LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 71
STENOGRAMA
2017 m. birželio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 6 d. posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 97 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, labai liūdna, bet vėl posėdį turime pradėti ir siūlau tylos minute pagerbti Londone žuvusius nuo teroro.
Tylos minutė
Dėkoju.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. birželio 6 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Seniūnų sueiga svarstė, gauta pasiūlymų, padaryta truputį pakeitimų. Ar turėtume daugiau kas nors dėl darbotvarkės? Galime patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
10.00 val.
Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-431(2) (svarstymas)
Pirmasis klausimas – Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-431. Pranešėjas – komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. J. Sabatauską maloniai kviečiame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF*). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir atsižvelgė arba iš dalies pritarė Žmogaus teisių komiteto siūlymui dėl įsigaliojimo datos paankstinimo, tik Žmogaus teisių komitetas siūlė nustatyti 2018 m. liepos 1 d., o komitetas nusprendė, kad įsigalioti turėtų 2019 m. sausio 1 d. Padarytas toks mažytis redakcinis pataisymas – 1 ir 2 straipsniuose patikslinti linksniai: viename straipsnyje buvo kalbama vienaskaita, o kitame – daugiskaita, kad abiejuose būtų daugiskaita. Tokie pakeitimai.
Už tokį sprendimą, pritarus redakciškai patobulintam projektui, balsavo 8 komiteto nariai, dalyvavę posėdyje, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Papildomo komiteto vardu – L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas svarstė Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-431, atsižvelgė į Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas. Sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-431 ir siūlyti pagrindiniam komitetui numatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2018 m. liepos 1 d. Balsavimo rezultatai: už bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nepabėkite, noriu dar jūsų paklausti. Ar sutinkate su pagrindinio komiteto nuomone?
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Pirmininko nėra, bet aš galvoju, kad sutinkame.
PIRMININKAS. Kaip sakėte? (Balsai salėje) Sutinkate? Dėl datos sutinkate. Motyvai po svarstymo. Motyvai prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nebūčiau kategoriškai prieš, bet mane šiek tiek jaudina ir kartu stebina visiškas diskusijos nebuvimas ir tam tikra prasme abejingumas Seimo salėje Konstitucijos pataisų, ir rimtų pataisų, atžvilgiu.
Iš tiesų svarstome klausimą, susijusį su tolesne Konstitucinio Teismo veikla, su vadinamuoju individualaus skundo įvedimu, nelabai galvodami apie tai, kokios gali būti tiek teigiamos, tiek galbūt ne visai teigiamos pasekmės. Skamba labai gražiai, kad individualus skundas yra kitas žingsnis stiprinant žmogaus teisių gynybą Lietuvoje, bet kartu mes gana stipriai keisime Konstitucinio Teismo darbo pobūdį ir apie tai visiškai nediskutuojame. Konstitucinis Teismas iš tikrųjų yra labai svarbi institucija, priimanti sprendimus, kuriais yra aiškinamas ir Konstitucijos atskirų straipsnių veikimas. Tokia Konstitucinio Teismo funkcija, mano įsitikinimu, turi būti naudojama labai atsakingai ir labai reikšmingai. Tai klausimas vienas: ar, suteikus teisę į individualų skundą, nebus Konstitucinio Teismo aiškinimų procedūra devalvuojama labai gausiais skundais? Kaip tada atrodys visas mūsų tolesnis darbas, teisinės sistemos ir konstitucinės sistemos kūryba? Apie tai mes visai nediskutuojame! Pasakome, kaip gražu yra suteikti individualų skundą, ir čia būsime priešakyje kažko. Nežinau, ko priešaky būsime, bet žinau, kad galime susidurti su labai nemažais iššūkiais, todėl raginu vertinti šias pataisas labai atsakingai ir galbūt neskubėti priimti. Aš pats balsuodamas šiandien susilaikysiu, nes negirdėjau jokių esminių diskusijų ir jokių esminių argumentų, kad tikrai šiandien būtent toks sprendimas yra būtinai reikalingas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, stebina tokie kolegos pasisakymai. Ne pirmą kadenciją apie tai mes diskutuojame, jau daugiau kaip 10 metų kalbame apie individualų konstitucinį skundą, apie galimybę kiekvienam piliečiui kreiptis į Konstitucinį Teismą tiesiogiai. Šiandien jie tokia galimybe gali pasinaudoti tik tada, kai teismas, kuris nagrinėja to konkretaus piliečio bylą, atsižvelgia į jo argumentus ir gali kreiptis į Konstitucinį Teismą. Bet dažnai teismai to nedaro, iš tiesų teismai šiandien yra vieni iš pagrindinių Konstitucinio Teismo darbdavių, teikiantys kreipimusis į Konstitucinį Teismą. Šiaip turiu pasakyti ir opozicijai. Kolegos, turbūt truputį užmigote, nes priklauso nuo kadencijų, kada būtent opozicija labai aktyviai reikšdavosi kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, diskutuodama dėl vieno ar kito priimto įstatymo konstitucingumo. Ar tai reiškia ką kita, ar tai reiškia, kad Seimas, priimdamas įstatymus, jau juos priima kokybiškesnius? Nepaisydami to, ar Seimas priima kokybiškesnius įstatymus, ar ne, šiandien mes, vilkdamiesi Europos uodegoje, neturėdami to individualaus skundo instituto, kurį turi visos aplinkinės Europos Sąjungos šalys, ir gali ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitų Europos valstybių piliečiai naudotis tokia teise, mes tikrai įtvirtintume šiuolaikišką teisinį institutą, kuris įtvirtintų kiekvieno žmogaus tą teisių įgyvendinimo pilnatvę. Todėl raginu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomones. Siūlau apsispręsti po svarstymo. Kas už, balsuojate už, kas prieš – prieš, susilaikyti taip pat yra galimybė.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 22 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-431 pritarta.
10.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIIIP-791 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIIIP-791. Pranešėja – A. Širinskienė, specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Lietuvos Respublikos Seimo specialioji tyrimo komisija Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu atliko parlamentinį tyrimą dėl teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui M. Basčiui. Per laikotarpį nuo 2017 m. kovo 22 d. komisija buvo susirinkusi į 11 posėdžių. Atlikdami tyrimą vertinome tiek viešai prieinamą informaciją, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto surinktus parodymus ir informaciją, tiek informaciją ir dokumentus, pateiktus Valstybės saugumo departamento. Tyrimo metu buvo išklausyti ir liudytojų parodymai, taip pat dėl informacijos pateikimo buvo kreiptasi į valstybės institucijas. Pabaigę tyrimą paviešinome per 500 puslapių tyrimo medžiagos ir ji yra laisvai prieinama visuomenei.
Seimo narys M. Bastys pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir atsisakė atsakinėti į Specialiosios tyrimo komisijos klausimus. Taigi galimybės klausti Seimo nario M. Basčio ir pasitikslinti mums rūpinus tyrimo epizodus neturėjome, nors ta galimybė atsakyti į komisijos klausimus Seimo nariui M. Basčiui buvo suteikta mažiausiai trijų Specialiosios tyrimo komisijos posėdžių metu. Tyrimo rezultatai yra pristatyti komisijos išvados 7.1 dalyje, nurodyti konkretūs Seimo nario M. Basčio veiksmai, kurie buvo analizuoti ir kurie pagrindžia Specialiosios tyrimo komisijos išvadą.
Atlikusi tyrimą, Specialioji tyrimo komisija konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog Seimo narių grupės teikimas dėl apkaltos proceso pradėjimo yra pagrįstas ir yra pagrindas pradėti Seimo nariui M. Basčiui apkaltos procesą Seime dėl to, kad Seimo narys M. Bastys: pirma, šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai tarnauti tėvynei, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai 2016 m. gruodžio 14 d. atsakydamas į klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 klausimą nuslėpė savo ryšius su P. Vojeika ir taip nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nebūdamas sąžiningas kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindą nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui, taip pažeidžiant valstybės interesus, apsaugoti įslaptintą informaciją nuo asmenų, kurie neturi besąlyginio pasitikėjimo, ir paminant valstybės paslapties konstitucinę reikšmę; antra, Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo sąžiningai tarnauti tėvynei ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 3 d. VSD apklausų metu bei 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 3 d. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžių metu nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB. Čia paminėti epizodai yra nurodyti išvados 7.1 dalyje.
Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti tėvynei, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai organizavo neskelbiamus „Rosatomo“ atstovų susitikimus su valstybės institucijų vadovais, juose dalyvavo tokiu būdu siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatomo“ planams Lietuvoje, padėjo „Rosatomui“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatomo“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesus stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę.
Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo sąžiningai tarnauti tėvynei, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai, būdamas 2016–2020 metų Seimo kadencijos nariu, tiek NSGK, tiek Specialiajai komisijai pradėjus darbą, bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus ir elgdamasis nesąžiningai siekė paneigti ar sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais. Tiek VSD 2017 m. vasario 15 d. teiktuose paaiškinimuose, tiek liudydamas NSGK posėdžiuose kovo 31 dieną ir balandžio 10 dieną šiais metais, ir vėliau nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį, o dar vėliau, t. y. vasario 15 dieną, kovo 31 dieną, balandžio 10 dieną šiais metais, ir teikė parodymus, kad rūpinosi tik Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimais, o ne „Baltijskaja AES“ projekto įgyvendinimu. Seimo narys M. Bastys, elgdamasis nesąžiningai, balandžio 10 dieną NSGK posėdyje neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais, bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales. Elgdamasis nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su J. Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.
Seimo narys M. Bastys taip pat šiurkščiai pažeidė priesaiką, kuria įsipareigojo sąžiningai tarnauti tėvynei, ir atitinkamai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, savo anksčiau nurodytais veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą tautos atstovo mandatą.
Komisijos išvadai ir pateiktiems kaltinimams komisijos posėdyje buvo pritarta gegužės 31 dieną. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 2.
Tikiu, kad yra svarbus ne tik komisijos atliktas darbas bei pateiktas teisinis vertinimas, konkrečių veiksmų, būtinų pradėti apkaltos procesą, įvardijimas. Svarbu yra ir kita. Esu įsitikinusi, kad komisijos atliktas darbas turės ir platesnes pasekmes, tai yra prisidės prie sąžiningesnės ir moralesnės politikos Lietuvoje, prie politikos, kuri gerbia Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, gina valstybės strateginius interesus, ir politikos, kuri netoleruoja ir negina mūsų valstybės interesų išdavimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti užsirašė Seimo narė A. Bilotaitė. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji komisijos pirmininke, aš norėjau pasiteirauti jūsų nuomonės. Jums teko tikrai nelengvas darbas vadovauti šitai komisijai. Man susidarė įspūdis, bent jau asmeniškai pačiai, kad M. Basčio gynybos buvo nuolatos bandoma įvairiais būdais trukdyti naudojantis įvairiomis procedūromis, bandymai buvo nušalinti komisijos narius, taip pat pats M. Bastys nepasinaudojo savo galimybe atsakyti į komisijos nariams iškilusius klausimus, pasitikslinti. Ar jums nesusidaro įspūdis, kad buvo bandoma vilkinti procesus ir netgi juos stabdyti? Kaip jūs vertinate dar kitą dalyką, tai yra ar jums nesusidarė įspūdis, kad reikėtų galbūt platesnio tyrimo, nes, kaip paaiškėjo iš tos pačios medžiagos, galbūt susijęs dar ne vienas politikas arba politinė jėga, kuri galėjo veikti prieš Lietuvos nacionalinius interesus?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Atsakau į jūsų pirmąjį klausimą. Taip, Seimo narys M. Bastys aktyviai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Jeigu aš gerai atsimenu, tai buvo trys bandymai nušalinti mane, kaip komisijos pirmininkę, ir vienas bandymas buvo nušalinti visus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotus komisijos narius. Manau, kad teisininkai, o ir mes visi labai puikiai suprantame takoskyrą tarp naudojimosi procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju, manau, kiekvienas, ypač tie, kurie buvome komisijoje, galime pagalvoti, kiek buvo ar naudojamasi, ar piktnaudžiaujama proceso galimybėmis.
Dėl jūsų antro klausimo dėl tyrimo ir dėl kitų. Kaip jūs puikiai žinote, mūsų Specialioji tyrimo komisija turėjo tik vieną objektą – tai Seimo nario M. Basčio klausimą ir jo galimų veiksmų vertinimą Konstitucijos ir priesaikos šiurkštaus sulaužymo požiūriu. Taip, iš tiesų tenka pripažinti, kad kai kurių epizodų, kuriuos Seimo narys M. Bastys VSD apklausų metu pripažino, kur galima matyti, kur pats Seimo narys M. Bastys savo liudijimuose VSD pasakė, yra tam tikra politinė ar partinė linija, bet tai jau nėra šitos komisijos tyrimo dalykas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Kasčiūnas. Ruošiasi A. Skardžius.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji komisijos pirmininke, pirmiausia ačiū už atliktą darbą. Aš šiek tiek galbūt akcentuosiu antrąją klausimo, kurį uždavė A. Bilotaitė, dalį. Ar ponas M. Bastys veikė daugiau izoliuotai, kaip atskiras subjektas, ar vis dėlto buvo tam tikros sistemos dalis ir ta sistema žinojo, kad jisai atlieka tam tikrą funkciją? Ir ar nereikėtų čia pažiūrėti truputį plačiau ir tuos priežastinius ryšius išsiaiškinti šiek tiek kompleksiškiau? Koks jūsų požiūris šiuo požiūriu?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip jūs ir sakėte, tai yra jau platesnio tyrimo objektas. Taip, kai kurių prielaidų manyti, kad buvo žinoma, kad buvo derinama, iš tiesų tuose dokumentuose, kuriuos mes turime, yra. Lygiai taip pat ir kiti asmenys, duodami parodymus, teigia, kad jie buvo įspėję Seimo narį M. Bastį dėl jo ryšių, kad politiškai to daryti nereikia ir t. t. Dar kartą kartoju, tikrai nenorėčiau įsivelti į tas interpretacijas, nes iš tiesų tai nėra mūsų tyrimo objektas. Mes vertinome tik konkrečius Seimo nario M. Basčio veiksmus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dėkoju komisijos pirmininkei už tokį, sakyčiau, titanišką atliktą darbą, už jūsų pademonstruotą išmintį, už Konstitucijos suvokimą, už Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigų ir teisių interpretavimą. Turbūt bus naujas žingsnis Lietuvos konstitucinėje sąrangoje, įvardinant, kokias gi teises ir pareigas turi parlamento narys. Norėčiau jūsų paklausti, ar Seimo nario atsakymai į VSD klausimus – nepilni, neišsamūs atsakymai, gresia kiekvienam Seimo nariui interpeliacija? Ar Seimo narys Lietuvos nepriklausomoje valstybėje turi privalomai turėti VSD pažymą? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog buvo vertinami ne tik Seimo nario atsakymai į VSD klausimus, buvo vertinami ir kiti VSD pateikti dokumentai bei turima surinkta informacija apie Seimo narį M. Bastį ir jo galimus ryšius. Aš tikrai galėčiau lygiai taip pat retoriškai paklausti, ar yra suderinama su Seimo nario pareigomis susitikimai, kurių metu su „Rosatomo“ ir kitais agentais yra kuriamos legendos, kaip bus pristatomos prisipažinimo aplinkybės, kaip bus kalbama viešumoje ir panašiai. Mano galva, tokie veiksmai, o ir komisija balsuodama tą pripažino, tokie veiksmai tikrai nėra suderinami su Seimo nario elgesiu. Tiesiog atsakydama dar kartą kartoju: mes vertinome ne tik apklausas VSD, vertinome jo liudijimą NSGK ir vertinome tas pažymas, kurias turėjome.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A. Anušauskas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pernešėja, jūs išvadose rašote, kad Seimo narys M. Bastys atsisakė duoti parodymus, bet, kiek supratau, jis pateikė keturių puslapių kažkokį raštą, kuris yra integruotas į tas išvadas. Tai yra vienintelis jo pateiktas paaiškinimas, bet jame… Aš pacituosiu vieną dalį: „Nei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nei Specialioji komisija neatliko išsamaus tyrimo dėl mano, kaip Seimo nario, veiklos, netyrė, nevertino ir t. t., kokie ten veiksmai buvo atlikti.“ Šiuo atveju kaip jūs vertinate, jeigu komisija kaltinama tuo, kad netyrė, o pats atsisako tuo pat metu talkinti tam tyrimui? Aišku, čia ne teisėsaugos reikalai, bet talkinimas tyrimui visada būna ta aplinkybė, į kurią atsižvelgiama išvadose.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų reikėtų greičiausiai klausti Seimo nario M. Basčio, kodėl jisai atsisakė. Aš galėčiau tik spėlioti, bet taip, talkinimo tyrimui mes nematėme. Taip, jis turi teisę atsisakyti atsakyti į klausimus, taip, jis turi teisę neliudyti prieš save. Aš tik tiek galiu pasakyti. Pasinaudodamas tomis teisėmis, kaip suprantame, tiesiog padaręs pareiškimą komisijos posėdžio metu, jis toliau kalbėti atsisakė. Vėliau, dar praėjusią savaitę, dviejų posėdžių metu, kai jis gavo išvadas, mes dar kartą klausėme, ar jis turi kokių nors pastabų dėl išvados, gal dar norėtų atsakyti į mūsų klausimus, tačiau, kiek aš pamenu, buvo pasakyta, kad nenori gaišti laiko, ir tiesiog atsisakyta kalbėti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys Ž. Pavilionis. Ruošiasi E. Pupinis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū už tyrimą ir išvadas. Aš norėjau paklausti gerbiamos A. Širinskienės. Ar jūs, tirdami gerbiamo Seimo nario veiklą, nepastebėjote tam tikro platesnio poveikio valstybei net ir dėl to, kad valdančioji koalicija apskritai neturi atominės politikos, nestato reaktorių? Kaip žinome, Kremlius veikia prieš visus mūsų energetinę nepriklausomybę įtvirtinančius projektus. Tai, kad valdantieji neturi tokios politikos, ar tai nėra poveikio dalis?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jūs apie kuriuos valdančiuosius klausiate?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Apie jus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų mes tokių duomenų, kad esamus valdančiuosius kas nors norėjo paveikti, neturėjome. Bet kalbėdami apie tuos įvykius iki šios Seimo kadencijos, taip, mes matėme sistemingą veikimą, kuris yra nukreiptas į atstovavimą „Rosatomo“ ir Rusijos interesams. Taip, labai sistemingai planuojant susitikimus, pradedant susitikimais Maskvoje, po to neviešintais susitikimais Lietuvoje tiek „Rosatomo“ atstovų su Seimo nario M. Basčiu, tiek vėliau „Rosatomo“ atstovų su V. Gedvilu ir Seimo nariu M. Basčiu. Ten buvo nuosekliai proteguojami Rusijos ir „Rosatomo“ interesai. VSD pažymos vėlgi pateikia, jeigu gerai pamenu, ir pono A. Merteno pasisakymus, kad susitikimai buvo sėkmingi.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pirmininke, jūs komisijoje vertinate daugiau paskutinės kadencijos laikotarpį, dėl ko bandote pagrįsti tik to laikotarpio išdavystę. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtume keisti teisės aktus, kad būtų galima nagrinėti ne tik šį Seimo nario laikotarpį, bet ir kitą? Iš esmės ką reiškia sulaužyti priesaiką būnant kitoje kadencijoje? Jis iš esmės vis tiek sulaužė priesaiką. Ar nereikėtų keisti teisės aktų, kad būtų galima vertinti ilgesnį laikotarpį, ypač tuo atveju, jeigu žmogus ir pastaruoju metu veikia politikoje?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų nereikėtų keisti teisės aktų, reikėtų sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo. Jeigu mes šiandien nuspręsime duoti eigą šiai išvadai ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, iš tiesų mes vertiname ne tik šios kadencijos veiksmus. Žiūrėjome į veiksmus, kurie buvo atlikti ir per ankstesnes Seimo nario kadencijas. Mes tą darėme vadovaudamiesi nuostata, kad veiksmai, kurie buvo nustatyti, turi tęstinį pobūdį, t. y. jie buvo atliekami su vienu tikslu – atstovaujant „Rosatomo“ interesams, siekiant to tikslo ir to rezultato. Vėliau tie veiksmai, kurie buvo padaryti per ankstesnes kadencijas, buvo slepiami šioje kadencijoje tiek nenurodant ryšių su jau minėtu P. Vojeiko, tiek ir vėliau Seimo nariui liudijant per NSGK ar VSD apklausas. Tam tikras veiklos tęstinumas iš tiesų yra matomas.
