|
ORIGINALAS NEBUS SIUNČIAMAS
EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTASPRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd@etd.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362
|
2014-07- |
Nr. |
|||
|
|
Į 2014-06-19 |
Nr. 12-1583 |
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai
DĖL LIETUVOS rESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 2 STRAIPSNIO IR 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO VII SKYRIUMI įstatymo projekto ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pateiktą derinti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:
1. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo (toliau – Direktyva), kurią siekiama įgyvendinti Įstatymo projektu, 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad ji taikoma kūriniams, „kurie pirmą kartą buvo paskelbti valstybėje narėje arba, jei nebuvo paskelbti, pirmą kartą transliuoti valstybėje narėje“. Terminas „paskelbti kūriniai“ (angl. published, pr. publiés) vartojamas ir kitose Direktyvos nuostatose (1 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, priedas). Projekte vietoje minėto termino vartojamas terminas „išleisti kūriniai“ (89, 92, 94 straipsniai), o 90 straipsnio 4 dalyje nurodomas terminas „išleistas ar viešai paskelbtas kūrinys“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tiek Įstatymo projekto, tiek ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ‑ Įstatymas) (ypač atsižvelgiant į jo 2 straipsnio 31 punkte įtvirtintą „viešo paskelbimo“ apibrėžimą) prasme terminai „išleisti kūrinį“ ir „paskelbti kūrinį“ nėra tapatūs. Todėl kyla klausimas, ar Direktyva būtų tinkamai įgyvendinta joje naudojamą terminą „paskelbti kūrinį“ ją įgyvendinančiose Lietuvos Respublikos teisės nuostatose pakeitus terminu „išleisti kūrinį“.
2. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Direktyva taikytina ne tik Europos Sąjungos valstybėms narėms, bet ir Europos ekonominės erdvės valstybėms. Todėl Įstatymo projekto 89 straipsnio 1 dalį siūlytume formuluoti taip: „[...] taikomos Lietuvoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – valstybės narės) [...]“. Kiek tai susiję su valstybės narės sąvoka, papildomai siūlytume patikslinti šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 17 straipsnio 17 dalį joje terminą „Europos Bendrijos“ pakeičiant terminu „Europos Sąjunga“. Pažymime, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjunga pakeitė Europos Bendriją ir perėmė jos teisės bei pareigas.
3. Direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodoma, kad Direktyva taikoma „knygų, dienoraščių, laikraščių, žurnalų arba kitų rašytinių kūrinių forma paskelbtiems kūriniams, laikomiems viešųjų bibliotekų, švietimo įstaigų ar muziejų kolekcijose, taip pat archyvų arba kino ar garso paveldo institucijų kolekcijose“. Atsižvelgiant į šią nuostatą, visų pirma kyla klausimas, kodėl Įstatymo projekto 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinama, kad nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taikomos ne visoms knygoms, o tik grožinės ir mokslinės literatūros knygoms, taip pat ne visiems kita rašytinių kūrinių forma paskelbtiems kūriniams, o tik literatūros ir meno kūriniams. Analogiškų abejonių kelia ir Įstatymo projekto 89 straipsnio 2 dalies 2 punktas, apimantis tik literatūros, mokslo ir meno kūrinius, nors Direktyvos 1 straipsnio 4 dalyje pateikiama nuoroda į visus kūrinius, nesukonkretinant jų pobūdžio. Be to, kyla klausimas, kuo remiantis, Įstatymo projekto rengėjai rašytinių kūrinių forma išleistiems kūriniams (angl. writings, pr. écrits) priskiria muzikos kūrinių natas. Taip pat atkreipiame dėmesys į tai, kad pagal Direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a punktą ši direktyva taikoma tik viešųjų[1] (angl. publicly accessible, pr. accesibles au public) bibliotekų, švietimo įstaigų ar muziejų kolekcijose esantiems kūriniams. Taigi iš kitų kalbinių versijų akivaizdu, jog Direktyvos kūrėjai siekė, kad ji būtų taikoma ne tik viešųjų (siaurąja šio žodžio prasme) bibliotekų, švietimo įstaigų ar muziejų kolekcijose esantiems kūriniams, bet ir kūriniams, esantiems bibliotekose, švietimo įstaigose ar muziejuose, kurie nors ir neturi viešojo juridinio asmens statuso, tačiau yra laisvai prieinami visuomenei. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, siūlytume atitinkamai patikslinti Įstatymo projektą.
4. Kadangi Įstatymo projekto nuostatos taikytinos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse narėse išleistiems kūriniams, manytume, jog Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas turėtų apimti ne tik Lietuvos Respublikos transliuojančiąją organizaciją, t. y. Lietuvos nacionalinį radiją ir televizija, bet visų valstybių narių viešąsias transliuojančiąsias organizacijas.
5. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Įstatymo projekto 90 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog kruopšti kūrinio ar fonogramos teisių turėtojų paieška atliekama Įstatymo projekto 92 straipsnio nustatyta tvarka, o jos rezultatai įregistruojami Įstatymo projekto 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu Įstatymo projekto 90 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kruopšti teisių turėtojų paieška atliekama ir užregistruojama Įstatymo projekto 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Siūlytume suderinti šias nuostatas.
