­tu ke­liu. Ger­bia­ma­sis Vir­gi­ni­jus yra Vals­tie­čių ir ža­lių­jų par­ti­jos vi­daus ko­vų pro­duk­tas, ku­ris čia da­bar ban­do rep­re­zen­tuo­ti Lie­tu­vą ir ban­dys rep­re­zen­tuo­ti. Aš ma­nau, kad tai ne pats ge­riau­sias ke­lias, nes bu­vo rim­tų kan­di­da­tų ir dau­giau, ir jo­kios dis­ku­si­jos dėl ki­tų, na, bent jau šio­je sa­lė­je tik­rai ne­bu­vo.

Kan­di­da­tas mėgs­ta žon­gli­ruo­ti ke­liais ter­mi­nais, aš be di­de­lių ty­ri­mų iš­rink­čiau ke­tu­ris – tai ino­va­ci­jos, in­ves­ti­ci­jos, si­ner­gi­ja ir part­ne­rys­tė. Bent ši­tuos žo­džius aš dau­giau­siai gir­dė­jau ir frak­ci­jos su­si­ti­ki­me, bet kon­kre­čiai at­sa­ky­ti į mū­sų klau­si­mus jis taip ir ne­su­ge­bė­jo. Jo lau­kia la­bai rim­tas eg­za­mi­nas Eu­ro­pos Par­la­men­te ir ko­mi­te­tuo­se. Ir tie klau­si­mai, dėl ku­rių jis bal­sa­vo čia, Lie­tu­vos par­la­men­te, ar tai bū­tų žmo­gaus tei­sės, mig­ra­ci­jos klau­si­mai, ap­lin­ko­sau­ga, kli­ma­to kai­ta, tar­šos mo­kes­čiai, ki­ti mo­kes­čiai, na, tik­rai ne­pri­si­dės prie pliu­sų, ku­riuos jis gaus iš Eu­ro­pos Par­la­men­to ko­mi­te­tų na­rių. Nors jis tei­gia, kad jis yra cen­tro kai­rė­je sa­vo pa­žiū­ro­mis, bet pa­si­žiū­rė­jus į jo bal­sa­vi­mus tik­rai ne­ga­li apie tai pa­sa­ky­ti, to­dėl aš bal­suo­siu prieš.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar kar­tą la­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Pa­grin­di­niai prie­kaiš­tai kan­di­da­tui yra dėl jau­nys­tės. Mes šio­mis die­no­mis mi­ni­me Bal­ti­jos ke­lio 30-me­tį. Kai 1990 me­tais vy­ko po­ky­čiai vi­so­je Lie­tu­vo­je, bu­vo iš­rink­tos nau­jos sa­vi­val­dy­bės ir įsi­lie­jo vi­sas bū­rys jau­ni­mo, daug kau­nie­čių bu­vo iš­rink­ta į par­la­men­tą. Kau­ne at­ėjo taip pat jau­ni­mo ban­ga, ku­ri, aš gal­vo­ju, tuo me­tu pui­kiai su­si­tvar­kė su sa­vi­val­dos at­kū­ri­mu Kau­no mies­te. Ir vi­si mes ta­da bu­vo­me jau­ni. Tai­gi, jau­nys­tė čia yra tik pliu­sas. Ir šiuo me­tu, kad įsi­lies jau­niau­sias is­to­ri­jo­je kan­di­da­tas į Eu­ro­pos val­dy­mo struk­tū­ras, tai taip pat Lie­tu­va bus mi­ni­ma ta­me tei­gia­ma­me kon­teks­te.

Pa­tir­ties, aš gal­vo­ju, tik­rai už­teks, im­lu­mo, ku­rį tu­ri mi­nist­ras, taip pat už­teks. O dar vie­nas da­ly­kas, čia da­bar kai kas vėl­gi (…) po­li­tiš­kai, kad gal­būt po to bus ku­rios nors par­ti­jos ly­de­ris. Aš gal­vo­ju, pir­miau­sia pen­ke­rius me­tus, tą ka­den­ci­ją, ati­dirbs dėl Eu­ro­pos, dėl Lie­tu­vos, ir tik­rai tu­ri­me ge­rą, nors ir jau­ną, kan­di­da­tą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir mo­ty­vai be­veik prieš – K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, sun­ku, aiš­ku, sa­ky­ti, kad aš kal­bė­siu prieš, bet prieš kal­bė­siu gal­būt dėl to, kad, ma­no su­pra­ti­mu, iš tik­ro mes Lie­tu­vo­je ne­tu­ri­me tiek daug žmo­nių ar­ba, tiks­liau sa­kant, pra­ra­do­me jau to­kią ga­ly­bę pro­tin­gų ir ge­rų vy­rų, spe­cia­lis­tų, kad mes ga­lė­tu­me sau leis­ti to­kią pra­ban­gą – žmo­gų, ku­ris ini­ci­ja­vo čia vi­są pa­žan­gą, bent jau taip yra de­kla­ruo­ta, vi­są IT tech­no­lo­gi­ją, vi­sus ki­tus pa­si­rin­ki­mus, mes pa­im­tu­me ir iš­siųs­tu­me į už­sie­nį. Tai pir­mas da­ly­kas. Į Eu­ro­pos Są­jun­gą.

Ant­ras da­ly­kas, ma­no su­pra­ti­mu, yra tai, kad po­li­ti­ko­je, kaip ži­no­te se­ną pa­tar­lę, lenk­ty­nes pa­pras­tai lai­mi ir po­li­ti­nius lai­mė­ji­mus pa­sie­kia ne vien tik kiš­kiai ar­ba ne kiš­kiai, bet vėž­liai. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad po­li­ti­ko­je, kai per daug grei­tai ei­na­ma, tai ne vi­sa­da nu­ei­na­ma iki pat ga­lo.

Ir tre­čias da­ly­kas. Man pa­si­da­rė la­bai įdo­mu ir keis­ta, kad kon­ser­va­to­riai, ku­rių ly­de­ris pa­sa­kė, kad lyg ir ne­bal­suos už, da­bar pa­grin­di­niai du kon­ser­va­to­riai kal­bė­jo, kad bal­suos už. Tai mes, li­be­ra­lai, iš kar­to sa­ko­me, kad mes vi­si bal­suo­ja­me už, iš­sky­rus K. Gla­vec­ką, ku­ris bal­suo­ja prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl pri­ta­ri­mo V. Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­rai į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rius.

 

Šio pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 105 Sei­mo na­riai: už – 89, prieš – 10, su­si­lai­kė 6 Sei­mo na­riai.

Svei­ki­na­me V. Sin­ke­vi­čių. Skam­ba gon­gas ir jam. (Gon­gas)

Kvie­čia­me V. Sin­ke­vi­čių į cen­trą.

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ma­lo­niai pra­šo­me V. Sin­ke­vi­čių, Sei­mo Pir­mi­nin­kas vi­so Sei­mo var­du no­ri jus pa­svei­kin­ti. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). R. Šar­knic­kas – dėl ve­di­mo tvar­kos.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Įvy­ko tech­ni­nė klai­da, li­ko juo­das taš­kas. Ma­no bal­sas už.

PIRMININKAS. R. Šar­knic­kas bal­sa­vo už. 90 bu­vo bal­suo­jan­čių už. Ko­le­gos, svei­ki­na­me V. Sin­ke­vi­čių ir tę­sia­me po­sė­dį.

 

9.19 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ke­tu­rias­de­šimt pen­kių pa­bal­ti­jie­čių me­mo­ran­du­mo“ projek­tas Nr. XIIIP-3703 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Kvie­čiu svars­ty­ti 1-8 klau­si­mą – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ke­tu­rias­de­šimt pen­kių pa­bal­ti­jie­čių me­mo­ran­du­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3703. Pra­ne­šė­jas – A. Ažu­ba­lis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ko­le­gos. Džiau­giuo­si, kad šios re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą tei­kia ir pa­si­ra­šė vi­sų po­li­ti­nių jė­gų ir par­ti­jų at­sto­vai Sei­me. Šia re­zo­liu­ci­ja mes pa­ger­bia­me tuos drą­sius 45 pa­bal­ti­jie­čius, ku­rie 1979 me­tais, ka­da dar net ir nekve­pė­jo nei Są­jū­džiu, nei Bal­ti­jos ke­liu, pa­ra­šė tri­mis kal­bo­mis, tiks­liau sa­kant, ke­tu­rio­mis kal­bo­mis – lie­tu­vių, lat­vių, es­tų ir ru­sų – krei­pi­mą­si į Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nę Res­pub­li­ką, Vo­kie­ti­jos De­mo­kra­tinę Res­pub­li­ką, kaip jie tuo me­tu va­di­no – SNO ge­ne­ra­li­niam sek­re­to­riui K. Vald­hei­mui ir ša­lių, pa­si­ra­šiu­sių At­lan­to char­ti­ją, vy­riau­sy­bėms pra­šy­da­mi lik­vi­duo­ti Ribentropo–Molotovo pak­to pa­da­ri­nius.

Džiau­giuo­si, kad di­de­lė da­lis pa­si­ra­šiu­sių sa­vo pa­var­dė­mis, ne taip, kaip par­ti­za­ni­nio ka­ro me­tu, sla­py­var­džiais, pri­si­ė­mė vi­są at­sa­ko­my­bę ir pa­sek­mes, ir tos pa­sek­mės bu­vo, ar tai bū­tų J. Sas­naus­kas įka­lin­tas, ar bū­tų žmo­nės iš­trem­ti ar iš aukš­tų­jų mo­kyk­lų pa­ša­lin­ti. Ma­nau, kad štai ši­tas do­ku­men­tas, ku­rio ko­pi­ja to­kia ir at­ro­do, sa­ky­čiau, ga­nė­ti­nai kuk­li, spaus­din­ta ma­ši­nė­le su tai­sy­mais, liu­di­ja vie­ną pa­pras­tą da­ly­ką, kad Lie­tu­vos lais­vės troš­ki­mas ir Lie­tu­vos drą­sių žmo­nių drau­gi­ja nie­ka­da ne­bu­vo pen­si­jo­je, ne­si­il­sė­jo. Vi­sa­da tu­rė­jo­me pir­mei­vius. Gra­žus žo­dis. Vi­sa­da tu­rė­jo­me pir­mei­vius, ku­rie au­ko­jo­si dėl mū­sų, ku­rie ki­tą kar­tą gal­būt dėl tam tik­rų ap­lin­ky­bių kuk­liai sto­vė­jo nuo­ša­ly­je. Ma­žiau­siai, ką ga­li­me šian­dien pa­da­ry­ti, tai Bal­ti­jos ke­lio iš­va­ka­rė­se pa­gerb­ti tuos žmo­nes, ku­rie pir­mą kar­tą vie­šai so­vie­tų oku­pa­ci­jos me­tu, brež­ne­vi­nio įša­lo me­tais krei­pė­si į pa­sau­lį sa­vo pa­var­dė­mis, iden­ti­fi­kuo­da­mi sa­ve su rei­ka­la­vi­mu pa­ša­lin­ti Ribentropo–Molotovo pa­sek­mes.

Leis­ki­te vi­sų mū­sų, ren­gu­sių šią re­zo­liu­ci­ją, var­du pa­dė­ko­ti jiems, ir ti­kiuo­si, kad vi­sas Sei­mas tą pa­tį pa­da­rys šian­dien. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia A. Anu­šaus­kas. Ruo­šia­si A. Gu­mu­liaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tik­rų­jų vis­ko ne­su­mi­nė­si trum­pa­me re­zo­liu­ci­jos teks­te, bet, kaip ži­no­me, juk re­zo­liu­ci­ja, pri­im­ta… Tu­riu gal­vo­je, me­mo­ran­du­mas, pri­im­tas 1979 me­tais, at­si­dū­rė ne tik ant Eu­ro­pos po­li­ti­kų sta­lo, bet ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, ir Hel­sin­kio tuo­se vi­suo­se su­si­rin­ki­muo­se, kur bu­vo svars­to­ma nuo pat 1980 me­tų, vi­sa­da ji­sai bu­vo. Šiuo at­ve­ju, jū­sų ma­ny­mu, re­zo­liu­ci­jos tas reikš­min­gu­mas da­bar vis dėl­to kaž­kur, be Lie­tu­vos, yra pa­mi­ni­mas, ar tie­siog tai jau yra pra­ei­ties is­to­ri­jos do­ku­men­tas?

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Aš ma­nau, kad, kaip ir dau­ge­lis mū­sų is­to­rijos fak­tų, taip ir šis do­ku­men­tas, ir ši­tie žmo­nės nė­ra de­ra­mai pa­gerb­ti, įam­žin­ti ir įtvir­tin­ti mū­sų is­to­ri­jos pa­sa­ko­ji­me.

