LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 174
STENOGRAMA
2014 m. rugsėjo 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Visus kviečiu užimti savo darbo vietas. Skelbiu 2014 m. rugsėjo 16 d., antradienio, plenarinio posėdžio pradžią. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. rugsėjo 16 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Taigi darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Gerbiamieji kolegos, kokių būtų pastabų, pasiūlymų? E. Masiulis. Prašom, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš vis dėlto dėl Vyriausybės pusvalandžio norėčiau paklausti. Yra kviečiamas generalinis prokuroras D. Valys atsakyti į Seimo narių klausimus. Šie Seimo narių klausimai yra tiesiogiai susiję su vienos konkrečios bylos detalėmis, ir akivaizdu, kad toks klausimų formulavimas ir pats veiksmas, kviečiant prokurorą į Seimą, mano galva, laužo ir Konstitucijoje numatytus aiškius valdžių atskyrimo pricipus, ir sudaro labai negerus precedentus. Kitaip tariant, ar kviesdami į Seimą pareigūnus pagal Seimo narių klausimus mes iš tikrųjų žiūrime į tų klausimų turinį? Nes susidaro praktika, kad ir ko klaustume, kartais ir pačių kvailiausių klausimų, vis tiek pareigūnas yra kviečiamas remiantis 209 straipsniu. Mano įsitikinimu, šie klausimai akivaizdžiai pažeidžia valdžių atskyrimo principą, pažeidžia Konstituciją ir Seimo nariai kišasi į prokuroro ir prokuratūros veiklą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ką jūs siūlote?
E. MASIULIS (LSF). Turėjote suprasti, siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Siūlote šį klausimą išbraukti frakcijos vardu, taip?
E. MASIULIS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi ikiteisminis tyrimas jau nutrauktas, proceso jau nėra, todėl Seimo nariai turi teisę pasiteirauti. Juo labiau kad yra padaryta žala valstybei, pervedant pinigus iš „Snoro“ banko neteisėtai. Vis dėlto visuomenė nesupranta prokuratūros veiksmų, todėl mes kviečiame atsakyti Seimo nariams į pateiktus klausimus. Tai yra logiška. Seimas yra kontroliuojanti institucija ir virš Seimo – tik dangus.
PIRMININKAS. Petrai, čia jūs nuomonę išsakėte. Ir sakote, kad neišbrauktume, taip? Ačiū. J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vieną sakinį dėl jau prasidėjusios diskusijos, dėl P. Gražulio pasakymo. Nors konkretus prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė, bet tas nutarimas gali būti skundžiamas, ir negali sakyti, kad procesas yra pasibaigęs. Jeigu Seimas aktyviai imasi svarstyti, tai gali būti suprasta, kad bylos atnaujinimas ir yra nulemtas Seimo įsikišimo.
Bet aš ne dėl to. Aš siūlau išbraukti 1-4 klausimą, Visuomenės informavimo įstatymo vieno straipsnio pataisas, nes šiuo projektu yra išbraukiamas prioritetinis kultūros, švietimo krypties leidinių rėmimas. Tikrai bendruomenė, manau, priimtų kaip nesuprantamą veiksmą šio projekto svarstymą. Aš manau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas turėtų detaliau įsigilinti į tą situaciją, o šiandien dar nesvarstyti to projekto dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikimo principo keitimo.
PIRMININKAS. Jūs frakcijos vardu prašote išbraukti iš darbotvarkės?
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juras užleis vietą Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkei. Prašom, A. Pitrėnienė. Labai atsiprašau, tuoj.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, yra visiška netiesa, kas buvo ką tik pasakyta. Komiteto darbo grupė išanalizavo viską ir sutvarkė viską taip, kaip reikia, ir nėra jokių neįsigilinimų, neatsižvelgimų. Yra darbo grupė. Atstovai buvo deleguoti visų suinteresuotų pusių, taip pat ir kūrėjai. Ir buvo priimta daugybė dalykų, kurie yra labai svarbūs ir reikalingi. Jeigu mes norime nevykdyti STT nurodymų, Valstybės kontrolės nurodymų, kurie yra labai aiškūs, apibrėžti išvadose, tai mes tada neanalizuokime ir nieko nekeiskime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis J. Požela. Prašom, kolega.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš prašau iš popietinės posėdžio darbotvarkės išbraukti projektą Nr. XIIP-716.
PIRMININKAS. O gal darbotvarkės numerį jūs galite pasakyti? Man lengviau bus rasti. Darbotvarkės numeris. Ar jūs frakcijos vardu prašote?
J. POŽELA (LSDPF). Taip. 2-5 klausimas.
PIRMININKAS. 2-5 klausimą prašote išbraukti iš šios dienos darbotvarkės frakcijos vardu, taip? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, nematau daugiau pasiūlymų, pastabų dėl darbotvarkės. Apsispręsime balsuodami. Pirmasis siūlymas buvo (galbūt pagal darbotvarkę mes iš eilės, man atrodo, didelio skirtumo nebus) J. Razmos, t. y. darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-1468. Gerbiamasis J. Razma frakcijos vardu prašė išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuoja už, kas kitaip mano, kad paliktume darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, supratome, taip?
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš du kartus kartojau, šiek tiek susikaupkite! Visuomenės informavimo įstatymo ir t. t., kaip tekste parašyta.
Balsavimo rezultatai: už – 39, prieš – 30, susilaikė 32. Taigi Seimo narių nuspręsta, kad šis klausimas turi likti darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas dėl generalinio prokuroro D. Valio atsakymų į Seimo narių klausimus. E. Masiulis frakcijos vardu siūlė išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą. Taip pat skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 34, prieš – 35, susilaikė 37. Darbotvarkės 2-1 klausimas dėl generalinio prokuroro D. Valio atsakymų lieka darbotvarkėje.
Toliau gerbiamasis J. Požela Socialdemokratų frakcijos vardu siūlo išbraukti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13, 14 straipsnių įstatymo projektą Nr. XIIP-716. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 95. Taigi iš darbotvarkės įstatymo projektas Nr. XIIP-716 išbrauktas.
Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Už visus pasiūlymus mes balsavome ir išreiškėme nuomonę. Ar galime šios dienos darbotvarkei su visais pataisymais pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Darbotvarkei pritarta bendru sutarimu. Pradedame vykdyti darbotvarkę.
10.10 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 ir 161 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1637(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 ir 161 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1637. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Noriu pasakyti, kad Seimo Pirmininkė šį įstatymo projektą siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas svarstė Statuto projektą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam variantui. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi į tribūną kviečiu P. Urbšį išsakyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
P. URBŠYS (MSNG). Komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė iniciatoriaus pateiktam Seimo statuto projektui Nr. XIIP-1637 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos dviejų komitetų nuomonės. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pirmininką J. Sabatauską. Dėl Seimo statuto projekto yra Seimo narės L. Graužinienės pasiūlymas. Gal pristatykite ir kartu pasakykite komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 1 ir 2 straipsnių yra L. Graužinienės pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė: vietoj žodžių „visuomeniniai padėjėjai“ siūloma įrašyti „konsultantai“.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vieno ir dėl kito siūlomas (du pasiūlymai) tiesiog pavadinimo pakeitimas, vietoj „padėjėjų“ – „konsultantai“. Taigi girdėjote pagrindinio komiteto nuomonę. Yra pritarta bendru sutarimu. Ar gali Seimas pritarti šiems pasiūlymams bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Yra norinčių kalbėti prieš. V. Matulevičius. Prašom. Nepastebėjau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais pakeitimais siūloma įvesti naujas pareigybes. Kitaip sakant, vietoj trijų padėjėjų dabar bus galima turėti dar vieną papildomą. Neaišku, kas tai yra, ar Seimo nariui bus suteikiama teisė… turinčiam specialiųjų poreikių ir pritarus Seimo valdybai. Neaišku, kas yra tie specialieji poreikiai ir kuo remiantis bus sprendžiama, koks Seimo narys galės turėti 3 padėjėjus, o koks galės turėti 4 pritarus Seimo valdybai. Manau, kad etatų plėtimas, pareigybių skaičiaus didinimas neatitinka šio laiko dvasios, tai yra biudžeto lėšų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate dėl viso įstatymo projekto?
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Mes dabar kalbame dėl L. Graužinienės pasiūlymo, reikia kalbėti dėl jos pasiūlymo, nes jūs nė vieno sakinio nepasakėte dėl jos pasiūlymo.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Tai aš užsirašysiu tada papildomai dėl viso. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl L. Graužinienės pasiūlymo nėra pastabų? Komitetas pritarė bendru sutarimu. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū. Kitų pasiūlymų, pastabų nėra. Ar po svarstymo galime įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Yra norinčių kalbėti. Dabar, kolega, galite kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš iš esmės jau pasakiau, ką norėjau pasakyti, kad yra naujų pareigybių kūrimas. Mano įsitikinimu, tam nėra objektyvių poreikių, be to, puikiai žinome, kad dabar didinti išlaidas, nors čia gal ir nesusidarytų labai didelės sumos, bet tendencija yra tokia, kad padėtis šalyje komplikuojasi, kad didžiulių problemų turi verslas, didžiulių problemų yra dėl valstybės biudžeto formavimo, ruošiamasi euro įvedimui, ir todėl, manau, toks siūlymas neatitinka šio laiko dvasios. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – gerbiamoji I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Matulevičiau, paprastai specialieji poreikiai yra skirti žmonėms su negalia. Tie žmonės lygiai taip pat, nepažeidžiant žmogaus teisių, gali būti išrinkti į Seimą, kaip ir šiandien mes turime vieną kolegą. Be abejo, visiškai vienoks statusas yra mūsų visų, mums užtenka ir poros padėjėjų, o kolegai, be abejo, reikia daugiau žmonių tenkinant vadinamuosius specialiuosius poreikius. Aš manau, kad žiūrėdami į ateitį, šiandien mes turime tik vieną žmogų, gal neįgaliųjų Seime bus daugiau… Todėl siūlyčiau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju I. Degutienei už nuomonę. Nuomonės buvo išsakytos: viena nuomonė už, kita prieš po svarstymo. Ar galime pritarti? Tikriausiai reikės balsuoti, nes vienas žmogus buvo prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas po svarstymo pritaria įstatymo projektui Nr. XIIP-1637, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 9. Taigi po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Seimo Pirmininkė dėl šio įstatymo projekto siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra vienas Seimo narės L. Graužinienės pasiūlymas, kuriam… Taigi 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Man sufleruoja, kad reikia 71 balso. Reikia balsuoti. Gerai. Balsuojame. Kas už 1 straipsnį, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 7. 1 straipsniui pritarta.
Kviečiu visus balsuoti dėl 2 straipsnio. Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 8. 2 straipsnis priimtas.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už – gerbiamasis J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, projektas nieko iš esmės nekeičia, bet yra pasiūlytas tam tikras teisinis susitvarkymas su iki šiol buvusiais Seimo narių visuomeniniais padėjėjais, jų statuso reglamentavimu. Manau, logiška, kad yra pasiūlyta skirti Seimo Pirmininko visuomeninius konsultantus. Vis tiek Seimo Pirmininkas yra vienas iš valstybės vadovų, juk ir premjeras, ir Prezidentė turi visuomeninius konsultantus, taigi logiška, kad ir Seimo Pirmininkui tai numatyta. Turbūt ir pavadinimas „konsultantai“ yra geresnis negu „padėjėjai“. Tos nedidelės išlaidos, kai dabar vienam kitam buvusiam visuomeniniam padėjėjui reikės keisti pažymėjimus, pavadinant jį konsultantu, aš manau, nėra esminis dalykas. Kanceliarija iš turimų resursų turėtų nesunkiai šitą klausimą išspręsti. Taigi kviečiu palaikyti, kad teisiškai tiksliau susitvarkytume savo tuos elementarius dalykus.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Razmai. Kitų nuomonių nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1637, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio statuto priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 10. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-1637) yra priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-677(4) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-677. Pranešėjas – gerbiamasis B. Pauža, Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas siūlo pritarti Vyriausybės parengtam ir Kaimo reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui. Siūloma leisti piliečiams už mieste turėtą žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, pasirinkti papildomą kompensavimo būdą – lygiavertį miško sklypą kaimo vietovėje iš restitucijoje rezervuotų miško plotų. Kaimo reikalų komitetas šiam patobulintam įstatymui pritarė bendru sutarimu.
Aš tik noriu pasakyti, kad mes rytoj Kaimo reikalų komitete svarstysime dėl datos. Kaip žinote, liepos mėnesį įstatymas nebuvo priimtas, todėl vietoj rugsėjo 1 d. pasiūliau įrašyti lapkričio 1 d. Mes rytoj šitą pakeitimą svarstysime.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už komiteto nuomonės pristatymą. Taigi norinčių kalbėti už ir prieš… Yra nuomonė prieš. Gerbiamasis A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vis dėlto norėtųsi išgirsti rimtesnių argumentų, kadangi piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas pasiekė logišką pabaigą. O kaipgi su tais, kurie susigrąžino ar neturėjo tokios galimybės? Dabar keliems tūkstančiams keičiamas įstatymas, sukuriamos ypatingos sąlygos, bet yra daugybė žmonių, kurie tokių sąlygų neturėjo, ir jų dešimtys tūkstančių! Aš nematau šiame įstatyme nieko kito, tiktai ypatingų sąlygų nustatymą tiems, kurie, matyt, sąmoningai, gal žinodami iš anksto, laukė būtent tokio įstatymo pakeitimo. Manau, reikėtų svarstyti kitus kompensavimo būdus, jeigu to reikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tai, ką sako ponas A. Anušauskas, kad būtų galima ieškoti kitų kompensavimo būdų, vadinasi, iš karto pripažįsta, kad galima galvoti apie kitus kompensavimo būdus. Štai čia ir yra sugalvotas kitas kompensavimo būdas. Galbūt ne idealus, tačiau net ir oponuojantis kolega pripažįsta, kad galėtų būti dar kokie nors kiti kompensavimo būdai.