6. Siūlytume Įstatymo projekto 90 straipsnio 2 dalį papildyti, nurodant subjektą, kuriam teisių turėtojai turėtų suteikti leidimą naudoti kūrinį ar fonogramą tam, kad jie galėtų būti naudojami kaip nenustatytų teisių turėtojų kūriniai. Taip pat, atsižvelgiant į Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurią įgyvendina Įstatymo projekto 90 straipsnio 2 dalis, kyla klausimas dėl pastarojoje nuostatoje vartojamo žodžio „naudoti“ tinkamumo. Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas „atgaminti ir padaryti viešai prieinamus“. Kadangi šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje taip pat vartojamas terminas „atgaminti ir padaryti viešai prieinamus“, svarstytina, ar siekiant tinkamai perkelti Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies nuostatą ir užtikrinti Įstatymo nuoseklumą, nevertėtų Įstatymo projekto 90 straipsnio 2 dalyje taip pat vartoti šį terminą.
7. Tiek, kiek tai susiję su Įstatymo projekto 91 straipsnio 2 dalimi, atkreipiame Jūsų dėmesį į Direktyvos 22 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodoma, kad naudojant nenustatytų teisių turėtojų kūrinius su komerciniais partneriais leidžiama sudaryti tokių kūrinių skaitmeninimo ir padarymo viešai prieinamais sutartis, tačiau komerciniams partneriams neturėtų būti suteikiamos jokios teisės naudoti nenustatytų teisių turėtojų kūrinius ar kontroliuoti jų naudojimą.
8. Atsižvelgdami į kūrinių ir fonogramų bei jų šaltinių įvairovę, manytume, jog būtų tikslinga nustatyti, kad Įstatymo projekto 92 straipsnio 1 dalyje minimas sąrašas yra ne baigtinis.
9. Iš Įstatymo projekto 92 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra aišku, kaip būtų atliekama kinematografinių ar audiovizualinių kūrinių teisių turėtojų paieška, jei šių kūrinių gamintojas nei vienoje iš valstybių narių neturėtų buveinės ar gyvenamosios vietos.
10. Kadangi Įstatymo projekto 93 straipsnio 2 dalyje pateikiama informacija turės būti pateikiama Europos Komisijos Vidaus rinkos tarnybos duomenų bazėje, kyla klausimas, ar, atsižvelgiant į šios duomenų bazės formatą ir technines galimybes, bus įmanoma joje pateikti visą Įstatymo projekto 93 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.
11. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projekto 91 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos bei nacionalinis transliuotojas toliau bus vadinami nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojais, manytume, kad būtent pastarasis terminas ir turėtų būti vartojamas Įstatymo projekto 93 straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje.
12. Manytume, jog siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punktą, Įstatymo projekto 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte be kitų išvardintų tikslų taip pat turėtų būti numatytas ir indeksavimas.
13. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje minimuose 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau - Direktyva 2001/29/EB) 2 ir 3 straipsniuose apibrėžtos sąvokos yra perkeltos atitinkamai Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 31 dalimis, Įstatymo projekto 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūlytina pateikti pačias sąvokas (atgaminimas ir viešas paskelbimas) ir nekartoti jų apibrėžimo.
14. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad, kitaip nei Įstatymo projekto 94 straipsnio 3 dalyje, Direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje reikalavimas nurodyti nenustatytų teisių turėtojų kūrinių žinomų autorių ir kitų teisių turėtojų vardą ar pavadinimą nepriklauso nuo to, ar toks vardas ar pavadinimas buvo nurodytas kūrinyje ar fonogramoje prieš suteikiant jiems nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą.
15. Kyla klausimas, kodėl Įstatymo projekto 96 straipsnio 1 dalyje teisė gauti kompensaciją yra siejama tik su Įstatymo projekto 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais kūrinio naudojimo būdais ir neapima 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų būdų. Pažymime, kad Įstatymo projekto 96 straipsnio 1 dalis įgyvendina Direktyvos 6 straipsnio 5 dalį, kurioje daroma nuoroda į šio Direktyvos straipsnio 1 dalį, apimančią tiek Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje, tiek ir 3 straipsnyje nurodytus kūrinių naudojimo būdus.
16. Pažymime, kad Įstatymo projekto priede nuoroda į Direktyvos paskelbimo šaltinį (OL 2012 L 299, p. 5) neturėtų būti nurodoma pasviruoju šriftu.
17. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS) pateiktame Direktyvos perkėlimo ir įgyvendinimo plane nurodytas Įstatymo projekto pavadinimas neatitinka derinamo Įstatymo projekto pavadinimo. Prašome atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą sistemoje LINESIS.
18. Įstatymo projekto ir Direktyvos atitikties lentelė nėra pateikta sistemoje LINESIS. Pagal Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21, 49 ir 50 punktus, derinant teisės aktų, perkeliančių ir (ar) įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktus, projektus, Europos Sąjungos teisės akto ir nacionalinio teisės akto projekto atitikties lentelė turi būti įvedama į Europos Sąjungos teisės akto perkėlimo ir įgyvendinimo planą LINESIS kitą darbo dieną po šių projektų išsiuntimo derinti suinteresuotoms institucijoms.
19. Technines pastabas Įstatymo projekto ir Direktyvos atitikties lentelei pateiksime per sistemą LINESIS.
Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas
Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]