Dar dau­giau. Tik­riau­siai at­si­me­na­te, kaip čia ban­dė­me ir pri­ėmė­me re­zo­liu­ci­ją dėl Lie­tuvos lais­vės ly­gos pa­va­di­ni­mo, pa­ger­biant or­ga­ni­za­ci­ją, su­tei­ki­mo ku­riai nors gat­vei, aikš­tei Vil­niaus mies­te. Ly­giai taip pat ma­nau, kad ir ke­tu­rias­de­šimt pen­kių alė­ja (taip ir va­din­tų­si) bū­tų la­bai pras­min­ga, ta­čiau ži­nant, kad mies­tui šian­dien va­do­vau­ja as­me­nys, ku­rių po­žiū­ris į is­to­ri­ją, švel­niai kal­bant, yra re­zer­vuo­tas ar­ba ne­ati­tin­ka to, ką mes vi­si kal­ba­me ir kaip mes su­pran­ta­me, tai ti­kė­tis, aiš­ku, nė­ra ko, ta­čiau ma­nau, kad at­eis lai­kas, kai ši­tie as­me­nys bus pagerb­ti.

Da­bar tik no­riu pa­dė­ko­ti kai ku­rioms Lie­tu­vos te­le­vi­zi­joms, ku­rios vis dėl­to pri­si­mi­nė šitą da­tą ir šiuos žmo­nes, ir bu­vo pa­ro­dy­ti re­por­ta­žai ir in­ter­viu su tais žmo­nė­mis, ku­rie dar yra gy­vi.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Gu­mu­liaus­kas, po to S. Tu­mė­nas.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš no­rė­jau jū­sų pa­klaus­ti. Po pas­ta­rų­jų sa­vai­čių įvy­kių vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­ro­dė to­kių kal­ti­ni­mų po­li­ti­kams, kad jie ima­si ini­cia­ty­vos for­muo­ti is­to­ri­jos po­li­ti­ką ir kad kom­pe­ten­ci­ja ne­lei­džia jiems to da­ry­ti. Ma­no bū­tų toks klau­si­mas: koks jū­sų po­žiū­ris į po­li­ti­kų da­ly­va­vi­mą for­muo­jant Lie­tu­vo­je is­to­ri­jos po­li­ti­ką? Ačiū.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš at­sa­ky­siu pa­pras­tai – kas, jei­gu ne mes? Po­li­ti­kai ini­ci­juo­ja, pro­fe­sio­na­lai da­ro. Štai ko­dėl ma­nau, kad tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­ris jau tris kar­tus per dvi ka­den­ci­jas Sei­me bu­vo at­mes­tas, tai Tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties įsta­ty­mo pro­jek­tas, tu­ri tei­sę ir pri­va­lo bū­ti grą­žin­tas į ši­tą sa­lę pa­tai­sy­tas, pa­ko­re­guo­tas. Ir tai bū­tų mū­sų at­sa­ko­my­bė Lie­tu­vos is­to­ri­jai, nes mes ini­ci­juo­tu­me tai, ta­čiau pa­tys ne­da­ry­tu­me iš­va­dų, pa­tys ne­ra­šy­tu­me, tu­riu min­ty, nuo­sta­tų, kaip ir kas tu­ri bū­ti aiš­ki­na­ma ir iš­ryš­ki­na­ma Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je, bet, aiš­ku, tik po­li­ti­kų pa­rei­ga tą da­ly­ką da­ry­ti.

Tie, ku­rie sa­ko, kad ne, kad čia ne po­li­ti­kų prie­der­mė, no­ri, kad ir to­liau mes gy­ven­tu­me, na, sa­ky­čiau, taip, tu­rė­tu­me tą iš­dras­ky­tą mū­sų is­to­ri­ją ga­ba­lais, ne­bū­tų vie­no­do is­to­ri­jos pa­sa­ko­ji­mo ir am­žiais skęs­tu­me bar­niuo­se ir ne­su­ta­ri­muo­se. Ta­čiau rei­kia at­si­min­ti vie­ną da­ly­ką, kad is­to­ri­jos po­li­ti­ką ku­ria ir mū­sų kai­my­nai. Ir jei­gu mes jos ne­tu­ri­me, tai ne­reiš­kia, kad mū­sų vi­suo­me­nės ne­veiks kai­my­nų ku­ria­ma is­to­ri­jos po­li­ti­ka.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis tei­kė­jau, jūs pui­kiai ži­no­te, kad prieš 40 me­tų pri­im­tas me­mo­ran­du­mas pa­sau­lio fak­tiš­kai bu­vo iš­girs­tas ir su­re­a­guo­ta į jį tik po ke­le­rių me­tų, maž­daug po ket­ve­rių me­tų pa­sau­lio di­džio­sios vals­ty­bės su­re­a­ga­vo. Šian­dien pri­ima­me ši­tą me­mo­ran­du­mą. Ar bus de­da­mos pa­stan­gos, kad apie jį su­ži­no­tų vi­sas de­mo­kra­tinis pa­sau­lis? Pir­ma.

An­tra. Tarp tų žmo­nių yra žmo­nių, ku­riems yra daug gy­ve­ni­mo pro­ble­mų. Ar bus jiems pa­de­da­ma, ar so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos kon­kre­čiai nu­ma­ty­tos ko­kios, nes ir da­bar yra įvai­riau­sių jų pra­šy­mų. Du tie mo­men­tai. No­rė­čiau, kad at­sa­ky­tu­mė­te.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš ma­nau, kad ši­tas klau­si­mas tu­rė­tų bū­ti pir­miau­sia ad­re­suo­tas už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui. Kaip jis gal­vo­ja ši­tą re­zo­liu­ci­ją, jei­gu mes šian­dien ją pri­im­si­me, pri­sta­ty­ti pa­sau­liui per mū­sų am­ba­sa­das, kon­su­la­tus, ko­kią reikš­mę mū­sų di­plo­ma­tai su­tei­kia ši­tam do­ku­men­tui?

Iki šiol liūd­na pa­tir­tis liu­di­ja ar pa­tir­tis liu­di­ja kai ką ki­ta, ki­to­kią prak­ti­ką. Mes ži­no­me ir vi­sai ne­se­ną A. Ra­ma­naus­ko-Va­na­go pa­min­klo is­to­ri­ją Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, kai mū­sų di­plo­ma­ti­nė tar­ny­ba ne­su­ge­bė­jo įti­kin­ti jo gim­to­jo mies­to, kad ši­to žmo­gaus pa­min­klui ver­ta sto­vė­ti cen­tri­nia­me par­ke. Ži­no­te, vis­kas pri­klau­so nuo mū­sų, kiek mes bū­si­me ak­ty­vūs, at­kak­lūs ir, at­vi­rai kal­bant, na, šiek tiek spau­si­me mū­sų vyk­dan­či­ą­ją val­džią.

Ta pa­ti kal­ba yra ir apie so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas. Jūs tei­sus, kai ku­rie iš ši­tų pa­si­ra­šiu­sių­jų yra įver­tin­ti ir vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais, ta­čiau kai ku­rie yra ir ne­pel­ny­tai už­mirš­ti, ko ge­ro. Iš tik­rų­jų čia ir Vy­riau­sy­bės, ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro rū­pes­nis dar kar­tą per­žiū­rė­ti pa­ra­šus tų, ku­rie pa­si­ra­šė, su­si­pa­žin­ti su jų gy­ve­ni­miš­ka si­tu­a­ci­ja ir ban­dy­ti pa­dė­ti.

PIRMININKAS. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ger­bia­mi ko­le­gos, po pa­tei­ki­mo ne­bal­suo­ja­me.

Svars­ty­mas. Dis­ku­si­ja. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė trys Sei­mo na­riai.

Kvie­čiu A. Gu­mu­liaus­ką. Ruo­šia­si S. Tu­mė­nas.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Ki­tais me­tais ko­vo 11 die­ną mi­nė­si­me Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo 30-me­tį. Aš ma­nau, kad šis svar­bus is­to­ri­nis fak­tas yra glau­džiai su­si­jęs ne tik su įvy­kiais Lie­tu­vo­je po­ka­riu, bet ypač su di­si­den­ti­niu ju­dė­ji­mu, ku­ris yra šiek tiek ne­pa­grįs­tai pa­mirš­tas ar­ba, tiks­liau, pri­mirš­tas.

Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad 8 de­šimt­me­tis oku­puo­to­je Lie­tu­vo­je bu­vo tik­rai svar­bus mū­sų ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mui. Jis bu­vo svar­bus įvai­rio­mis pras­mė­mis. Pir­miau­sia, tai bu­vo lais­vės fa­ke­las Kau­ne 1972 me­tais. Is­to­riog­ra­fi­jo­je jie va­di­na­mi kaip R. Ka­lan­tos įvy­kiai. To­liau, pir­mą kar­tą 1972 me­tais pa­si­ro­dė Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios kro­ni­ka. Po to 8 de­šimt­me­ty­je po­grin­dy­je bu­vo lei­džia­ma di­si­den­ti­nė spau­da, kaip „Auš­ra“, „Al­ma Ma­ter“, „Per­spek­ty­vos“, „Lais­vės šauk­lys“. Vė­liau­siai 8 de­šimt­me­ty­je, aš ma­ny­čiau, at­si­ra­do dvi ne­le­ga­lios or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios iš tik­rų­jų pa­da­rė di­de­lę įta­ką mū­sų po­li­ti­niam su­si­vo­ki­mui. Taip, 1976 me­tais pa­si­ro­dė Lie­tu­vos Hel­sin­kio gru­pė, o 1978 me­tais – Lie­tu­vos lais­vės ly­ga. Ma­nau, kad su Lais­vės ly­gos at­si­ra­di­mu mes tu­ri­me glau­džiai šio me­mo­ran­du­mo gi­mi­mą.

Ger­bia­mas Aud­ro­nis kal­bė­jo, kad šį me­mo­ran­du­mą žmo­nės ne­bi­jo­da­mi pa­si­ra­šė sa­vo tik­ro­sio­mis pa­var­dė­mis, bet bu­vo ir to­kių, kaip šiau­lie­tė O. Lu­kaus­kai­tė, ku­ri pa­ra­šė ir sa­vo ad­re­są. Įsi­vaiz­duo­ki­te, 1979 me­tais po to­kiu me­mo­ran­du­mu žmo­gus ne tik pa­ra­šo sa­vo tik­rą var­dą, tik­rą pa­var­dę, bet ir ad­re­są, kur gy­ve­na. Tai iš tik­rų­jų bu­vo drą­sūs žmo­nės, ir la­bai džiu­gu, kad tarp tų drą­sių žmo­nių bu­vo net 35 lie­tu­viai, 6 lat­viai ir 4 es­tai.

Ši­tas me­mo­ran­du­mas pri­mi­nė, ypač de­mo­kra­tiniam pa­sau­liui, kad de­mo­kra­tinis pa­sau­lis yra sko­lin­gas šioms trims tau­toms, nes jų ne­pri­klau­so­my­bės klau­si­mas nė­ra iš­spręs­tas. Ma­nau, kad ši­ta re­zo­liu­ci­ja, mi­nint šio is­to­ri­nio įvy­kio 40-me­tį, taip pat 80-me­tį Molotovo–Ribentropo pak­to, taip pat ki­tos la­bai svar­bios So­vie­tų Są­jun­gos ir Vo­kie­ti­jos su­tar­ties, tai yra 1939 me­tų rug­sė­jo 28 die­nos, taip pat 80-me­tį, yra skel­bia­ma lai­ku ir vie­to­je. To­dėl kvies­čiau vi­sus bal­suo­ti už šią re­zo­liu­ci­ją. Ačiū.

PIRMININKAS. Kvie­čiu dis­ku­tuo­ti Sei­mo na­rį S. Tu­mė­ną. Ruo­šia­si V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, be abe­jo­nės, aš ti­kiu, kad Sei­mas vie­nin­gai pri­tars šiam me­mo­ran­du­mui, nes čia ir­gi kal­bė­ji­mas ne apie tai, kaip kal­bė­jo­me apie V. Sin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­rą, apie eko­no­mi­ką, apie iš­tek­lius, apie kie­tą­sias ga­lias, čia rei­kia kal­bė­ti apie tas minkš­tą­sias ga­lias. Ir at­si­ran­da at­sa­ky­mas, ką šian­dien sa­kė ko­le­ga A. Anu­šaus­kas, koks reikš­min­gu­mas šio me­mo­ran­du­mo da­bar. Ap­skri­tai mėgs­tu sim­bo­lius, nes sim­bo­liai pa­de­da įpras­min­ti, de­ta­li­zuo­ti, ak­cen­tuo­ti, ir sim­bo­liš­ka, kad šį me­mo­ran­du­mą pa­si­ra­šo­me Bal­ti­jos ke­lio 30-me­čio iš­va­ka­rė­se, kad mi­ni­mas me­mo­ran­du­mo 40-me­tis.

