LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4208

2020-06-03 Nr. 108-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Andrius Kupčinskas ir Antanas Baura (nuotoliniu būdu).

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos energetikos ministras, laikinai einantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Verslo politikos skyriaus vedėjas Aidas Rimkevičius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Verslo politikos skyriaus patarėja Lauryna Gružaitė, Investuok Lietuvoje, VšĮ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas, Investuok Lietuvoje, VšĮ Inovacijų ir infrastruktūros sprendimų komandos vadovas Gerardas Višinskis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė (nuotoliniu būdu), kiti asmenys, prisijungę prie posėdžio nuotoliniu būdu.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Iš teikiamos projekto 4 straipsnyje siūlomos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra aišku, kodėl jokie detaliųjų planų sprendiniai nėra privalomi įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais (projekto 2 straipsniu keičiama įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, nustatant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų santykį su kitais teritorijų planavimo dokumentais yra nustatyta taisyklė: „Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“ Nesuprantama, kodėl įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio santykiui negalėtų būti taikoma ta pati, t. y. nustatyta galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, taisyklė.	Atsižvelgti	Teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio santykiui bus taikoma ta pati, t.y. nustatyta galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, taisyklė: ji nėra keičiama. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 dalimi siūloma nustatyti, kad Investicijų įstatyme nurodytiems stambiesiems projektams įgyvendinti ar pritraukti skirtos teritorijos vystomos vadovaujantis valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais arba vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais. Todėl tais atvejais, kai teritorijos vystomos vadovaujantis savivaldybės arba vietovės lygmens bendraisiais planais (aukštesnio lygmens dokumentais nei detalieji planai), atsisakoma detaliųjų planų privalomumo.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26				Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 7 straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5² dalies nuostatas savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas būtų finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtų valstybės biudžeto asignavimų, t.y., ministerijai galimai reikėtų skirti papildomas lėšas iš valstybės biudžeto, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.	Pritarti	Vyriausybės išvada yra gauta (2020-05-12 Nutarimas Nr. 473).
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26				Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatą, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Seimo TD 17 pastabą, prašyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos iki projekto priėmimo stadijos pateikti antikorupcinį vertinimą.
4.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-12-17				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-03-09 Nr. G-2020-1906				DĖL REGIONŲ PLĖTRĄ SKATINANČIO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ PAKETO PALAIKYMO Šiuo raštu kreipiamės su siūlymu palaikyti žemiau nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus: • Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1 ,2 ,9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206 (toliau - ir Investicijų įstatymo projektas); • Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 I straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207; • Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. 1-1120 2, 4, 6. 17, 20. 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIllP-4208; • Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209; • Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210; • Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2. 6, 8. 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211; • Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau - Pelno mokesčio įstatymo projektas) (toliau visi projektai kartu - Įstatymų projektai). Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. EUR^{^[1]}. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių – taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams. Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta)^{^[2]}. Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti. Anksčiau šiame rašte minėtų Įstatymų projektų tikslas - pritraukti į Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų. Toks specialus reguliavimas galėtų teigiamai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai: 1. Pelno mokesčio įstatymo projektu suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti^{^[3]}. Skatinamoji pelno mokesčio lengvata yra vienas iš svarbių kriterijų, skatinančių vidaus ir užsienio investuotojus rinktis Lietuvą projektų įgyvendinimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio paskata yra taikomas tik įmonėms, veikiančioms LEZ teritorijose^{^[4]}, kurios, kaip minėta, sparčiai užsipildo, o savivaldybių teritorijos, kurios nepatenka į LEZ plotą, investuotojams yra mažiau patrauklios, kadangi jose nėra pelno mokesčio paskatų stambiems investuotojams. Priėmus pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą, pelno mokesčio paskata stambiems projektams būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje. Siūloma paskata leistų stambiems projektams pasinaudoti skatinamąja pelno mokesčio lengvata vykdomo stambaus projekto apimtyje net iki 20 metų. Toks pakeitimas suteiktų galimybę visoms savivaldybėms, siekiant pritraukti vidaus ir užsienio stambius projektus, pasiūlyti pelno mokesčio paskatą ir pagerintų konkurencines sąlygas konkuruojant dėl investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. 2. Investicijų įstatymo projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus^{^[5]}. Investicijų įstatymo projektu siūlomos papildomos galimybės pačioms savivaldybėms iš anksto ruošti teritorijas ir vystyti infrastruktūrą stambiems projektams įgyvendinti. Investuotojui nusprendus įgyvendinti stambų projektą būtent savivaldybės iš anksto suplanuotoje teritorijoje, savivaldybėms atsirastų galimybė gauti iki 5 proc. stambaus projekto kapitalo investicijų vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti (minimali kapitalo investicijų suma turės sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. EUR, todėl tokio stambaus projekto atveju dotacija galėtų sudaryti iki 1,5 mln. EUR, o didėjant projekto kapitalo investicijų dydžiui - didėtų ir galimos dotacijos suma). Be to, savivaldybės galėtų suteikti pačiam investuotojui teisę įsirengti inžinerinę infrastruktūrą iki sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybe nustatytas sąlygas, vėliau tokią infrastruktūrą investuotojas turėtų perduoti savivaldybei neatlygintinai. Tai leistų paspartinti infrastruktūros įrengimą ir atitinkamai leistų investuotojui greičiau pradėti veiklą ir sudarytų geresnes sąlygas konkuruojant dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje. Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti.	Atsižvelgti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos savivaldybių asociacija
2020-03-09

