AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO
138 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) paskatino poreikis Lietuvos piliečiams užtikrinti didesnes galimybes derinti darbo įsipareigojimus su šeiminiais poreikiais, akcentuojant šeimos laiką kartu ir tėvų dėmesį ne tik mažametėms jų atžaloms, bet ir paaugliams.
Šiuo metu Darbo kodekse yra numatytos šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo priemonės, kurios yra papildomos poilsio dienos, t. y. vadinamieji „mamadieniai“ arba „tėvadieniai“. Teisė į tokias dienas suteikiama visiems dirbantiems tėvams, auginantiems vieną vaiką iki 12 m. Tokiu atveju, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. arba du vaikus iki 12 m., suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 m. arba auginantiems du vaikus iki 12 m., kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
Šiuo Įstatymo projektu teigiama, kad dabar Lietuvoje suteikiamos papildomos poilsio dienos tėvams nėra užtektina priemonė, skatinanti didesnį bendravimą su vaikais, nes tėvų dėmesys svarbus ne tik mažamečiams iki 12 m., bet ir paauglystę išgyvenančioms atžaloms. Būtent paauglystė yra tas metas, kai vaikai išgyvena daug fenomenalių pokyčių, kurie sukelia stresą ir neužtikrintumo jausmą.[1] Šiuo laikotarpiu tėvams yra itin svarbu išlaikyti artimą ryšį ir skirti kokybišką dėmesį: mokslininkų teigimu, tokiu laikotarpiu itin svarbi jaunuolio tėvų parama ir laikas kartu.[2] Tyrimai įrodo, kad paaugliai, kurie yra užtikrinti, kad iš tėvų sulauks pakankamai dėmesio ir paramos, rečiau bendrauja su bendraamžiais, linkusiais į žalingus įpročius; tėvų parama ir stebėjimas bendrai sumažina narkotikų vartojimo tikimybę, daro įtaką paauglio pasirinkimams, mažina žalingų įpročių tikimybę. Šiuos teiginius patvirtina Islandijoje (o vėliau taikytas ir kitose valstybėse) itin pasiteisinusio jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos modelis, akcentuojantis, jog būtent paauglių laiko leidimas su šeima yra vienas pagrindinių faktorių, užtikrintai mažinančių tikimybę pabandyti ir vartoti narkotines medžiagas ar įgyti kitus žalingus įpročius.[3]
Siūlomu Įstatymo projektu siekiama skatinti skirti daugiau dėmesio ir laiko vyresniems vaikams, kuriems tai yra itin svarbu dėl vykstančių kardinalių fizinių pokyčių, veikiančių ir jų psichologinę būseną. Tikimasi, kad suteiktos sąlygos padės gilinti ir išlaikyti šeimos ryšį, stiprins vienas kito pasitikėjimą, padės paaugliams išgyventi brendimo pokyčius ir veiks prevenciškai.
Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – praplėsti esamą teisinį reguliavimą sudarant geresnes sąlygas tėvams derinti šeimos poreikius su darbo įsipareigojimais, taip stiprinant šeimos ryšį, kad tėvai galėtų skirti kokybiškesnį ir didesnį kiekį laiko ne tik mažametėms atžaloms, bet ir paaugliams, tuo pačiu diegiant prevenciją paauglių žalingų įpročių kontekste.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Seimo narė Morgana Danielė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu pagal galiojančio Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalį, darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius) suteikiama darbuotojams auginantiems vieną vaiką iki 16 metų; viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę) suteikiama darbuotojams auginantiems du vaikus iki šešiolikos metų; dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę) suteikiamos darbuotojams auginantiems tris ir daugiau vaikų iki šešiolikos metų arba auginantiems du vaikus iki šešiolikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs.
Praplėstos jau dabar galiojančios nuostatos taikymo galimybės padės užtikrinti geresnį tėvų ryšį ne tik su vaikais, bet ir su paaugliais, taip pat palengvinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą. Remiantis islandišku žalingų įpročių prevencijos modeliu artimesnis šeimos ryšis padeda sumažinti paauglių žalingų įpročių tikimybę.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Verslo sąlygoms ir plėtrai siūlomi pakeitimai neturi neigiamos įtakos. Sudarant galimybes darbuotojams lengviau derinti šeimos įsipareigojimus su darbu darbuotojams yra sukuriamos palankesnės sąlygos, kurios gerina jų emocinę būseną, mažina stresą, kelia našumą ir/ar motyvaciją.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės.
13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas
Patvirtinus Įstatymo projektą, papildomų lėšų poreikio nenumatoma.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Papildoma poilsio diena“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.