LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 377
STENOGRAMA
2020 m. sausio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Maloniai prašau užimti darbo vietas. (Gongas) Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 28 d. plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, vakar, sausio 27-ąją, buvo minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena ir 75-osios Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinės. Suvokiame šio tragiško istorijos etapo reikšmę. Prisimename, liūdime ir gerbiame Holokausto aukų atminimą, kad nesikartotų žmogiškumui tokie nusikaltimai. Prašau pagerbti tyla Holokausto aukų atminimą.
Tylos minutė
Mielieji kolegos, dar viena liūdna žinia – Lietuva neteko garbaus istoriko, habilituoto daktaro, profesoriaus E. Gudavičiaus. Parengęs daugybę knygų ir straipsnių, įnešęs svarų indėlį į Lietuvos istoriografijos kūrybą, jis išliks mūsų atmintyje ir širdyje. Pagerbkime istoriko, profesoriaus E. Gudavičiaus atminimą.
Tylos minutė
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Noriu pakviesti A. Anušauską pranešti džiugią žinią. Matau jo rankose atributus.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Prieš 21 metus Panevėžyje žuvo prokuroras G. Sereika. Pagerbiant ir prisimenant jį buvo rengiamas dešimtasis tarpinstitucinis salės futbolo turnyras ir Seimo komanda laimėjo pirmą vietą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, dar jūsų žiniai Seimo nario A. Dumbravos pareiškimas. Seimo narys prašo priimti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją nuo 2020 m. sausio 28 d. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija šiandien susirinkime vienbalsiai pritarė ir džiaugiasi, kad A. Dumbrava papildo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją. Ačiū. (Plojimai) Linkime sėkmės!
10.03 val.
2020 m. sausio 28 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Mieli kolegos, dabar darbotvarkės svarstymas. Tvirtinimas. Yra pasiūlymų. R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš labai prašau kolegų iš antros dienos pusės darbotvarkės 2-3.1 klausimą – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4278 ir lydimuosius, jeigu galima, perkelti į rytinį posėdį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra.
Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti ministrės prašymui ir jos pateikiamą įstatymo projektą dėl saugaus eismo įtraukti į rytinio posėdžio darbotvarkę? Manau, mes suspėsime galbūt dar prieš Visuomenės informavimo įstatymo svarstymą. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Galime patvirtinti darbotvarkę? Balsuojame, kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę. Prašom.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 6. Darbotvarkė patvirtinta.
10.05 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 61 straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3707(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3707(3). Priėmimas. Kviečiu pranešėją iš Aplinkos apsaugos komiteto V. Vingrienę, nes yra gauta pasiūlymų. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Taip pat yra Seimo nario J. Imbraso pasiūlymas. Gerbiamas Juozai, gerbiamas Juozai Imbrasai, prašom pristatyti savo pasiūlymą dėl 3 straipsnio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio čia buvo pasiūlymas. Tiktai išbraukta.
J. IMBRASAS (MSNG). Grynai redakcinio pobūdžio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė ir Seimas leidžia jį svarstyti neprašydamas 29 Seimo narių pritarimo ir nebalsuodamas dėl to. Sutarėme bendru sutarimu. Dėkoju.
Norinčių sakyti motyvus nėra. Kaip ir sakė, komiteto pritarimas yra. Mes taip pat pritariame.
Dėl 3 straipsnio yra antras Teisės departamento pasiūlymas taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas jam pritarė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, pritarė.
PIRMININKĖ. Dar du Teisės departamento pasiūlymai. Prašom pakomentuoti dėl 8 punkto.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia Teisės departamento irgi daugiau redakcinio pobūdžio pakeitimai. Vienas iš jų, kad „reglamentuojami skirtingi klausimai – reikalavimai pavedimo turiniui su valstybės laboratoriniais tyrimais susijusių teisės aktų tvirtinimas. Šie klausimai turi būti reglamentuojami atskirose straipsnio dalyse, o reikalavimai pavedimo turiniui turi būti dėstomi po straipsnio 3 dalies“. Tai atitinkamai ir išdėstyta 3 dalyje atsižvelgiant į kitus pasiūlymus. Pagal visus pasiūlymus atskirame 3 straipsnyje išdėstyti visi pakeitimai. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti ir 3 straipsnį galime priimti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Priimame 3 straipsnį bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Čia privalomojo nurodymo davimas. Gerbiamoji pranešėja, radote? Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, čia Teisės departamento irgi daugiau redakcinio pobūdžio ir komitetas pritarė jam.
PIRMININKĖ. Komitetas visiems Teisės departamento pasiūlymams dėl šio straipsnio pritarė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau – privalomojo nurodymo turinys, forma. Pasiūlymų nėra. Kiti papunkčiai – pasiūlymų nėra, nes tas visas straipsnis jau yra 5 straipsnis, taip?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Yra dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, kur komitetas nepritarė. Senojo 22…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šiaip komitetas pritarė… Dėl kurio čia?
PIRMININKĖ. 22, senoji redakcija.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). 22 straipsnis, ar ne? Komitetas nepritarė, kai kurie… Čia dėl prašymo išnagrinėti. Komitetas nepritarė. „Kai kuriais atvejais aplinkosauginiai pažeidimai ar kitokia neteisėta veikla daro didelę žalą aplinkai ir turi būti nutraukiami nedelsiant, todėl nustačius privalomojo nurodymo įvykdymo minimalų terminą atsiranda rizika, kad kai kuriais atvejais vien dėl formalaus minimalaus termino gali būti padaroma didelė žala aplinkai ir gali kilti grėsmė žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į tai, rizika, kad tam tikrais atvejais prašymo išnagrinėti laiku nebus galimybės, yra mažesnė. Be to, asmeniui išlieka galimybė skųsti privalomojo nurodymo terminą.“ Čia dėl laiko, per kurį turi pateikti išnagrinėjimą…
PIRMININKĖ. Komitetas įvertino…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė, mes nepritariame. Daugiau pasiūlymų nėra gauta. Naują 5 straipsnį galime priimti? Priimame.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Priimame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju pranešėjai. Dėl viso įstatymo. Atsiprašau, dar 5, taip. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nebuvo ir mes jį galime priimti? Priimame. Ir dėl 7 straipsnio – įsigaliojimo – pasiūlymų nebuvo ir mes jį galime priimti? Priimame.
Dėl viso. N. Puteikis – motyvai už. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Iš esmės pritariu šiam įstatymo projektui, bet noriu pasakyti dvi pastabas. Mano giliu įsitikinimu, laboratorinių tyrimų straipsnio įsigaliojimą galėjome nustatyti nuo šių metų vidurio, o ne nuo kitų metų sausio.
Ir antras labai svarbus dalykas: vakar Klaipėdoje vykusiame forume visuomenės atstovai, gyventojai pasakojo, kaip Aplinkos ministerijos darbuotojai atsisakydavo imti mėginius atvykę į jų butus, ypač tie, kurie gyvena prie krovos bendrovės Klaipėdos mieste.
Aš noriu pasakyti, kad tai matyti ir per svarstymus Aplinkos apsaugos komitete, kad kol kas Aplinkos ministerija savo ankstesnės praktikos ir požiūrio, įskaitant ir aukščiausius nepolitinius vadovus, nekeičia. Suprantu, kad sudėtinga įstatymu pakeisti Aplinkos ministerijos darbuotojų nuostatas, bet jeigu jos nepasikeis ir jie toliau priešinsis gyventojų prašymui atlikti laboratorinius tyrimus ar paimti mėginius, aš siūlysiu aplinkos ministrui kuo greičiau pakeisti maksimalų Aplinkos ministerijos vadovų skaičių, nes jie savo pozicijos dirbti verslui, o ne gyventojams, kol kas nekeičia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šįryt skaičiau buvusio aplinkos viceministro D. Krinicko pasisakymą feisbuke ir iš esmės sutinku su juo, kad ta liberalizacija, kuri prasidėjo tikrai pakankamai seniai, gal daugiau negu prieš 15 metų… Mes turėjome tendenciją, aiškią sisteminę tendenciją – visos partijos kalbėjo apie naštos verslui mažinimą, buvo Saulėlydžio komisijos administracijos kaštų mažinimo darbotvarkės, geresnio reglamentavimo įstatymas, paskui – geresnio reglamentavimo administracinės naštos mažinimo planas. Jau šios kadencijos metu atsirado švieslentės, graduojančios institucijas pagal administracinės naštos mažinimo plano ir progreso atitikimą. Visa tai gerai, nes taip galvojo partijos, šiuo klausimu iš esmės net nebuvo politinės diskusijos. Bet visa tai rėmėsi viena esmine prielaida, vertybine prielaida, tai yra pasitikėjimu verslu.
Šiandien aš galiu pasakyti, kad aš to pasitikėjimo verslu nepraradau, aš toliau pasitikiu žmonėmis, kurie sąžiningai dirba, ir labai džiaugiuosi, kad verslas šiuos įstatymus pasitinka tyliai, su tyliu pritarimu, nes taip kokybiškai reguliuoti, tvarkyti reguliavimą būtina. Pats verslas yra pakankamai sąmoningas ir puikiai supranta, kad reglamentavimo problemos yra didžiulės. O vien administracinės naštos mažinimas tiek metų buvo didelė klaida.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika – motyvai už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt tiktai dar kartą patvirtinsiu faktą, kad tas paskutinis dešimtmetis liberalizuojant aplinkosaugą davė rezultatų. Ir tai, kad aplinkos apsaugos inspektoriai, nors ir turintys tikrai didelę motyvaciją ir norą dirbti, buvo bedančiai arba supančioti, arba, galima pasakyti, jiems buvo atimti darbo įrankiai.
Iš tiesų ta situacija, kuri klostėsi, tie atvejai turbūt šiandien ir yra pasekmės to, ką mes matome, tos taršos ir nepasitikėjimo pačia aplinkosauga, verslu, ir turbūt tas nesąžiningas verslas, kuris pasinaudojo tomis buvusiomis spragomis, šiandien tikrai tyliai pasitinka šiuos sprendimus, kuriuos priimame.
Noriu pasakyti, kad tai maksimaliai nėra visi įrankiai, dar tikrai reikės įdėti daug darbo ir sukurti daugybę poįstatyminių teisės aktų, kuriais reikia padėti aplinkosaugininkams ir verslininkams nustatyti ryšius, santykius, kad kiekvienas dirbtų savo darbą, o svarbiausia, kad galėtume pasitikėti vieni kitais ir kad teršalai į aplinką netekėtų ar paslėptais vamzdžiais, ar per papildomus kaminus neapskaityti, ir taip toliau, taip toliau. Iš tiesų noriu tikėti, kad tai yra pirmas žingsnis link normalios tvarkos ir realių įrankių grąžinimo aplinkosaugininkams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – P. Saudargas. Prašom, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Iš tiesų tam, kad užkardytum nusikaltimą, reikia tokių trijų dimensijų: bausmė, tai yra bausmės dydis, jos neišvengiamumas, antras dalykas yra operatyvinis sugebėjimas pagauti už rankos vagį, kitaip sakant, tai institucijų gebėjimas atlikti patikrinimus, išaiškinti, ištirti, nustatyti nusikaltimus toje vietoje. Šios dvi dimensijos yra įstatyme ir šiandien mes už jas balsuosime. Viskas gerai. Aš tikrai džiaugiuosi, ypač dėl neplaninių patikrinimų. Aš džiaugiuosi, kad atsiranda nuostata, jog be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos ar pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai ar kitaip neteisėtai teršiama aplinka, netinkamai tvarkomos atliekos, bet kuriuo metu turi teisę patekti į pavedime nurodytą teritoriją. Tai jau palengvina operatyvinį mūsų aplinkos apsaugos pareigūnų darbą.
Tačiau yra ir trečia dimensija, kaip užkardyti šią veiklą. Tai yra realybė, yra žmonės, žmonės, kurie dirba toje sistemoje, tie pareigūnai, kurie tikrina, ir čia jau įstatymu mes to nesureguliuojame, čia mes turime pasekmių valdžios, kuri šiandien džiaugiasi šiuo priimamu įstatymu. Tačiau tai yra tikrai nepakankama priemonė todėl, kad pareigūnai, kurių neužtenka, turės tų įstatymų laikydamiesi vykdyti kontrolę. Aplinkos apsaugos departamentas yra perkrautas, papildomų funkcijų užkrauta, papildomų etatų nenumatyta, jau dabar braška per siūles visa aplinkosaugos sistema. Juos suradus sujungimas, lygiai kaip ir miškų sektoriuje, nedavė jokio pozityvaus rezultato, o tik žmonės pyksta, verkia, sako, mes nebepajėgiame, mes negalime, ir todėl velkasi paskui iš paskos prokuratūros, žiniasklaidos, visuomenininkų… ir iš esmės sektorius neveikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties mes gyvename nuo vieno gaisro iki kito gaisro. Bet po gaisro išvados nedarome. Ar tos priemonės, kurios šiandien yra numatytos, pakankamos? Tikrai, sakyčiau, jos nėra pakankamos. Prisiminkime biudžeto priėmimą. Aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai pinigų nebuvo skirta. Biudžetas atėjo į Seimą nefinansuoti šių pareigūnų darbo užmokesčio, neskirti jiems lėšų. Mes kalbame viena, o iš tikrųjų darome kita. Tik Seimo narių dėka paskutinėje stadijoje atsirado tie 3 mln., kad bent jau, sakykime, galėtų palaikyti tą kelnių gumą Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Mes neveidmainiaukime, žvelkime būtent sistemiškai. Šiandien daugiausia liaupsių girdime iš asmenų, kurie ką tik, prieš mėnesį kitą, stūmė CO2 laidojimą, kad būtų užterštas visas gėlas vanduo ateities kartoms, kurie stūmė skalūnų dujų paiešką. Šiandien pasidarė aplinkosaugininkais. Ir tie patys dar viešojoje erdvėje kalba apie tai, kaip jie sėkmingai skatino verslą 2012 metais, kada liberalizavo aplinkos apsaugą. Iš esmės aš nesu prieš tuos siūlymus, bet jie yra nepakankami. Reikia sisteminio požiūrio. Visų valstybės institucijų sisteminio požiūrio į šios sistemos tobulinimą, tinkamą finansavimą, o ne fragmentiškai pataisyti ir laukti kito gaisro.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3708(3) (priėmimas)
Lydimieji įstatymų projektai. Aplinkos apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3708(3). Kviečiu V. Vingrienę. Priėmimas pastraipsniui. Yra gauta pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. N. Puteikis. Prašome.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Mano pasiūlymas susideda iš dviejų dalių.
PIRMININKĖ. Pirma vienas. Ar abu iš karto, gal po vieną?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Po vieną.
PIRMININKĖ. Pirmąjį, taip, taip.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Iki 2012 metų galiojo tvarka, draudžianti toksiškas medžiagas pilti į nuotekas. Pasak kolegos L. Balsio, aplinkos ministras V. Mazuronis šitą nuostatą išbraukė. Žiūrint į „Grigeo“ išmetimo turinį, juk ten yra problema iš dviejų dalių. Vienas dalykas – nelegalus išpylimas tiesiai į marias, apeinant valymo įrengimus. Bet šiuo metu, kai visas „Grigeo“ turinys teka į valymo įrengimus, kolegos, žinokite, kad nuo cheminių medžiagų tie valymo įrengimai tai neišvalo. „Grigeo“ naudoja gamyboje… ir, perdirbant seną popierių, visokie dažai, sunkieji metalai lieka ir visa tai teka į valymo įrengimus, ten pasiteliūskuoja ir teka į marias, ir patenka į jūrą. Jeigu mes, Seimo nariai, nesugrąžinsime iki V. Mazuronio šito akto, kuris panaikino labai svarbią aplinkosauginę nuostatą, nesugrąžinsime į įstatymą, tai mes toliau apgaudinėsime gyventojus. Jie galvos, kad jeigu nuotekos patenka į Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos vandenų valymo baseinus, tai chemija išsivalo.
Aš siūlau vis dėlto tą chemiją uždrausti ir tokiu būdu artinti Lietuvą prie tokių šalių, kurios taršią gamybą daro uždarais ciklais. Tegul „Grigeo“ savo šituos nešvarumus, kurių pagrindinis baisumas yra chemija, išsivalo vidiniuose cikluose. Jeigu jūs balsuosite prieš mano pasiūlymą, tai mes ir toliau liksime chemija nuodijantys savo gyventojus. Kolegos, aš raginu vis dėlto – atstatykite iki 2012 metų buvusią tvarką, kada toksines medžiagas buvo draudžiama išpilti į nuotekas, taip pat dar pridedu – ir drauskime išleisti į orą, ką dabar daro šiukšlių deginimo gamyklos degindamos šiukšles per mažoje temperatūroje.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad 29 yra dėl visų pasiūlymų, nebalsuojame dėl to? Sutarėme, kad yra 29. (Balsai salėje) Jeigu Seimo nariai mano, kad reikia prie kiekvieno pasiūlymo klausti, ar yra, ką numato ir Statutas, 29 pritariantys, kad svarstytume, prašau, ar yra 29, kad svarstytume N. Puteikio pasiūlymą?
Už pasiūlymą – 27. Nesvarstome.
Antrasis N. Puteikio pasiūlymas. Nagli Puteiki, prašome pristatyti savo antrąjį pasiūlymą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Sveikinu Seimo narius, kurie tokia didele balsų persvara leidžia tokioms įmonėms kaip „Grigeo“ toliau pilti chemiją į nutekamuosius vandenis.