Aštuntasis dešimtmetis. Pri­si­me­nu, bu­vau, ro­dos, tre­čio kur­so stu­den­tas ir gy­ve­no­me va­di­na­mo­jo bran­daus so­cia­liz­mo me­tais. Šian­dien, kai pri­si­me­ni tuos me­tus, tai vi­sų pir­ma ši­tie žmo­nės, ku­rie pa­si­ra­šė, tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių žmo­nės, bu­vo ne­svie­tiš­kai, pa­siu­tiš­kai drą­sūs žmo­nės, nes ži­no­jo, kuo jiems tai gre­sia. Kar­tais mes tie­siog sa­ve su­reikš­mi­na­me. Mes ma­no­me, kad mū­sų is­to­ri­ją vi­si pui­kiai ži­no. Kai A. Ši­lei­ka, Ka­na­dos lie­tu­vis, pa­ra­šė gar­sų­jį ro­ma­ną „Po­grin­dis“, ku­ris nu­skam­bė­jo per pa­sau­lį, nie­kas Ka­na­do­je, kaip jis sa­kė, ne­ti­kė­jo, kad tai yra re­a­ly­bė, kad yra tik­ro­vė. Di­dy­sis pa­sau­lis net ne­įsi­vaiz­da­vo ir ne­ti­kė­jo, kad po­ka­riu bu­vo par­ti­za­nai, kad jie ko­vo­jo miš­kuo­se. Į A. Ši­lei­kos ro­ma­ną žiū­rė­jo kaip į nuo­ty­kių ro­ma­ną. Tai ir­gi yra prie­žas­tis, ko­dėl apie tai rei­kia kal­bė­ti.

Koks reikš­min­gu­mas da­bar? Tie­siog ak­tu­a­li te­ma ir da­bar. Ši­ta­me me­mo­ran­du­me pa­ra­šy­ta apie Bal­ti­jos ša­lių 1939 me­tų tra­ge­di­ją, kaip niek­šin­gų mai­nų ob­jek­tu ta­po Bal­ti­jos ša­lys. Ta­čiau, kas vyks­ta da­bar, koks yra ge­o­po­li­ti­nis kon­teks­tas ir kli­ma­tas? Kas vyks­ta Kry­me, kas vyks­ta Uk­rai­no­je? At­si­ran­da nau­jos for­mos, ne­pa­sa­ky­tu­me da­bar niek­šin­gu ob­jek­tu, bet vals­ty­bės net­gi ban­do tap­ti pre­ky­bos ob­jek­tais. Dar šian­dien ne­su­pran­ta­me, ar čia bu­vo pa­juo­ka­vi­mas, hu­mo­ras, kas vy­ko tarp Da­ni­jos ir Ame­ri­kos, bet tai yra nau­jos grės­mės. Yra vals­ty­bių, ku­rios kė­si­na­si ne į vals­ty­bes, o į di­džiuo­sius pa­sau­lio vals­ty­bių uos­tus ir pa­na­šiai. Tai­gi ši­ta­me kon­teks­te tas me­mo­ran­du­mas ir­gi yra svar­bus.

Ne­at­si­tik­ti­nai aš už­si­mi­niau, ar tai bus pri­min­ta pa­sau­liui. Aš ma­nau, kad Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja tu­rė­tų tuo pa­si­rū­pin­ti, kad bū­tų pa­skelb­ta, pri­min­ta pa­sau­liui, kad ir mes 1979 me­tais me­mo­ran­du­mu, ši­tie drą­sūs vy­rai, krei­pė­mės į de­mo­kra­tines vals­ty­bes – į VFR, dar ir į VDR, at­ski­ri ad­re­sa­tai bu­vo. Rei­kia ir šian­dien tuo pa­si­rū­pin­ti.

Ki­tas reikš­min­gu­mas tas, kad tai yra pui­ki pa­mo­ka jau­ni­mui, kad ga­li­me kal­bė­ti apie mū­sų drą­suo­lius žmo­nes, so­viet­me­čiu ti­kė­ju­sius Lie­tu­va, – tai V. Bo­gu­šis, P. Ci­dzi­kas, J. Sas­naus­kas, A. Ter­lec­kas. Šian­dien daug kal­bė­jo­me apie am­žių. Tai ši­tą me­mo­ran­du­mą pa­si­ra­šė vie­nas jau­nuo­lis, ne­no­riu da­bar su­klys­ti, bet, ro­dos, 21 me­tų, – K. Su­ba­čius. Ma­ny­čiau, kad jie tu­ri bū­ti pa­vyz­dys mū­sų mo­ki­niams, mū­sų jau­nuo­me­nei, kad ši­tie da­ly­kai pa­tek­tų ir į da­bar­ti­nės Lie­tu­vos is­to­ri­jos va­do­vė­lius.

Tai­gi kvie­čiu pri­tar­ti ši­tam me­mo­ran­du­mui Bal­ti­jos ke­lio ju­bi­lie­jaus iš­va­ka­rė­se. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir kvie­čiu Sei­mo na­rę V. Alek­nai­tę-Ab­ra­mi­kie­nę.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ne taip daž­nai mū­sų Sei­mo sa­lė­je ten­ka gir­dė­ti to­kias tu­ri­nin­gas, gi­lias, pra­smin­gas kal­bas kaip šiuo­kart. Džiau­giuo­si ga­lė­da­ma di­džiuo­tis ju­mis ir ši­ta vie­nin­ga po­zi­ci­ja, ku­rią iš­sa­kė­me pa­si­ra­šy­da­mi po de­kla­ra­ci­jos pro­jek­tu.

1988 m. bir­že­lio 3 d. tu­rė­jau lai­mės bū­ti Moks­lų aka­de­mi­jos sa­lė­je, kai įsi­stei­gė Lie­tu­vos Są­jū­dis, ta­da dar va­din­tas Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džiu, ir mums, da­ly­va­vu­siems, bu­vo pa­siū­ly­ta ga­li­my­bė pa­si­ra­šy­ti ant to­kių im­pro­vi­zuo­tai pa­teik­tų la­pų. Aš la­bai ge­rai at­si­me­nu, kad net ir ta­da, 1988 me­tais, tru­pu­tį jau­di­no­mės, nes dar ne vi­si su­vo­kė­me, kas vyks­ta, ir jau­tė­me tam tik­rą ri­zi­kos še­šė­lį. Pa­me­nu, ša­lia ma­nęs sė­dė­jo sa­lė­je po­etas J. Mar­cin­ke­vi­čius, ir aš la­bai di­džia­vau­si, kad mes pa­si­ra­šė­me tuo pa­čiu par­ke­riu. Ta­čiau 1979 me­tais pa­si­ra­šy­ti to­kį do­ku­men­tą, to­kio tu­ri­nio do­ku­men­tą – tai bu­vo did­vy­riš­ku­mas, pri­lygs­tan­tis did­vy­riš­ku­mui tų par­ti­za­nų, Lie­tu­vos par­ti­za­nų, ku­rie pa­si­ra­šė Va­sa­rio 16-osios de­kla­ra­ci­ją.

Ir ko­dėl svar­bu Sei­mui, par­la­men­tui, mi­nint Bal­ti­jos ke­lio su­tar­tį, pri­im­ti šį do­ku­men­tą? Pir­miau­sia jis mums pri­me­na vi­siems, ir Sei­mo na­riams, ir Lie­tu­vos pi­lie­čiams, kad mes esa­me ne vien da­bar­ties kū­rė­jai, at­sa­kin­gi už at­ei­tį, bet mes vi­sų pir­ma esa­me pa­vel­dė­to­jai. Mes esa­me pa­vel­dė­to­jai dau­gy­bės prieš mus gy­ve­nu­sių kar­tų, lie­tu­vių tau­tos kar­tų, ku­rios, rem­da­mo­si sa­vo iš­min­ti­mi, tra­di­ci­jo­mis, ga­lų ga­le iš­li­ki­mo ins­tink­tu, iš­lie­jo dau­gy­bę krau­jo tam, kad šian­dien ga­lė­tu­me čia sto­vė­ti. Mes esa­me pa­vel­dė­to­jai XIX am­žiaus su­ki­limų prieš ca­ro val­džią, la­bai žiau­riai nu­mal­šin­tų su­ki­li­mų. Esa­me pa­vel­dė­to­jai drą­sos tų Lie­tu­vos sa­va­no­rių, ku­rie 1918 me­tais ta­ry­tum iš nie­ko iš­ki­lo, iš tų Lie­tu­vos lau­kų žem­dir­biai, ir iš­ėjo gin­ti ką tik at­kur­tos, ta­ry­tum po­pie­ri­nės, kaip mėgs­ta­ma bu­vo sa­ky­ti, Lie­tu­vos vals­ty­bės. Esa­me pa­vel­dė­to­jai par­ti­za­nų ko­vos, esa­me pa­vel­dė­to­jai štai ir šios de­kla­ra­ci­jos kū­rė­jų drą­sos.

Ir ji mums kal­ba tie­siai į mū­sų są­ži­nes, kaip mes el­gia­mės šian­dien, kas mums rū­pi. Vien tik eko­no­mi­ka, vien tik mū­sų pa­čių ge­ro­vė? Ar vis dėl­to yra ir ki­tos ver­ty­bės, ku­rios, jei­gu bus tin­ka­mai at­sto­vau­ja­mos ir gi­na­mos, vi­sų pir­ma už­tik­rins, kad mū­sų tau­ta bus ne tik po 30 ar 50 me­tų, bet gal ir po 300, ir po 500 me­tų. Mes sto­vi­me ši­to­je gy­vy­bės gran­di­nė­je ir šian­dien mū­sų at­sa­ko­my­bė yra, kaip mes sto­vi­me.

Dar kar­tą sa­kau, di­džiuo­juo­si ju­mis vi­sais ir ti­kiu, kad vie­nin­gai pri­im­si­me šią de­kla­ra­ci­ją, ku­ri įpras­mins Bal­ti­jos ke­lio mi­nė­ji­mo ren­gi­nius svar­biu ak­cen­tu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pri­ėmi­mas. Mo­ty­vai. Vi­si mo­ty­vai už ir vi­si kal­bė­ju­sie­ji. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar su­tik­tu­mė­te?.. (Bal­sai sa­lė­je) K. Ma­siu­lis yra ne­kal­bė­jęs iš vi­sų ši­tų. Ger­bia­mi ko­le­gos, su­tei­ki­me K. Ma­siu­liui žo­dį ir ta­da gal bal­suo­si­me.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, aš pa­si­steng­siu trum­pai. Ko­le­gos, la­bai džiu­gu pri­im­ti to­kį do­ku­men­tą, ku­ris mus vi­sus vie­ni­ja. Vie­no­dai mes žiū­rim į kai ku­riuos da­ly­kus. Mes vie­no­dai žiū­ri­me į tarp­tau­ti­nę po­li­ti­ką, žiū­ri­me vie­no­dai į mū­sų is­to­ri­nę pra­ei­tį.

Gy­ve­nant ge­le­ži­nės už­dan­gos me­tais (man te­ko gy­ven­ti), aš ge­rai pri­si­me­nu, kaip gau­dy­da­vau „Ame­ri­kos bal­są“, „Lais­vę“ ir ki­tus bal­sus. Ne­ga­lė­jo to re­ži­mo gy­ven­to­jo pa­siek­ti ko­kia nors lais­va in­for­ma­ci­ja ko­kiu nors ki­tu bū­du, kaip tik per tą bal­są. Tas bal­sas bū­da­vo slo­pi­na­mas, ei­da­vo už­dan­ga, ir steng­da­vo­si tos už­dan­gos, to triukš­mo pa­reiš­kė­jai vis dėl­to pa­gau­ti ir su­pras­ti. Ir stai­ga su­ži­nai, klau­sy­da­ma­sis tų bal­sų, iš ki­tur mes ir ne­ga­lė­jo­me su­ži­no­ti, „Tie­sa“ ar „Kom­jau­ni­mo tie­sa“ juk ne­ra­šė apie to­kius žmo­nes, apie to­kią jų drą­są, ir stai­ga su­ži­nai, kad yra to­kių žmo­nių, ku­rie Lie­tu­vo­je, to­je so­vie­ti­nė­je Lie­tu­vo­je, el­gė­si ab­so­liu­čiai lais­vai. Mąs­to taip pat kaip tu, bet ne tik mąs­to, ne­ap­ken­čia to re­ži­mo, kaip ir tu ne­ap­ken­ti, bet tu ne­ap­ken­ti sau ir sa­vo šei­mo­je, o jie tai da­ro vie­šai. Kai siau­tė­ja KGB, kai yra la­ge­riai, kai mes ži­no­me trem­čių is­to­ri­ją, tai bu­vo ne­žmo­niš­ka drą­sa. To­dėl tu­ri­me juos pa­gerb­ti. Aš dė­ko­ju ini­cia­to­riams už to­kią re­zo­liu­ci­ją ir kvie­čiu vi­sus jai pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­si­me bal­suo­ti. Bal­suo­si­me dėl re­zo­liu­ci­jos, kad bū­tų pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja be pa­tai­sų pa­gal Sta­tu­to 184 straips­nį.

