LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-5371 Nr. 108-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: pirmininkas K.Starkevičius, pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; nariai: M.Skritulskas, A.Bagdonas, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, R.Miliūtė, I.Pakarklytė, V.Fiodorovas, Lukas Savickas.

Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka, L.Jasiukėnienė; padėjėja Z. Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras J.Skačkauskas; valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius, Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis, Teisės skyriaus teisininkė Inga Morkvėnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-11-16	1			1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad į keltą pirmumo tvarka būtų įleidžiami Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodyti darbo reikalais vykstantys miškų urėdijos darbuotojai ir jų transporto priemonės tik nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 18 straipsniu, reglamentuojančiu miško apsaugą nuo gaisro ir stichinių nelaimių, miškuose privalo būti sukurta ir palaikoma valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Pastebėtina, kad šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja miškų urėdija kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Atsižvelgiant į tai, kad miškų gaisrai ir stichinės nelaimės nėra apribotos darbo valandomis, siūlytina miškų urėdijos darbuotojams, vykstantiems darbo reikalais, nustatyti tokį patį pirmenybinio patekimo į keltą režimą, kaip ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų tarnybų darbuotojams, t. y. 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę.	Pritarti.	Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus: „1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys, keleivių, transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarka ir sąlygos 1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. 2. Vežėjas, atsakingas už perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus: 1) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3, 5 ir 6 ~~ir 8~~ punktuose, nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.; 2) Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, 7 ir 8 punktuose, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. 3. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą. 4. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą, keleivių, transporto priemonių patekimą į keltą pirmumo tvarka numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.“
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-11-16	2	1		2. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 2 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Pritarti.	2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. ~~gegužės~~ birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, 2020-03-26	1				Išrašas iš 2020-11-20 rašto Nr. 1.11-S(E)-20-2770: I. *Dėl pastabų VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui* 15. VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pirmumo tvarka įleidžiami į keltą, keliantį per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, tie, kas turi teisę į bilieto kainos kompensaciją, įvertinant savaitės dieną ir paros laiką. Atitinkamai, pagal VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą asmenys ir jų transporto priemonės, nurodyti KPPPFĮ 9 straipsnio 7 dalies 8 punkte (VMU darbuotojai ir jos transporto priemonės), patenka prie subjektų, kuriems pirmumo teisė numatyta nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min., o asmenims ir jų transporto priemonėms, nurodytoms KPPPFĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte (priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų personalas ir jų transporto priemonės), pirmumo tvarka numatyta 24 val. per parą, visas 7 dienas per savaitę. Paaiškiname, kad dėl tokio numatomo teisinio reglamentavimo gali susidaryti dviprasmiškos ir mūsų Įmonės netoleruotinos situacijos, o taip pat, kaip jau minėjome, jis neigiamai paveiktų tiek VMU veiklą, tiek ir visos valstybės, jos žmonių interesus. 