AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

sporto ĮSTATYMO NR. I-1151 16 ir 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.

Projektą parengti paskatino būtinybė didinti finansavimą aukšto meistriškumo sportui.

Projekto tikslas – nustatyti, kad ne mažiau kaip 30 procentų šiuo metu į Sporto rėmimo fondą nukreipiamų lėšų būtų skiriama aukšto meistriškumo sportui finansuoti.

Šiuo metu aukšto meistriškumo sportas finansuojamas per Aukšto meistriškumo sporto programą iš valstybės biudžeto, taip pat gali pretenduoti į Sporto rėmimo fondo lėšas, tačiau susiklostė praktika, kad skirstant šio Fondo lėšas prioritetas teikiamas fizinio aktyvumo projektams, t. y. masiniam sportui.

Pažymėtina, kad Sporto rėmimo fondo lėšų dydis turi tendenciją stipriai išaugti, atsižvelgiant į tai, kad Fondui skiriama įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką dalis didėja nuo 2 procentų 2019 metais iki 3 procentų 2021 metais ir vėliau. Tokiu būdu Sporto rėmimo fondo lėšų augimo dinamika ypač sparti:

· 2017 m. – 6,7 mln. eurų;

· 2018 m. – 6,6 mln. eurų;

· 2019 m. – 13,7 mln. eurų;

· 2020 m. – 17,5 mln. eurų[1];

· 2021 m. – 21,1 mln. eurų[2].

Tuo tarpu Aukšto meistriškumo sporto programos finansavimas iš valstybės biudžeto beveik nedidėja:

· 2018 m. – 6,3 mln. eurų;

· 2019 m. – 6,9 mln. eurų;

· 2020 m. – 6,9 mln. eurų[3].

Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga numatyti, kad esamas Aukšto meistriškumo sporto programos finansavimas iš valstybės biudžeto būtų papildytas fiksuota šiuo metu į Sporto rėmimo fondą nukreipiamų lėšų dalimi.

2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Įstatymų projekto iniciatorius yra Seimo narys Algirdas Butkevičius.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, sporto projektams įgyvendinti skiriama:

1) 2019 metais – 2 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;

2) 2020 metais – 2,5 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;

3) 2021 metais ir vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;

4) kiekvienais metais – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.“

Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti valstybės biudžeto asignavimai, t. y. nukreipiami į Sporto rėmimo fondą, sudaro dalį kiekvienais metais numatomų fiziniam aktyvumui ir aukšto meistriškumo sportui finansuoti valstybės biudžeto asignavimų.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su:

1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu;

2) sporto renginių organizavimu;

3) kvalifikacijos tobulinimu;

4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą;

5) esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontu.“

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Padidinus finansavimą aukšto meistriškumo sportui, pagerėtų sąlygos rengiant profesionalius sportininkus tinkamai atstovauti Lietuvai bei garsinti šalį aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose.

Didesnis finansavimas būtų panaudojamas pagerinti treniruočių sąlygas, sudaryti galimybes mūsų šalies sportininkams dalyvauti užsienyje rengiamose varžybose, taip pat aukšto lygio renginius organizuoti Lietuvoje, sudaryti sąlygas treneriams ir teisėjams kelti kvalifikaciją, didinti visų amžiaus grupių meistriškumą ir masiškumą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką korupcijos mažinimui.

Pažymėtina, kad finansavimą aukšto meistriškumo sporto programai gauti gali tik griežtus kriterijus atitinkanti sporto šakos federacija – kai per paskutinius 4 metus ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose ar pateko į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose; kuri yra atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos narė; kuri turi patvirtintą etikos kodeksą ir strateginį veiklos planą; kuri skelbia federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu; kuri skelbia federacijos metinio biudžeto sąmatą ir kt.

Didesnės finansavimo dalies skyrimas žinomoms, nevienadienėms organizacijoms - sporto federacijoms - užtikrins didesnį skaidrumą nei esamas Sporto rėmimo fondo lėšų skirstymo mechanizmas, dėl kurio skaidrumo skirstant 2019 metų lėšas kilo daug abejonių.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymo projektas poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Naujų teisės aktų priimti ar esamų pakeisti bei panaikinti nereikės.

9. Ar įstatymo projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektas parengtas laikantis įstatymams nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.

Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Sporto finansavimas, aukšto meistriškumo sportas.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Neteikiama.

Seimo narys Algirdas Butkevičius