LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
žMOGAUS TEISIŲ kOMITETO
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SĄJUNGOS
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1694
2022-06-08 Nr. 112-P-21
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.
Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė ir patarėja Milda Masteikienė,
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atstovai Vytautas Budnikas ir prof. Saulius Arlauskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1.1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka“, projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Civilinė sąjunga sukelia šiame įstatyme nurodytas teisines pasekmes nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento“, projekto 8 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašyti duomenys dėl civilinės sąjungos įregistravimo“. Tokios pacituotų nuostatų formuluotės leidžia manyti, kad civilinės sąjungos pradžia ir su tuo susijusių teisinių pasekmių atsiradimas įstatymo projekte imperatyviai siejami su civilinės sąjungos įregistravimo momentu. Tačiau įstatymo projekte niekur nesiūloma nustatyti, kokia institucija ir kokiu būdu, kokiu pagrindu, kokiame registre, turėtų ir galėtų įregistruoti civilinę sąjungą. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.18 straipsnio 9 punkte nurodoma, jog partnerystė yra vienas iš valstybės privalomai registruojamų civilinės būklės aktų. Be to, CK 2.19 straipsnyje nurodoma, kad „Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.“ Taip pat pažymime, kad projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projekte sąvoka „partnerystė“ nenaudojama siekiant išvengti jos painiojimo su jungtinės veiklos teisiniu reguliavimu[1]. Vertinant šias aplinkybes teigtina, kad projektu siūloma nustatyti partnerystės registravimą, ją įvardinant civiline sąjunga. Todėl vertintina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir CK nuostatomis, projekte turi būti nurodoma civilinės sąjungos registravimo tvarka ir institucija, registras, registruojantis civilinę sąjungą. Manytina, kad projekte turėtų būti kalbama ne tik apie duomenų apie civilinės sąjungos įrašymą į tam tikrą registrą, o apie konkrečią ir aiškią civilinės sąjungos įregistravimo procedūrą. Todėl turėtų būti pildomas arba teikiamas įstatymo projektas ar teikiami papildomi Gyventojų registro įstatymo pakeitimai, kad civilinės sąjungos registravimo procesas būtų aiškus ir išsamus bei turėtų aiškų įstatyminį teisinį pagrindą. |
Pritarti |
Įvertinus TD pastabą ir pritarus Seimo nario pateiktiems pasiūlymams, tikslintinas įstatymo projekto 5 straipsnis „Civilinės sąjungos registravimas, įsigaliojimas ir apskaita“, įstatymo projektą taip pat paildant (nauju) 13 straipsniu „Civilinės sąjungos pabaigos fakto registravimas“.
Atitinkamai tikslintini ir Civilinės sąjungos įstatymo (toliau – CSĮ) projekto 8 bei 9 straipsniai. |
|
1.2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
4 |
3 |
|
2. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įregistravę civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti civilinės sąjungos pasibaigimo pagrindus. Pagal projekto 9 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų nuostatas civilinė sąjunga gali pasibaigti ne tik ją nutraukus bendru partnerių sutikimu arba teismo sprendimu, esant vieno iš partnerių vienašališkam prašymui, bet ir tais atvejais, kai partneris miršta ar įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris pripažįstamas nežinia kur esančiu. Pažymėtina, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, asmens įregistruotai civilinei sąjungai pasibaigus vieno iš partnerių mirtimi ar vieną iš partnerių pripažinus nežinia kur esančiu, kitas partneris negalėtų įregistruoti naujos civilinės sąjungos su kitu asmeniu arba sudaryti santuokos. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų papildyti taip, kad asmuo galėtų sudaryti partnerystę su kitu asmeniu arba sudaryti santuoką ir tuo atveju, kai jo įregistruota civilinė sąjunga pasibaigtų projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.
|
Pritarti |
Pažymėtina, kad įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinės sąjungos pabaigos pagrindai. Pagal 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą, civilinė sąjunga pasibaigia, „kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu“. Kitais žodžiais tariant, parnerio mirtis arba teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu, yra pagrindas laikyti partnerystę pasibaigusia.
Pažymėtina, kad pritarus Seimo nario pasiūlymams ir papildžius įstatymo projektą nauju 13 straipsniu „Civilinės sąjungos pabaigos fakto registravimas“, civilinės sąjungos pabaigos faktas būtų registruojamas ir vienam iš partnerių mirus arba įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu. |
|
1.3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
4 |
4 |
|
3. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma reglamentuoti, kad asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali įregistruoti civilinės sąjungos. Manytina, kad projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis atvejus, kai asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje procesas jau yra pradėtas, tačiau dar nėra priimtas teismo sprendimas tuo klausimu, pvz., kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.15 straipsnio 3 dalyje.
|
Pritarti |
Siūlytina papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš civilinę sąjungą siekiančių įregistruoti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje, civilinės sąjungos įregistravimas turi būti atidėtas iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.“ |
|
1.4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
7 |
1 |
|
4. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti.“ Pastebėtina, kad pagal CK 2.137 straipsnį, bet kuris asmuo gali įgalioti kitą asmenį atstovauti jam nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Todėl manytume, kad ši siūloma norma yra perteklinė. Jeigu siekiama nustatyti kitokį įgaliojimą, nei CK antrojoje knygoje, tai norma tobulintina.
|
Nepritarti |
CSĮ 7 straipsnio 1 dalis yra specialioji nuostata CK 2.137 straipsnio kontekste. Analogiška CSĮ 7 straipsnio 1 daliai nuostata yra įtvirtinta CK trečiosios knygos LR CK 3.32 straipsnyje ir yra taikoma atstovavimui santuokos kontekste. |
|
1.5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
7 |
2 |
|
5. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog teismo nutartis leidžianti partneriui atlikti konkretų veiksmą, kai jis negali gauti kito partnerio sutikimo, siunčiama Notarų rūmams, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokiu tikslu tai turi būti daroma. Be to, siekiant aiškumo, siūlytume analizuojamos straipsnio dalies ketvirtą ir penktą sakinius dėstyti atskira straipsnio dalimi, nes jų reguliavimo dalykas kitas nei kitų šios dalies sakinių.
|
Pritarti iš dalies |
Analogiška CSĮ 7 straipsnio 2 daliai nuostata yra įtvirtinta CK trečiosios knygos 3.32 straipsnio 2 dalyje.
Pagal LR notariato įstatymo 46 straipsnį, „<….> Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei Civilinio kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas. Sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir tas daiktas priskirtas šeimos turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai yra teismo leidimas.“
Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalis: „1. Turtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, partneriai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Pareziumuojama, kad vienam partneriui sudarant sandorį yra gautas kito partnerio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito partnerio sutikimas. 2. Partneris be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisių į turtą, nurodytą šio įstatymo 15 straipsnyje.“
Įstatymo projekto 15 straipsnis „Partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga“ nustato identiškas taisykles, kurios nustatytos CK 3.84-3.86 straipsniuose, reglamentuojančiose šeimos turto teisinį režimą.
