PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ

RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-2715

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Leonard Talmont, Andrius Navickas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Inga Ališauskienė.

Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir vyr. finansininkė Daiva Ražukaitė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis ir vyr. patarėja Ramunė Germanienė, Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ir Strateginio valdymo departamento direktorius Artūras Dembskis, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas ir Policijos departamento vyr. patarėjas Romualdas Voišnis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-10-17

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas

Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
	Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2018-10-25				Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – Tarnyba) numatyti 408 tūkst. eurų asignavimai, nedidinant darbo užmokesčio fondo bei kitų valdymo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad numatytas maksimalus Tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto neleis užtikrinti: 1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos, garantuojant nepriklausomą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo stebėsenos, 2) Tarnybai įstatymu pavestos švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių įgyvendinimo ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje, 3) darbuotojų atlyginimų. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendaciją^{^[1]}, kontroliuoja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, įgyvendinimą. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas, 2016 m. balandžio mėn. apsvarstęs pirmąją Lietuvos ataskaitą dėl Konvencijos įgyvendinimo, pateikė baigiamąsias pastabas ir rekomendacijas dėl pirminės Lietuvos ataskaitos (toliau – komiteto rekomendacijos)^{^[2]}. Atsižvelgiant į komiteto rekomendacijų 67 ir 68 punktuose nurodytus pastebėjimus dėl netinkamo nacionalinio Konvencijos įgyvendinimo vykdant jos įgyvendinimo stebėseną, 2016 m. birželio 1 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-13 buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus^{^[3]}, kuriems 2017 m. rugsėjo 19 d. Seimo posėdyje po pateikimo buvo pritarta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 280 minėtų teisės aktų projektams pritarė. Planuojama, kad šių teisės aktų nuostatų įgyvendinimui 2019 m. Tarnybai papildomai reikės 120 tūkst. eurų. 2. 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2768, nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo išplėstos Lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) vykdomos funkcijos, įpareigojant Kontrolierių vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. Atkreiptinas dėmesys, kad išplėtus Kontrolieriaus funkcijas didesnis finansavimas Tarnybai iš valstybės biudžeto asignavimų nei 2017 m., nei 2018 m. nebuvo skirtas. Vis tik, kad prevencinė ir švietėjiška veikla bei lygių galimybių užtikrinimo sklaida būtų vykdoma, Tarnybai tenka savarankiškai inicijuoti paraiškų teikimą tarptautiniam finansavimui gauti. Tokiu būdu užsitikrindama reikalingą finansavimą Tarnyba susiduria su dvejopu iššūkiu: viena vertus, sunku prognozuoti projektų temas bei užtikrinti projektų metu pradėtų veiklų tęstinumą projektui pasibaigus (Tarnyba negali aktyviai veikti bei formuoti prioritetų, planuoti veiklų bei iš principo reguliuoti šio proceso); kita vertus, tarptautinis finansavimas dažniausiai yra paremtas kofinansavimo principu, kurio užtikrinimas paskutiniu metu tapo dideliu iššūkiu, kadangi lėšos reikalingam kofinansavimui tvirtinant valstybės biudžetą nėra skiriamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžiame poreikį užtikrinti Tarnybos 2019-2021 m. programos tikslo Nr. 01-01-01 „Užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą ir diskriminacijos prevenciją visuomenėje“ uždavinio Nr. 01-01-01-01 „Vykdyti švietėjišką ir prevencinę veiklą, informacijos sklaidą“ įgyvendinimui skirtų priemonių finansavimą iš valstybės biudžeto asignavimų. Siekiant įgyvendinti minėtą uždavinį, o taip pat užtikrinti Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio įgyvendinimą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms yra numatyta pareiga rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti ir Darbo kodekso 26 straipsnį, pagal kurį darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones, Tarnyba planuoja sukurti analitinį įrankį, kurio pagalba viešojo ir privataus sektoriaus organizacijos galėtų įvertinti lygių galimybių padėtį savo darbovietėje bei numatyti priemones situacijai stebėti, keisti, palaikyti arba pagerinti. Uždaviniui pasiekti taip pat planuojama rengti sąmoningumo didinimo kampanijas apie lygių galimybių užtikrinimo svarbą. Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje esantį duomenų žmogaus teisių srityje trūkumą planuojama atlikti 2 Lietuvos visuomenės reprezentatyvius tyrimus: 1) apie priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo paplitimą ir požiūrį į nuo priekabiavimo nukentėjusius asmenis; 2) visuomenės nuostatų ir požiūrio į vyresnius asmenis ir kitas diskriminacijos atžvilgiu pažeidžiamas visuomenės grupes tyrimą. Surinkti duomenys būtų naudojami sąmoningumo didinimo kampanijoms ir mokymų programoms rengti. Švietėjiškai ir prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti 2019 m. reikalinga 31 tūkst. eurų. Be to, šiai veiklai užtikrinti reikalinga stiprinti žmogiškuosius išteklius. Paminėtina, kad viena iš pozityviausių Tarnybos įgyvendinamų priemonių diskriminacijos prevencijos srityje yra kasmetiniai Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai (toliau – apdovanojimai). Įvertinus ankstesniais metais įvykusių apdovanojimų faktinį biudžetą, 2019 metais planuojamam renginiui reikėtų skirti 20 tūkst. eurų. 3. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ES 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, kad viešojo sektoriaus institucijos imtųsi būtinų priemonių, jog jų interneto svetainės ir mobiliosios programos būtų lengviau suvokiamos, galimos naudoti, suprantamos ir tvarios negalią turinčių, vyresnio amžiaus, kitų tautybių asmenims, būtina tobulinti Tarnybos interneto svetainės www.lygybe.lt prieinamumą ir suprantamumą. Taip pat, įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/679, numatoma sinchronizuoti Tarnybos dokumentų valdymo ir e-pristatymo sistemas bei susieti dokumentų valdymo sistemoje esančių duomenų saugojimo terminus su Tarnybos dokumentacijos plane patvirtintais dokumentų saugojimo terminais. Tam papildomai reikalinga 8 tūkst. eurų. 4. Įvertinus anksčiau išdėstytą, konstatuotinas poreikis stiprinti Tarnybos žmogiškuosius išteklius, įsteigiant naują pareigybę prevencinei ir švietėjiškai veiklai vykdyti. Taip pat atsižvelgus į valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pakeitimus pagal 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 nuostatas dėl kintamosios dalies darbuotojams nustatymo yra būtinas papildomas darbo užmokesčio finansavimas. Paminėtiems dalykams 2019 metams papildomai bus reikalinga 20 tūkst. eurų. Be to, pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (Nr. XIII-1370) nuostatas keičiasi priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiavimo tvarka. Dėl dalies Tarnybos valstybės tarnautojų didelio tarnybos stažo Lietuvos valstybei kasmet bus reikalinga papildomai 18 tūkst. eurų. Planuojama, kad 2019 metams darbo užmokesčiui iš viso papildomai bus reikalinga 38 tūkst. eurų. Bendras nustatytas papildomų lėšų poreikis 2019 metams – 217 tūkst. eurų. Negavusi prašomo finansavimo, Tarnyba negalės užtikrinti efektyvaus ir racionalaus įstatymais ir kitais teisės aktais pavesto funkcijų vykdymo.	Pritarti iš dalies
	Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2018-11-05				Atsižvelgdami į Seimo komitetuose svarstomą Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2715, norėtume atkreipti dėmesį, kad kaip ir ankstesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektuose, taip ir šiame projekte Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatyti asignavimai nėra pakankami įstaigos išlaikymo poreikiams patenkinti ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriui priskirtų funkcijų pilna apimtimi vykdymui. Kaip minėta ne vienerius metus, Finansų ministerijos nuožiūra nustatomi ir įstaigai skiriami maksimalūs valstybės biudžeto asignavimų limitai neatitinka realaus įstaigos asignavimų poreikio, kuris kiekvienais metais buvo ir yra nurodomas Finansų ministerijai teikiamuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atitinkamo laikotarpio strateginių veiklos planų projektuose. Pažymėtina, kad kiekvienais metais įstaigos strateginiai planai ir numatomos veiklos yra koreguojamos (mažinamos kai kurių veiklų apimtys, atsisakoma veiklų, koreguojami veiklos prioritetai, veikla iš esmės koncentruojama į skundų tyrimus, atsisakoma platesnio mąsto tyrimų ir pan.) atsižvelgiant į skiriamų asignavimų dydį. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad toks įstaigos finansavimo modelis bei taikoma praktika kelia abejones dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip nepriklausomo žmogaus (vaiko) teisių gynėjo, nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios. Be to, minimalius įstaigos išlaikymo poreikius atitinkantis finansavimas nesudaro galimybių įgyvendinti teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo) nuostatų dėl valstybės tarnautojų vertinimo (suteikiant aukštesnes kvalifikacines klases), užpildyti Seimo valdybos nutarimu nustatytam pareigybių skaičiui (24), todėl įstaigoje iš 24 pareigybių užimtos 16,5. Paminėtina, kad dėl aukščiau išvardintų aspektų, kaip pažeidžiančių vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nepriklausomumo principą, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, apsvarstęs periodinę Lietuvos Respublikos ataskaitą, rekomendavo Lietuvai stiprinti paramą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, įskaitant pakankamą įstaigos aprūpinimą finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir stebėti kaip įgyvendinamos Konvencijoje nustatytos vaikų teisės. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. patvirtintose baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų) pažymėta, kad ankstesnė, 2006 metais teikta rekomendacija stiprinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą nebuvo įgyvendinta. Todėl Baigiamosiose išvadose (2013 m.) Komitetas rekomendavo laikytis 2006 m. baigiamosiose išvadose (CRC/C/LTU/CO/2) pateiktų rekomendacijų dėl paramos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai sustiprinimo, įskaitant pakankamą šios įstaigos aprūpinimą finansiniais ištekliais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir stebėti, kaip įgyvendinamos Konvencijoje nustatytos vaikų teisės“ (7 straipsnio a) punktas). Primintina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos 2014-07-04 sprendimu Nr. 05-182 vienas iš šios priemonės vykdytojų yra Finansų ministerija. Iš esmės tą pačią rekomendaciją pateikė ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba 2016 m. lapkričio 2 d. vykusio Lietuvos Respublikos visuotinės periodinės peržiūros (vertinimo) metu (100.34, 100.35). Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. vasario 22 d. pasitarime pavedė ministerijoms pagal kompetenciją įgyvendinti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės peržiūros antrojo ciklo metu pateiktas rekomendacijas, kurioms pritarė Lietuvos Respublika, ir buvo sudarytas rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas. Šio plano 8 punkte nurodyta, jog minėta rekomendacija bus vykdoma „kasmet rengiant ateinančių metų LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atliekami lėšų poreikio skaičiavimai ir numatomos lėšos, užtikrinančios Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai priskirtų funkcijų vykdymą ir žmogiškųjų išteklių išlaikymą“. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė tiek Finansų ministerijos, tiek ministerijų, atsakingų už Lietuvos ataskaitų dėl aukščiau minėtų rekomendacijų įgyvendinimo parengimą, dėmesį, jog minėtos rekomendacijos, susijusios su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos stiprinimu, nebuvo įgyvendintos. Finansų ministerijos nustatyti asignavimų limitai leidžia patenkinti minimalius įstaigos išlaikymo poreikius, kuriuos sudaro mokesčiai už komunalines, elektros energijos ir šilumos energijos paslaugas, kurių nei atsisakyti, nei sumažinti įstaiga negali, bei darbo užmokesčiui, kurio pakanka tik 16,5 pareigybių išlaikyti. Remiantis aukščiau išdėstytu, prašome atkreipti dėmesį į nurodytus argumentus dėl asignavimų poreikio, kurių neįvertino Finansų ministerija, ir 69 tūkst. eurų padidinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatomus skirti valstybės biudžeto asignavimus, iš jų: 1. 8 tūkst. eurų visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti. Aktyvesnės švietimo vaiko teisių srityje sklaidos 2019 metais poreikis yra sąlygotas ne tik 2018 metais įsigaliojusių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų, bet ir įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijas, patvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. patvirtintose baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų). Tarpžinybinė vaiko gerovės tarybos sprendimu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame numatyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius atsakingas už priemonių vaikų švietimui ir mokymui parengimą, siekiant didinti mokymą ir informuotumą apie vaiko teises. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas bei atskiri jo komitetai, svarstę ankstesnių metų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitas, rekomendavo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vystyti veiklą visuomenės švietimo ir informavimo srityje 2. 5 tūkst. eurų papildomam paslaugų ir prekių poreikiui bei jų kainų didėjimui padengti (prognozuojamas elektros energijos, kuro, šildymo ir su tuo susijusių kitų komunalinių paslaugų kainų augimas). 3. 56 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, kuris reikalingas užpildyti 2 iš 7,5 dėl asignavimų trūkumo esančias laisvas pareigybes (planuojama priimti 2 tarnautojus). Kaip minėta anksčiau iš Seimo valdybos nutarimu patvirtintų 24 pareigybių šiuo metu užimtos tik 16,5. Mažesnis nei numatyta tarnautojų/darbuotojų skaičius sąlygoja ne tik didelius darbuotojų darbo krūvius, bet ir yra reikšmingas skundų ištyrimo terminams, kas atsiliepia įstaigos veiklos efektyvumui, nesudaro prielaidų vykdyti platesnio mąsto vaiko teisių apsaugos srityje egzistuojančių problemų tyrimų. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, prašome 2019 metams nustatyti bendrą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skiriamą asignavimų sumą 580 tūkst. eurų, iš jų 488 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą Nr. XIIIP-2715 atmesti.

Argumentai: Komitetas atkreipia dėmesį, kad jau ne vienerius metus iš eilės Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami valstybės biudžeto asignavimai Seimui atskaitingoms institucijoms, ginančioms žmogaus teises, neatitinka realių įstaigų asignavimų poreikio, todėl šios įstaigos negali efektyviai ir pilna apimtimi vykdyti įstatymais priskirtų funkcijų ir įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Nepakankamas Seimui atskaitingų įstaigų finansavimas kelia pagrįstas abejones dėl šių institucijų nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios.

7. Balsavimo rezultatai: (balsuota už pritarimą projektui) už- 3 , prieš –1 , susilaikė- 3.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valerijus Simulik.

Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Rūta Ragaliauskienė

[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 894 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 1739 „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“ pakeitimo”.

[2] http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Neigaliuju-teisiu-komiteto-rekomendacijos-Lietuvai-4.doc

[3] Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIIIP-941) ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-942).