Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 28, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 52
STENOGRAMA
2021 m. balandžio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame balandžio 27 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. balandžio 27 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Na, iš tiesų yra nenormali situacija pas mus Seime – jau mėnuo, kai kolega yra prisiekęs ir jis negali eiti Seimo nario pareigų. Jūs dabar man pasakykite, mūsų Seimo narys A. Skardžius pagal kokį Seimo statuto straipsnį šiandien užima pareigas? Jis negali įgyvendinti pilnai ir jis nėra paskirtas į komitetą būtent dėl jūsų sprendimo. Ketvirtadienį jūsų pirmasis pavaduotojas pasakė, kai pristatinėjo šios dienos darbotvarkę, kad šitas klausimas artimiausiu metu bus išspręstas. Aš tikėjausi, kad šitas klausimas šiandieną bus. Tai ar mes toliau Seimą laikysime durniaus vietoje, ar vis dėlto tas sprendimas ketvirtadienį bus išspręstas? Tikrai yra nenormalu, Pirmininke, kai Seimas ir vienas Seimo narys kažkodėl neatlieka savo pareigų, negali atlikti jų pilnai, taip, kaip yra mūsų Statute, ir taip, kaip yra Konstitucijoje. Tai gal susėskite ir išspręskite šitą dalyką.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Remigijau. Artimiausiu metu bus išspręstas. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū gerbiamam Remigijui už rūpestį. Gerbiamas Remigijau, šiaip per tas kadencijas man teko dirbti visose pareigose: ir komisijos pirmininku, ir komiteto pirmininku, Seimo Pirmininko pavaduotoju ir net Seimo Pirmininką pavaduoti, kai jis prezidentūroje sėdėjo. Tai štai aš turiu patirties ir darbuojuosi kiek galiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Buvo pažadas šią savaitę išspręsti, vadinasi, ketvirtadienį jis turi būti išspręstas. Jeigu nebus rasta kitų variantų, tiesiog pagal Darbo frakcijos teikimą A. Skardžius eis dirbti į Biudžeto ir finansų komitetą, o V. Gapšys eis į Užsienio reikalų komitetą. Toks yra teikimas, bet ieškome geresnių variantų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas. Aš noriu pasiūlyti frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-436, nes iš tikrųjų kalbama apie APVA ir BETA planuojamą sujungimą ir diskusijų šia tema nebuvo. Todėl prašau išbraukti iš darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Koks tai yra darbotvarkės numeris?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). 2-5.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Labas rytas, gerbiami kolegos. Aš norėčiau paprašyti slapto balsavimo dėl Seimo kanclerio skyrimo klausimo, nes tai balsavimas, liečiantis ir Seimo narių darbą, glaudų darbą su Kanceliarija, todėl logiška paprašyti slapto balsavimo. Aš prašau frakcijos vardu vadovaudamasis Statuto 115 straipsnio 3 dalimi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimas apsispręs dėl jūsų siūlymo. V. Jukna.
V. JUKNA (DPF). Dėkui, Pirmininke. Darbo partijos frakcijos vardu taip pat prašau slapto balsavimo dėl personalijų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimas apsispręs dėl jūsų siūlymo. Taigi pirmasis siūlymas yra L. Girskienės, kaip suprantu, frakcijos vardu išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-5 klausimą – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-436. Balsuojame.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 59, prieš – 20, susilaikė 28. Siūlymui pritarta. Darbotvarkės 2-5 klausimas yra išbrauktas iš šiandienos darbotvarkės.
Kitas siūlymas, čia jau iš man pusės, mes turime apsispręsti dėl 2-12 klausimo – projekto Nr. XIVP-418 įtraukimo į šiandienos darbotvarkę, nes jis nėra įrašytas į Seimo pavasario sesijos darbų programą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Ir frakcijos vardu buvo paprašyta dėl kanclerio balsuoti slaptuoju būdu. Taigi kas pritariate šiam dviejų frakcijų siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 58, prieš – 37, susilaikė 16. Siūlymui pritarta – balsuosime slaptuoju būdu.
Prašau, V. Rakutis per šoninį mikrofoną.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šiandien Nyderlandų Karalystė – viena iš Europos Sąjungos šalių steigėjų, švenčia Karaliaus dieną. Nyderlandai yra viena seniausių demokratinių valstybių Europoje, savo laisvę ir santvarką gynusi 80 metų kare XVI–XVII amžiuje. Šio karo metu Jungtinėms Provincijoms (taip tuo metu vadinosi šiandieninė Nyderlandų valstybė) vadovauti ėmėsi kunigaikščiai Oraniečiai, įtvirtinę savo autoritetingą valdžią štathalterio valstybės valdytojo forma. Pasibaigus Napoleono karams, Vilhelmas, Oranės ir Nasau kunigaikštis, priėmė karaliaus titulą. 1830 metais atsiskyrus Belgijai ir Liuksemburgui, Karalystė įgavo šiandienes formas.
Beniliukso tarpparlamentinės grupės vardu norėtume pasveikinti karalių Vilhelmą Aleksandrą, karalienę Maksimą, sostą sūnui užleidusią karalienę Beatričę, kurią asmeniškai pažinojau, visas Nyderlandų provincijas, užjūrio valdas su Karaliaus diena ir palinkėti kuo ilgiausių klestėjimo ir gyvavimo metų.
Ypatingus sveikinimus iš šios tribūnos norėčiau grupės vardu perduoti Nyderlandų ambasadai Lietuvoje, ambasadorei B. Horbach ir karališkosios Nyderlandų kariuomenės kariams, esantiems Lietuvoje ir šiuo metu budintiems prie rytinių NATO sienų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pareiškimą. Kolegos, kadangi apsisprendėme, jog dėl kanclerio balsuosime slaptuoju būdu, siūlyčiau tą balsavimą organizuoti iš karto po pirmojo balsavimo dėl projektų. Tai yra 11 val. 25 min.–11 val. 35 min. esame numatę balsavimą dėl projektų ir tada galėtume skirti laiko slaptam balsavimui. Ar tinka, neturite prieštaravimų? Nematau prieštaravimų, tai tada sutariame.
Dabar turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
10.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Modesto Gelbūdos skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas Nr. XIVP-424 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Modesto Gelbūdos skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas Nr. XIVP-424. Svarstymas. Diskusijoje yra užsirašę kalbėti keli Seimo nariai. Pirmasis kalba A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, iš tikrųjų norėčiau pasisakyti už gerbiamą kandidatą į kanclerio pareigas. Iš tikrųjų per šituos 30 metų mes turėjome labai įvairių kanclerių. Buvo geresnių, buvo blogesnių, tačiau galbūt pasakysiu taip, kad blogesnių, tiesą pasakius, buvo šiek tiek daugiau nei geresnių. Dėl ko? Dėl to, kad šita institucija yra be galo ir vadybiška, ir politiška. Čia reikia suderinti daugybės ir parlamentarų, ir frakcijų, ir Seimo vadovybės tam tikrus interesus, bet kartu ir sudėlioti procesus, kurie nėra tokie paprasti, kaip dažnai mums atrodo.
Seimo kanceliarija nėra vien ūkio klausimai. Tai nėra vien stalai, kompiuteriai, telefonai, ryšio priemonės ar kokie statybos dalykai. Seimo kanceliarija iš tikrųjų yra labai sudėtinga institucija tiek savo struktūra, tiek žmogiškaisiais resursais, tiek, kaip minėjau, politine įtaka.
Kandidatas, kurį pateikė Seimo Pirmininkė, yra labai geras vadybininkas. Jis yra geras vadybos teoretikas ir praktikas ir tai būtų, mano nuomone, žmogus, kuris iš tikrųjų galėtų tikrai normaliai šitoje institucijoje ne tik dirbti, bet ir parodyti tikrą tvirtą lyderystę.
Galbūt pirmą kartą mes galime turėti kanclerį, kuris net ir tarptautiniuose forumuose, tarptautiniuose renginiuose galės mūsų parlamentui atstovauti pačiu aukščiausiu lygiu.
Aš suprantu, kad kyla abejonių dėl kanclerio gebėjimo tvarkyti ūkinius klausimus, nes iš tikrųjų daug ir frakcijoje buvo išsakyta tų tokių ūkinių, paprastų klausimų. Tačiau ūkiniai, paprasti klausimai dažniausiai yra sprendžiami ir neturėtų būti pagrindinis kriterijus, pagal kurį mes renkamės, diskutuojame apie žmogų, kuris iš tikrųjų turės labai daug įvairios, plačios atsakomybės.
Mums reikia lyderio, mums reikia gero vadybininko, todėl aš tikrai labai raginu palaikyti šį kandidatą. Man atrodo, jis yra tikrai stiprus. Na, o jeigu bus kokių nors problemų, visada yra procedūrų, kaip tas problemas galima spręsti. Juo labiau kad kancleris yra atskaitingas Seimo valdybai, o Seimo valdyboje yra visų frakcijų atstovai, opozicijos lyderis ir kiti pareigūnai. Tikrai tikiu Seimo valdybos galimybe procesą kontroliuoti, galimybe iš tikrųjų suformuluoti kancleriui tokias užduotis, kurios yra reikalingos, ir tikiu, kad šiam kandidatui tikrai neblogai seksis. Kviečiu jį palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Lietuva yra parlamentinė respublika ir tai, kas vyksta Seime ir kaip atrodo Seimas, natūraliai tampa ir visos Lietuvos įvaizdžio dalimi. Šiandien yra taip, kad daugelio kitų institucijų kanceliarijų vadovai, kancleriai, yra labiau matomi, yra labiau žinomi arba jų veiksmai yra labiau pastebimi. Seimas visada lyg lieka šešėlyje. Aš, beje, ir nesakau, kad Seimas čia turi tapti viešųjų ryšių epicentru. Galbūt tampa kartais, tada, kai kas nors blogo atsitinka. Aš tikrai nelinkėčiau, kad Seimas su nauju Seimo kancleriu taptų tokiu epicentru. Tačiau mes turime suprasti ir Seimo misiją. Seimas turi daug uždavinių šioje valstybėje ir sustyguotas Seimo darbas yra didžiulė vertybė ir visos valstybės veidrodis ar atspindys. Sakyčiau net, kaip atrodys Seimas, taip atrodys ir Lietuva. Jeigu Seimas bus vertinamas blogai, Seimo kanceliarijos darbas bus vertinamas blogai, tai ir žmonių nusivylimas valstybe didės. Todėl naujai pasiūlyto kanclerio atsakomybė yra tikrai didžiulė. Tai nėra atsakomybė vien už šiuos pastatus, tai nėra vien atsakomybė už čia dirbančius žmones, tačiau tai yra ir atsakomybė už institucijos prestižą išorėje, Lietuvos žmonių akyse.
Ko siekiama paprastai keičiant vadovą? Kartais siekiama ramybės, kartais siekiama pokyčių ir proveržių, kartais įsivaizduojama, kad turi būti daromos revoliucijos. Manau, kad pokyčių ir proveržių mes tikimės su lyg naujo Seimo kanclerio atėjimu. Blogiausias dalykas būtų ramybės, užkonservuotos ramybės, siekimas, nes kai bijome pokyčių ir proveržių, mes liekame ramybės zonoje, o joje – tai ir tokie matyti, girdėti, skaityti dalykai kaip šunų pavežiojimai tarnybiniu automobiliu pertraukos metu, jubiliejiniai skardiniai ženkliukai už nerealią kainą, „auksiniai“ šaukštai ir „auksiniai“ tualetai kitose institucijose. Tokia jau yra ta valstybės tarnyba, joje atsiranda įvairių pagundų.
Šiandien mes turime pasiūlytą kandidatą M. Gelbūdą, kuris yra modernios vadybos specialistas, ir tikrai nemanau, kad tai žmogus, kuris nori palikti Seimą ramybės zonoje. Aš manau, kad pokyčiai ir proveržiai Seime tikrai yra būtini, Seimo kanceliarijos darbe būtini, ir tai yra uždavinys naujajam Seimo kancleriui – neliekant ramybės zonoje, bet ir nepereinant į revoliucinį režimą užtikrinti pokyčius ir proveržius, kurie yra būtini.
Labai gerai kolega A. Vyšniauskas pasakė: čia atsiranda misija ir Seimo valdybai. Seimo kanclerio darbas turi būti sustyguotas su politine vadovybe, tai yra su Seimo valdyba, ir Seimo valdyba, taip sakant, turi pateikti lūkesčius, ne lūkesčių laiško pavidalu, o lūkesčius Seimo kancleriui, ko tikimasi, kokie reikalingi pokyčiai ir proveržiai.
Noriu pasakyti, kad šiandien skiriame Seimo kanclerį ne Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen, nors formaliai jos pasiūlymas, ne dabartinei valdančiajai daugumai, mes skiriame naują kanclerį visam Seimui, jis turi užtikrinti tiek valdančiųjų, tiek opozicijos komfortą. Aš net sakyčiau labiau opozicijai užtikrinti, kad neatrodytų koks nors tarnavimas ar šališkumas valdančiųjų atžvilgiu. Aš net sakyčiau, kad mes skiriame būsimajai valdančiajai daugumai, kuri kada nors, galbūt po kitų rinkimų atsiras, nes Seimo kanclerio kadencija sudėliota taip, kad apims ne tik šito Seimo darbo laikotarpį, tačiau ir kito Seimo darbo laikotarpį. Todėl turime žiūrėti su visa atsakomybe į pasirinktą kandidatą, nes, skambiai sakant, tai yra parlamentinės Respublikos Seimo – parlamento kancleris. Ir kaip dirbs šitas naujas paskirtas vadovas, taip atrodys ir parlamentinė valstybė Lietuva.
Išklausęs pono M. Gelbūdos pasisakymų, pasiskaitęs apie jį, aš esu maloniai nusiteikęs ir agituoju, raginu visus, nepolitizuojant šito klausimo, pasisakyti už M. Gelbūdos kandidatūrą. Kai sakau nepolitizuojant, noriu atkreipti dėmesį, kad jis tikrai nėra politiškai angažuotas žmogus ir ateina čia kaip vadybininkas, kuris turi užtikrinti šitos institucijos pokyčius. Ačiū gerbiamam kandidatui, kad sutiko, ir ačiū kolegoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu G. Surplį.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiamas kandidate, iš tikrųjų šiek tiek reaguosiu į tai, ką sakė prieš mane kalbėję kolegos Andrius ir Eugenijus. Tikrai mūsų tikslas yra šiandien išsirinkti gerą Seimo kanceliarijos vadovą. Ne įgyvendinti kažkieno politinę valią, ne patikrinti valdančiosios daugumos vienybę, bet būtent išsirinkti gerą Seimo vadovą, kuris galbūt, kaip ir buvo pasakyta, tarnaus ne vieną Seimo kadenciją. Dėstydamas savo argumentus, aš tiesiog remsiuosi diskusija, kurią šįryt mes turėjome su gerbiamu profesoriumi M. Gelbūda Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje.