Atitinkamai, nors partnerių turtas nėra jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas, o yra bendrąja jungtine nuosavybe valdomas turtas, jam turėtų galioti tokios pačios taisyklės, kurios yra įtvirtintos LR notariato įstatymo 46 straipsnyje ir šiuo metu yra taikomos tik sutuoktinių jungtinės veiklos teisiniam režimui bei turtui, kuris yra priskiriamas prie šeimos turto kategorijos (CK 3.84-3.86 straipsniai; įstatymo projekto 14 ir 15 straipsniai).
Pritarti TD pasiūlymui analizuojamos straipsnio dalies ketvirtą ir penktą sakinius dėstyti atskira straipsnio dalimi. |
|
1.6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
8 |
2 |
|
6. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 5 straipsniu, civilinė sąjunga teisines pasekmes sukelia tik nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento. Be to, projekto 3 straipsnyje yra nustatoma, kad civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykiu. Taigi tiek iš projekto 3 straipsniu, tiek ir 5 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad būtinos civilinės sąjungos sąlygos yra: 1) aiškiai išreikšta asmenų valia sudaryti civilinę sąjungą; 2) civilinės sąjungos įregistravimas teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad tik esant abiem aplinkybėms kartu – asmenų valiai ir civilinės sąjungos registracijai - asmenys gali būti laikomi tinkamai deklaravę savo valią kurti civiline sąjunga grindžiamus teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, iš projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma teismo sprendimu faktinį bendrą asmenų gyvenimą, nesant jų aiškiai išreikštos valios kurti civiline sąjunga grindžiamus teisinius santykius, prilyginti įregistruotai civilinei sąjungai. Atkreiptinas dėmesys, kad be registruotinų asmenų gyvenimo kartu formų – santuokos, projektu siūlomos civilinės sąjungos – egzistuoja ir faktinio bendro gyvenimo kartu forma, kai kartu gyvenantys asmenys (ar vienas iš jų) nepageidauja viešai deklaruoti gyvenimo kartu, siekio kurti ar plėtoti tarpusavio santykius ir prisiimti iš to išplaukiančių teisių ir įsipareigojimų vienas kitam. Pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu asmuo, nuo pat bendro gyvenimo pradžios neturėjęs tikslo sudaryti civilinės sąjungos, gali būti prieš savo valią teismo sprendimu pripažintas partneriu tik todėl, kad su kitu asmeniu tam tikrą laiką turėjo glaudžius asmeninius santykius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siūloma teisės norma, kiek tai susiję su civilinės sąjungos buvimo fakto nustatymu prieš asmens valią, galėtų būti laikoma ribojančia asmens teisę į privatų gyvenimą, todėl reikėtų įvertinti, ar tokia nuostata yra būtina demokratinėje visuomenėje ir ar ji proporcinga siekiamam tikslui, t. y. ar šio tikslo negalima pasiekti kitu, mažiau asmens teisę ribojančiu būdu. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 2 dalyje pateikiama mutatis mutandis nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 - 448 straipsnių nuostatas nėra tiksli. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl „santuokos sudarymo ar nutraukimo fakto nustatymo”, t. y. remdamasis objektyviais duomenimis, liudytojų parodymais ir pan. nustato buvus santuokos įregistravimo ar nutraukimo faktą, o ne prilygina asmenų bendrą gyvenimą santuokai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Taigi vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo praktika, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nėra numatyta galimybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl faktinių civilinės sąjungos santykių buvimo. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu gali būti nustatomas civilinės būklės aktų buvimo faktas (civilinės sąjungos pagal bendrą abiejų asmenų notarine tvarka patvirtintą pareiškimą įregistravimo buvimo faktas), bet ne civilinės būklės faktas (ne faktiniai civilinės sąjungos santykiai). Trečia, vadovaujantis projekto aiškinamojo rašto nuostatomis, projekto 8 straipsnio 2 dalimi siekiama „apsaugoti faktinėje civilinėje sąjungoje esančių asmenų santykius bei sudaryti galimybę faktiniams partneriams ginti savo teises, kildinamas iš faktinės civilinės sąjungos“. Manytina, kad šiems projekto aiškinamojo rašto keliamiems tikslams pasiekti pakanka ir šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, įgalinančio „faktinius partnerius“ efektyviai ginti savo teises ir pažeistus interesus. Pastebėtina, kad nors ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo galėtų būti vienas svarbiausių ir aktualiausių priežasčių, dėl ko „faktinis partneris“ norėtų kreiptis į teismą projekto 8 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, tačiau ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad kilus aukščiau minėtam „faktinių partnerių“ ginčui dėl nuosavybės teisės pripažinimo, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl faktinės civilinės sąjungos (gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo) galėtų būti įrodinėjimo dalyku kitoje civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės pripažinimo į tam tikrą turtą, todėl vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, minėtas „faktinės civilinės sąjungos“ faktas negalėtų būti nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingos teisenos tvarka. Taigi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010)). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Pastebėtina ir tai, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių (pavyzdžiui „faktinis partneris“ siektų nustatyti juridinį faktą apie „faktinę civilinę sąjungą“ kaip tokią, kartu nereikalaudamas jokių kitų turtinių teisių gynybos), teismas ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Ketvirta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai turėtų būti svarstomas ir asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, nes teismo sprendimu bendrą asmenų gyvenimą būtų galima prilyginti tik vienai iš registruotinų (aiškios asmens valios reikalaujančių) gyvenimo kartu formų – civilinei sąjungai, tuo tarpu asmenų gyvenimą kartu prilyginti faktinei santuokai galimybės teisės aktuose numatyta nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina atsisakyti nuostatos dėl civilinės sąjungos įregistravimo remiantis teismo sprendimu. |
Spręsti pagrindiniame komitete |
Pažymėtina, kad galimybė įregistruoti civilinę sąjungą remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu, yra skirta apsaugoti labiau pažeidžiamą partnerį, kai gyvenama ilgalaikiuose santykiuose jų niekaip teisiškai neįregistravus, o, tokiems santykiams nutrūkus, netenkama bet kokių garantijų į bendrai užgyventą turtą.
Civilinės sąjungos registracijos teismo sprendimu galimybė turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra ginčas/turto dalybos ir partneris nepripažįsta, kad tarp šalių buvo užsimezgę faktiniai civilinės sąjungos santykiai.
Tokiu atveju, vienas iš partnerių kreiptųsi į teismą, kad būtų nustatytas civilinės sąjungos faktas.
Teismo pareiga pagal pateiktus duomenis išsiaiškinti, ar tarp partnerių iš esmės buvo civilinės sąjungos santykių turinys ir nuo kada galima traktuoti, kada tas santykių turinys, kurį būtų galima prilyginti civilinės sąjungos teisiniams santykiams, atsirado.