Lygiai taip pat esama Konstitucinio Teismo doktrina leidžia manyti, kad Konstitucijos ar priesaikos sulaužymo pasekmės pagal savo esmę yra tęstinio pobūdžio, t. y. jos nesibaigia naujos priesaikos davimu. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija būtų labai nuoseklu daryti išvadą, kad naujoje Seimo kadencijoje nustačius anksčiau duotos Seimo priesaikos sulaužymo faktą, ankstesnės Seimo nario priesaikos sulaužymo aplinkybė yra teisiškai reikšminga, kad ji iš esmės paverčia ir tą dabartinę priesaiką fiktyvia.
Konstitucinis Teismas kitose bylose yra pasakęs priesaikos fiktyvumo sąlygas. Mes manėme, kad ir teisingumo, ir protingumo, ir sąžiningumo principai, kurie yra pagrindiniai teisės principai, reikalauja vertinti tuos veiksmus, kurie yra atlikti davus kitą Seimo nario priesaiką. Be abejo, Konstitucinis Teismas bus ta institucija, kuri tars savo žodį, ar toks vertinimas galimas. Bet iš tų penkių pagrindų, kurie yra iškelti apkaltai, tik vienas yra susijęs su praeities epizodais, kiti epizodai jau yra padaryti šioje Seimo kadencijoje.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū. Dėl motyvų. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau pritarti nutarimui. Vis dėlto tai, kas buvo tiriama dviejose komisijose, kuriose buvo remiamasi ta informacija, kurią mums suteikė institucijos, informacija, kurią vis dėlto pateikė ir Seimo narys M. Bastys pirmos komisijos tyrimo metu, kuri prieštaravo mūsų turimai informacijai, kuri buvo klaidinanti, aš manau, kad šiuo atveju tos išvados, kurios yra padarytos, yra svarbios. Svarbios šiam Seimui, svarbios politikams, politikams, kurie kartais mano, kad spręsdami kokius nors asmeninius interesus duoda didžiulį gėrį Lietuvai ir lieka nesuprasti. Aš manau, kad tie veiksmai, kurie buvo įvertinti, ypač atsisakymas duoti parodymus komisijai, turi būti įvertinti šiame nutarime balsuojant už jo priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, mes iš tikrųjų susiduriame su tokia dualia situacija. Labai aiškiai įstatyme parašyta, kad žmogus gali neliudyti prieš save, o dabar mes kaltiname, kad jis pažeidė Konstituciją, jeigu jis neliudijo komisijoje, ir tai vertiname kaip šiurkštų Konstitucijos pažeidimą. Manau, kad tai neatitinka tikrovės.
Kita vertus, kaip pristačiusi pirmininkė minėjo, mes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete išgirdome kai kuriuos atsakymus, kai kurias abejones dėl praeities veiksmų, kuriuos atlikęs yra mūsų kolega M. Bastys. Bet šiandien sakyti, kad jis tai padarė sąmoningai, yra nesąžininga. Mes vertiname įvykius, kurie skiria nuo šios dienos mažiausiai penkerius metus, ir žmogus galbūt iš tikrųjų gali ne viską tiksliai prisiminti. Tikrai negalėčiau pasirašyti ar pasakyti, kad anketoje vienos grafos neužpildymas, kai po to atsakai į klausimus ir pasakai tiesą, yra vertinamas kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Ko gero, ilga anketa, ir vienas iš mūsų galėjome suklysti pildydami tą anketą. Šiandien pasakyti, kad tai yra šiurkštus Konstitucijos sulaužymas, man atrodo, būtų neteisinga, todėl aš kviečiu nepritarti pateiktoms komisijos išvadoms.
PIRMININKAS. Siūlau apsispręsti po pateikimo. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 88, prieš – 10, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys A. Gelūnas.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, nesu naujas žmogus politikoje, bet taip, čia mano pirma kadencija Seime. Užtai su malonumu užsirašiau į mažą seminarą, kurį visiems Seimo nariams, bet ypač naujokams, surengė garsus konstitucinės teisės ekspertas, profesorius V. Sinkevičius. Tame seminare tikrai buvo naudinga diskusija apie Konstituciją, jos interpretacijas, apie jos raidę ir dvasią, bet man ypač patiko vienas provokuojantis klausimas, kas yra Seimo nario viršininkas. Buvo mėginta atsakyti, kad tai galbūt rinkėjai, kad galbūt frakcijos seniūnas ar koks nors politinis kolega, bet ne, profesorius V. Sinkevičius atsakė, kad tai yra du dalykai: tai yra parlamentaro sąžinė ir Konstitucija.
Tikrai nėra malonu dalyvauti tokioje tyrimo komisijoje, kaip teko dalyvauti. Kolegos, kurie jau ne pirmą kartą Seime, sako, kad ši Seimo kadencija neturi precedento įvairiomis apkaltomis, įvairiais vienaip ar kitaip nusižengusių kolegų elgesio svarstymais. Tokioje komisijoje tikrai dalyvauti yra menkas malonumas. Mes darome prielaidą, kad visi čia atėjome vedami švento tikslo – pagerinti savo valstybės gyvenimą ir sykiu, kaip ne kartą ir yra sakęs Seimo Pirmininkas profesorius V. Pranckietis, – pakelti ir Seimo prestižą. Tai, ką išgirdome toje komisijoje, tikrai klausiant savo sąžinės, ar toks elgesys yra tinkamas Seimo nariui, ar jis nekelia abejonių, ar jis nekelia įtarimų, reikia atsakyti, kad man sukėlė abejonių. Aš nemanau, kad Seimo nariui tinkama taip elgtis. Tikrai nėra vienintelis faktas užpildymas ar neužpildymas VSD pažymos, yra žymiai daugiau. Jums visiems buvo pateiktos NSGK išvados. Jūs skaitėte ilgus tekstus. Ten ir šioje kadencijoje, ir praeitose buvo išvardyta Seimo nario M. Basčio elgesy elementų, kurie kelia geroką įtarimą, ypač dabartiniame kontekste labai nesaugaus pasaulio ir labai įtemptų geopolitinių santykių.
Todėl aš kviečiu balsuoti už apkaltą ne dėl to, kad gebėčiau nustatyti kažkokį vienokį ar kitokį kaltės dydį, bet dėl to, kad pasitikiu teisėtvarka ir labai tikiu, kad Konstitucinis Teismas mums iš tiesų detaliai paaiškins, koks kaltės dydis, ar dera taip parlamentarui elgtis, ar ne, ir panaikins visas abejones. Jeigu balsavome dėl kitų kolegų atidavimo į teisėtvarkos rankas, manau, kad čia neturėtų būti išimtis. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narė R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, man tai visai nemalonu kalbėti šita tema tokiomis aplinkybėmis ir frakcijoje nelabai buvau laiminga, kai frakcija pasiūlė man pasisakyti frakcijos vardu, nes svarstomi išdavysčių reikalai. Tačiau kalbėjimas būtinas, nes šis procesas, kuris dabar vyksta šituos keletą mėnesių, galėtų būti vadinamas dabar populiariu terminu – atgrasymas. Taip, kaip mes atgrasome karinę grėsmę, lygiai taip pat čia mes tokiais procesais atgrasome išdavysčių procesus valstybės viduje. Šioje istorijoje svarbios kolaboravimą atskleidžiančios detalės turi būti nagrinėjamos dar svarbesniame politinių procesų kontekste.
Kodėl Rusijos Federacijos žvalgybai reikėjo M. Basčio? Todėl, kad per jį ir per jo partiją, per jo kontaktus politikoje įgyvendintų svarbiausius Kremliaus viešai deklaruotus interesus – paliktų Lietuvą Rusijos energetikos įtakoje. O tai reiškia – stabdytų tolesnę krašto integraciją į Vakarus. Numegzti tinklai, kurių vieną čia atskleidė tyrimai, apie kuriuos kasmet viešai informuoja Lietuvos žvalgybos, nėra tik Lietuvos problema. Matome diskusijas JAV, visoje Europos Sąjungoje, jau nekalbant apie Ukrainą, Gruziją ar Moldovą.
Ar stambi žuvis yra M. Bastys Rusijos specialiųjų tarnybų tinkluose? Turbūt vidutinė, nesureikšminkime, tačiau, kaip atskleidė per komiteto ir komisijos tyrimą, – labai lojali savo partneriams žuvis. Iki tyrimo aš galvojau, kad M. Bastys tiesiog tėra eilinis prorusiškų pažiūrų, ypač energetikos srityje, socialdemokratas, kurių per naujausių laikų Lietuvos istoriją matėme ne vieną, ir ne tik tarp socialdemokratų. Toli gražu. Vien ko verta istorija su vienu Daugų sklypu, kurį už neįtikėtinai didelius pinigus pardavęs Maskvos armėnams buvęs sklypo savininkas pradėjo neprecedentinę kovą prieš suskystintųjų dujų terminalą ir norvegų kompaniją. Tačiau po šito tyrimo man akivaizdu, jog tai jau ne vien tik M. Basčio pažiūros. Tai yra sąmoninga veikla, Juozai Olekai. Kas ne kas, bet krašto apsaugos ministrai puikiai žino, kaip veikia Kremliaus žvalgybos. Stebėtina, kad būtent šis socdemas taip aršiai gina sąmoningai su Rusijos žvalgybomis bendravusį žmogų.
Taigi kontekstas. Iki 2012 metų socialdemokratai buvo naujos atominės elektrinės entuziastai. Pamenate – LEO, visi kiti projektai. Tačiau 2012 metais, kaip parodė VSD medžiaga, kuri buvo ir išslaptinta, bent jau jos dalis, „Rosatomas“ pradėjo labai ypatingą neršimą Lietuvoje ir pradėjo kurti konsorciumą su net trimis statybos bendrovėmis, kurių viena visiškai susijusi su socialdemokratais. Būtent tuo metu, artėjant rinkimams, socialdemokratai pakeitė savo požiūrį ir, „Rosatomui“ labai aktyviai veikiant prieš japonų investicijas Visagino atominėje elektrinėje ir proteguojant Kaliningrado ir Astravo atomines, socdemai parėmė referendumą. VSD medžiaga aiškiai atskleidžia, kad „Rosatomo“ interesas buvo socdemų pergalė Seimo rinkimuose ir japonų išstūmimas iš VAE projekto.
Taigi M. Basčio veikla atitiko Rusijos Federacijos interesus, kurie iš esmės prieštarauja Lietuvos valstybės interesams, o tai galima vadinti paprasčiau – Lietuvos interesų išdavyste. Ši istorija – viena iš daugelio išdavysčių Lietuvos istorijoje. Pasižiūrėkime, J. A. Markulis. Beje, taip pat galvojo, kaip ir dabar sako M. Bastys, kad jis gelbėja Lietuvą, kad jai padeda, kad ją gydo nuo tos baisios partizaninės kovos ir panašiai. Apie tai labai rekomenduoju pasiskaityti A. Anušausko knygoje. M. Bastys tiesiog kartoja J. A. Markulio žodžius, beje, ir veiklą naujomis – jau XXI amžiaus aplinkybėmis.
Socialdemokratai, užuot garbingai įvertinę savo nario ir savo pačių veiklą, stojo į aklą gynybą. Ką tai reiškia? Manęs klausinėja žurnalistai, klausia ir žmonės susitikimuose. Gal tai, kad žino daugiau? Gal ir M. Bastys daug daugiau žino apie savo kolegas? Todėl žmonės tiesiog nėra laisvi. Naujasis socdemų vadovas G. Paluckas gudrauja. Jis sako: „Jeigu šis klausimas pasieks Seimo salę balsavimui, tai frakcija spręs, ar apskritai dalyvauti balsavime, kad vėl nebūtų įvairių samprotavimų, kad savi gina savus.“ Bet juk nedalyvavimas balsavime po Konstitucinio Teismo, kai reikės didelės daugumos Seimo narių balsų – daugiau kaip 90, tai ir yra savo kolegos gynyba.
Mūsų frakcija nedvejodama pasisako už apkaltą giliai Kremliaus žvalgybininkų pinklėse ir sąmoningai įstrigusį socialdemokratą M. Bastį. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad Seimo narys tyrimo metu elgėsi nesąžiningai, nebuvo atviras su tyrimą atlikusiais kolegomis, išsisukinėjo, o galiausiai visai nustojo bendradarbiauti. Taigi kviečiu valytis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien svarstome klausimą dėl Seimo nario M. Basčio, ar pradėti apkaltos procesą, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą su komisijos išvada, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo 76 straipsnio… paklausime Konstituciniam Teismui dėl išvados turi būti nurodyti veiksmai, kurių atitiktį Konstitucijai siūloma patikrinti, jų įvykdymo aplinkybes. Seimo paklausimas gali būti išdėstytas nutarime ar priede prie nutarimo.
Atsakant į minėtas Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, pažymėtina pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvadą, kad Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai, kurių atitiktį Konstitucijai prašoma ištirti, turi būti nurodyti arba Seimo nutarime, arba paklausime. Pažymėtina, kad paklausime dėl išvados dėl Seimo narių, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, inter alia turi būti nurodyti tik tie veiksmai, kurių atitiktį prašoma ištirti, jų atlikimo aplinkybės, vieta, laikas, kilę padariniai, taip pat Konstitucijos nuostatos, kurioms, pareiškėjo nuomone, prieštarauja nurodyti konkretūs veiksmai, pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas atitinkamų pareigūnų konkrečių veiksmų prieštaravimas Konstitucijai.
Reikėtų pasakyti, kad nepakanka vien nurodymo, kad konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai ir kad Konstitucija šiurkščiai pažeista, nes reikia įrodyti, kad yra ne šiaip sau pažeidimas, o šiurkštus. Seimas turi pateikti įrodymus, kad buvo padaryti konkretūs veiksmai, pateikti įrodymus ir teisiškai pagrįsti, kad konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Pagrįsti ir įrodyti, kad Konstitucija šiurkščiai pažeista. Priešingu atveju toks teisės aktas tampa teisiškai nepagrįstas ir pažeidžiamas atsakingo valdymo principas, suponuojantis Seimo pareigą tinkamai įgyvendinti jam Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.
Pažymėdamas, interpretuodamas Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir 107 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas 2004 m. balandžio 15 d. ir gegužės 25 d. konstatavo, kad pagal Konstituciją įgaliojimus šio proceso metu turi dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas. Kiekvienos iš šių institucijų yra nustatytos funkcijos vykdant apkaltos procesą ir įgaliojimai. Gali būti pradėta tik Seimo narių iniciatyva atitinkama balsų dauguma ir išvadą, ar asmens, kuriam pradėta byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, teikia ne Seimas, o Konstitucinis Teismas.
Jeigu Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip trijų penktadalių balsų dauguma gali tokį asmenį pašalinti iš pareigų, gali panaikinti Seimo nario mandatą. Įgaliojimus spręsti, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, spręsti ir tai, ar jis sulaužė duotą priesaiką, pagal Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas. Jeigu Seimas, laikydamasis Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą asmenį iš pareigų arba panaikino jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis.
Konstitucinis Teismas 2017 m. vasario 24 d. nutarime apibrėždamas apkaltos proceso sąvoką išskyrė tokius aspektus: apkalta yra parlamentinė procedūra, kurią taiko Seimas, ji taikoma tik 74 straipsnyje nurodytiems asmenims, aš jų nevardinsiu, pagrindą ją taikyti sudaro tik tokie minėti asmenų veiksmai, kurie atitinka šiuos požymius, t. y. Konstitucijai prieštaraujantys veiksmai ir atlikti einant Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas.
Apkaltos proceso tikslas – išspręsti šių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. 2014 m. birželio 3 d. Konstitucinis Teismas nustatė, kad apkaltos proceso tvarka pritaikytas sankcijas, turinį sudaro ir asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pašalinimas iš pareigų ir iš to išplaukiantis draudimas tokiam asmeniui ateityje užimti tokias pareigas, kurias gali pradėti tik… Konstitucijoje nurodytas pareigas pradėdamas tik su Konstitucijoje numatyta priesaika. Taigi būtinos šios sąlygos: asmuo davė priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką eidamas tas pareigas, kurias užimdamas davė priesaiką, Seimas asmeniui pradėjo apkaltos procesą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šiurkščiai pažeista Konstitucija, ir Seimas ne mažesne kaip trijų penktadalių balsų dauguma jį pašalino iš pareigų arba panaikino mandatą.
Taigi esant tik šioms penkioms aplinkybėms, arba sąlygoms, apkaltos procesas pasibaigęs, asmeniui pritaikyta atsakomybė ir atsiranda iš to išplaukiantis draudimas – ateityje nebegali užimti tokių pareigų.
PIRMININKAS. Ačiū, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komisija kelis kartus… (Užbaigiu, dar du sakinius, gerbiamas Pirmininke.) Komisija kelis kartus konstatavo, kad Seimo narys… įsitikinusi, kad priesaikos sulaužymo pasekmės turi teisinį pobūdį, nesibaigiantį naujos priesaikos davimu, tačiau pamiršta viena – iki tol ir 2004, ir 2011, ir 2012, ir kitų metų, kurių aplinkybes komisija nurodo išvadoje, nėra konstatuota, kad sulaužyta priesaika ar šiurkščiai pažeista Konstitucija, nes to nepadarė Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas viršytas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ar Seimo narys, nenurodęs, kad nepažinojo P. Vojeikos, kaip buvusio KGB darbuotojo, kartu sulaužė priesaiką nenurodęs, kad jis nepažįsta D. Arlausko…
PIRMININKAS. Gerbiamas Seimo nary!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …ar nepažįsta A. R. Sedlicko…
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet turiu jus nutraukti! (Balsai salėje) Kalbės Seimo narys A. Skardžius. (Balsai salėje) Kalbant frakcijos vardu, yra skirtos 7 minutės. Kalbėjo 8 minutes ir 45 sekundes.
Kviečiame A. Skardžių, ruošiasi V. Bakas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties norėčiau pritarti mūsų koalicijos partnerių valstiečių ir žaliųjų pozicijai dėl Seimo apsivalymo ir atkreipti jūsų dėmesį. Pacituosiu. Pacituosiu, ką visai neseniai rašė nepriklausoma spauda: „Visi, kurie karinės agresijos metu dirbo su Rusijos rinka, yra Tėvynės priešai.“ Bent jau tokia mintis buvo išdėstyta konservatorių sukurtoje minkštojoje Rusijos sulaikymo strategijoje. Remdamasis šia strategija, A. Kubilius išdaviku išvadino verslininką ir kultūros mecenatą R. Karbauskį, pajamų gavusį iš verslo su Rusijos rinka. Tačiau atsitiko taip, kad Rusijos grėsmių ieškantiems konservatoriams neužkliuvo R. Juknevičienės brolio kompanija, kuri yra lyderė ne tik tarp automobilių pervežimu per Rusiją užsiimančių įmonių, ji aukštai kotiruojama kaip kokybiškas paslaugas su Rusijos muitinėmis teikianti įmonė. Internete apstu atsiliepimų, kad geresnio tarpininko, prireikus išankstinio deklaravimo paslaugų Rusijos muitinės įstaigose, už R. Juknevičienės brolio kontaktus nerasite. (Balsai salėje) Jeigu R. Juknevičienės brolio bendrovė būtų viena iš daugelio įmonių, akylai Rusijos draugus stebintys konservatoriai gal ir galėtų nepastebėti, bet kaip savo brolio nepastebėjo viena iš minkštosios strategijos kūrėjų R. Juknevičienė ir kaip nepastebėjo kiti, mat brolio įmonė – ne šiaip sau įmonė, ji yra ir partijos rėmėjų sąrašuose? Brolis valdo ne tik savo įmones, jis vadovauja automobilių vežėjų geležinkeliais organizacijai. Per ją remdama… randantis kalba valdžios koridoriuose. Brolio įmonė vagonais per Rusiją gabena naudotus automobilius ir kitus krovinius. Lietuva specialių vagonų automobiliams gabenti turi viso labo 20, o toks skaičius niekaip nepatenkintų R. Juknevičienės brolio bendrovės poreikių. Juo labiau kad su šiuo verslo gigantu konkuruoti bando ir verslo nykštukai.