Čia norėčiau pasakyti, kad Aleksandro Didžiojo mokytojas buvo Aristotelis, Nerono mokytojas buvo Seneka, ir man šįryt susidarė įspūdis, kad kandidatas būtent tokį įsivaizdavimą atsineša į Seimą. Tiksliai nepakartosiu citatos, bet kandidatas pasakė, kad jo tikslas yra intelektinti, padaryti intelektualesnį Seimo darbą. Ir čia kyla klausimas, kaip jis įsivaizduoja intelektinti ir ką. Mus, Seimo narius? Kokius mus išrinko, tokius išrinko. Mūsų patarėjus, kurių darbas yra atlikti intelektinį darbą, ar Seimo informacijos padalinį, kur galbūt tada ir reikėtų vadovauti informacijos padaliniui. Mano supratimu, Seimas yra sudėtingiau už Aleksandrą Makedonietį, ir šiuo atveju aš pasigendu aiškesnės kandidato vizijos ir strategijos, kaip būtent jis įsivaizduoja Seimo kanclerio darbą.
Iš tikrųjų laiko iki balsavimo dar yra, ir aš labai tikiuosi, kad dar išskaitysiu ar išgirsiu labai aiškią strategiją, nes mūsų frakcijoje kalbėdamas kandidatas tikrai konkrečiai neatsakė nė į vieną klausimą, tiesiog pasakojo apie savo įsivaizdavimą, kaip turėtų veikti valstybinis sektorius, kaip turėtų veikti Seimas. Bet mes uždavėme labai konkrečių klausimų ir, kaip sakau, atsakymų nesulaukėme. Vėlgi atleiskite, jeigu netiksliai pacituosiu, bet kandidatas laikosi principinės pozicijos, kad jis viską išmoks dirbdamas, nes yra labai puikus teoretikas. Kartais teorija gali būti puiki, bet praktika gali sugriauti ir geriausias idėjas, geriausias teorijas. Šioje vietoje aš tiesiog noriu pacituoti Seimo kanclerio pareigybės aprašymą, kurio vienas iš reikalavimų kandidatui yra išmanyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos Seimo statutą, Seimo kanceliarijos struktūrą, jos uždavinius ir funkcijas. Mano supratimu, šiandien kandidatas tiesiog to punkto neatitinka. Aš labai norėčiau Modestui, kurį pažįstu kaip gerą, puikų lyno specialistą, palinkėti kuo greičiau tuos namų darbus pasidaryti. Sakydamas „kuo greičiau“ turiu omenyje, kad iki balsavimo liko valanda ar dvi. Turėdami misiją ir uždavinį kiekvienas iš mūsų išrinkti Lietuvos tautos atstovybei puikiausią įmanomą kanclerį, tikrai, manau, turime teisę to paprašyti. Taigi tikrai linkiu tas likusias valandas iki balsavimo praleisti labai produktyviai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu V. Mitalą.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, man atrodo, mes visi sutiksime, kad Seimo kanclerio darbas nėra pasivaikščiojimas po žydinčią pievą gražų pavasarį saulėtą popietę. Tai yra labai sunkus ir specifinis darbas, kuris priklauso nuo kelių dalykų.
Visų pirma Seimo kanceliarija, kaip ir bet kuri valstybės institucija, turi tam tikrų iššūkių, su kuriais tenka tvarkytis, – kokybiško darbo užtikrinimas, skaitmeninimas, valstybės tarnautojų motyvavimas, naujų pritraukimas, ekspertizės lygio išlaikymas ir didinimas. Tai Seimui yra labai aktualu. Tačiau ji taip pat turi ir tam tikrų specifinių dalykų, kurie priklauso šiuo atveju nuo Seimo, nes Seime yra tas 141 tautos atstovas. Tikrai kiekvienas turime tam tikrą įsivaizdavimą apie tai, kokios Lietuvos turime siekti, ir natūralu, kad iš to išplaukia, kad turime įsivaizdavimą ir apie tai, kaip Seimo darbas turėtų atrodyti konkrečiai.
Man atrodo, kad labai gerai, kad mes sugebėjome į tokias sudėtingas pareigas pakviesti kandidatuoti tokį žmogų, kuris, na, taip, nežino visų Seimo smulkmeniškų dalykų ir nežino galbūt konkrečių receptų, kaip tam tikrus smulkius klausimus spręsti, kaip ir niekas nežinotų, nedirbęs Seimo kanceliarijoje, tačiau jis turi aiškų įsivaizdavimą apie sprendimų priėmimo procesą, apie įstatymų leidybą. Kas, man atrodo, yra labai svarbu ir nuo ko prasideda geras Seimo kanclerio darbas, tai yra suvokimas, kokią misiją padėti užtikrinti turi tas kandidatas, vadovausiantis Seimo kanceliarijai. Jis taip pat turi suvokimą apie vadybos procesus, kurie yra reikalingi ir tikrai bus panaudoti vadovaujant tokiam dideliam ir sudėtingam aparatui, koks yra Seimas ir Seimo kanceliarija.
Laisvės frakcija susitiko su kandidatu ir per tikrai produktyvią sesiją įsitikinome, kad tai yra geras kandidatas šiuo laiku imtis sudėtingo ir ambicingo uždavinio vadovauti Seimo kanceliarijai, ją modernizuoti, o Seimo narių darbui pasitarnauti padedant įgyvendinti pagrindinę misiją, tai yra kokybiškos teisėkūros misiją. Aš labai džiaugiuosi, kad mes galime prisikalbinti tokius kandidatus kandidatuoti į Seimo kanclerio pareigas. Raginu jus visus balsuoti už ir tikiuosi, kad jau nuo ketvirtadienio turėsime nebe laikiną, o nuolatinę Seimo kanceliarijos valdžią. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Vytautai. Kviečiu kandidatą į tribūną pasisakyti.
M. GELBŪDA. Gerbiama Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu padėkoti už galimybę su jumis susitikti, pabendrauti frakcijose, atsakyti į jūsų klausimus, išgirsti jūsų rūpesčius, taip pat išgirsti ir tam tikras abejones. Tikrai suprantu, kad turbūt nesu tobulas kandidatas, kad jeigu būtų šimtas kriterijų, kad prie kiekvieno iš jų būtų galima uždėti pliusiuką. Bet aš tikrai esu labai stipriai apsisprendęs, nors iš pradžių labai abejojau. Tikrai apsisprendžiau, kad labai norėčiau prisidėti prie modernios, pažangios ir intelektiškai, pasikartosiu, ekspertiškai stiprios kanceliarijos, kuri padėtų Seimo nariams, Seimo komitetams ir apskritai politinei organizacijai priimti pačius svarbiausius sprendimus, kurie daro įtaką Lietuvos gyvenimui ne tik metams, bet ir dešimtmečiams į priekį.
Aš tikrai tikiu, kad mano patirtis, mano žinios, mano pasaulio supratimas ir labai skirtingų vadybos procesų matymas skirtingose šalyse, skirtingose situacijose ir, sakyčiau, gilus Lietuvos supratimas po ilgo laikotarpio gyvenimo užsienyje, 20 metų supratimas ir tyrinėjimas, kaip veikia Lietuvoje viešasis sektorius, kodėl stringa reformos, kodėl vadybos procesai ir vadybos metodai nepasiekia rezultatų ir kokie yra žmonių lūkesčiai, ko nori žmonės, kokios nori vadybos ir kokį indėlį jie nori įnešti į viešojo sektoriaus tobulėjimą, į tokios garbingos ir svarbios institucijos kaip Seimas efektyvų ir darnų darbą…
Tikrai dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie to, kad ieškotų nepriklausomo kandidato. Aš galiu jus užtikrinti, kad jeigu būsiu paskirtas į šias pareigas, kaip buvau nepriklausomas kandidatas ir dirbau, tikėjau tomis idėjomis ir savo žiniomis, lygiai taip pat ir toliau tęsiu tokio paties pobūdžio darbą, kad ši institucija iš tiesų kuo geriau atliktų savo pareigą ir misiją Lietuvos žmonėms.
Labai ačiū už jūsų dėmesį, linkiu jums produktyvaus darbo ir visa ko geriausio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam kandidatui profesoriui M. Gelbūdai. Svarstymą baigėme. Dabar priėmimas. Dėl motyvų yra užsirašiusių Seimo narių. Pirmasis už kalba A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo kanclerio, kaip jau aptarėme, tikrai nėra paprastos pareigos asmeniui, einančiam šias pareigas. Kaip minėjo kolegos, čia ne tik reikia vadybinių gebėjimų, bet ir gebėjimo derinti savo poziciją su politika bei politikais, o mes tikrai visi esame skirtingi – skirtingos vertybės ir darbo principų įsivaizdavimas. Taip, prisistatymo frakcijose metu tikrai akį patraukė tam tikros prisistatymo detalės, galbūt ne viskas pasisekė sklandžiai, bet neturime atmesti ir vidinės prisistatančiojo asmens įtampos faktoriaus. Normalu, tokie pokalbiai tikrai reikalauja atsakingo pasirengimo, taigi ir nedideli paslydimai nebūtinai išvengiami.
Man asmeniškai labai teigiamą įspūdį paliko kandidato vadybinės ir teorinės kompetencijos bei patirtis. Manau, kad kandidatas yra brandus ir nuoširdžiai supranta, kokį žingsnį gyvenime žengia, matyt, yra pasirengęs praktiškai įgyvendinti savo sukauptą patirtį, kuri, tikiuosi, įneš pokyčių į gana nusistovėjusį Seimo kanceliarijos darbą. Nemanau, kad tai yra pareigos, kurias eiti susidarytų eilės norinčiųjų dėl tikrai specifiško darbo pobūdžio ir nebūtinai kompetencijas atitinkančio atlygio. Todėl džiaugiuosi, kad Modestas šiandien priėmė sprendimą, apie kurį ištransliavo gana aiškiai: savo žiniomis, patirtimi ir kompetencijomis pasidalinti su mumis organizuojant Seimo kanceliarijos darbą. Nuoširdžiai norėčiau manyti, kad ir jūs, kolegos, situaciją matote panašiai. Palaikysiu ir tikiuosi jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, visi suprantame, kad Seimo kanclerio pareigos yra tikrai rimta pozicija ir tai yra labai didžiulis iššūkis, ypač dabar, pandemijos sąlygomis tai yra netgi dar didesnis iššūkis, kai Seimas turi inovuoti, turi atsižvelgti į esamą situaciją, ieškoti sprendimo, o nuotolinis darbas buvo vėlgi vienas iš tų pavyzdžių, kai turime veikti labai greitai. Aš manau, kad Seimui toks kandidatas kaip gerbiamas M. Gelbūda labai tinka, nes tai yra profesionalus, kompetentingas, aukštos kvalifikacijos vadybininkas, kuris žino geriausias vadybos tendencijas tiek teoriškai, tiek praktiškai, tikrai jas visas seka, yra aukšto lygio profesionalas. Tikiu, kad ambicija yra ne tik užtikrinti sklandų Seimo darbą, bet ir kur kas didesnė – ir diktuoti tendencijas ir kitiems sEuropos parlamentams būti viena iš tų kanceliarijų, kurios yra moderniausios, kurios rodo lyderystę ir kurios kuria inovacijas. Tikiu, kad šis kandidatas būtent toks ir yra. Kviečiu visas frakcijas ir visus Seimo narius palaikyti šį kandidatą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už kalba M. Majauskas. Mykolo salėje nematau. Už kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kadangi kalbėjau iš tribūnos, tai dabar visiškai trumpai, tarsi repliką pasakyčiau. Bandau įsivaizduoti, kiek mes turime valstybėje žmonių su aukščiausiu teoriniu pasirengimu, dirbančių praktinį darbą. Tikrai nedaug. Šiandien agituodamas balsuoti už M. Gelbūdą, aš vertinu kitą galimybę, o jeigu mes atmetame profesoriaus M. Gelbūdos kandidatūrą, ar mes rasime norinčių eiti dirbti šitą darbą? Jeigu jūs galvojate, kad labai lengva prisikviesti žmones, kurie ryžtųsi ir apsispręstų, tai jūs apsirinkate. Tikrai sunku rasti žmonių. Mes negalime švaistytis žmonėmis. Šiuo atveju kalbu jau ne tik apie Seimo kanclerio poziciją – apie daugelį pozicijų, kurios valstybėje dar yra tuščios, reikės ieškoti žmonių. Žiūriu labai praktiškai. Jeigu mes švaistomės tokiais kadrais, mes rimtų kadrų nepritrauksime. Norinčių atsiras ir tada grauždamiesi nagus sakysime: o kur aukšto intelektinio pasirengimo, aukšto teorinio pasirengimo žmonės, kodėl jie neina? Sakys: todėl, kad tokius išmeta, ir išmeta ne bet kas, o tautos atstovybė – Seimas. Todėl aš dar kartą sakau: nesišvaistykime protu. Proto išteklius mes turime gerbti ir priimti, ir naudotis jais. Agituoju už profesoriaus M. Gelbūdos kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Slaptas balsavimas yra numatytas nuo 11 val. 30 min. iki 11 val. 50 min.
Kitas darbotvarkės klausimas… Atsiprašau, dar man primena, jog mes turėtume patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Biuletenis yra standartinis. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Primenu balsų skaičiavimo grupę: K. Bartoševičius, D. Gaižauskas, V. Gapšys, L. Jonauskas, A. Lydeka, M. Matijošaitis ir V. Valkiūnas. Kviečiu kolegas būti pasirengusius nuo 11 val. 30 min. Dėkoju.
10.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-420(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-420(2). Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją gerbiamą V. Juozapaitį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Garbusis Seime, Kultūros komitetas balandžio 23 dieną savo posėdžio metu apsvarstė nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektą ir pritarė bendru sutarimu. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pasiūlymą šiek tiek sutrumpinti pavadinimą, ką mes ir padarėme. Kviečiu visus palaikyti šio nutarimo projektą po svarstymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nėra. Kreipiuosi į kolegas, ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Dėl motyvų užsirašė… Taip, pastraipsniui. Tuoj, sekundėlę. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Motyvai už – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Labai ačiū. Tikrai raginu palaikyti šį projektą. Man atrodo, kad Valstybinės kultūros paveldo komisijos misija yra itin svarbi. Jinai turi suderinti tai, kas mums labai svarbu – apsaugoti mūsų turtingą kultūros paveldą ir jį išsaugoti ateities kartoms, bet taip pat jie turi žiūrėti į tai, kaip tas kultūros paveldas galėtų būti įprasmintas kasdienybėje, kaip juo mes visi galėtume džiaugtis, į jį ateiti, apžiūrėti ir kiek įmanoma patys labiau suvokti, kodėl jis yra toks svarbus ir brangus.