16. Pavyzdžiui, VMU darbuotojams ir jos valdomoms gaisrų gesinimui pritaikytoms transporto priemonėms vykstant į gaisro vietą, pirmumo tvarka 24 val. per parą, 7 d. per savaitę būti įleistiems į keltą, manome, būtų užtikrinta, kaip priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir jos personalui, nes pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro ir žinybinės priešgaisrinės pajėgos. Tačiau kiti VMU darbuotojai, nedelsiant vykstantys į gaisravietę ne su operatyviniu transportu, o skubiai gabenantys į gaisro vietą kitas būtinas gaisro gesinimo priemones, maistą, geriamąjį vandenį ir pan., tokios pirmumo tvarkos 24 val. per parą, 7 d. per savaitę principu jau nebeturėtų, nors abiem atvejais šios dvi grupės Įmonės darbuotojų vykdytų tą pačią reikšmingą funkciją. Tikimybė kilti gaisrui miške egzistuoja 24 val. per parą, 7 d. per savaitę, o savaitgalį, ir (ar) darbo dienomis, bet ne darbo valandomis, ji netgi gali būti didesnė nei kitu metu, nes, paprastai, laisvalaikiu miške lankosi daugiau žmonių. Šis konkretus pavyzdys patvirtina, kad teisės normomis turi būti sudarytos sąlygos VMU tinkamai vykdyti jos veiklos funkcijas: visas 24 val. per parą, 7 d. per savaitę valdyti minėtą gaisro miške ir kitas rizikas, skubiai reaguoti į situaciją bei imtis reikalingų veiksmų; padėti užtikrinti Įmonės stabilų ir kvalifikuotą personalą, taip kartu atitinkant ir regioninės politikos lūkesčius, išdėstytus Rašte dėl valstybės tikslų ir lūkesčių Įmonėje nustatymo. 17. Svarbu pažymėti, kad pagal miško priešgaisrinės apsaugos sistemą nuolat vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas bei gaisrų prevencija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių 28 punkte reglamentuota, kad „Miško gaisrai gesinami valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų priešgaisrinių komandų, priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis ir kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis“. Sistemiškai vertinant tų pačių taisyklių 5-6 punkto nuostatas, gaisrams kilti ypač palankus laikotarpis yra pavasarį, ištirpus miške sniegui, iki rudenį prasidedant lietingiems orams ar iškrintant sniegui. Iš aukščiau pateikto pavyzdžio akivaizdu, kad VMU priešgaisrinės komandos pajėgas sudaro ne tik darbuotojai, vykstantys į gaisravietę su gaisro gesinimui pritaikytomis transporto priemonėmis, tačiau ir kitas personalas, vykstantis su kitomis transporto priemonėmis. Dar daugiau, gaisrų kilimo vietų stebėjimas bei gaisrų prevencija miške yra nepertraukiama ir tęstinė veikla, kuri atidžiai ir rūpestingai vykdoma nuolat, įskaitant ir minėtu gaisrams kilti miške palankiu laikotarpiu, sutampančiu ir, galimai, su didžiausiais žmonių bei transporto priemonių srautais kelte, keliančiame per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos. Manome, kad išdėstytais argumentais tvirtai pagrindžiame būtinybę tikslinti VMU atžvilgiu teisės normas, numatytas VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte. 18. Realus poreikis dėl pirmumo tvarkos patekti į keltą užtikrinimo visas 24 val. per parą, 7 d. per savaitę (o ne nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min., kaip numatyta dabar VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte) VMU svarbus ir reikalingas, ne tik įgyvendinant bendrą valstybinę miško priešgaisrinę apsaugos sistemą, bet ir vykdant kitas jos funkcijas, pvz.: (1) šio rašto pirmoje dalyje aprašytos ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme bei Įmonės įstatuose įtvirtintos VMU veiklos funkcijos dėl žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ruošos, transportavimo ir pardavimo vykdymui; (2) siekiant tinkamai vykdyti didmeninės medienos prekyboje sudarytas sutartis ir užtikrinti jose numatyto medienos kiekio tiekimą, visais atvejais atsižvelgiant ir į medienos, kaip greitai gendančios prekės (produkto) savybes; (3) kitų funkcijų (miško sanitarinė apsauga, gaisrų miškams padarytos žalos padarinių likvidavimas) tinkamam vykdymui. Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, VMU įstatų 8.7 papunktyje įtvirtintą pareigą dėl stichinių nelaimių, kitų neigiamų veiksnių miškams padarytos žalos padarinių šalinimo, kuomet taip pat gali atsirasti poreikis nedelsiant atlikti reikalingus veiksmus. 