Nr. G-2020-1906

DĖL REGIONŲ PLĖTRĄ SKATINANČIO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ PAKETO PALAIKYMO

Šiuo raštu kreipiamės su siūlymu palaikyti žemiau nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus:

• Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo
Nr. VIII-1312 1 ,2 ,9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206 (toliau - ir Investicijų įstatymo projektas);

• Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 I straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207;

• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. 1-1120 2, 4, 6. 17, 20. 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIllP-4208;

• Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo
Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209;

• Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu
Nr. XIIIP-4210;

• Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2. 6, 8. 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211;

• Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo
Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau - Pelno mokesčio įstatymo projektas) (toliau visi projektai kartu - Įstatymų projektai).

Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. EUR^{^[1]}. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių – taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams. Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta)^{^[2]}. Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti.

Anksčiau šiame rašte minėtų Įstatymų projektų tikslas - pritraukti į Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų.

Toks specialus reguliavimas galėtų teigiamai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai:

1. Pelno mokesčio įstatymo projektu suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti^{^[3]}. Skatinamoji pelno mokesčio lengvata yra vienas iš svarbių kriterijų, skatinančių vidaus ir užsienio investuotojus rinktis Lietuvą projektų įgyvendinimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio paskata yra taikomas tik įmonėms, veikiančioms LEZ teritorijose^{^[4]}, kurios, kaip minėta, sparčiai užsipildo, o savivaldybių teritorijos, kurios nepatenka į LEZ plotą, investuotojams yra mažiau patrauklios, kadangi jose nėra pelno mokesčio paskatų stambiems investuotojams. Priėmus pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą, pelno mokesčio paskata stambiems projektams būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje. Siūloma paskata leistų stambiems projektams pasinaudoti skatinamąja pelno mokesčio lengvata vykdomo stambaus projekto apimtyje net iki 20 metų. Toks pakeitimas suteiktų galimybę visoms savivaldybėms, siekiant pritraukti vidaus ir užsienio stambius projektus, pasiūlyti pelno mokesčio paskatą ir pagerintų konkurencines sąlygas konkuruojant dėl investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis.

