PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 14, 64 IR 81

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 59 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTUI

NR. XIIP-1850 (4)

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
1			Argumentai: Siūlomame Projekte numatyta PVM mokėtojams taikytina 60 tūkstančių eurų riba yra pernelyg žema ir smulkiam bei vidutiniam verslui neduos tokio pozityvaus efekto, kokio tikimasi Projektu. Praktikoje siūlomas pakeitimas paliestų tik nedidelę dalį PVM mokėtojų, kadangi pati privalomojo registravimosi PVM mokėtoju riba šiuo metu yra vos žemesnė už Projekte siūlomą 60 tūkstančių eurų ribą. Be to, šiandien galiojanti tvarka jau leidžia PVM mokėtojams, kurių metinės pajamos yra mažesnės nei 60 tūkstančių eurų, PVM mokėjimus atlikti kas pusmetį, todėl jiems ši problema yra mažiau aktuali nei kiek didesnę apyvartą turintiems ir didesnes pajamas gaunantiems (virš 60 tūkstančių eurų per mokestinį laikotarpį), tačiau vis dar smulkiems PVM mokėtojams. Turint omenyje tai, kad vienetams, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkstančių eurų, Lietuvoje taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas, siūlome Projekte numatytą PVM mokėtojo gaunamų pajamų ribą padidinti iki analogiško dydžio – 300 tūkstančių eurų, taip realiai pagerinant verslo sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 14 straipsnio 9  dalį ir ją išdėstyti taip:  9. PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra, taip pat PVM mokėtojas, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršija 60 300 tūkstančių eurų, taip pat naujai įsteigtas asmuo, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) nuo įsteigimo neviršijo ir (ar), kuris nenumato, kad jo pajamos viršys 60 300 tūkstančių eurų, turi teisę pasirinkti taikyti tokią specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką: prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai sumokamas atlygis už tiekiamą žemės ūkio produkciją ją tiekiančiam PVM mokėtojui, o tais atvejais, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia šioje dalyje nurodytos pajamų ribos neviršijantis PVM mokėtojas, – kai sumokamas atlygis už jas; jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu; kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą. Prašymas taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką teikiamas mokesčių administratoriui centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Apskaičiuojant PVM, speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka taikoma pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo ją taikyti pateikimo dienos. PVM mokėtojas, nebeatitinkantis šioje dalyje nurodytos pajamų ribos kriterijaus, netenka teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios. PVM mokėtojas turi teisę  atsisakyti taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios. PVM mokėtojui, netekusiam teisės taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką arba jos atsisakius, PVM už žemės ūkio produkciją ir PVM už šioje dalyje nurodytos pajamų ribos neviršijančių PVM mokėtojų prekes ar paslaugas, kurios buvo patiektos (suteiktos), bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka.“

Teikia

Seimo nariai

1. Gabrielius Landsbergis

2. Mykolas Majauskas

3. Ingrida Šimonytė

4. Andrius Kubilius

5. Vytautas Juozapaitis