19. Būtinybę užtikrinti VMU atžvilgiu nepertraukiamą (tiek darbo dienomis, tiek ir poilsio ar švenčių dienomis) pirmumo tvarką persikelti keltu per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos grindžiame ir aplinkos apsaugos funkcijų vykdymu. Lietuvos Respublikos teismai vieningai pripažįsta, kad natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsauga bei gamtos išteklių racionalus naudojimas ir gausinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka <...> valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 43 punktu VMU valstybiniai miškų pareigūnai įgalioti pradėti atitinkamuose šio kodekso straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybiniai miškų pareigūnai atlieka ir šias pareigas: · vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; · organizuoja ir vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo, brakonieriavimo, miško teršimo, šiukšlinimo, neteisėto lankymosi miške, miško padegimo, naminių gyvulių miškams daromos žalos; · kontroliuoja, kaip miško valdytojai, savininkai ir naudotojai saugo mišką nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkuria iškirstą mišką, mišką naudoja tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauja miško žemėje (miške), palaiko dirvožemio našumą, saugo biologinę įvairovę, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; · gavę pranešimą apie šio įstatymo ir kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imasi visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Visiškai akivaizdu, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolei, VMU valstybinių miškų pareigūnų tinkamam pareigų vykdymui taip pat reikalinga minėta pirmumo tvarka persikelti keltu per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos visas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. 20. Nauju teisiniu reguliavimu, kurį ketinama įtvirtinti VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatyme, negali būti paneigiamos kitų teisės aktų nuostatos ar nepagrįstai pasunkėti šių teisės aktų reikalavimų, juose numatytų Įmonės veiklos funkcijų, siekiant tenkinti viešuosius interesus, vykdymas. Todėl pagrįstai manome, kad, svarstant VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, VMU darbuotojai ir jos transporto priemonės turėtų būti priskirti prie asmenų ir transporto priemonių, kuriems pirmumo tvarka patekti į keltą užtikrinama visas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Šiuo tikslu būtina patikslinti VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą taip: *„1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas* Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys, keleivių, transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarka ir sąlygos 1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. 2. Vežėjas, atsakingas už perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus: 1) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3, 5, ir 6 ~~ir 8~~ punktuose, nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.; 2) Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, ir 7 ir 8* punktuose, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę.* 3. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą. 4. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą, keleivių, transporto priemonių patekimą į keltą pirmumo tvarka numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.“ 21. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pagal Seimo statuto nuostatas teikiamoje 2020 m. lapkričio 16 d. išvadoje dėl VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5371 atitikties teisės aktams turėjo pastabų ir akcentavo, jog „Atsižvelgiant į tai, kad miškų gaisrai ir stichinės nelaimės nėra apribotos darbo valandomis, siūlytina miškų urėdijos darbuotojams, vykstantiems darbo reikalais, nustatyti tą patį pirmenybinio patekimo į keltą režimą, kaip ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų tarnybų darbuotojams, t. y. 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę.“ Taigi, neabejotina mūsų Įmonės veiklos reikšmė ir teisės normomis turėtų būti sudarytos sąlygos VMU tinkamai vykdyti įstatymuose ir jos įstatuose nustatytas funkcijas, siekiant tenkinti viešuosius interesus.	Pritarti.	Patikslinta redakcija išdėstyta prie Teisės departamento 1-os pastabos.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, 2020-03-26