2. Investicijų įstatymo projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus^{^[5]}. Investicijų įstatymo projektu siūlomos papildomos galimybės pačioms savivaldybėms iš anksto ruošti teritorijas ir vystyti infrastruktūrą stambiems projektams įgyvendinti. Investuotojui nusprendus įgyvendinti stambų projektą būtent savivaldybės iš anksto suplanuotoje teritorijoje, savivaldybėms atsirastų galimybė gauti iki 5 proc. stambaus projekto kapitalo investicijų vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti (minimali kapitalo investicijų suma turės sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. EUR, todėl tokio stambaus projekto atveju dotacija galėtų sudaryti iki 1,5 mln. EUR, o didėjant projekto kapitalo investicijų dydžiui - didėtų ir galimos dotacijos suma). Be to, savivaldybės galėtų suteikti pačiam investuotojui teisę įsirengti inžinerinę infrastruktūrą iki sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybe nustatytas sąlygas, vėliau tokią infrastruktūrą investuotojas turėtų perduoti savivaldybei neatlygintinai. Tai leistų paspartinti infrastruktūros įrengimą ir atitinkamai leistų investuotojui greičiau pradėti veiklą ir sudarytų geresnes sąlygas konkuruojant dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis.

Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje.

Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti.

Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2020-04-30 Nr. G-2020-3627				DĖL KOMPLEKSINIŲ PRIEMONIŲ STAMBIOMS INVESTICIJOMS PRITAUKTI VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (toliau - Investuok Lietuvoje) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211 ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau kartu – Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas), ir jiems pritaria. 2010-2019 m. laikotarpiu Investuok Lietuvoje pritraukė į Lietuvą 4 stambių tiesioginių užsienio investicijų (toliau - TUI) projektus - UAB Heilą Lithuania, UAB Hollister Lietuva, UAB Continental Automotive Lithuania ir UAB Dovista, kurie planuoja investuoti 253,5 mln. Eur kapitalo investicijų ir sukurti 1920 naujų darbo vietų. Apibendrintai vertinant visų Lietuvoje įgyvendinamų stambių projektų ekonominį poveikį matome, kad stambaus projekto kriterijus atitinkančio investuotojo darbuotojai gauna 39 % didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis, o vienas darbuotojas vidutiniškai lemia 2 papildomas darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse. Taip pat svarbu paminėti, kad net 85 % stambių projektų yra įsteigti ne Vilniaus mieste, todėl jie ženkliai prisideda prie regionų plėtros^{^[6]}. Visgi pastaraisiais metais konkurencinė kova dėl stambių užsienio investicijų projektų vis stiprėja: valstybės, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione, aktyviai tobulina teisinį reguliavimą, siekdamos sudaryti kuo palankesnes sąlygas stambioms užsienio ir vidaus investicijoms pritraukti, todėl vėlavimas įgyvendinti pokyčius Lietuvoje gali lemti investuotojų, kartu ir naujų darbo vietų, praradimą. Investuok Lietuvoje patirtis rodo, kad investuotojams į stambius projektus renkantis šalį, yra ypač svarbios paskatos, greitas įsisteigimo procesas iki veiklos pradžios, išvystyta žemės sklypų infrastruktūra, reikiamų specialistų pasiūla, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų aptarnavimo kokybė. Deja, šiose srityse Lietuvoje yra trūkumų, kurių didelę dalį padėtų išspręsti priimtas Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas. Pagrindiniai numatyti pakeitimai yra sukurti pelno mokesčio paskatas visoje Lietuvos teritorijoje, trumpinti administracinių paslaugų suteikimo ir statybos leidimo išdavimo terminus, numatomos paskatos savivaldybėms iš anksto vystyti teritorijas siekiant pritraukti investicijas, numatomos priemonės investuotojams reikalingų specialistų rengimui, bedarbių ir užimtų asmenų perkvalifikavimui ir kt. Šių priemonių įgyvendinimo būtinybę rodo ir esama užsienio investicijų pritraukimo situacija, ir poreikis skatinti ekonomikos atsigavimą mažinant Koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes. Investuok Lietuvoje dirba su prioritetiniais gamybos sektoriais - atsinaujinančios energetikos įrangos, automobilių sprendimų, baterijų gamybos, pramonės įrenginių vystymo, testavimo ir gamybos, gyvybės mokslų ir farmacijos įmonėmis. Šiuo metu Investuok Lietuvoje veda derybas su 10 tarptautinių įmonių, kurios Lietuvą svarsto kaip vieną iš alternatyvų savo stambiems projektams įgyvendinti. 2 iš šių projektų yra atsirinkę Lietuvą į trumpąjį šalių sąrašą, kai Lietuva yra svarstoma tarp ne daugiau kaip 6 šalių. Pritraukus abu projektus šalyje būtų sukurta daugiau nei 1000 naujų darbo vietų. Vienas iš projektų taptų rekordiniu tiesioginių užsienio investicijų projektu, kelis kartus viršijančiu iki šiol didžiausių projektų investicijas į ilgalaikį turtą. Investuok Lietuvoje vertinimu, Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketo priėmimas galėtų suteikti Lietuvai svarbių konkurencinių svertų, siekiant pritraukti tiek investuotojus, su kuriais derybos vedamos jau šiuo metu, tiek visus kitus stambius investuotojus, kurie domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pradėjo strigti tarptautinės tiekimo grandinės, užsienio kompanijos jau nagrinėja kaip perkelti dalį gamybos iš Azijos ir organizuoti tiekimo grandines arčiau namų rinkų Europoje, todėl sprendimai dėl konkurencingo didinimo tampa itin savalaikiai. Taip pat pažymėtina, kad šie pakeitimai reikšmingai prisidėtų prie tvaraus šalies ūkio atsigavimo ir augimo po pandemijos sukelto ekonominio šoko. Siūlome pritarti Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketui.	Atsižvelgti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“
2020-04-30
Nr. G-2020-3627