PIRMININKĖ. Antrasis jūsų pasiūlymas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Antrasis pasisakymas dėl cheminių medžiagų, ypač sunkiųjų metalų, o labiausiai pavojingų – tai furano ir dioksinų išmetimo į orą deginant šiukšles žemoje temperatūroje. Jeigu pavyktų stebuklingu būdu visą Seimą perkelti į Linšiopingo šiukšlių deginimo gamyklą Švedijoje, jūs pamatytumėte didelį temperatūros matuoklį, kuris iš tolo šviečia visiems gyventojams ir ekskursantams, rodantį 1 tūkst. 250 laipsnių temperatūrą. Linšiopingo universiteto mokslininkai, kurie veda ekskursijas, atsako į klausimą, kodėl šitas temperatūros matuoklis yra reikalingas ir kodėl jis yra prieinamas internetu visai Švedijos visuomenei, – kad žmonės būtų visiškai ramūs, kad pačios pavojingiausios medžiagos, kurios išsiskiria deginant šiukšles, tai yra furanai ir dioksinai, garantuotai sudega tik 1 tūkst. 200 temperatūroje. Tai jie šitą dalyką daro tam, kad vietinių apylinkių gyventojai būtų visiškai ramūs, kad jų sveikatai nėra kenkiama. Lietuvoje mano anksčiau minėti Aplinkos ministerijos pareigūnai išpažįsta religiją, kad jie dirba ne Aplinkos ministerijoje, o Ūkio ministerijoje – jie rūpinasi, kad tik socialiai neatsakingi verslininkai savo pelną darytų gyventojų sąskaita. Kažkodėl mūsų Aplinkos ministerija gina pačią žemiausią ribą ir tuo argumentuoja. Tai kas mes – atsilikusi Afrikos šalis, kad rinktumės pačią žemiausią temperatūrą, kur šitos medžiagos nesudega? Todėl aš siūlau…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …įstatyme nustatyti švedišką standartą, nes kuo lietuviai yra blogesni už švedus, kurie gyvena aplink šiukšlių deginimo įmones?
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis pristatė savo antrą pasiūlymą. Ar yra 29 Seimo nariai, kad būtų leista svarstyti toliau N. Puteikio pasiūlymą? Tą numato Statutas. Komitetas, primenu, pritarė.
Balsavo 61: už – 45, prieš – 1, susilaikė 15. Svarstome N. Puteikio pasiūlymą.
Komiteto išvada. R. Žemaitaitis po išvados tada dėl vedimo tvarkos.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė N. Puteikio pasiūlymui ir jūs pakoregavote, sukeisti žodžiai: vietoj „šiukšlės“ įrašyti…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). „Nepavojingos atliekos“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aišku, dėl kiekvienos pataisos atskirai norėjome užsirašyti, bet kyla klausimas…
PIRMININKĖ. Taip ir yra.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …kaip aplinkos… Ne, dėl šito nebuvo galima užsirašyti. Mes visi užsirašėme dėl pirminio. Bet dėl šito pasiūlymo. Jeigu pažiūrėsite, mieli kolegos, Lietuvoje valstybė dabar investavo šitiek milijonų į gamyklas, bet iš esmės visos gamyklos, į kurias valstybės pinigų investavome, šiandien turi būti uždaromos. Aš neįsivaizduoju, kaip komitetas likus… nakties metu apsvarsto tokį pasiūlymą, priima, nei Vyriausybės, nei kitų ministerijų neatsiklausęs. Tai yra šimtai milijonų pinigų jau sudėta Lietuvos gyventojų ir dabar dar toliau vyksta statybos. Man iš tikrųjų keista, kad mes Seime svarstome dalykus…
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Jūs čia jau sakote argumentus.
Dabar motyvai dėl N. Puteikio antro pasiūlymo. A. Skardžius – motyvai už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Prieš Naujuosius metus Seimas priėmė įstatymą, kad įmonės, deginančios atliekas, turi būti statomos 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Vyriausybė buvo Seimo įpareigota spręsti, numatyti tokias priemones dėl jau pradėtų gamyklų, kad jos nebūtų stabdomos. Šis pasiūlymas reglamentuoja būtent tokią temperatūrą, kurią taiko civilizuotos valstybės. Furanai pradeda skilti esant 850 laipsnių. Tai yra nepakankama temperatūra. Deja, mūsų reglamentuose, poįstatyminiuose aktuose ir leidimuose, pagal kuriuos šiandieną veikia „Fortum Klaipėda“, numatyta minimali temperatūra, kai furanai dar nepradeda skilti.
Mes norime nuodyti tautą, po 10–20 metų pamatyti, neduok Dieve, sergančius onkologinėmis ligomis mūsų vaikus ir anūkus vien dėl to, kad Seimas leido verslui deginti taip pat ir pavojingas atliekas, kurios patenka į „Fortumą“, medicininės atliekos keliauja sėkmingai, tik už 4–5 kartus didesnį mokestį, taip pat patenka pavojingos atliekos iš įmonių, kurios neva tvarko tas įmones, užuot vežus jas į „Toksiką“, jos atkeliauja ir supilamos į bendrą šachtą būtent „Fortume“.
Šiandieną technologiniai įrenginiai atitinka aukščiausią lygį. Patys brangiausi įrenginiai bus įdiegti Vilniuje ir Klaipėdoje, išleisti milžiniški pinigai tiek europiniai, tiek mūsų „Lietuvos energijos“ tikrai leis tokią temperatūrą pasiekti. Todėl siūlau pritarti pataisai ir nenuodyti tautos. Tai būtų bent šiokia tokia kompensacinė priemonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – B. Bradauskas. Dėl vedimo tvarkos po motyvų, gerbiamas… Atsiprašau. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, tikrai dėl vedimo tvarkos. Kolegos…
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …šiandien baigiame pratęstą sesiją. Aš nė kiek neabejoju – priėmę šitą nuostatą, mes gausime veto iš Prezidento. Tai neabejotina, nes mes lendame į technologiją, kuri… na, neįmanoma bus dirbti. Susimąstykime prieš balsavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet motyvai prieš – B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų pirmą kartą matau, kad įstatymuose mes nustatome technologinius procesus, ir visiškai nesuprantama komiteto išvada, sprendimas dėl šio pasiūlymo. Pagrindinis dalykas yra normatyvai. Išmetami normatyvai, o čia jie reguliuoja viską. Nelįskime į tai. 100 laipsnių temperatūra, 10 laipsnių, 1 tūkst. – mes nustatėme normatyvą ir kontroliuokime, kad nebūtų išmetamos kenksmingos medžiagos į atmosferą. Tokios šiukšlių deginimo gamyklos kitose valstybėse, Šveicarijoje, Ženevoje, stovi miesto centre ir niekas nekelia ten problemų, nes gražiausiai sutvarkyta teritorija, net nenustatysi privažiavęs arti, kad tai yra šiukšlių deginimo įmonė. Kadangi jie laikosi normatyvų, nei kvapų, nei nieko nėra. Todėl aš absoliučiai už tai, kad nebūtų išmetama, bet jeigu įmonė pasiekė, o gal ne 1 tūkst. 200, gal 1 tūkst. 300, yra cemento gamyklų, kur degina ir viskas jau gali sudegti esant 1 tūkst. 100 laipsnių temperatūrai, tai nelįskime į technologinius procesus, o nustatykime normatyvus. Todėl aš esu prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl N. Puteikio pasiūlymo, dėl jo argumentus girdėjome.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 39, prieš – 20, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnį, įvertinę pasiūlymus, galime priimti? (Balsai salėje) Galime.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pritarė pakoreguodamas ir atitinkamai nurodydamas…
PIRMININKĖ. Taip pat dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario A. Stančiko pasiūlymas. Gerbiamasis Andriejau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, iš tikrųjų būtent šis įstatymas arba visas paketas… dažnai diskusijų metu yra kalbama, kad tai yra Klaipėdos paketas, bet iš tikrųjų įstatymas galios visoje Lietuvoje. Kaimo reikalų komitete dėl tų pasiūlymų, kuriuos esu pateikęs, mes jau diskutavome ir šiaip tas sutarimas buvo. Mano pasiūlyme kalbama apie kietąsias medžiagas ir tai, kad į aplinką už apsaugos zonos būtent nepatektų tik neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai turinčios medžiagos. Esmė yra tai, kaip mes suvoksime šią taršą. Pavyzdžiui, yra didžiulis paukščių kompleksas ir veža pašarus, išbiro pašarai, ar tai yra kenksmingos medžiagos, ar ne?
Štai šiuo atveju yra tokia mintis, kad įstatyme vis dėlto tas supratimas būtų. Tačiau komitetas, kiek aš žinau, nepritarė tiek Kaimo reikalų komiteto siūlymui, tiek mano siūlymui. Tenka apgailestauti. Kalbant su aplinkos ministru jis tikrai užtikrina, kad, sakykim, tokių nesusipratimų nebus, ir tikrai kalbama apie tas medžiagas, kurios yra taršios ir būtent kenksmingos. Tai iš esmės turėčiau kaip ir atsiimti savo siūlymą.
PIRMININKĖ. Apsispręskite, jūs atsiimate savo siūlymą?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Tenka apgailestauti, bet šiuo metu aš atsiimu savo siūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsiima kolega siūlymą, todėl svarstyti nėra pagrindo. 2 straipsnį galime priimti? Priimame. Dėl 3 straipsnio yra Teisės, atsiprašau, J. Imbraso pasiūlymas. Jis redakcinio pobūdžio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. Ir mes pritariame. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas įvertina ir mes taip pat tam pritariame.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. A. Stančiko pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Jūs taip pat atsiimate?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėl 3 straipsnio aš vėl noriu priminti, būtent jeigu vyksta teisminis procesas ir iš tikrųjų – kada įsigalioja? Nuo tada, kai yra nustatyta, bet ginčas tebevyksta dėl pažeidimo. Pabandykime įsivaizduoti. O jeigu po teismo sprendimo vis dėlto yra išteisinta, tai, vadinasi, mes baudžiame net neleidę apsiginti. Šiaip pasiūlymas yra, kad įstatymas įsigaliotų po teismo sprendimo, jeigu vyksta teisminis procesas.
PIRMININKĖ. Jūs prašote dėl jo balsuoti?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Yra 29 balsai? Balsuojame, ar yra 29 balsai, kad pritartume ir svarstytume A. Stančiko pasiūlymą toliau. Antrojo pasiūlymo jis neatsiėmė ir balsuojame, ar yra 29 balsai, kad svarstytume toliau.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 27, prieš – 5, susilaikė 17. Nėra, nesvarstome.
3 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario J. Imbraso redakcinio pobūdžio, mes jau dėl to aptarėme ir pritarėme. Teisės departamento pasiūlymas, komitetas jam pritarė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Patobulinti 8 punktą.
PIRMININKĖ. Taip. Ir mes pritarėme. A. Stančiko pasiūlymas. Jis yra analogiškas, nesurinko balsų, todėl svarstyti nereikia. 4 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti. Dėl 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
Pastraipsniui baigėme. Dėl viso įstatymo projekto N. Puteikis. N. Puteikis dėl viso įstatymo projekto.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Dabar aš norėjau už, bet esu sutrikęs, matydamas tokią vieningą Seimo valią toliau pilti chemines medžiagas į nuotekas ir leisti šiukšlių deginimo metu furanus ir dioksinus į atmosferą. Tiesą sakant, nežinau, ką čia ir pasiūlyti. Man atrodo, kad šitas įstatymas, turintis labai daug pliusų ir uždangstantis daugybę spragų, vis dėlto vienos esminės ir svarbiausios neišsprendė. Tai jeigu Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Aplinkos ministerijos pareigūnai, viceministrė, departamento vadovai sako, kad kažkokių pataisų negalima priimti, nes nukentės verslas, tai jie tiesiog supainiojo ministerijas. Aš manau, kad šito klaipėdietiško paketo efektyvumas galėjo būti žymiai didesnis, jeigu jį būtų rengusi kita ministerija. Ministerija, kurios žmonės myli gamtą. Aišku, jeigu šito paketo pataisas būtų priėmę Seimo nariai, kurie myli gamtą, bet matau, kad trys didžiausios frakcijos – konservatoriai, socialdemokratai, didžiausios opozicinės frakcijos – konservatoriai, liberalai ir socialdemokratai kažkodėl šiandien mūru stoja už socialiai neatsakingus verslininkus, už „Grigeo“ tipo verslininkus, kurie daro biznį gyventojų sveikatos sąskaita. Aš noriu pasakyti, kad aš nenusileisiu, aš telksiu ir visuomenę, ir Seimo narius, ir mes pakartosime tas pataisas, kurias jūs šiandien atmetėte, ir sieksime, kad jos būtų priimtos ir kad lietuviai gautų tokį vandenį ir tokį orą, kokį turi Švedijos ir kitų normalių, civilizuotų valstybių piliečiai, kurie turi normalius, civilizuotus parlamentus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų liūdna matyti, kad kalbant apie visą Europos Sąjungos dienotvarkę, apie žaliąją politiką, mes esame priversti savo gyventojų sveikatą tiesiog atiduoti į verslo rankas. Šiuo atveju tikrai „Fortumas“ turi galingą užnugarį, aš tai suprantu. Kauno technologijos universiteto mokslininkai yra parengę puikius siūlymus dėl plazminių technologijų, kur yra pavojingos atliekos, kad šiukšlės yra sunaikinamos išdujinimo būdu, jos yra nekenksmingos žmonių sveikatai, bet kažkodėl šis būdas nebuvo pasirinktas, toliau tęsiama Kauno kogeneracinės elektrinės veikla ir norima, kad ji veiktų būtent degindama šiukšles labai senovišku būdu. O toms pataisoms, kurios tikrai parodytų rūpestį žmonių sveikata, yra prieštaraujama, jos yra blokuojamos. Aš tikrai norėčiau kreiptis tiek į premjerą S. Skvernelį, tiek į ministrą K. Mažeiką, kad vis dėlto atsižvelgtų. Jeigu ne šiandien, ne šiame pakete, tai būsimuose paketuose padarytų reikiamas pataisas, kurios leistų žmonėms jaustis saugiai, kad būtų jų sveikata pasirūpinta. Šiandien Lietuva net nepanaudoja savo pačios mokslininkų išradimų. Kažkodėl mes taikome pasenusias technologijas, o kitos valstybės naudoja daug pažangesnes. Ir dar nesilaikome jau mano kolegų įvardintų reikalavimų, kai tokia šiukšlių deginimo gamykla, kogeneracinė elektrinė, yra statoma ten, kur visur aplink gyvena žmonės. Ir girdime tokią demagogiją iš kai kurių Seimo narių, kurie teigia, kad tai yra normali praktika, kad kitur neva analogiškos elektrinės dirba tarp žmonių. Vis dėlto norėtųsi, jeigu jie taip teigia, kad pateiktų realius įrodymus, kokiais parametrais veikiančios elektrinės ten veikia. Tiek, kiek tekę domėtis, tos elektrinės yra kur kas saugesnės…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). …ir yra labai aiškūs parametrai – kaminų aukštis ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Ačiū, ačiū. T. Tomilinas. Prašom. Motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, be jokios abejonės, mes dar šiame Seime priimsime N. Puteikio šiandien siūlytą pataisą, ji buvo pasiūlyta paskutiniu momentu. Ji tiesiogiai nesusijusi su Klaipėdos paketu ir mes ją turime, privalome svarstyti atskirai. Tai yra labai svarbus pakeitimas, mes už jį balsavome ir jis tikrai pereis Seime.
O šiandien aš noriu pratęsti kalbėjimą apie pasitikėjimą. Prieš tai svarstant įstatymą dėl kontrolės aš kalbėjau apie pasitikėjimą verslu. Čia norėčiau šiek tiek pakalbėti apie pasitikėjimą bendruomene, nes būtent dabartinės reformos, kurios buvo inicijuotos dėl Klaipėdos, Kauno ir kitų miestų bendruomenių aktyvumo… Tos bendruomenės buvo išgirstos, jos inicijavo sisteminius ūkinės veiklos pakeitimus, galinčius turėti poveikį aplinkai planuojant, išduodant taršos leidimus. Čia yra dešimtys puslapių įstatymų, kurie labai aiškiai pakeičia, kaip mes turime išduoti leidimus, kaip mes turime atimti leidimus, jei yra užfiksuota pažeidimų, kokias galias turi mūsų įstatymų gynėjai ir kontrolieriai. Tai yra tikrai labai reikšmingi pokyčiai.
Aš dar atsimenu, kaip mes šiame Seime diskutavome apie norą atimti iš savivaldybių veto teisę dėl taršos leidimų, taršos intervencijos integruotos prevencijos leidimų, ir aš džiaugiuosi, kad šiame Seime užteko valios tos administracinės „naštos“ (kabutėse vadinamos naštos) nemažinti ir leisti žmonėms pasirinkti protesto formą savivaldybėje, jeigu yra iš tikrųjų planuojama tarši ūkio veikla. Šiuo atveju mes turime didžiulį bendruomenių laimėjimą ir aš raginu pasitikėti bendruomenėmis ir džiaugtis tuo, ką jie padarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika – motyvai už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Šiek tiek truputį reikia aiškumo, kad iš tiesų tai yra Vyriausybės projektas, ir prisidėjo visos ministerijos, kurioms svarbi aplinka, svarbus reguliavimas ir pasitikėjimas verslu, ne tik draudimai ir baudimai. Turbūt reikėtų paaiškinti dėl 1 tūkst. 200 temperatūros. Šiandien „Toksikoje“ (ji irgi yra pavojingų atliekų deginimo gamykla) temperatūra yra 1 tūkst. 100. Mes kalbame apie pavojingas atliekas. O šiuo atveju kalbame apie biokurą ir komunalines atliekas, tad, vadovaudamiesi Europos Sąjungos direktyva, kuri galioja visoms Europos Sąjungos šalims ir toje pačioje Švedijoje, kalbame apie temperatūrą, kuri yra nuo 850, tai ir kalbame apie Europos Sąjungos reikalavimus, ne apie kokius nors žemesnius ar dar kokius nors lengvesnius, ar geresnius verslui. Tai yra bendri Europos Sąjungos reikalavimai ir jeigu mes dabar keliame klausimą dėl didesnės temperatūros, tai iš tiesų, ką minėjo ir Tomas, ir mes vakar komitete kalbėjome, kreipsimės į mokslininkus, į ekspertus dėl išaiškinimo, dėl galimybių, kaip įvertinti ir pakelti tą temperatūrą, ir išaiškinimo, kokioje temperatūroje skyla dioksinai ir furanai, nes turbūt tas neaiškumas ir pasėta nežinia – dabar tokia pilka zona, labiausiai abejonių kelianti gyventojams, kurie gyvena šalia. Jiems turi būti atsakyta.