O iš kur vagonai? Vagonus automobilių pervežimu užsiimančios įmonės nuomojasi iš Rusijos. Kai Rusijai taikomos ekonominės sankcijos, kai Prezidentė Rusiją pavadino teroristine valstybe, kai Lietuvos politikai vienu choru su ES lyderiais kalba apie ekonominių sankcijų Rusijai būtinybę, Lietuvos verslininkai ištiesia sunkumų patiriančiai Rusijai ranką – ir Rusiją papeni, ir patys užsidirba. Štai, brangieji, mes kalbame apie dvejopus standartus, apie veidmainystę. Mes kalbame apie galimus galbūt, gavus leidimą dirbti su slapta informacija, vieno mūsų kolegos numanomus ryšius, kokie galėjo būti, bet atkreipiu jūsų dėmesį – daugiau negu 70 mln. konservatorių A. Kubiliaus valdymo laiku „Rosatomui“, t. y. „Nukemui“, „Rosatomo“ įmonei, buvo pasirašyta, vėluojant 60 mėnesių, „Nukemui“ uždarant mūsų Ignalinos atominės elektrinę, buvo išpumpuota, pasirašyta negrįžtamai, kad pinigai iškeliaus ir iškeliavo „Rosatomui“. Štai faktinė žala.
LITASCO įmonė, tai yra „Lukoilo“ įmonė, valdė strateginę įmonę. Kas pasirašė sutartį? A. Kubilius Vyriausybės ministras, atsiprašau, „Klaipėdos naftos“ vadovas. Bet kas tai laimino? Ką, be A. Kubiliaus žinios buvo padaryti tokie dalykai? (Balsai salėje) Faktinė žala geležinkeliams, faktinė žala padaryta valdant strateginę įmonę, sprendimus priiminėjo Maskva tuo metu.
Štai, gerbiamieji, tikrai kviečiu apsivalyti. Lauksime, gerbiamas Ramūnai Karbauski, jūsų, kaip frakcijos seniūno, pritarimo dėl apsivalymo naujos komisijos. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys V. Bakas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
V. BAKAS (LVŽSF). Sveiki, gerbiamieji kolegos! Tiesą sakant, nesiruošiau kalbėti iš pradžių, bet kuo toliau, tuo labiau mane stebina kolegų socialdemokratų klimpimas, klimpimas į tą liūną, kuriame kapanojasi keliolika metų ponas M. Bastys.
Gerbiamieji kolegos, mes, būdami koalicijoje, turime galimybę pasimokyti iš šito atvejo, unikalaus atvejo – Lietuvos istorijoje to nebuvo, kad mes surinktume faktinių duomenų apie tai, kad ilgus metus tarp mūsų buvo žmogus, kuris slapta (ne viešai, slapta), sistemingai bendradarbiavo su Rusijos žvalgybomis ir veikė prieš Lietuvą. Mes galime padaryti išvadas, susitelkti, susėsti ir priimti sprendimus, kurie ateityje apsaugotų mūsų valstybę nuo to. Jūs turite suprasti, šiandien buvo kalbėta apie epizodą, kuris vadintas „Nukemas“, „Nukemas“ nebuvo M. Basčio interesų zona ir tų žmonių, „Nukemas“ buvo priedanga daryti energetinę ekspansiją į šalį. „Nukemas“ buvo tik būdas galbūt prisidengti, jeigu kas pagaus, suprantate? Kolegos! Gerbiamas kolega, jeigu jūs nežinote, ateikite į NSGK, mes jums paaiškinsime. Sudėliosime viešas schemas dar kartelį, kad iš esmės „Nukemas“ buvo tam tikra priedanga, informacinė priedanga, alibi veikti.
Gerbiamieji kolegos, ką siūlo šiandien mūsų kolegos kairieji, kurie yra man iš dešinės? Tai ką, jūs norite įtikinti Seimą, kad jis šiandien balsuotų prieš tą darbą, kurį nuo 2000 metų atliko specialiosios tarnybos, dvi komisijos? Jūs norite visam pasauliui pasiųsti žinią, kad Lietuvoje yra toleruojamas politikų elgesys, kai jie bendradarbiauja su specialiosiomis tarnybomis ir verslu, kuris siekia priešingų nei integracija į Europą tikslų? Mes norime visam pasauliui pasakyti, kad mes čia toleruojame tokius žmones savo Seime? Na, padarykime politinį vertinimą. Aš suprantu, kad galbūt (nežinau, kiek čia turiu laiko) kai kam iš čia esančių yra nepatogu matyti, kad tarp jūsų buvo tokie žmonės. Bet susitaikykime su tuo, jie buvo. Jie buvo ir kartais klaidas… Jeigu nepastebėjote ko nors tiek metų, kartais klaidas reikia pripažinti ir iš jų daryti pamokas. Mes galime susėsti. Mums čia buvo minėta, kas toliau, ar mes galime padaryti iš to išvadas. Aišku, galime, bet tai galime padaryti tik visi kartu. Ne būdami pono M. Basčio advokatais, o būdami mūsų šalies advokatais. Mes galime pateikti įstatymų pataisas, kurios apsaugotų mus nuo neskaidraus lobizmo, nuo nusikalstamo lobizmo, mes galime pateikti pataisas, kurios apsaugotų nuo korupcijos, mes galime pateikti pataisas, kurios apsaugotų valstybę, kad į aukščiausius postus, kad ir politinius, nepatektų nelojalūs asmenys, bet tam reikia dirbti, užsidaryti ir dirbti.
Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu pasakyti, pakviesti balsuoti už šitas išvadas, leisti Konstituciniam Teismui padaryti savo darbą, galbūt mes galėsime daryti ir kitus žingsnius, bet šiandien padarykime šį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo nario Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Negalvojau kalbėti ir nenoriu kalbėti kaip konservatorius ar krikščionis demokratas, kalbu kaip valstybės pilietis, buvęs diplomatas, kuriam iš tikrųjų šios valstybės saugumas yra svarbus. Tai nėra jokiu būdu asmeninis klausimas, kaip ponas A. Skardžius bandė pasakyti. Tai nėra jokiu būdu politinis klausimas, kairės ar dešinės klausimas, ar tuo labiau tik teisinis klausimas, kaip ponas J. Sabatauskas bandė mums išdėstyti. Tai yra viso Seimo prestižo klausimas. Ne vieną kartą, gerbiamas Juozai, gerbiamasis Gediminai, gerbiamasis, na, daugybe vyrų, kurie yra buvę ir premjerais, ir ministrais, ir krašto apsaugos… ir kuo tik nori, mes važiuodavome kartu į Vašingtoną ir į kitas sostines ir bandydavome prašyti, kad mus tos valstybės apsaugotų nuo įvairių grėsmių, kurias čia turime. Tačiau jeigu šiandien mes ir asmeniškai jūs nebalsuosite už šį nutarimą, jūs parodysite, kad mes esame veikiami tų grėsmių iš vidaus. Tu negali tokios šalies dengti ir ginti, jeigu pats Seimas, švenčiausia atstovybė, yra veikiama iš vidaus. Tai buvo mūsų didžiausia bėda, Achilo kulnas nuo, nežinau, XVI amžiaus. Jeigu norite, netęskite tų tradicijų, kalbu apie mūsų valstybę, apie mūsų vaikų likimus. Aplinkui bus didžiausios pratybos, kokias tik šis regionas matė. Mes dar negalime savo saugumo visiškai garantuotis patys, mes dar kiekvieną dieną… Šiandien V. Landsbergis, E. Zingeris, už poros savaičių Seimo Pirmininkas važiuos į Vašingtoną su Šiaurės ir Baltijos šalių pirmininkais, Seimu, prašydami supratimo. Bet jeigu mes šiandien nenubalsuosime už šį teisingą sprendimą, mes parodysime, kad patys iš vidaus esame veikiami. Tokių šalių niekas negina, todėl labai prašau kolegų, su kuriais ne vieną kartą teko dirbti kartu kairėje pusėje ir dar teks ne vieną kartą dirbti, būkite geri, solidarizuokitės su valstybe. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau užsirašiusių kalbėti nėra. Dėl motyvų. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien turėtume būti šiuo atveju solidarūs, nepriklausomai nuo partinių priklausomybių balsuoti už teisingą pasirinkimą. Šiandien mes svarstome, ko gero, tik vieną mažą didelio mechanizmo sraigtelį. Šiandien aš nustembu. Tie, kurie ir buvo už Visagino atominės elektrinės statybą, dėl politinių motyvų šiandien galbūt balsuoja šiek tiek kitaip. Manyčiau, kad vis dėlto tai buvo sąmokslas ne tik parodyti savo pozicijas, stovint vienoje pusėje, tačiau iš tikrųjų tai buvo sąmokslas prieš valstybės perspektyvą ir ekonomiką. Aš tikiu, prisimindamas 2012 metų rinkimų kompaniją, kuri buvo grindžiama veikimu prieš investicijas į Lietuvą. Bet dalis tuo metu dalyvavusių žmonių nuoširdžiai tikėjo, kad tai tik politinis sprendimas, politinis žaidimas, gaunant politinių dividendų. Deja, šių metų pateikti dokumentai iš VSD rodo, kad iš tikrųjų tai buvo kai kurių asmenų sąmoningas veikimas prieš Lietuvos valstybę ir tos pasekmės yra ilgalaikės. Mes šiandien vien dėl to, kad nepriėmėme tuo metu sprendimo, tikiu, kad turime didelę bombą šalia Lietuvos, t. y. Astravo atominę elektrinę. Manau, dar čia tik šito viso proceso pradžia ir kad tas procesas nenutrūks ir bus veikimas įvertintas apskritai, tikiuosi, ne tik istorikų, bet ir teisėsaugos bei apskritai ekspertų, kurie supranta šiuos procesus. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvuoti prieš neužsirašė niekas. Siūlau balsuoti po svarstymo.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 91, prieš – 12, susilaikė 17. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Dėl vedimo tvarkos.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, noriu paprašyti, kad įskaitytumėte mano balsą už, neveikė kortelė.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.
M. BASTYS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš manau, kad jūs turite suteikti galimybę man pasisakyti.
PIRMININKAS. Jūs turėjote galimybę užsirašyti kalbėti.
M. BASTYS (LSDPF). Ne, ką jūs kalbate.
PIRMININKAS. Pagal Statutą nepriklauso, bet jeigu Seimas neprieštarauja, kviečiu į tribūną.
M. BASTYS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien jums teikiama Apkaltos komisijos išvada spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Tai svarbus momentas parlamentinei praktikai ir man.
Konstatuotina tai, kad į Seimą buvau išrinktas vienmandatinėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Man svarbu mano rinkėjų požiūris į dabartinę mano situaciją. 2016 m. lapkričio 14 d. daviau priesaiką Lietuvos Respublikai. Norint apkaltinti mane sulaužius priesaiką, reikia faktų, kurie būtų padaryti po šio laikotarpio. Apkaltos komisija klaidingai mano, kad veiksmai, man dirbant premjero patarėju ir ankstesnėse kadencijose Seime, gali būti traktuojami kaip veikos tęsinys. Priesaika neperkeliama ir Konstitucijos požiūriu politinė atsakomybė kyla tik po naujos priesaikos. Dabartinis Seimas nėra įgaliotas spręsti už ankstesnės kadencijos Seimo laikotarpį. Apkaltos komisijos prielaidinė išvada ir samprata, jog Konstitucinio Teismo doktrina, ankstesnės Seimo nario priesaikos sulaužymas yra juridiškai reikšmingas duotos priesaikos atžvilgiu, yra klaidinga ir antikonstituciška. Kalbėsiu apie faktus, kuriuos, anot apkaltos komisijos, padariau po 2016 m. lapkričio 14 d. ir kurie man yra inkriminuoti.
Išvadoje nurodyta, kad 2017 m. kovo 9 d. Valstybės saugumo departamentas nesuteikė man leidimo dirbti su visiškai slapta informacija. Toks teiginys klaidingas, nes leidimą dirbti su slapta informacija suteikia ne saugumas, o ta kompetencija suteikta Seimo Pirmininkui. Esu apkaltintas tuo, kad siekdamas gauti minėtą leidimą tyčia klaidinau VSD pareigūnus ir užpildydamas klausimyno 55 punktą nenurodžiau, kad pažįstu buvusį KGB darbuotoją P. Vojeiką. Apkaltos komisijai nurodžiau, kad bendravimas su P. Vojeika buvo epizodinio pobūdžio. Apie savo darbą KGB struktūrose jis tik užsiminė. Jokio pokalbio, kuris būtų nukreiptas prieš Lietuvos valstybę, nebuvo. Apkaltos komisija prašymą apklausti P. Vojeiką be pagrindo atmetė. Nežinant bendravimo turinio, negalima padaryti ir teisinio politinio vertinimo, kad toks bendravimas kelia grėsmę. O vien epizodinis bendravimas negali būti vertinamas kaip priesaikos sulaužymas. Tokia praktika suvaržytų Seimo nario mandatą ir būtų antikonstitucinė. Apkaltos komisija netinkamai išsiaiškino ir taikė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio nuostatas, kuriose numatytos trys tikrinimo procedūros: klausimyno užpildymas, tikslinamieji pokalbiai ir patikrinimas poligrafu. Tik iš visumos šiais būdais surinktų duomenų VSD pareigūnai daro išvadą apie pretendento sąžiningumą ir atitikimą reikalavimams. Apkaltos komisija išskirtinai paėmė faktą, kad netinkamai užpildytas atsakymas į klausimyno 55 klausimą, ar pažįstate, pažinojote asmenis, kurie dirba, dirbo kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose. Jeigu taip pateikta informacija apie tai, užpildant šį punktą, man kilo problema dėl sampratos ir tuo momentu apie P. Vojeiką buvau užmiršę, nes šis asmuo man gyvenime buvo epizodinis bendravimo faktas, vėliau patikslinamojo pokalbio su VSD pareigūnais metu, supratęs klausimo esmę, pasakiau, kad P. Vojeiką pažįstu. Valstybės paslapčių įstatymo prasme aš nuo VSD nenuslėpiau pažinties fakto ir tai negali būti vertinama kaip priesaikos sulaužymas.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros ekspertas davė išvadą, kad klausimyno 55 punktas suformuluotas netinkamai, klaidinančiai ir dviprasmiškai. Be to, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas vienaprasmiškai padarė išvadą, kad aš nekeliu grėsmės Lietuvos valstybei Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio prasme, o VSD pažymoje nurodyti faktai nagrinėtini administracinės teisenos būdu. Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas skundas dėl VSD neteisėtos išvados davimo ir kilus ginčui dėl teisingumo klausimas sprendžiamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Teismo posėdis paskirtas birželio 13 dieną. Skundas paduotas visais tais klausimais, kurie yra nurodyti apkaltos komisijos išvadose. Manau, kad Seimas turėtų atidėti klausimo svarstymą, iki Administracinis teismas išnagrinės klausimą dėl VSD priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Visa apkalta yra kilusi iš VSD pažymos, naujų faktų nenustatė ir Apkaltos komisija nenagrinėjo. VSD ir Apkaltos komisija nenustatė mano verbavimo fakto pagrindų, šantažo pagrindų dėl praeities…
PIRMININKAS. Laikas.
M. BASTYS (LSDPF). …grasinimų man ar mano šeimai ir t. t., ir t. t. Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad apkaltos komisija, kuri sudaryta iš politinių partijų atstovų, niekada nepasieks, kad jos išvados būtų objektyvios ir teisėtos, nes lemiamas faktorius yra politiniai interesai, kuriuose aiškiai matyti konkurencinės kovos aspektai tiek tarp partijų, tiek ir tarp asmenybių.
Visus domina situacija su Rusijos Federacijos bendrove „Rosatomas“ ir mano pastangos jos darbuotojus suvesti į pokalbį su Seimo Pirmininku ir Ministru Pirmininku. Mano teiginys, kad siekiau, jog Lietuvos vadovai iš pirmų lūpų sužinotų apie padėtį, „Rosatomui“ nupirkus vokiečių bendrovę, apkaltos komisija tokių susitikimų priežastį atmetė, tačiau kitos savo išvadoje nepateikė, o įvardino, kad ta veikla nukreipta prieš Lietuvos Respubliką. Taip spręsdami klausimą nekreipė dėmesio į tai, kad Seimo Pirmininkas priėmė „Rosatomo“ darbuotojus dar 2013 metais, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktas dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas nurodo, kad Lietuvos valstybė puoselės abipusiškai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksčiau buvusia SSRS sudėtyje, tačiau nesijungs į valstybių sąjungas bei sandraugas. Nemanau, kad Seimo Pirmininko „Rosatomo“ delegacijos priėmimas ir pokalbis su „Rosatomo“ atstovais laikytinas šios konstitucinės nuostatos sulaužymu ar veiksmais, priešiškais Lietuvos nepriklausomybei.
Atmetus politinę fantaziją, nemanau, kad padariau veiksmus, kurie kenktų Lietuvai, darytų žalą mano rinkėjams, o apkaltos komisijos išvadą laikau tendencinga ir nepagrįsta. Visada stengiausi sąžiningai ir nepriekaištingai atlikti Seimo nario pareigas, tarnauti Lietuvai ir savo rinkėjams. Šiandien jūs priimsite sprendimą. Kad ir koks jis būtų, jis mane tenkins. Manau, kad aš padariau viską, kad jūs mane išgirstumėte. Tikiuosi, kad tiesos ir teisingumo nepaskandinsite politiniuose interesuose, o kai kas ir asmeniniuose interesuose. Esu teisus ir savo tiesą ginsiu. Dėkoju, gerbiami kolegos.
PIRMININKAS. Dėkui. Svarstysime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar reikia balsuoti dėl pritarimo komisijos išvadoms? Balsuojame.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 89, prieš – 12, susilaikė 17. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo specialioji tyrimų komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui M. Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti darbą baigė.“ Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti, kad komisija baigė darbą? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
Dėl viso. Motyvai už – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš kviečiu balsuoti už šį nutarimą, nes mes tam, kad atsakytume… Iš tikrųjų lieka daug neatsakytų klausimų, aš sutinku. Tai yra vienas iš epizodų, bet jeigu mes norime atsakyti į kitus klausimus, turime priimti sprendimą šiuo konkrečiu atveju. Jeigu mes balsuosime prieš, mes iš esmės užkirsime kelią bet kokiam apsivalymui ir bet kokiai galimybei būti šiek tiek saugesne valstybe, negu buvome iki tol, kol į Seimą atėjo ponas M. Bastys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nelengva kalbėti, kai sprendimas daugumos kolegų mintyse yra subrendęs.
Aš noriu pasakyti, kad argumentai, kurie dėstomi, yra skirtingi, negu surašyti kreipimesi. Kreipimesi kalbama apie šiurkštų priesaikos sulaužymą dėl netikslios informacijos davimo atsakant į komisijos klausimus. O argumentai, kuriais mes grindžiame, kurių neteko matyti nei dirbant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, nei skaityti Valstybės saugumo departamento ataskaitoje, kad mūsų kolega keliolika metų, kaip buvo pasakyta iš tribūnos, slapta bendradarbiavo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Tai įrašykime tada. Kodėl mes viena sakome iš tribūnos ir argumentuojame, o visai ką kita surašome?
Toks dalykas iš tikrųjų yra nepagrįstas ir neteisingas mūsų kolegos, bet kurio iš mūsų atžvilgiu. Tai yra, sakyčiau, net šmeižto sakymas. Nors, be abejo, kaip kolegos sako, klausimų mes turėtume, ką nagrinėti, atsakyti, ar iš tikrųjų su ir šiandien Lietuvoje legaliai veikiančios įmonės akcininkais negalima kalbėtis, ar tai yra veikimas prieš mūsų Konstituciją? Kodėl jokios iniciatyvos mes nekeliame, kad ir po tiek metų „Nukemas“, kurio akcininkas yra „Rosatomas,“ toliau veikia Lietuvoje? Kodėl galima veikti „INTER RAO Lietuva“, kuri konkuruoja su „Rosatomu“, ir čia jau gerai? Ar mes nestojame iš tikrųjų į tam tikrą ūkinį ginčą, kurią kompaniją pasmerkti?