DĖL KOMPLEKSINIŲ PRIEMONIŲ STAMBIOMS INVESTICIJOMS PRITAUKTI

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (toliau - Investuok Lietuvoje) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211 ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau kartu – Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas), ir jiems pritaria.

2010-2019 m. laikotarpiu Investuok Lietuvoje pritraukė į Lietuvą 4 stambių tiesioginių užsienio investicijų (toliau - TUI) projektus - UAB Heilą Lithuania, UAB Hollister Lietuva, UAB Continental Automotive Lithuania ir UAB Dovista, kurie planuoja investuoti 253,5 mln. Eur kapitalo investicijų ir sukurti 1920 naujų darbo vietų. Apibendrintai vertinant visų Lietuvoje įgyvendinamų stambių projektų ekonominį poveikį matome, kad stambaus projekto kriterijus atitinkančio investuotojo darbuotojai gauna 39 % didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis, o vienas darbuotojas vidutiniškai lemia 2 papildomas darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse. Taip pat svarbu paminėti, kad net 85 % stambių projektų yra įsteigti ne Vilniaus mieste, todėl jie ženkliai prisideda prie regionų plėtros^{^[6]}.

Visgi pastaraisiais metais konkurencinė kova dėl stambių užsienio investicijų projektų vis stiprėja: valstybės, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione, aktyviai tobulina teisinį reguliavimą, siekdamos sudaryti kuo palankesnes sąlygas stambioms užsienio ir vidaus investicijoms pritraukti, todėl vėlavimas įgyvendinti pokyčius Lietuvoje gali lemti investuotojų, kartu ir naujų darbo vietų, praradimą.

Investuok Lietuvoje patirtis rodo, kad investuotojams į stambius projektus renkantis šalį, yra ypač svarbios paskatos, greitas įsisteigimo procesas iki veiklos pradžios, išvystyta žemės sklypų infrastruktūra, reikiamų specialistų pasiūla, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų aptarnavimo kokybė. Deja, šiose srityse Lietuvoje yra trūkumų, kurių didelę dalį padėtų išspręsti priimtas Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas. Pagrindiniai numatyti pakeitimai yra sukurti pelno mokesčio paskatas visoje Lietuvos teritorijoje, trumpinti administracinių paslaugų suteikimo ir statybos leidimo išdavimo terminus, numatomos paskatos savivaldybėms iš anksto vystyti teritorijas siekiant pritraukti investicijas, numatomos priemonės investuotojams reikalingų specialistų rengimui, bedarbių ir užimtų asmenų perkvalifikavimui ir kt.