Pažymėtina, kad asmenys gali būti partneriai ir neregistravę civilinės sąjungos, tačiau tokie partneriai negalės pasinaudoti įstatymo suteikiama apsauga. Įstatymo sukeliamos teisinės pasekmės atsiranda tik įregistravus civilinę sąjungą.
|
|
1.7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
9 |
1 |
1 |
7. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatoma, kad civilinė sąjunga pasibaigia „partneriams sudarius santuoką“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos „su kitu asmeniu“. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar sąvoka „kitas asmuo“ apima civilinės sąjungos partnerį, ar ne. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. |
Pritarti |
Pritariant ir Seimo nario V. Mitalo pasiūlymui Nr. 4, Komitetas siūlo patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka;“ |
|
1.8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
9 |
5 |
|
8. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog notaras elektroninių ryšių priemonėmis pateikia duomenis apie civilinės sąjungos pabaigą Gyventojų registrui. Pastebėtina, kad kituose straipsniuose nėra nurodomas duomenų perdavimo Gyventojų registrui būdas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekte nuosekliai visuose straipsniuose arba nurodyti, arba nenurodyti duomenų perdavimo būdo. Be to, analizuojamos dalies nuostatos tikslintinos, nustatant terminą, per kurį teismas turi pateikti duomenis apie teismo sprendimu nutrauktą civilinę sąjungą. Taip pat svarstytina galimybė sujungti analizuojamą straipsnio dalį su to paties straipsnio 8 dalies paskutiniu sakiniu ir nuostatas apie visų straipsnyje nurodytų duomenų perdavimą Gyventojų registrui išdėstyti paskutinėje straipsnio dalyje.
|
Pritarti |
Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo arba susitarimo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą patvirtinimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikia notaras arba, jeigu įregistruota civilinė sąjunga buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu – teismas. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga nutraukiama, įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis pateikia duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimą Vedybų sutarčių registrui.“
Pažymėtina, kad pritarus Seimo nario pasiūlymams, įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį siūloma laikyti naujai siūlomo 13 straipsnio 3 dalimi. |
|
1.9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
9 |
8 |
|
9. Projekto 9 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, jog į teismą su ieškiniu dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia turi teisę kreiptis partneris, partnerio globėjas, rūpintojas, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus civilinės sąjungos įregistravimas pažeidė. Pastebėtina, kad civilinė sąjunga gali būti pripažinta negaliojančia dėl įvairių priežasčių – dėl monogamijos principo pažeidimo, dėl draudimo sudaryti civilinę sąjungą su artimu giminaičiu pažeidimo, dėl amžiaus cenzo nesilaikymo, dėl civilinę sąjungą sudarančių asmenų laisvos valios nebuvimo ir kt. Svarstytina, ar asmenų teisė kreiptis į teismą neturėtų būti diferencijuota priklausomai nuo kreipimosi pagrindo, kaip tai nustatyta CK 3.38 straipsnyje, reguliuojančiame asmenų teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.44 straipsnyje nustatyti teisės pareikšti ieškinį išnykimo atvejai, pvz., vienas sutuoktinis miršta, prokuroras netenka teisės pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Siūlytina projektą papildyti nuostata, kas (ne)gali kreiptis į teismą dėl civilinės santuokos pripažinimo negaliojančia, vienam iš partnerių mirus. |
Pritarti |
Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pagal šio
straipsnio 7 dalį
Pažymėtina, kad pritarus Seimo nario pasiūlymams, tikslintina 9 straipsnio 8 dalies formuluotė, dalį šio straipsnio laikant naujai siūlomo 13 straipsnio 2 dalimi.
Siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnį papildyti 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,9. Kai vienas iš partnerių miršta, prokuroras netenka teisės pareikšti ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia.“
Pažymėtina, kad pritarus Seimo nario pasiūlymams, tikslintina 9 straipsnio dalių numeracija. |
|
1.10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
10 |
|
|
10. Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti: „Civilinės sąjungos pripažinimui negaliojančia mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.42 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai.“ Pastebėtina, kad CK 3.42 straipsnyje ieškinio senaties terminai diferencijuoti, atsižvelgiant į reikalavimo santuoką pripažinti negaliojančia pagrindą ir reikalavimą reiškiantį asmenį. Taigi gali būti neaišku, kaip taikyti CK 3.42 straipsnį civilinės santuokos pripažinimo negaliojančia atveju, nes santuokos ir civilinės sąjungos institutai turi skirtumų. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina ieškinio senaties terminus apibrėžti projekte.
|
Pritarti |
Siūlytina įstatymo projekto 10 straipsnį patikslinti ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Ieškinio senatis
1. Partneris, kuris įregistravo civilinę sąjungą neturėdamas aštuoniolikos metų, gali reikalauti pripažinti civilinę sąjunga negaliojančia per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. 2. Reikalauti pripažinti negaliojančia civilinę sąjungą, įregistruotą neišreiškus tikrosios valios, galima per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą civilinę sąjungą pripažinti negaliojančia, išnykimo arba paaiškėjimo dienos. 3. Reikalauti pripažinti fiktyvią civilinę sąjungą negaliojančia galima per vienerius metus nuo tokios civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. Civilinė sąjunga, įregistruota tik dėl akių, neturint tikslo sukurti civilinės sąjungos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš partnerių arba prokuroro ieškinį. Prokuroras ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti per penkerius metus nuo civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. 4. Reikalavimams pripažinti civilinę sąjungą negaliojančia kitais pagrindais ieškinio senatis netaikoma.“ |
|
1.11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
12 |
7 |
|
11. Projekto 12 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: „Byloms dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXV skyriaus normos.“ Svarstytina, ar ši nuostata nesukels teisės taikymo problemų, atsižvelgiant į tai, kad nurodyto skyriaus 539 straipsnyje yra teikiamos nuorodos į CK 3.51 ir 3.55 straipsniuose nurodytų sąlygų buvimą. Gali būti neaišku, ar ir civilinės sąjungos nutraukimo atveju turi būti laikomasi visų nurodytuose CK straipsniuose numatytų sąlygų (privalomas vienerių metų terminas nuo santuokos sudarymo, gyvenimas skyrium daugiau nei vienerius metus).
|
Pritarti |
Siūlytina pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Esant poreikiui, Civilinio proceso kodekse papildomai nustatytinos taisyklės, kaip nagrinėjamos civilinės sąjungos nutraukimo bylos, teikiant atitinkamą įstatymo projektą. |
|
1.12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
14 |
7 |
|
12. Iš projekto 14 straipsnio 7 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl partnerių tarpusavio santykiuose netaikomas CK 4.79 straipsnis, nustatantis pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe.
|
Nepritarti |
LR CK 4.79 straipsnis reglamentuoja bendraturčių (pvz., daugiabučio kaimynų) valdančių bendrą turtą pirmenybės teisę pirkti bendrą turtą. Tuo tarpu partneriai pagal civilinės sąjungos įstatymą disponuoja bendru turtu bendru sutarimu.