Kalbant apie nuotekas, pone Nagli, net didesnės koncentracijos druska – natrio chloridas jau yra toksiškai veikianti medžiaga. Todėl tikrai mes komitete sutarėme per mėnesį pateikti reglamento korekcijas ir atsižvelgti į tuos pasiūlymus. Taigi kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Man nesuprantamas dalykas, kodėl Seimas savo valia, nesaugodamas savo piliečių, leidžia kompanijoms, deginančioms atliekas kogeneracinėse jėgainėse, deginti minimalioje temperatūroje, kurioje, pats mokslas sako, dar nepradeda skilti furanai, dioksinai.
Ką degina? Tie patys aplinkosaugininkai nematę net 3 tūkst. tonų iš Airijos atvežtų atliekų, kurios buvo sudegintos. Tai visas laivas atkeliavo iš Airijos pro muitinę, pro aplinkosaugininkų akis. Tai ne 3 kilogramai ir ne 3 tonos, o 3 tūkst. tonų atkeliavo į tą pačią „Fortum“, buvo sudegintos Klaipėdos „Fortume“ ir net šuo nesulojo. Nematė 11 vamzdukų į Nerį tie patys aplinkosaugininkai iš Vilniaus „Grigeo“. Nematė 15 metų vamzduko ir daugiau į Kuršių marias tie patys aplinkosaugininkai. Ir dabar Seime mes šiandien giname tai, kad Seimas neišmano, kad tokia temperatūra. Mokslas išmano. Atsiverskite internetą ir pažiūrėkite, kokios yra grindys. Tai yra 850 laipsnių. Jokių priemonių Vyriausybė nesiėmė po Seimo priimto sprendimo, kad deginimo įmonės turi būti 20 kilometrų nuo gyvenamosios vietovės, tai būtų bent šioks toks saugumas, kai bent temperatūra būtų tokia. Medicininės atliekos iki šiol deginamos „Fortume“. Kiek patenka pavojingų atliekų? Gerbiamas ministre, jūs tikrai žinote. Jeigu nežinote, pasiteiraukite. Mes dabar palikime genocidui tuos mūsų žmones ir leiskime juos tručinti trims jėgainėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Aplinkos apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3708(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 95, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš labai trumpai norėčiau dėl motyvų po balsavimo. Kadangi čia kilo diskusija dėl atliekų deginimo temperatūros, tikrai šis klausimas yra diskutuotinas. Aš manau, kad minimali 850 laipsnių Celsijaus temperatūra deginant atliekas, na, yra… galbūt turėtų būti peržiūrėta, ką siūlė ir N. Puteikis, be abejo, manau, kad mes turėtume svarstyti, peržiūrėti ir pateikti galbūt naujų pasiūlymų. Ir apskritai atliekų deginimo klausimas turi būti peržiūrėtas ne vien tik deginimo temperatūros aspektu, bet kad jų būtų deginama kaip galima mažiau ir panaudota kaip žaliava…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos trumpos. P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Kadangi buvo paminėta ir mūsų frakcija, aš norėčiau gerbiamam N. Puteikiui atsakyti. Jūs pasižiūrėkite komiteto balsavimą. Iš tiesų mūsų frakcijos nariai palaikė jūsų poziciją labai avansu, nes jūs atnešėte į mūsų komitetą du visiškai pavėluotus, neparuoštus, visiškai techniškai neišnagrinėtus įstatymų projektus. Lygiai taip pat, kaip sakėte, nulinė gali būti bet kuri emisija bet kurių teršalų. Tai čia mes visas įmones, viską uždarome Lietuvoje ir pabaigiame.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Komitete mes dėl deginimo temperatūros sutarėme grįžti prie šio klausimo, prisiminkite diskusiją, kviesimės mokslininkus, kviesimės įmonės atstovus ir tikrai šis klausimas bus svarstomas. Kodėl šiandien nenubalsavo, jūs klauskite savo vadžios.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, labai prašyčiau, mes vėluojame jau pagal laiką. Replikos nebus suteikiamos. Dirbame toliau. Nepykite. (Balsai salėje) Dėl balsavimo – V. Rinkevičius. Balsavo…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš balsuodamas paspaudžiau ne tą mygtuką. Aš noriu balsuoti už, įskaitykite mano balsą už.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius balsavo už.
Ačiū, kolegos. Nepykite, bet tikrai laikas mūsų prašo skubėti ir dirbti toliau.
10.48 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3709(2) (priėmimas)
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektas Nr. XIIIP-3709(2).
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta, tad 1, 2, 3, 4 straipsnius galime priimti? Priimame. Dėkoju.
Dėl viso įstatymo projekto. (Balsai salėje) Visi už. Kolegos, ar būtinai?.. Jau tie patys kalbame. Gal galime sutarti, kad nekalbame ir balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame. Dėkoju. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93. Vienbalsiai pritarta. (Gongas) Įstatymas priimtas.
10.51 val.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 8, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3710(3) (priėmimas)
Kitas – Aplinkos monitoringo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3710(3). Priėmimas. Kviečiu… Ne, tikriausiai nekviečiu, nes iš esmės yra pritarimai.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė, suredagavo. Galime 2 straipsnį priimti? Galime. 3, 4, 5… Atsiprašau, 4 straipsnį galime priimti. Pasiūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas pritarė ir mes pritariame. Antrasis ir trečiasis Teisės departamento pasiūlymai. Juos komitetas įvertino ir suredagavo. Visą 5 straipsnį galime priimti? Priimame. 6 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau kalbėti dėl prieš tai esančio projekto. Vis tiek, jums leidus, pasakysiu…
PIRMININKĖ. Seimo valia buvo priimti taip.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Seimas kažkodėl šiandien labai nenori šnekėti apie furanus ir dioksinus. Ankstesnio įstatymo projekte buvo nustatyta…
PIRMININKĖ. Kalbėkime, gerbiamas kolega, apie šį Aplinkos monitoringo įstatymo projektą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiama Seimo Pirmininko pavaduotoja, aš vis dėlto noriu pasakyti vieną sakinį. Gėda Seimui, kuris nenori kalbėti apie pačias labiausiai teršiančias, žmogaus sveikatą gadinančias medžiagas – furanus ir dioksinus. Mes, užuot uždraudę jų išmetimą į atmosferą, uždedame mokestį. Gal uždėkime mokestį ir už kalio cianido išleidimą į vandenį?
PIRMININKĖ. A. Skardžius – motyvai prieš.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Aš kalbėsiu būtent apie monitoringą, apie stebėseną.
PIRMININKĖ. Puiku.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Iš tribūnos kalbėjau, kai buvo svarstymo stadija, tai, kad labai nedaug kainuoja mums įrengti įrenginius prie nuotekų sistemų. Yra 190 įmonių, kurios yra neprijungtos prie miestų valymo tinklų, įsirengusios savo valymo įrenginius, taip pat „Grigeo“ ir visos kitos. Kodėl iki šiol 13 tūkst., gal net pigiau kainuojančių įrenginių, apskaitos prietaisų su nuotolinio valdymo įrenginiais, kuriuos galėtų stebėti aplinkosaugininkai, nėra įrengta? Jie taupo centus, bet teršia aplinką. Monitoringe tai turi būti privaloma.
Taip pat turi būti privalomas ir visuomenės dalyvavimas išduodant taršos leidimus. TIPKʼas Vilniaus deginimo jėgainei nėra dar išduotas. Visuomenė užvertė skundais Aplinkos apsaugos komitetą, bet Aplinkos ministerija nenori įsileisti visuomenės. Sakau, klausiu aš jų komitete, gal įsileis bent jau visuomenės atstovus – Seimo narius, kurių čia ne vienas yra vilnietis? Sako, ne, mes neįsileisime, nes nenumato jūsų įstatymas svarstant TIPKʼą. Palaukite! Jeigu mes kalbame apie tos įmonės iškėlimą 20 kilometrų už gyvenamosios vietovės, tą reglamentuoja įstatymas, ir dabar mes nežinome, ką degins, kokioje temperatūroje degins. Apskritai esame izoliuoti tiek piliečiai, tiek jų atstovai parlamente. Aš manau, kad nėra pakankama, būtent toks stebėsenos… tai yra monitoringo įstatyme numatytos nuostatos.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Mažeika – motyvai už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kalbėsiu turbūt apie esminį dalyką, dėl ko reikėjo keisti būtent Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą.
Kalbant apie koeficientus ir įkainius, tai turbūt faktas, kad paskutinius dešimt metų neturime teršėjų įmonių, kurios turi taršos leidimus, noro ir skaičių, kiek jos investavo į taršą mažinančias priemones dėl galimybės susimažinti mokesčius už aplinkos teršimą. Vadinasi, praeitą laikotarpį apsimokėjo teršti ir mokėti faktiškai minimalius įkainius. Tas ir buvo daroma. Todėl tai, kas yra siūloma šiuo įstatymo projektu – išskaidyti teršalai į atskiras grupes, išskirti patys pavojingiausi teršalai ir atitinkamai įkainiai, manau, yra žingsnis link to, kad įmonės, teršėjai, suprasdami prievolę mokėti už taršą, investuos į taršą mažinančias priemones. Tegul nemoka visai jokių mokesčių už taršą, bet ir neteršia aplinkos – turbūt toks ir yra pagrindinis šio projekto siekis. Todėl kviečiu palaikyti ir eiti tuo keliu, kad teršėjas vis dėlto turi susimokėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, klausydamas šitų diskusijų prisimenu gal dešimties metų klaipėdiečių šauksmą dėl to, kad teršiama Kuršių nerija ir Baltijos jūra. Neišgirdo. Buvo išgirstas tik verslas, buvusi Prezidentė D. Grybauskaitė su „Grigeo“ vadovais fotografavosi, laimino gamtos teršimą. Taip pat kalbama, daug metų kalbama ir apie „Fortumą“, kuris taip pat netinkamai degina atliekas, kad irgi yra daug korupcinių dalykų, bet faktiškai vėl nekreipiamas dėmesys į žmonių šauksmą.
Kai politinis „Grigeo“ prieglobstis šiek tiek sumažėjo, baigėsi Prezidentės kadencija, išdrąsėjo prokurorai ir vis dėlto pradėjo tirti, kas yra su „Grigeo“. Atskleidė nematytą žalą gamtai, kad buvo teršiama dešimtmečius. Ar neatsitiks taip ir su „Fortumu“? Dar reikės dešimties metų, kad suprastume, kad „Fortumas“, degindamas atliekas, ne tik nemoka už tas atliekas, atvežtą kurą, bet jam dar primokama. Tai čia viena problema. Degina neleistinai žemoje temperatūroje ir nuodija klaipėdiečius.
Gerbiamieji, kiek dar metų jums reikės išgirsti (kreipiuosi į valdančiąją daugumą, į valstiečius), kad pamatytumėte šitas problemas? Ne vien „Grigeo“. Nesvarbu, koks mokestis, bet jeigu teršia gamtą, ar mokestis išspręs tą problemą, jeigu nuodija vandenį, nuodija žmones? Aš manau, kad tikrai Seimo narių pataisos buvo labai racionalios, bet Seimas neįsiklausė. Tenka tik apgailestauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai visos tos pataisos suteikė vilties, kad situacija gali keistis iš esmės, bet jeigu mes kalbame būtent apie monitoringą, tikrai aš asmeniškai negaliu atsistebėti, kas trukdė visus tuos metus suvokti aplinkosaugininkams ir pačiai ministerijai, galų gale dabartiniam ministrui iki „Grigeo“, kad elementaru: jeigu ūkio subjektas naudoja vandenį, tai atitinkamai turi būti fiksuota, kokį kiekį vandens jis išleidžia; jeigu apimtys ūkio subjekto padidėja keturis kartus, o vandens išmetimas iš esmės nepasikeičia, ir tai būtent akcentavo ne kas kitas, ne Aplinkos ministerijos specialistai, bet visuomenininkai, žmonės, kurie neturi specialių žinių, yra elementari gyvenimiška logika.
Man šiek tiek kelia nerimą, kad dabartiniame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad aplinkos ministras, atsižvelgdamas į ūkinės veiklos rūšių ir atskirų technologinių procesų galimą neigiamą poveikį aplinkai arba grėsmę, kad bus padaryta žala aplinkai, nustato kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkio subjektai privalo vykdyti ūkio subjekto aplinkos monitoringą. Vėl apsiribojama vienu asmeniu.
Mes matėme, kad vieni turėjo politinį stogą, dabar jo neteko, bet ateina kita politinė dauguma, kuri formuoja kitą politinį stogą kitiems ūkio subjektams. Kadangi čia apsiribota vien tik aplinkos ministru, tai atsilieka tas subjektyvusis veiksnys. Bet tikiuosi, kad vis dėlto yra gera pradžia šios inicijuojamos pataisos, ir tikrai dar kartą ačiū Klaipėdos žmonėms už tai, kad priminė mums, kad mes esame tautos atstovai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo labai madinga idealizuoti verslą ir gana dažnai buvo demonizuojamos bendruomenės, kovojančios dėl savo aplinkos, arba biurokratija. Šiandien aš kalbėjau apie pasitikėjimą ir džiaugiuosi, kad atgimsta pasitikėjimas valstybe. Mes tobuliname reguliavimą ir šių laikų didvyriai, kaip rašė vienas lietuvių kilmės ekonomistas knygoje „Kvailių žvejonė“, yra iš tiesų ne verslas ir net ne bendruomenės, o išsilavinę, protingi, sąžiningi valdininkai, kurie apsaugo mus nuo įvairių kenksmingų maisto priedų, nuo teršalų aplinkosaugoje, nuo išnaudojimo, jeigu kalbame apie darbo santykius. Taigi našta verslui pagaliau nebėra madingiausia politikos tema, o būtent pasitikėjimas valstybe, pasitikėjimas rinką reguliuojančiomis institucijomis. Ir aš labai džiaugiuosi, kad tos permainos vyksta dabar.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Aplinkos monitoringo įstatymo atitinkamų straipsnių priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: vienbalsiai, už – 99, pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3710). (Gongas)
11.02 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3711(2) (priėmimas)
Paskutinis šio paketo lydimasis – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3711(2). Pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, dėl kvapų. Kadangi jūs prieš tai balsavimuose ryžtingai palaikėte gamybininkus, noriu jums pranešti. Kadangi jūs saugote dabartinę daugelio koalicijų iki šiol sukurtą ydingą aplinkosaugos tvarką, pateiksiu pavyzdį, ypač iš Kauno regiono. Yra tokia gamykla „Kauno šilas“, ji gamina polistireną apšiltinimui. Ji į aplinką, pasak vietinių gyventojų, išleidžia pentano garus. Pentano garai yra labai pavojingi ir labai nuodingi. Bet jūs prieš tai vykusiuose balsavimuose sakėte, kad galima nuodus leisti į vandenį ir orą, bet svarbu, kad būtų dozuota.
Aš noriu pasakyti, kad, taip, gerai, kad mes čia perkeliame kvapų kontrolę visuomenės sveikatos institucijoms, nes anksčiau stumdydavosi aplinkosauga su jomis, vieni į kitus pirštais rodydavo. Bet mes neišsprendžiame pagrindinės problemos, tai yra mes vis dėlto leidžiame gamybininkams leisti kenksmingas medžiagas. Aš raginu visus Seimo narius, šis įstatymas geras, mes turime jam pritarti, bet mes turime kovo mėnesį prasidėsiančioje sesijoje vis dėlto išspręsti pagrindinį klausimą, ar mes leidžiame toliau ypač nuodingas medžiagas leisti gamybininkams į orą ir vandenį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų, kolegos, jeigu kam teko susidurti dėl kvapų kontrolės, tai turbūt juokinga, kai XXI amžiuje ateina trys specialistai ir vienas sako, man čia labai smirda, kitas sako, man truputį smirda, trečias sako, man nesmirda. Priimama išvada, kad čia truputį smirda. Turbūt tai yra praeito jau ne dešimtmečio, o šimtmečio praktika, ji atgyvenusi. Yra technologinių priemonių tikrai objektyviai nustatyti kvapo vienetus ir taršą ore. Manau, kad tas projektas, kuriuo siekiama sureguliuoti, kas atsakingas už kvapus, tai yra Visuomenės sveikatos centras pagal kompetenciją, manau, yra teisingas žingsnis. Kviečiu palaikyti, kad tos problemos tikrai būtų pradėtos spręsti ir institucija būtų atsakinga už jų kontrolę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Saudargas, prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Ragindamas kolegas palaikyti šį įstatymo projektą, tiesiog noriu keletą replikų prieš tai kalbėjusiems kolegoms. Jei jie būtų nekalbėję, nekalbėčiau ir aš. Gerbiamajam N. Puteikiui norėčiau dar kartą kaip fizikas paaiškinti, kad nėra tokios veiklos, kuri išmestų nulį procentų kokių nors medžiagų į aplinką. Kenksmingų, nekenksmingų. Tai tu bet ką – automobilį užvedi, viskas, tu išmeti tam tikras medžiagas į aplinką. Mes, kaip įstatymų leidėjas, galime kalbėti apie tam tikrą koncentraciją. Taip, koncentraciją turime mažinti, kontrolę didinti ir visa tai darome.
