LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-06-13 Nr. XIVP-2885

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma papildyti Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnį nuostata, numatančia, kad fizinių asmenų, juridinių asmenų ar jų grupių veiksmai, atliekami konsultavimosi su visuomene metu ir atitinkantys konsultavimosi su visuomene tikslus, nėra laikomi komercine ūkine veikla. Įvertinus šios nuostatos turinį, nėra aiškus jos tikslingumas ir reikalingumas apskritai, nes teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla, siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą (žr., Valentinas Mikelėnas ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002. P. 23). Taigi, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos.

Tuo tarpu konsultavimasis su visuomene – tai teisėkūros iniciatyvas pareiškiančių, teisės aktų projektus rengiančių, teisės aktus priimančių ir (ar) galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekančių subjektų veiksmai, apimantys teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų pateikimą visuomenei susipažinti, informavimą apie galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, taip pat gautų asmenų pasiūlymų vertinimą ir šio vertinimo rezultatų paskelbimą. Taigi, asmenų konsultavimosi su visuomene proceso metu atliekamiems veiksmams nėra būdingas nei tęstinumo, veiklos nuolatinumo aspektas (t. y. konsultavimasis su visuomene atliekamas ne sistemiškai ar nuolatos, o inicijuojamas tik epizodiškai – teisėkūros subjektui nusprendus sužinoti visuomenės nuomonę tam tikrų teisinių santykių reglamentavimu klausimu), nei atlygintinumo požymis, nes asmenims už konsultavimosi su visuomene proceso metu pateiktą nuomonę konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai niekada neatlygina (t. y. konsultavimosi su visuomene metu asmenys už savo pasiūlymų ar nuomonės teikimą jokios ekonominės naudos negauna).

Pažymėtina, kad Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai nelaikomi net ir lobistine veikla (nekalbant jau apie galimą jos ūkinės komercinės veiklos pobūdį).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūloma nuostata, nustatanti, kad fizinių asmenų, juridinių asmenų ar jų grupių veiksmai, atliekami konsultavimosi su visuomene metu ir atitinkantys konsultavimosi su visuomene tikslus, nėra laikomi komercine ūkine veikla, yra perteklinė ir netikslinga.

2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, reikėtų aiškiai atskleisti kokie projektu pildomoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyti fizinių asmenų, juridinių asmenų ar jų grupių konsultavimosi su visuomene metu „atliekami veiksmai“ turimi omenyje, nes kitokie veiksmai, kaip pasiūlymų, pastabų ar nuomonės teikimas, keičiamame įstatyme nėra numatyti.

3. Projektu pildomoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Fizinių asmenų, juridinių asmenų ar jų grupių“ siūlytina įrašyti žodžius „Fizinių asmenų, juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų padalinių“.

4. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja“.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]