Aš manau, kad šitos dvi kandidatės, kurios siūlomos patvirtinti, tą misiją supranta, ir labai džiaugiuosi, kad jos galės pradėti dirbti jau artimiausiu metu mums pritarus. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas dėl šio projekto numatytas 11 val. 20 min.
10.36 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-192(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-192(2). Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją. J. Jaručio nematau. Gerbiamas Andriau Mazuroni, ar galėtumėte pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą?
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymo projektą, apsvarstė daug įvairiausių gautų pasiūlymų ir pritarė komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar prašyčiau S. Šedbarą pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tiesiog atkreipiu dėmesį, kad šis projektas buvo parengtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame buvo atkreiptas dėmesys į konstitucinio proporcingumo principo įgyvendinimą. Komitetas iš tų pozicijų, iš teisinių pozicijų, įvertino projektą ir vietoj keleto punktų pasiūlė išsamesnį reguliavimą, numatydamas atvejus, kada ir po kokio laiko teistiems asmenims gali būti suteikiama galimybė turėti ginklą.
Taigi komitetas pateikė išsamų pasiūlymą pagrindiniam komitetui svarstydamas tą projektą kovo 31 dieną. Už tokį projektą balsavo visi septyni dalyvavę posėdyje komiteto nariai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas dėl šio projekto bus nuo 11 val. 20 min. iki 11 val. 30 min.
10.38 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo dešimtuoju1 skirsniu ir 79, 81 straipsnių pakeitimo, 80 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4415(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo dešimtuoju1 skirsniu ir 79, 81 straipsnių pakeitimo, 80 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4415(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką gerbiamą M. Majauską pristatyti komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė pateiktą Finansų ministerijos įstatymo projektą, jį papildė ir bendram projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte išvadą. Diskusija. Suteikiu žodį jums, gerbiamas Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, tai yra gana svarbus įstatymo projektas, apie kurį norėčiau šiek tiek detaliau papasakoti.
Lietuvoje mes turime tikrai unikalią bankų, komercinių bankų koncentracijos situaciją. Dėl to yra brangesnės tam tikrų bankinių paslaugų kainos ir dėl to nukenčia visi Lietuvos piliečiai, tiek verslas, tiek eiliniai piliečiai. Pagal bankų sektoriaus koncentraciją Lietuva pagal vadinamąjį Herfindalio indeksą yra viena blogiausių. Lietuvoje situacija yra panašiai bloga kaip Graikijoje, Suomijoje ir Estijoje. Situacija yra blogesnė nei daugelyje Europos Sąjungos šalių. Jeigu pasižiūrėtume tris didžiausius rinkos dalyvius ir jų turto dalis Lietuvos kredito įstaigų sistemoje, ji sudarytų net 82 %. Jeigu žiūrėtume istoriškai, per dešimtmetį vadinamasis Herfindalio indeksas Lietuvoje reikšmingai išaugo. Vadinasi, konkurencija sumažėjo ir koncentracija išaugo, dėl to galima drąsiai teigti, kad nukenčia vartotojai. Jeigu žiūrėtume dviejų didžiausių bankų atskirų paslaugų sumines dalis kredito įstaigų sektoriuje, visuose segmentuose viršija 50 %, dažnai ir daugiau. Pavyzdžiui, namų ūkių indėlių dalis dviejų didžiausių bankų sektoriuje – 70 %, nefinansinių bendrovių indėliai – 64 %, indėliai – 64 %, paskolos būstui pirkti – 67 %, paskolos namų ūkiams – 63 % ir panašiai. Taigi mes drąsiai galime konstatuoti, kad Lietuvoje yra labai rimta problema dėl bankų koncentracijos ir nepakankamos konkurencijos, siekiant užtikrinti paslaugas konkurencinėmis kainomis ir atitinkamą kokybę vartotojams.
Dėl to yra pateikiamas įstatymo projektas, kuriuo mes siūlome, Vyriausybė siūlo, Biudžeto ir finansų komitetas tam pritaria, kad būtų suteikti papildomi instrumentai Lietuvos bankui kontroliuoti įsigijimus. Iki šiol Lietuvos bankas galėdavo kontroliuoti atskirų bankų susijungimus ir prižiūrėti kartu su Konkurencijos taryba, ar toks susijungimas galimas ir nekelia sisteminės rizikos. Tačiau matėme iš praktikos: bankai ne susijungia, o įsigyja vienas kitą arba įsigyja tam tikrą dalį. Todėl čia net pastaraisiais metais buvo keletas labai rimtų įsigijimų, kurių Lietuvos bankas negalėjo nei prižiūrėti, nei sustabdyti.
Čia aš galėčiau įvardinti. Pavyzdžiui, „Citadelės“ grupė įsigijo „UniCredit Leasingo“ dalį Lietuvoje. Užsienio bankas, turintis Lietuvoje filialą, įsigyja užsienio finansų įstaigos, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir balsavimo teisių dalį. Dar šių metų sausio mėnesį priimtas sprendimas, kuris padidino koncentraciją Lietuvos bankų sektoriuje. Kitas labai gerai žinomas DNB bankas 2017 metais įsigijo „Nordea“ banko portfelį, taip pat DNB bankas įsigijo „Nordea Finance Lithuania" įsteigtos finansų įstaigos kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir balsavimo teisių dalį. Labai reikšmingas sandoris, kuris turėjo reikšmingą įtaką vėlgi mažinant konkurenciją Lietuvoje, dėl to nukentėjo visi Lietuvos, mano supratimu, bankinių paslaugų vartotojai. Taip pat 2016 metais turėjome „Swedbanko“ sandorį, kai buvo įsigytas „Danske Bank“ filialo portfelis. Tai taip pat turėjo įtakos koncentracijos didėjimui.
Taigi, priėmus šį įstatymo projektą, bus suteikti papildomi instrumentai Lietuvos bankui tikrinti tokius sandorius ir pritarti arba nepritarti jiems, atsižvelgiant į sisteminę riziką. Taigi manome, kad toks sprendimas yra reikalingas, jis užtikrintų, kad koncentracija Lietuvos bankiniame sektoriuje nedidėtų, atvirkščiai, konkurencija galbūt galėtų padidėti ir papildomais veiksmais. Labai ačiū, gerbiami kolegos. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių diskutuoti nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku.
10.44 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 80, 86, 18020, 18025 ir 198 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-336(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-336(3). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra toks kompleksinis Statuto pakeitimas, susidedantis iš kelių tokių dalių. Visų pirma tai yra susiję su Konstitucinio Teismo nutarimo dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo įgyvendinimu, yra keletas straipsnių. Taip pat keičiama, kartu patikslinami ir Statuto straipsniai, jeigu prireiktų Seimui skelbti neeilinį posėdį dėl valstybės vadovo apkaltos, mirties, negalėjimo eiti pareigų dėl sveikatos. Štai toks yra jungtinis Statuto pakeitimas. Komitetas jį svarstė šių metų balandžio 14 dieną. Visiems 7 kolegoms, kurie dalyvavo komiteto posėdyje, balsavus už, buvo pritarta Statuto pakeitimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašiusiųjų nėra. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku.
10.45 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 29 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-35(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto vieno straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-35(2). Vėl kviečiu gerbiamą S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, čia buvo Seimo nario siūlymas šiek tiek patikslinti Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigą ir Seimo narių teisę susitikti ir užduoti klausimus. Tiesiog trumpai informuosiu, kad komiteto posėdyje svarstant šį pasiūlymą buvo atkreiptas dėmesys, kad Seimo vadovybė nėra vykdomoji valdžia ir šios parlamentinės kontrolės būdu neturėtų būti taip suprantama. Bet komitetas iš tiesų patikslino formuluotę, kokia ir iki tol buvo, ir papildė dar vienu sakiniu pagal Seimo nario pasiūlymą, kad kartą per sesiją galėtų ir frakcija pasikviesti į frakciją ir į iš anksto pateiktus raštu klausimus gauti atsakymus frakcijos posėdyje. Tai toks yra Statuto patikslinimas. Komitetas svarstė šių metų kovo 24 dieną ir, visiems 6 dalyvavusiems balsavus už, pritarė tokiam Statuto patikslinimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti gerbiama M. Ošmianskienė. Dėkoju, diskusijoje užsirašiusiųjų nėra. Dėl motyvų dėl šio projekto svarstymo stadijoje užsirašiusiųjų taip pat nėra. Balsavimas numatytu laiku.
10.47 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(2). Kviečiu pranešėją S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai irgi yra pasiūlymas pakeisti Statutą. Čia, beje, yra praeitos kadencijos, atkreipiu dėmesį, dar registruotas projektas, kad Neįgaliųjų teisių komisija būtų įrašyta tarp tų komisijų, kurios yra numatytos pačiame Statute. Aš atkreipiu dėmesį, kad dabar yra Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ir siūloma papildyti Neįgaliųjų teisių komisija. Komitetas svarstė šį pasiūlymą. Komisijų mes sudarome gana daug. Aš bandžiau suskaičiuoti, tai yra turbūt netoli dešimties, o gal ir daugiau. Ne visos jos yra įrašomos į Statutą kaip tokios. Mes juk turime ir Sporto, ir Priklausomybių, ir taip toliau, ir taip toliau. Tokiu atveju iškiltų klausimas, o ką dar tada iš tų komisijų reikėtų įkelti į Statutą, įrašyti kaip atskirai minimas. Taigi komitetas, svarstydamas šį pasiūlymą balandžio 21 dieną, balsavo taip: iš 6 dalyvavusių 5 buvo už tai, kad nebūtų pritarta šitam pasiūlymui, jis būtų atmestas, ir 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Motyvai prieš. Prieš atmetimą, kaip suprantu, kalba M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tam tikra komisija yra įrašyta Statute, ir, matyt, labai stipriai priklauso nuo Seimo prioritetų. Todėl noriu priminti, kad jau 30 metų laisva Lietuva, 10 metų mes esame patvirtinę konvenciją, tačiau situacija Lietuvoje šiandien yra tokia, kad nuo tilto šokinėja mamos, kad žmones mes randame prirakintus narvuose, o žmonių su negalia gatvėje beveik nematyti, ir, matyt, Seimo tribūna tam yra puikus pavyzdys ir simbolis. Žmonės su negalia yra viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje ir visame pasaulyje ir neturėtų jų likimas priklausyti nuo politinių vėjų, nuo politinės valios. Gerai, kad šiandien politinė valia yra pasirūpinti žmonėmis su negalia, tą mes matome Vyriausybėje, tačiau negali žinoti, kaip bus ateityje. Todėl kviečiu labai gerai dar kartą pagalvoti, kokią žinutę Seimas nori pasiųsti žmonėms su negalia šiandien, ar jie vis dar yra žmonės paraštėse, kurie galbūt reikalingi, galbūt nereikalingi, ar jie yra pagaliau tie žmonės ir jų problemos yra tokios svarbios, kad jos galėtų atsidurti nuolatinės komisijos Seimo statute pavidalu.
Kviečiu balsuoti prieš pagrindinio komiteto išvadą ir palaikyti projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku.
10.51 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5371(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5371(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Bagdoną.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas atidžiai svarstė šį klausimą, pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijai užsirašiusių nėra. Motyvai. Motyvai už – gerbiamas A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Didžiai gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai. Tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato prioriteto, kad Neringos miesto ir Klaipėdos miesto dalies – Kuršių nerijos Smiltynės gyventojai, juridinių asmenų darbuotojai ir jų transporto priemonės pirmumo tvarka būtų įleidžiami į keltą persikelti per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, sudaro šiems gyventojams ir ūkio subjektams daug nepatogumų. Natūralu, kad gyventojai, nuolat turintys judėti darbo ar buitiniais reikalais, kelia problemų dėl judėjimo nepatogumų. Dirbdamas netrumpus metus Neringoje tai vyr. gydytoju, tai meru, pats tuo įsitikinau.
Įstatymo autoriai siūlo spręsti šitą problemą. Logiška, kad šio judėjimo keltu prioritetai atrenkami suderinant juos su kito artimai susijusio – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nuostatomis. Susiejant šiuos du įstatymus atsiranda ir praktinio taikymo techninis sprendimas pasinaudojant Smiltynės perkėloje jau veikiančia informacine sistema, kurios duomenys galės būti naudojami naujoms teisinėms nuostatoms įgyvendinti. Palaikau šį siūlymą, o kartu ir svarstomo Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
10.53 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso Nr. I-1534 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5013 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso to paties straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5013(2). Svarstymas. Vėl kviečiu gerbiamą A. Bagdoną, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą. Komitetas siūlo šį projektą atmesti.
A. BAGDONAS (LSF). Dar kartelį dėkoju, Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šį įstatymo projektą atidžiai išstudijavo komitetas, atsižvelgė į Vyriausybės išvados pastabas ir bendru sutarimu nusprendė jam nepritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime dėl šio įstatymo projekto numatytu laiku.
10.54 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-41, Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-42 (svarstymas)
Kolegos, dirbame sklandžiai, šiek tiek lenkiame darbotvarkę, todėl labai norėčiau paprašyti iš rezervo pristatyti kelis klausimus. Kreipiuosi į gerbiamą K. Bartoševičių, kad pristatytų rezervinį 1 klausimą – Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-41. Kultūros komiteto išvadą prašom pristatyti.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, balandžio 21 dieną Kultūros komitetas atidžiai svarstė Kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pritarė visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms, atsižvelgė į Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos, Lietuvos kultūros centrų asociacijos, Lietuvos muziejų bendrijos išsakytas pastabas ir nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į visas išsakytas pastabas. Šiam sprendimui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Lydimąjį taip pat pristatėte ar ne?
Dabar motyvai. Motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, komitete buvo svarstoma, kalbėta, kad ministerijos darbo grupė perims šiuos klausimus svarstyti ir panašiai, tačiau iki šiol netylant po komiteto posėdžio prašymams, atsiliepimams ir skambučiams vis dėlto mes nusprendėme reaguoti į kultūros ir muziejų, bibliotekininkų laukus, nes būtent regionai mano, kad projektas buvo ir yra parengtas teisingai. Jie prašo nevilkinti, nes tai užtruks metus ir dvejus. Todėl ir yra palaikymas būtent regionams. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytuoju laiku.