O dabar dėl kvapų. Tai yra labai opi problema. Aš ne vieną kartą esu susidūręs ir toje Kazlų Rūdoje, ir prie Kauno, kur mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys metų metais netvarkomas, neaišku, kodėl. Tiems žmonėms labai smirda, negali tiesiog gyventi aplinkui, kaltų nėra, niekaip nesugeba išsiaiškinti technologinių priežasčių, o institucija, kuri kontroliuotų, taip pat ne iki galo apibrėžta. Todėl aš tikrai džiaugiuosi, kad yra šiame įstatyme atidžiau reglamentuota būtent kvapų kontrolė išduodant leidimus, ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tuo turės užsiimti. Mes visaip kaip toliau padėsime, jeigu reikės, tobulinsime įstatymus, tačiau dėl kvapų Lietuvoje tikrai buvo kol kas labai milžiniška problema.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš tikrai prisidėčiau prie kolegų nuogąstavimų ir pasakymų, kad kvapų problema Lietuvoje iki šios dienos buvo išties didelė. Mes tikrai nepasisakome prieš verslo suvaržymą, bet iš principo verslas tikrai turėtų ekonominių rodiklių neiškelti aukščiau už ekologinius aspektus ir aukščiau už gyventojų gerovę ir jų komfortą ir iš principo ieškoti būdų, kaip tuos kvapus suvaldyti. Be abejo, kad ir institucijos atitinkamai kontroliuotų ir suvaldytų šiuos aspektus. Išties neturime… Jeigu jau yra gamyklų gyvenamojoje teritorijoje, tai vis dėlto turi paieškoti būdų taip, kad būtų visiems patogu ir aplinka nebūtų teršiama. To esmė ir yra šis Klaipėdos paketas. Taigi ėjimas lengviausiu keliu, kai buvo iki šiol prisidengiama naštos verslui mažinimu, jau turėtų kaip ir būti išgyvendintas. Dabar kaip tik aplinkosauginiai aspektai turi būti tas ekonominio variklio aspektas. Todėl kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai – vienbalsiai pritarta įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3711). (Gongas)
11.08 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 871 ir 1081 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4130(2)ES (priėmimas)
Klausimas 1-3 – Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo 871 ir 1081 straipsniais ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4130(2)ES. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 2 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime priimti? Priimame.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė, įvertino ir pateikė naują redakciją. Galime priimti 3 straipsnį? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto N. Puteikis, nematau. P. Saudargas. Prašom, motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Čia iš esmės yra žingsnis į beatliekę ekonomiką, į beatliekį gyvenimo būdą. Turbūt tų labai plonų maišelių atsisakymas tikrai paskatintų žmones ir susimąstyti, ir pradėti galbūt atsakingiau rinktis, kaip jie įsigyja prekes, kokias prekes įsigyja, kaip jas parsineša. Plastiko problema visame pasaulyje yra milžiniška, vandenynuose susidariusios jau tokios valstybės dydžio salos vien tik iš atliekų, iš plastiko atliekų, tikrai turime ką nors galvoti.
Visiškai kita medalio pusė yra skaidus plastikas. Kai atrodė, kad štai pasaulis išrado būdą, kaip neteršti, kad gamina pakuotes, kurios labai greitai suskyla, pasklinda po dirvožemį, tačiau čia išaiškėjo nauja problema, kad tas skaidus plastikas suskyla iki tam tikro lygio, paskui patenka į mitybos grandinę ir įvairūs organizmai minta, ir žuvys, ir žinduoliai, ir galų gale patenka ir į žmogaus organizmą. Tai taip pat nėra išeitis. Vadinasi, mes turime apskritai riboti bet kokios plastikinės pakuotės patekimą į aplinką ir kartu jos vartojimą, kitaip nieko nebus. Tai čia tiesiog raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4130(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai ir vienbalsiai 92 pritarė įstatymui. (Gongas)
11.11 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 248, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4131(2) (priėmimas)
Šio įstatymo lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4131(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta, tad 1, 2, 3 ir 4 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai vienbalsiai 93 pritarė įstatymui. (Gongas)
11.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIIIP-4413(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIIIP-4413(2).
Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. Preambulė tokia, kokia yra.
Motyvai. N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš užleidžiu taršios gamybos šalininkui P. Saudargui.
PIRMININKĖ. P. Saudargas. Motyvai – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų žarstytis tokiomis replikomis tikrai kolegai nerekomenduoju, nes tikrai kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją, kad pasiaiškintumėte už savo žodžius. Nežinau, kodėl jūs man taikote. Kitą kartą pamąstykite arba kaip nors kitaip pašnekėsime.
O kalbant apie įstatymo esmę aš tikrai norėčiau, kad Valstybės kontrolė panagrinėtų tam tikrus aspektus, pavyzdžiui, įvykdytą valstybinę aplinkos apsaugos reformą. Ar ir kaip ta reforma, kuri sujungė aštuonis departamentus į vieną, pasiteisino. Man atrodo, čia turėtų būti vinis ir čia turėtų būti atsakymai, ar šios valdžios pradėtos reformos duoda pliusą, ar minusą mūsų sistemai, nes mes pastaruoju metu matome, kad aplinkosaugininkai niekaip nepaveža jiems priskirtų funkcijų ir kuo toliau, tuo darosi blogiau. O buvo žadėtas efektyvumas, sutaupymas ir visoks kitoks gėris.
Kitas dalykas. Norėčiau, kad būtų atsakoma į klausimus, ar iš tiesų kalbant apie viršregioninį mastą tikrai dabar, kai yra sistema, jau išspręstas klausimas, nes anksčiau buvo pateikta problema, kad viename regione, viename rajone dirbantys pareigūnai, tarkim, pradeda bylą, tačiau kai persimeta į nacionalinį mastą byla, tarsi siūlas nutrūksta ir jie nieko negali padaryti. Žodžiu, ar dabar ši problema išspręsta?
Kitas dalykas, ar tikrai labai logiška, kad dabar aplinkosaugininkai važiuoja iš vieno rajono į kitą ir ten ieško įvairių pažeidimų, kai tikrai nepažįsta to rajono, nežino įmonių, nežino problematikos ir dažnai tai baigiasi tik tokiu turistavimu, pasivažinėjimu. Tai yra tikrai svarbūs klausimai, kuriuos, aš tikiu, mums per kelis mėnesius kontrolė pateiks ir mes pavasario sesijoje, jeigu reikės, galėsime koreguoti ir šiuos svarbius dalykus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius – motyvai už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aukščiausiajai audito institucijai valstybėje – Valstybės kontrolei atliekant šį auditą vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tokį dalyką, kodėl nėra nuoseklaus, vientiso atliekų sutvarkymo teisės reglamento, tai yra atliekų tvarkymo kodekso ar panašaus teisės akto. Mes bandome įtraukti visuomenę, tačiau visuomenė už kiekvieną lobistinį veiksmą turi susimokėti dar kartą, nors jau sumokėjusi už atliekų sutvarkymą lentynos mokestį. Jau importuotojo arba gamintojo pareiga būtų sutvarkyti tas atliekas, bet nori uždirbti MBA – mechaninio biologinio apdorojimo…, atliekų surinkėjai, konteinerinė sistema, depozito sistema, degintojai, sąvartynų turėtojai – visi nulupa penkis kartus kailį nuo to paties piliečio.
Kodėl taip yra? Todėl, kad nėra vientiso akto. Visi nori iš to gerai gyventi. Iš paties proceso. Taip neturi būti.
Kodėl Lietuvoje iki šiol nėra akredituotos laboratorijos? Ar pigiau yra pirkti paslaugą iš užsienio? Ar mes neturime mokslo? Kodėl atliekų tvarkymo užduotys nuo 2015 metų nėra peržiūrėtos? Ir daug spręstinų dalykų, kurie nesprendžiami. Kodėl nėra aplinkosaugininkų bendradarbiavimo, tarkime, su kriminaline žvalgyba, teisėsaugos institucijomis? Tokia padėtis yra susidariusi vien dėl godaus verslo įtakos aplinkos apsaugos sistemai per ne vieną dešimtmetį. Valstybės kontrolė, tikiuosi, atsakys, bet nelaukiant jos rezultatų pokyčius reikėtų pradėti nedelsiant.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tą patį klausimą, kodėl tiek daug visko iki šiol nebuvo padaryta, norėčiau galbūt ir užduoti tiems patiems Seimo nariams, ir prieš tai kalbėjusiems, kurie dvi, tris ir daugiau kadencijų dirba, mato, stebi ir daužosi dabar į krūtinę, kad jie lyg ir nematė ar kažkas atsitiko. Kolegos, jūs atsakykite sau. Iš tiesų turbūt juokingai skamba iš jūsų tie žodžiai, kurie turėtų būti adresuoti jums patiems. Iš tiesų procesas vyksta, ir džiaugiuosi, kad ta iniciatyva yra, ją palaikau. Nors man pradėjus eiti pareigas balandžio mėnesį inicijavome vidinį veiklos auditą, jo rezultatai, rekomendacijos yra įgyvendinami, bet neabejoju, kad Valstybės kontrolė galbūt įžvelgs dar ir papildomų įrankių, papildomų spragų ir rekomendacijų, kurias taip pat Aplinkos apsaugos departamentas privalės įgyvendinti ir įdiegti. Manau, visos tos iniciatyvos, kurios padeda sistemai apsivalyti arba veikti efektyviau, tie įrankiai yra labai reikalingi ir padės. Iš tiesų kviečiu palaikyti, nesisvaidyti kaltinimais ir kažkokiais nebūtais dalykais. Manau, susitelkime ir pagaliau padarykime veikiančią sistemą, kuri nedarytų gėdos ne tik kiekvienam iš jūsų, bet turbūt ir visiems Lietuvos piliečiams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai ir vienbalsiai 98 pritarė Seimo nutarimui. (Gongas)
11.18 val.
Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4122(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4122(2). Šis įstatymas susideda iš dviejų straipsnių. 1 straipsnį sudaro net 21 straipsnis, bet dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime.
2 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas į tai atsižvelgė ir suredagavo. Redakcinio pobūdžio. Galime 2 straipsnį priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Pauliau Saudargai, aš džiaugiuosi, kad jūs kreipsitės į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl mano pasisakymo apie tai, kad jūs remiate taršią pramonę…
PIRMININKĖ. Apie Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projektą. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip. P. Saudargas yra cheminių preparatų išmetimo gamybos metu šalininkas. Aš ta tema ir kalbu. Bet noriu paprašyti. Pauliau, jūs kreipkitės dar dėl vieno dalyko. Aš noriu jus ir A. Gedvilienę apkaltinti tuo, kad jūs esate sveikų medžių kirtimo aršiausi šalininkai Aplinkos apsaugos komitete ir nuolat atstovaujate toms statybinėms kompanijoms, kurios kerta sveikus medžius rajonų ir miestų parkuose. Tai skųskitės ir dėl šito. Būtų labai gerai, kad Seime taip pat įvyktų diskusija ne tik dėl cheminių preparatų, bet ir dėl sveikų medžių kirtimo manijos visoje Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra į temą ar ne į temą, bet kviečiame į temą kalbant dabar balsuoti, nes norinčių daugiau kalbėti jau ir nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai ir vienbalsiai 86 pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4122(2). (Gongas)
11.21 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 20, 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4123(2) (priėmimas)
Lydimasis – Aplinkos apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4123(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra. Galima juos priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai ir vienbalsiai 87 pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4123(2). (Gongas)
11.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 49, 244, 308, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4124(2) (priėmimas)
Ir dar vienas lydimasis šio teisės akto – Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4124(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime juos priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto? Ir 5 straipsnis taip pat priimamas. Ir pasiūlymai dėl viso? Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4124(2) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4188(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4188(2). (Šurmulys salėje) Po šio balsavimo. Taip, replika – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, kaip aš suprantu, N. Puteikis toliau nerimsta šioje salėje ir kažkodėl labai kreipia dėmesį į mano asmenį. Girdėjau, kolegos pasakojo, kad man už akių, man nesant įvardinote mano pavardę ir įvardinote mane kaip medžių kirtėją. Tai atsakingai pareiškiu, kad nesu nukirtęs nė vieno medžio, o ne vieną esu pasodinęs, ir ne vieną dešimtį medžių esu pasodinęs. Jeigu jūs ir toliau ráusitės, tai bus atsakymai.
PIRMININKĖ. Jūs kaip nors susitarkite, kolegos. O dabar jau paskelbiau Administracinių nusižengimų kodekso 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas. Jis yra prie kompleksinio projekto Nr. XIIIP-4185. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Priimame. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4188(2) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163(2). Kolegos, čia buvo atidėtas balsavimas. Yra noras pakartoti. Balsuojame, liko tik priėmimas.
Užsiregistravo tik 56 Seimo nariai. Kažkaip salėje jūsų sumažėjo. Ar panašaus nusiteikimo galime tikėtis ir dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo? (Balsai salėje) Pabandome. Yra siūlymas bandyti.
11.26 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839(2) (priėmimo tęsinys)
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839(2). Gal nuomonės pasikeitė. Balsuojame.
Balsavo 57 Seimo nariai. Kažkokie stebuklai, sumažėjo salėje Seimo narių.
11.26 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 12, 13, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis atidėtas – Advokatūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135(2). Balsuojame.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsavimas atidedamas, tad lydimųjų nesvarstome.
11.27 val.
Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4177(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4177(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime juos priimti? Priimame. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 95. Vienbalsiai pritarta. Didelis džiaugsmas, kad Seimo nariai atsirado, sugrįžo. (Gongas) Puiku.
11.28 val.
Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4338(2) (priėmimas)
Kitas – Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4338(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Jį sudaro 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame. Ir visą naujos redakcijos straipsnį galime priimti.
Atkreipiu dėmesį: yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba dėl įstatymo numeracijos. 2 straipsnis. Taikoma šio redakcinio pobūdžio pastaba. Galime tam pritarti? Pritarėme.
Dėl viso įstatymo projekto – Ž. Pavilionis. Motyvai už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Įstatymas reikalingas, siekiant suderinti jį su mūsų įstatymo nuostatomis, kurios susijusios su specialiaisiais atašė. Yra lygios teisės.
Tiesiog aš savo ruožtu norėjau priminti dar vieną idėją, kurią mes kažkada svarstėme, kad lygiai tokį pat atstovą reikėtų kada nors pasiųsti mums prie JAV Kongreso. Tai yra labai sena idėja, nežinau, ar mes galėtume šią kadenciją jai pritarti, tačiau būtų gerai, kad mes ją svarstytume irgi iš naujo, bet šiam įstatymui siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Ažubalis – motyvai prieš.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, gal aš klystu, gal ne apie šį įstatymo projektą dabar kalbu, bet jeigu čia kalbama apie tai, kad parlamento atstovui Briuselyje reikia dar vieno žmogaus, pavaduotojo, aš manau, gal pradžioje būtų geriausia, kad pradėtume iš tikrųjų nuo diplomatinės tarnybos stiprinimo. Šiaip ar taip, Užsienio reikalų ministerija yra mažiausiai finansuojama aštunti metai tarp visų valstybės institucijų ir mes kažkodėl nerodome jokio dėmesio tam, įsivaizduodami, kad diplomatai gali dirbti už minimalų atlyginimą. Kaip yra dabar pradėjusio… Kokia yra dabar pradėjusio diplomato darbo pradžia? Tai yra beveik minimalus atlyginimas. Taigi aš siūlau šįkart susilaikyti dėl pavaduotojo, o rimtai svarstyti apie tai, kaip būtų galima mūsų diplomatinei tarnybai padėti. Čia yra tam tikras veidmainiavimas. Iš vienos pusės, mes skiriame papildomų lėšų mūsų atstovui Europos Sąjungos Parlamente, kartu užsimerkdami prieš apgailėtiną Užsienio reikalų ministerijos finansinę būklę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Visiškai neprieštaraudamas kolegos Audroniaus pasiūlymui norėčiau pasakyti, kad vis dėlto čia yra jau kitos valdžios atstovas, tai yra ne Užsienio reikalų ministerijos labiau sričiai priklausančios, o parlamento. Kolegos, mes, kurie būname, dalyvaujame ar LIBE komitete, ar kituose komitetuose, ar kituose Europos Parlamento renginiuose, matome, kiek daug užduočių turi mūsų… mergina buvo, dabar vaikinas. Kaip jie stengiasi, kiek jie siunčia mums visokiausios informacijos, ir tikrai ne kartą yra išsakyta, kad jie turi didžiulius krūvius, ir tikrai jiems būtų reikalinga pagalba. Tai jeigu mūsų valstybė gali, aš manau, turbūt gali, jei toks pasiūlymas pateiktas, aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4338(2) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4409(2) (svarstymas)
Lydimasis – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4409(2). Svarstymas. V. Bukauską kviečiu perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Prašom, mielas kolega.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė minėtą teisės aktą ir pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Diskusija. Norinčių kalbėti nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.34 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3897(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3897(3). Svarstymo tęsinys. Primenu gerbiamiesiems kolegoms, kad mes išklausėme visus, užsirašiusius diskutuoti ir diskutavusius. Dabar prašome išsakyti motyvus. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, be abejo, galima interpretuoti, kad šitos įstatymo pataisos yra priderintos prie konkrečios politinės formuojančios jėgos, bet realiai esmė yra tokia, kad tas mūsų politinis gyvenimas yra dinamiškas, jis nėra standartinis. Taip, susiformavo naujas politinis darinys, taip, Seimas jau yra priėmęs įstatymus, kurie leido šitam politiniam dariniui po rinkimų gauti finansavimą. Aš tai vertinu teigiamai ta prasme, kad vis dėlto bandoma panaikinti tą dirbtinį tų didžiųjų partijų monopolį, nes, man atrodo, kad tas dirbtinis monopolis visų pirma buvo nenaudingas toms pačioms didžiosioms partijoms, nes trukdė atsinaujinti ir visada jausti konkurencinę aplinką. Jeigu mes dabar kalbame apie tai, kad jau priimti įstatymai, kurie leidžia gauti finansavimą, tai logiška yra tai, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje turi būti ir atstovavimas. Man atrodo, nepakenkia demokratijai, jeigu rinkimų komisijose atstovauja kuo daugiau subjektų, kurie dalyvauja rinkimuose. Šios įstatymo pataisos, man atrodo, būtent tuo ir grindžiamos ir grindžiamos skaidrumo principu. Jeigu balsuojama prieš, tai aš suprantu, kad tie, kurie dabar turi statusą kaip VRK komisijos nariai iš politinių partijų, vis dėlto mano, kad tas papildomas subjektas gali sugriauti kažkokią neskaidrią jų nustatytą tvarką, bet aš taip nemanau ir siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tiesų kviečiu balsuoti prieš šį projektą dėl šių motyvų. Pirmas dalykas, netinka keisti Seimo rinkimų įstatymo, kai iki rinkimų liko neką daugiau kaip pusę metų.