Aš suprantu, kad gautume atsakymą ir patys būtume prieš save ramūs, Konstitucinio Teismo atsakymas galbūt padės mums išspręsti, bet taip drabstyti purvais kolegą, kuris galbūt ne visai korektiškai kai kurias atvejais elgėsi, trypti žmogų, kuris yra tarp mūsų, pasakant, kad jo suklydimas vertas, kad mes jį smerktume, vadintume išdaviku, – tai būkime teisingi, sulaukime atsakymo ir tada tą darykime.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas.
J. OLEKAS (LSDPF). Šiandien mes nuteisiame prieš laiką.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš čia išklausęs J. Oleko tiesiog turiu apgailestauti, kad socialdemokratai įsivaizduoja, kad apsimesdami, kad jie nesupranta, kas yra nagrinėjama, ką nors įtikins čia, Seimo salėje, kad jie yra teisūs. Be abejo, tik patys socialdemokratai žino, kodėl jie balsavo prieš „Hitachi“ ir kiek jiems įtakos darė ir per ką darė „Rosatomas“. Jums lieka į tai patiems ir atsakyti.
Antras dalykas. Iš tikrųjų čia tas legalistinis ginčas, ar galima nagrinėti veiksmus prieš šią kadenciją, ar negalima, mano įsitikinimu, į tą ginčą turi atsakyti Konstitucinis Teismas. Aš esu įsitikinęs, kad Seimas gali ir turi nagrinėti ir Seimo nario veiksmus anoje kadencijoje, nes jeigu paaiškėja, kad jis tuo metu pažeidė Konstituciją ir pažeidė savo priesaiką, naujoje kadencijoje jis net negalėjo duoti tos priesaikos. Šitą turi išaiškinti Konstitucinis Teismas.
Trečias dalykas, jau atsakant į pono M. Basčio kai kuriuos pasisakymus. Konstitucinė atsakomybė yra skirtinga nuo baudžiamosios atsakomybės. Seimas nagrinėja konstitucinę atsakomybę, Seimas kartu su Konstituciniu Teismu, todėl tai neturi nieko bendro su tuo, kas yra nagrinėjama kuriose nors teisėsaugos institucijose.
Ir galų gale komisija labai aiškiai savo sprendime pasako, kad ponas M. Bastys savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, tuo tarpu J. Sabatauskas aiškina, jog reikia įrodymų, kad buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija. Aš galiu labai žmogiškai iškelti klausimą, ar tikrai galima atrasti, kada yra šiurkščiai, o kada švelniai keliama grėsmė nacionaliniam saugumui, kada yra šiurkščiai, o kada švelniai yra išduodama sava valstybė?
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegų sugebėjimas kalbėti apie pašalinius dalykus mane žavi. Iš tiesų pamiršta, kad 2012 metų referendumu, kuriame buvo paklausta dėl atominės elektrinės ateities, tauta, per 60 % dalyvavusių, atsakė „ne“. Čia būtent yra atsakymas. Negerbti tautos valios ir vadinti tai nusikalstamais veiksmais gali tik tie kolegos, kurie taip šneka.
Dabar kalbant apie esmę, apie šį klausimą. Komisijos išvadoje sakė tokį teiginį – kėsinimasis įgyti teisę susipažinti su valstybės paslaptimi sudarant asmenybės, kuri neduoda pagrindo nuogąstauti, kad kils grėsmė paslapčiai, ją saugomiems gėriams, yra traktuotinas kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, kuriuo kartu kėsinasi į valstybės interesus ir valstybės gyvenimo pagrindus. Valstybės saugumo departamentas, duodamas atsakymą dėl suteikimo teisės susipažinti su valstybės paslaptimi kolegai M. Basčiui, išsakė nuogąstavimus, kad Seimo narys gali būti pažeidžiamas, bet neišsakė tokių teiginių, kad jis išdavė valstybę, kad jis nuolat dirbo, bendradarbiavo su valstybei priešiškomis institucijomis prieš Lietuvą. Gerbiami kolegos, tokių teiginių nebuvo.
Taigi, kad Seimo narys nenurodė, kad pažįsta P. Vojeiką, tada, Mindaugai, ar jūs sąmoningai įrašėte, kad nepažįstate D. Arlausko? Ar sąmoningai neįrašėte, kad pažįstate R. A. Sedlicką? Sąmoningai įrašėte, kad nepažįstate V. Orechovo, nes ten yra klausimas, ar pažįstate asmenis, kurie dirbo kitų valstybių slaptosiose tarnybose? Štai visi šitie asmenys, kurie visuomenei yra žinomi, – kai kurie buvę Seimo nariai, kai kurie ir dabar aktyvūs…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …todėl tokie teiginiai be įrodymų ir daug kartų kartojant mantrą, kad tas asmuo, kuris pažeidė Konstituciją praeityje, negali ateityje prisiekti, pažymėtina, kad tam turi Konstitucinis Teismas tokią išvadą…
PIRMININKAS. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …padaryti ir Seimas nubalsuoti 3/5.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mane stebina socialdemokratų pozicija. Iš tikro turi galimybę ne tik Seimas, bet ir socialdemokratai apsivalyti. Turi galimybę patylėti, turi galimybę apsivalyti, bet socialdemokratai priima kitokią poziciją. Socialdemokratai priima poziciją ginti ir aktyviai ginti. Tai gynyba. Jie nebando apsivalyti. Ta gynyba yra aktyvi. Štai išleidžia į tribūną A. Skardžių, kuris socdemų gėdą bando slėpti tradiciniu naiviu keliu, bandydamas tepti kitus – visą Seimą, visus politikus, visur drabstydamas kaltinimus visai politinei bendruomenei. Senu socdeminiu keliu. Iš to tepimo visuomenei turėtų susidaryti įspūdis, kad visi tokie patys. Taip nėra! Iš tikro taip nėra.
Išleidžia į tribūną J. Sabatauską, kuris turi čia kažkaip užburbuliuoti. Burbuliuoja, burbuliuoja ir aš nieko nesuprantu. Nieko absoliučiai nesuprantu. Kažką burbuliavo apie konstitucinę doktriną. Konstitucinis Teismas nutars – pažeista, nepažeista ta konstitucinė doktrina. Aš manau, kad ten, Konstituciniame Teisme, didesni autoritetai sėdi. Jie tikrai yra nepolitinės bendruomenės nariai, tikrai objektyvūs ir autoritetingi, ir nutars, yra pažeista, nėra pažeista. Kam mums čia dabar už juos kvaršinti galvą? Nereikia mums čia nieko… Aš dabar matau užsirašiusius toliau kalbėti. Vėl visi, matyt, čia jūs kalbėsite ir mūru stosite už šitą asmenį. O kodėl? Kam to reikia? Norite, kad visa jūsų partija būtų šitokia?
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jūs lyg ir darėte vadovų pasikeitimą. Iš tikro keista. Norite, kad visiems jums kliūtų šita neteisėto bendravimo su Rusija gėda? Kam to reikia? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Manęs tikrai jau niekas nebestebina, net šventojo K. Masiulio pasisakymas. Veiksmai, kurie galėjo būti, jeigu mūsų kolega būtų gavęs pažymą, būtų susipažinęs su slapta informacija ir galbūt dėl savo kontaktų su kai kuriais Lietuvoje gyvenančiais asmenimis būtų nutekinęs informaciją. Atsipeikėkite! Atsipeikėkite žmogaus teisių gynėjai, parlamentinės valstybės demokratijos gynėjai! Apie ką jūs kalbate? Gėda visam parlamentui, visam Nepriklausomybės laikmečiui. Tai bus turbūt didžiausia gėda.
Mes prieš kurį laiką turėjome apkaltą Prezidentui R. Paksui. Dabar turėsime dar vieną beprecedentį atvejį, kad dėl būsimų numanomų veikų mes kaltiname ir atimame mandatą demokratiškai išrinktam parlamento nariui, tačiau nekreipiame dėmesio į faktinius veiksmus, išpumpuotus „Rosatomui“, t. y. „Nukemui“, kuris priklauso „Rosatomui“, išpumpuotus 72 mln. Kieno sprendimais? Kalbama apie Astravo atominę elektrinę. Kas toleravo? Aiškiai jau išviešintos pažymos rodo, kad abu – A. Kubilius, būdamas premjeru, dabartinis Seimo narys, ir kaimyninės valstybės prezidentas A. Lukašenka globojo abi elektrines.
Kas plovė smegenis, kad Astravas nebus statomas ir neketinama jo statyti? Gal surasti jums citatas iš tuometinės spaudos, iš konservatorių dviračių žygio po didžiosios valstybės, Lietuvos Kunigaikštystės, buvusią teritoriją? Atsipeikėkite, gerbiamieji kolegos! Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, bent tie, kuriuos iš tikrųjų gerbiu. Nes socialdemokratai kuo toliau, tuo labiau grimzta ir to nenori pripažinti. Deja, tai padarys ir už jus įvertins kiti. Laisvas mandatas dar nesuteikia absoliučių teisių daryti visa tai, ką norėtum daryti. Laisvas mandatas nereiškia, kad gali pažeidinėti priesaiką. Ten labai aiškiai pasakyta (aš tų žodžių necituosiu), bet vienas iš jų yra sąžiningai tarnauti. Jeigu žmonės pasigenda to sąžiningumo iš politikų, be abejonės, turi teisę užduoti rimtus klausimus. Jeigu specialiosios tarnybos taip pat pasigenda to sąžiningumo, pasiūlo užpildyti klausimyną. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta.
Valstybės saugumo departamentas neseka politikų vien dėl to, kad jie yra politikai. Sekami yra tie žmonės, kurie dirba Rusijos specialiosiose tarnybose, plečia savo ryšius, ieško tariamai naivių politikų. Juk į mano klausimą, ar žino, kad Rusijos energetikos sektoriuje dirba buvę valstybės KGB, dabartinės Federalinės saugumo tarnybos darbuotojai ir eksdarbuotojai, buvo atsakyta „ne, tokia informacija nežinoma“. Visam pasauliui žinoma, bet čia konkrečiai nežinojimas yra eksponuojamas kaip gynybinis barjeras.
Aš manau, kad ir poligrafo šiuo atveju nereikia. Beje, baigdamas galiu pasakyti, kad poligrafas nebuvo, nėra išskirtinis prietaisas, nustatantis sąžiningumą. Tam yra kitų ir pirmiausia šiuo atveju politinių būdų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – Seimo narys A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Tikrai nesiruošiau kalbėti, bet kada išgirdau iš partijos, kuri vadinama Tėvynės sąjunga-krikščionių demokratų partija, iš kai kurių narių tiek melo, tiek netiesos, tikrai ryžausi keletą minčių išsakyti. Pirmiausia, gerbiama Rasa Juknevičiene, kad jūs ramiau miegotumėte ir kad neišgyventumėte dėl mūsų partijos ateities, aš noriu pasakyti, kad nei 2012 metais, man būnant pirmininku, nei kitais metais su jokiomis Rusijos kompanijomis partija neturėjo jokių ryšių. Tai čia jums pirmiausia atsakymas, kad jums būtų tikrai lengviau gyventi, nes aš matau, kad jūs labai dažnai dėl to nerimaujate.
Dabar dėl tam tikrų dvejopų standartų taikymo. Gerbiamieji konservatoriai, tai gal jau pamiršote, kai 2010 metais jūsų partijos lyderis, premjeras vyko į Baltarusiją ir Baltarusijos prezidentui ir premjerui prižadėjo pirkti iš Baltarusijos elektros energiją, jau yra išviešinta šita informacija. (Šurmulys salėje) Jeigu jinai yra blogai parašyta, tai jūs kaltinkite tuos asmenis, kurie blogai parašė.
Gal jūs pamiršote susitikimus su „Rosatomo“ atstovais dėl „Baltijskaja“ atominės elektrinės statybos ir bendro energetikos sektoriaus sukūrimo tarp Baltijos šalių importuojant elektrą iš Kaliningrado srities, iš Baltarusijos per Lietuvą panaudojant energetinius tinklus? Kaip suprasti? Tai šitie faktai yra konkretūs faktai! Jie konservatoriams negalioja, o kažkas susitiko su kažkuo, pasikalbėjo – jau, vadinasi, apkalta. Tai gal būkime teisingi pirmiausia sau patiems, būkime sąžiningi, apie ką kalbėjo ponas A. Anušauskas. Mielasis, paklauskite jūs savo frakcijos narių, ar tikrai jūsų sąžinė yra švari, ar tikrai jie politiškai atsako už savo žodžius? Tikrai pirmiausia jums, mieli konservatoriai, reikėtų pritaikyti tam tikrus apkaltos dalykus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Turime apsispręsti dėl priėmimo. Balsuojame dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsvo 122 Seimo nariai: už – 92, prieš – 13, susilaikė 17. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-431) priimtas. (Gongas) Atsiprašau, projektas Nr. XIIIP-791.
Replika po balsavimo – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Nelabai verta, bet turiu reaguoti į Maskvos armėnų draugo kalbas. Pasisakysiu, nes noriu paprašyti, kad nesijaudintų mano artimieji, kiti garbingi žmonės. Tikrai čia nieko naujo – juodinti kritikus, meluoti yra senas Kremliaus žvalgybos stilius. Manęs tas melas visiškai neveikia, nes tai patiriu nuo 1990 metų, tuomet Pasvalio KGB paleido absurdą – neva buvau komjaunimo aktyvistė, kuo niekada nebuvau. Tik noriu viena pasakyti – manęs ir mano kolegų A. Skardžiaus iš Maskvos armėnų gauti milijonai nesustabdys, nes tikiu, kad melas niekada nenugalės tiesos, Skardžiau, ateis laikas.
PIRMININKAS. A. Skardžius, paminėta pavardė.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Girdėti melo žodžius kalbant kaip neva tiesą, tai tikrai verta jūsų, gerbiamieji konservatoriai, ją dar 2007 metais Seimo specialioji tyrimų komisija pripažino įvertinusi Bražuolės… A. Petrusevičiaus, J. Abromavičiaus žūtį… organizacija, turinčia teroristinės organizacijos požymių. Baikite terorizuoti Seimą! Man labai keista, kad tuo pačiu A. Petrusevičiaus ir visų kitų Pakaunės įvykių organizatorių ir dalyvių pramintu keliu eina jaunoji karta. Tai pavojinga visai Europai, dešinėje ten yra radikalai. O Lietuvos saugumas, atkreipiu gerbiamojo V. Bako dėmesį, turėtų vis dėlto užsiimti nacionalinę neapykantą skleidžiančiais žmonėmis, ieškančiais priešų, kurstančiais tautinę neapykantą net ir Lietuvoje! Gerbiamieji, atsipeikėkite ir neikite organizacijos, turinčios teroristinės organizacijos požymių, keliu, nes tas kelias veda į didelės visuomenės supriešinimą, į konfrontaciją ir šitas ruporas yra būtent R. Juknevičienė!
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau nutraukti šią diskusiją, kuri neveda niekur. (Balsai salėje) A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš kreipiuosi į gerbiamuosius valstiečius ir į premjerą, ir į R. Karbauskį, aš sakiau, nenutraukite taip greitai alkoholio vartojimo, žiūrėkite, kokios pasekmės. (Juokas salėje) Na, pažiūrėkite, kas darosi! Tai jūsų koalicijos partneriai, jūs ką nors darykite, nes iš tikrųjų bus didelių problemų.
Kartu norėčiau pasakyti ir buvusiam premjerui A. Butkevičiui, jūs savo sąžinės kriterijus pritaikykite kaip nors ir kada nors nustokite tiesiog meluoti.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Pasvėrėme sąžines, einame tolyn. (Triukšmas salėje)
11.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIIIP-792 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės 1-3b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIIIP-792. Pranešėja – komisijos pirmininkė A. Širinskienė. Paskelbiau A. Širinskienę, prašau į tribūną! Kalbėkite.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, vis dėlto mes turime vadovautis Statutu, buvo paminėta Seimo nario pavardė, mes negalime šito ignoruoti. Karštas klausimas, ką padarysi. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Jūs reikalaujate kalbėti? A. Butkevičius. Kalbėkite.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš gerbiamam A. Kubiliui norėčiau pasakyti, jeigu jo komandos žmonės pamiršo ir negali jam atnešti tų dokumentų, tai aš pasistengsiu jam pats pristatyti.
PIRMININKAS. Kubiliau, jūs paminėtas, kalbėsite? (Triukšmas salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, jau nebe. Nebeturiu ką pridurti po tokio įtikinamo… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Prašyčiau nenutraukti, čia taip įdomu, sužinai, kas ką apie ką žino, man labai įdomu klausyti. Nenutraukite.
PIRMININKAS. Sąžinės plovimo būdas. Ačiū. Agne Širinskiene, malonėkite į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Seimui teikiamu Seimo nutarimo projektu Nr. XIIIP-792 yra siūloma pradėti apkaltos procesą M. Basčiui ir kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą išvados, ar M. Basčio konkretūs veiksmai, kurie yra nurodyti specialiosios tyrimų komisijos išvadoje, kuriai ką tik pritarėte, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti… K. Masiulis užsirašęs klausti. Nėra. Motyvai. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. K. Masiulio nėra. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Taip.“) Ačiū. Pritarta.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl viso nutarimo motyvai. Visi motyvai už, ar norite kalbėti? (Balsai salėje) Nebe? (Balsas salėje: „Pasisakau!“) Ai, pasisakote. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Labai trumpai. Čia mane pavadino mielu, visai aš nesu mielas, už tai noriu pasakyti, kad, gerbiamas buvęs premjere, kai jūs kalbate apie energetiką, atrodo, jūs matote visai kitus dokumentus, visai kitą informaciją, nei savo laiku mes matėme. Mes darėme. Aš manau, kad jūsų tas kalbėjimas neatrodo labai atsakingas, valstybiškas, juolab kad kalbate apie tuos dalykus, kurių jūs neturėjote ir neturite jokių patvirtinimų. Aš manau, kad toks tuščias politinių oponentų kaltinimas, o dabar mes, beje, šio apkaltos proceso metu diskutuojame faktiškai su viena vienintele išimtimi, socialdemokratai ir konservatoriai, vis dėlto turėtų būti gerokai solidesnis. Pirmiausia to solidumo aš tikiuosi iš jūsų pusės, ne iš tų kolegų, kurie oponavo šiam apkaltos procesui ir yra jūsų partijos nariai.
PIRMININKAS. Dėkojame. K. Masiulis. Vėl nematau. (Balsai salėje) Nėra.
Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 100, prieš – 1, susilaikė 7. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-792) priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji Seimo nariai! Prašau dėl vedimo tvarkos. Replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Repliką po balsavimo norėčiau pasakyti. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt nenorėčiau išgirdęs visą informaciją teisinti Seimo nario M. Basčio, tačiau kodėl mes nenorime pasižiūrėti į reiškinius daug plačiau. Man ir šiandien kirba mintis, kodėl „Mažeikių naftą“ konservatoriai per „Jukos“ pardavė rusams? (Balsai salėje) Kodėl pardavė rusams? Man tikrai… Yra padaryta milijardinė žala.
Antras dalykas. Aš taip pat noriu sužinoti, kodėl „Lukoilui“ buvo išnuomota „Klaipėdos naftos“ bazė? Kodėl buvo išnuomota? Juk naftos bazėje nebuvo laikomas kuras, laikoma tuščia, tik mokesčiai mokami.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas yra skirtas replikai po balsavimo, ne pareiškimams.
P. GRAŽULIS (TTF). Kodėl Seimas nenori pažiūrėti į reiškinius ir padarytą žalą Lietuvai daug plačiau? Ar neturime politinės valios, jėgos?
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Prašau pridėti mano balsą už.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Balsą už?
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Už.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę dabar turime numatytą pertrauką tarp šių klausimų. Siūlau pertraukauti 20 minučių, t. y. 12 val. 15 min. susirinkti salėje, bet griežtai. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, prašome užimti darbo vietas, tęsiame 2017 m. birželio 6 d., antradienio, rytinio plenarinio posėdžio darbą. Pertrauka baigta.