Šių priemonių įgyvendinimo būtinybę rodo ir esama užsienio investicijų pritraukimo situacija, ir poreikis skatinti ekonomikos atsigavimą mažinant Koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes. Investuok Lietuvoje dirba su prioritetiniais gamybos sektoriais - atsinaujinančios energetikos įrangos, automobilių sprendimų, baterijų gamybos, pramonės įrenginių vystymo, testavimo ir gamybos, gyvybės mokslų ir farmacijos įmonėmis. Šiuo metu Investuok Lietuvoje veda derybas su 10 tarptautinių įmonių, kurios Lietuvą svarsto kaip vieną iš alternatyvų savo stambiems projektams įgyvendinti. 2 iš šių projektų yra atsirinkę Lietuvą į trumpąjį šalių sąrašą, kai Lietuva yra svarstoma tarp ne daugiau kaip 6 šalių. Pritraukus abu projektus šalyje būtų sukurta daugiau nei 1000 naujų darbo vietų. Vienas iš projektų taptų rekordiniu tiesioginių užsienio investicijų projektu, kelis kartus viršijančiu iki šiol didžiausių projektų investicijas į ilgalaikį turtą. Investuok Lietuvoje vertinimu, Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketo priėmimas galėtų suteikti Lietuvai svarbių konkurencinių svertų, siekiant pritraukti tiek investuotojus, su kuriais derybos vedamos jau šiuo metu, tiek visus kitus stambius investuotojus, kurie domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pradėjo strigti tarptautinės tiekimo grandinės, užsienio kompanijos jau nagrinėja kaip perkelti dalį gamybos iš Azijos ir organizuoti tiekimo grandines arčiau namų rinkų Europoje, todėl sprendimai dėl konkurencingo didinimo tampa itin savalaikiai. Taip pat pažymėtina, kad šie pakeitimai reikšmingai prisidėtų prie tvaraus šalies ūkio atsigavimo ir augimo po pandemijos sukelto ekonominio šoko. Siūlome pritarti Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketui.

Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos vyriausybė 2020-05-12 Nutarimas Nr. 473				„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1545 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1–1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4210 ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: <...> 4. Atsižvelgiant į tai, kad stambiems projektams įgyvendinti numatoma skirti valstybės biudžeto lėšas, pažymėtina, kad nuo 2022 metų, kai bus įgyvendinamos pasirašytos stambių projektų investicijų sutartys, numatomas papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis: <...> 4.4. savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendriesiems planams tikslinti įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 7 straipsnio 2 dalyje numatoma papildyti Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnį 5² dalimi, kurioje siūloma numatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai tikslinami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. 5. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti.“	Pritarti	Projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20210 m. ~~gegužės~~ sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. gruodžio ~~balandžio~~ 310 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos vyriausybė
2020-05-12

Nutarimas
Nr. 473

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1545 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1–1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4210 ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

<...>

4. Atsižvelgiant į tai, kad stambiems projektams įgyvendinti numatoma skirti valstybės biudžeto lėšas, pažymėtina, kad nuo 2022 metų, kai bus įgyvendinamos pasirašytos stambių projektų investicijų sutartys, numatomas papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis:

<...>

4.4. savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendriesiems planams tikslinti įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 7 straipsnio 2 dalyje numatoma papildyti Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnį
5² dalimi, kurioje siūloma numatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai tikslinami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose.

5. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti.“

Pritarti

Projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20210 m. ~~gegužės~~ sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. gruodžio ~~balandžio~~ 310 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): įstatymo projektui pritarti ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės Nutarime Nr. 473 pateiktą pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas.

Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys

Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė

[1] 2018 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita, parengta VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Skelbiama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje: https://eimin.lrv.lt/lt/veilos-sritys/investiciju-veiklos-sritia/pramoniniai-parkai-lez/lez-stebesenos-ataskaitos.

[4] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 d. 1-2 p.

[5] Investicijų įstatymo projekto 6 straipsnis.

[6] Investuok Lietuvoje skaičiavimai, remiantis SODRA, Registrų centro ir tarpžinybinės duomenų bazės duomenimis.