Antra. Šis projektas sukels neišvengiamą papildomų biudžetinių lėšų poreikį, nes jeigu mes suteiksime privilegiją G. Kirkilo, J. Bernatonio politinei grupei deleguoti atstovus į kiekvieną apygardos ir apylinkės komisiją, nepamirškime, kad tie komisijų nariai yra apmokami, kad mes apmokėjimo koeficientus padvigubinome, tai čia susidarys nemaža suma, kai suskaičiuosime, kiek tokių naujų narių atsiranda. Iš principo siūlau nepritarti tokiam štai veiksmui, kai parėmę valdančiąją daugumą atskilėliai nuo pagrindinės partijos išsikovoja vis daugiau privilegijų. Negana to, kad gauna biudžetinį finansavimą dar nė kartą rinkimuose nedalyvavę, dar mat reikia turėti narius kiekvienoje komisijoje. Tai gal pirma dalyvaukite rinkimuose, parodykite, kad nors kiek piliečiai jus remia, tada atsiras ir tos teisės, o ne dabar tas teises išsireikalauti turint šantažo galimybę valdančiojoje koalicijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 56, prieš – 34, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
11.39 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4278, Administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4279 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4278. Pateikimas. Kviečiu ministrę R. Tamašunienę pateikti. Iš eilės, viskas vyksta iš eilės pagal darbotvarkę, taip sutarėme tvirtindami Seimo posėdžių darbotvarkę. Dėkoju.
Toliau posėdžiui pirmininkauja A. Nekrošius.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai, teikiamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, toliau aš jį vadinsiu SEAKĮ, taip trumpiau. Tai yra priemonė, ilgai rengtas įstatymo projektas kaip kovos su šešėliniu automobilių verslu priemonė. Siūloma įtvirtinti privalomojo transporto priemonių sandorių deklaravimo modelį ir įdiegti centralizuotą transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą.
Kiekvienas asmuo, įsigijęs ar įvežęs į Lietuvą transporto priemonę parduoti, nustatyta tvarka turės deklaruoti valstybės įmonėje „Regitra“ apie įgytą ar perleistą, parduotą transporto priemonę ir gauti unikalų transporto priemonės savininko deklaravimo kodą, pagal kurį galima identifikuoti dar neįregistruotą transporto priemonę. Deklaravimo kodas būtų naudojamas parduodant Lietuvoje bet kurią transporto priemonę. Nedeklaravus transporto priemonės transporto priemonių savininkų apskaitos sistemoje ir neturint suteikto kodo, nebus galima pardavinėti transporto priemonės, o be to kodo parduota transporto priemonė negalės būti registruojama Kelių transporto priemonių registre ir atitinkamai dalyvauti viešajame eisme.
Pagal VMI pateiktus duomenis yra 38 mln. PVM atotrūkis būtent automobilių prekybos srityje. Taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikusi duomenis, kad pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai per dvejus metus dėl neapskaitytos prekybos lengvaisiais automobiliais. Be abejo, taip padaroma žala biudžetui. Dėl to siūloma įteisinti sistemą, kuri būtų ir paprasta, ir visų pirma skaidri.
Svarbus dalykas, kad įsigijusiam transporto priemonę piliečiui taip pat būtų sudaryta galimybė pasitikrinti, ar transporto priemonė parduodama skaidriai, ar yra deklaruotas pardavimas, kad tikrai žinoma, kas jos savininkas, parduodantis automobilį, nes labai dažnai dabar iš Europos Sąjungos valstybių atvežamos transporto priemonės perduodamos kelis kartus pagal vadinamąjį kauferį, o tikrasis pardavėjas, nupirkus nekokybišką automobilį ar nupirkus automobilį, kuris yra ieškomas kitose Europos Sąjungos valstybėse, savininkas susiduria su didelėmis problemomis.
Panašus modelis yra kitose valstybėse, todėl siūloma, kad būtų skaidriau ir paprasčiau įteisinti tai ir Lietuvoje. Prašau pritarti.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkoju. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų turbūt įstatymo motyvai aiškūs. Tiktai turbūt klausimas sudarant prekybai tokias sąlygas, kai panaikinami „kauferiai“, ar iš tikrųjų aplinkinėse šalyse taip pat tas pats yra, nes mes jau turime daug pavyzdžių, kai sugriežtiname kitus vežėjų verslus ir tada tie verslai atsiduria kitose šalyse? Iš tikrųjų tarpininko pašalinimas, tiesiai jį padarant automobilio savininku ir paskui pardavėju, aišku, kai kurioms verslo įmonėms, kurios užsiima naujais automobiliais, galbūt ir geras dalykas, tačiau vis tiek iš mūsų rinkos išimtų dalį pinigų. Paskui pasirodo prekybos ir kitose vietose, kaip minėjote, apie 39 mln. Mokesčių ten, kiek prisimenu, apie kelis šimtus tūkstančių. Iš tikrųjų norėčiau paklausti, ar vis dėlto nenutekės ši verslo šaka į kitą gretimą šalį ar kur nors kitur? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Kaip pavyzdį noriu pateikti Latvijos sistemą, ji dar daug griežtesnė. Mes vis dėlto taikome paprastesnę, mažiau ribojančią sandorio laisvę ir galimybes naudoti transporto priemonę sandorio pirkimo–pardavimo metu. Latvijoje yra sukuriama bazė ir tie automobiliai išvis nejuda, kol neužregistruojama iki galo.
Sakykim, artimiausios valstybės, kuriose taip pat automobilių verslas yra gana populiarus, turi tą sistemą, nes visos valstybės galvoja apie tai, kad tai didelės apyvartos lėšos būtent automobilių pardavimo srityje, ir visas verslas turėtų būti skaidrus, ir šiuo atveju – kuo mažiau šešėlio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Haase. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš čia. Sutinku su tuo, kad reikia aiškiai apibrėžti subjektų ratą, kam taikomas šis įstatymas ir kurie privalo deklaruoti įgyjamas transporto priemones, bet, manau, taip pat reikia siekti, kad nebūtų neaiškumų taikant įstatymo projektą, patį įstatymą… Projekto 2 straipsnyje jūs siūlote pakeisti įstatymo 20 straipsnį, tai yra siūlote nustatyti, kad fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbuvo ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų per vienus kalendorinius metus, privalo deklaruoti nuosavybės teise įsigytą transporto priemonę. Klausimas būtų toks pirmiausia. Kokia institucija bus įgaliota nustatyti, ar fizinis asmuo Lietuvoje išbuvo ištisai arba su pertraukomis 183 dienas ar daugiau laiko per kalendorinius?..
Ir antra. Kokiai institucijai bus pavesta pranešti fiziniam asmeniui, kad jisai privalo įregistruoti transporto priemonę Lietuvoje? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų šis įstatymo projektas ne kartą buvo derintas tarpinstituciniuose pasitarimuose, išklausyta visų institucijų nuomonė, būtent dėl tų dienų taip pat diskusija buvo. Ši nuostata – 183 dienos – derinama su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas asmuo, kaip jūs būtent ir minėjote, ištisai arba su pertraukomis gyvenęs 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, arba ištisai 90 dienų, ten yra daugiau, bet būtent Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas tai reglamentuoja. Tas mūsų siūlomas 183 dienų terminas apskaičiuotas būtent pagal jau siūlomus terminus, pagal taisykles. O institucija, kaip ir šiuo atveju, yra Finansų ministerija. Ji įgaliota nustatyti, kiek gyventojas yra mūsų valstybėje. Kartu bendradarbiaujama, be abejo, su mūsų Migracijos departamentu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, sveikintinas įstatymas, ko gero, seniai reikėjo, Lietuva pasižymi neapčiuopiamu skaičiumi automobilių, kurie atvyksta čia, į Lietuvą. Mano klausimas būtų. Aiškinamajame rašte yra parašyta, kiek reikės lėšų šiam įstatymui įgyvendinti. Bet galbūt buvo daryti skaičiavimai, kiek valstybei bus sumokėta mokesčių, kurie šiandien paprasčiausiai yra nuslepiami? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Dėl pirmos dalies, kur jūs paminėjote, kad didelis kiekis automobilių. Per 2018–2019 metus nuo spalio (mes duomenis skaičiavome nuo spalio iki spalio) Lietuvoje buvo parduota 165 tūkst. transporto priemonių, 47 tūkst. iš jų buvo bent kelis kartus perparduotos.
Kalbant apie tai, kiek lėšų planuojama surinkti, mes dabar kalbame apie VMI pateiktus duomenis, kad PVM atotrūkis tarp parduotų automobilių skaičiaus ir sumokėtų mokesčių yra 38 mln. PVM.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, deklaruojant automobilį bus sumokama kažkokia rinkliava. Gal galėtumėte pasakyti, koks tos operacijos dydis? Ar keičiantis automobilio savininkui deklaracijos numeris to automobilio keisis, reikės iš naujo mokėti, ar bus įskaitoma, kaip registre nustatyta tvarka, kad tai jau unikumas, nesikeičiantis variantas?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mokestis neturėtų keistis nuo dabartinio jau registruojant Kelių transporto priemonių registre, bet prieš tai ar elektroniniu būdu, ar fiziniu būdu „Regitros“ padalinyje savininkas pirmiausia deklaruoja įsigytą ar parduotą nuosavybę ir gauna savininko deklaravimo kodą. Tas kodas yra svarbus norint parduoti tą mašiną, neturėdamas tokio kodo, nusipirkęs mašiną be to kodo, tu tiesiog negalėsi nuolatiniame registre užregistruoti savo transporto priemonės, tai yra Kelių transporto priemonių registre. Na, ir už tokį pardavimą be kodo, tai yra be to laikino kodo, kuris leidžia parduoti transporto priemonę arba ją įsigijus su tuo kodu užregistruoti, kaip savininkui jau įsigijus transporto priemonę, bus taip pat taikomos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, kurias mes taip pat teikiame kartu kaip lydimąjį įstatymo projektą. Numatomos baudos už tos transporto priemonės neregistravimą ir negavimą savininko deklaravimo kodo.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso projekto. A. Vinkus – nuomonė už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, gerai, kad šis įstatymo projektas siekia sureguliuoti labai sudėtingą transporto prekybos sritį, kurią visi žinome arba esame betarpiškai susidūrę su tuo, kad rinkoje dažnai, ne taip dažnai, bet, drįstu pasakyti ir dažnai, sudaromi fiktyvūs transporto priemonių pardavimo sandoriai. Transporto priemonės pardavėjas dažnai yra tik perpardavinėtojas ir tai yra daroma turint tikslą, mano manymu, sumažinti mokamus mokesčius arba iš viso jų išvengti. Dėl tokios padėties atitinkamai nukenčia ir priemonės pirkėjas – jis negali pasinaudoti Civiliniame kodekse numatytomis teisėmis gauti objektyvią informaciją apie transporto priemonės būklę, jos defektus, esant pagrindui, grąžinti netinkamą transporto priemonę ir atgauti sumokėtus pinigus.
Siūlymas įstatymu įtvirtinti privalomą transporto priemonių savininkų bei transporto priemonių įvežimo į Lietuvą pardavimui deklaravimo modelį ir įdiegti centralizuotą transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą, tikėtina, sukurs galimybę užtikrinti transporto priemonių savininkų ir valdytojų atsakomybę, o pardavėjams ir savininkams – tenkančių mokestinių prievolių ar kitos teisinės atsakomybės už nustatytus teisės pažeidimus neišvengiamumą. Palaikau šį įstatymą ir šią iniciatyvą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Pritariame bendru sutarimu projektui Nr. XIIIP-4278 ir kartu lydimajam projektui Nr. XIIIP-4279. Ačiū.
Toliau darbotvarkėje… Atsiprašau, dar komitetai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų kol kas nesiūlo, bet gal pasiūlys. Prašom, kolega.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau kreiptis į posėdžio pirmininką, draugiškai paklausti vieno dalyko. Paprastai, kai jus pastato, pakviečia pirmininkauti, po to prasideda visokios manipuliacijos Seimo statutu – Seimo statuto pažeidimas ir taip toliau. Tai aš tiesiog noriu draugiškai paklausti, nes yra toks nerimas, dėl ko jus dabar paskyrė pirmininkauti? Ar tai susiję su Visuomenės informavimo įstatymu? Geranoriškai noriu jūsų patikinimo, kad jūs tikrai nieko pikto nedarysite. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu jūs nieko pikto nedarysite ir aš nieko pikto negaliu… Pajuokaujant. O jeigu rimtai, tai tiesiog darbotvarkėje būna sudėliojama iš pat pradžių ir pirmininkavimas paskiriamas eilės tvarka. Tiesiog atėjo mano eilė ir aš dabar pirmininkauju. Bet jeigu turite kažkokių nuogąstavimų, prašau išsakyti, mane mielai pavaduos kitas. Kadangi neturite, tai tęsiu.
Toliau darbotvarkėje… Tiesa, dėl komitetų. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11.52 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3649(2), Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3650(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3649(2). Kartu ir lydimasis. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Kultūros komiteto atstovą. Kas? S. Tumėnas perskaitys Kultūros komiteto išvadą. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ačiū pirmininkui už suteiktą žodį. Pristatau pagrindinio komiteto išvadą. Noriu akcentuoti, kad ta išvada gimė ne po vieno posėdžio, kaip dažnai atsitinka, o po viso komplekto, tai yra posėdžiai vyko gruodžio 11 dieną, gruodžio 18 dieną ir sausio 6 dieną. Taigi, komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3649(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymams. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto atstovą. Turėjo būti V. Juozapaitis. Pats pirmininkas E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, komitetas svarstė šį pakeitimo projektą ir iš esmės pritarė komiteto išvadai dėl Visuomenės informavimo įstatymo, bet siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal pasiūlymus, kuriems pritarė Švietimo ir mokslo komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto – S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas taip pat pritarė siūlymui pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į komiteto išvadas ir pasiūlymus. Sprendimas – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi diskutuoti yra labai daug užsirašiusių, tai aš, kaip posėdžio pirmininkas, atsiklausiu. Gal galime iš eilės pagal frakcijas, kad visi galėtų pasisakyti, ir tam skirti pusvalandį. Ar sutinkate? Galima pritarti? Ačiū, pritarta.
Pirmąjį kviečiu J. Sabatauską. Juliau, prašom į tribūną diskutuoti. Kaip opozicijos lyderis pirmasis pradėkite frakcijos vardu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstome, mano manymu, itin keistą įstatymo projektą dėl, kaip jame pavadinta, naujo žiniasklaidos rėmimo fondo tarsi pamiršdami, kad šiandien egzistuoja tuo pačiu įstatymu, tai yra Visuomenės informavimo įstatymu, įsteigtas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Čia tarsi įvedamos tokios demokratinės procedūros, atsiranda senatas, atsiranda taryba, bet visiškai paliekama nežinioje, kas vyks su dabar esančiu fondu. Tuo labiau pagal dabar reguliuojamą… pagal įstatymą steigėjai ir dalininkai yra ne vien valstybė, bet ir daugelis kitų institucijų, šiuo atveju visuomeninių organizacijų, žiniasklaidos visuomeninių organizacijų, kurios dalyvauja šio fondo veikloje. Fondo, aišku, pagrindinė paskirtis – skleisti, padėti skleisti informaciją apie kultūrą žiniasklaidos priemonėse.
Įsteigus naują fondą pamiršti, kad yra kitas fondas, ir leisti jam numirti nuo bado ir išsekimo, vaizdžiai kalbant. Kitaip sakant, mums jis neberūpi. O turėtų būti iš tiesų, jeigu yra sumanymas, reorganizavimas to fondo, pertvarkymas. Iš tiesų nė viena žiniasklaidos priemonė… ir asociacijos visos sutinka, kad būtų pertvarkytas tas fondas, tačiau, nors ir sako komiteto atstovas, kad buvo daug laiko skirta posėdžiams, pusantrų metų posėdžiauta, išeina, kad visai neišgirdo to, ką sako visuomenininkai.