12.16 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21, 23, 31, 32, 38, 40, 41, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 72, 73, 75, 76, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 127, 144, 147, 169, 171, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 217, 221, 237, 240, 241 ir 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-587(3) (priėmimas)
Svarstysime Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-587(3), kuris yra sujungtas su projektais Nr. XIIIP-587, Nr. XIIP-4725 ir Nr. XIIP-4052. Kviečiu komiteto pirmininką, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką, aptarti gautus papildymus, pasiūlymus ir pataisas. Prašau, gerbiamasis pirmininke.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien iš ryto buvo susirinkęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas, buvo gautos trys Teisės departamento pastabos, iš kurių į dvi atsižvelgėme, į vieną neatsižvelgėme, taip pat daug Seimo nario R. J. Dagio pataisų, taip pat grupės Seimo narių, T. Tomilino ir kitų, pora pataisų, kurias komitetas apsvarstė. Aš manau, svarstydami iš eilės, kai prieisime, svarstysime konkrečiai, nes dabar… Siūlyčiau pradėti pastraipsniui ir…
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Taip, pritariu jūsų siūlymui, kad mes pastraipsniui dėl kiekvieno straipsnio priimsime sprendimus ir pasitarsime, kaip toliau įgyvendinsime pateiktus pasiūlymus.
1 straipsnis, 21 straipsnio pakeitimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime bendru sutarimu pritarti priėmimui? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
2 straipsnis, 23 straipsnio pakeitimas. Yra gautas Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Pagal mūsų Statuto 155 straipsnio 3 punktą pataisos svarstomos, jeigu jį paremia 29 Seimo nariai. Ar surastume 29 Seimo narius, kurie leistų pateikti R. J. Dagiui jo parengtą pasiūlymą, kurį jūs matote konsoliduotame įstatymo projekte? Prašome balsuoti. (Balsai salėje)
24 straipsnio pakeitimas. R. J. Dagio pasiūlymas. Kas pritariate, kad leistume jam pateikti?
A. SYSAS (LSDPF). Viskas gerai. (Balsai salėje) Viskas gerai.
PIRMININKĖ. Už pasisakė 15 Seimo narių, prieš – 6, susilaikė 12. Teisė pateikti siūlymą R. J. Dagiui nesuteikiama. A. Kubilius. Prašau repliką po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš ne dėl replikos, aš tik…
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Iki šiol Seimo svarstymų metu galiojo tokia nuostata, kad pataisas gali siūlyti tik dėl tų įstatymų straipsnių, kurie yra pagrindiniame įstatymo projekte. Aš matau, kad kai kurios pataisos yra siūlomos visai dėl kitų straipsnių, kurių nebuvo svarstant originalų įstatymo projektą. Klausimas, gal aš kur nors klystu, gal pasikeitė Statutas?
A. SYSAS (LSDPF). Jūs praleidote vieną svarbų momentą.
PIRMININKĖ. Atsakysiu.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas sujungė tris įstatymų straipsnius…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tada pakeiskite pavadinimą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis, išklausykite iki galo. Mes sujungėme tris atskirus įstatymų projektus. Kituose projektuose jie buvo, bet po svarstymo buvo nepritarta, todėl originale ir nėra. Bet mes privalome svarstyti pasiūlymus, kurie buvo dėl pirminio varianto. Viskas.
PIRMININKĖ. Aš, pristatydama įstatymo projekto svarstymą, būtent ir paminėjau sujungtuosius įstatymų projektus. Ačiū, komiteto pirmininke, kad jūs teisingai atsakėte gerbiamajam kolegai į jo klausimą. Dėl viso 2 straipsnio nuomonė už, nuomonė prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Nuomonių nėra. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Prašom, gerbiamasis kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jūs neleidote pateikti pataisos, kuri iš principo būtų pataisiusi šitą įstatymo projekto straipsnį. Mes įrašėme tokią nuostatą ir įpareigojome Darbo inspekciją ir visas kitas tarnybas spręsti interesų konflikto klausimą. Nėra, jie negali šito dalyko spręsti, jie neturi nei norminės bazės, nei įpareigojimų, nei nieko. Interesų konfliktą sprendžia VTEK’as, vienintelė institucija, bet ji taikoma valstybės tarnybai ir biudžetinių įstaigų vadovams, daugiau niekam. Dabar mes dėl interesų konflikto turėsime problemų, kad kiekviena pusė galės kaltinti viena kitą interesų konfliktu kaip tokiu, ir turėsime amžinus ginčus iš abiejų pusių. Gaila, apgailestauju, kad šitame straipsny buvo nepritarta ir mano pataisos neleista teikti. Man atrodo, čia padarysime didelę spragą, kurią anksčiau ar vėliau vis tiek turėsime taisyti.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas – nuomonė už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Siūlau balsuoti už straipsnį, kuris yra atsiradęs po derybų, po diskusijų, po nuomonių apsikeitimo Trišalėje taryboje. Straipsnis yra geras ir manau, kad mums papildomų ginčų šiandien nereikia. Mes žiūrėsime, kaip funkcionuos sistema kompleksiškai. Po pusės metų galėsime įvertinti monitoringo rezultatus ir, jeigu norėsime, tikrai galėsime pakeisti. Šiandien svarbu, kad straipsnis įsigaliotų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog patikslinu, R. J. Dagio pasiūlymo dėl 24 straipsnio mes nesvarstėme, nes nebuvo Seimo narių pageidavimo, kad pateiktų. Dabar mes balsuojame už 23 straipsnį, 24 straipsnio nėra. Balsuojame už 23 straipsnį. Prašome balsuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes kalbėjome apie 24 straipsnį, o balsuojame už 23 straipsnį. Čia skirtingi dalykai.
PIRMININKĖ. Balsavo 100 Seimo narių: už – 86, prieš – 1, susilaikė 13. 23 straipsniui pritarta. O kaip ir tarėmės, dėl 24 straipsnio nebuvo balsuojama, ir įstatymo projektas 24 straipsniu nepapildomas.
A. SYSAS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, trumpa replika. Trišalė taryba dėl to sutarimo neturėjo. Aš kolegai noriu, mes būkime tikslūs pasisakydami.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime. Dėkoju. Dėl 4 straipsnio. Gal dabar, kad nebūtų klaidinimo, mes apsispręskime dėl 4 straipsnio, kuris yra 32 straipsnio pakeitimas. Kolega R. J. Dagys teikė pasiūlymą dėl 33 straipsnio 4 dalies. Dabar dėl 4 straipsnio – dėl 32 straipsnio pakeitimo. Dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime. 33 straipsnio 4 dalį siūlė papildyti R. J. Dagys. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie suteiktų tokią galimybę jam pateikti pasiūlymą?
Balsavo 30 Seimo narių. Svarstome R. J. Dagio pasiūlymą. Gerbiamasis kolega, prašome pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstome 33 straipsnį. Šiek tiek priminsiu istoriją. Mes kažkada įvedėme naują nuostatą, kad dideles algas gaunantiems žmonėms galėtų būti netaikoma… (Balsai salėje) Kas?
A. SYSAS (LSDPF). Didesnes.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Didesnes algas gaunantiems žmonėms galima būtų netaikyti tam tikrų galiojančio Darbo kodekso straipsnių. Jau tai kelia tam tikrų abejonių, nes tai pažeidžia tam tikrą darbuotojų lygiateisiškumo principą, ir tai bus greičiausiai vienaip ar kitaip skundžiama. Bet iš principo gal ta mintis tikrai nėra tokia prasta, bet tik tiek, kad mes priėmimo stadijoje dar praeitoje kadencijoje padarėme vieną klaidą. Buvo kalbama, kad ši nuostata bus taikoma tik ypatingiems darbuotojams, kurie vadinami menedžeriais, kurie turi dideles algas, kur gali susitarti su darbdaviu dėl vadovavimo įmonei ir visa kita. Ir tai buvo inovatyviam projekte mokslininkų pasiūlyti trys vidutiniai darbo užmokesčiai. Bet svarstant atsirado nuostata – du vidutiniai darbo užmokesčiai. Tai labai smarkiai išplečia bazę, beveik iki 10 % darbuotojų, visiems kitiems, kurie visiškai neturi tokios derybinės galios, tiesiog gauna šiek tiek didesnį atlyginimą, dvi vidutines algas. O tai, patys įsivaizduojate, Lietuvoje nėra didelės algos. Jiems nebus taikomas Darbo kodeksas, kurį mes čia taip visi suprakaitavę rašome. Aš siūlau palikti bazinę nuostatą, palikti tris vidutinius darbo užmokesčius, dėl kurių buvo pasiektas tam tikras kompromisas, ir siūlau dabar už tai balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas nepritarė. Šiandien svarstėme. Reikėtų dar vieną dalyką iš karto, jeigu pritarsime, taisyti paskutiniame sakiny: žodį „turi“ – į „gali“. Čia yra gramatinė, ne gramatinė, o iš esmės rimta klaida padaryta, bet pirmiausia turite apsispręsti, ar pritariate.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Siūlau palaikyti R. J. Dagio pataisą, nes Lietuvoje du vidutiniai atlyginimai iš tikrųjų tai yra labai maža alga. Darbdaviai galės tokias mažas algas gaunančius darbuotojus presinguoti. R. J. Dagio pataisa, kad pakeltume kartelę iki trijų vidutinių, iš tikrųjų labai racionali ir atitinka praeitoje sesijoje mūsų svarstymo metu čia, salėje, išsakytus argumentus. Kolegos, vis dėlto padidinkime, apsaugokime tuos darbuotojus, pakelkime kartelę iki trijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad per praeitą procedūrą, per svarstymą, mes jau svarstėme šitas pataisas, mes jau balsavome ir nusprendėme palikti dviejų vidutinių darbo užmokesčio ribą. Jau buvo pasiektas Seimo sprendimas. Aš tik primenu, kad darbdavys su darbuotoju galės susitarti dėl kitų sąlygų, tik papildomų sąlygų, dėl pagrindinių bazinių Darbo kodekso nuostatų darbdavys su darbuotoju atsietai nuo Darbo kodekso negalės susitarti. Negalima susitarimo keisti, darbo sutarties nutraukimo, darbo ir poilsio laiko, imperatyvių reikalavimų mažinti darbo užmokestį ir panašiai, tokių svarbių dalykų. Mes turime paskatinti daugiau uždirbančius žmones jungtis į kolektyvinius darinius ir veikti kartu. Atskirai žmonės savo teisių neapgins, tai rodo dabartinio griežto Darbo kodekso pavyzdžiai – ir laikymasis, ir praktika. Siūlau palikti tą sprendimą, kokį Seimas padarė praeitą savaitę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame balsuodami. Balsuojame dėl 33 straipsnio 4 dalies.
Balsavo 110 Seimo narių: už pasiūlymą balsavo 24, prieš – 44, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta ir 33 straipsniu įstatymo projektas nepildomas.
38 straipsnis. Dėl jo yra gauta Teisės departamento išvada, pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas pritarė siūlymui ir siūlau pritarti 38 straipsniui.
PIRMININKĖ. Ar galime priimti 38 straipsnį? (Balsai salėje) Nuomonė už, nuomonė prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Nėra.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Balsuojame, nėra.
PIRMININKĖ. Nuomonės už, nuomonės prieš niekas neišsakėte. Balsuojame dėl 38 straipsnio. Kažkas iš mūsų kolegų nori išsakyti nuomonę, bet jam nepavyksta. Tai dar vieną minutę galime, jeigu sugedo mūsų technika.
A. SYSAS (LSDPF). Kortelę reikia įdėti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas Remigijau, gal jūs per šoninį mikrofoną? Jūsų nuomonė prieš. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį tų, kurie neskaitėte to straipsnio. Kol kalbu, atsiverskite ir pažiūrėkite konsoliduotą projektą, pažiūrėkite, ką siūlo keisti. Nori įvesti visiškai naują naujadarą. Jeigu šiuo metu įmonėje dirbantis darbuotojas nuspręstų eiti pas konkurentus į įmonę, dar dabar dirbantis, tai vos neturėtume mokėti priedą. Kaip pavyzdį jums sakau: jeigu yra du Seimo nariai ir vienas Seimo nario padėjėjas nueis dirbti kito Seimo nario padėjėju, jūs mokate priedą. Tai yra visiškai nelogiškas dalykas.
A. SYSAS (LSDPF). Politinio pasitikėjimo šitas netaikoma, neklaidinkime.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamas pirmininke, aš sakiau kaip pavyzdį. Dabar galiojanti tvarka buvo labai teisinga. Kada žmogus išeina iš darbo, išėjus iš darbo jam yra mokama tuo laiku. Jūs siūlote, kad netgi dirbančiam dabar, šiuo metu, būtų mokama. Tai ką mes darome? Aš nesu niekur pasaulyje girdėjęs, kad dirbančiam darbuotojui būtų mokama, kad jis neitų dirbti pas konkurentą. Aš ateinu ir sakau: Jonai Jonaiti, aš išeinu šiandien dirbti pas… negaliu vardinti, nes paskui vėl sakys, kad sakau ką nors ne taip. Tokiu atveju, kad jis neišeitų, aš jam moku priedą?
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tokio dalyko nėra buvę.
PIRMININKĖ. Jūsų išsakyta nuomonė prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas ką tik kalbėjusysis, man atrodo, jūs neįsigilinote pakankamai į teikiamą pataisą. Komiteto sureguliuota redakcija, kai buvo priimta Prezidentės pataisa, pataiso esminį dalyką, kad jeigu yra sutarta dėl kompensacijos dėl nekonkuravimo, ji gali būti mokama. Jeigu nubalsuosime dabar už šitą redakciją ir atmesime iš viso pataisas, vadinasi, darbdavys, net ir sutaręs dėl nekonkuravimo, negalės mokėti priedų, nes siūloma išbraukti: „Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu“. Tiesiog mes neleisime įgyvendinti susitarimo. Nėra prievolės mokėti, yra galimybė mokėti.
Kita vertus, apskritai šitas straipsnis yra parašytas ganėtinai abstrakčiai. Faktiškai jį galima pritaikyti dėl nekonkuravimo kasininkėms ir šiaip bet kuriam paprastam darbuotojui, ne tik tiems, kurie žino kokias nors technologines paslaptis ir visa kita. Mums reikės prie to grįžti ir dėl jo teikti pataisas, kad tai būtų kolektyviniais susitarimais reguliuojami dalykai. Bet šiuo metu, jeigu mes nepritarsime šitai redakcijai, galios sena prasta redakcija, kai net negalima bus susitarti dėl nekonkuravimo kompensacijų tarp darbdavio ir darbuotojų, nes mes tiesiog tą uždrausime. Todėl aš siūlau palikti tą komiteto dabartinę redakciją, o ateityje turbūt reikės neišvengiamai vienaip ar kitaip patikslinti, priklausomai nuo taikymo praktikos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto pirmininkas dar nori patikslinti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš labai noriu atkreipti dėmesį, kad reikia skaityti visus Darbo kodekso straipsnius, o ne vieną iš konteksto paimtą. Mes ką tik pritarėme, tiksliau, nepritarėme Seimo nario R. J. Dagio siūlymui padidinti virš dviejų. Vadinasi, šitie žmonės, turintys specialiųjų žinių, gaunantys didesnį atlyginimą, patenka į ankstesnio straipsnio reguliavimą, jiems kai kurie dalykai netaikomi. Čiagi buvo jūsų idėja dėl Darbo kodekso, gerbiamas Žemaitaiti, riboti teises būtent tų žmonių. Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Kolegos, nesiginčykime ir balsuokime. (Balsai salėje) Aš manau, kad Seimo nariai apsisprendė, žino, už ką balsuoja, o jeigu bus noro papildyti, pasiūlyti, bus galima po to, kai mes priimsime įstatymą, grįžti prie tam tikrų pataisų.
Skelbiu balsavimą. Kas pritariate, kad 38 straipsnis būtų priimtas toks, kokį jūs dabar matote suderintą su Teisės departamento pateiktu pasiūlymu?
Balsavo 118 Seimo narių: už 38 straipsnį balsavo 77, prieš – 6, susilaikė 35 Seimo nariai. 38 straipsnis priimtas.
40 straipsnio pakeitimas. Dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Galime. 41 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Ačiū. 43 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime. Ir yra siūlymas pakeisti ir papildyti 45 straipsnio 4 dalį, siūlant išdėstyti kitaip. R. J. Dagio pasiūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai? Ar yra 29, kurie remia R. J. Dagio pasiūlymą? Matote jį konsoliduotame įstatymo projekte. Yra 32 Seimo nariai. R. J. Dagys pateikia savo pasiūlymą dėl 45 straipsnio 4 dalies.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitą darbinę situaciją mes patys galime gerai įsivaizduoti. Kalbama apie tai, kad apie būsimus darbo sąlygų pakeitimus normaliais, ne ekstra atvejais, ne forsmažorinėmis situacijomis būtų informuojama prieš apibrėžtą terminą. Šiuo metu redakcijoje siūlomas „protingas terminas“. Kas yra „protingas terminas“, yra labai sudėtinga traktuoti. Vienam protingas atrodys mėnuo, kitam atrodys viena valanda. Todėl siūlome įrašyti nuostatą, kuri galioja daugumoje Baltijos valstybių, taip pat yra mėgstamame Estijos darbo kodekse – trys darbo dienos. Mes patys, jeigu staiga sužinosime prieš valandą, kad į savo kabinetą negalime įeiti, suprantama, piktinsimės, kaip čia dabar atsitiko, kodėl mūsų neinformavo, jeigu tai nebuvo gaisras ar dar kas nors.
Siūlome apibrėžti minimalų trijų darbo dienų reikalavimą. Jeigu yra ekstra atvejai, šitas klausimas sprendžiamas kita tvarka. Yra gamybinė būtinybė, dar kas nors ir panašiai, jeigu sugriuvo tavo darbo vieta, šitas netaikoma. Bet normaliomis sąlygomis prieš tris darbo dienas darbuotojas turi žinoti, kokiomis sąlygomis jis dirbs. Siūlau įrašyti konkretų trijų dienų laikotarpį, o ne „protingą terminą“, kuris taps begalinio ginčo objektu, kas tas yra protas, kurioje vietoje tas protas prasideda ir baigiasi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas svarstė ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Galbūt paminėkite dėl Trišalės tarybos.
A. SYSAS (LSDPF). Trišalė taryba šitą klausimą svarstė ir nerado sutarimo.
PIRMININKĖ. Nuomonės už nėra. Nuomonė prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Siūlau laikytis toliau bendro principo. Mes, kaip ir minėjau, kalbėdamas apie prieš tai diskutuotą straipsnį, jau dėl to balsavome. Mes jau savo nuomonę… Mes dėl panašios pataisos balsavome. Siūlau turėti omeny, kad tas protingas terminas bus taikomas tik būtiniems ir papildomiems darbo sutarties sąlygų pakeitimams. Tai nebus visiems. Visiems galios bendras septynių dienų terminas. Jeigu mes kalbame apie tam tikrą palengvinimą, ypač smulkiajam verslininkui jo nelengvame darbe, tai čia būtų galimybė tą palengvinimą padaryti. O jeigu darbuotojai tikrai norės kitokių sąlygų, galės pradėti derėtis dėl kolektyvinės sutarties įmonėje. Manau, kad dėl tokių dalykų tikrai galima susitarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame ir balsuojame, ar papildyti nauju straipsniu, kuriam pasiūlymą teikia R. J. Dagys, pakeičiant 45 straipsnio 4 dalį.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 27, prieš – 47, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta. Papildyti nauju straipsniu įstatymo projekto nereikia.
9 straipsnis, 48 straipsnio pakeitimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. 10 straipsnis, 52 straipsnio pakeitimas. Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu?
A. SYSAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime. 11 straipsnis, 53 straipsnio pakeitimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. 12 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 13 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 14 straipsnis, 65 straipsnio pakeitimas. Dėl jo yra gautas Seimo nario… Ne, čia pasiūlymų taip pat nebuvo gauta.
A. SYSAS (LSDPF). Galime pritarti.
PIRMININKĖ. Galime pritarti. Yra siūlymas papildyti nauju straipsniu atitinkamai pakoreguojant skaičių numeraciją. 67 straipsnio 4 dalies pakeitimas. R. J. Dagio pasiūlymas.
Gerbiami kolegos, ar yra 29 Seimo nariai?
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas pritarė šitiems. Gerbiama pirmininke, komitetas šitiems…
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Nereikia 29.
PIRMININKĖ. Bet mums vis tiek, nepaisant to, kad komitetas pritarė, reikia priimti jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, plenarinių posėdžių salėje sprendimą. Tokia jau priėmimo stadija.
Gerbiamas R. J. Dagys pateikia savo pasiūlymą – už tai pasisakė 38 Seimo nariai.
A. SYSAS (LSDPF). Užtenka 28. Čia pateikimas.
PIRMININKĖ. Kad R. J. Dagys galėtų pateikti, reikia 29. Pasisakė 38.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu galėčiau pateikti dabar…
PIRMININKĖ. 67 straipsnio 4 dalį jūs siūlėte…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip. Gerbiami kolegos, mes kalbame apie nuostatą, kurią savo laiku teikė ir Prezidentė savo dekretu, ir mano… Jo esmė yra tokia. Mes kalbame apie terminuotų sutarčių taikymą stacionariam nuolatinio pobūdžio darbui. Mano manymu, tai iš tikrųjų būtų galimybė tokias terminuotas sutartis taikyti, bet jeigu tai susitariama kolektyviniais susitarimais, nes visų sričių mes tikrai nesureguliuosime. Bet jeigu kolektyvinė sutartis numato, kad tokioms nuolatinėms darbo vietoms bus galima taikyti terminuotas sutartis, tvarka, viskas gerai, bet turint omeny, kad tie žmonės, ypač jauni žmonės, kurie dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, ir paskolų… ir kitais atvejais traktuojami nelygiaverčiai. Tai nėra nuolatinis darbas, nėra nuolatinės pajamos, tai yra terminuotos pajamos ir t. t., todėl praktika tiek Europos Sąjungoje, tiek kitur yra atsargi.
Todėl ir siūlome įkelti tą nuostatą norint paskatinti kolektyvinius susitarimus, kad leistų tai daryti, bet kolektyviniuose susitarimuose numatyta tvarka, nes kiekvienos šakos mes, aišku, nereglamentuosime – vienur vienokia specifika, kitur kitokia specifika. Kolektyviniai susitarimai ir apibrėš šituos dalykus. Todėl siūlau palaikyti komiteto nuomonę ir pritarti, kad tos terminuotos darbo sutartys būtų taikomos kolektyvinėse sutartyse numatyta tvarka, o ne apskritai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pirmininkas sakė, kad pritaria. Gal norite dar papildyti?
A. SYSAS (LSDPF). Aš manau, kad komitetas ne vieną kartą svarstė ir buvo daug ginčų, kai buvo priimamas pagrindinis Darbo kodekso paketas. Labai keista, bet Lietuvoje neišnaudojamos terminuotos sutartys pagal tai, kiek galima jas išnaudoti. Mūsų dabartinis kodeksas leidžia 120 valandų išnaudoti. Statistika rodo, kad ir pusė to neišnaudojama. Dabar naujame kodekse yra 180 valandų.
Komitetas ir laikėsi tos nuomonės, kad nuolatinio pobūdžio darbai, turėdamas omeny, kad mūsų darbo užmokestis nesiekia net Europos Sąjungos darbo užmokesčio vidurio, tai bet koks terminuotas darbas visada apmokamas šiek tiek mažiau negu nuolatinio pobūdžio. Tai yra stresas ir visi kiti dalykai, kurie persekioja darbuotojus. Todėl komitetas ir laikosi nuostatos (visada laikėsi), kad terminuotų sutarčių nereikia taikyti nuolatinio pobūdžio darbams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš suprantu T. Tomilino argumentus ir pritariu jo vykdomam spaudimui darbdaviams, kuris davė tam tikrus žodinius susitarimus, kad darbdaviai kels algas, jeigu Darbo kodeksas bus patvirtintas toks, koks yra sulygtas Trišalėje taryboje. Bet vis dėlto dėl šito punkto aš manau, kad neverta eiti Lenkijos keliu, nes prieš tai buvusi Lenkijos valdžia, padariusi panašų dalyką, t. y. leidusi daugybę neterminuotų sutarčių paversti terminuotomis, D. Tusko vyriausybė išsikasė kapo duobę, ir jie pralaimėjo ne tik Prezidento, bet ir Seimo rinkimus. Iš esmės A. Butkevičiaus Vyriausybė dėl šito punkto, mano galva, taip pat patyrė (socialdemokratai) didžiulių nuostolių šituose rinkimuose taip užleisdami kelią valstiečiams. Taigi iš esmės pritardamas T. Tomilino vykdomai politikai, šiuo atveju aš siūlau pritarti A. Syso, Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir R. Dagio pozicijai – neleiskime darbdaviams tokio aukšto terminuotų sutarčių procento.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Mane, tiesą sakant, nustebino tai, kad šį rytą prieš pat priėmimo stadiją Socialinių reikalų ir darbo komitetas susprogdino netikėtumo bombą ir pritarė tokiam pasiūlymui, kuris šitą kodeksą gali padaryti dar nelankstesnį, negu jis buvo anksčiau. Tiesą sakant, ir dabar terminuotos sutartys yra apribotos, t. y. maksimali trukmė yra dveji metai, taip pat darbdavys negali sudaryti daugiau negu 20 % terminuotų sutarčių. Taigi aš manau, kad ši nuostata būtų perteklinė, tikrai pagadintų Darbo kodeksą ir apskritai verslo aplinką. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Tik patikslinu, kad komitetas išlaikė visus terminus ir svarstė visus įstatymo pasiūlymus, kurie buvo nustatyti pagal tam tikrą tvarką. O balsavimą skelbiu pradėtą.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas nėra tikrai teroristai, kurie sprogdina bombas.
PIRMININKĖ. Apsispręskime, kolegos, balsuodami.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, netriukšmaukite! Balsuokite! Šiandien tokių sutarčių nėra.
PIRMININKĖ. Balsavo 116 Seimo narių: už – 23, prieš – 53, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 14 straipsnio nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Teisingai, mes 14 straipsnį priėmėme. Atsiprašau, čia buvo papildymas 67 straipsniu.
A. SYSAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Kitu straipsniu papildymo nėra?
A. SYSAS (LSDPF). Nėra.
PIRMININKĖ. Dėl 15 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta.
A. SYSAS (LSDPF). Galime pritarti.
PIRMININKĖ. Galime pritarti. 16 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Pastaba.
PIRMININKĖ. Pastaba. Komitetas.
A. SYSAS (LSDPF). Jam nepritarė ir paaiškinsiu kodėl. Kalbama apie laikinojo įdarbinimo įmones, visi suprantame, kad su jomis yra tam tikrų problemų. Buvo siūlymas licencijuoti. Licencijavimui buvo nepritarta. Trišalė taryba priėmė sprendimą atidėti sprendimo priėmimą metams, per tą laikotarpį parengti kriterijus Vyriausybės nutarimu. Deja, Teisės departamentas pasakė, kad Konstitucinis Teismas ne vieną kartą jau konstatavo, kad tokius dalykus reikia reglamentuoti įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimais.
Bet jeigu mes pritartume tai nuostatai, tada neliktų išvis jokios laikinųjų įdarbinimo įmonių kontrolės, todėl komitetas, kadangi šita nuostata įsigalioja tiktai 2018 m. liepos 1 d., nutarė nepritarti Teisės departamento pastabai, toliau dirbti prie reglamentavimo, prie šitų taisyklių ir tvarkų ir grįžti. Bet palikti, kad laikinojo… Atsiranda tam tikra įdarbinimo įmonės priežiūra, komitetas atliks parlamentinę priežiūrą. Manau, kad mes dar prie šito straipsnio taisymo grįšime, bet komitetas šį kartą apsisprendė nepritarti Teisės departamento pastabai, todėl siūlau priimti visą 16 straipsnį.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Galime. Dėl viso straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.
17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsniai pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime visus šiuos straipsnius priimti?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime. 23 straipsnis, 115 straipsnio pakeitimas. Dėl jo buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamasis komiteto pirmininke.
A. SYSAS (LSDPF). Buvo kelios pastabos, vienai mes pritarėme. Dėl kitos nutarėme, kadangi Trišalėje taryboje buvo sutarta šiek tiek kitaip, Trišalė taryba Darbo kodekso 14 ir 15 straipsnius traktuoja šiek tiek kitaip, todėl kol kas paliekame, vienai pastabai nepritarta. Manau, kad šito įstatymo nuolatinė kontrolė bus, ir jeigu iškils kokių nors neaiškumų ateityje, tai tada taisysime arba 114, arba 115 straipsnį.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime. Ir galime priimti visą straipsnį? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
24, 25, 26, 27 straipsniai, taip pat nebuvo gauta pasiūlymų. Galime juos visus priimti bendru sutarimu? (Balsas salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime. Dėkoju. 28 straipsnis, 147 straipsnio pakeitimas. Taip pat nėra gauta pasiūlymų. Galime priimti? (Balsai salėje) Galim.
Siūlymas papildyti nauju straipsniu ir dėl 168 straipsnio 3 dalies yra R. J. Dagio pasiūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad reikia pateikti šitą pasiūlymą?
Yra 33 Seimo nariai, kurie remia R. J. Dagio pasiūlymą. Gerbiamas kolega, prašom pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia labai panaši pataisa yra ir gerbiamojo T. Tomilino, kuris teikia, bet truputį kitokia redakcija, kalbame apie derybinių šalių apsaugą. Jeigu mes iš tikrųjų pasisakome už kolektyvinius susitarimus, kad jų bazė būtų plėtojama, ir norime tikrai daniško varianto, kuriame viskas paremta kolektyviniais susitarimais, tai turbūt labai svarbu kolektyvinius santykius reguliuoti įgalinant abi puses normaliai derėtis. Jeigu dabar mes nepriimame tokios pataisos, tai iš principo susiduriame su tokia situacija, kai viena derybinė pusė turi nelygias teises. Vienoje pusėje stovi darbdavys su savo komanda, kitoje pusėje stovi darbuotojai, jiems atstovaujanti taryba ar profsąjungos ir jie derasi tarpusavyje. Aišku, derybos yra interesai, įvairiausi dalykai, emocijos ir t. t.
Jeigu dabartinis kodeksas įsigalios nuo liepos 1 dienos, padarys tokią situaciją, kad darbdavys derybų metu gali iš anos pusės komandos pašalinti visus – atleisti iš darbo darbdavio valia, normalią apsaugą turi tiktai lyderis – profsąjungos pirmininkas arba tarybos pirmininkas, visus kitus gali eliminuoti derybų metu. Tai kur čia tos lygiateisės sąlygos? Todėl ir manau, kad abi derybinės pusės turi būti vienodai įgalintos derėtis, nebijodamos prarasti darbo vietos dėl kokios nors pateiktos nepatinkančios darbdaviui nuomonės arba pozicijos. Todėl siūlau pritarti pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas svarstė ne tik R. J. Dagio, noriu įspėti kolegas, yra kita pataisa, kurią pateikė T. Tomilinas su kolegomis. Ir viena, ir kita bando spręsti didesnį darbuotojų atstovų gynimą ekstra atvejais, čia ne visais atvejais, o ekstra – atleidimo, kol vyksta darbo ginčas, kad nebūtų nutraukiama darbo sutartis. Komitetas balsuodamas nepritarė Rimanto siūlymui, o šiuo atveju pritarė T. Tomilino siūlymui, kur yra apibrėžtas žmonių sąrašas. Dėl jo taikymo galbūt bus atskira kalba, bet kol kas komitetas teigiamai apsisprendė dėl kolegos pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš dėl R. J. Dagio pasiūlymo. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes nauju Darbo kodeksu liberalizuojame darbo santykius. Kadangi buvo pažeisti dirbančiųjų interesai, Darbo kodekso įsigaliojimas buvo sustabdytas. Buvo grąžinta į Trišalę tarybą, buvo svarstomi 28 straipsniai, dėl 25 straipsnių pasiektas susitarimas. Bet dėl kelių straipsnių, tarp jų ir dėl šito, sutarimo nebuvo galima pasiekti, nes darbdaviai nenorėjo užtikrinti pakankamos apsaugos profsąjungos atstovams ginčų metu.
Jeigu mes norime būti nuoseklūs ir laikytis to principo, kad vis dėlto silpnesnioji pusė yra dirbantieji, ir jeigu mes liberalizavome darbdavių santykius, tai mes turime išsaugoti saugiklį tam, kad galėtume apsaugoti profsąjungos atstovus. Šitas siūlomas variantas skiriasi nuo po to svarstomo, kadangi nėra ribojamas skaičius. Jeigu mes turėtume tokią situaciją, kad profsąjungoms priklausytų 80 % žmonių, aš tada suprasčiau, kad tada reikėtų įtraukti tam tikrus apribojimus, bet mes dabar turime tik 8 %. Esmė yra ta, kad žmonės bijo atstovauti savo teisėms, ir tie, kurie ryžtasi eiti į profsąjungas ir tą dalyką daryti, praktiškai prilygsta pilietiniam žygdarbiui. Jeigu mes vis dėlto norime daryti tai, ką kalbame, likime prie tos nuostatos, kurią siūlo R. J. Dagys, ypač aš kviečiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narius, kurie rinkimuose vadovavosi kaip tik socialinio teisingumo principais. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš visiškai pritariu ir gerbiamo R. J. Dagio ir gerbiamo P. Urbšio nuomonei, kad reikia skatinti kolektyvinius susitarimus ir reikia apginti darbuotojus, kurie yra silpnesnioji pusė, tačiau susitarimams reikia vieno labai svarbaus elemento. Susitarimams reikia pasitikėjimo. Jeigu šiandien mes balsuosime už gerbiamojo R. J. Dagio pataisas, to pasitikėjimo iš darbdavių pusės nebus. Aš noriu tik atkreipti jūsų dėmesį, kad dėl mano pataisos paskutiniu laikotarpiu vyko derybos, Seimo ir komiteto spaudimo dėka, ačiū visiems komiteto nariams, derybos vyko iš naujo ir darbdaviai galų gale nusileido, ir tos pataisos, kurios bus iš karto po to svarstomos, tai yra mano ir kolegų pasiūlymas, jos yra kompromisinės ir su tomis pataisomis sutiko darbdavių pusė. Taip, Trišalė taryba nesirinko, buvo vienokių ar kitokių priežasčių, ne tik darbdavių pusėje, tai jau buvo paskutiniai Seimo įsikišimo pagrindu padaryti pakeitimai, akordai. Aš manau, kad mes galime išeiti faktiškai kompromiso būdu sukurtu Darbo kodeksu ir nelaužyti iečių paskutiniu laikotarpiu. Aš siūlau nepritarti gerbiamojo R. J. Dagio pasiūlymui ir pritarti mano po to einančiam pasiūlymui, kuris yra kompromisinis.
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų nuomones. Balsuojame dėl R. J. Dagio pasiūlymo pakeisti 168 straipsnio 3 dalį.
A. SYSAS (LSDPF). Ir taip, ir taip.
PIRMININKĖ. Balsavo 119 Seimo narių: už – 28, prieš – 47, susilaikė 44. R. J. Dagio pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties straipsnio yra gautas T. Tomilino, R. Karbauskio, A. Palionio, V. Bako pateiktas pasiūlymas dėl 68 straipsnio, pakeisti 3 ir 5 dalimis. Kuris iš kolegų? Visų pirma, ar turime palaikančius 29 Seimo narius? Rankų daug, bet jau paspaudėme sistemos mygtuką ir jūs savo apsisprendimu… Pamatysime, kiek yra Seimo narių, pritariančių, remiančių Seimo narių pasiūlymą, ir leisime tada jiems pateikti, jeigu surinksime 29.
Taip, 86 Seimo nariai mano, kad pateikti reikia. T. Tomilinas pristato pasiūlymą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paaiškinti pasiūlymo esmę, kuo jis skiriasi nuo gerbiamojo R. J. Dagio pasiūlymo. Skirtumas yra tik toks, kad darbuotojų apsauga galios tik tam tikram ribotam skaičiui darbo ginčo dalyvių, darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų skaičius bus ribojamas. Siekiant išvengti tam tikrų galimų piktnaudžiavimų, kadangi nėra profesinių sąjungų valdymo organų skaičiaus, jis nėra ribojamas, mums, man atrodo, logiškas darbdavių sutikimas taikyti šio kodekso 170 straipsnio 1 dalies nuostatą. Ji galioja šiaip dėl darbo tarybų narių skaičiaus ir atsižvelgia į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių. Tai yra toks logiškas kompromisas. Be to, darbdaviai dar paprašė, kad per dešimt dienų nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos raštu pateiktų valdymo organų narių, kuriems bus taikomos garantijos, sąrašą darbdaviui. Toks tam tikra prasme profsąjungų nusileidimas ir darbdavių savo pozicijos gerokas sušvelninimas. Kompromisas yra netobulas, bet jis yra ir aš siūlau jį palaikyti. Jis tikrai yra darbuotojų naudai.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Komitetas svarstė. Tikrai noriu pabrėžti, kad Trišalė taryba dėl to sutarimo neturi. Ir dar svarbu, kad tikrai Seimas niekur nesikiša – jis priima įstatymus. Šiuo atveju komitetas nubalsavo už šitą pataisą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Ar N. Puteikis nori kalbėti? Būtinai norite? Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu užginčyti T. Tomilino sakinį, kad netobulas kompromisas. Gaila, kad nepritarėme R. J. Dagio pataisai, bet šita T. Tomilino, R. Karbauskio, A. Palionio, V. Bako pataisa, nors yra silpnesnė apsauga nei R. J. Dagio, bet vis tiek yra gerokai progresyvesnė, nei buvo anksčiau. Anksčiau mes planavome apsaugoti tik tris profsąjungų ir darbuotojų atstovus, čia tas ratas išplečiamas, o tai, kad darbdaviams profsąjungos pateiks pavardes jų atstovų, tai tik suteiks aiškumo ir, manau, kaip tik sustiprins profsąjungos pozicijas. Šiuo konkrečiu atveju aš agituoju visus balsuoti už šią pataisą, jinai tikrai naudinga darbuotojams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Gal bendru sutarimu priimame? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti dėl Seimo narių T. Tomilino, R. Karbauskio, A. Palionio ir V. Bako pateikto pasiūlymo dėl 68 straipsnio 3 dalies.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 92, prieš – 2, susilaikė 19. Darbo kodeksą papildysime nauju Seimo narių pateiktu pasiūlymu, papildysime 68 straipsnio 3 dalį, koreguosime taip, kaip buvo pateikta ir kaip Seimas apsisprendė balsuodamas.
Toliau. 29 straipsnis. Pasiūlymų dėl 29 straipsnio nebuvo gauta. Dėl 30 straipsnio nebuvo. Dėl 31 straipsnio nebuvo. Dėl 32 straipsnio nebuvo. Dėl 33 straipsnio nebuvo. Dėl 34 straipsnio nebuvo. Dėl 35 straipsnio nebuvo. Dėl 36 straipsnio nebuvo. Dėl 37 straipsnio nebuvo. Dėl 38 straipsnio nebuvo. Dėl 39 straipsnio nebuvo. Dėl 40 straipsnio nebuvo. Dėl 41 straipsnio nebuvo. Dėl 42 ir 43 straipsnių nebuvo. Ar galime visus mano išvardytus straipsnius priimti, nes dėl jų nebuvo gauta pasiūlymų? Galima. Dėkoju.
Seimo narys R. J. Dagys siūlo papildyti nauju straipsniu, 250 straipsnio 6, 7, 8 dalimi. Ar yra 29 Seimo nariai, suteikiantys galimybę ir remiantys R. J. Dagio pasiūlymą?
Tai jau konsoliduoto mūsų įstatymo, Darbo kodekso, paskutinieji pasiūlymai.