 

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai ir vien­bal­siai pri­ta­rė re­zo­liu­ci­jai. (Gon­gas, plo­ji­mai)

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­ji pa­va­duo­to­ja R. Baš­kie­nė.

 

9.47 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Kon­stan­ti­ną Gu­ri­ną iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3775(2) (svars­ty­mas)

 

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tę­sia­me dar­bą. Skel­biu pa­gal dar­bo­tvarkę 1-5 klau­si­mą – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Kon­stan­ti­ną Gu­ri­ną iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3775(2). Svars­ty­mas. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­da. Ne­ma­tau ko­mi­te­to pir­mi­nin­kės A. Ši­rins­kie­nės. Gal ga­li­me pra­šy­ti pa­va­duo­to­jo S. Šed­ba­ro? Ačiū.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas va­kar svars­tė šį klau­si­mą ir vi­sų 10 da­ly­va­vu­sių bal­sais bu­vo pri­tar­ta nu­ta­ri­mo pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, dis­ku­tuo­ti, ma­tau, ne­už­si­ra­šė nie­kas. No­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį. Pre­zi­den­to dek­re­tas bu­vo pri­sta­ty­tas ir siū­ly­ta at­leis­ti iš pa­rei­gų dėl po­el­gio, že­mi­nan­čio tei­sė­jo var­dą. Sta­tu­tas nu­ma­to ga­li­my­bę to­kiais ir ki­tais at­lei­di­mo at­ve­jais at­lei­džia­mam as­me­niui kal­bė­ti ir at­sa­ky­ti į klau­si­mus. No­riu jus in­for­muo­ti, kad mums ne­pa­vy­ko su­sisiek­ti, kal­bė­ti, su­ras­ti tei­sė­ją K. Gu­ri­ną. Jo ad­vo­ka­tas, ku­ris jam at­sto­vau­ja bau­džia­mo­jo­je by­lo­je, šiuo at­ve­ju nė­ra įpa­rei­go­tas kal­bė­ti Sei­me. Tei­sę į gy­ny­bą yra pri­va­lu už­tik­rin­ti. To­dėl pra­šau jū­sų, ger­bia­mi ko­le­gos, kad mes ga­lė­tu­me vis­ką įvyk­dy­ti la­bai at­sa­kin­gai, da­ry­ti svars­ty­mo per­trau­ką, kad ga­lė­tu­me in­for­muo­ti ir, tik ga­vę tei­sė­jo K. Gu­ri­no su­ti­ki­mą, svars­ty­ti jam ne­da­ly­vau­jant, ga­lė­tu­me tęs­ti pro­ce­dū­rą to­liau. Prie­šin­gu at­ve­ju ga­lė­tų vėl bū­ti skun­dų ir ap­skun­di­mų. Tai ga­lė­tų vyk­ti mū­sų ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? No­rin­čių bal­suo­ti nė­ra. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Da­ro­me svars­ty­mo per­trau­ką.

 

9.49 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Kęs­tu­tį Ju­cį iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3776(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Kęs­tu­tį Ju­cį iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3776(2). Svars­ty­mas. Ko­mi­te­to iš­va­da. A. Ši­rins­kie­nės ne­ma­tau sa­lė­je. Taip pat pra­šau S. Šed­ba­rą. Ger­bia­ma­sis S. Šed­ba­rai, ar ga­li­te per­skai­ty­ti ko­mi­te­to iš­va­dą dėl K. Ju­cio at­lei­di­mo?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas svars­tė ir šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Tei­sė­jų ta­ry­ba siū­lo at­leis­ti K. Ju­cį sa­vo no­ru. Ko­mi­te­tas vi­sais 10 da­ly­va­vu­sių bal­sais pri­ta­rė šiam nu­ta­ri­mo pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes ga­vo­me tei­sė­jo K. Ju­cio raš­tą, kad jis ne­da­ly­vaus po­sė­dy­je ir ne­pa­gei­dau­ja to da­ry­ti, pra­ne­ša apie tai, kad atos­to­gau­ja. Dis­ku­si­ja, įjun­ki­me…

Mo­ty­vai. K. Ma­siu­lis – už. At­si­sa­ko­te.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ar po svars­ty­mo ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

No­riu jus in­for­muo­ti, kad tai­ky­ti ypa­tin­gos sku­bos, kaip iš­aiš­ki­no Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, ne­ga­li­ma, o ji bū­tų ga­li­ma tik­tai ypa­tin­gais at­ve­jais, o ypa­tin­gie­ji – tai įve­dus ka­ro, ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, skel­biant ar­ba pa­skel­bus mo­bi­li­za­ci­ją, pri­imant spren­di­mą pa­nau­do­ti gin­kluo­tą­sias pa­jė­gas gin­kluo­to už­puo­li­mo at­ve­ju, pri­rei­kus itin sku­biai vyk­dy­ti tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, sti­chi­nės ne­lai­mės ir ki­to­mis eks­tre­ma­lio­mis ap­lin­ky­bė­mis ar­ba ki­lus ko­kiai nors grės­mei vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės sau­gu­mui. Tad ki­ti prie­šin­gi Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mo pa­grin­dui at­ve­jai bū­tų ne­su­de­ri­na­mi su kon­sti­tu­ci­nio tei­sin­gu­mo ir kon­sti­tu­ci­nio tei­sė­tu­mo sam­pra­ta. Sku­bos ne­tai­ko­me, to­dėl pri­ėmi­mą vyk­dy­si­me ru­dens se­si­jo­je. Dė­ko­ju. Šį klau­si­mą bai­gė­me.

 

9.52 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Egi­di­jaus Lau­ži­ko at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3774 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Egi­di­jaus Lau­ži­ko at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3774.

Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu jums pri­min­ti, kad mes ant­ra­die­nį pa­da­rė­me pa­tei­ki­mo per­trau­ką. Iš­klau­sius Pre­zi­den­to dek­re­to pa­tei­ki­mą, at­sa­ky­mus į klau­si­mus ir įver­ti­nus tei­sės į gy­ny­bą už­tik­ri­ni­mo svar­bą, ši per­trau­ka bu­vo pa­da­ry­ta. At­krei­piu dė­me­sį ir pa­me­na­te, ta­da jus in­for­ma­vau, kad yra gau­tas tei­sė­jo E. Lau­ži­ko raš­tas, kad jis da­ly­vau­ti ne­ga­li, nes pa­gei­dau­ja, kad kar­tu da­ly­vau­tų jo at­sto­vas ad­vo­ka­tas M. Dū­da, o jis tą die­ną at­vyk­ti į Sei­mą dėl dar­bi­nės si­tu­a­ci­jos ne­ga­lė­jo. Sta­tu­tas nu­ma­to, kad ga­li­my­bė at­lei­džia­mam as­me­niui kal­bė­ti tu­ri bū­ti su­tei­kia­ma. Ar yra E. Lau­ži­kas? Ne, nė­ra. Jis pa­sky­rė at­sto­vau­ti ad­vo­ka­tą M. Dū­dą. Sta­tu­to 100 straips­nio 8 da­lis kaip tik­tai… 2 da­lies 8 punk­tas ir nu­ma­to, kad Sei­mui su­ti­kus ad­vo­ka­tas ga­lė­tų Sei­me kal­bė­ti. Tam ski­ria­ma iki 10 mi­nu­čių ir iki 10 mi­nu­čių at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me ti­kė­tis jū­sų su­ti­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Su­tin­ka­me ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

Kvie­čiu ad­vo­ka­tą M. Dū­dą. Jums ski­ria­ma 10 mi­nu­čių.

M. DŪDA. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų ke­ti­nu pri­sta­ty­ti du klau­si­mus, tai yra ko­dėl šia­me Sei­mo po­sė­dy­je ne­da­ly­vau­ja pats E. Lau­ži­kas ir ko­kia yra jo tei­si­nė po­zi­ci­ja šian­dien čia svars­to­mu klau­si­mu dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo.

Tai­gi pir­ma­sis klau­si­mas. Šio­je sta­di­jo­je, tai yra ne­ren­giant ap­kal­tos, Sei­mas ar at­ski­ri jo na­riai ne­ga­li at­lik­ti įro­dy­mų rin­ki­mo ar jų ver­ti­ni­mo veiks­mų. Kiek su­pran­ta­me, tam ir nė­ra jo­kių prie­lai­dų, nes jo­kie fak­ti­niai duo­me­nys Sei­mo na­riams nag­ri­nė­ja­mu klau­si­mu ir nė­ra pa­teik­ti. Kal­ba­ma tik apie pa­tį iki­teis­mi­nio ty­ri­mo prieš E. Lau­ži­ką pra­dė­ji­mo fak­tą. E. Lau­ži­kas Sei­me ga­lė­tų pa­si­sa­ky­ti tik dėl fak­ti­nių duo­me­nų, ta­čiau jie nė­ra pa­teik­ti su­si­pa­žin­ti ne tik Sei­mui, bet ir jam pa­čiam.

Prieš ke­lias die­nas raš­tu Sei­mo bu­vo pra­šy­ta pa­teik­ti me­džia­gą, ku­rios pa­grin­du pra­dė­ta E. Lau­ži­ko at­lei­di­mo pro­ce­dū­ra. Toks pra­šy­mas bu­vo tei­kia­mas ir Tei­sė­jų ta­ry­bai anks­tes­nė­je sta­di­jo­je. Iki šiol jo­kie fak­ti­niai duo­me­nys, ga­lin­tys su­da­ry­ti pa­grin­dą iš­va­dai dėl tei­sė­jo var­do pa­že­mi­ni­mo, ne­pa­teik­ti mo­ty­vuo­jant tik iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­nų ne­skelb­ti­nu­mu.

Pri­min­siu, kad Kon­sti­tu­ci­jos 112 straips­ny­je yra nu­ma­ty­ta, kad Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ją at­lei­džia Sei­mas Pre­zi­den­to tei­ki­mu. Ta­pa­tus reg­la­men­ta­vi­mas nu­ma­ty­tas ir Teis­mų įsta­ty­mo 90 straips­nio 3 da­ly­je. Tai­gi aiš­kiai įvar­dy­ti yra du sub­jek­tai, tu­rin­tys spren­di­mo tei­sę ir ga­lin­tys tei­sė­jo at­lei­di­mo klau­si­mu pri­im­ti tei­si­nes pa­sek­mes su­ku­rian­čius do­ku­men­tus, tai yra Pre­zi­den­to dek­re­tą ir Sei­mo nu­ta­ri­mą.

Šiuo at­ve­ju nei vie­na­me iš šių do­ku­men­tų, nei vie­na­me, pa­brė­žiu, ku­rie su­da­ro tei­sė­jo at­lei­di­mo pro­ce­dū­ros tu­ri­nį, tai yra rug­pjū­čio 16 die­nos Pre­zi­den­to dek­re­te ir Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­te, nė­ra įvar­dy­tas joks E. Lau­ži­ko po­el­gis, ku­ris ga­lė­tų bū­ti ver­ti­na­mas kaip tei­sė­jo var­dą že­mi­nan­tis. To­dėl E. Lau­ži­kas ob­jek­ty­viai ne­ga­li da­ly­vau­ti šia­me po­sė­dy­je ir tin­ka­mai įgy­ven­din­ti sa­vo tei­sę teik­ti pa­aiš­ki­ni­mus ir bū­ti iš­klau­sy­tas. Ne­sant to­kios ga­li­my­bės da­ly­vau­ti kon­struk­ty­vio­je dis­ku­si­jo­je fak­to klau­si­mais, lie­ka ga­li­my­bė pa­reikš­ti tik tei­si­nę po­zi­ci­ją, o tei­si­nę po­zi­ci­ją įga­lio­tas esu pri­sta­ty­ti aš.

Tai­gi ant­ruo­ju klau­si­mu. Pre­zi­den­to 2019 m. va­sa­rio 19 d. dek­re­tu bu­vo su­stab­dy­ti E. Lau­ži­ko kaip tei­sė­jo įga­lio­ji­mai iki ga­lu­ti­nio spren­di­mo iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me ar­ba spren­di­mo bau­džia­mo­jo­je by­lo­je įsi­tei­sė­ji­mo. Klau­si­mas iš­spręs­tas ir rei­kia lauk­ti pro­ce­so pa­bai­gos. Ir pri­klau­so­mai nuo to, kaip baig­sis bau­džia­ma­sis pro­ce­sas, tik ta­da at­si­ras ga­li­my­bė pri­im­ti vie­no­kius ar­ba ki­to­kius spren­di­mus dėl tei­sė­jo kar­je­ros.

