2018-06-

PASIŪLYMAS DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NUTARIMO DĖL VALSTYBINĖS KALBOS POLITIKOS 2018–2022 METŲ GAIRIŲ NR. XIIIP-2069 PRIEDO „Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 METŲ gairės“

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Str.	Str. d.	P.
17	2		Argumentai: Teiginiai apie mokslo politiką nediferencijuoti ir nekorektiški. Neieškoma konstruktyvių bei kūrybiškų sprendimų, o siūloma eiti direktyviu ribojimų keliu, gresiančiu Lietuvos mokslo tarptautiškumui, kuris neatskiriamas nuo akademinės kokybės užtikrinimo. Punkte priešinama lietuvių kalba, mokslo plėtra bei užsienio kalbos – minimi teiginiai nėra pagrįsti ir prieštarauja mokslo plėtrai bei tarptautiškumui. Pasiūlymas: Išbraukti 17 straipsnio 2 dalį: „17.2. Mokslo tyrimų ir jų sklaidos kalbos. Bendroje Europos mokslo erdvėje įsigalėjusi anglų kalba, prie jos pereina ištisos Lietuvos mokslo sritys. Šitai skatina ir dabartinė Lietuvos mokslo politika. Vis daugiau mokslo darbų rengiant anglų kalba, stabdoma lietuvių mokslo kalbos raida ir mokslo žinių sklaida visuomenėje, trikdoma lietuviškos terminijos plėtra, prarandamos akademinės sritys ir lietuvių kalba gali prarasti visuomenės integruojamąją funkciją.“
17	4		Argumentai: Siekis „reglamentuoti“ (t. y., uždrausti) „svetimkalbiškumą kalbiniame kraštovaizdyje“ (ši įmantri frazė slepia tokius dalykus, kaip angliški žodžiai iškabose ar kitomis, ne lietuvių kalbomis užrašyti gatvių pavadinimai Vilniuje) atspindi ne realų visuomenės susirūpinimą, o reakcingą norą išguiti kitas kalbas iš viešosios erdvės. Valstybinės lietuvių kalbos naudojimo reglamentavimas neturi prieštarauti Lietuvos istorijai ir paveldui, kuris apima skirtingų tautų ir tautybių indelį į Lietuvos istoriją ir kultūrą. Pasiūlymas: Išbraukti 17 straipsnio 4 dalį: „17.4. Kalbinis kraštovaizdis. Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis viešojoje informacijos erdvėje nėra aiškiai reglamentuotas, taip pat neaiškus valstybinės kalbos vartojimo reikalavimų vykdymas tokiose viešojo gyvenimo srityse kaip gatvių pavadinimai, reklaminiai tekstai, viešieji užrašai ir kita viešoji informacija, todėl visuomenėje nuolat keliamas klausimas dėl svetimkalbiškumo kalbiniame kraštovaizdyje.“
17	6		Argumentai: Papildomi imperatyvūs apribojimai darbo rinkai gali pažeisti ir taip trapią jos sanklodą. Ši dalis ne tik siekia reglamentuoti viešąją erdvę, bet tuo pačiu nepagrįstai riboti įmonių, verslo subjektų veiklą. Pasiūlymas: Išbraukti 17 straipsnio 6 dalį: „17.6. Lietuvių kalbos funkcionavimas darbo santykių srityje. Darbo kalbų įvairovė susijusi su vidine komunikacija, kurią lemia etninė darbuotojų sudėtis, ir su išorine komunikacija, kuriai reikalingos kitos kalbos. Dėl stiprėjančios migracijos ir demografinių pokyčių daugėja dvikalbių ar net keliakalbių įmonių, taip pat atsiranda vienakalbių tarptautinių įmonių, kurių darbo kalba yra ne lietuvių. Todėl reikalingas aiškesnis šios srities teisinis reglamentavimas.“
38	2		Argumentai: Iš esmės siūloma užkirsti kelią prisitraukti užsienio mokslininkus dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose ir kuriama itin nepalanki erdvė dėstytojams, mokslo darbuotojams ir tyrėjams atvykti.          Pasiūlymas: Išbraukti 38 straipsnio 2 dalį: „38.2. Aukštųjų mokyklų dėstytojai turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, tačiau valstybinės kalbos mokėjimas į juos nėra įtrauktas, taip pat nėra sistemos, užtikrinančios studijų medžiagos kalbos kokybę.“

Teikia:

Seimo nariai

Arūnas Gelūnas

Edmundas Pupinis

Gintaras Steponavičius

Aušra Maldeikienė

Dovilė Šakalienė

Ingrida Šimonytė

Mykolas Majauskas

Aušrinė Armonaitė

Mantas Adomėnas (pasirašė 2018-06-26)