Aš kategoriškai prieš, kad būtų steigiamas naujas fondas nieko nedarant, nepertvarkant senojo. Siūlau labiau pertvarkyti dabartinį.
Dar vienas momentas, į kurį noriu atkreipti dėmesį. Taip, įstatymo projekte yra draudimas LRT, nacionaliniam transliuotojui, pretenduoti į to fondo pinigus, nes jis yra finansuojamas iš biudžeto. Viskas gerai. Tačiau šalia to atsiranda draudimas skleisti informaciją apie įgyvendintus projektus, tiksliau, apie projektų, kurie įgyvendinti iš šio fondo pinigų, turinį. Jų argumentas toks: mes nenorime, kad jie gautų dvigubą finansavimą, kitaip sakant, gauna tiesioginį finansavimą ir čia tas projektas transliuojamas. Nekalbama apie transliavimą, bet jūs įsivaizduokite, kolegos, kai mes uždraudžiame žiniasklaidos priemonei skleisti informaciją, kas tai yra? Tai ne taip seniai, 30 metų atgal, taip buvo ir Lietuvoje, tai yra cenzūra. Neleidimas skleisti informaciją apie vieną ar kitą reiškinį, įsivaizduokime, projektas, kuris buvo finansuotas iš to fondo, sukėlė didžiulį rezonansą ir apie tai nekalbėti, apie aktualiją, kuri šiandien yra, nekalbėti žiniasklaidos priemonei yra savižudybė.
Ir mes įstatymu norime nustatyti tokį draudimą. Aš manyčiau, kad tai nedovanotina, neįmanoma ir negalima taip daryti demokratinėje ir save teisine valstybe vadinančioje Lietuvoje. Negalima taip daryti. Teisinė demokratinė valstybė negali uždrausti skleisti informaciją, nes tai yra akivaizdus, mano įsitikinimu, prieštaravimas Konstitucijai ir kišimasis į žodžio laisvę, kitaip sakant, uždraudžiama žodžio laisvė. (Balsai salėje) Prašau kolegų nekarksėti ir netrukdyti man kalbėti. (Balsai salėje)
Šis įstatymo projektas, manau, tikrai negali būti priimamas tokios redakcijos, toks, koks jis dabar yra, nepataisytas. Taigi siūlau, jeigu niekas nepasikeis, po svarstymo balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu M. Adomėną. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, iš tiesų per daugiau nei du veiklos dešimtmečius Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas patyrė raidą, kai iš pirmiausia kultūros projektams ir kultūros renginiams skirto fondo jis išsiplėtė, keičiantis Lietuvos žiniasklaidos struktūrai teko susidurti ir su naujais iššūkiais. Ar dabartinis fondas visuomet pajėgdavo tuos iššūkius, na, deramai pasitikti, šiuo atveju yra labiau akademinis klausimas. Kad reikalinga tam tikra transformacija, idant fondas atitiktų vėlgi naujas realijas, kai dauguma žiniasklaidos persikėlė į interneto erdvę, kur iš tikrųjų mažėjant ir skaidantis reklamos pajamoms kultūrinį turinį yra vis sunkiau išlaikyti, tai yra, be abejo, duotybė. Klausimas mums, ar tas pataisymas, ar tas pagerinimas, kuris dabar yra siūlomas, nesukurs naujų problemų, naujų gilių įtampų, kurios gali supriešinti kultūros, žiniasklaidos bendruomenę ir sukurti prielaidas vėlgi manipuliavimui valstybės parama, politiniam manipuliavimui valstybės parama.
Žiūrėdamas į tą įstatymo projektą, dėl kurio dabar siūloma balsuoti, aš iš tikrųjų negaliu ramiai sakyti, kad viskas yra padaryta. Sakoma, kad darbo grupė dirbo labai ilgai, bet tuomet, deja, tenka abejoti jos veiklos galutine kokybe arba tenka abejoti, kad ji iš tikrųjų gilinosi į tuos aspektus, kurie kelia didžiausią nerimą.
Kokie yra tie aspektai? Dalį įvardijo kolega J. Sabatauskas. Iš tikrųjų naikinant vieną instituciją yra visiškai neaprašytas teisinis režimas, kaip bus pereinama nuo dabar įstatymu įsteigto fondo, jau egzistuojančios, struktūros, kaip bus perduoti įgaliojimai ir kaip galų gale žmonės, kurie dirba aparate, kas bus toliau su jais, kitaip tariant, jis yra paliktas visiškame vakuume. Bet kur kas didesnių grėsmių, man regis, kyla, jeigu žiūrime į naujai steigiamo fondo struktūrą. Yra iš tiesų sukurta visiškai nereikalinga teisinė fikcija dviejų rūmų. Mūsų parlamentas yra vienų rūmų parlamentas ir mes nesakome, kad mums reikia aukštuomenių rūmų arba senato, bet tame fonde yra ir senatas, ir taryba. Vėlgi tas senatas yra suformuotas iš institucijų, kurios yra pavaldžios ministrams, tokios kaip Švietimo taryba, Kultūros taryba. Kitaip tariant, netiesiogiai yra sukuriami įrankiai politiniam fondo valdymui. Senato buvimą STT apibrėžė kaip nereikalingą ir keliantį galimas įtampas dėl skaidrumo. Į STT išvadas nebuvo atsižvelgta, kaip, beje, komiteto svarstymo metu visiškai nebuvo atsižvelgta ir į Seimo valdybos pasamdyto eksperto išvadas. Buvo ištrauktos tiktai tos jo frazės, kurios pritarė kai kuriems aspektams, bet kur kas reikšmingesnės eksperto D. Jastramskio išvados apie tai, kad fondo skaidrumas, jo veiklos nepriklausomumas iš tikrųjų gali būti žymiai sumažėjęs, absoliučiai buvo ignoruojamos.
Kitas dalykas, be abejo, yra atstovavimas. Jeigu fondo veikla yra remti kultūrinį ir šviečiamąjį turinį Lietuvos žiniasklaidoje, kultūros leidiniuose, internetinėje žiniasklaidoje, regionų žiniasklaidoje, išeivijos, tautinių mažumų leidiniuose, tai fondo valdymo organuose turinio kūrėjams yra mažų mažiausiai atstovaujama. Ten yra atstovaujama žiniasklaidos priemonėms, bet ne tiems žmonėms, kurių turinys ir turėtų būti pirmiausia skleidžiamas.
Kita vertus, vėlgi valdymo struktūra sudaro prielaidas, mano supratimu, susidaryti ir naujiems karteliniams susitarimams, ir, kaip minėjau, politinei manipuliacijai. Ta skuba prieš rinkimus būtinai patvirtinti fondą, turint omeny, kad per jį žiniasklaidą gali pasiekti jau pirmosios, per tą naują ne visai skaidrią struktūrą, paskiriamos lėšos, mano supratimu, kelia didžiulį pavojų, kad mes sukursime dar vieną žiniasklaidos valdymo įrankį.
Aš iš tikrųjų negaliu pritarti šiam įstatymo projektui ir labai raginu… Tokie dalykai yra kuriami ne dabar, ne šiems rinkimams, ne paskubomis, neatsižvelgiant į STT ir ekspertų išvadas. Tai turi būti padaryta iš tiesų nuodugniai. Aš siūlau grąžinti šį dokumentą galbūt performuluoti iš naujo suformuotai darbo grupei, kad iš tikrųjų visi tie kylantys pavojai būtų deramai įvardinti, atsižvelgta ir įdėti saugikliai. Taigi siūlau nepritarti dabar teikiamam dokumentui ir pritarti jį skaidrinančioms pastaboms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu P. Urbšį. Ruošiasi S. Tumėnas.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau jums priminti, kad 2012 metais Seimas priėmė Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Ten yra įtvirtintos tos principinės nuostatos kurti gyvybingą informacinę viešąją erdvę, gerbti laisvąją spaudą, skatinti žiniasklaidos savireguliacijos procesus. Deja, 2014 metais Darbo partija, kuriai pagal politinį pasitikėjimą atiteko Kultūros ministerija, bandė išspręsti, ko gero, savo juodosios buhalterijos košmarą, viešinimo problemą, inicijavo pataisas, kad būtent Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas taptų tam tikru politiniu įrankiu, kuris padėtų tramdyti nepaklusnią spaudą ir formuoti turinį. Taip ir gimė projektas, kuris keitė savireguliacijos principą į valstybės diktato principą. Bet tada užteko sveiko proto Seime ir šita nuostata buvo atmesta. Žinoma, pavyko Darbo partijai įleisti tam tikrą Trojos arklį. Panaikino nuostatą, kuri buvo susijusi būtent su programomis, nukreiptomis į vaikų ir jaunimo tematiką, ir šalia to, vietoj to buvo tarsi nekaltai įkišta medijų raštingumo ir visuomenės informavimo saugumo tematika. Iš esmės atsirado nauja programa, kuri aiškiai reikalavo ir naujų finansų. Papildomai skyrė 140 tūkst., nors iš tikrųjų šios papildomos programos įvedimas pareikalavo 400 tūkst. papildomų lėšų.
Be abejo, kadangi fondo biudžetas nebuvo didinimas iš esmės, šią disproporciją pajuto leidiniai, kurie būtent vykdo tą šviečiamąją kultūrinę misiją. Ir aš tikrai tikėjausi, kad ši nauja dauguma, kuri atėjo, kuri deklaravo, kad jai yra labai svarbi kultūrinė saviraiška, ir tas politinės jėgos lyderis, kuris rinkimų kampanijai ne kartą priminė apie savo indėlį ir svarbą saugant mūsų vaikų ir jaunimo tapatybę, šviečiant būtent juos kultūrine prasme, ne kartą kalbėjo apie savo iniciatyvas, kaip jis dalina knygutes bibliotekose… Ir aš galvojau, kad tikrai tapęs Kultūros komiteto pirmininku jis padarys tą veiksmą, kuris vis dėlto sugrąžins tą panaikintą programą ir suteiks dar didesnių finansinių pajėgumų šiam fondui.
Aš kalbu apie Spaudos, radijo ir žiniasklaidos rėmimo fondą. Bet iš esmės buvo nueita kitu keliu. Keista, kad šis kelias sutapo tiek su Kultūros komiteto pirmininko, tiek ir su Seimo nario J. Jaručio žento T. Balžeko pasiūlytu keliu, kuris 2018 metų pavasarį tiesiog pakvietė sugriauti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo šnipiškes, ir iš esmės Kultūros ministerija tarsi pagal dirigento lazdelę pateikė Seimui įstatymo projektą, kuris dabar yra nukreiptas būtent į savireguliacijos principo naikinimą, į komercinio intereso sustiprinimą ir iš esmės sunaikinimą fondo, kuris dar vienaip ar kitaip bandė išsaugoti būtent tą misiją, kuri yra skirta kultūrai ir švietimui viešinti ir ugdyti mūsų visuomenėje. Tokia realybė.
PIRMININKAS. Kviečiu S. Tumėną. Frakcijos vardu – septynios minutės.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū posėdžio pirmininkui už galimybę kalbėti. Gerbiami kolegos, sakytinio ir rašytinio žodžio skleidėjai Lietuvoje! Ši mano kolegos paminėta skuba tarsi skuba, noriu priminti, tęsiasi jau treti metai, ir šių įstatymo pataisų atsiradimo pradžių pradžia paminėčiau 2016 metus, kai „Literatūra ir menas“, puikiai prisimenate šią istoriją, „Bernardinai“, „Kinas“, „Šiaurės Atėnai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, į Vyriausybę, į Seimą, kad ištaisytų padėtį – tragišką padėtį ir tragišką kūrybinių literatūrinių leidinių finansavimą. Taigi pradžių pradžia buvo tada, ta skubos tvarka minėta.
Šio įstatymo pataisos pristatytos dar 2018 metų pavasarį, taigi jų svarstymas tęsiasi jau treti metai, ir atėjo metas, kai mes turime pasiryžti ir priimti arba atmesti šį įstatymo projektą. Priminsiu, kad dabartinis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo modelis egzistuoja nuo praeito amžiaus, nuo 1996 metų. Vien tas faktas, kad beveik nesikeičianti tvarka veikia beveik ketvirtį amžiaus, rodo, kad arba paramos modelis buvo genialiai sukurtas, arba jis „prisitaikė“, buvo parankus tam tikram bičiulių, kraštiečių, gildijos brolių ratui. Abejonių daug, ar modelis tikrai buvo genialiai sukurtas ir genialiai veikęs. Juk metų metais būdavo ir yra leidinių atstovų (ypač neturinčių užnugario Vilniuje), kurie likdavo nepatenkinti lėšų paskirstymu, tiksliau, lėšų neskyrimu be aiškių argumentų ir paaiškinimų. Aš esu pusėje tų, kurie mano, kad gyvenimas kinta, skaidrėja, demokratėja. Aš nesu tas, kuris linkęs dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo modelį visiškai niekinti, visiškai sugriauti. Bet būtina jį koreguoti, tikslinti, nes jis neužtikrina visų visuomenės informavimo sričių gyvybingumo plėtros. Fondas prieš ketvirtį amžiaus tikrai buvo sukurtas kaip pažangos žingsnis, vadovaujantis Europos Sąjungos rekomendacijomis. Taip, tada buvo parodytas mūsų ryžtas ateityje eiti į Europos Sąjungą. Aišku, visad atsiranda abejonių, ar tai nebus ta pati mergelė, bet tik su kita suknele. Pokyčių nenori tie, kurie pripratę prie „žaidimo taisyklių“, mokėdavo prie jų prisitaikyti, gaudavo garantuotą kasmetinį finansavimą. Man daug metų teko stebėti dabartinio fondo darbą, bet visada nejaukiai nuteikdavo faktas, kad fondo finansavimas galimai siedavosi su tais, arba artimų tiems asmenims vadovų, narių, ekspertų, kurie patekdavo į fondo valdyseną, leidinių finansavimu.
Šiandien nesinori vardinti tų pavardžių, leidinių pavadinimų, kurie galimai pasinaudojo savo kraštiečių įtakingais ryšiais fonde. Aišku, būdavo daug painiojimosi, net redakcijų vadovai neperprasdavo, kas finansuojama – leidinių redakcijos darbas, tarp jų – ir redakcijų ūkinė dalis, ar finansuojami projektai, kurie skirtingoms redakcijoms geriau pasisekdavo vienais metais ir prasčiau kitais metais. Taip atsirasdavo skandalingų faktų akcentavimo, protesto akcijų. Turiu minty atvejį su jau minėtu „Literatūra ir menu“, kuris pora metų finansinėje projektų kovoje, taip ją įvardinčiau, pavyzdžiui, nusileido ryžtingam ir veikliam „Nemuno“ kolektyvui.
Aptariant naująjį rėmimo modelį, pristatymus komitetuose, diskusijas, bendru sutarimu buvo akcentuojamas siekis užtikrinti spaudos leidinio savarankiškumą, kad finansavimą skirstytų tos srities žinovai, ekspertai, būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė. Tikiu, kad taip ir bus. Ir šiandien galime ginčytis, ar geriau kai fondą valdė 20 dalininkų, atstovaujančių įvairiausioms kūrybinėms organizacijoms, ar vienas dalininkas – valstybės institucija.
Daug kam kelia nerimą būsimo fondo valdysena – du organai: taryba, kurią sudarys 11 narių, ir senatas. Mano nuomone, tai užtikrins didesnį skaidrumą, atvirumą, demokratiškesnį, kolegialesnį būsimojo fondo darbą. Be to, prie to skaidrumo ir demokratiškumo, tikiu, prisidės ir prie Vyriausybės įgaliotos institucijos sudaroma patariamoji institucija – Medijų taryba, kuri teiks ekspertinę nuomonę ir rekomendacijas, padės spręsti svarbiausias visuomenės informavimo srities politikos formavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo problemas. Tikiu, kad tai padės išvengti nesusipratimų, išsklaidys abejones, kurias dabar, pavyzdžiui, kelia tautodailininkai, etninės erdvės atstovai, matantys, kad juos iš finansavimo erdvės agresyviai, dažnai vadovaudamiesi administraciniais resursais bando išstumti į finansavimo paribius moderniųjų menų atstovai. Šiuo metu tarp paraiškų teikėjų vyraudavo nuostata ir skepsis, kad regionų leidiniams sunku konkuruoti su Vilniaus redakcijomis ir leidiniais. Šiame naujajame modelyje, tikiu, to nebus, nes regionams numatytas daug aiškesnis, skaidresnis ir tiksliai nusakytas finansavimas ir procentai. Dabartiniame projekte Regionų informacinio skatinimo programai skiriama fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 35 % fondui kasmet skiriamų lėšų.
Taigi kviečiu pritarti šioms pataisoms. Aišku, viskas niekada nebūna padaryta, bet manyčiau, kad tai yra progresyvus žingsnis į fondo tobulinimą. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu A. Vinkų.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbdamas ir vertindamas dabartinio fondo vadovus ir darbą, noriu pasisakyti štai dėl ko. Kaip paprastai, prasidėjus diskusijai dėl vieno ar kito įstatymo projekto, elektroniniu paštu pradeda plaukti tuo klausimu įvairios nuomonės, kartais palaikančios idėjas, kartais – prieštaraujančios.
Norėčiau perteikti pozityvią nuomonę, gautą dėl teikiamo Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo, o konkrečiau, dėl jame numatyto žiniasklaidos rėmimo fondo. Dabartinis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius šviečiamuosius projektus. Naujo žiniasklaidos rėmimo fondo tikslas – teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams, sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai, analizuojant visuomenės informavimo raidos procesus, vadinasi, kad bus remiami ne tik kultūrinio, bet ir kito valstybei aktualaus turinio projektai.
Įstatymo projekte numatytos net šešios programos. Kultūros rėmimas naujojo fondo, kaip kai kurie oponentai bando teigti ir teigia, nesumažės, nes įstatymo projekte šios srities projektams yra numatyta tokia pat, kaip yra dabartinio fondo programai, 25 % lėšų suma. Taip pat pasirinktas tinkamas ir subalansuotas naujojo žiniasklaidos rėmimo fondo tarybos formavimo mechanizmas. Kaip minėjo ir profesorius S. Tumėnas, tarybą sudaro 11 narių, iš kurių 7 yra deleguojami žiniasklaidos asocijuotų struktūrų, aprėpiant visą žiniasklaidos lauką: kultūros periodinių leidinių – 2 nariai; nacionalinės periodinės spaudos – 1; vietinės ir regioninės spaudos – 1; Nacionalinio radijo ir televizijos – 1; vietinių ir regioninių radijo ir televizijos – 1; internetinės žiniasklaidos… ir 4 nepriklausomi tarybos nariai, kuriuos skiria senatas, sudaromas iš 8 nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų, aprėpiančių įvairiapusį veiklos spektrą.
Žiniasklaidos rengėjų fondui pateiktą kiekvieną projektą vertins trys nepriklausomi ekspertai. Dėl finansavimo projekto spręs taryba atviru balsavimu. Tarybos posėdžiai atviri, taigi visos priemonės užtikrina reikiamą sprendimų skaidrumą. Būtent tokia pritarianti nuomonė išsakyta gautame laiške iš regioninės žiniasklaidos atstovų ir, kaip jie patys rašo, naujasis žiniasklaidos rėmimo fondas yra daugiau nei dvejų metų visų žiniasklaidos sektorių: spaudos, radijo, televizijos ir interneto, darbo grupės kompromisinis rezultatas.
Nieko nenoriu peikti, nieko nenoriu neigti, tačiau mano sąžinė verčia mane šiandien pateikti ir pozityviąją pusę, ką rašo ištisai žmonės, kurie taip pat kaip ir kita pusė nerimauja dėl šio darbo. Manau, kad jeigu yra tokių nuomonių skirtumų, ir labai didelių, vadinasi, iš tiesų kažkas yra taisytina. Iš tiesų turbūt ką nors reikia koreguoti. Linkiu sėkmės. Neagituoju balsuoti vienaip ar kitaip, balsuokite pagal savo sąžinę išgirdę ir šią pusę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijų laikas baigėsi. Kviečiu S. Tumėną į tribūną. Svarstome pataisas.
Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad dėl visų pataisų yra 10 Seimo narių, kurie palaiko? Galime pritarti? Ačiū.
Pirmoji pataisa. Dėl vedimo tvarkos – M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Atsiprašau, gerbiamas posėdžio pirmininke, vis dėlto buvo pažadėta pusvalandis diskusijoms ir pusvalandis tikrai nepraėjo.
PIRMININKAS. Sistemoje rašo 32 minutes. Dėl 10 pritariame. Pirmasis siūlymas dėl 2 straipsnio yra Seimo nario S. Šedbaro. Prašom pristatyti. Tuoj, minutę, įjungs. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išklausiau diskusijas, porą pastabų dėl savo siūlymų. Tobulinti niekada nevėlu, bet jeigu iš principo galime nelaužyti to, kas veikia, turbūt reikėtų nelaužyti.
Mano pirmas pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad iki šiol įstatyme buvo kaip tikslas remti šviečiamuosius ir kultūrinius projektus. Dabar atsiranda „ir kitas temas“. Nepritariama mano siūlymui išbraukti tas kitas temas, argumentuojama tuo, kad šviečiamieji projektai esą nėra iki galo aiškūs. Tai aiškinkime šitą sąvoką, ką reiškia „kitos temos“. Gali čia atsirasti ir kokių nors komercinių dalykų ir tokiu atveju viskas bus teisėta. Aš manau, kad visiškai nereikalingi šie žodžiai, ir siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti: už – 3, prieš – 2. Komiteto nuomone, terminas, sąvoka „šviečiamieji“ irgi nėra aiškiai apibrėžta ir žodžiai „kiti projektai“ yra tikslingesni. Kai būna įvairūs projektai, metų minėjimai, tada galima apie tai kalbėti kaip apie kitus projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pataisos nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt įstatyme turėtų būti tam tikras aiškumas, nes po to pats įstatymas tampa beribis. Iš tikrųjų geriau tiksliau apibrėžti įstatyme, negu padaryti neaiškumą. Atrodo, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pažymėjo, kad iš tikrųjų bus galima pritempti įvairius projektus. Manyčiau, galbūt įstatymo aprėptis galėtų būti mažesnė, tačiau turėtų būti aiškesnis.
Aš pritarčiau šiam pasiūlymui, nes iš tikrųjų sukeliama tam tikrų abejonių, susijusių su žodeliais „kiti“, „kitokie“. Įstatymuose jų tikrai reikėtų vengti, nes iš tikrųjų tie žodeliai padaro įstatymus labai nekonkrečius.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, gaila, kad diskusijose neteko pakalbėti apie mūsų vadinamąją „laisvą“ žiniasklaidą. Kokia ji šiandien laisva, man atrodo, jeigu palyginsime šiandien žiniasklaidos laisvę, tai sovietmečiu buvo laisvesnė žiniasklaida. Taip meistriškai užvaldyta, kad aš nesuprantu, kaip demokratinėje valstybėje galima taip užvaldyti žiniasklaidą. Bet ne apie tai.
Aš manyčiau, jeigu mes pritartume pataisai, mes šiek tiek suvaržytume, atsirastų įvairiausių niuansų. Manau, šitas variantas, kuriam komitetas pritarė, yra tikrai originalesnis, platesnis, mes negalime numatyti visokių variantų, kurių gali iškilti, paremti vieną ar kitą žiniasklaidos priemonę ar kitą projektą. Todėl, aš manau, reikėtų pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 33, prieš – 19, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl to paties straipsnio yra Seimo nario P. Urbšio. Prašom pristatyti, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Siūlymo esmė būtų tokia: išbraukti nuostatą, kad naujas formuojamas žiniasklaidos rėmimo fondas iš esmės galėtų funkcionuoti, sudarant sąlygas, kad būtų uždusintas dabar funkcionuojantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Įdomiausia tai, kad tuose siūlymuose, kurie yra, aš atsižvelgiau ne į ką kita, o į Kultūros komiteto išsakytas mintis dar 2018 metų birželio mėnesį. Būtent jis reagavo į Kultūros ministerijos parengtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma naikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir kurti žiniasklaidos rėmimo fondą. Būtent tą situaciją apibūdino taip: Seime sunaikinimo variantas, toks variantas, koks siūlomas šiame projekte, nebus svarstomas. Mes tiesiog jo nepriimsime kaip varianto.
Kartais atrodo, kad kai kuriose valstybės institucijose sėdi žmonės, kurie nori tyčia padaryti blogiau. Aš tikiuosi, kad Seimas nėra ta institucija, kurioje sėdi žmonės, kurie norėtų padaryti blogiau. Man keista stebėti, kai gerbiamas Seimo narys S. Tumėnas, kuris Sąjūdžio metais būtent buvo vienas iš laisvo žodžio nešėjų, savo rankomis panaikina žurnalistų bendruomenės savivaldą esamame fonde ir suteikia galimybę valdžios institucijai įgalinti savo diktatą ir kartu uždėti ranką ant laisvo žodžio.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Pirmiausia gerbiamam kolegai P. Urbšiui noriu pasakyti: aš, kaip Sąjūdžio idėjų nešėjas, kaip tik atvirkščiai manau, kad čia atsiras daugiau skaidrumo ir demokratiškumo.
Na, o komiteto nuomonė – nepritarti: už – 3, prieš – 1. Remiamasi Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita. Joje sakoma, kadangi Spaudos, radijo ir televizijos fondas administruoja ne nuosavas dalininkų, o valstybės biudžeto lėšas, jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą, leidžiantį efektyvią kontrolę. Dalininkų šiuo metu yra 20, tačiau tik vienas atstovauja valstybės institucijai, kuri skiria visus 100 % lėšų. Taigi ministerija yra tik viena iš 20 dalininkų. Mes remiamės Valstybės kontrolės audito ataskaita.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį dėl nuomonių už ar prieš, pirmiausia norėčiau suteikti žodį A. Sysui dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gal komiteto pirmininkas galėtų paaiškinti. Mums pateiktuose dokumentuose (jūs tai galite matyti ekranuose) parašyta, kad šiam siūlymui yra nepritarta. Už balsavo 3, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Ir parašyta: nepritarti. Paaiškinkite, kaip čia yra, jeigu 3 balsavo už, 1 – prieš, ir nepritarta?
PIRMININKAS. Čia gal balsavo…
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Šiaip jau lemia komiteto pirmininko žodis tada.
PIRMININKAS. Ne, ne. Čia buvo balsuota dėl nepritarimo.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Nepritarti – 3. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Čia buvo balsuota dėl nepritarimo. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos…
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kolega, jūs ne taip supratote. Už nepritarimą. (Balsai salėje) O aš pasakiau: nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai už – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų dabartinė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo steigėjų struktūra, kur, kaip minėta, yra 20 subjektų, įvairios visuomeninės organizacijos ir žiniasklaidos organizacijos, kaip tik užtikrina jo nepriklausomumą ir demokratiškumą. Tai, kad valstybė būtent tokiai struktūrai duoda biudžetinių pinigų ir palieka jiems spręsti, kaip juos padalinti, kaip tik ir yra labai saugotinas ir gerbtinas principas, kuris rodo, kad valdžia nesiekia tiesiogiai daryti įtakos žiniasklaidai skirstydama pinigus. Kai vietoj jos kuriamas žiniasklaidos fondas su vieninteliu steigėju – Vyriausybės įgaliota institucija, padėtis iš esmės pasikeičia. Nesvarbu, kad yra toliau numatoma taryboje toks ganėtinai demokratiškas tų pačių žiniasklaidos asocijuotų struktūrų atstovavimas, steigėjas ir dalininkas vienas, tai daug ką pasako.
Aš kviečiu tikrai šiuo atveju palaikyti P. Urbšio pasiūlymą ir saugoti tą 25 metus atlaikiusią įvairių valdžių pokyčius struktūrą, kurios nedrįso esmingai pajudinti nė viena Vyriausybė. Bet ši Vyriausybė užsimojo vis dėlto, matyt, daryti politinę įtaką pakeistais rėmimo principais ir įforminta didesne pinigų valdymo kontrole.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Siūlau nepalaikyti P. Urbšio siūlymo. Aš norėčiau paprašyti, kad jūs labai atsargiai rinktumėtės žodžius, nes jūs paminėjote „uždusinti žiniasklaidą“. Kaip galite jūs taip kalbėti, jeigu toje darbo grupėje dalyvavo visa didžioji dalis visuomenininkų iš įvairių asociacijų, ir tik vienas, dabar esantis balkone, bando intrigas kelti, prieštarauti ir daryti įtaką jums? Juolab kad ir LRT darbo grupė sutiko su šituo projektu, ir juolab kad su šituo projektu taip pat sutinka ir pagaliau sveikina Kultūros ministerija, Vyriausybė, prezidentūra. Nepapulkite į spąstus, gerbiamieji ir iš opozicijos žmonės, kurie matote savikritiškai kitaip, nes paminėtos tos mano Vyriausybė, ministerija ir prezidentūra palaiko, iš esmės tai jau pasenęs reikalas, kurį reikėjo keisti seniai, nes rinka pasikeitė. Ekonomika pasikeitė, atsirado daugiau asociacijų, technologijų. Leiskite ir jiems dalyvauti, tai yra didžioji visuomenės dalis, kuri seniai buvo uždusinta. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl P. Urbšio siūlymo. Kas palaikote P. Urbšio siūlymą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 30, prieš – 12, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta. Replika po balsavimo – M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Aš norėčiau kolegai R. Šarknickui pasakyti, kad jis atsargiau manipuliuotų pritarančiomis grupėmis, nes jokio oficialaus prezidentūros pozicijos išreiškimo dėl to, kad dabar siūlomai fondo tvarkai yra kaip nors pritariama arba kad ji yra labai tinkanti, tai mes negirdėjome. Iš tiesų manau, kad tas apeliavimas į daugybę autoritetų, tokių kaip ministerija, Vyriausybė, tai ministerija ir yra Vyriausybės dalis, nieko čia nuostabaus, kad valdančiųjų Vyriausybė pritaria, tai ir yra vienintelė, kuri pritarė… Iš tikrųjų yra daugybė asociacijų, kurios siunčia dabar laiškus, taip pat ir internetinės žiniasklaidos asociacijų, kurios šitam įstatymo projektui nepritarė. O prezidentūros ir Prezidento vardu aš patarčiau manipuliuoti vis dėlto atsargiau.
PIRMININKAS. Pavardė buvo paminėta. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Man labai keista jus girdėti per šoninį mikrofoną. Jūs iš esmės mažiausiai dalyvaudavote darbo grupėse. Faktiškai jūsų nesimatydavo ir kaip galite jūs kalbėti? Ant pirštų galima suskaičiuoti. Reikia turėti sąžinės. Ir laikykitės, tikrai nepasiduokite M. Adomėno manipuliacijoms.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, asmeniškai išsiaiškinsite. Kviečiu P. Urbšį pristatyti kitą pataisą dėl 3 straipsnio. (Šurmulys salėje) Prašau nekelti chaoso, asmeniškai išsiaiškinsite. (Balsai salėje) M. Adomėnas labai prašo, tai labai trumpai, gerai?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, aš nedalyvavau darbo grupėje, nes nepriklausiau Kultūros komitetui iki šio rudens, tai prašau, kolega… Taip sakant, negalėjau dalyvauti darbo grupėje, nepriklausydamas Kultūros komitetui. Prašau tuos savo teiginius irgi… Kartais tiesos ir tokios tikrovės pojūtis, kolega Šarknickai, visai padeda.
PIRMININKAS. Gerai, nesipykite, kolegos!
Taip, kitas Seimo nario P. Urbšio pasiūlymas. Prašau pristatyti.
P. URBŠYS (MSNG). Mano siūlymo esmė iš tikrųjų išbraukti iš įstatymo imitacines nuostatas dėl vadinamojo fondo senato ir fondo tarybos, nes dabar lyg ir bandoma sukurti įvaizdį, kad niekas nesikeičia. Yra ta bendruomenių savivalda, net atsiranda naujų nevyriausybinių subjektų, kurių daugiausia šmėžuoja būtent fondo senato sudėtyje. Šiuo atveju ir fondo taryboje lyg ir sudaromas įspūdis, kad viskas gerai, bet esminė nuostata yra tokia, kad tiek fondo senato sudėtį, tiek fondo tarybos sudėtį tvirtina ne kas kitas, o Kultūros ministerija. Dabartinėse fondo nuostatose yra visuotinis dalininkų susirinkimas, ir Kultūros ministerija yra viena iš dalininkų. Esmė yra tokia, kad kadangi dabar norima paminti pagrindinį savireguliacijos principą, mano pataisos dar yra šansas pabandyti atsikvošėti Seimo nariams. Ką jūs vadinate pažanga? Pažanga būtent tada, kai valstybė pradeda dominuoti aukščiau nei žiniasklaidos interesai? Be abejo, jeigu yra interesas atstovauti kažkieno komerciniams siekiams ar politiniam interesui, pabandyti per tai daryti įtaką turiniui – pirmyn, aišku, atmeskite mano pataisas.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Už tai, kad nebūtų pritarta – 3, prieš – 1. Remiamasi mintimi, kad tai prieštarauja siekiui įkurti naują rėmimo fondą, kurio vienintelis dalininkas būtų valstybė.
Kolegos, jeigu mes pritartume šiam siūlymui, paprasčiausiai nebūtų atlikti pataisymai, kuriuos kaip būtinus savo išvadoje nurodė Specialiųjų tyrimų tarnyba, o kai kas ir pakeista, pavyzdžiui, meno, literatūros leidiniams šiuo metu jau nuostatuose nustatoma trejų metų trukmės parama programoms, kai projektai įgyvendinami periodiniuose meno leidiniuose, tokiuose kaip „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“ ir panašūs. Tai jau yra žengtas žingsnis pagal šį nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pasiūlymo motyvai už – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tiesų pritariu kolegos siūlymui, nes įvesti nauji dariniai, tokie kaip senatas. Kai buvo taryba, tai, pažiūrėjus, kaip kas ką veikia, kas siūloma, kokios funkcijos, bandoma imituoti aukštosios mokyklos valdymo modelį. Iš tiesų nueinant į šoną nuo to, kad būtų įtraukta kuo daugiau visuomenės apskritai į valdymą, nes šiandien, kai žiniasklaidos asociacijos atstovai yra dalininkai ir sudaro tarybą, tai ir yra tikroji savivalda, ne ta, kuri siūloma šitame modelyje. Todėl kolegos siūlymui tikrai pritariu dėl to projekto 28 straipsnio išbraukimo, pasiūlant tą modelį, kad žiniasklaidos rėmimo fondas būtų toks, kaip siūlo kolega P. Urbšys, ir toks, kaip yra dabar, bet reformuotas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tęsdamas nepolitikavimo politiką, aš norėjau pasakyti, kad fondo senatas yra kaip skaidrumo saugiklis, ir juolab atsiranda būtent šita eilutė – nebesikišti politikams. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl Seimo nario P. Urbšio pasiūlymo dėl 3 straipsnio.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 40, prieš – 10, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymas. Prašom pristatyti. Tuoj įjungsime. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia turima galvoje, kur pritarta iš dalies?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kadangi dėl dalies jau buvo balsuota, kitoje vietoje aš sutinku su tuo.