Ne­ga­li­ma pai­nio­ti bau­džia­mo­sios ir draus­mi­nės at­sa­ko­my­bių. Jei kal­ba­ma apie veiks­mus, dėl ku­rių tei­sė­jui jau įteik­tas pra­ne­ši­mas apie įta­ri­mą, kaip yra šiuo at­ve­ju, pri­va­lu su­lauk­ti bau­džia­ma­ja­me pro­ce­se įsi­tei­sė­ju­sio pro­ku­ro­ro ar­ba teis­mo spren­di­mo, prie­šin­gu at­ve­ju es­min­gai pa­žei­džia­ma ir as­mens ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja. Jei­gu kal­ba­ma apie veiks­mus, ku­rie ne­su­da­ro pra­ne­ši­mo apie įta­ri­mą tu­ri­nio ir nė­ra iki­teis­mi­nio ty­ri­mo da­ly­kų, pri­si­min­ki­me įsta­ty­mi­nį reg­la­men­ta­vi­mą. Kon­sti­tu­ci­jos 115 straips­nis dėl tei­sė­jo at­lei­di­mo iš pa­rei­gų, sa­vo po­el­giu pa­že­mi­nus tei­sė­jo var­dą, nu­krei­pia į šį įsta­ty­mą, šiuo at­ve­ju Teis­mų įsta­ty­mą.

Teis­mų įsta­ty­mo 83 straips­nio nuo­sta­tos le­mia, kad už tei­sė­jo var­dą že­mi­nan­tį po­el­gį tei­sė­jas draus­mi­ne tvar­ka at­sa­ko Tei­sė­jų gar­bės teis­me. Įsta­ty­me nu­sta­ty­ta pa­kan­ka­mai de­ta­li draus­mės by­los iš­kė­li­mo ir nag­ri­nė­ji­mo tvar­ka, da­ly­vau­jant Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­jai, Tei­sė­jų gar­bės tei­s­mui. Šios tvar­kos ir de­ra lai­ky­tis sie­kiant tei­sė­jo drau­smi­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mo iš­spren­di­mo. Tik šiuo ke­liu ei­nant bū­tų už­tik­rin­ta ir draus­mi­nėn at­sa­ko­my­bėn trau­kia­mo tei­sė­jo tei­sė ži­no­ti kal­ti­ni­mo ap­im­tį, tu­ri­nį ir fak­ti­nį pa­grin­dą. Šiuo at­ve­ju es­min­gai pa­žei­džia­mos E. Lau­ži­ko tei­sės, jau įpu­sė­jo jo at­lei­di­mo pro­ce­dū­ra, o jam net tin­ka­mai ne­pra­neš­ta, už ką kon­kre­čiai, ne­su­da­ry­tos net mi­ni­ma­lios ga­ran­ti­jos ir ga­li­my­bės ap­si­gin­ti.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, jūs esa­te pa­vo­jin­gai ar­ti slenks­čio, ku­rį per­žen­gus ga­li bū­ti su­kur­tas pre­ce­den­tas, kuo­met Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas jį kom­pro­mi­tuo­jan­čiu pa­grin­du at­lei­džia­mas re­mian­tis ne įro­dy­mais ir fak­ti­niais duo­me­ni­mis apie tei­sė­jo var­dą že­mi­nan­tį po­el­gį, bet pa­žy­ma apie tik ga­li­mai esan­čius ir tik ga­li­mai tei­sė­tai su­rink­tus įro­dy­mus, ku­rių gal­būt ir nė­ra. Jau mi­nė­jau, kad E. Lau­ži­kui tei­si­niu bū­du taip ir ne­nu­ro­dy­ta, koks tas tei­sė­jo var­dą že­mi­nan­tis po­el­gis ir ko­kie duo­me­nys tai pa­grin­džia. Mes gir­dė­jo­me tik pro­ku­ra­tū­ros raš­tų pa­grin­du da­ro­mas prie­lai­das, bet ne kon­kre­čiais fak­ti­niais duo­me­ni­mis pa­rem­tas nu­sta­ty­tas ap­lin­ky­bes. Tik spė­lio­ti ga­li­me, kad po­el­gis ta­pa­tus iki­teis­mi­niam ty­ri­me ti­ria­mam, o to­kiu at­veju tu­ri­me su­lauk­ti bau­džia­mo­jo pro­ce­so pa­bai­gos. Juk ir Teis­mų įsta­ty­mo 90 straips­nio 1 da­lies 5 ir 6 punk­tuo­se yra nu­ma­ty­ti du skir­tin­gi at­lei­di­mo pa­grin­dai, tai yra kai sa­vo po­el­giu pa­že­mi­na tei­sė­jo var­dą ir kai įsi­tei­sė­ja jį ap­kal­ti­nęs teis­mo nuosp­ren­dis. Šiuo at­ve­ju vi­siš­kai ne­pa­grįs­tai nuo­ša­ly­je pa­lik­tas Tei­sė­jų gar­bės teis­mas ir Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­ja. Įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­bu­vo at­lik­tas ar pa­baig­tas joks ty­ri­mas, to­dėl ir iš­va­dos ne­ga­li bū­ti da­ro­mos.

Iš­va­dos, net ir dis­po­nuo­jant ta­pa­čiais duo­me­ni­mis, ga­li la­bai skir­tis. Sei­mas šiuo at­ve­ju ver­čia­mas be­są­ly­giš­kai pa­si­ti­kė­ti Pro­ku­ra­tū­ros for­muo­ja­ma po­zi­ci­ja, kad bū­ta nu­si­kal­ti­mo ir kar­tu tei­sė­jo var­dą že­mi­nan­čio po­el­gio. Spręs­da­mas klau­si­mą iš es­mės Sei­mas spręs­tų au­to­ma­tiš­kai, ne­tu­rė­da­mas ga­li­my­bės pa­tik­rin­ti ir ne­pa­tik­ri­nęs to­kių iš­va­dų tei­sin­gu­mo. Pro­ku­ra­tū­ros iš­va­dos ga­li bū­ti ir ne­tei­sin­gos. Iš­kal­bin­gas to pa­vyz­dys dėl tei­sė­jų R. Rai­nio ir V. Ka­žio. Net ir su­si­pa­ži­nu­si su pro­ku­ra­tū­ros pa­teik­ta me­džia­ga dėl šių tei­sė­jų, ku­rie bu­vo ir su­lai­ky­ti, o šiuo me­tu, kaip ži­no­ma, vis dar įta­ria­mie­ji, Tei­sė­jų ta­ry­ba, spręs­da­ma dėl pa­ta­ri­mo Pre­zi­den­tui dėl jų at­lei­di­mo, nu­ro­dė, kad ne­pa­ka­ko tei­sė­sau­gos pa­teik­tų duo­me­nų įro­dy­ti, kad jie pa­že­mi­no tei­sė­jo var­dą.

To­kią pa­čią si­tu­a­ci­ją ga­li­me iš­vys­ti ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so E. Lau­ži­ko at­žvil­giu pa­bai­go­je, rung­ty­niš­ku­mo są­ly­go­mis iš­nag­ri­nė­jus by­lą ir įver­ti­nus kal­ti­ni­mo su­rink­tus duo­me­nis tu­rinio ir for­mos as­pek­tu. Tai­gi tei­si­nė E. Lau­ži­ko po­zi­ci­ja yra to­kia, kad Sei­mas, bal­suo­da­mas dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-3774 „Dėl Egi­di­jaus Lau­ži­mo at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pa­tei­ki­mo, tu­rė­tų ne­pri­tar­ti šio pro­jek­to pa­tei­ki­mui, jį at­mes­ti, nes yra aki­vaiz­džios ma­no pa­mi­nė­tos kliū­tys jo svars­ty­mo pro­ce­dū­rai pra­dė­ti.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, prieš bal­suo­da­mi at­sa­ky­ki­te sau į klau­si­mą, ar no­rė­tu­mė­te, kad bū­tent jū­sų li­ki­mas pa­na­šio­je si­tu­a­ci­jo­je bū­tų spren­džia­mas va­do­vau­jan­tis spė­ji­mais, sle­piant nuo jū­sų ne tik duo­me­nis, ku­riais grin­džia­mas kal­ti­ni­mas, bet ir pa­tį kal­ti­ni­mą, ne­pai­sant įsta­ty­muo­se nu­sta­ty­tų pro­ce­dū­rų, šiurkš­čiai pa­žei­džiant pa­grin­di­nes tei­ses ir ne­su­da­rant jo­kios ga­li­my­bės as­me­niui ap­si­gin­ti. At­sa­ky­ki­te į ši­tą klau­si­mą są­ži­nin­gai ir bal­suo­ki­te pa­gal są­ži­nę. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­jam. Aš tu­rė­čiau in­for­muo­ti Sei­mo na­rius, kad me­džia­ga, in­for­ma­ci­ja, ku­rią tu­ri Sei­mas, ku­ri rei­ka­lin­ga pra­dė­ti vyk­dy­ti pa­tei­ki­mą, šiuo at­ve­ju Pre­zi­den­to dek­re­tas, Tei­sė­jų ta­ry­bos nu­ta­ri­mas… Kiek man ži­no­ma, Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ja J. Šo­vie­nė ad­vo­ka­tui šią in­for­ma­ci­ją yra iš­siun­tu­si, mū­sų pa­ta­rė­jai taip pat yra iš­siun­tę jums Sei­mo nu­ta­ri­mą ir Teisės de­par­ta­men­to iš­va­dą. Dau­giau ki­tais do­ku­men­tais Sei­mas ne­dis­po­nuo­ja ir kal­tin­ti Sei­mo, kad ko nors ne­pa­da­rė, ne­tu­rė­tu­me. Sei­mas at­li­ko sa­vo mi­si­ją. Pra­dė­ta pa­tei­ki­mo pro­ce­dū­ra. To­les­ni veiks­mai – Sei­mo na­rių ap­si­spren­di­mo va­lio­je. Ačiū už iš­girs­tą in­for­ma­ci­ją ir iš­klau­sy­tą.

O da­bar, ger­bia­mas ad­vo­ka­te, jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. A. Anu­šaus­kas klau­sia pir­ma­sis. Ruo­šia­si B. Bra­daus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ad­vo­ka­te, jūs iš tik­rų­jų bu­vo­te ge­ras pro­ku­ro­ras, bet šiuo at­ve­ju tu­riu klau­si­mą, ka­dan­gi tei­sė­jų dau­gu­ma ir jū­sų gi­na­ma­sis vie­naip ar ki­taip įvar­dy­ti kaip žmo­nės, at­li­kę tam tik­ras vei­kas, ir kal­ti­na­mi pre­ky­ba po­vei­kiu. Vie­na gar­siau­sių by­lų, ku­ri čia bu­vo val­kio­ja­ma per įvai­rius teis­mus, tai Vi­jū­nė­lės dva­ro. Kiek su­pra­tau, nuo jos vi­si at­si­ri­bo­jo, jū­sų gi­na­ma­sis taip pat lyg ir, na, to­kių tiks­lių fak­tų mes ne­tu­ri­me, jo­je tie­sio­giai ne­da­ly­va­vo, bet ar da­rė įta­ką by­los ei­gai, mes ne­ži­no­me, ne­bent jūs ži­no­te ko­kių nors tai nei­gian­čių fak­tų. Ki­ta ver­tus, ar jūs nei­gia­te Pre­zi­den­to tei­sę teik­ti at­lei­di­mo nu­ta­ri­mus bū­tent tais pa­grin­dais ir tais mo­ty­vais, ko­kius jis tu­rė­jo? Ma­no su­pra­ti­mu, jis tą tei­sę tu­ri, kaip ir tei­sę ap­si­spręs­ti mes taip pat tu­ri­me.