LR civilinės sąjungos įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtinta, jog:
„1. Turtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, partneriai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad vienam partneriui sudarant sandorį yra gautas kito partnerio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito partnerio sutikimas.“
Tuo tarpu LR CK 4.79 straipsnis leidžia vienam iš bendraturčių disponuoti bendru turtu ir vienasmeniškai nuspręsti parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje. |
|
1.13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
15 |
1 |
|
13. Iš projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl reglamentuojant partnerių bendram gyvenimui naudojamą turtą pateikiama mutatis mutandis nuoroda tik į CK 3.84 straipsnio 1-3 dalies nuostatas. Manytina, kad nuoroda turėtų būti teikiama ir į minėto straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šeimos turto faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.
|
Pritarti |
Siūlytina įstatymo projekto 15 straipsnį tikslinti ir jį išdėstyti taip: „1. Turtas pripažįstamas partnerių bendram
gyvenimui naudojamu turtu, mutatis mutandis taikant Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio |
|
1.14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
15 |
2 |
|
14. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto teisinis režimas ir šio režimo pabaiga nustatoma, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 – 3.86 straipsnių nuostatas.“ Pastebėtina, kad projekto 16 straipsnio 2 dalyje su atitinkamais pakeitimais atkartojamos CK 3.85 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio nuostatos. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, ar bendram gyvenimui naudojamam turtui būtų taikomos CK 3.85 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostatos „Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.“ Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 3.86 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių šeimos turto teisinis režimas pasibaigia, be kita ko, ir sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar gyvenimo skyrium institutas turėtų būti taikomas ir partneriams. |
Pritarti |
Siūlytina įstatymo projekto 15 straipsnį tikslinti ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga 1. Turtas pripažįstamas partnerių bendram
gyvenimui naudojamu turtu, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 3.84 straipsnio 2. Partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus civilinę sąjungą arba ją pripažinus negaliojančia. 3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyto turto teisinis režimas ir šio režimo pabaig
Siūlytina įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį tikslinti ir ją išdėstyti taip: „2. Partneris, kuriam bendram gyvenimui naudojama gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito partnerio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Partneris, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas. Jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, sandoriams dėl bendram gyvenimui naudojamos gyvenamosios patalpos sudaryti būtinas teismo leidimas.“ |
|
1.15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
18 |
2 |
|
15. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Sudarant partnerių turto balansą mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio nuostatos.“ Siūlytume projektą papildyti, nustatant, kad nurodytu atveju taikomos ir CK 3.119 nuostatos, reguliuojančios dalijamo bendro turto vertės nustatymą. |
Pritarti |
Siūlytina įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį tikslinti ir ją išdėstyti taip: „2. Teismo sprendimu dalijant turtą, kuris
yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, teismas pirmiausia nustato bendrąja
daline nuosavybe esantį partnerių turtą ir vieno ir kito partnerio asmeninį
turtą. Sudarant partnerių turto balansą ir nustatant turo vertę mutatis
mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 – 3.119
straipsni |
|
1.16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
19 |
|
|
16. Projekto 19 straipsnyje reglamentuojamas teisės naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa išlikimas tam partneriui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė. Atsižvelgiant į tai, kad teisės naudotis gyvenamąja patalpa suteikimas priklauso ir nuo bendrų nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, svarstytina, ar teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas neturėtų būti taikomas ne tik nuomojamai, bet ir nuosavybės teise kitam partneriui priklausančiai gyvenamajai patalpai, kaip tai numatyta CK 3.71 straipsnyje.
|
Nepritarti |
Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje
nurodoma, kad „Partneris, kuriam bendram gyvenimui naudojama gyvenamoji
patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito
partnerio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar
išnuomoti.“ |
|
1.17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23
|
20 |
2 |
|
17. Projekto 20 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Partnerio paveldėjimo teisei ir jos įgyvendinimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktoje knygoje įtvirtintos sutuoktiniams taikomos nuostatos.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostata, nustatančia, ar partnerių paveldėjimui taikomas bendrojo sutuoktinių testamento institutas, nes pagal CK 5.44 straipsnio 1 dalį, bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai.
|
Pritarti |
Siūlytina įstatymo projekto 20 straipsnio 2
dalį tikslinti ir ją išdėstyti taip: |
|
1.18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-23 |
24 |
|
|
18. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisės aktuose keičiantis sąvokoms (partnerystė – civilinė sąjunga) „būtinybės keisti visus susijusius galiojančius teisės aktus nėra, kadangi LR CSĮ projekte numatoma, kad kituose teisės aktuose vartojamos susijusios sąvokos, pavyzdžiui, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, taip pat atitinka LR CSĮ projekte įtvirtintą sąvoką „partneris““. Taigi minėtos sąvokos būtų keičiamos palaipsniui, keičiant konkretų teisės aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 24 straipsnis, reglamentuojantis siūlomo įstatymo taikymą, nustato tik sąvokų ir formuluočių, apimančių „partnerį“ atitiktį civilinės sąjungos partneriui. Tuo tarpu kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos „partnerystė“ į sąvoką „civilinė sąjunga“ keisti nesiūloma. Pastebėtina, kad projekto taikymo nuostatos yra teisinis pagrindas „partnerystės“ sąvokos keitimui į „civilinės sąjungos“ sąvoką, todėl projekto 24 straipsnio nuostatas būtina pildyti. Pastebėtina ir tai, kad kartu su projektu teikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, reg. Nr. XIVP-1695, kuriuo yra keičiamas CK, todėl manytina, kad minėtu projektu turėtų būti keičiami ir atitinkami CK straipsniai, pakeičiant „partnerystės“ sąvoką į „civilinės sąjungos sąvoką“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kai kuriuose įstatymuose lygiagrečiai vartojamos sugyventinio ir partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, sąvokos, pvz., Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas artimus asmenis apibrėžia kaip „deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.“ Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kartu su analizuojamu projektu turėtų būti pateikti ir svarstomi tokių įstatymų pakeitimo projektai. |
Nepritarti |
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galioja daugiau nei šešiasdešimt teisės aktų (įstatymų), kuriuose nustatytos teisės ir pareigos partneriams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad iki šiol nebuvo priimtas įstatymas, reglamentuojantis partnerystės (taip, kaip ji suprantama CK III knygos VI dalies XV skyriaus prasme) įregistravimo tvarką, teisės aktuose yra vartojamos skirtingos sąvokos ir formuluotės, skirtos partneriams apibūdinti. Įstatymo projekto 24 straipsniu siekiama užtikrinti, kad šiuose įstatymuose nustatytos teisės ir pareigos būtų taikomos ir civilinę sąjungą įregistravusiems asmenims.