Kodėl kompensavimas mišku atrodytų priimtinas? Valstybė vis dar turi apie 90 tūkst. ha rezervinių miškų, kurie dar neturi naujo šeimininko, o senasis šeimininkas – valstybė – nėra visavertis šeimininkas. Jeigu mes keliolika ar keliasdešimt tūkstančių hektarų miškų pateiksime kaip kompensaciją buvusiems savininkams už turėtą nuosavybę mieste, vadinasi, atsiras tikras naujasis miško savininkas, kuris vienaip ar kitaip imsis tą mišką prižiūrėti, arba galų gale tie miškai pateks į pirkimo ir pardavimo sandorių rinką. Galvokime ir apie tą aspektą, kad žūsta valstybės turtas. Rodos, 90 tūkst. ha miško neturi realaus šeimininko. Tai čia yra instrumentas, kaip sutvarkyti dalį mūsų valstybės rezervuotų miškų. Ar tai optimalus, pats geriausias kompensavimo būdas, aš tikrai nesiimu spręsti, ir čia lyg ir pritarčiau ponui A. Anušauskui. Tačiau, kol niekas nesugalvojo nieko kito geresnio, aš pasisakau už tokį kompensavimo būdą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-677, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 60, prieš – 10, susilaikė 25. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-677 yra pritarta.
10.27 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑418 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1468(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-418 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1468 svarstymas. Pranešėja – A. Pitrėnienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-418 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1468(2) ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, Europos teisės departamento, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Siūlome Seimui svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną R. Tamašunienę kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-418 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė išvadą nepritarti įstatymo projekte siūlomai nuostatai – viešąją įstaigą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą pertvarkyti į biudžetinę įstaigą. Siūlome pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1468 atmesti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Kviečiu į tribūną D. Teišerskytę kalbėti Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Laba diena. Kolegos, mūsų komitetas taip pat svarstė šias įstatymo pataisas, nusprendė nepritarti įstatymo projekte siūlomai nuostatai VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą pertvarkyti į biudžetinę įstaigą ir siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės, sudarant darbo grupę ir įtraukiant į ją Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narius.
Nuo savęs noriu pridėti, kad šis įstatymo pakeitimas yra ydingas tuo, kad mažai keičia dabar esamą komisijos veiklą ir labai mažai iš to bus arba, tiksliau, visai nebetenka rėmimo kultūros ir meno projektai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad pristatydami komiteto nuomonę kalbėtumėte tik komiteto vardu. Jeigu turite savo nuomonę, tai galima užsirašyti ir kalbėti savo vardu. Tiesiog žanras truputėlį skirtingas. Kviečiu į tribūną V. V. Margevičienę kalbėti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, nesvarstė patobulinto antrojo varianto. Noriu pasakyti, kad pirminiam variantui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, jūs išgirdote visų komitetų nuomonę dėl šio įstatymo projekto. Dabar yra galimybė kalbėti individualiai arba frakcijos vardu. Suprantu, V. Stundys kalbės savo vardu, taip? Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Mielieji kolegos, kelios pastabos dėl siūlomų Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio pataisų. Jos yra susijusios su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarka, pakeitimais. Šitas fondas yra vienintelis valstybės sukurtas paramos nekomercinei žiniasklaidai instrumentas, todėl yra labai svarbus ir reikšmingas.
Su beveik visais siūlomais pakeitimais būtų galima sutikti, nes šitie pakeitimai pirmiausia įtvirtina kur kas aiškesnį, teisingesnį fondo valdymo modelį. Valdymo dalykų sutvarkymas buvo pribrendęs reikalas, bet dėl vieno dalyko iš tikrųjų reikia iš esmės diskutuoti ir labai rimtai svarstyti. O tas vienas dalykas yra susijęs su siūlomais pakeitimais keisti paramos programas, keisti paramos programų sąrašą. Na, lyg ir logiškai būtų bandoma siūlyti skirstyti paramos programas pagal technologijas ir sklaidos mastą, t. y. įprastinė periodinė spauda, internetas, radijas, televizija, nacionalinė ir regioninė žiniasklaida.
Tačiau šiuo atveju iš tikrųjų iškyla esminis klausimas, kurį visiškai pagrįstai kelia ir kultūros ir meno lauko žmonės, reikšdami susirūpinimą kultūros ir meno leidinių finansavimu ir valstybės paramos ateitimi. Siūlomame projekte dingsta atskira iki šiol galiojančiame įstatyme esanti kultūros ir meno leidinių eilutė. Jie pakliūna į bendrą nacionalinės periodikos programą. Atkreipiu dėmesį, į bendrą nacionalinės periodikos programą, kur supuola į krūvą, jeigu taip paprastai sakytume, tarkim, „Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“ ir, pavyzdžiui, „Kultūros barai“, „Metai“, „Literatūra ir menas“ ir t. t. Ką tai reiškia?
Pirmiausia, įstatymų leidėjas tokiu skirstymu atsisako įtvirtinti išskirtinį prioritetišką dėmesį kultūros ir meno leidiniams ir palieka juos konkuruoti su kitais nacionaliniais leidiniais. Klausimas paprastas: ar kultūros ir meno leidiniai gali konkuruoti su kita nacionaline žiniasklaida? Deja, ne. Kultūros ir meno leidiniai yra specifiški, jų visas turinys yra kultūros ir meno informacija, šios srities proceso analizė, jie yra nekomerciniai. Kita nacionalinė periodika turi daug komercinių galimybių: reklamą, Europos Sąjungos remiamų projektų sklaidos lėšas, valstybinių institucijų užsakymus. Tiesa, guodžiama, kad Vyriausybė nutarime dar kažką padarys ir įtvirtins šios srities paramos proporcijas ir išskirtinumą.
Neabejoju, kad šios galios priskyrimas vykdomajai valdžiai yra netikslingas, ir įstatymų leidėjas vis dėlto turi aiškiai suvokti, kad kultūros ir meno leidinių prioritetiškumo įtvirtinimas yra įstatymo reikalas, o ne galia, kuri paliekama vykdomajai valdžiai, nes tokiu būdu atsiranda galimybių manipuliuoti ir lėšomis, ir proporcijomis, o kartu daroma intervencija ir į kultūros srities autonomiškumą.
Taigi mano siūlymas – iš esmės kritiškai žiūrėti į pataisų 14 dalies pakeitimus ir iš esmės jiems nepritarti. Čia reikalinga esminė korekcija tam, kad išsaugotume kultūros ir meno leidinius, nes jų įstatyme nelieka, atkreipiu dėmesį, nors ir kas ką sakytų. Taip, jie telpa po nacionalinės periodikos kepurėle, bet ten telpa ir daug kas kita.
PIRMININKAS. Dėkoju V. Stundžiui už išsakytą nuomonę. Į tribūną kviečiu A. Pitrėnienę.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, pristatysiu ne savo nuomonę, pristatysiu darbo grupės rezultatą, viso mūsų komiteto ilgą darbą, kad jūs suvoktumėte ir suprastumėte, kad tai, kas yra sakoma, ne visada yra tiesa.
Taigi problemos dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklos pradėjo ryškėti dar 2010 m., kai Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas sulaukė kultūros sektoriaus atstovų skundų. Jų būta pačių įvairiausių: dėl ekspertų neskaidraus darbo, dėl tarybos neskaidraus darbo, dėl to, kad taryba pakeičia ekspertų nuomonę, kad iš viso nefinansuojamiems, siūlomiems nefinansuoti projektams atsiranda finansavimas. Žodžiu, ten būta be galo daug įvairių ir negerų, ir negražių dalykų.
Komitetas, reaguodamas į nusiskundimus, savo posėdžiuose pradėjo diskutuoti apie būtinybę reformuoti fondo veiklos modelį. Diskusijos nusikėlė, atėjo ir į mūsų naujos sudėties komiteto posėdžius. Dar 2013 m. gegužės mėnesį įvyko posėdis dėl fondo reformos. Lapkričio mėnesį komitetas suorganizavo viešą diskusiją šiuo klausimu. 2014 m. kovo mėnesį komitetas organizavo klausymus dėl fondo veiklos pertvarkos ir sudarė darbo grupę Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms parengti. Darbo grupę sudarė žmonės, kurie atstovavo absoliučiai visoms suinteresuotoms grupėms, kurių projektai gali būti finansuojami iš šio projekto. Taip pat dalyvavo ir mūsų Kultūros ir meno leidinių asociacijos pirmininkas. Taigi visos grupės – ir mažieji, ir didieji leidiniai, ir regioniniai, ir nacionaliniai, ir radijas, ir televizija – buvo atstovaujamos.
Didelę reikšmę svarstymams, be abejo, turėjo Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareikštos išvados. Valstybės kontrolė akcentavo, kad fondas administruoja ne nuosavas, o valstybės biudžeto lėšas, todėl fondo veiklos kontrolė turi būti tinkamai užtikrinama. Specialiųjų tyrimų tarnyba savo antikorupcinio vertinimo išvadoje sukritikavo projektų ekspertavimo, ekspertų skyrimo tvarką ir t. t.
Darbo grupė surengė šešis posėdžius, parengėme Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, susijusias su fondo veiklos reforma, ir pateikėme komitetui svarstyti.
Dabar, kad jūs nesuklystumėte. Tam, ką mes dabar jau esame pateikę, tai yra antrąjį variantą, komitetas yra pritaręs. Tai jau yra po IVP komiteto svarstymų, nes jie svarstė ne tą variantą. Todėl norėčiau, kad balsuodami to nepamirštumėte.
Ką gi mes ten nutarėme reformuoti? Pirmiausia darbo grupė pasisakė, kad nereikia keisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso ir palikti viešosios įstaigos statusą. Taip buvo sutarta darbo grupės bendru sutarimu, nes buvo labai didžiulis pasipriešinimas daugelio suinteresuotų pusių. Nekeisti fondo pavadinimo – bendru sutarimu buvo. Nustatyta fondo direktoriaus skyrimo į pareigas tvarka. Direktoriui privalomi kvalifikaciniai reikalavimai, ko anksčiau nebuvo, funkcijos ir atsakomybės. 6:1 balsavimu buvo priimtos šitos nuostatos. Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai ekspertams. Detaliai išvardyta, kas negali būti skiriamas ekspertu. Nurodyta ekspertų sąrašo, grupių sudarymo ir galutinio tvirtinimo tvarka. Bendru sutarimu yra sutarta dėl to, kad ten turi būti labai ir konfidencialumas išlaikytas, ir skaidrumas ten turi būti dirbant šitiems žmonėms. Žodžiu, labai atsakingai padirbėta ir visos nuostatos priimtos bendru sutarimu. Ekspertams ir tarybos nariams įtvirtintas reikalavimas pateikti nešališkumo deklaracijas ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimus bei derinti viešuosius ir privačius interesus, kad nebūtų galima, kad tu pats savo leidiniams esi kaip ekspertas ir skiri paramą. Šito negali būti.
Diskutuota dėl fondo tarybos formavimo principų ir nuspręsta, kad tarybą formuoja meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitų visuomeninių organizacijų deleguoti atstovai, Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų deleguoti asmenys. Daug diskusijų fondo remiamų programų suskirstymo klausimu vyko iš tikrųjų, bet buvo priimta (6 – už, prieš – 1), kad turi būti vienodas suskirstymas pagal technologijas. O kas čia buvo pasakyta, kad čia neva skriaudžiamas bus ir nuskriausti liks kultūros ir meno leidiniai, tai yra visiškai netiesa. Mes darbo grupėje kalbėjome, diskutavome ir su ministerija, nežinau, kiek kartų, ieškojom labai įvairių variantų. Sakėme, kad galbūt išvis tada paimame tuos reikalingus 2 mln. ir atiduodame…
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, jūs kalbate daugiau kaip pusantros minutės.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). To nebuvo padaryta, tiesiog apsispręsta, kad tai galima padaryti. Programos yra suskirstytos, o finansavimą numatysime darbo nuostatuose, nauja darbo grupė, papildyta darbo grupė su IVPK atstovais toliau tęs darbą. Taigi aš siūlau pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Pirmininke, aš kviečiu jus pasilikti tribūnoje. Pasiimkite savo įstatymo projektą. Taigi vyksta svarstymas. Dabar dėl 1 straipsnio yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Kolegę V. V. Margevičienę norėčiau paprašyti pakomentuoti jūsų komiteto pasiūlymą, o po to, gerbiamoji pirmininke, jūs atsakysite, ką komitetas nusprendė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, gerbiamoji Vaidevute.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas…
PIRMININKAS. Dar arčiau mikrofono! Labai sunkiai girdėti. Prašom. Gerai.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš taip garsiai kalbu.