10.56 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5106 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2 rezervinis klausimas – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5106. Prašau komiteto pranešėją K. Bartoševičių pristatyti komiteto išvadą.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Balandžio 21 dieną Kultūros komitetas svarstė straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pritarė Teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms. Taip pat atsižvelgė į Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos, Lietuvos kultūros centrų asociacijos bei Lietuvos muziejų bendrijos pastabas ir pasiūlymus ir priėmė štai tokį sprendimą: siūlo atmesti Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Už tai balsavo 6 Seimo nariai, prieš balsavo 3 Seimo nariai ir nė vienas nesusilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą.
Motyvai. V. Juozapaitis – motyvai už.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia mūsų garbūs Valstiečių ir žaliųjų frakcijos kolegos, kurie yra komiteto nariai, dabar kažkodėl kelia sąmyšį ir bando sau kažkokių taškų prisirinkti keistu būdu. Aš tiktai noriu pasakyti, kad visi tie klausimai būtent dėl tų visų trijų įstatymų projektų, be jokios abejonės, grįš į mūsų darbotvarkę. Kultūros ministerija rengia kompleksinius pakeitimus ir iš tikrųjų bus atsižvelgta į regionuose dirbančių žmonių lūkesčius ir poreikius, ir taip toliau.
Mes visi komitete sutarėme, įskaitant ir tuos žmones, kurių atžvilgiu tie įstatymai būtų keičiami, kad toks pakeitimas absoliučiai neišspręstų jokių problemų, kurios šiandien yra keliamos.
Taigi komitetas tikrai solidžiai ir labai kvalifikuotai apsvarstė šiuos klausimus, įsigilino ir toliau gilinasi, ieško ir randa bendrus sprendimus drauge su Kultūros ministerija ir su visomis asocijuotomis struktūromis, su kuriomis mes nuolat bendraujame. Ir su ta pačia Viešųjų bibliotekų asociacija susitinkame kitą savaitę. Žodžiu, viskas yra gerai, tikrai pasitikėkite komitetu, kurio sprendimai šiuo atžvilgiu yra nukreipti būtent problemai išspręsti, o ne kokiems nors siauriems partiniams interesams tenkinti.
Taigi balsuokite tikrai už laisva valia ir ramia sąžine, bet visi tie dalykai, apie kuriuos yra kalbama ir keliami neva kažkokie klausimai, bus išspręsti artimiausiu metu būtent kompleksiškai pakeičiant įstatymų projektus. Viskas bus gerai. Taigi ačiū jums iš anksto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ypač atstovaujantys Lietuvos regionams, jokio sąmyšio mes nekeliame. Tiesiog neramu, kad neatsitiktų su bibliotekomis taip, kaip, pavyzdžiui, atsitiko su švietimo institucijomis, kai 400 direktorių dabar trūksta visoje Lietuvoje. Panaši situacija gali atsitikti ir šiame sektoriuje. Taigi norėjosi siūlyti tik pataisą apie kadencijas, kad galėtų antrą kadenciją bibliotekose dirbantys vadovai eiti šias pareigas, jeigu jų darbas vertinamas gerai.
Taigi tokių įstatymų pataisų yra teikiama ne dešimt ir ne šimtas, o daugybė čia, Seime. Man tik keista, kad nebuvo išgirstas šios bendruomenės žodis, kad atsirastų tos pataisos. Pagrindinis motyvas kritiškai vertinti visus šiuos tris įstatymus buvo tas, kad kompleksiškai bus vertinama.
Ir dabar antras paradoksas. Pirmus du įstatymų projektus buvo pasiūlyta grąžinti tobulinti, o trečiąjį – Bibliotekų įstatymą, visiškai atmesti. O visi dokumentai, Teisės departamento išvados rodo, kad Bibliotekų įstatymo pataisos geriausiai buvo vertinamos ir mažiausiai buvo pastabų. Tai čia truputį keistai tas kompleksiškumas skamba. Nieko nebūtų atsitikę, jeigu būtume priėmę tą pataisą, o paskui ministerija būtų kompleksiškai parengusi jau bendrą, sisteminį projektą. Siūlyčiau apie tai pamąstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš tik noriu priminti gerbiamam S. Tumėnui, kad visa tai, ką jis dabar kalba, jis turėjo galimybę pasakyti būtent Kultūros komiteto posėdyje, kur ir verta tą daryti, aiškintis tuos santykius. Vėlgi, aš dar kartą kartoju, visi šie klausimai bus apsvarstyti ir tikrai kompleksiškai bus sutvarkyti. Gerbiamas Stasy Tumėnai, gal jūs įvardinsite, kas vis dėlto priėmė šiuos įstatymų pakeitimus, dėl kurių jūs dabar gulate kryžiumi ir norite juos pakeisti? Priminkite, ar tai nebuvo jūsų atstovaujamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir ministerijos inicijuotos įstatymo pataisos, kurios būtent ir sugriovė tą visą pasitikėjimą? Būkite dabar savo vietoje, tai yra komiteto nario, iš tikrųjų kompleksiškai ir principingai pakeiskime šiuos du dalykus ir nereikės mums čia gaišti brangaus Seimo laiko. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Tumėnas buvo paminėtas. Prašom, žodis jums.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Vytautai Juozapaiti, aš esu savo vietoje, esu prie mikrofono ir noriu priminti, kad visa tai mes kalbėjome ir komitete, išsakėme Lietuvos bibliotekininkų mintis ir panašiai. Taigi ne šiandien atsirado tų abejonių. Trys komiteto nariai, noriu priminti, buvo priešingos nuomonės. Na, turėkime viltį. Ir šitos pataisos atsirado nenorint kartoti, kas atsirado švietimo erdvėje su kadencijomis. Norėjosi, kad tai nepasikartotų.
PIRMININKĖ. Gerai. Labai prašau paskutinę repliką dėl paminėtos pavardės.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas, neįvardinsiu pavardės, komiteto nary, už tai, kad jūs pasakėte, kad netgi trys komiteto nariai iš opozicijos, kaip turbūt ir dera, bet priminsiu, kad vienas komiteto narys, kurio nėra salėje, aš jo ir nematau, bet galiu paminėti, P. Gražulis vis dėlto balsavo priešingai negu jis. Jūs ką, nepritariate P. Gražulio nuomonei?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Viskas, išsakytos visos nuomonės. Šis balsavimas taip pat 11 val. 20 min.
11.03 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-359(2) (pateikimas)
Kadangi esame šiek tiek sutaupę laiko, dabar noriu pakviesti gerbiamą T. V. Raskevičių pristatyti darbotvarkės 2-10 klausimą – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektą Nr. XIVP-359(2).
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Antruoju bandymu, atsižvelgę į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kolegų Seimo narių konstruktyvias pastabas bei pasiūlymus, Žmogaus teisių komiteto nariai teikia Seimo statuto 70 straipsnio, kuriame įvardytos Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptys, atnaujintą redakciją.
Iš esmės siūlome šiuos pakeitimus. 70 straipsnio 2 punkte konkrečios žmogaus teisės ir laisvės nėra vardijamos, pasirinkta apibendrinta formuluotė, jog komitetas rengia ir svarsto įstatymus, kitus teisės aktų projektus bei pasiūlymus žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityse. Būtent dėl tokio pasiūlymo praeitą kartą ir sulaukėme daugiausia diskusijų ir pasiūlymų. Taip pat numatoma, jog komitetas valdybos sprendimu vykdo ir kitų, ne tik Seimo kontrolierių įstaigos, Seimui atskaitingų institucijų, užtikrinančių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, parlamentinę kontrolę. Poreikį dėl tokio reguliavimo sąlygoja tai, kad šios institucijos Seimo įsteigtos jau po 1999 metų, tai yra po to, kai Seimo statute paskutinį kartą buvo sureguliuotos Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptys. Ir galiausiai nurodoma, kad Žmogaus teisių komitetas bendradarbiauja su žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityse veikiančiomis organizacijomis bei institucijomis komiteto kompetencijai priskirtais klausimais ir nagrinėja asmenų, organizacijų bei institucijų pasiūlymus komiteto kompetencijai priskirtais klausimais.
Įstatymo projektu komiteto veiklos kryptys nėra plečiamos, komitetui nėra suteikiami papildomi įgaliojimai. Aiškiai apibrėžus komiteto veiklos sritis, kuriose komitetas veikia faktiškai jau ir šiandien, Seimo statute įtvirtintos Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptys atitiks realią komiteto veiklą, svarstomų klausimų pobūdį.
Teisės departamentas dėl projekto pateikė vieną redakcinio pobūdžio pastabą, ją tikrai galėsime ištaisyti. Įstatymo projektą teikia šeši iš septynių Žmogaus teisių komitete dirbančių Seimo narių. Prašom palaikyti įstatymo projektą ir tolimesnį jo svarstymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam iniciatoriui. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmoji klausia V. Aleknaitė-Abramikienė. Gerbiamos Vilijos nėra. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Ar nelieka prielaidos perspektyvoje kitiems komitetams eiti panašiu žingsniu su kitomis idėjomis, mintimis? Aš suprantu jūsų ketinimus. Ačiū.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Jeigu kiti komitetai mano, kad Statute reglamentuotos jų veiklos kryptys neatitinka faktinės situacijos, manau, jie tikrai gali tai susitvarkyti.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis, jūsų idėjas Seimas atmetė ir nepritarė Statuto pataisoms, bet vėl jūs dabar stovite tribūnoje. Ko jūs dar norite?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Buvo išsakyta pasiūlymų ir pastabų, į kurias atsižvelgėme, ir projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Tą ir padarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų užsirašė kalbėti M. Ošmianskienė. Motyvai už.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami kolegos, aš labai kviečiu pagaliau palaikyti šį Tomo ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą, nes vis dėlto tiek laiko neatnaujinti šio komiteto darbo sričių yra tikras Seimo apsileidimas. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau komitetas, pabrėžiu, visas komitetas, ėmėsi darbo tvarkos iš peties. Būtinai palaikykite. Dėkui.
PIRMININKĖ. Prieš kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai nepritariu jokiam komiteto teisių išplėtimui, nes matome, kuo jie užsiima. Jie atstovauja tik vienai siaurai, tai yra seksualinei, mažumai, jos interesams, bando… Kokios dabar idėjos iškeltos viešai? Rekonstruoti tualetus, ar vienus, ar 72 statyti, ar kiekvienai lyčiai atskirą, ar bendrą visiems tualetą. Tai yra tokios idėjos. Tai yra Stambulo konvencija, tai yra partnerystės įstatymai. Tai paprasčiausiai visa jų veikla nukreipta tik į vieną žmonių grupę.
Aš manau, tikrai nereikėtų pritarti ir keisti Statuto. Visiems kitiems komitetams per 30 metų viskas atitiko, visi reikalavimai, užteko teisių ir galių pakako, o staiga atėjo T. V. Raskevičius ir jam trūksta galių. Tikrai nepritarkime.
11.08 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-789 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-187 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Kviečiu gerbiamą E. Pupinį, kad pristatytų darbotvarkės 2-7 klausimą – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-187. Pateikimo stadija.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Peticijų komisija teikia du įstatymus, dėl kurių buvo pritarta teikėjų peticijoms. Pirmas iš jų, kaip ir buvo minėta, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Kaip ir minėjau, teikiame šiuos pakeitimus, tenkindami A. A. Kazlausko peticijoje „Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiams tėvams“ pateiktą pasiūlymą inicijuoti įstatymą, kad nebūtų skriaudžiami daugiavaikių šeimų tėvai, likę našliais. Tai yra mirus daugiavaikei motinai, kuriai buvo paskirta ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, ši pensija būtų mokama tėvui. Peticija nagrinėta 2020 m. rugsėjo 23 d.
Noriu pažymėti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame nustatė, kad antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi teisę gauti arba daugiavaikė motina, arba daugiavaikis tėvas. Taip pat šiame įstatyme buvo nustatyta, kad jeigu daugiavaikė motina arba tėvas pasinaudojo teise gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją, pagal šio įstatymo nuostatas kitam iš jų ši pensija neskiriama, netgi jeigu antrojo laipsnio valstybinę pensiją gavę daugiavaikė motina ar tėvas mirė.
Iš tikrųjų Peticijų komisija atsižvelgė į šią peticiją ir vis dėlto mano, kad mirus vienam iš pensijos gavėjų, ar buvo gavęs tėvas, ar motina, bet gavėjas miręs, būtų galimybė teikti dokumentus kitam asmeniui, kuris taip pat galėtų pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Siūlau pritarti šiai Peticijų komisijos išvadai ir pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega Edmundai, noriu paklausti. Pirmiausia tikrai pritarčiau, viskas yra logiška iš tikrųjų, nes jeigu gavo antrojo laipsnio valstybinę pensiją, viskas gerai, kad gautų asmuo, kuris yra santuokoje. Bet dabar išeina taip, kad už tą patį įvykį jis turės teisę gauti dvi valstybines pensijas, tai yra antrojo laipsnio ir našlio pensiją. Kaip jums atrodo, ar tai yra logiška? Ar nereikėtų dar atkreipti dėmesį į tai?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nežinau. Manau, kad asmenys, gyvenę pagal savo tam tikras pajamas, tęsia gyvenimą savo būste, ir tęsia savo gyvenimą turbūt patirdami didesnes išlaidas. Ir šiuo atveju nemanau, kad našlio pensija yra didžiulė. Iš tikrųjų ją gauna visi. O už vaikų išauginimą tai kaip ir tam tikras apdovanojimas.