Tai, ar „partnerystės“ sąvoką kiekvienu individualiu atveju turėtų būti keičiama į „civilinės sąjungos“ sąvoką, turėtų būti vertinama atskirai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad civilinės sąjungos teisinių santykių turinį yra siūloma reglamentuoti LR civilinės sąjungos įstatyme, o ne CK ar kitų teisės aktų (įstatymų) normose. Kita vertus, sutiktina, kad, siekiant teisinio aiškumo, priėmus Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymą, kiti teisės aktai ilgainiui turėtų būti peržiūrimi ir atnaujinami. |
|
2.1. |
Teisingumo ministerija |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
|
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
3.1. |
Tolerantiško jaunimo asociacija 2022-05-24 Nr. TJ-22/05/24-01 |
|
|
|
Tolerantiško jaunimo asociacija (toliau - TJA) džiaugiasi, kad Seime registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr. XIVP-1694 sulaukė didelio susidomėjimo tiek tarp politikų, tiek visuomenėje, kad pagaliau visų asmenų lygiateisiškumo temai skiriama daugiau dėmesio. Vis dėlto, susipažinusi su įstatymo projekto turiniu, TJA reiškia apgailestavimą dėl to, kad šis projektas greičiausiai yra prasčiausias per visą Lietuvos istoriją, o tokių projektų buvo registruoti jau 4, ir siūlo ieškoti būdų taisyti susidariusią padėtį. Įregistravus įvardintą įstatymo projektą š. m. gegužės 19 d. TJA organizavo viešą diskusiją siekdama įvertinti Seime registruoto projekto tikslus, laukiamą naudą bei galimas grėsmes. Diskusijos metu buvo pažymėta, kad nepaisant gerų pradinių ketinimų reglamentuoti partnerių teises nepaisant lyties, užregistruotas projektas, deja, savo tikslo nepasiekia. Pirmiausia buvo argumentuota, kad rengiant įstatymo projektą nebuvo įtrauktos bendruomenės, įskaitant LGBT+ bendruomenę, kurioms šis įstatymo projektas yra ypač svarbus ir kurių santykius vėliau galimai reglamentuos. Susidaro įspūdis, kad įstatymas kuriamas ne bendruomenėms ir jų poreikiams užtikrinti, o patiems politikams, kurie nesugeba vykdyti rinkiminių pažadų ir yra pasimetę, nežino, kaip populistiškai įtikti oponuojančioms elektorato grupėms. Tariamas rūpinimasis žmogaus teisėmis ir lygiateisiškumu kol kas tėra tik plevenama vėliava, kurios nepatvirtina darbai ir faktai. Antra, įstatymo projekte Civilinės sąjungos samprata yra taisytina pripažįstant, kad partnerių santykiai yra šeimos santykiai. Tai svarbu ne tik užtikrinant visų šeimų fundamentines žmogaus teises bei prigimtinį orumą, bet ir dėl to, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nustato šimtus įvairių teisių, galimybių ir garantijų, kurios taikomos tik šeimoms (šeimos nariams), tad jomis partneriai negalėtų naudotis pagal siūlomą reglamentavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-09-28 nutarime (byla Nr. 21/2008) konstatavo, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Trečia, diskusijoje dalyvavę asmenys išreiškė nusivylimą, kad įstatymo projektu užuot suteikus visoms šeimoms deramą teisinį pripažinimą ir apsaugą dalis šeimų yra tiesiog pažeminamos siūlant įstatymiškai įtvirtinti tiesiog dar vieną ekonominės veiklos formą. Šiuo metu siūloma, kad partnerių santykių registracija bus vykdoma notarų biuruose be jokio iškilmingumo, nesuteikiama partnerio pavardės keitimo galimybė, partnerių turtiniai santykiai reglamentuojami taip, kad jie sukuria daugiau ribojimų ir nepatogumų patiems partneriams, o santykiuose su trečiaisiais asmenimis vis tiek bus reikalinga atskirai forminti ir tvirtinti begalę įvairių įgaliojimų, nes partneriai neturės teisės vienas kitam atstovauti įstatymo pagrindu. Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė į Seimui dar praėjusių metų rugsėjį Žmogaus teisių organizacijų koalicijos išsiųstą kreipimąsi, kuriame išdėstyti konkretūs siūlymai tuomečiam Partnerystės įstatymui patobulinti. Koalicijos nuomone, įstatymas turėtų apsaugoti tiek turtinius, tiek neturtinius partnerių santykius; numatyti, kad partnerystėje gyvenantys asmenys kuria šeiminius santykius ir prisiima su šių santykių sukūrimu susijusias teises ir pareigas; numatyti, kad partnerių turtas, įgytas užregistravus partnerystę, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Ketvirta, kyla abejonių ir dėl to, ar toks įstatymas, kokį siūloma priimti, iš viso būtų aktualus ir reikalingas partnerių šeimoms, kurių Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių (tiek skirtingų lyčių, tiek vienos lyties). Nežinia, kokie bus notarų įkainiai už partnerystės įregistravimą, juo labiau, kad tokia partnerystė nesuteiks jokių šeimos teisių, tad neaišku, kam jos reikia iš viso. Tokia partnerystė bus susijusi su daugybe biurokratinių nepatogumų ir procedūrų, sudėtingu nutraukimu, o jos suteikiama nauda - artima nuliui. Penkta, įstatymo projekte nepakankamai atsižvelgiama į geriausių vaiko interesų prioritetą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, pvz.: ne vienodai traktuojami bendri partnerių vaikai ir vieno iš partnerių vaikai. Nors partneriai vienas kito vaikų atžvilgiu, pagal siūlomą projektą, neturėtų jokių teisių ir pareigų bei būtų laikomi svetimais žmonėmis (partneriai net negalėtų pasiimti vienas kito vaikų iš mokyklos), tačiau kažkodėl nutraukiant tokią partnerystę jau būtų atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Taigi apie vaikus mąstoma tik partnerystę nutraukiant, o pačioje partnerystėje apie vaikus nepagalvota. Manytina, kad tokiose partnerystėse atsidūrę vaikai bus diskriminuojami, bus pažeista ir jų teisė į šeimos ryšius. Šešta, kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, ar kitose Europos Sąjungos šalyse teisėtai sudarytos santuokos ir partnerystės (įskaitant ir tos pačios lyties) nebus nepagrįstai sumenkinamos prilyginant jas notarinėms sutartims ypač ribotoje apimtyje, kaip siūloma šiuo projektu.
Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, p r a š o m e Seimo narių:
l. pritarti įstatymo projekto pateikimui, tačiau atsižvelgti ir tinkamai įvertinti argumentus, kurie išdėstyti aukščiau, ir atitinkamai pataisyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą svarstymo eigoje; 2. įstatymo projektui nepritarti po svarstymo, jei įstatymo projektas nebus iš esmės patobulintas ir jei nebus aiškiai atliepti įstatymo laukiančių asmenų lūkesčiai, t. y. mažų mažiausiai turi būti pripažinta, kad partnerių santykiai yra šeimos santykiai. 3. po pateikimo į svarstymo eigą įtraukti Tolerantiško Jaunimo Asociaciją ir kitas žmogaus teisių ir bendruomenines organizacijas, kurios tiesiogiai dirba su asmenimis, laukiančiais partnerių santykius reglamentuojančio įstatymo. |
Spręsti pagrindiniame komitete |
|
|
3.2. |
Žmogaus teisių asociacija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Piliečių gynimo paramos fondas 2022-06-03
|
|
|
|
Įstatymas vadinamas „Civilinės sąjungos“ įstatymu. „Civilinė sąjunga“ yra prilygintina „santuokos“ institutui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str. nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Santuoka (vedybos) reiškia civilinės būklės formos atsiradimą, kuri gimsta dėl prigimtinio lyčių (vyro ir moters) skirtumo ir skirtingų lyčių susijungimo į vieną socialinį asmenį - šeimą. Žodžių junginys „civilinė sąjunga“ taip pat reiškia piliečių (dviejų asmenų) susijungimą, kuris traktuotinas, kaip civilinės būklės forma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis (4 dalis) aiškiai reglamentuoja, kad civilinės būklės formos yra fizinio asmens gimimas (arba mirtis, kaip civilinės būklės išnykimas), ir taip pat šeiminis statusas, atsirandantis santuokos keliu. Konstitucijos 38 str. 1 ir 2 dalys nustato, kad civilinė būklė „šeima“ gali kilti ir kitu prigimtiniu (biologiniu) pagrindu dėl išlikusių motinystės ar tėvystės ryšių pav. mirus motinai ar tėvui, ar dėl motinystės ir tėvystės ryšių dėl naujai ne santuokos keliu susiformavusio šeimos statuso, pav. vienišos motinos su savo vaikais. Tokių šeimos formų konstitucinis statusas aiškiai nepažeidžia prigimtinio (biologinio) civilinės būklės statuso reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 bei 38 straipsniai aiškiai nenumato civilinės būklės formos, kuri atsirastų dirbtiniu (ne prigimtiniu) keliu, t. y. dviem asmenims susitarimu (individualiu sprendimu) savo asmeninį emocinį ryšį ir sprendimą visą likusį laiką gyventi bendrai (kaip nedalomas socialinis vienetas) bei spręsti, kad toks bendras gyvenimas yra Konstitucijoje laiduota civilinės būklės forma.
Siūlymai: 1. Jei projekto autoriai neatsisako „civilinės sąjungos“ kaip specifinės civilinės būklės instituto (formos), tai tuomet kartu su šiuo projektu siūlome Seimui teikti Konstitucijos pataisas, kurios leistų šį projektą, kaip neprieštaraujantį Konstitucijai, svarstyti bei priimti Seimo statuto nustatyta tvarka. Reikėtų atlikti mažiausia 3 Konstitucijos pataisas. Pirma, Konstitucijos 18 str. suformuluoti pav. tokiu būdu – „Žmogaus pagrindines teises ir laisves nustato Konstitucija“. Konstitucijos 38 straipsnyje padaryti tokius papildymus“ - 3 dalis“ Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, o civilinė sąjunga (partnerystė) laisvu dviejų asmenų sutarimu. 4 dalis: Valstybė registruoja santuoką, civilinę sąjungą (partnerystę), gimimą ir mirtį. 2. Jei projekto autoriai neketina Seimui teikti aukščiau paminėtų Konstitucijos pataisų, tai idant sumanymas priimti „Civilinės sąjungos“ įstatymą nebūtų atmestas dėl jo prieštaravimo Konstitucijai, reikėtų keisti „civilinės sąjungos“ terminą į pav. „gyvenimo kartu terminą. Teikiamas projektas galėtų vadintis „Asmenų, gyvenančių kartu“ įstatymas. 3. Atsižvelgiant į įstatymo pavadinimo pakeitimą, siūlytume projekto kituose straipsniuose padaryti tokius pakeitimus: a) Įstatymo 1-24 straipsniuose sąvoką „civilinė sąjunga“ pakeisti į sąvoką „gyvenimas kartu“. b) 2 straipsnyje „monogamijos“ principą išbraukti, kadangi šis
graikiškas terminas reiškia skirtingų lyčių santuoką. Straipsnį suformuluoti
tokiu būdu: „Gyvenimo kartu c) „Gyvenimo kartu“ notarine tvarka registruotas institutas
nelaikytinas santuokos keliu susiformavusia šeima. Todėl įregistravimo
sąlygos privalo būti liberalesnės. Siūlome tokią 4 str. formuluotę: 4 straipsnis. Gyvenimo kartu d) Sudarę gyvenimo kartu susitarimą asmenys nėra sutuoktiniai, kurie priklauso vienas kitam (lojalūs) bei nesąlygiškai
privalo prisiimti atsakomybę už vienas kito išlaikymą. Gyvenimo kartu
partnerių teises ir pareigas sąlygoja jų įregistruoto susitarimo
gyventi kartu turinys. Gyvenimą kartu lemia abipusis pasitikėjimas
ir įsipareigojimas laikytis notarine tvarka patvirtinto susitarimo
gyventi kartu sąlygų. Tarp notarine tvarka patvirtinto susitarimo sąlygų gali
būti visi Civilinės sąjungos įstatymo projekte įtvirtinti institutai:
atstovavimas (7 str.); gyvenimo kartu pabaigos pagrindai (9 str.); gyvenimo
kartu susitarimo nutraukimas (12 str.); gyvenančių kartu turto režimas (13-20
str.); atstovavimas (22 str.); Todėl siūlytume iš įstatymo projekto 7; 9; 12;
13-20; 22 straipsnius išbraukti, kadangi šiuose straipsniuose nurodytos
sąlygos turės atsispindėti notarine tvarka registruoto susitarimo gyventi
kartu turinyje. Atsižvelgiant į paminėtą, siūlytume tokią 6 str. formuluotę: 6 straipsnis. Partnerių
pareigos vienas kitam 1. Partneriai privalo pasitikėti vienas
kitu ir rūpestingai vykdyti visas susitarimo gyventi kartu nuostatas.
Partnerių pareigų gyvenant kartu turinį bei apimtį nustato notarine tvarka
registruotas susitarimas gyventi kartu. |
Nepritarti |
Pritartina įstatymo projekto iniciatorių siekiui įstatymiškai įtvirtinti civilinę sąjungą, t. y. sureguliuoti ir teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių dviejų asmenų turtinius ir neturtinius teisinius bendro gyvenimo santykius.
Pažymėtina, jog pasiūlymais, kuriais siūloma civilinės sąjungos kontekste netaikyti monogamijos principo arba įtvirtinti draudimą įregistruoti civilinę sąjungą artimiesiems giminaičiams, yra paneigiamas ne tik paties siūlomo teisinio reguliavimo tikslas, bet ir kyla pagrįstų abejonių dėl pasiūlymo atitikties viešosios tvarkos normoms. Atkreiptinas dėmesys, jog neribojant civilinę sąjungą galinčių sudaryti asmenų skaičiaus, galėtų susidaryti paradoksalios situacijos, kai civilinę sąjungą sudariusi grupė asmenų (pvz., vienos įmonės darbuotojai ar nusikalstamos grupuotės nariai) užsitikrintų procesinę garantiją neliudyti vienas prieš kitą teisme, būtų atleidžiami nuo paveldėjimo mokesčių ir pan.
Susipažinus su pateiktais pasiūlymais, darytina išvada, kad pasiūlymo teikėjai apskritai nepritaria įstatymo leidėjo tikslui reglamentuoti tarpusavio asmeninius santykius kuriančių porų santykius.