PIRMININKAS. Dabar gerai.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teikė tokį siūlymą ir jam komitetas pritarė bendru sutarimu. Siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio, keičiamo įstatymo 27 straipsnio, 1 dalį nuostatomis, apibrėžiančiomis kūrybingos žiniasklaidos sąvoką, nustatančiomis Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondo veiklos…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, mes dabar kalbame apie 28 straipsnį „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“. Ten yra… 1 straipsnio keičiamo įstatymo… Čia yra parašyta, kad „iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondą išlaikomą“… Čia jūs įrašėte tą intarpą į tą sakinį „iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondą išlaikomą“. Čia yra dėl straipsnio 1 dalies.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mūsų siūlymas yra atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmąją pastabą ir siekti teisinio aiškumo. Siūlymas yra pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio, keičiamo įstatymo 28 straipsnio, 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Fondas yra viešas juridinis asmuo, iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondui išlaikoma biudžetinė įstaiga, turinti savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaita banke. Fondo lėšos laikomos atskiroje Kultūros ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą programą.“
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji pirmininke, aš tik truputėlį norėčiau pakomentuoti, nes aš irgi turiu dokumentą prieš savo akis. Tai yra du iš esmės vienodi pasiūlymai dėl 1 straipsnio. Tiek vienas, tiek kitas pasiūlymas… Jūs dabar perskaitėte antrąjį pasiūlymą, kurį siūlo, o mes dabar kalbėjome apie pirmąjį. Bet tiesiog čia yra, kad jeigu vienam nepritarsime, tai ir abiem nepritarsime.
Gerbiamoji pirmininke, jūs gal?..
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Aš gal paaiškinsiu, kolegos. Iš tikrųjų čia yra statuso keitimo siūlymas. Kai darbo grupė susirinko, tada iš esmės visų regioninių, nacionalinių kūrėjų asociacijų atstovų bendrai buvo sutarta, kad statuso negalima keisti, nereikia keisti, todėl antrajame variante yra… Kai komitete jau antrąjį variantą svarstėme, mes nepritarėme komiteto siūlymui, nes buvo pasitarta, kad statuso keisti nereikia. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tiek vienas, tiek kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas yra analogiški. Jeigu nepritariame šitam pasiūlymui, vadinasi, nepritariame abiem pasiūlymams. Tiesiog noriu nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tiktai vieną – ne tiek prieš ar už, bet esminę pastabą. Mes trupučiuką, matyt, nesusikalbėsime šiandien posėdyje, nes komitetai svarstė pirmąją įstatymo projekto redakciją, kuri buvo visiškai kitokia. Ten buvo ir statusas siūlomas kitas, ir pavadinimas kitas. Dabar svarstome ir pirmininkė pateikia jau antrąją redakciją. Todėl tas „susikalbėjimas“ tikrai bus labai akivaizdžiai matomas. Taigi reikėtų žiūrėti į suvestinį konsoliduotą variantą, ten bus šiek tiek aiškiau, kaip ten kas dėliojasi, kaip pakito antroji redakcija, jeigu ją lygintume su pirmąja. O pakito iš esmės. Tiesiog atidumo…
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Komitetas pasisako, kad statuso nereikia keisti, todėl reikėtų nepritarti. Darbo grupė…
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Dėl šito pasiūlymo tiesiog mums reikia… Dar truputėlį, pirmininke, jūs pabūkite tribūnoje. Aš noriu paprašyti visų balsuoti. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė. Kas už tą nuomonę, balsuojate už, o kas balsuojate už Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar visiems aišku? Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonei, balsuojate už, kas pritariate Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 32, susilaikė 41. Taigi pritarta komiteto nuomonei nepritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui tiek vienu, tiek kitu klausimu.
Dabar aš noriu pasakyti dėl… tiesiog padaryti įžangą dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto antrojo pasiūlymo pagal eilę. Ten komitetas nepritarė, bet esmė kokia? Ten yra suformuluota konstatuojamoji dalis, bet neaišku, kas siūloma, nėra jokio pasiūlymo, nėra jokios formuluotės. Aš manyčiau, kad išvis nereikėtų svarstyti ir čia nepriimti tiesiog jokių sprendimų. Nėra absoliučiai jokio pasiūlymo. Sutinkate?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
Toliau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti. Dėl to balsavome, taip? (Balsai salėje)
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Seimas jau apsisprendė, kad nebūtų keičiamas statusas. Čia lygiai tas pats.
PIRMININKAS. Kitas Seimo nario V. Stundžio pasiūlymas atsiimtas, taip? Atsiimtas. Kas lieka mums?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Reikės nepritarti ir antram siūlymui. (Balsai salėje) Antras siūlymas susijęs su tuo pačiu, kadangi nekeičiame statuso ir paliekame tą patį, reikėtų ir antram siūlymui nepritarti. Lygiai tas pats čia.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip, viskas.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų, kuriuos reikėtų svarstyti, kaip ir nėra. Po svarstymo dabar norinčių kalbėti už, prieš? Yra norinčių kalbėti prieš – V. Vasiliauskas. Prašom.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pone pirmininke. Šio projekto vienas iš tikslų – fondo vadybos sutvarkymas, lėšų administravimas. Jis yra sveikintinas ir, matyt, būtų pasiektas, tačiau vis dėlto tai bus milžiniškas žingsnis atgal apverčiant mūsų žiniasklaidos prioritetus ir mūsų kultūros politikos prioritetus, ką kalbėjo kolega V. Stundys. Iš tikrųjų šio projekto 5 straipsnio 14 punkte yra išbraukta „Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus“ ir išbraukta „kultūros, meno leidiniai“, liko „nacionalinės periodikos spauda“. Vadinasi, „Literatūra ir menas“ ir kiti mūsų kultūros leidiniai yra prilyginami komerciniams dienraščiams. Mūsų kultūros leidinius, ponia pirmininke, jūs palikote be įstatymo apsaugos. Mano manymu, jie yra pasmerkti mirčiai. Ponai, pagalvokite prieš balsavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už nuomonę. A. Pitrėnienė – nuomonė už.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji, niekas nieko niekur čia neskriaudžia ir nieko nepalieka. Tiesiog yra sutvarkyta ir padaryti žingsniai, kuriuos įpareigojo atlikti Valstybės kontrolė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, kad fondo veikla būtų skaidri, aiški, kad nebūtų vietos ir galimybių pralįsti dalykams, kurie neturi ten būti. Jeigu mes norime palikti taip, kaip buvo, balsuokime ir nepatvirtinkime. O čia darbo grupė, visų asociacijų atstovai, vadovai dalyvavo, niekas nedarė slapta, viešumas buvo didelis. Palaikykime projektą, nes jis yra reikalingas, ir tai padaryti, kaip aš minėjau, mums liepė ir patys leidėjai, ir Valstybės kontrolė, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegos, buvo išsakytos nuomonės už ir prieš po svarstymo. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-1468, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 34, prieš – 27, susilaikė 19. Po svarstymo įstatymo projektui nepritarta. Kokie sprendimai siūlomi? Prašome siūlyti sprendimus. Grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, paskirti kitą… Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Pagal Statuto 154 straipsnio 3 dalį norėtume, kad būtų grąžintas bent mums, nes darbas dar nėra baigtas. Dar tik iki svarstymo atėjęs. Kolegos, darome nežinau ką, nesuvokiu, kas vyksta šiame mūsų Seime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau truputį kitokį variantą, nei komiteto pirmininkė siūlo. Statuto 153 straipsnis: „Seimo sprendimai po įstatymo svarstymo Seimo posėdyje“ 3 dalis: „Grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kurio metu turi būti suformuotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti.“
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Ar galėčiau dar? Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėkime, kaip mes atrodome? Visoms nuostatoms Seimas pritarė. Galutinis rezultatas – atmesti. Kaip mes atrodome prieš visuomenę? Aš nesuvokiu, ką mes čia norime parodyti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu grąžinti projektą tobulinti pagrindiniam komitetui? (Balsai salėje) Ačiū. (Balsai salėje) Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mano siūlymas būtų labai paprastas. Iš tikrųjų ten valdymo dalykai, administravimo dalykai yra sudėlioti gana tvarkingai, aiškiai ir suprantamai, tačiau 14 dalis, kur yra nustatomos programos, kurioms valstybė per fondą skirs lėšas, iš tikrųjų yra tobulintina ir diskutuotina dalis. To pakaktų, iš principo to pakaktų, kad komitetas dar kartą iš esmės svarstytų ir patobulintų tą 14 dalį. Viskas, čia daugiau nėra prie ko prisikabinti.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes tokį sprendimą ir priėmėm. Tradiciškai, kada nepriimame po svarstymo, įstatymo projektą grąžiname pagrindiniam komitetui tobulinti. Tokios tradicijos, atrodo, pas mus yra susiformavusios. Gerbiamoji pirmininke, prašom. A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Aš dar paskutinį sakinį noriu pasakyti. Dėl tų pačių programų ne komitetas apsisprendė. Balsuodami ir po didžiulių diskusijų apsisprendė pačių asociacijų į darbo grupę deleguoti žmonės. Tik vienas žmogus, du žmonės buvo prieš, visi kiti už. Jeigu tie patys mes vėl toliau svarstysim, nes visi žmonės apsisprendė, kad tai yra teisinga… bet, aišku, mes tobulinsime, bandysime juos įtikinti, kad jie elgiasi neteisingai, o Seimas yra teisus.
PIRMININKAS. Aš manau, kad pagrindinėms nuostatoms yra pritarta. Gal truputį patobulinus vėl sugrįžtume į plenarinį posėdį ir, taip sakant, įsitikinę, kad iš tikrųjų viskas gerai, balsuosime teigiamai. Toks Seimo daugumos sprendimas.
Judame į priekį.
10.58 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-307(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-307(2). Kviečiu į tribūną pranešėją J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Ruošiasi R. J. Dagys.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė projektą, atsižvelgė į Vyriausybės nuomonę ir pasiūlymus, taip pat pritarė Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir I. Šiaulienės pasiūlymams ir pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu į tribūną R. J. Dagį kalbėti Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Matau, yra pirmininkė. (Balsai salėje) Gerai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas labai nuodugniai svarstė šitą dokumentą, jo įvairias pataisas, derino formuluotes ir galutinis balsavimas – 8 pritarė, susilaikė 1. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo pristatytos dviejų komitetų nuomonės. Dabar pasiūlymai. J. Sabatauską kviečiu į tribūną. Dėl 1 straipsnio yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Kas pristatys šį komiteto pasiūlymą? R. J. Dagys paskirtas pranešėju, taip? Gerbiamasis kolega, pristatykite pasiūlymą. Mes dabar kalbame apie 55 straipsnį, dėl 4 dalies yra jūsų pasiūlymas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia komitetas…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritarė. Iš esmės pritarė, patobulino šiek tiek kitaip, bet visai esmei buvo pritarta.
PIRMININKAS. Balsuoti nereikalaujate? Ar sutinkate su tuo? Sutinka.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas iš principo sutinka su visomis Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadomis, kad nereikėtų kartoti kiekvieną kartą to paties.
PIRMININKAS. Liekame prie komiteto nuomonės. Seimo narės R. Šalaševičiūtės ir I. Šiaulienės pasiūlymas. Irena Šiauliene, paprašysiu pristatyti pasiūlymą.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio 1 dalies. Gal aš J. Sabatausko paprašysiu pristatyti ir atsakyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Buvo pasiūlyta bazinio įstatymo 55 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, žodžiais „žmogaus sveikatai“, taip pat atitinkamai vietoj sąvokos „nepilnamečio“ įrašyti „vaiko“ teisės. Komitetas pritarė. Iš esmės pritarė tam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ir vienas žodelis pataisytas: vietoj „jo“ įrašyta „jų“, ir vietoj „nepilnamečio“ – „vaiko“. Gerai. Dėkoju komiteto pirmininkui. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Visi pasiūlymai, kurie buvo siūlomi dėl šio įstatymo projekto, yra aptarti. Dėkoju, pirmininke. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-307, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-307 yra pritarta.
11.03 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-308(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5b klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-308. Kviečiu į tribūną pranešėją J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi R. J. Dagys. Svarstymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Čia, kaip ir dėl ankstesnio projekto, komitetas atsižvelgė tiek į Vyriausybės siūlymus, tiek į Seimo narių, tiek į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, gal truputį pasilikite. Dar yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Aš matau, kad komitetas iš dalies pritarė. Mes irgi galime pritarti komiteto nuomonei, ar ne? Dar reikia komiteto išvados. Aš jau perėjau prie pasiūlymų. Gerai. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl formalumo vis tiek aš turiu perskaityti komiteto nuomonę. Komitetas labai stropiai nagrinėjo šias įstatymo pataisas, organizavo specialius posėdžius. Galbūt teisinė procedūra, dabar galiojanti, dabar galima praktiškai įgyvendinti tai, ką projekto rengėjai siūlo. Bet tokia redakcija iš principo pagerina esamą situaciją, reglamentaciją, todėl komitetas iš principo jai pritarė. Už – 8, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme dviejų komitetų nuomonę. Kviečiu į tribūną vėl komiteto pirmininką atlikti kai kuriuos formalumus, kurie priklauso. Yra pasiūlymai. Visų pirma Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Matau, kad komitetas pritarė iš dalies. Galbūt be jokių ypatingų komentavimų galime iš dalies pritarti komiteto nuomonei? Pritarta iš dalies. Atrodo, jeigu aš gerai suprantu, viskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir I. Šiaulienės siūlymams komitetas taip pat pritarė visiems – tiek dėl 1 straipsnio, tiek dėl 3 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl jų nereikia balsuoti, nes pritarė, viskas čia aišku, sutarimas yra bendras. Dėkoju komiteto pirmininkui. Visi pasiūlymai apsvarstyti. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-308, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-308 yra pritarta.
