LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius,
mob. tel. +370 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
|
Lietuvos Respublikos Seimui |
Į 2024-08-09 Nr. S-2024-3312-XIVP-4058
|
DĖL Lietuvos Respublikos Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4058 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI
Įvertinę Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4058 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame šias pastabas.
1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 straipsnio 41 dalį papildyti nauju 6 punktu ir joje nustatyti naują tiekėjo privalomo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą – tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 26 straipsnio 2 dalis nustato, kad vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra nustatęs, kad priemonėms, kurias valstybės narės priima dėl teisėtų nacionalinio intereso reikalavimų, Sąjungos teisė nėra netaikoma vien todėl, kad jos priimtos, be kita ko, dėl visuomenės saugumo intereso[1]. SESV 36, 52 ir 65 straipsniai leidžia priimti atskiras rinkos laisves ribojančias priemones, esant nustatytiems pagrindams, o vienas iš jų – visuomenės saugumo užtikrinimas. Nacionalines priemones, kurios gali trukdyti naudotis pagal Europos Sąjungos Sutartį ir SESV garantuotomis pagrindinėmis laisvėmis arba dėl kurių jų vykdymas gali būti mažiau patrauklus,– ESTT vertina proporcingumo, kuris yra bendrasis Europos Sąjungos teisės principas, požiūriu. Atitinkamai, turi būti atliekamas Įstatymo projektu nustatomo teisinio reguliavimo proporcingumo vertinimas.
Remiantis ESTT praktika, ESTT vertindamas reguliavimo proporcingumą taiko keletą kriterijų. Pirmiausia, nacionalinė priemonė turi iš tikrųjų prisidėti prie siekiamo tikslo. Tokį vertinimą atlikti padeda tinkamumo kriterijus, kuris reiškia, kad nacionalinės teisės aktuose numatytos priemonės turi būti tinkamos pasiekti teisės aktuose nustatytus teisėtus tikslus[2], atliekant tokį vertinimą siekiama atsakyti į klausimą, ar priemonė apskritai turi kokios nors naudos teisėtiems tikslams, kuriais remiasi valstybė narė. ESTT taip pat teigia, kad tikslų turi būti siekiama nuosekliai ir sistemiškai[3]. Kitas iš ESTT taikomų kriterijų yra būtinumas, kuris ESTT praktikoje reiškia, kad nacionalinė priemonė ESTT vertinimu negali viršyti to, kas būtina nustatytam tikslui pasiekti[4]. Atliekant tokį vertinimą tikrinama, ar mažiau rinkos laisves ribojančia priemone nebūtų galima taip pat veiksmingai pasiekti valstybės narės nustatytų tikslų[5]. Trečiasis ne visais atvejais taikomas kriterijus yra, kad nacionalinė priemonė turi būti tinkama ir būtina siekiamam teisėtam tikslui įgyvendinti - proporcingumas (stricto sensu). ESTT atliekant vertinimą šiuo požiūriu, valstybė narė turi įrodyti, kad apsaugos lygis, kurį ji skiria teisėtam tikslui apsaugoti, yra proporcingas tai žalai, kuri daroma Bendrijoje saugomam interesui (pavyzdžiui, vidaus prekybai[6]).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje turi būti pagrindžiama, kodėl Įstatymo projektu nustatoma priemonė yra tinkama, būtina ir proporcinga (stricto sensu), siekiant visuomenės saugumo užtikrinimo.
2. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad objektyvios ekonominės veiklos vykdytojų, pateikusių kvalifikacijos vertinimo paraišką kvalifikacijos vertinimo sistemoje, pašalinimo ir atrankos taisyklės bei kriterijai ir objektyvios atviro konkurso, riboto konkurso ar derybų, konkurencinių dialogų arba inovacijų partnerysčių kandidatų ir konkurso dalyvių pašalinimo ir atrankos taisyklės bei kriterijai gali apimti Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje išvardytus pašalinimo pagrindus, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų. Atitinkamai tokios
Direktyvos 2014/25/ES nuostatos reiškia, kad subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomiems pirkimas gali būti taikomas tiekėjų pašalinimo reguliavimas, nustatytas 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB.
Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalis nustato privalomus tiekėjų pašalinimo pagrindus, kai ekonominės veiklos vykdytojas galutiniu teismo sprendimu yra nuteistas dėl vienos iš toliau išvardytų priežasčių: a) dalyvavimo nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR (32) 2 straipsnyje; b) korupcijos, kaip apibrėžta Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, 3 straipsnyje ir Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR (34) 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat dėl korupcijos, kaip apibrėžta perkančiosios organizacijos arba ekonominės veiklos vykdytojo nacionalinėje teisėje; c) sukčiavimo, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (35) 1 straipsnyje; d) teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, kaip apibrėžta atitinkamai Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1 ir 3 straipsniuose, arba dėl nusikalstamos veikos kurstymo, pagalbos ar bendrininkavimo ją įvykdant arba kėsinimosi ją įvykdyti, kaip nurodyta to pamatinio sprendimo 4 straipsnyje; e) pinigų plovimo arba teroristų finansavimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnyje; f) vaikų darbo ir kitų prekybos žmonėmis formų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES (38) 2 straipsnyje.
Teisingumo Teismas dėl privalomųjų tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindų yra konstatavęs, kad Direktyvos 93/37[7] 24 straipsnio pirmoji pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ji išsamiai išvardija pagrindus, galinčius pateisinti rangovo nepriėmimą dalyvauti viešajame darbų pirkime dėl objektyviai pagrįstų priežasčių, susijusių su jo profesine padėtimi[8]. Taip pat, Teisingumo Teismo yra konstatavęs, kad ši direktyva nekliudo valstybei narei numatyti kitų neleidimo dalyvauti priemonių, skirtų užtikrinti, kad vykdant viešojo pirkimo procedūras būtų laikomasi dalyvių vienodo vertinimo ir skaidrumo principų, su sąlyga, kad tokios priemonės neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti[9].
Vertinant Europos Sąjungos teisės nuostatas, kylančias iš Teisingumo Teismo praktikos svarbu pažymėti, kad pirma, Direktyva 2014/24/ES nustato išsamų privalomų tiekėjų pašalinimo pagrindų sąrašą. Antra, Direktyva 2014/24/ES leidžia tik nedidelę diskreciją valstybėms narėms nustatyti kitus pašalinimo pagrindus, siekiant užtikrinti, Europos Sąjungos teisėje nustatytus viešųjų pirkimų tikslus – vienodą vertinimą ir skaidrumą. Visais atvejais toks reguliavimas turi atitikti ir bendruosius proporcingumo principo reikalavimus – neviršyti to kas būtina tikslui pasiekti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projektu nustatomą reguliavimą pagrįsti siejant su vienu iš Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje nustatytų pašalinimo pagrindų.
Viceministrė Jurga Greičienė
Eglė Kurelaitytė, tel. +370 671 86413, el. p. [email protected]