M. DŪDA. Ačiū už klau­si­mą. At­sa­ky­siu į ši­tą klau­si­mą. Tik­rai ne­nei­giu Pre­zi­den­to tei­sės teik­ti ši­tą klau­si­mą svars­ty­ti. Kal­ba­me apie pro­ce­dū­rą ir apie do­ku­men­tų tu­ri­nį. Šiuo at­ve­ju, kaip ir mi­nė­jau, yra su­kur­ta to­kia si­tu­a­ci­ja, kad E. Lau­ži­kui ne­bu­vo įteik­tas joks do­ku­men­tas, joks pra­ne­ši­mas, ko­kiais veiks­mais, ka­da, kur, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis jis pa­da­rė ko­kį nors tei­sė­jo var­dą že­mi­nan­tį po­el­gį ar po­el­gius. To­kių do­ku­men­tų nė­ra. Yra Pre­zi­den­to dek­re­tas, ku­ria­me ta in­for­ma­ci­ja ne­at­skleis­ta, yra Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tas, kur ta in­for­ma­ci­ja ne­at­skleis­ta. Svars­tant klau­si­mą Tei­sė­jų ta­ry­bo­je mums bu­vo leis­ta su­si­pa­žin­ti su pro­ku­ra­tū­ros raš­tu pre­zi­den­tū­rai. Ja­me yra tik pra­ne­ši­mo apie įta­ri­mą bau­džia­ma­ja­me pro­ce­se tu­ri­nys, bet ne tei­sė­jo var­dą že­mi­nan­tis po­el­gis. To­dėl si­tu­a­ci­ja yra to­kia, kad pro­ce­dū­rų ne­si­lai­ko­ma ir spren­džiant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mą as­me­niui nė­ra pa­tei­kia­mi jo­kie fak­ti­niai duo­me­nys. Yra pa­tei­kia­ma tik­tai pro­ku­ra­tū­ros po­zi­ci­ja, jų nuo­mo­nė, jų ma­ty­mas si­tu­a­ci­jos, bet, kaip aš ir mi­nė­jau, tas ma­ty­mas ne vi­sa­da tei­sin­gas. Tai aki­vaiz­džiai ro­do ir si­tu­a­ci­ja dėl V. Ka­žio ir R. Rai­nio, kai Tei­sė­jų ta­ry­ba, su­si­pa­ži­nu­si su kaž­ko­kia me­džia­ga… Čia vėl at­krei­piu dė­me­sį į tai, kad Tei­sė­jų ta­ry­bai bu­vo pa­teik­ta kaž­ko­kia me­džia­ga. Mes ma­tė­me, kaip at­va­žia­vo pro­ku­ro­ras su ger­bia­mu ty­rė­ju ir pa­tei­kė tei­sė­jams kaž­ką. Mums net ne­bu­vo įvar­din­ta ką nei ap­im­ties, nei ko­ky­bės, nei tu­ri­nio po­žiū­riu. Vi­siš­kai. Taip si­tu­a­ci­ja, spren­džiant as­mens draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mą, ne­ga­li bū­ti spren­džia­ma. As­me­niui tu­ri bū­ti už­tik­rin­ta tei­sė pa­si­sa­ky­ti dėl tu­ri­mų įro­dy­mų, pa­teik­ti sa­vo po­zi­ci­ją. Mes juk gy­ve­na­me de­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je. Tu­ri bū­ti už­tik­rin­ta ši­ta tei­sė, ši­tas rung­ty­niš­ku­mas. Dėl to E. Lau­ži­ko čia ir nė­ra, nes nė­ra apie ką šne­kė­ti. Mes ne­tu­ri­me to po­el­gio, aiš­kiai įvar­din­to, ir mes ne­tu­ri­me fak­ti­nių duo­me­nų. Yra tik pro­ku­ra­tū­ros po­zi­ci­ja. Jei­gu bū­tų re­mia­ma­si tik pro­ku­ra­tū­ros po­zi­ci­ja be fa­k­ti­nių duo­me­nų ir ne­tu­rint ga­li­my­bės jų ver­tin­ti, pri­im­ti spren­di­mą pa­gal tai, tai vyks­ta vi­siš­kas au­to­ma­tiz­mas, vyks­ta ink­vi­zi­ci­nis pro­ce­sas. Ne­no­rė­čiau, kad taip vyk­tų. Taip ne­tu­ri vyk­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. At­sa­ky­ti – dvi mi­nu­tės, klaus­ti – mi­nu­tė. B. Bra­daus­kas. Pra­šo­me. Ruo­šia­si E. Gent­vi­las.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mas ad­vo­ka­te, jūs ką tik pa­sa­kė­te, kad mes gy­ve­na­me de­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je. Tik­tai klau­si­mas, ko­kio­je de­mo­kra­tinėje? Bet tai čia at­ski­ras klau­si­mas.

Jū­sų no­riu pa­klaus­ti la­bai trum­po da­ly­ko. Sa­ky­ki­te, jei­gu pa­aiš­kė­tų, kad tei­sė­jas nie­kuo ne­nu­si­žen­gė, jo įga­lio­ji­mai su­stab­dy­ti nuo va­sa­rio mė­ne­sio, kiek su­pra­tau iš jū­sų kal­bos, ar at­ly­gins jam kas nors nuos­to­lius, jei­gu pa­aiš­kės, kad to nie­ko nė­ra, ir iš ko­kių lė­šų tai tu­rė­tų bū­ti pa­da­ry­ta? Man, kaip se­nam Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­riui, la­bai rū­pi vals­ty­bės pi­ni­gai. Dė­ko­ju.

M. DŪDA. Tur­būt yra skir­tin­gos si­tu­a­ci­jos. Yra vie­na si­tu­a­ci­ja, kai yra su­stab­dy­ti jo įga­lio­ji­mai Pre­zi­den­to dek­re­tu, ir ši­ta si­tu­a­ci­ja tę­sia­si ne­pa­ki­tu­si iki pat bau­džia­mo­jo pro­ce­so pa­bai­gos. Jei­gu bau­džia­ma­sis pro­ce­sas bai­gia­si nu­ta­ri­mu nu­trauk­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ar­ba iš­teisi­na­muo­ju nuosp­ren­džiu ir as­muo re­a­bi­li­tuo­ja­mas to­kiu klau­si­mu, be abe­jo­nės, yra įsta­ty­mi­nis reg­la­men­ta­vi­mas, kad ji­sai grą­ži­na­mas į pa­rei­gas ir jam su­mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas už vi­są tą iš­bū­tą lai­ką, kol bu­vo su­stab­dy­ti įga­lio­ji­mai. Jei­gu bū­tų pri­im­tas spren­di­mas at­leis­ti jį kaž­ku­riuo pro­ce­so me­tu pri­klau­so­mai nuo to, ko­kiais pa­grin­dais, tas klau­si­mas bū­tų žy­miai su­dė­tin­ges­nis, ir ne­ga­liu da­bar vie­na­reikš­miš­kai at­sa­ky­ti, kas bū­tų, jei­gu bū­tų. Bet fak­tas tas, kad jei­gu re­a­bi­li­tuo­jan­čiais pa­grin­dais bai­gia­si pro­ce­sas, už lai­ką, ku­rį ji­sai ne­dir­bo, ir už pa­tir­tą ža­lą tu­ri bū­ti vie­na­reikš­miš­kai kom­pen­suo­ja­ma, ir ne iš bet kur, o iš vals­ty­bės biu­dže­to.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia E. Gent­vi­las. Ruo­šia­si S. Jo­vai­ša.

E. GENTVILAS (LSF). Man at­ro­do, kad mes, kaip Sei­mo na­riai, esa­me ri­zi­kin­go­je si­tu­a­ci­jo­je. Ži­no­da­mi, kad Pre­zi­den­tas ga­vo kaž­ko­kį raš­tą iš pro­ku­ra­tū­ros, mes gau­na­me Pre­zi­den­to tei­ki­mą ir štai siū­lo­ma Sei­mo na­riams bal­suo­ti. Aš ne­su­tin­ku bal­suo­ti to­kio­mis są­ly­go­mis, kai ne­tu­riu ga­li­my­bės ma­ty­ti tik­ro­sios si­tu­a­ci­jos. Mes ma­tė­me daug teis­mo pro­ce­sų tiek fi­zi­nių, tiek ju­ri­di­nių as­me­nų at­ve­ju, kai jau žmo­nės pa­smerk­ti po­li­tiš­kai, be jo­kios abe­jo­nės, ta­čiau pa­aiš­kė­ja, kad vis­kas bu­vo ki­taip.

Ma­no klau­si­mas, ger­bia­mas ad­vo­ka­te, yra toks. Ar po­nui E. Lau­ži­kui Sei­mo bal­sa­vi­mas tap­tų pa­grin­du at­ei­ty­je kreip­tis į Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą dėl ga­li­mo po­li­ti­kų ki­ši­mo­si ir po­li­ti­kų da­ly­va­vi­mo te­be­vyks­tant iki­teis­mi­niam pro­ce­sui, ku­ris, dar ne­aiš­ku, kaip baig­sis – bus per­duo­ta by­la teis­mui, bus nu­teis­tas ar ne. Ar tai ga­li tap­ti pa­grin­du kreip­tis as­me­niui į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą?

M. DŪDA. At­sa­ky­siu, bet at­sa­ky­siu tur­būt tik­tai api­ben­drin­tai, o ne kon­kre­čiai dėl E. Lau­ži­ko po­zi­ci­jos, nes aš jos tik­rai ne­ži­nau ir ko­kių veiks­mų jis ke­tin­tų im­tis esant vie­no­kiai ar ki­to­kiai si­tu­a­ci­jai. Bet kal­bant gry­nai te­oriš­kai, tai iš tie­sų, kai pa­ma­to­me po­li­ti­kų da­ly­va­vi­mą bau­džia­muo­siuo­se pro­ce­suo­se vie­naip ar ki­taip, stip­riau ar sil­pniau ki­šan­tis į bau­džia­mą­jį pro­ce­są pri­imant spren­di­mus, pa­si­sa­kant dėl as­me­nų kal­tės, dėl veiks­mų, to­kios si­tu­a­ci­jos ga­li bū­ti ver­ti­na­mos kaip Eu­ro­pos Žmo­gaus tei­sių de­kla­ra­ci­jos tam tik­rų straips­nių pa­žei­di­mas ir tai ga­li su­da­ry­ti pa­grin­dą kreip­tis į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą. Kaip bū­tų šiuo at­ve­ju, tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nis klau­sia S. Jo­vai­ša. Pra­šau.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ad­vo­ka­te (aš čia, prie­šais), Sei­mas nė­ra teis­mi­nė ins­ti­tu­ci­ja ir mes tik­rai ne­ga­li­me nag­ri­nė­ti ten tos bau­džia­mo­sios ar ko­kios ki­tos me­džia­gos ir ją ver­tin­ti, ta­čiau man ky­la bent ke­le­tas klau­si­mų. Pir­miau­sia, ar jūs ne­tu­ri­te tei­sės iš­si­rei­ka­lau­ti me­džia­gos, už ką kal­ti­na­mas jū­sų gi­na­ma­sis?

To­liau. Jei­gu Tei­sė­jų ta­ry­ba ir pre­zi­den­tū­ra krei­pė­si į Sei­mą su pra­šy­mu nag­ri­nė­ti šį klau­si­mą, tai tur­būt įsi­jun­gia pa­si­ti­kė­ji­mo da­ly­kai, nes, kaip aš mi­nė­jau, mes tik­rai ten teis­mi­nių da­ly­kų ne­nag­ri­nė­si­me, o nag­ri­nė­si­me tik­tai pa­tį krei­pi­mo­si tu­ri­nį ir taip re­a­guo­si­me į jį. Da­bar at­ro­do pa­gal jū­sų pa­si­sa­ky­mą, kad iš tik­rų­jų tos me­džia­gos jūs tar­si ne­tu­ri­te, na, mes jos ne­turi­me ir gal­būt ne­tu­rė­si­me, bet pre­zi­den­tū­ra tur­būt tu­ri tei­sę be kon­kre­čių kal­ti­ni­mų, tie­siog ži­no­da­ma, kad ta me­džia­ga yra, nors ji­nai jums ir ne­pa­teik­ta, ir pa­gal ją Sei­mas ta­da tu­rė­tų spręs­ti, ko­kį pri­im­ti spren­di­mą.

M. DŪDA. Ačiū, at­sa­ky­siu. Pir­miau­sia dėl ga­li­my­bės gau­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gą. Mes tu­ri­me tei­sę pra­šy­ti, mes pra­šė­me, mes pra­šė­me ir Tei­sė­jų ta­ry­bos, mes pra­šė­me ir pro­ku­ro­ro. Nei vie­nas, nei ant­ras pra­šy­mo ad­re­sa­tas ne­ten­ki­no to­kio pra­šy­mo ir jo­kia me­džia­ga mums ne­bu­vo pa­teik­ta.

Dėl klau­si­mo da­lies apie pa­si­ti­kė­ji­mą. Aš jau sa­vo pra­ne­ši­me mi­nė­jau, kad tas pa­si­ti­kė­ji­mas ga­li bū­ti, bet štai jums kon­kre­tus pa­vyz­dys, kaip pa­si­ti­kė­ji­mas ne­pa­si­tei­si­no V. Ka­žio ir R. Rai­nio at­ve­ju. Ly­giai taip pat pa­tei­kė net me­džia­gą Tei­sė­jų ta­ry­bai, Tei­sė­jų ta­ry­ba pa­sa­kė ne.

At­kreip­čiau dė­me­sį dar į vie­ną svar­bią ap­lin­ky­bę. Iš kur ga­li ras­tis pa­si­ti­kė­ji­mas? Be­maž 20 tei­sė­jų, Tei­sė­jų ta­ry­bos na­rių, bu­vo pa­teik­ta me­džia­ga apie še­šių, sep­ty­nių, aš­tuo­nių tei­sė­jų ga­li­mai po­el­gius, ku­rie že­mi­na tei­sė­jo var­dą, ir jie per va­lan­dą vi­si su­si­pa­ži­no su ši­ta me­džia­ga. Ar per to­kį lai­ką (ne­ži­nau, kiek ten bu­vo apie E. Lau­ži­ką), ar per to­kį lai­ką įma­no­ma de­ta­liai iš­si­nag­ri­nė­ti tas ap­lin­ky­bes, de­ta­liai su­vok­ti si­tu­a­ci­ją ir iš­nag­ri­nė­ti by­lą? To­kios by­los yra nag­ri­nė­ja­mos de­šim­ty­se po­sė­džių teis­muo­se. Ap­klau­sia­mi as­me­nys, ti­ria­mi te­le­fo­ni­niai po­kal­biai. Aš net ne­abe­jo­ju, kad ne­bu­vo ga­li­my­bės pa­tik­rin­ti net­gi įro­dy­mų ga­vi­mo tei­sė­tu­mo, ar jie tei­sė­tai su­rink­ti. Aš jau ne­kal­bu apie įsi­gi­li­ni­mą į įro­dy­mų tu­ri­nį. O tie­siog bu­vo rem­ta­si, kaip jūs ir sa­ko­te, pa­si­ti­kė­ji­mu – ge­ras jie iš­va­das pa­da­rė, tur­būt tei­sin­gai, tai ir pri­im­ki­me to­kį spren­di­mą.