11.06 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 42, 43 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-827(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 42, 43 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-827. Pranešėja R. Popovienė kalbės Socialinių reikalų ir darbo komitetu vardu. Svarstymas.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė ir pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Norinčių kalbėti taip pat matau nėra.
Kviečiu visus, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-827 po svarstymo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, už – 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
11.07 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-828(2) (svarstymas)
1-6b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-828. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi R. Popovienė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektą, atsižvelgė į Vyriausybės nuomonę, pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymams ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu R. Popovienę išsakyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Komitetas taip pat pritarė pateiktam projektui ir atsižvelgė į Vyriausybės išvadas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir komiteto pasiūlymus. Pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galbūt nereikia balsuoti, mes pritarsime bendru sutarimu po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritarta bendru sutarimu.
11.09 val.
Bausmių vykdymo kodekso 43, 52, 55, 70, 121, 122, 123, 124, 125, 128, 130, 131, 133, 147, 148, 178 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-829(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6c klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 43, 52, 55, 70, 121, 122, 123, 124, 125, 128, 130, 131, 133, 147, 148, 178 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-829. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską pristatyti komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektą, atsižvelgė į Vyriausybės nuomonę ir pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymams, kurių tikrai buvo nemažai. Pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. R. Popovienė kalbės Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Pristatau komiteto nuomonę: bendru sutarimu už balsavo, kad būtų pritarta pateiktam įstatymo projektui ir atsižvelgta į pateiktas pastabas, komiteto pasiūlymus ir komiteto išvadas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam Nr. XIIP-829 įstatymo projektui? Pritarta. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų paklausti, čia tokia rutininė procedūra dabar išėjo, mes galėtume visus, kurie yra iki atmetimo, kartu priimti bendru sutarimu. Ar jūs nieko prieš? Tegul pasako dėl visų, vieną kartą reikės ateiti, tegul pasako dėl visų įstatymų projektų, aš dabar pristatysiu juos visus. Tiesiog dėl visų pasakysite, gerai?
11.11 val.
Civilinio kodekso 3.72, 3.194, 5.28 ir 6.621 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-830(2), Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-831(2), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-832(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-833(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 38, 45, 70 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-834(2), Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-835(2), Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-836(2), Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-837(2), Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-838(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-839(2) (svarstymas)
Dabar mes priimsime sprendimą dėl darbotvarkės 1-6d klausimo iki 1-6m, įstatymų projektų numeriai: Nr. XIIP-830, Nr. XIIP-831, Nr. XIIP-832, Nr. XIIP-833, Nr. XIIP-834, Nr. XIIP-835, Nr. XIIP-836, Nr. XIIP-837, Nr. XIIP-838 ir Nr. XIIP-839. Iš pradžių kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu J. Sabatauską, o po to R. Popovienę. Juliau, jūs pasakykite dėl visų mano išvardintų projektų, kokia yra komiteto nuomonė. Trumpai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Paprastai mūsų komitete nuomonė būna teisinga, tai yra bendru sutarimu pritariama patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgus į kolegų ir papildomų komitetų pasiūlymus, konkrečiai tiek Civiliniam kodeksui, tiek visiems kitiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Popovienė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu išsakys nuomonę.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Mūsų komitetas irgi teisingai viską sprendžia ir pritaria šiam patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Gerbiamieji kolegos, ar galime visiems šiems išvardintiems projektams, kuriuos pristatė komitetai ir pristatė savo nuomonę, pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Labai ačiū. Pritarta.
Dabar aš truputį suskirsčiau.
11.13 val.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-840 (svarstymas)
Dabar bus darbotvarkės 1-6n numeris – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-840. Pranešėja – R. Popovienė. Svarstymas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Čia yra truputį kitoks sprendimas.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pasiūlė jį atmesti argumentuodamas tuo, kad šalpos pensijos už neįgalių asmenų slaugą namuose, paskirtos iki 2004 m. balandžio 1 d., invalidumo pensijos, paskirtos iki 2005 m. liepos 1 d., tebėra mokamos ir šiuo metu, kol gavėjams išlieka teisė jas gauti. Todėl komitetas labai argumentuotai svarstė ir siūlo atmesti, kad šios nuostatos turi išlikti galiojančiame Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatyme. Prašau pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išgirdote komiteto nuomonę. Komiteto nuomonė yra atmesti. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Liko dar iš to bloko trys klausimai, kurių neįvardinau, bet dabar norėčiau įvardinti.
11.14 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11, 12, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-841(2) (svarstymas)
Mes dabar svarstysime darbotvarkės 1-6o, 1‑6p ir 1-6r klausimus – įstatymų projektai Nr. XIIP-841, Nr. XIIP-842 ir Nr. XIIP- 843, kurių neminėjau, dėl kurių mes neapsisprendėme. Aš tiesiog blokais suskirsčiau, kad būtų lengviau mums judėti į priekį. Gerbiamoji R. Popoviene, išsakykite Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-841 ir dėl visų trijų įstatymų projektų.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Šiam įstatymo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Visiems trims pritarė, taip?
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Kitam nepritaria, siūlo atmesti.
PIRMININKAS. Gerai. Apsisprendžiame dėl pirmo įstatymo projekto. Mes pritariame bendru sutarimu komiteto nuomonei po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Bendru sutarimu pritarta.
11.15 val.
Sveikatos draudimo įstatymo 6, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-842 (svarstymas)
Dabar dėl Sveikatos draudimo įstatymo 6, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-842.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Šiam projektui komitetas taip pat nepritarė ir siūlo atmesti argumentuodamas tuo, kad šiuo metu yra apie 200 asmenų, kurie yra pripažinti vaikais su negalia, tačiau jiems nėra nustatytas neįgalumo lygis. Ir tol, kol bus tokių asmenų, reikėtų palikti draudimo privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis garantiją vienam iš tėvų arba įtėvių, globėjų arba rūpintojų, slaugančių namuose vaiką su negalia. Manome, kad šios nuostatos turi išlikti galiojančiame Sveikatos draudimo įstatyme ir siūlome šį projektą atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote komiteto nuomonę dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-842. Komiteto nuomonė yra atmesti. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Labai ačiū, pritarta bendru sutarimu. Projektas yra atmestas.
11.16 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-843(2) (svarstymas)
Dabar dėl Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-843(2). Gerbiamasis J. Sabatauskas trumpai ir po to gerbiamoji R. Popovienė užbaigtų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbės J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Komitetas pritaria patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgęs į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji Raminta.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Komitetas šiam įstatymo projektui pritarė atsižvelgęs į Vyriausybės išvadą ir komiteto siūlymus bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIP-843? Pritarta bendru sutarimu.
Taigi visas įstatymų projektų blokas apsvarstytas. Mes, aišku, galėtume prašyti ypatingos skubos dėl šių įstatymų projektų, tačiau nėra ir mūsų kolegų, sumažėjo ryškiai posėdžių salėje, ir mes kol kas Pirmininkės pritarimo negauname, nes Pirmininkė dalyvauja renginyje.
11.17 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3151(3)ES, Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I‑1513 2, 8, 32, 75 ir 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-814(2), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 8 ir 121 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-815(2) ir Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 2, 4, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-816(2) (pateikimas)
Kiti įstatymų projektai. 1-7a klausimas – Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3151(3)ES ir jį lydintys visi įstatymų projektai, kuriuos pranešėjas viceministras S. Girdauskas gali pristatyti vienu įkvėpimu.
S. GIRDAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti šiuos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtus teisės aktų projektus: Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projektą, Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 8, 32, 75 ir 84 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 8 ir 121 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektą ir Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 2, 4, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas išdėstomas nauja redakcija, kuri yra parengta pagal naujausius tarptautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos priimtų teisės aktų reikalavimus ir pasaulinės gerosios jūrinės praktikos rekomendacijas. Priėmus įstatymo projektą būtų kokybiškiau vykdoma užsienio valstybių ir Lietuvos laivų kontrolė, techninės priežiūros ir apžiūros užtikrinimas, nepriklausomas laivų avarijų ir incidentų tyrimas, sudarytos tinkamos sąlygos naudoti tradicinius laivus, taip pat patikslintos kitos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatos, atsižvelgiant į gerąją šio įstatymo praktikos patirtį.
Su minimu įstatymo projektu teikiamais lydimaisiais teisės aktais siekiama sistemiškai suderinti visame įstatymų pakete vartojamas sąvokas, užtikrinti vienodą teisinį uosto rinkliavų ir uosto kapitonų kompetencijos srities reguliavimą, uosto naudojimo ir uosto laivybos taisyklių reikalavimų taikymą.
Įteisinus siūlomus pakeitimus būtų įgyvendintas tikslas užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, atitiktų teisės aktų nustatytus saugios laivybos, taršos iš laivų prevencijos, laivų apsaugos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimus. Pagerėtų laivybos verslo sąlygos, būtų tinkamai reglamentuota asmenų, nesudariusių sutarčių su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, veikla Klaipėdos ir Šventosios uostuose.
Taip pat atsisakyta reikalavimo Šventosios uoste aptarnauti Būtingės terminalo pagalbinius laivus ir laivus, skirtus avarijoms likviduoti šiame terminale. Pažymėtina, kad minimiems įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo pritarti pateiktiems teisės aktų projektams. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl vadovaujančių asmenų skyrimo į atitinkamas pareigas. 13 straipsnyje rašoma, kad jeigu į uostą įplaukiantis ar išplaukiantis laivas turi leidimą į Lietuvos Respublikos jūrų uostą įplaukti be locmano, vairinėje turi būti laivavedys, kuris moka valstybinę lietuvių kalbą, o iš locmano kažkodėl nereikalaujama, kad jis mokėtų lietuvių kalbą. Panaši padėtis ir dėl sąvokos, kas yra kapitonas. Čia visiškai neapibrėžta. Kapitonas faktiškai gali nemokėti lietuvių kalbos, nebūti Lietuvos piliečiu, o sąvoka tokia: „Laivo kapitonas – reikiamą jūrinio laipsnio diplomą turintis ir laivui vadovaujantis jūrininkas.“ Viskas. Nei apie kalbą kalbama, nei apie tai, ar jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Ar nepasikartos Lietuvoje tai, kas pasikartojo Ukrainoje, matome, kas šiuo metu ten vyksta, kai kai kurie laivai pereina į rusų pusę? Kaip jūs manote, ar nereikia įrašyti, kad turi būti Lietuvos Respublikos pilietis ir taip pat mokėti lietuvių kalbą? Ačiū.
S. GIRDAUSKAS. Pastabos iš tikrųjų yra aktualios šiandien, bet dažniausiai dirba ne tik Lietuvos kapitonai, gali dirbti ir Europos Sąjungos, kitų šalių kapitonai ir locmanai. Manau, kad svarstymo metu galima į tai atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė V. V. Margevičienė. Ruošiasi S. Bucevičius.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs pasakėte, kad svarbiausia šių visų įstatymų dalis yra kokybiška kontrolė. Kokybiška kontrolė reiškia, kad turi būti ir daugiau pareigūnų, netgi narų, apžiūrinčių laivus. Jūs teigiate, kad tai visai nepareikalaus biudžeto išlaidų. Kaip ketinate tą kokybišką kontrolę užtikrinti, ypač naujai atplaukiančiam dujų terminalui?
S. GIRDAUSKAS. Aš akcentavau, kad lėšų nepareikalaus. Aišku, pirmiausia yra aprašytos visos institucijos, kurios atlieka savo darbus, avarijų tyrimo ir panašiai, yra atskiri ministerijos departamentai, kurie atsako už tuos reikalus. Aš manau, kad jie su tuo visiškai susitvarkys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, iš jūsų nuskambėjo sąvoka „pagerintų laivybos sąlygas“. Gal pasakytumėte konkrečiai, kaip šiuo įstatymu bus pagerintos laivybos sąlygos?
S. GIRDAUSKAS. Konkrečiai sunku pasakyti, bet iš esmės tai daugiau susiję su tarptautine teise, reglamentuojami visi darbo santykiai, atsiskaitymas, darbo mokesčio apmokėjimas. Tiesiog priartinama prie Europos Sąjungos reikalavimų.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Kaip suprantu, jūs pateikėte visus įstatymų projektus ir visus lydimuosius. Jūs galite užimti savo vietą, dėkoju, jūsų misija baigta. Noriu priminti, kad viceministras pateikė darbotvarkės 1-7a, 1-7b, 1-7c ir 1-7d klausimus. Noriu išvardinti įstatymų projektus. Tai yra Nr. XIP-3151, Nr. XIIP-814, Nr. XIIP-815 ir Nr. XIIP-816. Šių įstatymų projektai sudaro vieną paketą. Norintys kalbėti už ir prieš. Yra norinčių kalbėti už. Galbūt Eugenijus… Kadangi prieš nėra, manau, kad po pateikimo bus bendras pritarimas. Ačiū už supratimą. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti visiems įstatymų projektams po pateikimo bendru sutarimu? Labai ačiū.