Išrašas iš 2020-11-20 rašto Nr. 1.11-S(E)-20-2770:

I. Dėl pastabų VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui

15. VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pirmumo tvarka įleidžiami į keltą, keliantį per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, tie, kas turi teisę į bilieto kainos kompensaciją, įvertinant savaitės dieną ir paros laiką. Atitinkamai, pagal VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą asmenys ir jų transporto priemonės, nurodyti KPPPFĮ 9 straipsnio 7 dalies 8 punkte (VMU darbuotojai ir jos transporto priemonės), patenka prie subjektų, kuriems pirmumo teisė numatyta nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min., o asmenims ir jų transporto priemonėms, nurodytoms KPPPFĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte (priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų personalas ir jų transporto priemonės), pirmumo tvarka numatyta 24 val. per parą, visas 7 dienas per savaitę. Paaiškiname, kad dėl tokio numatomo teisinio reglamentavimo gali susidaryti dviprasmiškos ir mūsų Įmonės netoleruotinos situacijos, o taip pat, kaip jau minėjome, jis neigiamai paveiktų tiek VMU veiklą, tiek ir visos valstybės, jos žmonių interesus.

16. Pavyzdžiui, VMU darbuotojams ir jos valdomoms gaisrų gesinimui pritaikytoms transporto priemonėms vykstant į gaisro vietą, pirmumo tvarka 24 val. per parą, 7 d. per savaitę būti įleistiems į keltą, manome, būtų užtikrinta, kaip priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir jos personalui, nes pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro ir žinybinės priešgaisrinės pajėgos. Tačiau kiti VMU darbuotojai, nedelsiant vykstantys į gaisravietę ne su operatyviniu transportu, o skubiai gabenantys į gaisro vietą kitas būtinas gaisro gesinimo priemones, maistą, geriamąjį vandenį ir pan., tokios pirmumo tvarkos 24 val. per parą, 7 d. per savaitę principu jau nebeturėtų, nors abiem atvejais šios dvi grupės Įmonės darbuotojų vykdytų tą pačią reikšmingą funkciją. Tikimybė kilti gaisrui miške egzistuoja 24 val. per parą, 7 d. per savaitę, o savaitgalį, ir (ar) darbo dienomis, bet ne darbo valandomis, ji netgi gali būti didesnė nei kitu metu, nes, paprastai, laisvalaikiu miške lankosi daugiau žmonių. Šis konkretus pavyzdys patvirtina, kad teisės normomis turi būti sudarytos sąlygos VMU tinkamai vykdyti jos veiklos funkcijas: visas 24 val. per parą, 7 d. per savaitę valdyti minėtą gaisro miške ir kitas rizikas, skubiai reaguoti į situaciją bei imtis reikalingų veiksmų; padėti užtikrinti Įmonės stabilų ir kvalifikuotą personalą, taip kartu atitinkant ir regioninės politikos lūkesčius, išdėstytus Rašte dėl valstybės tikslų ir lūkesčių Įmonėje nustatymo.

17. Svarbu pažymėti, kad pagal miško priešgaisrinės apsaugos sistemą nuolat vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas bei gaisrų prevencija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių 28 punkte reglamentuota, kad „Miško gaisrai gesinami valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų priešgaisrinių komandų, priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis ir kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis“. Sistemiškai vertinant tų pačių taisyklių 5-6 punkto nuostatas, gaisrams kilti ypač palankus laikotarpis yra pavasarį, ištirpus miške sniegui, iki rudenį prasidedant lietingiems orams ar iškrintant sniegui. Iš aukščiau pateikto pavyzdžio akivaizdu, kad VMU priešgaisrinės komandos pajėgas sudaro ne tik darbuotojai, vykstantys į gaisravietę su gaisro gesinimui pritaikytomis transporto priemonėmis, tačiau ir kitas personalas, vykstantis su kitomis transporto priemonėmis. Dar daugiau, gaisrų kilimo vietų stebėjimas bei gaisrų prevencija miške yra nepertraukiama ir tęstinė veikla, kuri atidžiai ir rūpestingai vykdoma nuolat, įskaitant ir minėtu gaisrams kilti miške palankiu laikotarpiu, sutampančiu ir, galimai, su didžiausiais žmonių bei transporto priemonių srautais kelte, keliančiame per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos. Manome, kad išdėstytais argumentais tvirtai pagrindžiame būtinybę tikslinti VMU atžvilgiu teisės normas, numatytas VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte.

18. Realus poreikis dėl pirmumo tvarkos patekti į keltą užtikrinimo visas 24 val. per parą, 7 d. per savaitę (o ne nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min., kaip numatyta dabar VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte) VMU svarbus ir reikalingas, ne tik įgyvendinant bendrą valstybinę miško priešgaisrinę apsaugos sistemą, bet ir vykdant kitas jos funkcijas, pvz.: (1) šio rašto pirmoje dalyje aprašytos ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme bei Įmonės įstatuose įtvirtintos VMU veiklos funkcijos dėl žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ruošos, transportavimo ir pardavimo vykdymui; (2) siekiant tinkamai vykdyti didmeninės medienos prekyboje sudarytas sutartis ir užtikrinti jose numatyto medienos kiekio tiekimą, visais atvejais atsižvelgiant ir į medienos, kaip greitai gendančios prekės (produkto) savybes; (3) kitų funkcijų (miško sanitarinė apsauga, gaisrų miškams padarytos žalos padarinių likvidavimas) tinkamam vykdymui. Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, VMU įstatų 8.7 papunktyje įtvirtintą pareigą dėl stichinių nelaimių, kitų neigiamų veiksnių miškams padarytos žalos padarinių šalinimo, kuomet taip pat gali atsirasti poreikis nedelsiant atlikti reikalingus veiksmus.