Teikiamais pasiūlymais nėra siekiama tobulinti įstatymo projektą, siekiama iškraipyti jo esmę ir prasmę. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
5.1. |
Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07 |
5
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – ir TD) 2022-05-23 pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo (toliau – ir CSĮ) projekto Nr. XIVP-1694. Išvadoje nurodoma, kad „vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir CK nuostatomis, projekte turi būti nurodoma civilinės sąjungos registravimo tvarka ir institucija, registras, registruojantis civilinę sąjungą. <...> projekte turėtų būti kalbama ne tik apie duomenų apie civilinės sąjungos įrašymą į tam tikrą registrą, o apie konkrečią ir aiškią civilinės sąjungos įregistravimo procedūrą.“
Notarine tvarka patvirtintas bendras pareiškimas dėl civilinės sąjungos įregistravimo teoriškai galėtų būti registruojamas Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – ir GR), tačiau techniniu aspektu ši alternatyva yra pati sunkiausia. Tai ilgai užtruktų laiko prasme ir reikėtų nemažai papildomų biudžeto lėšų (nebūtų suspėta iki nurodyto projektų įsigaliojimo termino, t. y. 2023 m. sausio 1 d., o projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad papildomų biudžeto lėšų nereikės). Šiuo atveju reikėtų iš esmės plėsti ir Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos (toliau – ir MGVDIS) apimtį (šiuo metu per šią sistemą registruojami civilinės būklės aktai, sudarant civilinės būklės akto įrašą). Pagrindinė problema – GR technine prasme pritaikytas skirtingos lyties asmenims (skirtingų lyčių asmenų civilinės sąjungos atvejams registracija galėtų būti įgyvendinama paprastai, bet negalėtų būti realizuojama tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos atvejais – tam reikėtų esminių techninių pakeitimų). Be to, GR modernizavimo II etapas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšų, todėl naujų funkcionalumų įtraukimas šiuo metu yra negalimas. Projektas baigiamas 2023 m. balandžio mėn. ir 5 metus po šio termino nustatytas įsipareigojimas palaikyti sukurtus funkcionalumus, todėl jų palaikymas ir šalia kūrimas naujo sudėtingo funkcionalumo nebūtų racionalus sprendimas.
Technine prasme paprasčiausia alternatyva būtų siūlymas notarine tvarka patvirtintus bendrus pareiškimus dėl civilinės sąjungos įregistravimo registruoti Vedybų sutarčių registre (toliau – ir VSR). Notaras, patvirtinęs susitarimą, per 1 d. d. perduotų duomenis VSR (bendras pareiškimas dėl civilinės sąjungos šiuo atveju galėtų galioti nuo jo patvirtinimo momento, o VSR šis faktas būtų tik išviešinamas). Iš VSR duomenys būtų perduodami į GR, kuriame prie konkretaus asmens būtų įrašomas požymis apie šio asmens sudarytą civilinę sąjungą. Duomenų gavėjai, kuriems reikėtų patikrinti faktą apie civilinę sąjungą, galėtų gauti jungtinį GR ir VSR išrašą su išsamiais duomenimis. Beje, VRS jau iš anksčiau sukurtas funkcionalumas, kuris nenaudojamas ir kuris galėtų būti pritaikytas registruojant notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo. Šiai alternatyvai įgyvendinti reikėtų realizuoti VSR ir GR sąveiką ir tam reikėtų papildomų biudžeto lėšų. Tokį preliminarų lėšų poreikį turėtų pateikti Registrų centras (toliau – ir RC).
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 13 str. 2 d. nustatyta, kad „Norintys įregistruoti civilinę sąjungą asmenys arba civilinę sąjungą įregistravę partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato savo turtines teises ir pareigas civilinės sąjungos metu, taip pat civilinei sąjungai pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“ RC vertinimu, techninių kliūčių dėl dviejų skirtingų juridinių faktų (t. y. civilinės sąjungos ir sutarties dėl turtinių teisių ir pareigų) registravimo tame pačiame registre nėra.
Tuo atveju, kai asmuo buvo sudaręs santuoką ir jo sutuoktinis miršta arba sutuoktiniai išsiskiria, GR prie duomenų apie tokio asmens šeiminę padėtį yra nurodoma ,,našlys“ arba ,,išsiskyręs“. Šis faktas yra pagrindas gauti socialines išmokas. Manytina, kad tokiam asmeniui registravus civilinę sąjungą, toks asmuo neturėtų būtų laikomas nei „našliu“, nei „išsiskyrusiu“ ir neturėtų pretenduoti į atitinkamas socialines išmokas. Todėl tikslinga įstatymą papildyti nuostata, kad civilinę sąjungą registravęs asmuo negali būti laikomas nei „našliu“, nei „išsiskyrusiu asmeniu“.
Įvertinus TD pastabą, manytina, kad civilinės sąjungos registravimo tvarka ir institucija bei registras, kuriame registruojama civilinė sąjunga, t. y. pati civilinės sąjungos registravimo procedūra, turėtų būti aprašyta CSĮ projekte. Šiuo tikslu teikiamas pasiūlymas dėl CSĮ projekto 5 str. „Civilinės sąjungos registravimas, įsigaliojimas ir apskaita“ papildymo ir (naujo) 13 str. „Civilinės sąjungos pabaigos fakto registravimas“. Atitinkamai tikslintini ir CSĮ projekto 8 bei 9 str.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Civilinės sąjungos registravimas, įsigaliojimas ir apskaita“
2. Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Asmenys, siekiantys įregistruoti civilinę sąjungą, pateikia notarui bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame bendrame pareiškime civilinę sąjunga siekiantys įregistruoti asmenys turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos civilinės sąjungos įregistravimo sąlygos. 3. Civilinė sąjunga sukelia šiame įstatyme nurodytas teisines pasekmes
nuo 4. Civilinės
sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jei Vedybų
sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka yra įrašyti duomenys
dėl civilinės sąjungos įregistravimo. Šiuos duomenis
5. Civilinę sąjunga įregistravęs asmuo nėra laikomas našliu ar išsiskyrusiu asmeniu.” |
Pritarti
Pritarti
|
|
|
5.2. |
Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07 |
8 |
|
|
Argumentai: Tokie patys. Papildomai pažymėtina, kad civilinės sąjungos fakto panaudojimo prieš trečiuosius asmenis sąlygos nustatytos įstatymo projekto siūlomo keisti 5 str. 4 d.
Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnį jį išdėstyti taip: „
|
Pritarti |
|
|
5.3. |
Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07 |
|
|
|
Argumentai: Tokie patys.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „CIVILINĖS
SĄJUNGOS PABAIG |
Pritarti |
|
|
5.4. |
Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07 |
9 |
|
|
Argumentai: Tokie patys.
Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Civilinė sąjunga pasibaigia: 1) kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką; 2) kai partneriai nutraukia įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu; 3) kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą; 4) kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu. 2. Šio straipsnio
1 dalies 2 punkte nurodytu atveju įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos
faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai 3. Jeigu
įregistruota civilinė sąjunga nutraukiama teismo sprendimu patvirtinus
vienašališką partnerio prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą,
įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš
trečiuosius asmenis tik po to, kai 4. Civilinė sąjunga laikoma nutraukta ar pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo notarine tvarka patvirtinto abiejų partnerių prašymo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigaliojimo dienos. Notarine tvarka patvirtintas abiejų partnerių prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigalioja kitą darbo dieną nuo notarinio patvirtinimo dienos.
|
Pritarti iš dalies |
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą ir siekiant aiškumo, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatytus civilinės sąjungos pabaigos pagrindus.
Siūlome patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka;“ |
|
5.5. |
Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07 |
13 |
|
|
Argumentai: Tokie patys.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Civilinės sąjungos pabaigos fakto registravimas 1. Partneriams tarpusavyje sudarius santuoką arba vienam iš partnerių mirus, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys apie santuokos sudarymą ar partnerio mirtį perduodami Vedybų sutarčių registrui ir jų pagrindu įregistruojamas civilinės sąjungos pabaigos faktas. 2. Duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu, arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, Vedybų sutarčių registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis pateikia teismas. 3. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalis duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą Vedybų sutarčių registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo arba susitarimo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą patvirtinimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikia notaras arba, jeigu įregistruota civilinė sąjunga buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu – teismas. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga nutraukiama, įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis pateikia duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimą Vedybų sutarčių registrui. 4. Duomenys apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą įrašomi Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“ |
Pritarti |
|
|
5.6. |
Seimo narys Vytautas Mitalas 2022-06-07 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į pasiūlymą dėl įstatymo projekto papildymo nauju 13 straipsniu, reikėtų atitinkamai keisti kitų įstatymo projekto straipsnių numeraciją.
Pasiūlymas: 1. Įstatymo projekto straipsnius nuo 13 iki 24 atitinkamai laikyti straipsniais nuo 14 iki 25.
2. Pritarus pasiūlymui ir pakeitus įstatymo projekto straipsnių numeraciją, atitinkamai turėtų būti peržiūrimi visi įstatymo projekto straipsniai, kuriuose pateikiamos nuorodos į kitus įstatymo projekto straipsnius. |
Pritarti |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos civilinės sąjungos įstatymo projektui Nr. XIVP-1694 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario V. Mitalo ir Žmogaus teisių komiteto siūlymus, kuriems pritarė komitetas ir pritarti komiteto išvadoms.
6.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 |
4 |
5 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, siūlytina papildyti projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis atvejus, kai asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje procesas jau yra pradėtas, tačiau dar nėra priimtas teismo sprendimas tuo klausimu.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu paaiškėja, kad yra iškelta byla dėl vieno iš civilinę sąjungą siekiančių įregistruoti asmenų pripažinimo neveiksniu šioje srityje, civilinės sąjungos įregistravimas turi būti atidėtas iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.“
|
Pritarti |
|
|
2. |
Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 |
7 |
3, 4 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą ir siekiant aiškumo, siūlome Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies ketvirtą ir penktą sakinius dėstyti atskira straipsnio dalimi, nes jų reguliavimo dalykas kitas nei kitų šios dalies sakinių. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnį nauja 3 dalimi, o buvusią 3 dalį laikyti atitinkamai 4 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip:
,,7 straipsnis. Atstovavimas 1. Vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti. 2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito partnerio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto partnerio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas. Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito partnerio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka abiejų partnerių interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą. 3. Teismas, nustatęs, kad partneris veikia priešingai kito partnerio, bendrų nepilnamečių vaikų ar kito partnerio nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu – viešam registrui.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 |
9 |
1 |
1 |
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą ir Seimo nario V. Mitalo siūlymą, siekiant aiškumo, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatytus civilinės sąjungos pabaigos pagrindus. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka;“ |
Pritarti |
|
|
4. |
Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 |
10 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabą, dėl Įstatymo taikymo civilinės santuokos pripažinimo negaliojančia atveju, siūloma patikslinti Projekto 10 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Ieškinio senatis
1. Partneris, kuris įregistravo civilinę sąjungą neturėdamas aštuoniolikos metų, gali reikalauti pripažinti civilinę sąjunga negaliojančia per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. 2. Reikalauti pripažinti negaliojančia civilinę sąjungą, įregistruotą neišreiškus tikrosios valios, galima per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą civilinę sąjungą pripažinti negaliojančia, išnykimo arba paaiškėjimo dienos. 3. Reikalauti pripažinti fiktyvią civilinę sąjungą negaliojančia galima per vienerius metus nuo tokios civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. Civilinė sąjunga, įregistruota tik dėl akių, neturint tikslo sukurti civilinės sąjungos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš partnerių arba prokuroro ieškinį. Prokuroras ieškinį dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti per penkerius metus nuo civilinės sąjungos įregistravimo patvirtinimo notarine tvarka dienos. 4. Reikalavimams pripažinti civilinę sąjungą negaliojančia kitais pagrindais ieškinio senatis netaikoma.“ |
Pritarti |
|
|
5. |
Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 |
12 |
7 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabą, dėl Įstatymo taikymo civilinės santuokos nutraukimo atveju, siūloma pakeisti Projekto 12 straipsnio 7 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. |
Pritarti |
|
|
6. |
Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 |
15 (16) |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabą, kad reglamentuojant partnerių bendram gyvenimui naudojamą turtą turėtų būti pateikiama nuoroda ne tik į CK 3.84 straipsnio 1-3 dalies nuostatas, tačiau ir į minėto straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šeimos turto faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas, taip pat, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą siūlytina patikslinti Projekto 15 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga 1. Turtas
pripažįstamas partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu, mutatis
mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 2. Partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus civilinę sąjungą arba ją pripažinus negaliojančia. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto teisinis režimas ir šio režimo
pabaig |
Pritarti |
|
|
7. |
Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 |
16 (17) |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą, dėl CK 3.85 straipsnio 2 dalies taikymo, siūloma patikslinti Projekto16 straipsnio 2 dalį.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partneris, kuriam bendram gyvenimui naudojama gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito partnerio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Partneris, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas. Jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, sandoriams dėl bendram gyvenimui naudojamos gyvenamosios patalpos sudaryti būtinas teismo leidimas.“ |
Pritarti |
|
|
8. |
Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 |
18 (19) |
2 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabą, Siūlytume projektą papildyti, nuostatomis dėl dalijamo bendro turto vertės nustatymo.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismo
sprendimu dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė,
teismas pirmiausia nustato bendrąja daline nuosavybe esantį partnerių turtą
ir vieno ir kito partnerio asmeninį turtą. Sudarant partnerių turto balansą ir
nustatant turo vertę mutatis mutandis taikomos Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 3.118 – 3.119 straipsni |
Pritarti |
|
|
9. |
Žmogaus teisių komitetas 2022-06-08 |
20 (21) |
2 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17 pastabą, Siūlytume projektą papildyti, nuostatomis dėl bendrojo sutuoktinių testamento instituto taikymo partnerių paveldėjimui.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo
projekto 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
|
Pritarti |
|
7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 1.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Vytautas Bakas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821