Taip, gerbiamasis R. J. Dagys sulaukė 48 Seimo narių pritarimo. Jie remia jūsų pasiūlymą. Prašome pateikti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes kalbame apie derybinį procesą, tai kraštutinė derybinio proceso forma yra streikai, ir jie gana aiškiai apibrėžti. Jų teisė apibrėžta visoje Europos Sąjungos erdvėje. Mes esame ratifikavę ne vieną tarptautinę konvenciją. Šiame siūlyme nieko nėra naujo, tik tos būtinos sąlygos, kurios ir užtikrina prasmę streikuoti, nes šiuo metu, jeigu nepriimsime šitų pataisų, galios norma, kad jūs penkias dienas galite streikuoti, po to – viso gero, mes priimame naujus darbuotojus ir ką norime toliau, tą darome. Tai prasmės streikuoti nėra, vadinasi, mes išbraukiame galimybę ginti savo žmonių teises, ginti žmonėms savo teises streikuojant.
Ką mes dabar siūlome padaryti? Kadangi lokautą mes įteisinome, tada turime įteisinti ir kitas normas, t. y. kad nebūtų įmonės veikla nutraukta derybų laikotarpiu, nes tada vėlgi kokia prasmė toliau streikuoti, kad nebūtų trukdoma visiems paskirtiems darbuotojams ateiti į darbo vietas, kad streiko metu darbdaviui būtų draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus. Kalbu apie tą laikotarpį, kada lokautas neveikia, t. y. normalios (…) normos, nieko daugiau nesiūlome ir jos visoje Europos Sąjungos erdvėje egzistuoja. Negi mes būsime išskirtiniai ir mūsų skundus turės nagrinėti tarptautinės organizacijos? Nieko daugiau mes čia neprifantazavome, todėl siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas svarstė dar kitą pataisą, kurią pateikė grupė Seimo narių. Šį kartą R. J. Dagio pataisai nebuvo pritarta vienu balsu, o pritarta kitai pataisai.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš vis dėlto dar neprarandu vilties, kad šioje salėje dar gali būti dauguma, kuri vienaip ar kitaip užtikrintų dirbančiųjų teises, kai jie nusprendžia gintis teisme, ir apribotų darbuotojo, darbdavio piktnaudžiavimą. Jeigu jūs manote, kad to nereikia, kiekvienas sau, kodėl galima trukdyti priimti bet kokį vienašališką sprendimą, trukdyti visiems paskirtiems (…) ateiti į darbą? Kodėl galima trukdyti dirbantiems ginti save? Kodėl mes norime vis dėlto įteisinti darbdavio tam tikrą savivalę tų dirbančiųjų, kurie gina savo teises, atžvilgiu? Jūs galite užsidėti skafandrą ir įsivaizduoti, kad su tuo skafandru nugyvensite visą likusį gyvenimą. Kadencija baigsis, jūs išeisite į gatvę ir pažiūrėsite žmonėms į akis, jūs darykite taip, kad galėtumėte tiesiai žiūrėti žmogui į akis, neišduokite jų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra, bet mes visi apsispręsime ir balsuodami išreikšime savo poziciją, ar pritariame minėtam pasiūlymui.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 83, prieš – 1, susilaikė 35. Pasiūlymui Seimas pritarė. Mes papildysime Darbo kodekso 250 straipsnį 6, 7 ir 8 dalimis, dėl to ir apsisprendėme balsuodami. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta.
A. SYSAS (LSDPF). Buvo kitas pasiūlymas, bet kadangi nubalsavome už šitą, tai dėl kito nebalsuojame.
PIRMININKĖ. Taip, dėl kito, savaime suprantama, jau nebalsuojame. Priėmimo stadija, keturi – už, keturi – prieš. Ačiū komiteto pirmininkui. A. Armonaitė – nuomonė už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš manau, kad ir darbuotojams, ir darbdaviams reikia aiškumo. Tos pačios nuomonės mes laikėmės prieš pusę metų, kai diskutavome, ar reikia šitą Darbo kodeksą atidėti, tos nuomonės laikausi ir dabar. Vis dėlto tai, kad birželio mėnesį mes diskutuojame, vis dar diskutuojame dėl nuostatų, kurios turi įsigalioti liepos mėnesį, tiesą sakant, yra skandalinga, nes yra labai nedaug laiko pasiruošti įgyvendinti tas nuostatas. Tai, kad Seimas turėjo pusę metų tvarkyti Darbo kodeksą ir nuolatos, net ir paskutinėmis akimirkomis dairėsi į Trišalę tarybą, irgi rodo tam tikrą ryžto stoką. Bet vis dėlto, nepaisant tų aplinkybių, visiems reikia aiškumo, dėl šios priežasties aš kviečiu balsuoti už ir palaikysime Darbo kodeksą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilius – nuomonė prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš irgi agituoju už aiškumą ir raginu balsuoti prieš, nes, mano įsitikinimu, aiškesnė situacija buvo praeitų metų pabaigoje, kai nebuvo sugalvota dėl populistinių motyvų kažką ir dėl kažko taisyti. Kas čia ką pataisė ir kur pataisė, man atrodo, net patys autoriai nežino. Kaip sako ponas T. Tomilinas, vienintelis geras rezultatas yra tai, kad čia sustiprėjo dialogas. Jeigu norime stiprinti dialogą, tai geriau iš viso nieko nepriimti, tegul toliau diskutuoja. Iš esmės kalbant, aš turiu pasakyti, kad tikiu vieno iš tikrai žymių politikos lyderių žodžiais, man keista, kad apie tai buvo mažai kalbėta. R. Reiganas kažkada yra pasakęs labai aiškiai: „Geriausia socialinės paramos programa yra darbas.“ Darbą, darbo vietas kuria investuotojai. Aš niekada negirdėjau jokių kalbų apie tai, kiek tai leis sukurti daugiau darbo vietų.
Man iš tikrųjų tenka stebėtis ir su pavydu klausytis diskusijų kad ir per visai neseniai vykusius Prancūzijos prezidento rinkimus, kai naujasis prezidentas, anksčiau buvęs kairiųjų vyriausybės nariu, E. Makronas labai aiškiai pasakė, kad iš tiesų turime žiūrėti į ateitį, turime matyti, kas laukia viso pasaulio. Išeiname iš XX amžiaus, XXI amžius bus daug labiau individualistinis amžius, bus mažiau kolektyvinių sutarimų. Deja, apie tai visiškai nebuvo kalbama. Aš keliu sau labai retorinį klausimą: ar mes, Lietuva, būsime kartu su tais, kurie pirmieji siekia pasirengti naujiems ekonomikos dėsniams, ar būsime paskutiniai, kuriuos gyvenimas privers atsisakyti jau praėjusios ekonominės filosofijos? Todėl aš raginu iš tikrųjų šiame neaiškume siekti aiškumo ir balsuoti prieš, nes man atrodo, kad visi svarstymai per šitą laikotarpį jokio papildomo aiškumo nepridėjo.
PIRMININKĖ. A. Butkevičius – nuomonė už. Atsipašau, kol jūs pasiruošite kalbėti, dėl vedimo tvarkos – gerbiamoji A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog norėčiau pasakyti, kad būtų vis dėlto gražu, kad mes savo ideologinių pozicijų nepainiotume su elementariu ekonomikos vadovėliu. Ponas R. Reiganas šiaip nei labai žymus ekonomistas. Antra vertus, iš tikrųjų niekas niekada neįrodė, kad merkantilistinė idėja, kad viską kūrė investuotojai, turi kokį nors pamatą. A. Smitas dar 1776 metais „Tautų turte“ ją paneigė. Tai neįrodoma abra kadabara, tai yra jūsų politinės pažiūros ir nepainiokite jų su mokslu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pastabas. Atsiprašau, kad sutrukdėme nuomonės už išsakymą. Dabar suteikiu žodį A. Butkevičiui.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai apie mokslą nekalbėsiu, bet pavyzdžių turime labai daug. Netgi tai, jeigu prisiminsime tuometinio kanclerio G. Šrioderio programą, kuri buvo įgyvendinta Vokietijoje 2005 metais, tai aiškiai matysime, kokias davė pasekmes arba kokie buvo pasiekti rezultatai tiek pritraukiant vietos investicijas, tiek užsienio, tiek sukuriant darbo vietą ir kokia įtaka buvo bendrojo vidaus produkto augimui. Bet ne apie tai. Vis dėlto reikia įvertinti tai, kad socialinį modelį sudaro 40 įstatymų, o Darbo kodeksas tik vienas iš įstatymų iš šio socialinio modelio. Reikia suprasti, reikia keisti mąstymą, kad socialinis modelis tai yra struktūrinė reforma, mielieji. Aš manau, tokia struktūrinė reforma, kuri dar Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo nebuvo įgyvendinama.
Mielieji, aš turiu pripažinti, kad gaila, kad dar 2015 metais, vasario mėnesį, kai buvo pateiktas Darbo kodekso projektas Seimui, o dabar yra jau 2017 metų birželis… Kur mes šiandien esame? Tikrai, aš manau, vargu ar galime atsakyti į šį klausimą. Bet aš noriu pabrėžti, kad kitos šalys, įvertinus geopolitinę situaciją, įvertinus vykstančius globalizacijos procesus, įvertinus tarp valstybių žiaurią konkurenciją, kuri dabar vyksta tarp valstybių dėl investicijų pritraukimo, dėl darbo vietų kūrimo, dėl darbo užmokesčio didinimo, ji yra stipri… Ir tikrai mes šitoje srityje labai stipriai atsiliekame. Noriu pasakyti, kad jau dabar reforma yra pavėluota ir mes apsigauname galvodami, kad liepos 1 dieną startuosime ir kas nors iš esmės pasikeis, mes tapsime lyg ir modernesni. Manau, kad tai parodys laikas, ar mes klydome, ar ne.
PIRMININKĖ. Ačiū. Z. Jedinskis turi kitą nuomonę, nuomonę prieš.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mane labai rimtai kankina vienas klausimas, į kurį negaunu ir iki šiol negavau nė vieno rimtais argumentais paremto atsakymo – kodėl Vakarų Europoje darbdaviai sugeba mokėti kelis kartus didesnį atlyginimą negu darbdaviai Lietuvoje? Tokį klausimą aš uždaviau Verslininkų konfederacijos pirmininkui, kuris svečiavosi Ekonomikos komiteto posėdyje. Jo atsakymas buvo toks, kad Vakarų Europoje gaminamas produktas su didesne pridėtine verte. Tada aš pateikiau jam keletą pavyzdžių, kad ir Lietuvoje yra įmonių, kuriose kuriamas konkurencingas produktas su didele pridėtine verte ir kuriose dirbantys inžinieriai, aukštos kvalifikacijos specialistai gauna mažesnį atlyginimą, negu paprastas darbuotojas, pavyzdžiui, Anglijoje, stovintis prie konvejerio. Tada kitas pirmininko atsakymas buvo toks, kad – prašau atkreipti dėmesį! – Vakarų Europa yra brendas, o Lietuva yra skurdo šalis. Toks sakymas netenkino ir kitų komisijos narių. Pavyzdžiui, gerbiamasis V. Poderys replikavo ir pasakė, kad čia ne atsakymas. Tada Verslininkų konfederacijos pirmininkas atsakė, kad į šitą klausimą nėra gero atsakymo.
Gerbiamieji, prieš priimant sprendimą liberalizuoti darbo santykius, reikėtų bent sau atsakyti į klausimą, į du klausimus. Pirmas, kodėl Vakarų Europoje darbdaviai sugeba mokėti kelis kartus didesnį atlyginimą? Ir antras, kodėl, mokėdami didesnius atlyginimus, jie sugeba konkuruoti rinkoje?
Tada kyla klausimas, kam reikia liberalizuoti Darbo kodeksą? Lieka vienintelis atsakymas, kad čia tik dėl mūsų darbdavių godumo. Ir antras momentas, ką minėjo ir buvęs premjeras A. Butkevičius…
PIRMININKĖ. Laikas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). …dėl to, kad Lietuva sulauks ekonominių sankcijų iš Europos. Vadinasi, dėl kažkokių ekonominių sankcijų mes aukojame mūsų darbuotojų garantijas.
PIRMININKĖ. Ačiū.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Mes pasisakome prieš tokią politiką mūsų darbuotojų atžvilgiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. R. J. Dagys – nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, mes vėl pametame esmę, dėl ko diskutuojame. Mes diskutuojame dėl pataisų, kurios gerina prieš tai priimtą, mano galva, prastą Darbo kodeksą. Jų nepriėmę, mes tiesiog paliksime galioti tas senąsias nuostatas. Aišku, situacija, į kurią buvo pastatytos profsąjungos, buvo nelygiavertė, nes jos turėjo pasirinkimą: arba įsigalios prastas Darbo kodeksas, arba tada priimti darbdavio siūlymus, kai kuriuos kompromisus. Tai nebuvo derybos nuo nulio lapo. Todėl apeliacija į trišalį susitarimą čia visiškai netinka. Bet kai kurie dalykai iš tikrųjų yra padaryti, aišku, ne visi. Prieš priimdami tas nuostatas turime suprasti, kad darbas, ne bet koks darbas, yra vertybė ir krikščioniškosios vertybės susijusios su oriu darbu, ne su bet kokiu darbu apskritai. Mes ta linkme judame ar ne? Taip, iš tikrųjų ne viską mes čia padarėme. Gaila, kad palikome neterminuotas darbo sutartis, dabar bus plėtojama praktika ir mūsų jaunimas nuo to nukentės, iki galo nesutvarkėme licencijavimo įmonių ir t. t., bet mes sutvarkėme visus neįgaliųjų reikalus, mes įdėjome apsaugas streiko metu, mes įteisinome geresnę darbo laiko apskaitą ir visa kita. Tuos dalykus, iš principo beveik 70 % Prezidentės anksčiau teiktų pataisų mes priėmėme. Tai tikrai ne viskas. Gaila, kad mes nusikratėme nuo savęs atsakomybę… menamą tokią fiks derybomis su trišalėmis tarybomis, nes čia mūsų buvo pareiga viską sutvarkyti, bet palikti galioti senas nuostatas, mano galva, būtų neteisinga ir iš tos bėdos…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. N. Puteikis – nuomonė prieš.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, šitas Darbo kodekso variantas, kuris dabar yra mūsų darbotvarkėje, yra žymiai geresnis už tą, kuris buvo priimtas praeitame Seime. Jį praeitą kartą labai sugadino trijų frakcijų – Socialdemokratų, Darbo ir Liberalų sąjūdžio atstovai, atnešdami į priėmimo stadiją pataisas, kurios nebuvo suderintos Trišalėje taryboje. Dabartinė dauguma tas jų klaidas pataiso, aš dėl to labai džiaugiuosi ir dėkoju, ypač Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui A. Sysui ir jo pavaduotojui T. Tomilinui, T. Tomilinui ypač už tai, kad spaudžia darbdavius dėl algos vidurkio didinimo.
Bet vis dėlto, kolegos, aš negaliu balsuoti už tas pataisas šiandien už dėl vienos priežasties: jūs palikote darbdaviams pernelyg didelę galimybę sudaryti pernelyg didelį skaičių terminuotų sutarčių ten, kur darbo pobūdis yra neterminuotas. Todėl aš negaliu balsuoti už ir dėl to labai apgailestauju.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš pradėsiu nuo to, kad norėčiau atkreipti dėmesį ypač čia, viršuje, esančių profesinių sąjungų atstovų į tai, ką pasakė vienas iš konservatorių ideologų ponas A. Kubilius. Aš tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį. Jis pasakė praktiškai pažodžiui taip, kad jūs, profsąjungos, esate praeitis, jūs nekuriate darbo vietų ir mes turime eiti į priekį be jūsų. Aš tiesiog atkreipiu dėmesį. Ne visi konservatoriai taip galvoja, ne visi konservatoriai taip balsuoja. Labai ačiū ponui R. J. Dagiui už tikrai reikšmingą indėlį į Darbo kodekso tobulinimą.
Aš manau, kad mes, balsuodami už šį Darbo kodeksą, suteikiame milžinišką pasitikėjimo kreditą darbdaviams. Aš pabrėžiu, kad ne visiems darbdaviams, nes tikrai tarp jų didžioji dauguma yra darbštūs, sąžiningi, inovatyvūs žmonės, tačiau tarp jų yra ir godžių išnaudotojų, kurie iš dalies yra kalti dėl didžiulės emigracijos. Mes, suteikdami jiems pasitikėjimo kreditą, kalbame ne apie visą verslą, o apie verslo organizacijų narius, tarp kurių, aš tikiuosi, bent jau 99 % yra būtent tie sąžiningi, darbštūs, inovatyvūs žmonės, būtent verslo organizacijų nariai. Būtent tų žmonių pastangų dėka, vieni sako, kad tai yra apie 30 % lietuviško verslo, tai šiaip yra didžiulė jėga, būtent jų pastangos gali padėti pakeisti socialinę ekonominę situaciją Lietuvoje. Šiandien mes savo sprendimais ir savo žodžio laikymusi davėme signalą verslui, kad mumis galima pasitikėti. Dabar laikas verslui parodyti, kad jie gali prisidėti prie Lietuvos problemų sprendimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ir balsuojame apsispręsdami…
L. BALSYS (MSNG). Nebalsuojame.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, L. Balsį būčiau praleidusi. Nuomonė prieš.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, kad nepamiršote manęs, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, naudodamasis ta puikia proga, kad esu nepamirštas, noriu pasisakyti prieš. Užsirašiau. Kai prieš pusę metų buvo atidėtas pusei metų šio kodekso priėmimas, atrodė, kad iš tikrųjų čia atėjo nauji profesionalai, nepartiniai, pasieks tą susitarimą ir tikrai turėsime gerą dokumentą, bus ištaisytos klaidos, pasiekta santarvė. Deja, šiandien aš turiu apgailestaudamas konstatuoti, kad kodeksas priimamas toks ir šitaip. Kai sakau toks, tai turiu tą faktą, kad vis dėlto nepavyko man įsitikinti ir būti įtikintam, kad darbuotojai nelieka silpnesniąja puse. Man atrodo, darbuotojai ir toliau išlieka silpnoji pusė, darbdavių galių proporcija yra per didelė. O kai sakau šitaip, tai turiu omeny, kad priimamos neparengtos, neišdiskutuotos pataisos. Salėje priėmimo metu tiesiogiai mes čia diskutuojame daugeliu svarbių klausimų, pažymima, net nebuvo rasta Trišalės tarybos sutarimo, vadinasi, vėl viskas salėje, tuo labiau be visuomenės sutarimo ir pritarimo. Kai mes pažiūrime, kas užsirašė ir kaip kalba prieš ir už, matome, kad labai įvairių frakcijų žmonės, mes, kolegos, užsirašėme ir vienoje pusėje, ir kitoje. Vadinasi, nėra net ir politinio sutarimo. Jeigu nėra pritarimo visuomenėje, jeigu nėra politinio sutarimo, vadinasi, šitas kodeksas neveiks taip pat, kaip neveikė ir senasis, kurį čia visi taip kritikavo, ir dėl to atseit reikėjo naujojo. Negaliu balsuoti už, nes tai yra neparengtas, neparuoštas, pusę metų nuėjo veltui ir niekas nepasikeitė. Raginu susilaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. O dabar atsakomybę prisiimsime mes priimdami šitą įstatymo projektą, Darbo kodeksą. Manau, kad priimdami apsispręsime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 84, prieš – 10, susilaikė 29. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas papildant 168, 250 straipsniu ir atitinkamais straipsniais priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jūsų labai paprašyti. Yra penki lydimieji įstatymų projektai. Jeigu mes priimsime dabar lydimuosius, o po to apsikeisime replikomis, po balsavimo, tai iš tikrųjų būtų protinga ir mes laiku pabaigsime… (Balsai salėje) A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKĖ. Jūsų balsas už. A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKĖ. Jūsų balsas, A. Vinkaus balsas, dėl protokolo už. Sutarėme, kad po visų, ar ne? Ačiū, kolegos, ačiū už supratimą. Priimsime ir jūs galėsite išsakyti savo nuomones. Galiu skelbti kitą įstatymo projektą? (Balsai salėje) Gerbiamasis K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, neblogai, kad mes priėmėme tą kodeksą, bet iš tikro tai mes nieko nepažiūrėjome į priekį. Reikėjo priimti dabar ne tik Darbo kodeksą, bet ir nedarbo kodeksą, nes, kaip žinote, per artimiausius 15–20 metų iš tikro didžioji dalis, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje bus prarasta dėl robotizacijos, dėl kitų dalykų, iš principo keisis visi (…). Aš manau, kad šitiems santykiams mes visiškai nesame pasiruošę ir mūsų laukia didžiuliai iššūkiai. Taigi mes daug ką turėsime dar padaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Žinoma, kai aš pasitikėjau Kęstučiu, kad jis pasakys tikriausiai balsavęs vienaip ar kitaip, dabar turiu suteikti žodį Remigijui, bet tikrai labai prašau sutarti, kad mes dirbtume toliau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Išties aš labai trumpą repliką, pastabą, aišku, ir Vyriausybės vadovui, premjerui, ir kabinetui. Aš norėčiau, kad premjeras atkreiptų… Kaip sakoma krikščioniškai, atsuka vieną žandą, mes atsukame kitą žandą. Kaip kryptingai ir teisingai mes laikomės duoto žodžio ir prieš ketverius metus, ir prieš trejus, ir netgi kai „Tvarka ir teisingumas“ pasakė, kad ir kokia būtų partija, mes palaikysime protingus, teisingus sprendimus.