Balsuojame. Už visus įstatymų projektus balsuojame kartu. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymų projektams Nr. XIP-3151, Nr. XIIP-814, Nr. XIIP-815 ir Nr. XIIP-816, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 2. Visiems įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Dabar dėl komitetų. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad svarstys Ekonomikos komitetas? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti spalio 16 d. Dėl svarstymo datos pasiūlymų, pastabų nėra? Pritarta bendru sutarimu. Taigi šių įstatymų projektų pateikimo procedūrą baigėme.
Kiti įstatymų projektai. Matau, kad yra ūkio viceministrė. Pagal darbotvarkę turėtų būti ministro Š. Biručio pristatomi įstatymų projektai, tačiau manau, kad mes sudarysime galimybę svarstyti darbotvarkės 1-10 klausimą – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2198. Gerbiamoji viceministre, kviečiu jus į tribūną. Šio įstatymo projekto pateikimas. (Balsai salėje) Aš atsiprašau. Visi kiti įstatymų projektai gali būti pateikti kartu. (Balsai salėje) Atsiprašau, tikrai praleidau. Labai atsiprašau. Visų pirma darbotvarkės 1-9a Nr. XIIP-2195, Nr. XIIP-2196 ir Nr. XIIP-2197 klausimai. Atsiprašau, aš praleidau šiuos tris įstatymų projektus, nes maniau, kad čia kultūros… Atsiprašau. Jūs dabar turite galimybę pateikti. Prašom.
11.28 val.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 7, 13, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2195, Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2196, Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 9, 10, 11, 18 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2197 (pateikimas)
R. NOREIKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pirmiausia teikiu Įmonių bankroto, Fizinių asmenų bankroto ir Garantinio fondo įstatymų pakeitimo projektus, kuriais siūlome įstatymuose esančias nuorodas litais pakeisti nuorodomis eurais ir vertes litais perskaičiuoti į vertes eurais. Ar sakyti sumas? Prašau po pateikimo pritarti šiam paketui, susijusiam su visais bankrotą reguliuojančiais įstatymais.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrei gerbiamajai R. Noreikienei už įstatymų projektų pateikimą. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime po pateikimo pritarti šiems įstatymų projektams bendru sutarimu? Po pateikimo trims įstatymų projektams, registracijos Nr. XIIP-2195, Nr. XIIP-2196 ir Nr. XIIP-2197, pritarta bendru sutarimu.
Pagrindiniu komitetu dėl visų šių įstatymų projektų siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų pasiūlymų nėra? Bendru sutarimu pritariame dėl pagrindinio komiteto. Visus tris įstatymų projektus siūloma svarstyti spalio 7 d. Dėl svarstymo datos neturite kitų pasiūlymų ir pastabų? Taigi po pateikimo šiems trims įstatymų projektams pritarta.
11.30 val.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2128 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas, 1-10 klausimas – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2128. Pristato gerbiamoji ūkio viceministrė R. Noreikienė. Prašom.
R. NOREIKIENĖ. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu taip pat siekiame jame nurodytų sumų vertes litais pakeisti į išraišką eurais. Kitų dalykų šitas projektas nereguliuoja, tik pakeitimus. Taip pat prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Taigi klausimų nėra, matau. Nuomonių už ir prieš nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIP-2128? Pritarta bendru sutarimu.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Pastabų ir pasiūlymų dėl siūlomo komiteto nėra? Nėra. Siūloma svarstyti spalio 7 d. Taip. Kitų pasiūlymų nėra.
11.31 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2199, Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2200, Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2201, Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2202 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2199. Pranešėja – gerbiamoji ūkio viceministrė R. Noreikienė. Pateikimas.
R. NOREIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal leisite man pateikti keturis, nes jie reglamentuoja baudų perskaičiavimą? Tai jūsų minėtas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas, Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymas ir Alkoholio…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Aš noriu truputėlį pasitikslinti. Jūs norite pristatyti visus įstatymų projektus?
R. NOREIKIENĖ. Keturis.
PIRMININKAS. Keturis. Jie kartu čia yra?
R. NOREIKIENĖ. Keturi yra kartu, nes yra baudos perskaičiuojamos.
PIRMININKAS. Gerai. Čia keturi yra kartu, vienas su kitu kaip vienas komplektas, ar ne?
R. NOREIKIENĖ. Čia yra baudų dydžiai pakeičiami. Pagal Euro įvedimo įstatymą tiksliai euro tikslumu pakeičiami baudų dydžiai visuose keturiuose įstatymų projektuose – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo, Tabako kontrolės, Reklamos įstatymo pakeitimo ir Alkoholio kontrolės. Keturi įstatymai.
PIRMININKAS. Dar kartą noriu pasitikslinti, nes, aš turiu, kaip atskiras įstatymo projektas yra 1-11 klausimas, o toliau 1-12a ir 1-12b klausimai eina kartu, po to 1-13 klausimas vėl atskirai eina. Tai jūs norite dabar?.. Susitarkime. Jūs dabar pristatėte įstatymo projektą Nr. XIIP-2199, taip?
R. NOREIKIENĖ. Aš skaičių nežinau, reikia spręsti (…).
PIRMININKAS. Tai koks? Mažmeninės prekybos įmonių…
R. NOREIKIENĖ. Mažmeninės prekybos, Alkoholio kontrolės – kitas, Tabako kontrolės ir Reklamos.
PIRMININKAS. Taip, aišku.
R. NOREIKIENĖ. Po to jau atskiras paketas, apie kurį daugiau šnekėsiu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar aš paskelbsiu dėl stenogramos šiuos visus įstatymų projektus, apie kuriuos jūs kalbate, kad tai yra kaip vienas paketas.
Dabar mes pateikėme įstatymų projektus: Nr. XIIP-2199, Nr. XIIP-2200, Nr. XIIP-2201 ir Nr. XIIP-2202. Taip?
R. NOREIKIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Dabar kokių klausimų ir pastabų yra pranešėjai? Gerai. Tuoj. Tuoj galėsite užsiregistruoti, įjungsime, galėsite pateikti. Pirmasis klausia gerbiamasis E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, jūs pagal įstatymą teisingai perskaičiavote baudas, bet baudų pagrindu pagal ATPK ir kitus kodeksus kaip gražiai atrodys 806 eurai, 92… Ar nebus po to vėl naujas projektas, kad tos baudos būtų protingai sudėliotos, padarant gale nulį. Gal iš anksto buvo galima į vieną arba į kitą pusę apvalinti?
R. NOREIKIENĖ. Mes iš tiesų laikėmės Euro įvedimo įstatyme nustatytų nuostatų, esame to įstatymo įpareigoti. Jūsų valia svarstant keisti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis A. Matulas, mačiau, reiškia didžiulį norą paklausti. Tuoj, sekundę, įjungsime.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noras, aišku, yra. Mes suplakėme tą pateikimą, nors jie yra pateikti kaip atskiri projektai. Aš irgi panašiai norėjau paklausti kaip kolega E. Šablinskas. Žiūrėkite, 1 tūkst. Lt baudą perskaičiuojame į 289 eurus, 10 tūkst. Lt baudą už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus – į 2896 eurus. Aš suprantu, kad yra įstatymas, bet galbūt galėjome suapvalinti į mažėjimo pusę, tas nedraudžiama, nes, man atrodo, po kelių mėnesių pradėsime teikti siūlymus, kad tos baudos atrodytų gražiau ir logiškiau. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto svarstant galima mažinti tas baudas simboliškai, bet kad būtų apvalios sumos?
R. NOREIKIENĖ. Aš galiu atsakyti tiek. Jeigu jau tiksliai perskaičiuotume, kaip nustato įstatymas, tai būtų 289,62 euro. Buvo apvalinta iki 289 eurų. Vyriausybė laikėsi tos nuostatos, laikėsi įstatymo, kaip numatyta Euro įvedimo įstatyme. Aš tik galiu pakartoti tą patį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai viceministrei R. Noreikienei už įstatymų projektų pristatymą. Taigi visi norintys paklausė jūsų. Galima sakyti nuomonę už ir prieš, kolegos. Užsirašiusių paklausti lyg ir nėra. Ne paklausti, bet išsakyti nuomones. Nėra už ir prieš norinčių kalbėti? Aš nematau monitoriuje. Galime judėti truputėlį greičiau. Nėra.
Gerbiamieji kolegos, ar po pateikimo galime pritarti šiems keturiems įstatymų projektams? Ar reikia balsuoti? Už visus kartu galime? Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymų projektams Nr. XIIP-2199, Nr. XIIP-2200, Nr. XIIP-2201 ir Nr. XIIP-2202, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už šiuos keturis įstatymų projektus balsavo 61, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po pateikimo įstatymų projektams pritarta.
Siūlomas komitetas: pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas dėl visų šių keturių įstatymų projektų. Dėl pagrindinio komiteto nėra pasiūlymų ir pastabų? Bendru sutarimu, aš matau, galime pritarti. Siūloma svarstyti spalio 7 d. visus keturis įstatymų projektus. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Taigi pateikimo procedūra baigta dėl šių keturių įstatymų projektų. Judame toliau.
11.38 val.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2226, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2227, Civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 ir 2.108 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1064 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2228 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-14a, 1-14b ir 1-14c klausimai, taip? Viceministre, galime pristatyti visus tris įstatymų projektus kartu, ar ne?
R. NOREIKIENĖ. Akcinių bendrovių.
PIRMININKAS. Taip. Dabar aš vardinsiu ir pristatysiu. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo įstatymo projektas XIIP-2226, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2227 ir Civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 ir 2.108 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1064 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2228. Pranešėja R. Noreikienė, ūkio viceministrė, pateiks šiuos tris įstatymų projektus. Prašom, kolege.
R. NOREIKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamus, ūkio ministerijos parengtus, kaip pirmininkas minėjo, Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo įstatymo projektą ir jo lydimuosius – Akcinių bendrovių įstatymo 2, 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Civilinio kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šie įstatymai yra susiję su euro įvedimu, teikiami įgyvendinant Nacionalinį euro įvedimo planą ir šio plano įgyvendinimo priemonių planą.
Pristatysiu pagrindines teikiamo įstatymo projekto nuostatas. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo įstatymo projektas skirtas akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, įsteigtoms arba dar steigiamoms iki šių metų gruodžio 31 d. Jame siūloma reguliuoti įstatinio kapitalo dydžio, vertybinių popierių, akcijų ir obligacijų nominalios vertės išraiškos litais keitimo į išraišką eurais procedūras. Siūloma nustatyti, kad vertybinių popierių nominalios vertės išraiška keičiama Euro įvedimo įstatymo nustatyta tvarka, įstatinio kapitalo dydis išreiškiamas eurais euro centų tikslumu. Dėl akcijos nominalios vertės eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis apskaitomas kaip bendrovės finansinių metų, kurie apima euro įvedimo dieną, pajamos arba sąnaudos.
Projekte taip pat siūloma reguliuoti įstatų keitimo procedūras. Siūloma įtvirtinti pareigą įstatų pakeitimus, susijusius su euro įvedimu, atlikti per 24 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, tai yra iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Taip pat numatoma, kad sprendimui pakeisti įstatus, kai pakeitimai susiję tik su euro įvedimu, priimti pakanka paprastos visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų daugumos. Projekte aptariami ir kiti susiję klausimai, kaip vertybinių popierių savininkų teisės ir pareigos, įrašų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose pakeitimai ir kiti susiję klausimai. Norėčiau jus informuoti, kad Europos centrinis bankas rugpjūčio 6 d. pateikė nuomonę dėl šio projekto, kurioje nurodė, kad dėl projekto pastabų neturi.
Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių minimalų įstatinio kapitalo dydį eurais. Akcinių bendrovių atveju jis būtų 40 tūkst. eurų, uždarųjų akcinių bendrovių atveju – 2,5 tūkst. eurų. Taip pat įstatymo projekte numatoma, kad akcijų nominali vertė eurais būtų išreiškiama eurais euro centų tikslumu, tad minimali akcijos vertė – 1 euro centas. Šiame projekte taip pat siūloma, kad įstatų pakeitimus, susijusius su euro įvedimu, bendrovės turės atlikti kartu su pirmaisiais nuo 2015 m. sausio 1 d. įstatų pakeitimais.
Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekte siūloma papildyti teisinių pagrindų, kai juridinis asmuo gali būti likviduojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, sąrašą. Pritarus siūlomiems pakeitimams, Juridinių asmenų registro tvarkytojas turėtų teisę inicijuoti likvidavimą tų bendrovių, kurių įstatinis kapitalas mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis eurais.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai viceministrei. Jūsų Seimo nariai nenori paklausti. Pakankamai viskas aišku. Tiesiog noriu jūsų visų paklausti, ar šiems trims įstatymų projektams galime pritarti bendru sutarimu? Taip. Labai ačiū už supratimą. Šiems visiems trims įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta bendru sutarimu.
Siūlomas pagrindinis komitetas dėl pirmų dviejų įstatymų projektų – Biudžeto ir finansų komitetas. Bendru sutarimu galime pritarti komitetams? Pritarta. O paskutiniam įstatymo projektui Nr. XIIP-2228, kurį pristatė, siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl komitetų galime apsispręsti bendru sutarimu? Apsispręsta bendru sutarimu. Šiuos visus tris įstatymų projektus siūloma svarstyti spalio 7 d. Dėl svarstymo datos pastabų, pasiūlymų nėra.
Noriu padėkoti ūkio viceministrei R. Noreikienei už įstatymų projektų pristatymą ir palinkėti sėkmės darbuose.
11.45 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 17 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2203 (pateikimas)
Grįžtame, matau, yra kultūros ministras Š. Birutis. Darbotvarkės 1-8 klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 17 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2203. Pranešėjas, kaip ir minėjau, – kultūros ministras Š. Birutis. Pateikimas. Prašom, kolega.
Š. BIRUTIS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Įstatymo projekte siūloma: pirma, iš dalies pakeisti įstatymo 17 straipsnio 4 dalį išbraukiant nuorodas į oficialų euro ir lito santykį; antra, įstatymo 1 priede kompensacinio atlyginimo tarifų nuorodas litais pakeisti į nuorodas eurais ir vertes litais perskaičiuoti į vertes eurais. Vertės litais į vertes eurais perskaičiuojamos vadovaujantis lito ir euro kursu ir suapvalintos vieno euro tikslumu, vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi. Įstatymo projekto nuostatos sudarys aiškesnes sąlygas įgyvendinti įstatymus pasikeitus nacionalinei valiutai, konvertavus į siūlomus kompensacinio atlyginimo tarifų dydžius eurais, padidėjimo neatsiranda.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai Š. Biručiui. Nėra norinčių paklausti, ministre. Jūs savo misiją atlikote. Labai jums ačiū. Ar galime po pateikimo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Labai ačiū. Pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-2203 po pateikimo bendru sutarimu. Siūlomas pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar pritariame pagrindiniam komitetui, kuris yra siūlomas? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti spalio 7 d. Dėl svarstymo datos taip pat visi, matau, sutinkate ir pritariate bendru sutarimu.
11.47 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2231, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2232, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2233 (pateikimas)
Judame toliau. Darbotvarkės 1-15a klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-2231. Kaip aš matau, čia trys įstatymų projektai. Aš tiesiog dabar kviečiu gerbiamąjį Ž. Pacevičių, vidaus reikalų viceministrą. Tiesiog susitarsime, kaip mes dabar toliau dirbame. Gerai, viceministre? Aš taip įsivaizduoju, kad mes dabar galime tris… blokais pristatyti įstatymų projektus. Aš siūlau 1-15a, 1‑15b ir 1-15c, tai yra įstatymų projektai Nr. XIIP-2231, Nr. XIIP-2232 ir Nr. XIIP-2233. Visą šitą įstatymų projektų bloką pasiūlytume kartu, po to mes apsispręsime. Bus pagal… Tiesa, čia jūsų visi įstatymų projektai, kuriuos jūs pateikėte. Prašom, gerbiamasis viceministre.
Ž. PACEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Projekto tikslas – užtikrinti sklandų euro įvedimą Lietuvos Respublikoje ir pakeisti Lietuvos Respublikos tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintas skaitmenines vertes litais atitinkamomis vertėmis eurais. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte vertės perskaičiuojamos euro cento tikslumu pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, nes perskaičiuojamos pensijos ir kitos socialinės išmokos turi būti apvalinamos maksimaliai tiksliai. Kituose dviejuose projektuose apvalinama siekiant nustatyti patogesnes naudoti sumas. Kviečiu Seimo narius pritarti projektams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Norinčių jūsų paklausti nėra. Dėkoju jums už įstatymų projektų pateikimą. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ar galime pritarti trims įstatymų projektams Nr. XIIP-2231, Nr. XIIP-2232 ir Nr. XIIP-2233 bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. Bendru sutarimu.
Dabar pagrindiniai komitetai – Biudžeto ir… Norinčių kalbėti už, prieš, kiek aš mačiau, nebuvo. Pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas dėl visų trijų įstatymų projektų. Dėl pagrindinio komiteto pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir siūloma svarstyti spalio 7 d. visus tris įstatymų projektus. Dėl svarstymo datos taip pat nematau jokių prieštaravimų.
11.50 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2204, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2205, Baudžiamojo proceso kodekso 3651 ir 3653 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2206, Civilinio kodekso 1.73, 2.109, 3.9, 3.244, 6.2289, 6.299, 6.469, 6.831, 6.843 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2207, Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2208, Civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2611 straipsniu bei XXIV1 skyriumi įstatymo Nr. XII-771 5 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2209, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII 1029 39, 59, 71, 77 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2210, Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2211, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2212, Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2213, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I 1232 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2214, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6 straipsnio ir 1, 2, 3, 4 ir 6 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2215, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2216, Notariato įstatymo Nr. I-2882 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2217, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 11, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2218, Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2219, Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2220, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2221, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2222, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2223 ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2224 (pateikimas)
Matau teisingumo ministrą gerbiamąjį J. Bernatonį. Gerbiamasis ministre, mes galime svarstyti, kadangi jūs jau pas mus atvykote, galėtume svarstyti darbotvarkės 1-17a, 1-17b, 1-17c, 1-17d, 1-17e, 1-17f, 1-17g, 1-17h, 1-17i, 1-17j, 1‑17k, 1-17l, 1-17m, 1-17n, 1-17o, 1-17p, 1-17r, 1-17s, 1-17t, 1-17u ir 1-17v klausimus, tiesiog daugelis įstatymų projektų. Paskelbiau darbotvarkės numerius. Aš manau, ministre, mes susitarsime taip, kad jūs visus tikriausiai pristatysite? Taip?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pristatysiu visų 21, kurie yra Teisingumo ministerijos reguliavimo srities, įstatymų pakeitimus, susijusius su euro pakeitimu. Labai trumpai pristatysiu visų jų turinį apibendrintai. Baudos, galimos skirti už administracinius teisės pažeidimus, taip pat numatytos Civilinio proceso kodekse, Administracinių bylų teisenos įstatyme, Vartotojų teisių apsaugos, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymuose, perskaičiuotos į eurus ir nustatytos sveikais eurais, atsisakant centų, t. y. nežymiai sumažintos piliečių naudai. Pavyzdžiui, vietoj 100 Lt, kai ekvivalentas būtų 28 eurai 96 centai, nustatyta 28 eurai.
Žyminiai mokesčiai taip pat visais atvejais nustatyti sveikais eurais mokėtojų naudai, atsisakant centų. 200 Lt, pavyzdžiui, būtų 57 eurai 92 centai, nustatoma 57 eurai. Tais atvejais, kai Civiliniame procese mokėtini žyminiai mokesčiai yra indeksuojami, perskaičiavimo pagrindu imta reali šiuo metu mokėtina žyminio mokesčio vertė. Pavyzdžiui, vietoj 100 Lt žyminio mokesčio, kurį indeksavus dabar mokėtina suma yra lygi 144, 5 Lt, nustatoma 41 euro dydžio žyminis mokestis.
Pasirinktas sprendimas perskaičiavimo pagrindu imti indeksuotas sumas žyminio mokesčio mokėtojams turėtų taip pat teigiamas pasekmes tuo aspektu, kad kuriam laikui žyminių mokesčių dydis būtų įšaldytas ir nereikėtų mokėti didesnės sumos, nei bus nurodyta teisės akte, iki naujai nustatomas vartojimo kainų indeksas pasieks 110 Lt. Be to, neliktų žyminių mokesčių diferencijavimo pagal nustatymo laiką. Šiuo metu taikomi skirtingi vartojimo kainų indeksai žyminiams mokesčiams, nustatytiems 2003 m. ir 2011 m.
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą dydžiai perskaičiuoti ir suapvalinti euro tikslumu taip pat mokėtojų naudai, po perskaičiavimo visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.
Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektuose, Advokatūros, Antstolių, Notariato, Politinių partijų, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymų pakeitimų projektuose numatoma suapvalinti kai kurias ribines vertes, šiek tiek nutolstant nuo litais nustatytų dydžių, atsižvelgiant į tokį apvalinimą leidžiančią Euro įvedimo įstatymo Lietuvos Respublikoje 31 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą.
Didesnis apvalinimas siūlomas tik tais atvejais, kai tam tikri dydžiai, šiuo metu litais išreikšti suapvalintu skaičiumi, ir po euro įvedimo turi būti patogūs naudoti ir atsiminti, o jų dydžio nežymus pakoregavimas nepažeistų teisinių santykių subjektų interesų. Pavyzdžiui, siūloma labiau apvalinti tokias ribines vertes kaip rašytinės formos sandorio minimali vertė, kuri dabar yra 5000 Lt, tai tiksliai atitiktų 1448 eurus 10 centų, mes siūlome suapvalinti iki 1500 eurų, ar teismingumo riba – 150 tūkst. Lt, tai atitiktų 43 tūkst. 443 eurus, siūlome suapvalinti iki 43 tūkst. 500 eurų.
Dėl sumų, gautų pavertus konkrečias sumas litais į sumas eurais, apvalinimo buvo išsamiai diskutuota, įvertintos teigiamos tokių sumų apvalinimo pasekmės, neigiamų pasekmių dėl tokio apvalinimo nenumatoma. Kitos sumos įstatymuose siūlomos perskaičiuoti ir suapvalinti pagal aritmetines taisykles euro centų arba sveikų eurų tikslumu.
Dėl siūlomo apvalinimo, minimaliai sumažinus baudų ir mokesčių dydžius, šiek tiek sumažėtų įplaukos į valstybės biudžetą. Pavyzdžiui, apytikris biudžeto lėšų praradimas dėl mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimo sumažinimą būtų apie 15 tūkst. eurų per metus.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl visų įstatymų buvo pateiktos vakar. Pastabų turėta tik dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimo įstatymo pakeitimo ir Politinių partijų įstatymo pakeitimo. Dėl pastabų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projekto, čia, matyt, įvyko toks tam tikras nesusipratimas. Mes galime paaiškinti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 ir 314 straipsniuose nurodytos 20 Lt baudos dydis yra neskirtina bauda, o dydis, pagal kurį toks baudos ekvivalentas keičiamas viešųjų darbų valanda. Todėl šiuose straipsniuose 20 Lt, tai atitiktų 5 eurus 79 centus, siūlome keisti į 6 eurus. Jeigu keistume į 5 eurus, kaip siūlo Teisės departamentas, tai mes pablogintume padėtį, nes mažesnė bauda būtų keičiama į didesnę viešųjų darbų trukmę.
Taip pat pastaba dėl termino „euro“. Vienaskaitos vardininko linksnyje teisės aktuose įpareigoja vartoti, kadangi tai yra bendra Europos Sąjungos valiuta, bendrą pavadinimą – „euro“. Tas klausimas jau yra įteisintas kituose teisės aktuose, taip pat yra suderintas su Valstybine lietuvių kalbos komisija, mūsų derybininkai išsiderėjo, kad mes galėtume kituose linksniuose sulietuvinti pavadinimą ir linksniuoti, tačiau vardininke turi būti vartojama „euro“. Todėl Teisės departamento šitai pastabai, irgi, matyt, atsitiktinai atsiradusiai, negalime pritarti. Dėl kitų dviejų pastabų kitų dviejų įstatymų tai yra teisinės technikos dalykai, mes pataisysime.
PIRMININKAS. Dėkoju teisingumo ministrui J. Bernatoniui už visų įstatymų projektų pristatymą. Nėra norinčių paklausti. Nuomonės už, prieš taip pat nėra. Galbūt visam blokui šitų įstatymų projektų, kuriuos pateikė gerbiamasis J. Bernatonis, galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Jeigu būtų balsuojama, tai pritartumėte? Gerai. Aš kviečiu visus balsuoti už visą įstatymų paketą, kurį pristatė teisingumo ministras. Kas už… kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote. Čia dar kartą noriu dėl stenogramos pasakyti, kad tai yra įstatymų projektai nuo Nr. XIIP-2204 iki Nr. XIIP-2224, visas šitas įstatymų projektų blokas yra pateiktas, o jūs dabar balsuojate ir apsispręsite, ar pritarsite, ar ne po pateikimo.
Taigi yra pritarta. Už – 56, prieš nėra, susilaikė 2. Visam šitam įstatymų paketui, kuris buvo pateiktas, po pateikimo yra pritarta. Ir visų šitų įstatymų projektų siūlomas pagrindinis komitetas yra… Tiesa, ne visų. Mes dabar pasižiūrėsime kurių. Taigi nuo įstatymo projekto Nr. XIIP-2204 iki projekto Nr. XIIP-2010 Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis. Ar galime pritarti šiam pagrindiniam komitetui? Pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas dėl šio įstatymų projektų bloko yra papildomas. Siūloma svarstyti spalio 21 d. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dabar dėl kitų. Kęstuti, tuoj pabaigsime, jeigu jūs norėsite ką nors papildyti, galėsite pasakyti.
Kiti įstatymų projektai. Nuo įstatymo projekto Nr. XIIP-2211 iki įstatymo projekto Nr. XIIP-2224 yra siūlomas vienas vienintelis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl pagrindinio komiteto bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Taip pat siūloma svarstyti spalio 21 d. Dabar viskas, procedūra baigta. Pritarėme.