Tačiau klausimas buvo keliamas, ar apdovanojimą gali gauti šeima du kartus. Bet čia ne šeima. Čia gauna asmenys. Kaip prisidėjo prie auginimo motina, lygiai taip pat prisidėjo ir tėvas, užaugindamas vaikus pavyzdingu elgesiu, už ką yra įteikiama pensija. Iš tikrųjų manome, kad vis dėlto neteisinga, kad vienam mirus nereikėtų pratęsti to mokėjimo. O našlių pensija vėlgi iš tikrųjų yra: kadangi našlys, tai ir gavo ją. Nemanyčiau, kad čia per dideli pinigai, kad vertėtų apie tai kalbėti ir svarstyti, kad reikėtų vieną iš jų atimti, nes viena gaunama už vieną įvykį, o kita iš tikrųjų už sąžiningai užaugintus vaikus.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, sveikintina, kad pristatote šį projektą. Peticijų komisijos darbas yra toks, mes matome, specifinis. Dauguma, didžioji dalis, peticijų yra atmetamos. Tačiau ši peticija ir ši medžiaga jus sudomino. Ar konkrečiai mes buvome atmetę peticiją, kur kreipėsi su panašiomis problemomis, ar čia kompleksiškai jūs irgi nutarėte teikti šį projektą?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų mes išsamiai nagrinėjame situaciją, nagrinėjame dokumentus, kuriuos pateikia tam tikros ministerijos, ir iš tiesų faktiškai visada reaguojame, jeigu yra logikos, jeigu yra tam tikras supratimas, ne tik teisinis, bet ir žmogiškas.
Aišku, tuos statymus dar nagrinės komitetai, svarstys, savo pasiūlymus teiks ministerijos, tačiau tai nebuvo koks nors pakartotinis siūlymas. Tai buvo vienas iš tų siūlymų, kur komisija iškart pritarė.
Aišku, yra aibė siūlymų, kur kai kurie reikalavimai nėra pagrįsti arba, tarkime, žmogus dėl savo teisinio neišprusimo nežino, kad tai yra sureguliuota įstatymais, galbūt kitą kelią siūlo. Tačiau šis siūlymas kaip tik buvo pripažintas Peticijų komisijoje kaip pagrįstas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas dėl šio projekto jau netrukus – 11 val. 20 min.
11.14 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5279 (pateikimas)
Prašyčiau pristatyti kitą darbotvarkės 2-8 klausimą – Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5279.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą taip pat pateikė peticijų teikėjos, tai yra A. Audickaitė ir D. Audickienė. Peticijoje „Dėl senatvės pensijos apskaičiavimo dirbančiam neįgaliajam“ pateikė pasiūlymą pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą tvarką, pagal kurią apskaičiuojami apskaitos vienetai, skiriant socialinio draudimo senatvės pensiją asmenims, gavusiems iki 2018 m. sausio 1 d. paskirtą socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją.
Nagrinėjome šią peticiją 2020 m. birželio 30 d. Seimo Peticijų komisija priėmė sprendimą tenkinti šį pareiškėjų pasiūlymą ir vadovaujantis Peticijų įstatymo 12 straipsniu teikti Seimui išvadą dėl šio pasiūlymo. Seimas pritarė komisijos išvadai ir praeitų metų rugsėjo 15 dieną priėmė Seimo protokolinį nutarimą tenkinti pasiūlymą.
Esmė tokia. Vadovaujantis šia nuostata ir buvo parengtas šis projektas, kurio tikslas – pakeisti Pensijų įstatymo nuostatas nustatant, kad jeigu naudinga asmenims, iki senatvės pensijos gavusiems netekto darbingumo pensijas, apskaitos vienetai būtų apskaičiuojami ne pagal netekto darbingumo pensijos koeficientą, bet pagal Pensijų įstatymo 51 straipsnį. Jeigu asmuo po netekto darbingumo pensijos paskyrimo dirbo ir pagal gautas asmens pajamas, apskaičiuotas asmenims, draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didesnis nei tas, pagal kurį buvo mokėta netekto darbingumo pensija, dydžio skirtumas pridedamas prie netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo naudoto koeficiento ir šis dydis įrašomas į formulę, skirtą apskaitos vienetams apskaičiuoti.
Gerbiami kolegos, esmė tokia, kad jeigu asmuo pagal netektą darbingumą gauna mažesnę pensiją, negu iš tikrųjų dirbdamas toliau užsitarnavo didesnę pensiją, tai, savaime suprantama, galima būtų apskaičiuoti didesnę pensiją. Tai ir siūloma. Taip pat siūloma iš dalies kompensuoti tas netektas lėšas, kurias jis prarado įsigaliojus įstatymui. Siūlome pritarti pagal peticiją parengtam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų matau, kad perskaičiavimas būtų atliekamas ir fondo valdyba turėtų vėl parengti programinę įrangą, nes yra tiems, kuriems yra paskirta senatvės pensija iki 2018 m. sausio 1 d. Aišku, čia absoliučiai reikės visiems. Kiek tokių asmenų ir kiek darbo sąnaudų būtų, gal galite įvardyti? Kiek papildomai reikės lėšų skirti atlikus tą perskaičiavimą ir išmokėjus pensijas?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų turbūt sunku šiandien būtų apskaičiuoti, kiek tų lėšų reikėtų, bet manau, kad teisybė brangesnė negu lėšos. Manau, tą nurodė ir Teisės departamentas, kad yra problema, kad žmonės nekalti, kurie dirbo, kurie stengėsi, kurie užsitarnavo pensiją gaudami didesnį atlyginimą už savo stažą. Šiuo atveju, manyčiau, būtina priimti teisingą sprendimą, o ne žiūrėti į tas išlaidas. Nemanau, kad jos turėtų būti didelės, vis dėlto dabar informacinės sistemos gali daug ir, manau, tam tikros programos nesunkiai išspręs tuos reikalus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, vis tiek Seimo nariai teikdami įstatymus turi vadovautis tam tikrais principais. Vienas iš jų – teisingumo principas, logiškumo. Suprantu, kad kaštų ir naudos analizė nebuvo daryta. Mano klausimas būtų dėl to užrašo „jei asmeniui tai naudinga“. Tai gal vis dėlto reikėtų įrašyti tam tikras šakutes, nes ir dėl vieno cento reikia perskaičiuoti. Visi perskaičiavimai daromi ne elektroniniu būdu, kaip jūs čia sakote – turime daug kompiuterių, bet viską reikia suvesti rankomis, tai yra rankinis darbas. Mano klausimas. Tai gal reikėtų ką nors įvesti? Jeigu pensija nesikeičia 3, 5 ar keliais eurais, tai neskaičiuoti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų teisingas klausimas. Iš tiesų mes, Peticijų komisija, teikiame įstatymų projektus atsižvelgę į teikėjo pasiūlymus. Šiuo atveju turbūt yra komitetai, kurie teisingai įvertins tas visas galimybes ir tuos visus kaštus. Manau, jau svarstymo stadijoje turėsime įstatymo projektą, perskaičiuotą daugiau, nes komitetai turi savo biurus, turi savo patirtį ir tikrai po svarstymo stadijos gausime tinkamai sutvarkytą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausti norinčių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsavimas jau netrukus. Siūlau padaryti 5 minučių techninę pertraukėlę, kad sulauktume, kad visi kolegos ateitų į Seimo salę ir balsuotume taip, kaip buvome sutarę, nuo 11 val. 25 min. Tęsime posėdį 11 val. 25 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Pereiname prie balsavimų.
Posėdžiui pirmininkauja pirmasis pavaduotojas J. Razma.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Pradėsime ne slaptąjį balsavimą, o, kaip žinome, dėl kandidato į kanclerius, po to bus slaptas balsavimas. Prašom visus sugrįžti į savo vietas.
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-420(2) (priėmimo tęsinys)
Skelbiame pirmąjį balsavimą – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-420(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 117: už – 107, prieš nėra, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-192(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl kito darbotvarkės klausimo – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-192(2). Svarstymo stadija.
Balsavo 122: už – 105, prieš – 3, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
11.27 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 papildymo dešimtuoju1 skirsniu ir 79, 81 straipsnių pakeitimo, 80 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4415(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Bankų įstatymo papildymo skirsniu ir 79, 81 straipsnių pakeitimo, 80 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4415(2). Taip pat svarstymo stadija.
Balsavo 120: už – 119, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.28 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 80, 86, 18020, 18025 ir 198 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-336(3) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23, 80, 86, 18020, 18025 ir 198 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-336(3). Svarstymo stadija. Primenu, kad tai Statuto projektas, kuriuo įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas.
Balsavo 122: už – 122, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
11.29 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 29 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-35(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Statuto projektas Nr. XIVP-35(2), kurį pateikė kolega V. Gapšys, taip pat svarstymo stadija.
Balsavo 120: už – 100, prieš – 5, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
11.30 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(2). Balsuojame dėl komiteto išvados, kad šį projektą atmestume.
Už – 40, prieš – 51, susilaikė 29. Komiteto išvadai atmesti projektą nepritarta. Dabar reikia tartis, ką daryti. Kokie būtų siūlymai? (Balsai salėje) Skirti kitą komitetą. Arčiausiai Seimo statuto turbūt būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Kalba visi kartu) Matau, yra siūlymų. Prašom, T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Siūlau Žmogaus teisių komitetui perimti projektą.
PIRMININKAS. Ar tinka šis pasiūlymas? (Šurmulys salėje) Atsiprašau. Prašom.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkui. Mes siūlome Socialinių reikalų ir darbo komitetą.
PIRMININKAS. Gerai, aš tada savo siūlymą atsiimu. Balsuosime alternatyviai. Kas balsuos už, balsuos už Žmogaus teisių komitetą, kas balsuos prieš, balsuos už Socialinių reikalų ir darbo komitetą.
Už – 49, prieš – 72. Taigi kaip pagrindinis skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Baigėme šį projektą.
11.33 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5371(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5371(2). Svarstymo stadija.
Balsavo 123: už – 118, prieš – 2, susilaikė 3. Projektui po svarstymo pritarta.
11.34 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso Nr. I-1534 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5013 (svarstymo tęsinys)
Kitas to paties įstatymo keitimo projektas Nr. XIIIP-5013. Projektą teikia S. Gentvilas. Balsuosime dėl pagrindinio Ekonomikos komiteto išvados, kad šį projektą atmestume.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 117, prieš – 3, susilaikė 5. Projektas atmestas.
11.35 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-789 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-187 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuosime dėl projektų, kuriuos autoriai pateikė, nors jie buvo įrašyti vakariniame posėdyje. Pirmiausia būtų balsavimas dėl projekto, kuris darbotvarkėje buvo įrašytas 2-7 klausimu – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-187. Pranešėjas buvo E. Pupinis.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 78, prieš – 2, susilaikė 45. Pritarta po pateikimo. Dabar turime nustatyti, kas bus pagrindiniai ir papildomi komitetai, ir svarstymo datą. Aš paskelbsiu, kas siūloma po Seniūnų sueigos. Siūloma, kad kaip pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatyta svarstymo data – birželio 22 diena. M. Majauskas turi papildomų siūlymų, matyt. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, prašyčiau kreiptis Vyriausybės išvados dėl šio projekto, nes galimai reikalingas biudžeto lėšų panaudojimas jam įgyvendinti, todėl būtų tikslinga gauti ir Vyriausybės išvadą.
PIRMININKAS. Manau, visi sutarsime, kad tokiais atvejais Vyriausybės išvada tikrai reikalinga. Tokiu atveju fiksuojame paskirtus komitetus ir privalomą Vyriausybės išvadą.
11.37 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5279 (pateikimo tęsinys)
Toliau projektas, kuris buvo įrašytas 2-8 klausimu, – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5279. Šį projektą taip pat teikė E. Pupinis.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nesiūloma. Siūloma svarstymo data – taip pat birželio 22 diena. Pastabų per šoninį mikrofoną nematau, tai taip ir fiksuojame.
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – projektas Nr. XIVP-359(2)… Gerai, grįžtame prie praeito klausimo, yra pavėluotai sureagavusių. Prašom. A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mūsų frakcijos vardu mes irgi prašome Vyriausybės išvados dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Gerai, dėl Socialinio draudimo pensijų taip pat prašome Vyriausybės išvados.
11.39 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-359(2) (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie pradėto skelbti projekto. Tai Seimo statuto pataisos, kurias pateikė T. V. Raskevičius. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 125: už – 70, prieš – 22, susilaikė 33. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nesiūlomas. Numatoma svarstymo Seimo posėdyje data – birželio 17 diena. Galime sutarti.
11.41 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-41, Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-42 (svarstymo tęsinys)
Dabar dar buvo spėta apsvarstyti rezervinius klausimus. Dėl jų taip pat balsuosime. Rezervinis 1.1 klausimas – Kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-41. Balsuojame dėl komiteto išvados grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti.
Balsavo 125: už – 70, prieš – 41, susilaikė 14. Komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti pritarta.
Rezervinis 1.2 klausimas – Muziejų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-42. Taip pat balsuojame už komiteto išvadą, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Balsavo 124: už – 71, prieš – 39, susilaikė 14. Balsuota ir priimtas sprendimas grąžinti iniciatoriams tobulinti.
11.43 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5106 (svarstymo tęsinys)
Paskutinis rezervinis klausimas – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5106. Balsuojama už komiteto išvadą, kad šis projektas būtų atmestas.
Balsavo 125: už – 71, prieš – 40, susilaikė 14. Projektas atmestas.
Dabar primenu balsų skaičiavimo grupės sudėtį: K. Bartoševičius, D. Gaižauskas, V. Gapšys, L. Jonauskas, A. Lydeka, M. Matijošaitis, V. Valkiūnas. Planuokime, kad balsuosime 16 minučių ir 12 valandą renkamės čia vėl. Jeigu matysime, kad nespėjama, žinoma, balsavimo laikas natūraliai bus pratęstas. Bet bandome planuoti taip, kaip pasakiau. Pertrauka dėl slapto balsavimo.
Pertrauka
12.01 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių minėjimo“ projektas Nr. XIVP-434 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tęsiame rytinį posėdį. Dabar, kaip numatyta mūsų darbotvarkėje, 1-13 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių minėjimo“ projektas Nr. XIVP-434. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti rezoliucijos „Dėl Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių minėjimo“ projektą. Jis parašytas bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Seimui ir Lenkijos Respublikos Seimui ir Senatui. Identišką rezoliuciją prieš keletą savaičių jau priėmė Lenkijos Seimas ir Senatas. Taip tęsiama graži tradicija, pradėta praėjusiais metais, kai minint Liublino unijos 450 metų sukaktį buvo priimta rezoliucija abiejuose parlamentuose pažymint abiem tautoms svarbias ir reikšmingas datas.
Prieš 230 metų priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji konstitucija pasaulyje. Ji buvo grindžiama visuomenės santykių demokratizavimo samprata ir valdžių padalijimo principu. Tai buvo siekių sukurti stiprią valstybę išraiška.