Man įstrigo čia vienas balsavimas. Aš per dvi kadencijas pirmąkart mačiau, kad P. Urbšys taip džiaugtųsi iš laimės, kaip mažas vaikas, gavęs čiulpinuką, kai praėjo jo pataisa ir iš tikrųjų įkirto tokiai nuostatai, kurią, aš nežinau, kaip įgyvendins. Ar jūs įsivaizduojate, kaip reikės premjerui ir visiems kitiems įgyvendinti šitą nuostatą? Tai mane labiausiai šokiruojantis dalykas. Jeigu mes visi kartu sutarėme, kad turi eiti bendras projektas su bendrom pozicijom ir nuomonėm, jūs labai, sakyčiau, neciniškai pasidžiaugėte šituo projektėliu, kai kitas projektas buvo daug siauresnis, daug aiškesnis.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš pasinaudosiu 106 straipsnio 4 dalimi: „Ar suteikti žodį replikai, sprendžia posėdžio pirmininkas.“ Būsiu bloga. Suteiksiu žodį tada, kai mes priimsime lydimuosius įstatymų projektus. Labai prašau nepykti.
13.32 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-586(3) (priėmimas)
Skelbiu Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-586(3). Gerbiamasis komiteto pirmininkas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, siūlyčiau pastraipsniui priimti. Buvo Teisės departamento pora pastabų. Vienai pritarėme, vienai nepritarėme.
PIRMININKĖ. 1 straipsnis. Galime priimti? Galima.
A. SYSAS (LSDPF). Dėl 1 straipsnio kaip tik buvo Teisės departamento pastaba.
PIRMININKĖ. Dėl 2 straipsnio.
A. SYSAS (LSDPF). Tai 1 straipsnis. Taisome 2 straipsnį.
PIRMININKĖ. Taip. Prašau, Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Tai susiję su laikinojo įdarbinimo įmonėmis. Mes priėmėme sprendimą Darbo kodekse, kad Vyriausybei pavedame vis dėlto kriterijus tvarkyti metus laiko, iki kitų metų liepos 1 dienos. Kadangi kodekse tokia nuostata, reikėjo ir įsigaliojimą keisti.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Galime priimti 1 straipsnį? Galime.
Dėl 2 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Mes jam pritarėme, nes tai teisingos pastabos.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Galime. Galime priimti 2 straipsnį? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. T. Tomilinas. Prieš nėra. Gal galime balsuoti?
Balsuojame dėl Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-586(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 78, prieš – 4, susilaikė 27. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-586(3) priimtas. (Gongas)
13.34 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-139 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-588(2) (priėmimas)
1-4c klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-139 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-588(2). Pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime pastraipsniui? 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Taip pat galime.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Nuomonių, mačiau, nebuvo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 32. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-588(2) priimtas. (Gongas)
13.35 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 13, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 31, 32, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-589(2) (priėmimas)
1-4d klausimas – Užimtumo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-589(2).
Pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime.
Dėl 21 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Visą 21 straipsnį priimti galime? Galime. 22 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. 23, 24 ir 25 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš tik labai trumpai pasakysiu, kad šitas įstatymas skirtas pritaikyti naujas aktyvias užimtumo priemones. Atsiranda neformalusis švietimas, savišvieta ne tik bedarbiams naudotis užimtumo paslaugomis, bet ir ieškantiems darbo. Tie bedarbiai, kurie laiku nenuvyks, nepasižymės Darbo biržoje, išlieka ieškančiųjų darbo sąraše, t. y. visos pataisos nukreiptos, kad tie žmonės, kurie ieško darbo, galėtų likti veikimo zonoje, juos galėtų stebėti Darbo birža ir jiems padėti. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nesu labai kategoriškai prieš. Kai kurių pataisų iš tikrųjų reikia, čia nereikėtų ginčytis, bet iš esmės mes dabar priimame įstatymą ir buvo puiki proga pataisyti tuos neveikiančius dalykus, kurie, mano galva, jau dabar bado akis ir papuola į viešąją spaudą. Metami milijonai priemonėms, tokioms programoms kaip „Atrask save“ ir panašiai, kurios iš viso nieko bendro, mano galva, su užimtumu neturi. Tai yra laisvalaikio praleidimo forma. Kaip stebime, ten lošiama kortomis ir kiti dalykai.
Programos, kurios kainuoja tūkstantį eurų penkioms dienoms. Išmetami didžiuliai milijonai, apie 40 mln. eurų tokiai programai, ir niekas nežadama joje koreguoti. Į komiteto paklausimą, pamėginimą išsiaiškinti, kas ten yra daroma, iki šiol jokio atsakymo nesame gavę. Pinigai eina pro šalį ir tikrai ne tiems tikslams, kuriems reikia. Mes toliau plečiame tuos neformalius dalykus ir minkštąsias programas. Aš manau, kad yra per didelis įsipareigojimas, ir tikrai jos neduoda jokios naudos.
Krizės sąlygomis kaip tik jos visiškai nepasiteisino. Iš principo mes atsisakėme daugelio minkštųjų programų, tai yra pinigų švaistymo pro šalį, ir atidavėme pinigus renovacijai ir kitiems tuo metu būtiniausiems dalykams gelbėti mūsų ekonomiką. Niekas nuo to nenukentėjo. Įdarbinimo, užimtumo klausimai nesisprendė. Pati ekonomika išsprendė savo klausimus.
Plėtra šitoje srityje man kelia daugiausia abejonių, o aktyvias priemones, kad darbdaviai galėtų konkrečiai įdarbinti, mes turėtume kaip tik ir stiprinti. Bet kai viską sumetame į vieną katilą, tada toms aktyvioms priemonėms kaip tik pinigų ir trūksta. Dėl tos priežasties aš ir siūlyčiau susilaikyti balsuojant dėl šito įstatymo.
PIRMININKĖ. J. Razma – nuomonė už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įstatymų vykdymas čia turbūt yra kitas dalykas. Tos dabar kolegos minėtos neefektyvios programos, kaip matyti, yra pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, o šiame įstatyme, man atrodo, kad Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos trišalių sutarčių pagrindu turėtų šiek tiek labiau užtikrinti, kad tikrai būtų veiksmingos. Man atrodo, gal ir Socialinių reikalų ir darbo komitetui reikėtų labiau tas programas kontroliuoti jų pradžioje, dalyvauti tame procese, o ne paskui aimanuoti, kai jos taip neefektyviai įgyvendinamos. Bet projekte, kuris čia teikiamas balsuoti, aš tikrai kokių nors užprogramuotų negerovių neįžvelgiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įsiklausykite į R. J. Dagį, jis visišką teisybę pasakė, kas dabar dedasi darbo biržose ir kiek ten dešimčių tūkstančių eina jaunimo užimtumui, o ten paprasčiausia ateina, praleidžia laiką, atvežamas karštas maistas, vaisvandeniai, vaisiai, papietauja, pašneka ir išeina. Biržose specialiai su jaunimu įdarbinti vadybininkai, jie irgi gauna faktiškai tik atlyginimą. Tad prie šito klausimo, prie darbo biržų klausimo, reikia labai greitai sugrįžti ir pažiūrėti, kas ten dedasi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šarknickas turi kitą nuomonę, nuomonė už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, aš pasisakau už A. Syso paaiškinimą, aišku, jeigu kam nors neaišku, vis dėlto ir psichologiškai bedarbiui yra labai gerai būti įveiklintam – šitas procesas reikalingas, ypač kai mūsų valstybėje yra ir nemažai savižudybių tendencijų, tai yra geras instrumentas taip apsaugoti žmogų, kviečiu pasisakyti už. Dėl Neformaliojo ugdymo švietimo programos, tai susiję su suaugusiais žmonėmis, visada ją galima stiprinti ir tobulinti. Vis dėlto duoti atsigerti vandens žmogui – irgi viena iš išraiškos formų, gerai yra jaustis reikalingam.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas – nuomonė už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš siūlau balsuoti už. Tikrai žinau apie šitas problemas, kurias minėjo gerbiamas kolega J. Varžgalys, mes tikrai pradėjome jas spręsti parlamentinės kontrolės metodais, galbūt dar ne viskas padaryta, bet tikrai nesužlugdykime balsavimo dėl labai svarbaus įstatymo, kuris eina kartu su Darbo kodeksu. Tikrai girdžiu, ką jūs sakote, tikrai yra problemų Darbo biržos sistemoje, bet tai nereiškia, kad mes turime nejudėti į priekį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonių prieš išsakyti daugiau niekas nenori. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-589(2) priimtas. (Gongas)
13.43 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-590(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-590(2). Dėl minėto įstatymo projekto priėmimo stadijoje pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime priimti pastraipsniui? (Balsai salėje) Galime.
1 straipsnis. Galime priimti? (Balsas salėje: „Galim!“) Galim. 2 straipsnis. Galime priimti? Galim. 3 straipsnis. Galime priimti? (Balsai salėje) Galime.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Siūlome balsuoti. Kviečiu balsuojant apsispręsti dėl minėto įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 22. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-590(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš dėl prieš tai buvusio įstatymo, aš suklydau balsuodamas, susilaikiau, ne už.
PIRMININKĖ. Dėl prieš tai buvusio įstatymo jūs susilaikėte. Gerbiamoji R. Šalaševičiūtė prašė pasakyti, kad ji dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-586 ir dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-588 balsavo už, jai tuo metu neveikė balsavimo sistema.
13.45 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-591(3) (priėmimas)
Skelbiu paskutinį Darbo kodekso lydimąjį įstatymo projektą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-591. Dėl minėto įstatymo projekto priėmimo stadijoje pasiūlymų nebuvo gauta. Vienas straipsnis. Ar galime priimti šį vieną straipsnį?
Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi Seimas jau ankstesnėse stadijose atmetė S. Skvernelio Vyriausybės užmačias apmokestinti bedarbio pašalpas ir dabar priėmimui teikiamame projekte to nebėra, tikrai galima už jį balsuoti, nes jame liko tik formalūs patikslinimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju J. Razmai. Nuomonės prieš nėra. Tikrai patikslinu, kad tai buvusiosios Vyriausybės pasiūlymas, bet jau gal nesvarbu kokios, svarbu, kad Seimas šiuo atveju siūlo neapmokestinti to, ko nereikia apmokestinti, o jūs savo balsavimu apsispręskite priimdami šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 4. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (projektas Nr. XIIIP-591(3) priimtas. (Gongas)
Kolegos, dėkoju už jūsų labai šaunų darbą ir supratimą, o dabar replikos po balsavimo dėl Darbo kodekso ir lydimųjų įstatymų. Pirmajai žodį suteikiu A. Armonaitei.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Išties šis pusmetis, kai mes svarstėme viešojoje erdvėje Darbo kodeksą, ėjo tokioje socialinio dialogo šviesoje, dažnai į Trišalę tarybą dairydavomės, ypač valdantieji, kartais galbūt teisingai darėme, kartais galbūt reikėjo daugiau ryžto.
Aš noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką, jeigu mes iš tikrųjų norime sustiprinti socialinį dialogą, mums reikėtų išplėsti jį. Trišalė taryba, ko gero, neapima socialinio dialogo, neatlieka misijos. Socialinio dialogo misiją atliktų Ekonominių ir socialinių reikalų taryba, kurią galėtų sudaryti darbuotojai, darbdaviai, nevyriausybininkai.
Aš tikrai linkiu ir premjerui, ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui ištraukti iš stalčiaus pasiūlymą ir įkurti normalią konsultacinę tarybą, veikiančią visuomeniniais pagrindais, kuri svarstytų ne tik su darbo santykiais susijusius dalykus, bet galbūt ir su daugybe kitų mūsų gyvenimo sričių susijusius dalykus. Laukiame to, padėsime kuo galėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien šiek tiek padirbėjome, pataisėme tą, ką turėjome… kai ką pataisėme, ne viską, ką mes buvome įsipareigoję, tenka apgailestauti. Aš tikiuosi, kad bus paskutinį kartą tokia Trišalės tarybos pseudopraktika, kai partneriai pastatomi į nelygias padėtis, reikia žmonėms… grėsmė priimti blogą kodeksą, kad jis įsigaliotų, ir jūs turite susitarti su darbdaviais, kurie tartis nenori, nes juos tas kodeksas, anas variantas tenkina, čia joks trišalis dialogas. Joks EKOSOKʼas mūsų neišgelbės, nes EKOSOKʼas iš principo skirtas ne tiems dalykams. Tai noriu nuliūdinti gerbiamą kolegę. Bet norėjau atkreipti dėmesį į mūsų pačių filosofiją. Štai aš išgirdau šiandien iš gerbiamojo, tikrai gerbiamo kolegos Kęstučio, kad pasikeis darbo santykiai, kad bus santykiai tarp kompiuterių, robotų ir žmonių. Taip nebus, darbo santykiai yra skirti žmonėms – ir darbdavys, ir darbuotojai yra žmonės. Tai jie visą laiką ir liks darbo santykiais, ir jų santykius mes turėsime reguliuoti. Robotai čia neatneš kokių nors didesnių pakeitimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis, replika po balsavimo.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu pasveikinti valstiečius vykdant rinkimų pažadus. Lietuvos politinėje padangėje tai nauji dalykai. Alkoholio paketas priimtas, Darbo kodeksas pataisytas iš esmės, išskyrus terminuotas sutartis, bet vis tiek jis yra daug kartų geresnis, negu buvo prieš tai. Dabar noriu tiesiog sau pačiam, valstiečiams ir visiems Seimo nariams priminti – nedideli atlyginimai ir didžiulė turtinė nelygybė, prašome valstiečių pereiti prie trečio bloko, prie trečio pažadų bloko rinkėjams – turtinės nelygybės mažinimo ir pirmiausia per mokesčius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kad R. Žemaitaitis yra elementarus chamas, man tai aišku, bet tai, kad tas, kas pirmininkauja posėdžiui, toleruoja tai, net nesugeba pastabos pasakyti, kad taip negalime asmeniškai įžeidinėti, tai man kelia nuostabą.
PIRMININKĖ. Ačiū, kad jūs, gerbiamasis kolega, tai pasakė viešai, manau, kad į tai bus sureaguota.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš šiek tiek linksmiau pabaigoje, nes įtampos nuslūgo. Kaip girdėjome, Seimo vicepirmininkė pasakė, kad paskutinį iš mūsų priimtų Gyventojų pajamų mokesčio pataisų projektą pateikė kažkokia kita Vyriausybė. Projektas buvo pateiktas su būtent mano minėtu bedarbių pašalpų apmokestinimu šių metų balandžio 24 dieną. Aš kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą išsiaiškinti, kokia čia Vyriausybė tuo metu buvo perėmusi valdžią, jeigu, kaip teigia Seimo vicepirmininkė, tai buvo ne S. Skvernelio Vyriausybė? Vicepirmininkė aiškiai žino, kas tuo metu buvo įvykdęs perversmą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų linksmą nuotaiką ir pakoregavimą mano žinių, jų pataisymą. Iš tikrųjų galbūt ne visus projektus galime pastebėti, atkreipti dėmesį. Buvau įsitikinusi, kad tai buvusios Vyriausybės. Buvau įsitikinusi. (Balsai salėje) Ir tikrai nereikės specialiosios tyrimo komisijos, gerbiamasis Jurgi. Juokaukime linksmai ir toliau. Gerbiamasis D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Per paskutinį balsavimą balsavau už.
PIRMININKĖ. Tai dėl protokolo – D. Kepenis per paskutinį balsavimą, balsuojant už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, balsavo už. (Balsai salėje) T. Tomilinas, replika po balsavimo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik norėjau padėkoti visiems. Mes visi nuėjome ilgą kelią, dauguma mūsų balsavo, kaip ir alkoholio atveju, tikrai balsavo ne vien valdančioji dauguma, o ir kiti Seimo nariai, kurie aktyviai prisidėjo prie svarstymo. Aš labai kviečiu gerbti tas socialines institucijas, kurias mes turime, taip pat ir Trišalę tarybą, nemenkinti jos. Jau pasipylęs pasiūlymas ją iš karto keisti į Socialinių reikalų tarybą įrodo, kad Trišalė įgauna svorį, galbūt dar ne tokį, kokio mes norėtume, bet judame teisinga linkme ir bent jau kol kas keisti nieko nereikia. Siūlau profsąjungoms imtis aktyvios iniciatyvos kolektyvinių sutarčių srityje ir netikėti kai kurių dešiniųjų kalbomis, kad jūs esate praeitis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visos replikos išsakytos. Mūsų darbo laiko yra dar 15 minučių. Ar galime svarstyti rezervinius klausimus? (Balsai salėje)
13.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. XI-1397„Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4755(2) (svarstymas ir priėmimas)
Triukšmas salėje, bet manau, kad galime vieną rezervinį, pirmą rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. XI-1397 „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-4755(2). Svarstymas. E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo komitetas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, jau yra žinoma problema, pateikimas jau yra buvęs. Čia yra trys momentai: pirma, Mokslų akademijai suteikiamos didesnės ekspertinės galios mokslo ir studijų strategijos klausimais; antra, yra apibrėžiama, kas yra tie nariai akademikai; trečia yra tai, kad Seimas neturėtų tvirtinti visuotinai susirinkime išrinkto Mokslų akademijos prezidento. Yra gauti Teisės departamento pasiūlymai. Kai kam iš dalies yra pritarta, pavyzdžiui, dėl akademikų yra padarytas toks trumpas apibrėžimas. Toliau dėl biudžetinių įstaigų… Yra aišku, kad Mokslų akademija turi savo rinkimų sistemą, o komitete šitas klausimas buvo apsvarstytas, pritarta projektui. Balsavo už 6, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū. Norinčių… Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Olekas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nebuvo.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų noriu pakviesti pritarti pateiktam projektui. Manau, kad tai sustiprins Mokslų akademiją, ir turėsime tikrai labai rimtą ekspertinę instituciją, į kurią galėsime tam tikrais momentais kreiptis ir gauti atsakymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime.
Rezervinis antras klausimas. Jūs esate kaip tik tribūnoje. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-582(2). Pateikimas. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamoji pirmininke, prašyčiau šitą klausimą nukelti kitam posėdžiui.
PIRMININKĖ. Prašytumėte nukelti kitam posėdžiui. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. (Balsai salėje)
Seimo Pirmininkas pritaria, kad dėl r-1 klausimo, Seimo nutarimo projekto Nr. XIIP-4755, kuriam po svarstymo ką tik pritarta, galime taikyti ypatingą skubą? (Balsai salėje) Seimo nutarimas, ne įstatymas. Galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Galime. Priėmimas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, ką tik papasakojau…
PIRMININKĖ. Vienas straipsnis.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …visą istoriją, kurią žinote, nebedrįstu jūsų daugiau trukdyti ir labai tikiuosi jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Priėmimas. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Vienas straipsnis. Jį galime priimti? Galime. Ir balsuojame apsispręsdami dėl Seimo nutarimo (projektas Nr. XIIP-4755(2). Seimo nutarimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65: už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Minėtas Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4755) priimtas. (Gongas)
Skelbiu labai gražios šios dienos rytinio posėdžio pabaigą. Registruojamės. Dėkoju, kad labai aktyviai dirbome, priėmėme puikius įstatymų projektus: Darbo kodeksą, lydimuosius, šį Seimo nutarimą. Susirinksime 15 valandą į plenarinį posėdį tęsti mūsų šiandienos darbo. Tuoj užsiregistruosime.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.