Gerbiamasis Kęstuti, jums žodis. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti labai trumpą repliką. Dėl euro įvedimo mes turime pakeisti šimtus įstatymų. Iš tikrųjų mes lyg ir raportuojame visiems, kad dirbame didelį darbą, bet, mano supratimu, galėtume daug paprasčiau padaryti. Daugelį įstatymų mes galėjome pakeisti vienu įstatymu, ten, kur reikia litą pakeisti į eurą. Būtume sutaupę mažiausiai vieną dieną arba dvi dienas posėdžių darbo, o tas darbas galėjo būti skirtas, pavyzdžiui, ekonominėms problemoms, verslo aplinkai ir kitiems dalykams, kurie Lietuvai šiuo metu labai svarbūs. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, mes norime jums priminti, kad tikrai neturime jokios teisinės bazės jūsų pasiūlymui įgyvendinti – vienu įstatymo projektu pritarti visiems įstatymų projektams ir kad automatiškai būtų priimta. Mes neturime tokios galimybės. Tiesiog yra techninis darbas, nieko nepadarysi. Mums reikia jį atlikti. Aš mielai sutikčiau su jūsų nuomone, jeigu tai būtų įmanoma padaryti. Tikrai daug laiko sugaišime, bet mes tuos procedūrinius dalykus turime priimti ir kito varianto neturime.
12.02 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 5, 7, 8, 9, 16, 17, 18, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2036 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, dar yra du įstatymų projektai, kuriuos turėtų pristatyti gerbiamasis teisingumo ministras J. Bernatonis. Kviečiu ministrą į tribūną.
Pirmasis įstatymo projektas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 5, 7, 8, 9, 16, 17, 18, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2036. Pateikimas. Prašom, ministre.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamo projekto tikslai – optimizuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo sistemą reorganizuojant penkias savarankiškas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas ir įsteigiant vieną centrinę instituciją – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, turinčią teritorinius padalinius Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos pasiūlymus, patikslinti advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, pareigas dėl informacijos teikimo tarnybai.
Siūloma tarnybų reorganizacija iš esmės siekiama pagerinti valdymo efektyvumą. Pasakytina, kad šiuo metu tarnybų žmogiškieji ištekliai nėra pakankami dėl išaugusių veiklos apimčių ir priskirtų naujų funkcijų, be to, dėl mažo žmogiškųjų išteklių skaičiaus visiems darbuotojams greta specialiųjų funkcijų yra priskirtos ir įvairios bendrosios funkcijos. Centralizavimas leistų koncentruotis į specialiųjų funkcijų atlikimą užtikrinant racionalesnį valdymą ir kokybiškesnių administracinių sprendimų priėmimą.
Be to, dėl mažo darbuotojų skaičiaus dažnai susiduriama su rizika, jog keliems darbuotojams laikinai negalint atlikti funkcijų ar esant didesniems darbo krūvio svyravimams gali iš esmės strigti įstaigos veikla. Centrinė institucija galėtų lanksčiau reaguoti į tokius rizikos faktorius, pavyzdžiui, perskirstydama darbų krūvius tarp skyrių ar pasitelkdama centrinės institucijos darbuotojus. Numatoma, kad nors po reorganizacijos bendras darbuotojų skaičius nesumažėtų, tačiau keturiomis pareigybėmis sumažėtų vadovaujančių asmenų skaičius ir būtų sudarytos sąlygos centralizuoti buhalterinę apskaitą.
Įstatymo projektu taip pat siekiama užtikrinti tinkamą advokatų veiklos principų įgyvendinimą ir advokato profesinės paslapties apsaugą. Siūloma nustatyti advokatams tik pareigą pranešti tarnybai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą lemiančias aplinkybes, kurios susijusios su objektyviais duomenimis: pareiškėjo mirtis arba sukliudymas advokatui atlikti savo pareigas, reikalavimas advokatui įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais, nebendradarbiavimas su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Nori jūsų paklausti gerbiamasis S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ar aš praklausiau, gerbiamasis ministre, ar Panevėžys yra įtrauktas? Nes Aukštaitijos regionas, aišku, labai platus ir ten į Kauną, Vilnių neprivažinėsi. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, jeigu kalbėtume paprastai, tai Vilniaus įstaiga bus reorganizuota į centrinę įstaigą, o skyriai liks Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Kaune.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Po pateikimo pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-2036. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl pagrindinio komiteto nėra kitų nuomonių? Pritarta bendru sutarimu. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat prieštaravimų, kitų nuomonių nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 4 d. Dėl svarstymo datos taip pat nematau jokių kitų pasiūlymų. Pritarta bendru sutarimu.
12.06 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-270 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1873 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-19 klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-270 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1873. Pranešėjas – teisingumo ministras J. Bernatonis. Prašom, ministre.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju. Šio projekto tikslas – užtikrinti tinkamą taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, teisinio reguliavimo nuoseklumą, teisinį tikrumą ir išvengti dažno teisės aktų pakeitimų priėmimo. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymu buvo numatyta, jog taikinamąjį tarpininkavimą reglamentuojančios nuostatos įsigalioja šių metų liepos 1 d., o iki 2014 m. sausio 1 d. priimami minėto įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
Pažymėtina, kad rengiant įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su taikinamuoju tarpininkavimu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje, būtina atsižvelgti į numatomus procesų pasikeitimus, susijusius su Seimui pateiktu ankstesniu projektu, kuriuo siūloma reorganizuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas, be to, atkreiptinas dėmesys, kad reikšmės įgyvendinamųjų teisės aktų rengimui taip pat gali turėti rengiama taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcija, kurią teisingumo ministro įsakymu sudaryta rengimo darbo grupė turi pateikti iki šių metų rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad yra tikslinga atidėti nuostatų, susijusių su taikinamuoju tarpininkavimu, įsigaliojimą iki 2015 m. sausio 1 d., o įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimą susieti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimu.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Jūsų nori paklausti V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, o kodėl yra atidedamas tas mediatorių ir mediacijos proceso įgyvendinimas? Ir universitetai yra parengę specialistus, specialistų yra. Tai kodėl mes atidedame visa tai, kad iš tikrųjų būtų tas tarpininkavimas. Yra skyrybų bylos ir kitos, ateina žmonės į vaikų teises, ir ten būtų galima mediacijos pagalba tvarkyti ir palengvinti teisinei sistemai darbą.
J. BERNATONIS (LSDPF). Praktikos analizė parodė, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai neskatina mediacijos proceso, todėl aš praeitais metais sudariau darbo grupes įvairiose srityse tobulinti šiuos teisės aktus, kad būtų skatinamas taikinamasis tarpininkavimas. Nors visi teisės aktai buvo parengti ir Seimo priimti įstatymai, nors buvo parengti ir specialistai universitetuose, tačiau praktikoje tai neatsitiko. Todėl mes dabar teikiame, iki šio mėnesio pabaigos bus pateikta nauja koncepcija, pagal kurią bus tikslinami teisės aktai taip, kad būtų skatinama ši praktika, kad nereikėtų kiekvieno ginčo spręsti teisme, kad būtų galima mediacijos būdu išspręsti kai kuriuos ginčus. Mes tiesiog per sovietmečio metus praradome šitą tradiciją, kuri buvo gaji tarpukario Lietuvoje, ir praradome žmonių suinteresuotumą taip spręsti savo ginčus. Todėl mes manome, kad reikalingi tam tikri mechanizmai, paskatinsiantys šitą veiklą. O kadangi keisis įstatymai, suprantama, kad atitinkamai ir plėtros koncepcija, todėl ir siūlome iki kitų metų sausio 1 d. atidėti įsigaliojimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1873? Galime. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo šiam įstatymo projektui. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl siūlomo pagrindinio komiteto pastabų ir pasiūlymų nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 4 d. Pastabų dėl svarstymo datos nėra. Šie abu įstatymų projektai yra baigiami svarstyti.
Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas. Prašom, kolega.
12.12 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1940 (pateikimas)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Laba diena, kolegos. Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikėjas – A. Dudėnas. Kviečiu.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums įstatymo projektą, kuris susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis yra dėl to, su kuo susiduria gyventojai, kad vairuotojai, jau išlaikę teorinį egzaminą ir turintys B, C ar D kategorijas, jeigu po mėnesio ar kažkiek norėtų įgyti A kategoriją, jiems vėl iš naujo reikėtų laikyti teorinį egzaminą. Aš manau, kad tai yra perteklinis reikalavimas, ir jeigu jau jisai moka ir žino tas taisykles, tai užtektų tik praktinio vairavimo. Tai vienas šio įstatymo aspektas.
Ir kitas aspektas yra tas, kad mūsų įstatymas šiuo metu numato, kad, norint turėti C ir D kategorijas, yra būtina turėti B kategoriją. Tačiau yra tokių žmonių, kurie iš anksčiau turėdami tas teises turi C, D, E kategorijas, bet neturi B kategorijos. Tokių žmonių yra apie 1,5 tūkst. ir jie baudžiami, jeigu vairuoja sunkiasvorę transporto priemonę, tai gali vairuoti, bet jeigu prisėda prie lengvojo automobilio vairo, tai baudžiami kaip neturintys teisės. Aš manau, kad tokie žmonės yra gana profesionalūs, ir jie gali, turėdami sunkiasvorio automobilio kategorijas, vairuoti ir B kategorijos. Trumpai būtų tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Niekas nenori paklausti. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui?
Už balsavo 57, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 20 d.
12.15 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2177(6) (pateikimas)
Svarstome Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Laba diena, mielieji kolegos. Leiskite jums pristatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimą. Kaip žinom, nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija, pagal kurią privalomasis civilinės atsakomybės draudimas yra reikalingas visais atvejais ir tais atvejais, kada transporto priemonė nėra eksploatuojama. Šiuo atveju susidaro tokia situacija, kad jeigu privalomosios civilinės atsakomybės draudimas yra nepratęsiamas, transporto priemonės savininkas gauna įspėjimą, kad per 90 dienų jis turi susitvarkyti. Jeigu nesusitvarko, transporto priemonė yra išregistruojama iš Transporto priemonių registro.
Vis dėlto esame įsitikinę, kad priimant šitą įstatymą ir galbūt siekiant tikrai kilnių tikslų, tai yra užtikrinti didesnį saugų eismą, nebuvo iki galo įvertinta realybė ir visos aplinkybės. Pirmiausia imkime motociklininkus. Lietuvos klimatinėm sąlygom motociklai yra eksploatuojami vasarą, pavasarį, rudens pradžioje, bet jie tikrai neeksploatuojami žiemą, tai pagal šį įstatymą motociklininkai net tuo atveju, jeigu motociklas stovi garaže ir tris mėnesius, pavyzdžiui, visai nejudinamas, jis turi būti apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Aš jau nekalbu apie senyvo amžiaus žmones, kurie savo transporto priemones naudoja tik konkrečiais atvejais, vasarą, šiltuoju metų laiku ir žiemą tikrai niekur nevažiuoja. Tai mes tokiu įstatymu visiems užkrovėme papildomą administracinę naštą, plius, mano žiniomis, „Regitra“ vis dar nėra sukūrusi iki galo elektroninės sistemos, pagal kurią galėtų tvarkyti visus išregistravimo arba įregistravimo reikalus elektroniniu būdu. Tai natūralu, kad susidaro ir papildoma administracinė našta, ir reikalauja kai kurių žmonių papildomų išlaidų. Nors, kaip jau minėjau, jie savo transporto priemonių žiemą nenaudoja.
Siūlymas yra išbraukti šitą reikalavimą, nes, mūsų galva, tai neturi tiesioginės įtakos saugiam eismui ir tai būtų iš tikrųjų labai akivaizdus pritaikymas prie mūsų realaus gyvenimo situacijos.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti. Yra motociklininkų, kurie žiemą važinėja, ir aš tokius žinau, kurie važiuoja būtent žiemą, nes jiems tai patinka, ir jie važiuoja netgi į sambūrius, į Suomiją žiemą renkasi. Ir yra autotransporto priemonių, kurios tik žiemą naudojamos, sakykim, druskos barstytuvai. Tai ar čia tas įstatymas tikrai žiemą veiks?
E. MASIULIS (LSF). Matote, pagal dabar galiojančius įstatymus, jeigu tu važiuoji gatve, kitaip tariant, dalyvauji viešajame eisme, tu privalai būti apdraudęs bet kokią transporto priemonę bet kokiu metų laiku, bet kokiu paros metu, jeigu tu tik pajudi iš savo garažo ar iš savo aikštelės. Todėl, jeigu tu neturi civilinės atsakomybės draudimo, tu atitinkamai esi baudžiamas administracinėm nuobaudom, jeigu tave sulaiko policijos pareigūnai. Šiuo atveju dabartinė teisinė bazė reikalauja draustis, ir čia yra visiškai papildoma administracinė našta ir priemonė žmonėms, kad jeigu tu nevažinėji, esi sąmoningas pilietis ir tu tikrai žiemą niekur nevažiuoji, bet turi už tą savo motociklą ar už automobilį, kurį laikai garaže, vis tiek mokėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, nors jis nedalyvauja eisme. Tai mes ir siūlome, kad privalomasis civilinės atsakomybės draudimas visą laiką turi būti galiojantis tada, kada automobilis ar kita transporto priemonė yra viešojo eismo dalyvė, o ne tada, kada ji yra pastatyta į garažą.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš klystu, patikslinkite, bet man atrodo, įstatymą, kurį dabar siūlote keisti, kaip tik teikė dar jūsų vadovaujama ministerija ir tos nuostatos tikriausiai ten buvo. Bet tai ne taip svarbu.