19. Būtinybę užtikrinti VMU atžvilgiu nepertraukiamą (tiek darbo dienomis, tiek ir poilsio ar švenčių dienomis) pirmumo tvarką persikelti keltu per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos grindžiame ir aplinkos apsaugos funkcijų vykdymu. Lietuvos Respublikos teismai vieningai pripažįsta, kad natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsauga bei gamtos išteklių racionalus naudojimas ir gausinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka <...> valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 43 punktu VMU valstybiniai miškų pareigūnai įgalioti pradėti atitinkamuose šio kodekso straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybiniai miškų pareigūnai atlieka ir šias pareigas:

· vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;

· organizuoja ir vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo, brakonieriavimo, miško teršimo, šiukšlinimo, neteisėto lankymosi miške, miško padegimo, naminių gyvulių miškams daromos žalos;

· kontroliuoja, kaip miško valdytojai, savininkai ir naudotojai saugo mišką nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkuria iškirstą mišką, mišką naudoja tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauja miško žemėje (miške), palaiko dirvožemio našumą, saugo biologinę įvairovę, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų;

· gavę pranešimą apie šio įstatymo ir kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imasi visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.

Visiškai akivaizdu, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolei, VMU valstybinių miškų pareigūnų tinkamam pareigų vykdymui taip pat reikalinga minėta pirmumo tvarka persikelti keltu per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos visas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

20. Nauju teisiniu reguliavimu, kurį ketinama įtvirtinti VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatyme, negali būti paneigiamos kitų teisės aktų nuostatos ar nepagrįstai pasunkėti šių teisės aktų reikalavimų, juose numatytų Įmonės veiklos funkcijų, siekiant tenkinti viešuosius interesus, vykdymas. Todėl pagrįstai manome, kad, svarstant VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, VMU darbuotojai ir jos transporto priemonės turėtų būti priskirti prie asmenų ir transporto priemonių, kuriems pirmumo tvarka patekti į keltą užtikrinama visas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę.

Šiuo tikslu būtina patikslinti VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą taip:

„1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys, keleivių, transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarka ir sąlygos

1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba.

2. Vežėjas, atsakingas už perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus:

1) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
9 straipsnio 7 dalies 3, 5, ir 6 ~~ir 8~~ punktuose, nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.;

2) Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, ir 7 ir 8 punktuose, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę.

3. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą.

4. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą, keleivių, transporto priemonių patekimą į keltą pirmumo tvarka numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.“

21. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pagal Seimo statuto nuostatas teikiamoje 2020 m. lapkričio 16 d. išvadoje dėl VVTK 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5371 atitikties teisės aktams turėjo pastabų ir akcentavo, jog „Atsižvelgiant į tai, kad miškų gaisrai ir stichinės nelaimės nėra apribotos darbo valandomis, siūlytina miškų urėdijos darbuotojams, vykstantiems darbo reikalais, nustatyti tą patį pirmenybinio patekimo į keltą režimą, kaip ir priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos ir kitų tarnybų darbuotojams, t. y. 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę.“

Taigi, neabejotina mūsų Įmonės veiklos reikšmė ir teisės normomis turėtų būti sudarytos sąlygos VMU tinkamai vykdyti įstatymuose ir jos įstatuose nustatytas funkcijas, siekiant tenkinti viešuosius interesus.

Pritarti.

Patikslinta redakcija išdėstyta prie Teisės departamento 1-os pastabos.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: .

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Ekonomikos komitetas, 2020-04-21	2				Argumentai: Siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. ~~gegužės~~ birželio1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Ekonomikos komitetas, 2020-04-21

Argumentai:

Siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. ~~gegužės~~ birželio1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti.

8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius.Bagdonas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius

Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris