LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

Pagrindinio komiteto IŠVADA

 

DĖL UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 16, 30-1 IR 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3636

 

2024-05-31 Nr. 103-P-22

Vilnius

 

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas; komiteto biuras: Ieva Kuodienė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestasis asmuo – Jelena Polijančuk – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresn. patarėja.  

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

 

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-04-18)

2

(301)

 

2

 

2

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 2 straipsniu keičiamo Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 301 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, valstybės socialinių fondų biudžetai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondai, į kuriuos turi būti mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą.

1.2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-04-18)

2

(301)

 

3

 

2. Tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 1 dalį, kadangi kriterijai, kuriuos turi atitikti teikėjas, ketinantis teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, nurodyti keičiamo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje.

Pritarti.

Siūloma projekto 2 straipsniu keičiamą Užimtumo įstatymo 301 str. 3 dalį išdėstyti sekančiai:

„3. Sprendimą dėl teikėjo, ketinančio teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, atitikties šio straipsnio 1 2 dalyje nurodytiems kriterijams priima Užimtumo tarnyba, gavusi šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, jos nustatyta tvarka“

1.3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2024-04-18)

2

(301)

 

(6)

 

3.    Svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nereikėtų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 6 dalyje numatyti joje išdėstytos nuostatos netaikymo išimtį analogiškai kaip yra numatyta kartu su šiuo projektu teikiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 211, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 441, 50, 53, 57, 571, 58, 59, 61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 14026 straipsnių pakeitimo ir 611 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (Nr. XIVP-3635) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-3635) 7 straipsniu keičiamoje 44 straipsnio 10 dalyje, t.y., kad reikalavimas atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas nebūtų taikomos darbdaviui, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 155 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pritarti.

Siūloma projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 301 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:

„6. Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį, arba visi trečiosios šalies piliečio darbdaviai tuo atveju, kai su trečiosios šalies piliečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus atvejus, kai su darbdaviu sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 155 straipsnyje nustatyta tvarka.“

1.4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2024-04-18)

3

(301)

 

(5)

 

(5, 6, 7)

4. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr.XIVP-3635 14 straipsniu keičiamo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 571 straipsnyje yra nustatoma ne pati kvota, bet jos nustatymo tvarka, siūlome patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių „kai yra išnaudota įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 571 straipsnyje nustatyta kvota“ įrašyti žodžius „kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 571 straipsnį“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintini projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnio 5 dalies 6-7 punktai.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą.

1.5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-04-18)

2

(301)

 

3

(301)

 

(5)

 

 

(5)

 

(3, 4)

 

(4,

5, 6)

5. Jeigu būtų pritarta Teisės departamento išvados 8 pastabai kartu su teikiamu projektu teikiamam Įstatymo projektui Nr. XIVP-3635, turėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, reglamentuojančios darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą, prieš žodžius „visą darbo laiko normą“ įrašant žodžius „ir nustatyti“.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulintą Įstatymo projektą.

1.6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-04-18)

6

3, 4

 

6. Projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse vietoj žodžio „pasikeitimų“ įrašytinas žodis „pakeitimų“.

Pritarti.

 

Žr. komiteto patobulintą Įstatymo projektą.

1.7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2024-04-18)

4

(57)

 

(1)

 

7. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu svarstomas Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 51, 16, 17, 20, 24, 25, 301, 302, 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3257(2)), kurio 27 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 57 straipsnį išdėstyti nauja redakcija ir nustatyti kiek kitokius užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų atvejus nei yra siūloma šio projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, kad abiejų projektų siūloma teisinio reguliavimo įsigaliojimo data sutampa, nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje

Pritarti.

Siūloma projekto 4 straipsniu keičiamą įstatymo 57 str. 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:

1) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija ir darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka Migracijos departamentui, nagrinėjančiam trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;

2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo  teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje suteikiančių dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Migracijos departamentui ar šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;

3) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, laikinojo darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nėra nustatyta visa darbo laiko norma, darbo Lietuvos Respublikoje metu mokamas mėnesinis darbo užmokestis, mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;

4) įdarbina trečiosios šalies pilietį ar pakeičia jo darbo funkciją, kai jis neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį gauti;

5) nemoka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 441 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio darbo užmokesčio.“

            3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:  

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

 

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Lietuvos darbdavių konfederacija
(2024-05-13)

2

(301),

 

3

(301),

4

(57),

5

(57)

 

(5),

 

1

(5)

 

(1)

 

(1)

 

(3, 4),

 

(4)

 

 

 

(1)

Nei aiškinamajame rašte, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta kodėl turėtų būti sunkinamos reikiamų specialistų atitikimo darbo vietai sąlygos. Siūloma reikalauti pateikti įrodymą apie darbuotojo kvalifikaciją ir darbo patirtį, kai šiuo metu galiojančioje redakcijoje tinkama yra įrodyti vieną iš jų. Kaip rodo pasauliniai darbo rinkos duomenys ir tendencijos, vis daugiau darbuotojų reikia, kurie turi tam tikrus įgūdžius (angl. skills), o ne išsilavinimą (angl. education), nes darbo rinkos poreikių pokyčiai pastaraisiais metais vyksta taip sparčiai, kad net mokymo įstaigos nespėja prisitaikyti prie naujausių poreikių. Darbdavių reikalas yra, kad mokėdami darbuotojams darbo užmokestį darbuotojų darbas atitiktų jų poreikius, užsibrėžtus tikslus, būtų sukurta numatyta vertė įmonei ir Lietuvos ekonomikai. Šis pakeitimas būtų nesuprantamas trukdis pasitelkti labiausiai tinkančius ir reikalingus specialistus. Todėl siūlome nepritarti keitimui dėl darbuotojo kvalifikacijos ar patirties vertinimo iš „ar“ žodelio į „ir“.

 

Nepritarti.

Atsižvelgiant į praktikoje atsakingų institucijų nustatytus piktnaudžiavimus, kai darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, vėliau užsieniečius, negalinčius atlikti darbo funkcijų, atleidžia ir vėl kviečiasi naujus užsieniečius, taip didindami į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautą, siūlytina nepritarti siūlymui. Užsieniečių įdarbinimo sąlygų griežtinimas neužkirs kelio darbdaviams darbinti užsieniečius, tačiau darbdaviai turės įsitikinti, kad užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį. Darbdavys kviesdamas užsienietį turi įsivertinti visas rizikas ir prisiimti atsakomybę.

1.2

Lietuvos darbdavių konfederacija
(2024-05-13)

2

(301)

 

3

(301)

 

(5)

 

 

(5)

 

(1, 2),

 

(5)

 

 

Siūlome nepritarti legalios darbo imigracijos griežtinimui įvedant kvotas ar reikalaujant mokėti ne mažiau kaip 1,2 VDU. Tokia tvarka mažins skaidrumą Lietuvos darbo rinkoje bei didins komandiruojamų darbuotojų skaičių. To pasėkoje Lietuva ne tik praras gaunamus mokesčius nuo darbuotojų darbo užmokesčio, bet ir dar labiau plėtosis jau dabar naudojamos „pilkosios“ komandiravimo schemos. Komandiruojamiems darbuotojams ES teisės aktai numato mokėti ne mažiau kaip minimalų mūsų šalies darbo užmokestį (o ne vienodą kaip lietuviams, įdarbinant juos Lietuvoje tokioje pačioje darbo vietoje), dažnai nerandama atsakomybės už darbuotojų saugą bei neužtikrinamos normalios gyvenimo sąlygos. Deja, Lietuvos institucijos komandiruotus darbuotojus gali patikrinti labai ribotai, jau nekalbant apie siunčiančias darbuotojus užsienio įmones, kurių patikrinti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Nuolatinis viešinimas, kad turime virš 200 tūkst. užsieniečių yra žinutė siekianti pasėti nerimą. Darbuotojus, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą galime patikrinti prieš tai, kai komandiruojamus kokius „gausim“, tokie ir bus šalia mūsų. Dar žiūrėkime į realią statistiką apie darbo migraciją, apie kurią teikiami pakeitimai. Dirbančių Lietuvoje turime 131 tūkst. (2024.01.01 duomenimis), iš kurių tik 6.7 tūkst. dirba nekvalifikuotą darbą. 73.1 tūkst. dirba transporto sektoriuje, kurie praktiškai dirba keliaudami ir panašu, kad maždaug 40% tų darbuotojų pasikeičia per metus, nes vien per šių metų I ketvirtį yra įdarbinta 7020 (UŽT duomenys iš LDU pranešimų). Darbas sunkus ir ne kiekvienas gali jį ilgai dirbti, todėl ši tendencija smarkiai nesikeis. Kiekvienas 10 tūkstančių dirbančiųjų atneša į Lietuvos biudžetą minimum 60 mln. EUR per metus su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių pavidalu (skaičiuojama nuo 1000 Eur į rankas). Papildomai dar šie žmonės perka, vartoja mūsų rinkoje, tuo prisidedami prie mūsų ekonomikos augimo. Kas prisiims atsakomybę už tokį Lietuvoje surenkamų mokesčių galimą netekimą ir kuo šį netekimą ketinama padengti?

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos argumentacija, kad turime pereiti nuo konkurencijos kaina į konkurencija kokybe ir kad pigi jėga slopina mūsų investicijas yra teoriniai pamokymai. Lietuva jau kurį laiką nėra pigios darbo jėgos ekonomika, vidutinis atlyginimas per paskutinį dešimtmetį išaugo dvigubai, dėl ko iš Lietuvos išsikraustė ne viena „pigios darbo jėgos“ ieškanti įmonė. Taip pat Lietuvoje tebesitęsia darbo rinkos įtampa dėl darbuotojų stygiaus, kaip pabrėžė Lietuvos Bankas Darbo santykių komisijos posėdyje 2024.04.29. Ilgainiui darbuotojų stygius kels vis didesnius sunkumus verslui išlikti konkurencingiems Europos ar pasaulinėje rinkoje. Atvykstantys darbo imigrantai neišstumia darbo rinkoje esančių lietuvių, bet prisideda prie esamų darbuotojų ir Lietuvoje jau seniai nebuvo tiek daug apdraustųjų SODRA duomenimis. Taigi, nepasitelkus trečiųjų šalių darbuotojų – apribojus legalią darbo imigraciją (nors ir dabar ji be galo komplikuota), bus postūmis esamus verslus tapti mažiau konkurencingais arba pasitelkti komandiruojamus darbuotojus, o neturėdami pakankamai darbuotojų rinkoje ir investuotojams greitai tapsime visai nepatrauklūs.

Tikimės būti išgirsti ir kad galėsime ateityje ieškoti geriausių sprendimų Lietuvoje kartu, gerai išdiskutavę ir įvertinę realias galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Dar vis nematome Lietuvos demografinių iššūkių suvaldymo bei nuoseklios ir tvarios imigracijos politikos strategijos gairių, o tik nuolatinį UTPĮ pakeitimų keitimą bei išsamių analizių, realių argumentų ir normalaus socialinio dialogo stygių.

Nepritarti.

Įstatymo projekte siūloma griežta trečiųjų šalių piliečių kvota ieškoma balanso – nustatomos pakankamai aukštos kvotos lubos iki 1,4 proc. Lietuvos gyventojų (14 kartų daugiau nei Estijoje, kur numatyta 0,1 proc.) su galimybe nustatant konkrečią kvotą atsižvelgti į esamus darbo rinkos poreikius. Be to, 1,2 BDU nėra vienintelė išimtis, nustatomos dar dvi, kai nustatyta kvota nėra taikoma:

a)             mokama 1 BDU+ (1 789 Eur) aukštos pridėtinės vertės profesijoms;

b)             galima pridėti šakai iki 20 % narių skaičiaus, kur sudaryta kolektyvinė sutartis, jei siūlo darbuotojų atstovai susitarę su darbdaviais (darbuotojų atstovai kontroliuotų, kad nepiktnaudžiauja darbdavys).

Toks reglamentavimas leis nustatyti maksimalų šiuo metu galiojantį kvotos dydį ir taip pat skatins aukštos kvalifikacijos darbuotojų atsivežimą ir atvykimą dirbti į Lietuvą.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

 

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Užsienio reikalų komitetas
(2024-05-30)

3

 

4

 

 

 

3, 4

 

 

 

N

Argumentai:

Užsienio reikalų komitetas atsižvelgia į tai, kad Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių lyginant su Lietuvos gyventojų skaičiumi (2024 m. pradžioje Lietuvoje užsieniečiai sudarė 7,69 proc. gyventojų (221,8 tūkst. užsieniečių iš 2 886,5 tūkst. gyventojų), 2023 m. – 6,62 proc. (189, 4 tūkst. užsieniečių), 2022 m. – 3,57 proc. (100, 2 tūkst. užsieniečių). 2023 m. daugiausia, 15,8 tūkst. atvyko iš Baltarusijos, 10,6 tūkst. – iš Ukrainos, 4,4 tūkst. – Uzbekistano, virš 3 tūkst. – iš Kirgizijos ir Tadžikistano. Stebimas užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą darbo tikslais, augimas, iš jų mažiau leidimų aukštos kvalifikacijos darbo pagrindu, keičiasi valstybės, iš kurių atvyksta daugiausiai užsieniečių.

Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas svarstydamas Užsieniečių teisinės padėties pakeitimo projektą Nr. XIVP-3635, iš esmės pritarė Vyriausybės pasiūlytam kvotos įvedimo mechanizmui nuo 2025 m. sausio 1 d. Tačiau komitetas nusprendė vieniems metams atidėti papildomos kvotos mechanizmo įsigaliojimą, siekiant sudaryti valstybės institucijoms, o ir šakos kolektyvinės sutarties šalims sąlygas tinkamai pasirengti jos įgyvendinimui.

Užsienio reikalų komitetas siūlo ir lydinčiajame Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30-1 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3636 nuostatas, kurios susijusios su  papildomos kvotos reglamentavimu, patikslinti analogiškai kaip pataisyta Nr. XIVP-3635(2) projekte ir numatyti jų įsigaliojimą nuo 2026 m. sausio 1 d.

 

Pasiūlymas:

4. Papildyti 301 straipsnio 5 dalį 7 punktu:

„7) šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytus dokumentus, jeigu buvo nustatyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 571 straipsnio 31  4 dalyje nurodyta papildoma kvota, taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams, nariams, prisijungusiems prie organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo, o tais atvejais, kai Darbo kodekso nustatyta tvarka buvo išplėsta kolektyvinės sutarties taikymo sritis, ir tiems darbdaviams, kurie patenka į išplėstos kolektyvinės sutarties taikymo sritį.“

 

Pritarti iš dalies.

Pritardami pasiūlymui, siūlome patikslinti  Užimtumo įstatymo projekto 3 straipsnio  2, 3, 4  dalis ir jas išdėstyti taip:

 „2. Papildyti 301 straipsnio 5 dalį 5 ir 6 punktuais 

5) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 571 straipsnį, arba

3. Papildyti 301 straipsnio 5 dalį 6 punktu:

6) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 571 straipsnį, arba“.

4.  Papildyti 301 straipsnio 5 dalį 7 punktu:

„7) šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytus dokumentus, jeigu buvo nustatyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 571 straipsnio 4 dalyje nurodyta papildoma kvota, taikoma kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams, nariams, prisijungusiems prie organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo, o tais atvejais, kai Darbo kodekso nustatyta tvarka buvo išplėsta kolektyvinės sutarties taikymo sritis, ir tiems darbdaviams, kurie patenka į išplėstos kolektyvinės sutarties taikymo sritį.“

 

Taip pat siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

4. straipsnis. 301 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 301 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal šio įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, kai yra išnaudota kvota, nustatyta pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 571 straipsnį, arba“;

2. Papildyti 301 straipsnio 5 dalį 7 punktu:

7) šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytus dokumentus, jeigu buvo nustatyta papildoma kvota pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 571 straipsnio 31 dalį, taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams, nariams.“

 

Įstatymo projekto 4-6 straipsnius laikyti atitinkamai 5-7 straipsniais.

2.

Užsienio reikalų komitetas
(2024-05-30)

6

 

 

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto įgyvendinamosiose nuostatose numatyti, kad nuostatos, susijusios su papildomos kvotos reglamentavimu, įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d.

Pritarti.

Pritardami pasiūlymui, siūlome 6 straipsnį laikyti 7 ir jį išdėstyti taip:

„6 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šio įstatymo 2 ir 4 5 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 1, 3 ir 5 6 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

34. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje, pradėtos iki šiuoame įstatymue numatytų keičiamų Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatų pasikeitimų įsigaliojimo dienos, baigiamos vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šioame įstatymoe numatytų pakeitimų įsigaliojimo dienos. galiojusio Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatomis.

4 5. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, nustatyti iki šiuo įstatymu keičiamų Užimtumo įstatymo nuostatų šiame įstatyme numatytų pasikeitimų įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šioame įstatymoe numatytų pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusio Užimtumo įstatymo nuostatomis.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymas:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

 

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas
(2024-05-31)

6

 

 

Argumentai.

2024-05-16 priėmus Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 4, 51, 16, 17, 20, 24, 25, 301, 302, 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsnių ir IV skyriaus pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3257(3), (įstatymas Nr. XIV-2651) kuriuo keičiamos įstatymo 301 ir 57 straipsnių nuostatos, siūloma, kad įstatymo projekto Nr. XIVP-3636 2 ir 4 straipsniai įsigaliotų 2024 m. liepos 2 d.

            Pasiūlymas.

Siūloma Užimtumo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį laikyti 7 straipsnio 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šio įstatymo 2 ir 4 5 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 1 2 d.

Pritarti.

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėja Paulė Kuzmickienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                               (Parašas)                                                                                  Paulė Kuzmickienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kanceliarijos patarėja, kuriai pavestos SRDK biuro patarėjos funkcijos, Indrė Žukauskaitė