Konstitucija buvo aiški politinio suvereniteto išraiška, nepriklausomybės nuo kaimyninių galių demonstravimas ir raginimas atnaujinti Abiejų Tautų Respubliką. Todėl kviečiu minint šią iškilią ir mums svarbią datą pažymėti šį įvykį priimant rezoliuciją Lietuvos Respublikos Seime. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą pristatymą. Pirmasis klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, norėjau jūsų paklausti, ar svarstėte su Lenkijos Senatu ir parlamentu klausimą, kad šioje rezoliucijoje būtų paminėta, kad tai buvo ketverių metų Seimo reformų, daug įvairių reformų, toks geriausias, ryškiausias dokumentas. Kad tas ketverių metų Seimas būtų kaip nors paminėtas šioje rezoliucijoje. Ar buvo tokių diskusijų? Dėkui.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėl teksto buvo iš tiesų ir derinimo, ir diskusijų, tačiau toks tekstas gimė, koks jis yra pateiktas jums šiandien. Manyčiau, kad jam pritarę, priėmę šią rezoliuciją, mes tikrai galėtume gražiai paminėti mums svarbią datą ir kartu atsakyti į draugišką jau Lenkijos parlamente ir Senate priimtą dokumentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš kartu norėjau atsakyti ir į praeitą klausimą, kad tikrai buvo derinta ta deklaracija su visais Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais. Pavyzdžiui, mūsų siūlymu buvo įrašyti Abiejų Tautų Tarpusavio įžadai. Tikrai siūlome teksto neplėsti, nes iš tikrųjų apie tuos santykius ir istoriją galima būtų daug prirašyti, tačiau šiuo metu svarbiausia, kad rezoliucijai būtų pritarta.
Aišku, mes savo ruožtu turėtume daryti viską, kad ta Konstitucija mūsų sąmonėje būtų priimta vis labiau. Kartu su Seimo Pirmininke daromos konferencijos ir Valdovų rūmuose, ir kitur. Tiesiog siūlau tas tradicijas tęsti labiau aiškinant apie tą Konstituciją, nes ne visos kartos dar apie ją girdėjusios. Labai ačiū už pristatymą.
PIRMININKAS. Čia labiau buvo komentaras nei klausimas. Toliau klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Iš tikrųjų labai gerai, kad Lietuva ir Lenkija kaip draugiškos, broliškos valstybės turi bendrą priešistorę, ypač svarbu pažymėti tuos mūsų bendros istorijos puslapius, kurie mus jungia, kurie mus išskiria iš visų šalių. Iš tiesų šita Konstitucija buvo labai pažangi tuo laikmečiu ir tokius, sakykime, reiškinius turėtume stengtis maksimaliai sustiprinti. Aš tiesiog norėjau paklausti, be Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir kai kurių renginių, kurie ją lydi, ar yra ketinama per šią kadenciją stiprinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinę Asamblėją, ar ketinama būtent tuos istorinius kultūrinius, gražius, sakykime, projektus ir renginius vystyti ir ar ketinate, kad jų būtų daugiau? Dėkui.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų Lenkija yra mūsų labai svarbus strateginis partneris, tai yra mūsų kaimynai, su kuriais daugelyje sričių mūsų nuomonės, mūsų požiūriai, mūsų pozicijos sutampa. Todėl mes įvairiuose forumuose bendradarbiaujame su Lenkija, ar tai būtų minint abiem tautoms svarbias datas, ar tai būtų kalbama apie kultūrinius ryšius, galų gale parlamentiniu lygmeniu turime daug bendradarbiavimo formų. Kiek iš savo pusės galiu pasakyti, kiek bendrauju su kolegomis, tikrai yra bendra valia stiprinti tą bendradarbiavimą ir jį toliau plėsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskusija. Užsirašė du Seimo nariai. Pirmoji kalba Seimo narė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, šiemet jubiliejiniai 230-ieji Konstitucijos metai. Pirmoji Europoje, antroji pasaulyje Gegužės 3-iosios Konstitucija ir Tarpusavio įžadas daugeliui šių dienų politikų iki šiol yra susižavėjimo ir politinės išminties pavyzdys. Viena pirmųjų pasaulyje Konstitucija priimta visiškai demokratiniu būdu, įtvirtinusi konstitucinės monarchijos santvarką, kuri daugumoje Europos valstybių prasidėjo tik kitame šimtmetyje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos didikai, to meto politikai, paaukojo savo interesus, liberum veto teisę visos valstybės raidos labui. Šiandien niekas neabejoja, kad tai buvo galimybė atverti kelią pilietinės visuomenės pažangai, demokratijai, atsisakyti savo siaurų interesų ir suteikti didesnes galias ir teises piliečiams, kaip skelbia šios Konstitucijos 5 straipsnis – visa žmonių valdžia kyla iš tautos valios. Konstitucija numatė tolesnę santvarkos keitimo perspektyvą – būtent didžioji reforma ir epocha, susijusi su didžiosiomis reformomis. Santvarkos keitimo perspektyvos rėmėsi Š. L. Monteskjė, švietimo reformos mąstytojo ir teisininko, postuluotu progresyviu trijų valdžių principu: įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismų. Taip, kaip gyvename ir šių dienų teisinėse valstybėse. Naujos teisinės sandaros, paremtos centrine valdžia, organizavimas, be abejo, pareikalavo ir patikslinimų, tai yra Konstituciją įgyvendinančio įstatymo, kuriuo tapo Abiejų Tautų Tarpusavio įžadas. Įžadas – tai susitarimas dėl valstybių pariteto, tai yra Lietuva ir Lenkija lygiateisės narės vieningoje daugiakultūrėje ir daugiatautėje valstybėje. Pagal šiuos principus gyvename šiandieninėje Europos Sąjungoje. Mūsų Konstitucijos nuostatos tapo pamatiniu teisės aktu, kurio pagrindu kūrėsi Europos Sąjunga, ir įgalino jos plėtrą.
Taigi taikiu būdu, bendru sutarimu siekiant lygiateisiškumo, šimtmečiu lenkiant daugumą Europos valstybių, mes, lenkai ir lietuviai, kartu buvome pažangios pilietinės Europos kūrėjai. Kviečiu balsuoti už Pirmininkės teikiamą rezoliuciją minėti šią svarbią progą ir dieną, kviečiu švęsti šią dieną, nes neabejotinai turime didžiuotis lietuvių tautos, lenkų tautos indėliu į Europos valstybių bendradarbiavimo, pilietinės visuomenės, pilietinių teisių užtikrinimo raidą. Vivat Konstitucija!
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau diskusijoje pasisako Seimo narys G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kolegos turtingai pakalbėjo apie praeitį, o aš norėčiau mintis nukreipti į ateitį ir pasakyti, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija, kaip jau ne kartą sakyta, buvo absoliuti XIX amžiaus pabaigos inovacija, bet yra joje užkoduotų idealų, kurie išlieka aktualūs ir šiandien. Tris iš jų norėčiau pabrėžti, ragindamas kolegas vieningai palaikyti rezoliuciją.
Pirmiausia tai demokratijos pamatai, kurie padėti toje Konstitucijoje, įtvirtinant teisės viršenybę, valdžių atskyrimo principą ir daugiatautės atviros visuomenės principą.
Antra – tai aktyvaus piliečio, už savo valstybę atsakingo piliečio identitetas, kuris apima ir instinktą telktis, susitelkti svarbiausiais valstybei klausimais, kaip ir mes šiandien dažnai susitariame ir sutariame dėl užsienio politikos ir šalies gynybos klausimų.
Trečia – tai kova už laisvę. Vėlgi tai turėtų būti įkvėpimas mums, kad Lietuva ir Lenkija, kaip Abiejų Tautų Respublikos paveldėtojos, gali ir turbūt turi tapti laisvės švyturiu Rytų Europoje. Nebijokime Abiejų Tautų Respublikos paveldo. Jis yra mūsų kraujyje ir jis tikrai tą kraują turtina, o ne skurdina. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Diskusijoje visi, kas norėjo, pasisakė.
Dabar galima pasisakyti dėl motyvų. Aš tikiuosi, kad čia kalbėjusi ponia Rita… Ar dar kartą norite kalbėti? Jeigu norite, jūsų teisė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Iš tiesų tenka apgailestauti, kad būtent pandemija tokias iškilmes tokia iškilia data… sustabdė mūsų gyvą galimybę susitikti su kolegomis iš Lenkijos. Kaip Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublikos Seimu ir Senatu grupės pirmininkė, planavome kitaip atšvęsti su kolegomis. Jeigu kartais gegužės mėnesį, pasibaigus pandemijai, jums tektų būti Lenkijoje, tai iš tiesų pasisemkite tos Konstitucijos dvasios, pasididžiavimo dvasios, kaip lenkai švenčia šią dieną.
Mano vertinimu, lietuvių tauta taip pat įnešė didelį indėlį ir be Abiejų Tautų nebūtų Tarpusavio įžadų. Tą dieną norėtųsi, kad ir mūsų valstybėje… Ypač jaunimui galbūt aktualu, kalbant apie pilietinių teisių įtvirtinimą ir plėtojimą Lietuvoje, švęsti tą dieną. Manau, kad mūsų šiandien priimta rezoliucija bus postūmis įtvirtinti ir įprasminti šią šventę ir mūsų valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Galvodamas apie Gegužės 3-iosios Konstituciją vis susimąstau, koks reikšmingas įvykis to meto Europoje buvo, nors ir neglobalizuotoje, nors ir lėtai sklindančios informacijos Europoje. Šiandien mes turime pripažinti – tai buvo didžiulė pažanga. Galima kalbėti ir apie pačios Konstitucijos turinį, tačiau turime kalbėti ir apie dviejų, dažnai tarpusavyje viena į kitą ne visada palankiai žiūrinčių, tautų sugebėjimą susitarti.
Gal net per skambiai pasakysiu, tačiau man kartais atrodo, kad Abiejų Tautų Respublika ir jos Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo tam tikra preliudija, arba priešistorė, Europos Sąjungos integracijos. Praeitis parodė – dvi didžiulės tautos arba teritoriškai svarbios valstybės sugebėjo susitarti ir parodyti, kad galima integracija. Deja, istorija vėliau nubraukė viską ir vėl turėjo atsirasti Europos Sąjungos integracijos nauji šaukliai, nauji bandymai, kurie šiandien atvedė prie Europos Sąjungos, kurioje yra, laimei, ir Lenkija, ir Lietuva.
Žinome, kaip Gegužės 3-iosios Konstitucija yra sureikšminta Lenkijoje. Deja, Lietuvoje sovietmetis kapojo bet kokias valstybingumo atminties apraiškas ir iš esmės, natūralu, nebuvo leidžiama kalbėti ir minėti Gegužės 3-iosios kaip tam tikros Lietuvos valstybingumo apraiškos. Lietuvoje dar ir dabar daug kas nežino, nereikia nė „Klausimėlio“ laidos – išeikime tiesiog patys į gatvę ir paklauskime, kas yra Gegužės 3-ioji? Žmonės to nežino. Todėl aš žiūriu į šią rezoliuciją kaip į tam tikrą edukaciją ir mūsų žmonėms. Prisiminkime, kas buvo su lietuvių tauta praeityje ir kad toje praeityje yra ir garbingų datų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisako Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tiesiog dar kartą norėčiau kolegas visuotinai paraginti balsuoti už šią rezoliuciją. Žinome, kad pirmadienį mes susijungsime su Lenkijos Seimu, kuris jau priėmęs šį rezoliucijos tekstą, tai taps mūsų bendra deklaracija. Savo ruožtu dėl turinio tikrai norėčiau pritarti anksčiau kalbėjusiems ir gerbiamam E. Gentvilui: mes turime suvokti šią istoriją kaip savo. Generolas T. Kosciuška iki šiol nėra suprantamas kaip mūsų generolas ar net baltarusių generolas, nes gimė tose žemėse. Deja, šiuo metu kiti didvyriai tose žemėse karaliauja ir vis dar bando tą istoriją iškraipyti. Už jūsų ir mūsų laisvę tikrai balsuokime kuo vieningiau ir parodykime visomis savo parlamentinėmis spalvomis, kad tą istoriją susigrąžinome.
PIRMININKAS. Paskutinis už kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai dėkoju rezoliucijos iniciatoriams, kad pagaliau tokia rezoliucija atsirado ir mes ją galime svarstyti. Apskritai 1791 metų Konstitucija Europoje yra pirmoji. Jinai įtvirtina konstitucinę monarchiją, bet konstitucinė monarchija atskyrė tris valdžias: įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžią. Lietuva diktavo politines madas Europoje.
Vykęs Ketverių metų seimas, kuris priėmė šitą Konstituciją, irgi diktavo politines madas Europoje. Gaila, kad vėliau Lietuvai politinės aplinkybės nepalankiai susiklostė, bet Lietuva tuo metu pagal savo gyvenimo lygį buvo gana išsivysčiusi ir jos būklė buvo labai gera. Gaila ir dėl to, kad mes kažkodėl Lietuvoje šią Konstituciją nepakankamai svariai pažymime arba beveik visai nepažymime. Lenkijoje taip nėra. Čia yra abiem tautoms svarbi Konstitucija, Lietuvai nė kiek ne mažiau svarbi. Kai atvažiuoja pas mus užsienio svečiai, aš visada giriuosi, kad mes turime demokratiją, kuri yra tiek sena, panašiai tiek, kiek Jungtinės Amerikos Valstijose.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi dėl motyvų pasisakė. Balsavimas dėl rezoliucijos nustatytu laiku prieš pietų pertrauką.
Dabar per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos ar repliką pasakyti nori E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš atsimenu, kai mes šioje salėje pirmą sykį pateikėme šį įstatymą: buvo aistros ir galų gale tai tapo dviem atmintinomis dienomis. Viena diena buvo Gegužės 3-ioji, antroji diena – spalio 20-oji. Aš manau, kad mes išdidžiai galėtume paminėti ir spalio 20-ąją kartu su Lenkijos valstybe. Kaip įžadą prieš būsimus agresorius – Prūsiją, Austriją–Vengriją ir Rusiją – pateikė tvirtą dviejų valstybių, dviejų tautų strategiją: pusė valdymo Lenkijai, pusė valdymo Lietuvai. Čia buvo didžiulis pasiekimas, todėl mes turėtume iš tikrųjų minėti ir Gegužės 3-iosios jubiliejų, ir spalio 20 dienos jubiliejų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip minėjau, balsuosime prieš pietų pertrauką. Dar gerbiamas V. Rakutis taip pat nori replikuoti.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš norėčiau tik repliką pasakyti, kad demokratija Lietuvos ir Lenkijos valstybėse iš tikrųjų turi daug gilesnes tradicijas negu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tikrai nuo Liublino unijos mūsų valstybė turėjo visus pagrindinius demokratinėms valstybėms priskiriamus institutus. Taigi čia amerikiečiai mūsų atžvilgiu turėtų mokytis. Labai ačiū.