Ir to­liau vyks­ta gran­di­ni­nė re­ak­ci­ja. Pro­ku­ra­tū­ra, tai yra pre­zi­den­tū­ra pa­si­ti­ki Sei­mu… pro­ku­ra­tū­ra, to­liau pro­ku­ra­tū­ros po­zi­ci­ja pa­si­ti­kė­ji­mo pa­grin­du per­ei­na per Tei­sė­jų ta­ry­bą, to­liau vėl Pre­zi­den­to dek­re­tas pa­si­ti­kė­ji­mo pa­grin­du ir vėl pa­si­ti­kė­ji­mo pa­grin­du Sei­mas? Ką tai reiš­kia? Tai reiš­kia be­są­ly­giš­ką ga­lu­ti­nio ad­re­sa­to, šiuo at­ve­ju Sei­mo, pa­si­ti­kė­ji­mą pro­ku­ra­tū­ros po­zi­ci­ja.

Štai to­kia lo­gi­nė gran­di­nė su­si­dė­lio­ja. Ji nė­ra ge­ra. Kaž­kur šio­je gran­di­nė­je tu­ri at­si­ras­ti fak­ti­nių duo­me­nų ver­ti­ni­mas. Kaž­kur šio­je gran­di­nė­je tu­ri at­si­ras­ti pro­ce­dū­ra, ku­rio­je yra už­tik­ri­na­mos draus­mi­nėn at­sa­ko­my­bėn trau­kia­mo as­mens tei­sės, įsta­ty­me reg­la­men­tuo­tos, be­je. Da­bar su­si­du­ria­me su si­tu­a­ci­ja, kai Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas, ku­rio sky­ri­mo ir at­lei­di­mo pro­ce­dū­ra, reg­la­men­tuo­ta Kon­sti­tu­ci­jo­je, kur da­ly­vau­ja Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­ja, kur da­ly­vau­ja Tei­sė­jų gar­bės teis­mas, nu­lei­džia­ma į to­kį že­mą ly­gį, kur jo­kios pro­ce­dū­ros ne­be­at­lie­ka­mos, kur as­me­niui jo­kios tei­sės ne­be­už­tik­ri­na­mos. Taip ne­tu­ri bū­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Ačiū už jū­sų at­sa­ky­tus klau­si­mus. Ga­li­te at­si­sės­ti.

M. DŪDA. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­miems Sei­mo na­riams pri­me­nu Sta­tu­to 199 straips­nį, ku­ris kaip tik ir tei­gia, kad tei­sė­jų ir ki­tų vals­ty­bės pa­rei­gū­nų sky­ri­mas, pri­ta­ri­mas jų kan­di­da­tū­roms… Čia kal­ba­ma, kad Sei­mas ski­ria, va­di­na­si, ir at­lei­džia, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus. Tad mū­sų prie­vo­lė ga­vus Pre­zi­den­to dek­re­tą vyk­dy­ti nu­ma­ty­tas pro­ce­dū­ras.

Mo­ty­vai. Už – J. Raz­ma. Pra­šo­me.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­brė­žiu, kad mes da­bar bal­suo­si­me tik dėl pa­tei­ki­mo sta­di­jos, tai dar nė­ra ga­lu­ti­nis bal­sa­vi­mas dėl pri­ėmi­mo, ir aš kvie­čiu bal­suo­ti tei­gia­mai. Ne­abe­jo­ju, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ati­džiai ir ob­jek­ty­viai iš­nag­ri­nės tą su­si­klos­čiu­sią si­tu­a­ci­ją ir tas tei­si­nes abe­jo­nes, ku­rias kė­lė mū­sų čia nag­ri­nė­ja­mo tei­sė­jo at­sto­vas. Ti­kiuo­si, kad į svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo sta­di­ją mes at­ei­si­me su stip­res­niu tei­si­niu pa­grin­di­mu, ar toks pa­siū­ly­tas ke­lias yra ge­ras. Gal­būt ap­kal­tos ke­lias bū­tų toks kon­sti­tu­ciš­kai tik­res­nis ir tei­sin­ges­nis.

Pri­min­siu, kad dėl ap­kal­tos taip pat ini­cia­ty­va Sei­mo na­rių pa­ra­šais jau yra pa­reikš­ta, ir tas klau­si­mas taip pat ka­bo. O šiuo at­ve­ju, aš ma­nau, mes pri­va­lo­me re­a­guo­ti ir į vi­suo­me­nės nuo­mo­nę. Ji tik­rai yra pa­si­pik­ti­nu­si. Kai bu­vo pa­skelb­ta ži­nia apie kaip nie­ka­da di­džiu­lio skai­čiaus tei­sė­jų ga­li­mus įvai­rius nu­si­kal­ti­mus, įta­ri­mus ko­rup­ci­ja, be abe­jo, ir Pre­zi­den­tas, aš ma­nau, to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je re­a­guo­ja grei­tai, prin­ci­pin­gai, ir tai yra su­pran­ta­ma. Aš ti­kiuo­si, kad pre­zi­den­tū­ros tei­si­nin­kai tin­ka­mai iš­nag­ri­nė­jo tą si­tu­a­ci­ją dėl san­ty­kio su Kon­sti­tu­ci­ja, ir ma­nau, kad pri­si­i­ma ir ati­tin­ka­mą at­sa­ko­my­bę dėl to siū­lo­mo tei­si­nio ke­lio at­leis­ti pa­reiš­kus ne­pa­si­ti­kė­ji­mą, kai pa­že­mi­na­mas tei­sė­jo var­das. Nag­ri­nė­ki­me ati­džiai to­liau, o da­bar tik­rai kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – E. Gent­vi­las. Pra­šau.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, taip, tie­sa, mes bal­suo­ja­me pa­gal Sta­tu­to 199 straips­nį, ta­čiau ta­me straips­ny­je nė­ra nu­ma­ty­tos vie­nos ap­lin­ky­bės, ka­da Pre­zi­den­tas tei­kia Sei­mui dek­re­tą dėl at­lei­di­mo. Nė­ra nu­ma­ty­ta to­kia ap­lin­ky­bė, kaip el­gia­ma­si, kai yra tei­kia­mas tei­sė­jo kan­di­da­tū­ros at­lei­di­mas iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu. Štai kur yra pro­ble­ma, var­žan­ti ma­ne. Aš ne­pa­žįs­tu tei­sė­jo E. Lau­ži­ko, ne­ži­nau tos by­los ap­lin­ky­bių. At­ro­do, ir jūs ne­ži­no­te, nes pa­gal Sei­mui pa­teik­tus do­ku­men­tus vi­si ma­to­me, kas yra pa­teik­ta. Du po­pie­riai po dvi ar tris ei­lu­tes, ir vis­kas. Kur mes esa­me įve­lia­mi? Man tik­rai ne­ke­lia jo­kios abe­jo­nės Pre­zi­den­to tei­sė teik­ti dek­re­tą dėl at­lei­di­mo, ta­čiau to­kiu at­ve­ju, šiuo at­ve­ju, Sei­mas, kaip po­li­ti­nis ins­ti­tu­tas, tam­pa įkai­tu, ku­ris tu­ri ar­ba pa­si­ti­kė­ti Pre­zi­den­to tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja, ar­ba ne­pa­si­ti­kė­ti. Bet ka­dan­gi vyks­ta iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, mes ne­ria­me į ri­zi­kos zo­ną ar­ba esa­me nar­di­na­mi į ri­zi­kos zo­ną: bal­suo­ki­te, nes tur­būt Pre­zi­den­tas ir jo pa­ta­rė­jai ge­rai iš­ana­li­za­vo vi­sas ap­lin­ky­bes. Jei­gu mes taip ak­lai ti­ki­me Pre­zi­den­tu, ko­dėl šian­dien at­me­tė­me Pre­zi­den­to ve­to dėl Miš­kų įsta­ty­mo? Sa­ko­te, pa­ta­rė­jai ne­įsi­gi­li­no ir taip to­liau. O ko­dėl čia ti­ki­me, kad įsi­gi­li­no? Aš ma­nau, kad rei­kia lauk­ti teis­mi­nio pro­ce­so ne tik pa­bai­gos, bent pra­džios, kol vi­suo­me­nei ar Sei­mo na­riams taps aiš­ku, kas ten iš tik­rų­jų yra fak­ti­nių ap­lin­ky­bių rin­ki­ny­je, o ta­da pri­im­ti spren­di­mą. Sta­tu­to 199 straips­nis tai­ko­mas vi­sais at­ve­jais pa­si­bai­gus ka­den­ci­jai ir, de­ja, štai to­kiu at­ve­ju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Tie­siog dar in­for­muo­ju Sei­mą, kad Pre­zi­den­to tei­sė teik­ti dek­re­tą yra, Tei­sė­jų ta­ry­bos nu­ta­ri­mas – ne­vie­šas do­ku­men­tas, su juo ga­li­ma su­si­pa­žin­ti ir Sei­mo na­riai tu­ri to­kią tei­sę. Tad da­bar ap­si­sprę­si­me po iš­sa­ky­tų mo­ty­vų ir bal­suo­si­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 62 Sei­mo na­riai: už – 43, prieš – 1, su­si­lai­kė 18. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, rei­kia pa­skir­ti pa­grin­di­nį. Ma­nau, kad abe­jo­nių ne­ky­la, kad tai Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ti­ki­me, kad jis at­sa­kin­gai to­liau vyk­dys iš­si­aiš­ki­ni­mo pro­ce­dū­ras ir vi­sas dis­ku­si­jas ko­mi­te­tuo­se, o svars­ty­mas ir dis­ku­si­ja Sei­me ru­dens se­si­jo­je. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šom, ga­li­te siū­ly­ti ir, jei­gu Sei­mas pri­tars, ga­li bū­ti pa­skir­tas ir pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas. Pa­pras­tai to­kiais at­ve­jais nė­ra ski­ria­ma. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­rei­kia? Ačiū.

Ger­bia­mi ko­le­gos, šiuo su­ta­ri­mu ir ką tik įvy­ku­siu bal­sa­vi­mu mū­sų dar­bo­tvarkės šį klau­si­mą bai­gė­me. Dė­ko­ja­me ad­vo­ka­tui už da­ly­va­vi­mą.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai.

Dar re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Čia bus ne re­pli­ka, bet aš no­riu pri­min­ti ir pa­pra­šy­ti Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos na­rių, kad va­kar su­ta­rė­me, kad tuoj po po­sė­džio bus Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos po­sė­dis 415 ka­bi­ne­te. La­bai pra­šau iš kar­to, kai baig­sis ši­tas po­sė­dis, su­si­rink­ti la­bai trum­po po­sė­džio.

 

10.21 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pa­reiš­ki­mai. Tuoj, įjun­gia­me.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mie­li bi­čiu­liai…

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu pri­sta­ty­ti, kad tri­bū­no­je… Vi­si pažįsta­te Sei­mo na­rį, sig­na­ta­rą ger­bia­mą E. Zin­ge­rį. Jis jau tri­bū­no­je. Sei­mo na­rio pa­reiš­ki­mas.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). La­bai jums ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Šian­dien mes ką tik šne­kė­jo­me ir ga­lų ga­le bal­sa­vo­me už la­bai svar­bią re­zo­liu­ci­ją, skir­tą Bal­ti­jos ke­liui. Tiek A. Ažu­ba­lis, tiek po­nas A. Gu­mu­liaus­kas ir vi­si ki­ti kal­bė­jo apie vi­di­nę pa­si­prie­ši­ni­mo reikš­mę.