PIRMININKAS. Sutinkate? Dėkoju. Ir mes tam pritariame.
Toliau yra Seimo nario J. Sabatausko siūlymas. Prašom pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Mano siūlymo esmė yra tokia, kad vis dėlto viešųjų lėšų žiniasklaidai skyrimo, valdymo nederėtų pavesti Kultūros ministerijai, nes šiandien valstybės kaip dalininko funkcijas pagal naujo projekto siūlymą atliktų Kultūros ministerija. Tai būtų iš tikrųjų blogas variantas, nes visada atsiras abejonių dėl politikų poveikio atseit nepriklausomam fondui, o iš tikrųjų žiniasklaidai.
Todėl siūlau išbraukti, kad vienintelis steigėjas yra valstybė, kad liktų taip, kaip dabar yra, ir kad fondo veikla būtų organizuojama pertvarkyto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagrindu.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Už tai, kad nebūtų pritarta – 4, prieš – 2. Remiamasi ta pačia Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita, kurią jau minėjau. Joje pažymima, kad dabartiniame fonde už paramos skirstymą atsiskaito dalininkas, nors lėšos yra valstybės biudžeto. Ir ministerija, kuri yra tik viena iš 20 dalininkų, atstovaujančių valstybei, keletą kartų nepritarė dabartinei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ataskaitai, tačiau nebuvo jokių pasekmių. Tai tokia yra Valstybės kontrolės audito ataskaita.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pataisos motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Jūs kaip mantrą kartojate: kieno pinigai, to ir muzika turi būti. Bet esmė yra tokia, mes kalbame apie laisvą žodį. Taip, daug ką finansuoja valstybė iš savo biudžeto, bet tai nereiškia, kad valstybė turi viską uzurpuoti, demonstruoti savo galias ir diktuoti, ką reikia daryti, ko ne. Šiuo atveju jūs manipuliuojate Valstybės kontrolės išvadomis, bet kažkodėl jūs nutylite eksperto nuomonę, kuri buvo būtent išreikšta kreipiantis Kultūros komitetui. O ten labai aiškiai parašyta, kad siekinys – žiniasklaidos rėmimo fondo valdymo ir sprendimų priėmimo negrįsti politinės valdžios įtakos ir sprendimo galios didinimu. Esmė yra ta, kad jūs, suteikdami teises būti dalininku valstybinei institucijai, iš tikrųjų panaikinate pagrindinį siekį būtent žurnalistų rėmimo fondo, kad nebūtų daroma politinė įtaka šiam fondui. Kalbėdami apie tai, kad yra kažkokie senatai ar taryba, jūs tik čia bandote apgauti mus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Yra vienas pavadinimas su trim žodžiais: Valstybės kontrolės auditas. Tai yra visas atsakymas, dėl ko jie pasisakė, kad tikrai yra tam tikrų problemų esamame dabartiniame fonde. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nario J. Sabatausko siūlymo. Prašom balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 41, prieš – 10, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta. Kadangi Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymas yra analogiškas, dėl jo nebalsuojame.
Toliau yra Seimo nario M. Adomėno siūlymas. Prašom pristatyti. Tuoj įjungsime.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, aš jau minėjau, kad senato, kaip atskiros valdymo institucijos, įvedimas, viena vertus, yra neracionalus. Iš tikrųjų dviejų tarybų ar dviejų valdymo įstaigų struktūra yra precedento neturinti tokio pobūdžio institucijose, kur yra ir taryba, ir senatas.
Kitas ne mažiau svarbus dalykas, kad fondo senatą sudaro štai tokios institucijos kaip Tautinių bendrijų taryba, Nevyriausybinių organizacijų taryba, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Medijų taryba prie Kultūros ministerijos ir Teisininkų draugija. Nemaža dalis šių institucijų yra vienaip ar kitaip priklausomos nuo ministerijos, taigi – nuo politinės valdžios būtent per senatą. Čia ne mano vieno nuomonė, iš tikrųjų tą patį teigia ir nepriklausomi ekspertai, ir senato būtinybe abejoja ir STT išvados, kurias valdančioji dauguma nuosekliai ignoruoja. Kai paranku, tuomet yra STT remiamasi, ar būta, ar nebūta, bet visur yra skelbiama. O kai štai yra STT išvados neparankios jų stumiamam įstatymo projektui, tuomet STT vardas yra net neminimas, tarsi tokia institucija Lietuvoje neegzistuotų.
Taigi senato buvimas sukuria, viena vertus, įtampą, kita vertus, tai yra nereikalinga institucija ir, trečias dalykas, tai yra institucija, per kurią galima mėginti fondo atžvilgiu daryti politinę įtaką, kadangi senatas prižiūri tarybos darbą ir iš esmės, taip sakant, yra sukurtas kaip prievaizdas tarybos veiklos. Todėl savo pasiūlymuose aš tiesiog siūlau išbraukti senatą ir palikti tarybą. Jeigu jau einama su šiuo projektu į priekį, tai bent jau akivaizdaus neskaidrumo ir politinės kontrolės, ir politinės laisvės suvaržymo instrumento atsisakykime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti: kad nepritartume, už – 3, prieš – 3. Argumentas, kad niekas faktiškai nesikeistų, jeigu išbrauktume senatą, nuo buvusio modelio, o senato buvimas užtikrina pusiausvyrą tarp įvairių sektorių ir leidžia daug didesniam visuomenės ratui dalyvauti formuojant tarybą ir vertinant fondo darbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ta fondo taryba buvo aiški struktūra, atsakinga už lėšų skirstymą, tiesioginė atsakomybė, ar gerai, ar blogai – vertindavome. Iš esmės dabar senatas – tai iš tikrųjų kaip priedangos organizacija, kuri neaišku, ką veiks. Tos pačios asocijuotos struktūros, kurios iš dalies skiria net keturis tarybos narius, dar, skirdamos tuos narius, turės pareikšti savo nuomonę, kaip dirba taryba, nes 22 straipsnyje parašyta, kad fondo tarybą vertina senatas. Tai iš tikrųjų, kas tai per kalambūras? Tą matė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Galbūt svarstant toliau priėmimo stadijoje reikėtų atsisakyti, nes, kaip matyti, daug nesutarimų šiuo atveju, grįžti prie tos paprastesnės formos, kuomet yra sudaroma taryba, galbūt ją praplėsti, kaip kas siūlo, ir tikrai šio neaiškumo, kažkokio kalambūro neliks. Siūlau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Siūlau nepritarti. Kaip minėjo kolega Stasys, vis dėlto senato funkcija – užtikrinti tarp įvairių institucijų pačią bendrą tvarką. Tai yra darbo grupės pasiūlymas, joje dalyvavo visuomenininkai. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nario M. Adomėno siūlymo.
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 38, prieš – 14, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas siūlymas – Seimo nario S. Šedbaro. Prašom pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš esmės tai yra analogiškas siūlymas.
PIRMININKAS. Tai jūs neprašote balsuoti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai nebėra prasmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas siūlymas dėl to paties straipsnio – Seimo nario M. Adomėno. Prašau pristatyti.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Taigi, kolegos, belieka apgailestauti, kad senatas liko. Argumentai, kurie buvo išsakyti už senatą, yra visiškai neįtikinantys todėl, kad buvo pasakyta, kad jeigu senato nebus, tai bus taip pat kaip dabartiniame fonde. Suprask, kadangi fondas blogai dirba, įveskime papildomą instituciją. O jeigu naujai sukurtas fondas blogai dirbs, tai įvesime dar vieną papildomą instituciją, bus trijų rūmų valdymo struktūra, ar kaip? Jokios vadybinės logikos tai neatlaiko ir tas vieningas daugumos balsavimas rodo, kad iš tikrųjų argumentai nieko nereiškia, kad nė velnio nerūpi, kokias institucijas jūs čia kuriate ir ar jos dirbs, ar nedirbs. Tik rūpi – kaip mostelėjo botagėliu, taip ir balsuojate.
Mano pasiūlymai dėl tarybos yra štai kokie. Kadangi fondas turėtų remti iš tikrųjų turinio kūrimą ir turinio kūrėjus, dabartinė siūloma tarybos sudėtis yra labai smarkiai nusverta į žiniasklaidos asociacijų pusę. Vienintelė Lietuvos meno kūrėjų asociacija turi vienintelį narį. Kitos asociacijos, be abejo, yra svarbios ir jų dalyvavimas yra reikalingas, bet vis dėlto taryboje turėtų būti atstovaujami ir tie žmonės, kurių sukurtą turinį tos žiniasklaidos priemonės skleidžia ir platina. Todėl mano pasiūlymas yra padidinti tarybos narių skaičių nuo septynių iki vienuolikos ir Meno kūrėjų asociacijos kvotą padidinti nuo vieno iki keturių narių, taip pat įtraukti vieną narį, kurį bendru sutarimu skirtų Lietuvos žurnalistų draugija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, kaip žurnalistus atstovaujančios organizacijos, nes dabar mes turime daug žiniasklaidos organų atstovų, bet neturime žurnalistų atstovų per jų asocijuotas struktūras.
Taigi yra toks pasiūlymas. Jis iš tikrųjų neiškreips jūsų koncepcijos, bet būtų labai naudingas. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Noriu tik patikslinti, kad yra parašytos aiškios senato narių rinkimo taisyklės, aiškiai parašytos funkcijos, kurios yra skiriamos senatui. Taigi viskas čia aiškiai išdėstyta.
O dėl žurnalistų nedalyvavimo, tai norėčiau pacituoti vieną komiteto išvadą, kurioje parašyta, kad… Buvo minima Meno kūrėjų asociacija, į kurią gali įeiti įvairiausių kūrybinių asociacijų atstovai, gali deleguoti savo žmones. „Lietuvos meno kūrėjų asociacijos nario Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kontaktinė bei pirmininko informacija internete nurodoma ta pati kaip ir Lietuvos žurnalistų sąjungos, kas parodo, kad Lietuvos žurnalistų sąjunga netiesiogiai, tačiau bus susijusi su tarybos sudėties formavimu.“
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už dėl pasiūlymo – B. Matelis. Prašau. (Balsas salėje) Prašau, Bronislovai.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau pasakyti, kad šio įstatymo pataisų svarstymas įgauna labai keistą ir neigiamą atspalvį. Visų pirma, aišku, tie, kurie sėdi Seime, daugmaž būna teisūs, tie, kurie sėdi valdančiųjų pusėje, – absoliučiai teisūs, tie, kurie balkone, yra intrigantai, nusikaltėliai ir dar kokie nors blogiečiai, tie, kurie dar toliau už balkono, matyt, yra dar blogesni.
Aš siūlyčiau tų aistrų nebekaitinti. Siūlyčiau vis dėlto M. Adomėno pataisoms pritarti, bet absoliučiai šioms pataisoms nepritarti ir grįžti prie jų galbūt pavasario sesijoje, iš naujo svarstyti, pasikviečiant visas organizacijas. Nereikia, kaip ponas kolega prieš tai kalbėjęs, išvadino vieną, sakyčiau, rimčiausių Žurnalistų sąjungos vadovų intrigantu. Apie ką mes galime šnekėti? Ar buvo derinamos tos pataisos su ta organizacija ar su kita, kurios dabar yra balkone? Tai yra iš tiesų nesąžininga, negarbinga ir siūlyčiau gerai pagalvoti, atmesti šį įstatymą ir grįžti prie šių pataisų vėliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, tikrai nepolitikuosiu. Šiaip, jeigu būtų galima pasakyti, daugelyje asociacijų ir taip yra žurnalistų.
Kitas dalykas. Jūs ne tik vieno žurnalisto klausykitės, kur bandote apkaltinti, kad intrigantas ir taip toliau, bet yra tūkstančiai žurnalistų. Ne jis vienas yra. Yra tūkstančiai žurnalistų, kuriems šitas projektas tinkamas. Net ir tie žmonės, kurie yra atleisti arba dar likę dirbti ir visuomeninėje televizijoje, ir panašiai, taip pat iš esmės pritaria. Jie dalyvauja, ir kaip klausytojai dalyvauja. Niekur protesto balsų nebuvo. Čia buvo mažiausiai įsikišimo politikų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl Seimo nario M. Adomėno siūlymo.
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 40, prieš – 14, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta. Replika po balsavimo. Pirmiausia – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai aš norėčiau reaguoti, nes aš ne kartą girdžiu iš gerbiamo Seimo nario R. Šarknicko tokius teiginius, kad čia dauguma palaiko, dauguma vis dėlto dalyvavo diskusijose, nes jis apeliuoja net į balkoną – pasižiūrėkite, kiek palaiko. Gerbiamas Seimo nary, prieikite ir pažiūrėkite į akis tiems žmonėms. Tai būtent yra regioninės žiniasklaidos atstovai, jie atvyko čia sunerimę, ką jūs norite su ja padaryti, ir prašom nemeluoti, kad jie pritarė jūsų pataisoms.
Kitas dalykas, baigėsi laikas šiam klausimui nagrinėti, tad norėtųsi, kad posėdžio pirmininkas…
PIRMININKAS. Ne tik šiam klausimui, bet ir posėdžio laikas baigėsi. Gerbiami kolegos, aš turiu pasiūlymą, gal galėtume pratęsti posėdį, kol pabaigsime šį klausimą. (Balsai salėje) Tada turiu kitą pasiūlymą. (Balsai salėje) J. Razma dar pasiūlymą turi. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, popietinio posėdžio darbotvarkė tikrai nėra perkrauta, dirbkime tvarkingai, pratęsime pataisų svarstymą po pietų, nes dabar, kiek žinau, yra komitetų, komisijų suplanuoti posėdžiai, vėl mes viską trikdome.
PIRMININKAS. Taip. A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manyčiau, kad komitetai ir komisijos turės pertrauką ir spės, bet siūlau balsuoti dabar dėl pratęsimo, kol pabaigsime svarstyti klausimą, nes Seimo nariai susikaupę ir norėtų pabaigti, kiek jaučiu nuotaikas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tuomet skelbiu alternatyvų balsavimą. Dar J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūs norite Statutą dabar balsavimu pakeisti? (Balsai salėje) Na, ką ne? Yra nustatytas posėdžių laikas ir dabar yra 13 valandą numatyta pertrauka tarp posėdžių. Mes siūlome, pritariu kolegos J. Razmos siūlymui pratęsti svarstymą po pietų pertraukos, mes galime toliau dirbti 14 valandą. (Balsai salėje) Kolegos, nedarykime, nebandykime Statuto pakeisti dabar paprastu procedūriniu balsavimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, įprastai, jeigu būdavo koks nors klausimas, kurio mes nespėjame pabaigti, ne pirmą kartą esame pratęsę tokį posėdį, ir manau, kad dabar tiesiog Seimas apsispręstų dėl šito. Ar galime balsuoti? (Balsai salėje) Dar M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, yra patvirtinta darbotvarkė. Tą darbotvarkę jūs visi savo balsavimu patvirtinote, patariu jos laikytis. Vis dėlto yra skirtumas, kai išlenda klausimo dalis keliomis minutėmis, o čia dabar yra didžioji klausimo dalis likusi neapsvarstyta. Tai yra tiesiog visiškas ciniškas manipuliavimas darbotvarke. (Balsai salėje) Tai yra Statuto pažeidimas. Aš tada siūlau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl tokio patvirtintos darbotvarkės nesilaikymo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, įprastai Seimas apsisprendžia, tai aš ir teikiu balsuoti Seimui ir apsispręsti, kaip jis nori dirbti.
Gerbiami kolegos, skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad pratęstume posėdį, kad pabaigtume šį klausimą, balsuojate už, kas už tai, kad… (Balsai salėje) Kol pabaigsime klausimą. Kol pabaigsime šį klausimą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kiek minučių leidžiate?
PIRMININKAS. Kol pabaigsime šį klausimą. B. Matelis dar nori.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji, aš ką tik prieš šio klausimo svarstymą apie ką kalbėjau, aš kalbėjau, kad atėjo pirmininkauti žmogus, kuris vėl gali užsiimti įvairiomis manipuliacijomis. Aš atspėjau, pasirodo.
PIRMININKAS. Gerai, aš, kaip posėdžio pirmininkas, nutraukiu diskusiją ir teikiu balsuoti. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad pratęstume posėdį, kol pabaigsime šį klausimą, balsuojate už, kas balsuojate prieš, pasisakote už tai, kad šį klausimą tęstume popietinėje darbotvarkėje. Balsuojame. (Balsai salėje) Seimas apsisprendžia.
Seimas apsisprendė. Balsavo 92 Seimo nariai: už – 45, prieš – 47. Šį klausimą spręsime popietinėje darbotvarkėje. Ačiū.
Replikos po balsavimo dar nori P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai man kyla klausimas, kaip vertina Seimo narė A. Širinskienė savo kolegas. Ko gero, ji bijojo juos išleisti iš salės, manydama, kad kas nors padarys ir pakeis jų nuomonę, kuri buvo suformuota prieš posėdį. Aš manau, kad tikrai jūs liksite tos pačios nuomonės ir po pertraukos vis tiek balsuosite taip, kaip sutarėte frakcijoje.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.