12.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Modesto Gelbūdos skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projektas Nr. XIVP-424 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū. Tęsiame posėdį. Aš dabar grįžtu prie dar prieš slapto balsavimo pertrauką svarstyto klausimo, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Modesto Gelbūdos skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ projekto Nr. XIVP-424 priėmimo. Turime balsų skaičiavimo protokolą, jį pagarsinu.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoti 125 biuleteniai, rasti 125 biuleteniai, galiojančių – 124, negaliojančių – 1. Už – 68, prieš – 41, susilaikė 15. Taigi nutarimas „Dėl Modesto Gelbūdos skyrimo Lietuvos Respublikos Seimo kancleriu“ priimtas. (Gongas) (Plojimai) Sveikiname kanclerį ir lauksime tų svarbių vadybinių sprendimų.
12.22 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl provokacinių Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienos ir politinės bei praktinės paramos teikimo Ukrainai“ projektas Nr. XIVP-435 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame rytinį posėdį. Dabar iš eilės. Kitas mūsų darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl provokuojančių Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienos ir politinės bei praktinės paramos teikimo Ukrainai“ projektas Nr. XIVP-435. Pranešėjas – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Ši rezoliucija yra savotiškas gražus Gegužės 3-iosios Konstitucijos tęsinys. Iš esmės visais laikais buvome kartu su ukrainiečiais, kovodami už jų ir mūsų, ir viso šio regiono tautų laisvę, kartu buvome ir prie Sausio 13-osios barikadų, ir Maidane. Tą paramą Ukrainai tęsiame paskutiniais dešimtmečiais. Strateginė partnerystė, užmegzta V. Adamkaus laikais, tęsta Prezidentės D. Grybauskaitės laikais, šiuo metu, kai šimtatūkstantinė kariuomenė yra susitelkusi ties Ukrainos sienomis ir pačioje Ukrainoje, mes reiškiame šią paramą. Neseniai Ukrainoje buvo ir mūsų Prezidentas, ir užsienio reikalų ministras net tris kartus, paskutinį kartą su Baltijos šalių ministrais, ir Seimo vicepirmininkas P. Saudargas, ir Baltijos šalių užsienio reikalų komitetų pirmininkai važiuos, ir, svarbiausia, ruošiamės Seimo Pirmininkės oficialiam vizitui, kur bus atstovaujama ir pozicijai, ir opozicijai.
Norėtume pristatyti oficialią viso Seimo, Lietuvos poziciją dėl to, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, įvertindami tą ilgaamžę partnerystę ir kartu nubrėždami gaires ateičiai. Šią rezoliuciją, noriu pabrėžti, inicijavo Ukrainos draugų grupė Seime: ir ponas Justas, ir Laurynas, ir Dalia. Mes ją ilgai svarstėme Seimo Užsienio reikalų komitete, priėmėme vienbalsiai. Komiteto posėdyje dalyvavo ir prezidentūros, ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai. Ją teikiame iš esmės viso politinio spektro vardu. Čia yra parašai įvairių politinių frakcijų, partijų lyderių. Todėl būtų labai gerai, jeigu mes tai rezoliucijai pritartume vieningai, nes tik vieningas pritarimas iš esmės garantuoja tos politikos tęstinumą. Valdžios keičiasi, ir ačiū Dievui, kad keičiasi, tiek pas mus, tiek Ukrainoje, bet politika ir strategija išlieka.
Kokie esminiai punktai šios rezoliucijos? Visų pirma pasmerkėme Rusijos agresiją, reikalaujame atitraukti Rusijos pajėgas nuo Ukrainos ir, aišku, Ukrainos teritorijoje. Pasisakome prieš ir raginame nutraukti visas provokacijas ir propagandą prieš Ukrainą, į laikinai okupuotas teritorijas reikalaujame įleisti tarptautines organizacijas, sustabdyti pasportizacijos procesus, nelegalius kalinimus, demografijos keitimą.
Taip pat primename labai svarbius NATO, Bukarešto viršūnių įsipareigojimus ne tik dėl narystės, bet ir dėl NATO veiksmų plano, kurį raginome patvirtinti Ukrainai mūsų sąjungininkus ir taip priartinti Ukrainą prie narystės NATO, suteikiant jai papildomą politinę ir praktinę paramą.
Savo ruožtu kviečiame Europos Sąjungos šalis remti Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir visokeriopai gilinti Ukrainos narystę su Europos Sąjunga. Raginame tarptautinę bendruomenę remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą, teritorinį integralumą, o tiems, kas į jį kėsinasi, tiek žmonėms, tiek valstybėms, taikyti ir toliau tikslines asmenines, ekonomines sankcijas. Raginame Europos Sąjungos šalis neparemti „Nord Stream 2“ projekto.
Savo ruožtu ir pačią Ukrainą raginame tęsti reformas, ypač teisminės sistemos, prokuratūros, finansų sektoriuose, žinoma, kovojant su korupcija. Tam bus skirta didžiulė ketvirtoji tarptautinė paramos Ukrainai konferencija, kuri bus surengta Vilniuje liepos 7–8 dienomis.
Taigi, kolegos, tekstą turite, tekstas daugelio mūsų parašais yra pateiktas. Dar kartą pakartosiu. Prieš Seimo Pirmininkės vizitą, kur bus atstovaujama ir pozicijai, ir opozicijai, kur mes visos Lietuvos vardu ją pateiksime Ukrainos parlamentarams ir išreikšime kaip solidarumą, labai prašyčiau, būčiau labai dėkingas, jeigu mes iš tikrųjų vieningai, kaip neseniai sakė ir šešėlinis ministras G. Surplys, vieningai kaip paprastai pritartume šiai rezoliucijai ir parodytume solidarumo signalą nuo mūsų visų tiek Ukrainai, tiek agresoriams Rytuose, tiek mūsų sąjungininkams, kuriuos reikia dėl šių tikslų dar vis kartais paraginti ir pakalbinti.
Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar klausimai. Matau, du Seimo nariai yra užsirašę klausti. Pirmasis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Turiu du trumpus klausimus. Vienas. Kiek aktualus raginimas Rusijai atitraukti tas pajėgas, nes lyg kažką atitraukia, bet lyg ir ne visai iš visur? Gal ir aktualus.
O kitas klausimas. Jūs paminėjote, kad mūsų Pirmininkė važiuoja, rodo solidarumą. Gal verta būtų kviesti kitų šalių vadovus rodyti solidarumą ir vykti? Kaip jūs manote?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Dėl atitraukimo. Matote, netikime mes ta propaganda karo mašinos, nes ji remiasi melu. Atsimenu, kai Rusijos generolai paskelbė, kad jie atsitraukia iš Ukrainos prieš 2014 metus, ir matėme, kuo visa tai baigėsi. Atsimename, kaip jie sakė, kad jų nėra Ukrainoje, atsimename, kaip jie sakė, kad Sakartvelo lyderiai išprovokavo okupacijas. Mes tikime faktais ir puikiai žinome, kad šimtatūkstantinė kariuomenė yra ten susitelkusi. Kol kas negauname jokių patvirtinimų, kad vyktų taip, kaip jie tą propagandą skleidžia.
O savo ruožtu dėl lyderių, taip, raginame, ir vyksta. Bet tai darome diplomatiniais kanalais. Neseniai girdėjau, kad ir valstybės sekretorius A. Blinkenas ruošiasi važiuoti tik į Ukrainą. Tai yra labai svarbu. Ukraina šiuo metu tikrai sulaukia tarptautinio dėmesio. Aišku, norėtųsi jai jo daugiau. Svarbus siūlymas Ukrainos prezidento į tą dabartinį ketvertuką, kuris derasi, įtraukti ir Ameriką, Kanadą, Jungtinę Karalystę. Manau, mes irgi tai turėtume remti. Bet palikime tai deryboms su mūsų partneriais, su kuriais ir patys kalbėsime.
PIRMININKAS. Klausia vienas iš projekto autorių E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas prelegente, jūs įrašėte drąsius dalykus. Mes tikėkimės, kad kiti seks mūsų rezoliucijos siūlymais dėl pasaulio įsipareigojimų Ukrainai. Bet kartu būtų įdomu iš jūsų išgirsti, ko mes netekome po to, kai V. Adamkus pareikalavo iš NATO konkretaus žingsnio Bukarešte Ukrainos atžvilgiu ir Gruzijos atžvilgiu, ir ką šis Bukarešte įvykęs pasidavimas nubrėžti Rusijos įtakos zonos kuoliukus, kiek mums kainavo? Kiek šis neryžtingumas tuometinis kainavo mums ir ko mes galėtume pasimokyti iš to oportunizmo, mūsų šaliai drąsiai pareikalavus Gruzijai ir Ukrainai NATO priedangos ir tada daugumai valstybių sukritikavus ir atsisakius to? Gerbiamas prelegente, jeigu būtų galima. Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, dėl to mus ir gerbia, visus mus, Lietuvą, tiek Sakartvele, tiek Ukrainoje, kad mes niekada niekada neatsitraukėme nuo savo, o tai nėra tik mūsų, tai yra ir sakartvelų ir ukrainiečių tautos troškimas, mes niekada jų neišdavėme. Kaip parodė įvykiai Ukrainoje po įsiveržimo į Sakartvelą, Prezidentas V. Adamkus buvo teisus tuo metu jau ragindamas įvertinti atitinkamai V. Putino agresiją. To nebuvo padaryta ir tai sukėlė, kaip žinoma, uždegė žalias šviesas V. Putino galvoje įsiveržti į kitą šalį.
Na, istorinė tiesa yra tokia: nesuteikę tų narystės veiksmų planų tiek Sakartvelui, tiek Ukrainai, mes iš esmės palikome tas šalis pilkojoje zonoje. V. Putinas tai priėmė kaip kvietimą agresijai. Mes turime tai ištaisyti. Tai nėra mūsų klaida, mes likome nuoseklūs, bet, manau, padarysime viską ir, aš labai tikiu, mus parems naujoji JAV administracija, Berlynas ar naujasis Berlynas, kuris bus po rinkimų, Jungtinė Karalystė ir visos kitos šalys, kurios nepadarė tokių klaidų mūsų atžvilgiu. Baltijos narystę Europos Sąjungoje ir NATO tos šalys rėmė gana nuosekliai. Matome, kad vis dėlto būtent tokia ryžtinga strateginė pozicija pasitvirtino. Jeigu mes tikime savo sėkmė, tai labai norėtume pasidalinti ta politikos sėkme su Ukraina ir Sakartvelu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskusija. Pirmasis pasisako R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Ačiū už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, ponios ir ponai, iš tikrųjų teisingai buvo pažymėta, kad abi šias rezoliucijas, pirmąją, Gegužės 3-iosios, ir dabartinę, sieja istorija. Bet kalbant apie istoriją, reikia prisiminti dar vieną jos detalę, kurią matome ir šiandien. Žinome, po Gegužės 3-iosios Konstitucijos Abiejų Tautų Respublika žlugo. Žlugo ta Respublika, kurios sudėtyje ir dabartinės Ukrainos teritorija. Ji žlugo dėl dalies mūsų tuomečio politinio elito nesusivokimo. Neatsitiktinai ant jo antkapio iškalta: kvailiai buvome, bet ne išdavikai.
Antras momentas buvo tas, kad tuo metu mažai turėjome draugų, o jeigu jų turėjome, tai jie buvo gana toli. Šiandien susiduriame su panašia situacija, kai tarsi atsisakę krepšinio diplomatijos, vis dar kartais pasvarstome, ar ne pernelyg aktyviai ir ar ne pernelyg drąsiai mes remiame Ukrainą.
Manau, kad istorija rodo, kad toks kelias, kurį mes pasirenkame, už laisvę pasisakyti kasdien ir faktiškai tai laisvė dirbti sau ir savo draugams, yra tiesiog būtinas. Todėl nemanau, kad kalbos apie mūsų kieno nors erzinimą yra atitinkančios tikrovę. Raginu iš tikrųjų šią rezoliuciją priimti. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau pasisako P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, mes labai dažnai įvairiais klausimais priimame rezoliucijas, bet aš keliu sau klausimą, o kokia to įtaka? Aš manau, kad jeigu Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, užsienio reikalų ministras, Prezidentas daugiau dirbtų, kad Europos Sąjungos šalių politika būtų vieningesnė Rusijos atžvilgiu, tikrai gal rezultatas būtų didesnis.
Dabar žiūrėkite, kas yra. Europos Sąjungos politika – sankcijos Rusijai. Kokios čia sankcijos? Čia yra sankcijų imitavimas. Faktiškai sankcijų nėra. Tą tokią silpną Europos Sąjungos politiką mato Rusija, todėl ji elgiasi, kaip nori. Visiškai nekreipia dėmesio, nes žino, kad Europos Sąjungos kiekviena šalis turi savo interesus. Štai pažiūrėkite, kiek Amerika spaudžia tą pačią Vokietiją dėl dujotiekio tiesimo. Ar kreipia dėmesį Vokietija? Žiūri savo asmeninių interesų ir faktiškai stiprina Rusijos ekonomiką, nes perka dujas ir pirks dujas didesniais kiekiais ir taip didins galią. Aš manau, jeigu Europos Sąjungos šalys neturės vieningos politikos, o kiekviena šalis darys savo rezoliucijas ir vykdys savo kažkokią atskirą užsienio politiką, tai mes tik bendrai silpninsime Europos Sąjungą. Yra užsienio reikalų ministras, komisaras, bet jo įtakos ir jo veiklos nematyti. Net jeigu Rusija nekreipia dėmesio į Europos Parlamento pareiškimus, į Europos šalių pareiškimus, ką reiškia mūsų šita rezoliucija? Gal norime save sureikšminti, gal Užsienio reikalų komiteto pirmininkas nori labiau pasirodyti prieš Lietuvos žmones, prieš kitus žmones, bet, mano giliu įsitikinimu, kokios nors realios naudos iš to Ukraina tikrai negaus. Taip, lyg ir dabar atitraukė kariuomenę, bet techniką paliko. Be abejonės, tuos žmones suvežti, tuos kareivius ten yra gal valandų klausimas, bet ar mes, priėmę rezoliuciją, pakeisime situaciją toje pačioje Ukrainoje? Tikrai nepakeisime, o mūsų požiūris, mūsų pozicija Ukrainos atžvilgiu yra labai aiškiai pasakyta – mes remiame Ukrainą, smerkiame Rusijos agresiją. Ką tai duos, jeigu mes kiekvieną mėnesį vis priimsime kažkokią rezoliuciją?