Tarp­tau­ti­nė Bal­ti­jos ke­lio reikš­mė tarp­tau­ti­nė­je are­no­je mums ne­bū­nant So­vie­tų Są­jun­gos da­li­mi, o bū­nant lai­ki­nai oku­puo­tiems, ir mū­sų reikš­mė to­kiuo­se anks­ty­vuo­se įvy­kiuo­se, kai Ber­ly­no sie­na bu­vo, įvy­ko tik­tai trys mė­ne­siai po Bal­ti­jos ke­lio, lap­kri­čio 9 die­ną, yra ne­ap­tar­ta. To­dėl, jei lei­si­te… Jū­sų dau­gy­bė pa­ra­šų už­va­kar su­dė­ta po šiuo pa­reiš­ki­mu, ku­ris ga­lė­tų tap­ti, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, gal­būt re­zo­liu­ci­ja rug­sė­jo 10 die­ną dėl tarp­tau­ti­nės Bal­ti­jos ke­lio reikš­mės. Jūs leis­ki­te man per­skai­ty­ti, tuo la­biau tu­rint jau įpa­rei­go­ji­mą iš dau­giau nei 30 Sei­mo na­rių ir tų, ku­rių aš ne­spė­jau pa­siek­ti pa­si­ra­šy­ti šį do­ku­men­tą, ne­su­kė­lu­sį jo­kio dis­kur­so tarp mū­sų gar­bin­gų ko­le­gų.

Bal­ti­jos ke­lias ir mū­sų Są­jū­džio sa­vi­raiš­ka tarp­tau­ti­nė­je are­no­je su­si­kir­to su Vo­kie­ti­jos su­si­vie­ni­ji­mu ir M. Gor­ba­čio­vo, kaip re­for­mis­to, sa­kau be ka­bu­čių ir su ka­bu­tė­mis, įvaiz­džiu ir Len­ki­jos „So­li­da­ru­mo“ ryž­tin­ga veik­la, ku­ri įkvė­pė iš da­lies ir mū­sų Są­jū­dį. Vi­si tie Są­jū­džio da­ly­viai, aš ma­tau čia ke­lis iš jų, ku­rie pa­lai­kė san­ty­kius mū­sų Są­jū­džio me­tu su tarp­tau­ti­ne vi­suo­me­ne, su Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Vals­ty­bės de­par­ta­men­tu, su Len­ki­jos „So­li­da­ru­mu“, su če­kų di­si­den­tais, tu­rė­tų bū­ti įvar­din­ti. To­dėl pra­šy­čiau jū­sų dė­me­sio dėl tų ke­lių punk­tų dėl Bal­ti­jos ke­lio tarp­tau­ti­nės reikš­mės. Jei­gu jūs bū­si­te to­kie ma­lo­nūs, tai tik­rai ne­užims dau­giau ne­gu ke­le­tą mi­nu­čių.

Bal­ti­jos ke­lio tarp­tau­ti­nė reikš­mė. Pri­si­min­da­mi, kad prieš 80 me­tų Bal­ti­jos ša­lys niek­šin­go J. Sta­li­no ir A. Hit­le­rio pak­to dė­ka ta­po mai­nų ob­jek­tu, ta­čiau kar­tu su ki­to­mis pa­verg­to­mis Eu­ro­pos tau­to­mis sa­vy­je iš­lai­kė ne­nu­ga­li­mą lais­vės troš­ki­mą, dė­ko­ja Jung­ti­nėms Ame­ri­kos Vals­ti­joms ir ki­toms Va­ka­rų ša­lims už ryž­tin­gą Bal­ti­jos vals­ty­bių oku­pa­ci­jos ne­pri­pa­ži­ni­mo po­li­ti­ką, pri­me­na, jog prieš 30 me­tų Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja tu­rė­jo vie­ną tiks­lą – su­si­grą­žin­ti vals­ty­bin­gu­mą, de­mo­kra­tiją.

Bal­ti­jos ke­lias iš es­mės pri­si­dė­jo, at­kreip­da­mas vi­so pa­sau­lio dė­me­sį į Lie­tu­vos ryž­tą ne­bū­ti So­vie­tų Są­jun­gos da­li­mi, ir iš es­mės anks­ty­vai skel­bė at­ski­rai nuo pe­rest­roi­kos So­vie­tų Są­jun­gos tik­rą pa­bai­gą Bal­ti­jos erd­vė­je. Pa­žy­mi, jog Bal­ti­jos ke­lio da­ly­vių gau­sa bu­vo vie­nas iš fak­to­rių, ku­rie ap­sau­go­jo nuo rep­re­si­nių prie­mo­nių pa­nau­do­ji­mo, ban­dant iš­sau­go­ti by­ran­čią So­vie­tų Są­jun­gą. Tie ke­li mi­li­jo­nai žmo­nių ap­sau­go­jo bū­si­mą Ko­vo 11 die­ną. Ap­sau­go­jo Ko­vo 11 die­ną, nes KGB ir ki­tos struk­tū­ros pa­ma­tė, kad krau­jo bus iki ke­lių, ma­ty­da­mi tuos mi­li­jo­nus žmo­nių. Tai ne­bu­vo vien tik di­si­den­tai, apie ku­riuos čia gar­bin­gai šne­kė­jo A. Ažu­ba­lis, po­nas A. Gu­mu­liaus­kas ir ger­bia­mas Sta­sys. Čia bu­vo pa­reiš­ki­mas, kad tie žmo­nės, kaip ir 1918 me­tų sa­va­no­riai, pa­si­ruo­šę žū­ti už Bal­ti­jos ša­lių lais­vę.

At­krei­piu dė­me­sį į tai, kad Bal­ti­jos ke­lias su­tei­kė ga­lu­ti­nį im­pul­są So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mui ir de­mo­kra­tiniams na­cio­na­li­niams ju­dė­ji­mams ša­lia Len­ki­jos „So­li­da­ru­mo“ ir Ber­ly­no sie­nos žlu­gi­mo. Bal­ti­jos ke­lias ta­po es­mi­niu XX am­žiaus įvy­kiu.

At­krei­pia­me dė­me­sį į 2008 m. rug­sė­jo 23 d. pa­reiš­ki­mą, ku­ris pa­skel­bė Eu­ro­pos die­ną, Eu­ro­pos sta­li­niz­mo ir na­ciz­mo au­kų at­mi­ni­mo die­ną. Aš no­rė­čiau pri­min­ti čia esan­tiems Sei­mo na­riams, kiek kai­na­vo mums vi­siems jė­gų Eu­ro­pos erd­vė­je pa­siek­ti ben­dros at­mi­ni­mo die­nos. Tai bu­vo me­tų me­tai ko­vos, kol mes pa­sie­kė­me, kad rug­pjū­čio 23 die­na tap­tų Eu­ro­pos die­na.

Re­ko­men­duo­ja, kad gi­nant Bal­ti­jos ša­lių lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę NATO to­liau stip­rin­tų efek­ty­vias ir sa­va­lai­kes gy­ny­bos prie­mo­nes re­gio­ne ir kuo grei­čiau įgy­ven­din­tų efek­ty­vaus ap­gi­na­mu­mo pla­nus. Ir da­bar, bū­da­mi dė­kin­gi Vo­kie­ti­jos, Bri­ta­ni­jos, Ka­na­dos ir ki­toms ša­lims, da­ly­vau­jan­čioms šiuo me­tu Bal­ti­jos ša­lių gy­ny­bo­je, pa­pil­do­mai pa­gei­dau­ja di­dė­jan­čio Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų da­ly­va­vi­mo Bal­ti­jos ša­lių gy­ny­bo­je.

Siū­lo­ma ki­toms NATO ša­lims pa­sek­ti Bal­ti­jos ša­lių, Len­ki­jos ir ki­tų NATO na­rių pa­vyz­džiu ir kuo grei­čiau skir­ti 2 % ir dau­giau BVP gy­ny­bai. Ši­tie da­ly­kai, ku­riuos mes čia mi­ni­me, yra iš es­mės kaip es­ta­fe­tė, pe­ri­ma­ma po 30 me­tų iš tų, ku­rie bu­vo Bal­ti­jos ke­ly­je. Ši­tie kon­kre­tūs pa­siū­ly­mai dėl da­bar­ti­nio mū­sų ap­gi­na­mu­mo di­di­ni­mo yra su­si­ję su ga­lu­ti­niu Bal­ti­jos ke­lio ide­a­lų įgy­ven­di­ni­mu.

O aš pri­va­čiai no­rė­čiau pa­dė­ko­ti tiems, ku­rie jau Bal­ti­jos ke­lio me­tu Ame­ri­ko­je bu­vo kar­tu su mu­mis. Tai S. Lo­zo­rai­tis, Vals­ty­bės de­par­ta­men­to Bal­ti­jos po­sky­rio va­do­vas Dž. Ze­ruo­lis, vė­liau P. Gob­las, (…), o Len­ki­jo­je, „So­li­da­ru­me“ – M. Ju­re­kas, A. Mich­ni­kas, B. Ge­re­me­kas. Ir, ži­no­ma, vi­siems ki­tiems di­si­den­tams.

Mes tu­ri­me at­si­min­ti, ka­da ru­sų de­mok­ra­tai mums pa­sa­kė, kai de­rė­jo­mės vė­liau dėl mū­sų ne­pri­klau­so­my­bės po Ko­vo 11-osios su ru­sų de­mok­ra­tų gru­pe, na, ban­dy­ki­me su­kur­ti de­mo­kra­tiją kar­tu, mes pa­sa­kė­me: bi­čiu­liai, ko­le­gos, ma­to­me jū­sų pa­ra­mą, bet mes gal at­ski­rai pa­ban­dy­si­me. Su­kū­rė­me de­mo­kra­tines vals­ty­bes, kur kiek­vie­no iš jū­sų skir­tin­ga nuo­mo­nė yra ger­bia­ma. Tai ir bu­vo Bal­ti­jos ke­lio reikš­mė – de­mo­kra­tijos at­kū­ri­mas, taip, kaip ir 1918–1920 me­tais Lie­tu­vos at­kū­ri­mo reikš­mė bu­vo de­mo­kra­tija ir kiek­vie­no skir­tin­gos nuo­mo­nės ger­bi­mas. Šian­dien siū­lau jums šį pa­reiš­ki­mą, jei­gu ga­li­ma, pri­im­ti to­liau dis­ku­tuo­ti ir rug­sė­jo 10 die­ną, ka­dan­gi ki­taip tech­niš­kai ne­įma­no­ma įterp­ti, rug­sė­jo 10 die­ną pri­im­ti jį kaip re­zo­liu­ci­ją. Jei­gu dar tu­rė­si­te pa­sta­bų, ži­no­ma, iš po­no A. Gu­mu­liaus­ko ir­gi lauk­čiau. La­bai jums ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me ger­bia­mam sig­na­ta­rui Sei­mo na­riui. Jis jau 25 me­tai, tu­ri di­džiu­lę pa­tir­tį ir iš­sa­kė pa­čius svar­biau­sius ak­cen­tus. Iš tie­sų ne­ga­lė­jo­me įtrauk­ti pa­pil­do­mai į ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bo­tvarkę. Jūs ži­no­te ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mos tvir­ti­ni­mą ir su­da­ry­mą. Ti­kiu, kad tai yra ne tik E. Zin­ge­rio ir gru­pės Sei­mo na­rių, ku­rie pa­si­ra­šė, po­zi­ci­ja, nuo­mo­nė, kad tai yra, ger­bia­mie­ji, vi­so mū­sų Sei­mo nuo­mo­nė dėl Bal­ti­jos ke­lio reikš­mės. O mi­nė­tą jū­sų ir gru­pės Sei­mo na­rių re­zo­liu­ci­ją, ger­bia­mas Ema­nu­e­li, tik­rai kaip do­ku­men­tą įtei­sin­si­me ru­dens se­si­jos pra­džio­je. Dė­ko­ju.

Kvie­čiu ant­rą­jį pa­reiš­kė­ją. Sei­mo na­rio A. Gu­mu­liaus­ko pa­reiš­ki­mas. Pra­šo­me iš tri­bū­nos. Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai sa­ko­mi iš šios tri­bū­nos. (Bal­sai sa­lė­je)

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). La­bai ačiū. Man čia per daug gar­bės, aš no­rė­jau iš vie­tos. Svei­ki­nu Ema­nu­e­lį su to­kia ini­cia­ty­va ir, ma­nau, iš­reik­šiu vi­sų Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos na­rių nuo­mo­nę, kad iš tik­rų­jų ru­dens se­si­jo­je mes šį pa­reiš­ki­mą pri­im­si­me at­ski­ra re­zo­liu­ci­ja. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, dau­giau no­rin­čių sa­ky­ti pa­reiš­ki­mus nė­ra. Nuo­šir­džiai dė­ko­ju už šios sa­vai­tės mū­sų dar­bą. Pa­da­rė­me at­sa­kin­gus, svar­bius spren­di­mus, ku­rie tik­rai bu­vo rei­ka­lin­gi. Ne­ei­li­nė se­si­ja bu­vo svar­bi ir ją rei­kė­jo su­šauk­ti. Leis­ki­te pa­kvies­ti jus už­si­re­gist­ruo­ti. Už­si­re­gist­ruo­si­me, ta­da pa­si­ruo­ši­me ir su­gie­do­si­me him­ną.

Už­si­re­gist­ra­vo 79 Sei­mo na­riai.

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

Dė­ko­ja­me. Te­gul žy­di vie­ny­bė ir Bal­ti­jos ke­ly­je. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.