Taigi aš kreipiuosi į mūsų užsienio politikos lyderius pradėdamas nuo Prezidento, užsienio reikalų ministro, Užsienio reikalų komiteto pirmininko – dirbkite su Europos Sąjunga, su Europos Sąjungos šalimis, kad jos būtų vieningesnės, kad atskirai nevykdytų kiekviena Europos Sąjungos šalis sau pragmatiškos politikos, bet kad būtų vieninga ir stipri politika, visos Europos Sąjungos politika Rusijos atžvilgiu ir kad tos sankcijos nebūtų kažkokios juokingos, imituojamos. Dabar žino, kad yra skysta ta Europos Sąjunga, kad jinai yra beveidė, be principų. Todėl Rusija tyčiojasi ne tiktai iš mūsų rezoliucijos, išvis nekreips dėmesio, bet ir iš visos Europos Sąjungos priimamų tokių kažkokių simbolinių aktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis pasisako V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, du prieš mane kalbėję žmonės pasakė daug svarbių įžvalgų. Iš tikrųjų kalbant apie Ukrainos situaciją šiandien mes turime atsižvelgti ir į pasekmes, kokios gali būti priimant vieną ar kitą rezoliuciją. Bet mes neturime kitos išeities, kaip ją priimti, nes turime tam tikrą moralinį autoritetą Ukrainoje. Prieš kelerius metus man teko būti Kijeve, kalbėtis su ukrainiečiais ir jie sakė: jeigu mūsų tuometė baigianti kadenciją Prezidentė kandidatuotų į Ukrainos prezidentus, surinktų nemažai balsų.
Taigi mes turime juos paremti ne tiktai todėl, kad šiandien yra vykdomos įvairios reformos, kad šita valstybė lėtai, bet vis dėlto juda Vakarų pasaulio link, bet ir todėl, kad pats Vakarų pasaulis į šitą valstybę XIV amžiuje atėjo su mūsų didžiojo kunigaikščio Algirdo pergale prie Mėlynųjų vandenų. Visa Ukraina šventė šitą šventę minėdama kaip savo Vakarų orientacijos pradžią, nes jie iš tikrųjų yra Rytų Europoje. Rytų Europoje kovoja įvairios įtakos ir mes šiuo atveju turime tam tikrą pareigą prieš savo istoriją šitą valstybę paremti. Ne tik todėl, kad tuo metu tai buvo Lietuvos valstybės sudėtinė dalis, bet ir todėl, kad ilgus amžius Lietuvos ir Ukrainos likimai buvo labai panašūs. Mes suprantame juos ir mes privalome savo supratimu dalintis su mūsų partneriais, su Europos Sąjunga, su NATO valstybėmis, paskatinti tikėjimą Ukraina, tikėjimą, kad ji sugebės įveikti vidines problemas. O štai šitas išorinis pavojus, kuris šiandien stovi prie Ukrainos sienų ir jos pačioje teritorijoje, yra tas faktorius, kuris skatina šitą kraštą toliau judėti Vakarų civilizacijos link. Ir kas žino, galbūt Ukrainos sėkmė šiuo atveju atves prie to, kad mes greitai galėsime atverti savo sienas ne tik į Vakarus, bet ir į Rytus, aplinkui apsupti draugiškų valstybių.
Taigi šioje kovoje mes dalyvauti turime. Be reikalo mes nieko nepuolame, svetimų žemių užimti nereikalaujame, o prašome, kad su valstybe būtų elgiamasi taip, kaip ir priklauso elgtis XXI amžiuje. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai. Dėl motyvų pirmasis kalba G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kviesdamas palaikyti šį rezoliucijos projektą vieningai noriu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia šia rezoliucija yra siekiama taikos ir nuspėjamos tarptautinės aplinkos. Ji, kaip jau buvo minėta, yra skirta ne tik Rusijai, bet ir Ukrainai, raginant ją tęsti reformas, ji yra skirta mūsų Europos Sąjungos ir NATO partneriams, taip formuojant aktyvią Lietuvos užsienio politiką ir telkiant mūsų visus partnerius. Ir galiausiai abejojantiems ar nedrįstantiems, manantiems, kad yra kokia nors rizika, noriu pasakyti, kad iš tikrųjų situacija yra vienareikšmiška ta prasme, kad tai tiesiog yra kalba apie tarptautinės teisės normų pažeidimus. Jeigu mes visi norime pasaulyje taikos ir nuspėjamumo, ši rezoliucija tą ir sako, privaloma laikytis tarptautinės teisės normų, o visi kiti klausimai jau yra paskesni. Taigi tikrai kviečiu palaikyti šį parengtą, išdiskutuotą ir labai išsamų projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisako K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš galiu tik dar sykį pasidžiaugti labai nuoseklia laikysena tų žmonių, kurie rengė šią rezoliuciją. Ji yra tokia pati, kaip ir nuosekli Lietuvos laikysena. Mes visą laiką pasisakėme už Ukrainos interesus, jos suverenias teises okupuotose teritorijose. Mes visą laiką pasisakėme prieš „Nord Stream“, suprasdami, kad „Nord Stream“ yra tiesioginė piniginė, finansinė agresija prieš Ukrainą, per kurią teka į Vakarus labai daug dujų, kad didžiulis finansinis nuostolis bus Ukrainai. Kaip čia būtų interpretuojama kitaip? Aš matau čia labai daug teisingų tokių pasakymų, kuriuos dar sykį Lietuva užfiksuoja, be to, ta rezoliucija yra įpareigojimas ir mums tokių principų laikytis užsienio politikoje. Mes, kaip parlamentarai, turime patys labai daug tarptautinių susitikimų ir turime vadovautis savo pačių principais, už kuriuos balsuojame ir priimame. Balsuokime vieningai ir pritarkime tam tekstui.
PIRMININKAS. Toliau pasisako A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tik keletas pastebėjimų. Pirmiausia tokiomis rezoliucijomis mes kuriame politiką Europoje ir NATO, nes tai yra lašas po lašo, kuris telkia sąjungininkus ir kur, tikiu, vieną dieną mūsų atsiras dauguma ir Ukrainai bus suteiktas NATO narystės veiksmų planas. Čia pirma kartą Lietuva ir, man atrodo, šiuo atveju vienintelė iš visų Europos Sąjungos ir NATO valstybių kalba atvirai apie tai, kad Ukrainai turėtų būti suteiktas tas gairių planas į NATO. Kai kas žiūri į tai labai atsargiai ir neva bijo, kad tai išprovokuos Rusiją, tačiau čia Lietuva yra pirmeivė ir tai yra tam tikras mūsų pasiryžimas labai atvirai ir konkrečiai pradėti kalbėti apie Ukrainos būsimą narystę Šiaurės Atlanto organizacijoje. Todėl politiniu požiūriu šita rezoliucija yra labai svarbi. Siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis pasisako E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Taip, aš siūlau šią rezoliuciją palaikyti ir dėl to, ką tik ponas Audronis paminėjo, ten viduje naujas labai stiprus dalykas, o ne dar vienas vienos iš Baltijos šalių pasisakymas, tai yra faktiškai mūsų atsakymas į nuolat telkiamą Rusijos kariuomenę. Mes galų gale vykdome tai, ką Prezidentas V. Adamkus bandė įvykdyti Bukarešto samite.
Aš dar sykį norėčiau priminti kitą faktą, kad Lietuvos delegacija prie Europos Tarybos Asamblėjos priėmė užregistruotą rezoliuciją, vadinamąją „Britain Declaration“. Ją pasirašė 40 pasaulio politikų, joje įrašytas be galo svarbus sakinys, kuriuo mes raginame Rusijos Federaciją nutraukti provokacijas, stabdyti dezinformacijos kampaniją, užtikrinti laivybos laisvę Juodojoje ir Azovo jūrose, pastarosios dabar nėra dėl Rusijos kaltės, ir deeskaluoti padėtį pagal Vienos dokumente nustatytą rizikos mažinimo mechanizmą, taip pat laikytis ESBO principų ir įsipareigojimų elgtis pagal teisės aktų nustatytus įsipareigojimus Europos Tarybai raidę bei dvasią.
Taigi remiame šią rezoliuciją, kuri yra ne įprastinis, o naujas žingsnis. Prašyčiau jūsų įsiskaityti, kad tai nėra biurokratinis archyvinis dokumentas, tai yra labai stipriai suformuluotas, stumiantis Ukrainą į saugumo zoną po NATO skėčiu. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi pasisakė, balsavimas už keleto minučių.
12.47 val.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5353(2), Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 381 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5354(2) (svarstymas)
Dar mėginsime spėti apsvarstyti keletą rytinės darbotvarkės klausimų. Iš eilės būtų 1-15.1 ir 1-15.2 klausimai – Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis Elektroninių ryšių įstatymas. Pranešėjas J. Gudauskas pateiks Kaimo reikalų komiteto išvadą.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų balandžio 7 dieną pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5353 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymo projekto rengėja yra Vyriausybė.
Šio teisės projekto svarstymas komitete vyko labai intensyviai, buvo surengti klausymai. Įstatymo projektas buvo svarstomas dviejuose komiteto posėdžiuose. Buvo rengiama bent dešimt įvairiausio lygio pasitarimų su Lietuvos savivaldybių asociacija, „Telia“, ESO ir kitais subjektais, pateikusiais pasiūlymus. Visos pozicijos yra suderintos ir padaryti reikalingi pakeitimai. Daugiau pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Siūlau pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl lydimojo projekto taip pat turėtume išklausyti V. Fiodorovą ir Ekonomikos komiteto išvadas. Pranešėjų nematau. Matau, ateina, laukiame.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Išvadas išklausėme. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų nori pasisakyti G. Paluckas. Bet jo nėra salėje. Balsavimas bus netrukus. Matau, nori replikos ar dėl vedimo tvarkos Ž. Pavilionis?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau tiesiog priminti…
PIRMININKAS. Kalbėkite arčiau mikrofono, niekas negirdi.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Norėjau tiesiog priminti, kad ta pozicija dėl veiksmų plano, jeigu jūs pažiūrėsite Seimo duomenų bazėse, 2008 metais buvo priimta. Beje, mes tada buvome opozicijoje. Tai yra tęstinė Lietuvos pozicija, mes stovime dėl tos strategijos, nepavyko iki šiol apginti Ukrainos. Todėl laikykimės tos ilgalaikės pozicijos, nes būtent dėl to mus ir gerbia tiek Rytuose, tiek Vakaruose, kad mes nuo tų principų nesitraukiame. Tai yra tęstinė šio Seimo politika.
12.50 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 24 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25, 26, 27, 28, 29, 30 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5309(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 342, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3421, 3422, 3423, 3424, 3425, 3426, 3427 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5308(2)ES (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Mėginame dar bent vieną projektą apsvarstyti. Tai būtų darbotvarkės 1-16 klausimas – Augalų apsaugos įstatymo 24 straipsnio ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas. Pranešėjas V. Kanopa pateiks Kaimo reikalų komiteto išvadą.
V. KANOPA (LSDPF). Laba diena, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 24 straipsnio ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 25, 26, 27, 28, 29, 30 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-5309(2)ES ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau turime išklausyti daugiau komitetų išvadų. A. Gedvilienė pateiks Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Nematome pranešėjos. Ateina.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerą dieną. Aplinkos apsaugos komitetas balandžio 14 dieną nagrinėjo Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektą ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Augalų apsaugos įstatymo 24 straipsnio ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 25, 26, 27, 28, 29, 30 straipsniais įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir dėl lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekto turėtume išklausyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Pirmininkas S. Šedbaras pateiks išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi pagrindinis įstatymas, Augalų apsaugos įstatymas, jums jau pateiktas, kartu su juo buvo pateiktos ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, atitinkamai reaguojančios į reguliacines normas, komitetas balandžio 21 dieną svarstė šį projektą ir visų 6 dalyvavusiųjų balsais už jam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl pagrindinio projekto pasiūlymų neturime. Dėl lydimojo yra, tiksliau, buvo gauti Seimo narių V. Vingrienės, T. Tomilino pasiūlymai. Komitetas jiems iš dalies pritarė. Nematau pataisų teikėjo T. Tomilino, bet manykime, kad komiteto sprendimas jį tenkina ir nereikia balsuoti. Tokiu būdu galėsime balsuoti už projektą su tuo daliniu komiteto pritarimu dėl pataisų, tai yra už patobulintą komiteto variantą.
Dabar, ko gero, norint posėdį baigti laiku, mums dabar jau reikia balsuoti dėl po slapto balsavimo pertraukos apsvarstytų projektų. O du projektus iš rytinės darbotvarkės perkelsime į popietinį posėdį. Tuo labiau kad mes esame apsvarstę keletą projektų iš popietinio posėdžio ir viskas čia susibalansuos. Tuomet kviečiu visus į savo vietas, pradėsime balsavimą.
12.55 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių minėjimo“ projektas Nr. XIVP-434 (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, kviečiu ruoštis balsuoti. Balsuosime dėl svarbių rezoliucijų. Pirmiausia balsuosime dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių minėjimo“.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 103: už – 103, prieš ir susilaikiusių nėra. Rezoliucija priimta. (Gongas)
12.56 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl provokacinių Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienos ir politinės bei praktinės paramos teikimo Ukrainai“ projektas Nr. XIVP-435 (priėmimo tęsinys)
Kita rezoliucija – Seimo rezoliucijos „Dėl provokuojančių Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienos ir politinės bei praktinės paramos teikimo Ukrainai“ projektas. Balsuojame dėl priėmimo.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 103: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Rezoliucija priimta. (Gongas) (Plojimai)
12.57 val.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5353(2), Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 381 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5354(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau balsuosime, ar pritarti po svarstymo stadijos, ir aš siūlau balsuoti iš karto už pagrindinį ir lydimąjį projektus. Tai yra Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5353(2) ir lydimasis Elektroninių ryšių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5354(2).
Balsavo 99: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo šiems projektams pritarta.
12.58 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 24 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25, 26, 27, 28, 29, 30 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5309(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 342, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3421, 3422, 3423, 3424 , 3425, 3426, 3427 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-5308(2)ES (svarstymo tęsinys)
Paskutinis projektų rinkinys, du projektai – Augalų apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Balsuojame už abu kartu dėl pritarimo po svarstymo stadijos.
Balsavo 108: už – 103, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo minėtiems įstatymų projektams pritarta.
Taigi šiuo balsavimu baigiame rytinį posėdį 30 sekundžių tikslumu. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.