Vis dėlto dabar kalbėdamas apie įstatymų veikimą (mes jau diskutavome ta tema) J. Sabatauskas minėjo, kad yra galimybė draustis ne visam laikui apie tai tinkamai informavus ir kad realios problemos nėra. Gal vis dėlto pagrindinė šio įstatymo įgyvendinimo problema yra ta, kad ministerijos ir kitos pavaldžios struktūros, jų darbuotojai kaip ir nepasirengę jo įgyvendinti? Neišleido instrukcijų, viskas vėluoja, senos procedūros neveikia, naujos neparengtos ir iš tikrųjų žmonėms tada kyla daug problemų, daug nesusipratimų. Gal yra tokia ir bendresnė problema ne tik dėl šios nuostatos, bet ir dėl viso naujojo įstatymo veikimo?
E. MASIULIS (LSF). Pirmiausia atsakant į pirmąją klausimo dalį, tikrai šis įstatymo projektas arba tokia redakcija, kokia atsirado, ji atsirado šios kadencijos Seime ir tikrai to nebuvo ankstesnėje redakcijoje.
Dėl pastabos, ar valstybinės institucijos, konkrečiai „Regitra“ ir kitos institucijos, yra pasirengusios įgyvendinti šį įstatymą, tai aš pats viešai girdėjau „Regitros“ vadovo pasisakymą, kad šiandien dėl kažkokių biurokratinių kliūčių pasinaudoti elektronine informavimo sistema vis dar negalima. Kitaip tariant, įstatymas lyg ir numato mūsų piliečiams tam tikras galimybes, bet mes nesame šio įstatymo realiai įgyvendinę. Bent jau šio įstatymo įsigaliojimo atidėjimas turėtų tam tikrą prasmę, bet tam reikėtų, matyt, po pateikimo pritarti ir komitete nagrinėti.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Eligijau, sveikinu su šia gražia iniciatyva. Egzistuojant elektroninėms komunikavimo galimybėms, turbūt nėra problema susisiekti tiek policijai, tiek kitoms priežiūros institucijoms, kad patikrintų duomenis, ar transporto priemonė yra apdrausta, ar neapdrausta. Aš norėčiau paklausti, gal jūs suskaičiavote, kiek pinigų netektų draudimo kompanijos? Gal čia yra ta pasipriešinimo priežastis? Jeigu turite kokių duomenų, prašome pasidalinti.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai labai tiksliai pastebėta, kad kas jau kas, bet, aišku, draudimo kompanijos yra suinteresuotos, kad transporto priemonė būtų draudžiama ištisus metus. Iki šiol Lietuvos žmonės galėjo apsidrausti trims mėnesiams, šešiems mėnesiams ir tikrai tos pajamos draudimo kompanijoms padidės. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad ši konkreti įstatymo nuostata įsigalioja nuo spalio 1 d., kitaip tariant, mes dar turime pusę mėnesio atšaukti neproporcingą įstatymą tam, kad nebūtų piktnaudžiaujam šia padėtimi.
PIRMININKAS. Klausia S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Ačiū. Atsiimu klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Eligijus atsakė į mano klausimą.
PIRMININKAS. L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti dėl žemės ūkio technikos. Ar šis dalykas lies ir traktorius, kombainus, kitą savaeigę techniką?
E. MASIULIS (LSF). Šis įstatymas iš tikrųjų apima visas transporto priemones. Kiek žinau, atskirais ministro įsakymais ir Vyriausybės nutarimais dėl žemės ūkio technikos yra, kiek tai atitinka įstatymą, dar specialiai nustatomos tam tikros tvarkos. Bet čia, kur mano yra teikiama, ši tvarka yra bendrai nustatyta ir apima ir žemės ūkio techniką.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti. Yra įvairiausių modelių ir rūšių motociklų. Kaip bus su keturračiais? Ir žiemą laksto po kalnus, visur.
E. MASIULIS (LSF). Matote, ar jie bus apsidraudę, ar neapsidraudę, jie vis tiek lakstys. Jeigu mes turime galvoje piktybinius atvejus, tam mes turime iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomą kelių policiją, kitas institucijas, kurios turi su tais „ereliais“ kovoti. Šiuo atveju šis įstatymas, jeigu jis ir nebus pakeistas, jis niekaip nesudrausmins keturračių savininkų. Jeigu jau, kaip sakoma, galvoje vėjai švilpauja, tai ar mes pareikalausime, kad būtų apdrausta priemonė arba neapdrausta… Netgi jei ji bus išregistruota, ji nebus atimta iš to savininko, tai jis ir su išregistruota priemone važinės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo nariai nori kalbėti tik už, prieš nėra. Balsuojame.
Ar pritariame Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui?
Už balsavo 67, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstysime lapkričio 20 d.
Gerbiamasis Eligijau, aš labai atsiprašau, bet kadangi atvyko viceministras, mes grįžtame į pagrindinę darbotvarkę, jeigu mes ją vėl lenksime, tada aš jus pakviesiu pristatyti dar du įstatymų projektus.
12.27 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 541 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2234, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 1, 3, 4 ir 5 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2235, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2236, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 42, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2237, Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2238, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (2014-06-12 įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2239 (pateikimas)
Atvyko aplinkos apsaugos viceministras A. Genevičius, todėl jį kviečiu į tribūną pristatyti kompleksinį 1-16 klausimą. Keturi įstatymai euro pakeitimo klausimais. Prašom, viceministre. Šeši, atsiprašau.
A. GENEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymų pakeitimuose kalbama apie suapvalinamas sumas, keičiant litus į eurą. Tai būtų Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Nr. VIII-1183, gal aš perskaitysiu juos visus, nes man atrodo, kažin ar kils kokių nors klausimų.
PIRMININKAS. Viceministre, skaityti tikrai nereikia, nes skaityti mes visi mokame. Seime su raštingumu viskas gerai. Pasakykite esminius dalykus dėl vieno ar kito įstatymo, jeigu turite ką nors. O jeigu tradiciškai „litus keičiame į eurus“, tai tuo ir baigsime pristatymą.
A. GENEVIČIUS. Aišku.
PIRMININKAS. Daugiau neturite nieko pasakyti?
A. GENEVIČIUS. Neturiu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimų nėra. Balsuojame, ar pritariame Statybos įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo, Teritorijų planavimų įstatymo, Mėgėjų žvejybos įstatymo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo paketui. Balsuojame.
Už balsavo 69, prieš nėra, susilaikė 1. Statybos įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo, Teritorijų planavimų įstatymo, Mėgėjų žvejybos įstatymo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektams po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatyta svarstyti spalio 7 d.
12.30 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2177 (pateikimas)
Ir, kaip žadėjau, mes dar galime užbaigti Saugaus eismo automobiliais įstatymą. Kviečiu E. Masiulį pateikti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Vieną 27-to jau pateikė, dabar kitą 27-to.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, gal pamenate, besibaigiant pavasario sesijai mes iš tikrųjų daug diskutavome ir buvo priimtas įstatymas, pagal kurį, atsitikus eismo įvykiui, jeigu pažeidimai sudaro daugiau kaip 75 % pačios automobilio vertės, yra didesni negu 75 %, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingą asmenį už šį įvykį, turėjo teisę rekomenduoti ir priimti sprendimą uždrausti dalyvauti tokiai transporto priemonei viešajame eisme. Kitaip tariant, susidarė tokia situacija, kad dėl savo nuosavybės transporto priemonės savininkas ne pats sprendžia, ką jam su ta transporto priemone daryti, remontuoti ją ar parduoti į metalo laužą, bet už jį sprendžia draudimo kompanijos atstovas.
Iš tikrųjų po liepos 1 d. teko bendrauti su konkrečiais transporto ekspertais, kurie minėjo, kad jau atsiranda tokių atvejų, kai senais, ypač nenaujais automobiliais, kurių vertė rinkoje tikrai nedidelė, yra padaromas autoįvykis, kuris neturi konkrečios įtakos automobilio techninei būklei, pavyzdžiui, sulenkiamos durelės, ir yra siūloma pakeisti į naujas dureles, o ne į padėvėtas. Akivaizdu, kai reikalaujama, kad būtų įdėtos naujos durelės, dažnai tos naujos durelės kainuoja brangiau negu viso automobilio vertė arba viršija 75 % automobilio vertės.
Tokiu atveju mano pasiūlymas yra, kad draudimo įmonė teiktų informaciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui ir Centralizuotos techninės apžiūros duomenų bazei apie eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones nurodydama jų sugadinimus, turinčius tiesioginę įtaką eismo saugumui, tačiau tokios transporto priemonės į viešąjį eismą gali sugrįžti tik atlikus privalomą neeilinę techninę apžiūrą. Kitaip tariant, ne ekonominis kriterijus, o pirmiausia transporto priemonės saugumo ir transporto priemonės techninės būklės kriterijus turi būti lemiantis, ar leisti tai suremontuotai transporto priemonei po autoįvykio vėl dalyvauti viešajame eisme. Mes turime techninių apžiūrų centrų sistemą, kuri turi visas moderniausias diagnostikos įrangas. Techninių apžiūrų centrai turi įvertinti ir priimti sprendimą, ar transporto priemonei leisti toliau dalyvauti eisme, o ne draudimo kompanijos atstovas, kuris už jus, už transporto priemonės savininką, nusprendžia: klausyk, tavo pažeidimai didesni negu 75 % tavo transporto vertės, todėl mes rekomenduojame tavo transporto priemonei nebeleisti dalyvauti viešajame eisme ir siūlome išregistruoti transporto priemonę. Mano galva, vėlgi neteisingai sudėlioti akcentai. Taip mes iš tikrųjų pasiektume, kad eisme dalyvautų tik saugios, geros techninės būklės transporto priemonės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų niekas nenori paklausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 6 dalies pakeitimams? Galime. Dėkoju.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 20 d. (Balsai salėje) Papildomas – Ekonomikos komitetas. Dėkui. Daugiau pasiūlymų nėra. Sutariame.
12.34 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1975 (pateikimas)
Svarstome Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom, Eligijau.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Kolegos, vėlgi klausimas yra žinomas ir daugelis jį prisimename. Yra siūlymas atšaukti reikalavimą, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 d., t. y. kad važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Iš tikrųjų mes išsakėme poziciją, kad tai yra perteklinis reikalavimas. Suprantama, kad šis įstatymas tik pradėjo galioti ir kaitalioti gal nėra didelės prasmės, bet įvertindami europinę praktiką manome, kad šie reikalavimai yra labiau atgrasantys dviratininkus populiarinti dviračius ir t. t. Kiek tai turės įtakos saugiam eismui… nors, žinau, ponas S. Brundza turi rugpjūčio mėnesio duomenis, kad situacija lyg ir šiek tiek geresnė, palyginti su praėjusių metų rugpjūčio mėnesiu, bet vis dėlto manome, kad dalis žmonių yra priversti arba ignoruoti šį įstatymą, arba iš tikrųjų patiria papildomų išlaidų tam, kad tuos žibintus įsirengtų. Pavyzdžiui, išimčių įstatymas nenumato, o yra sportiniai dviračiai, kurie naudojami treniruotėse, važiuojama važiuojamąja kelio dalimi, yra garsusis „Velomaratonas“, kuriame dalyvavo 5 tūkst. žmonių, tai kokius 2,5 tūkst. reikėjo nubausti administracine tvarka, nes jie arba neturėjo…
PIRMININKAS. Varžyboms netaikoma.
E. MASIULIS (LSF). Kaip? Ne, įstatymas nenumato, kad varžyboms netaikoma. Matyt, remiamasi sveiko proto praktika ir policija, aišku, nesiima. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad įstatyme turėtų būti numatytos išimtys, kam tokie dalykai netaikomi. Kviestume tiesiog išbraukti šią nuostatą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti dviratininkai. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kaip tik ne dviratininkas. Gal tuo pačiu įsibėgėjimu išbraukime ir reikalavimą dienos metu vairuotojams važinėti su įjungtomis šviesomis? Vokietijoje irgi. Yra valstybių, kur negalioja, nereikalaujama, o mes važinėjame, deginame kurą ir panašiai. Bet jau pripratome ir, man atrodo, visai neblogai. Jūs pats iš tribūnos kažkada įtikinėjote, kad reikia, mes atlaikėme žmonių atakas, kai jie pirko tas liemenes. Dabar sakys, kad Seimo nariai nesupranta, ką daro, ir kai mes nusipirkome liemenes ir žibintuvėlius, kas kompensuos išlaidas. Manau, jeigu mes protingai darėme įvesdami šviesas automobiliams ir liemenes, tai…
E. MASIULIS (LSF). Ačiū už klausimą. Aš tik norėjau patikslinti. Aš tikrai tris kartus iš šios tribūnos įtikinėjau, kad nereikia, ir du kartus teikiau įstatymo projektą, siūlantį atidėti šio įstatymo įsigaliojimą iki kitų metų sausio 1 d., o vieną kartą – iš viso panaikinti. Nežinau, jūs gal kitaip supratote.
Kolegos, mes turbūt turėtume kalbėti apie žmonių sąmoningumą. Šiuo atveju tiems žmonėms, kurie nori jaustis saugiau, mes galime rekomenduoti tai daryti. Pavyzdžiui, situacija dėl šalmų. Dėl šalmų iš tikrųjų mes jau seniai turime rekomendacinę nuostatą, kad dėl savo saugumo žmonės turėtų važinėtis dviračiais su dviratininkų šalmais. Pasižiūrėkime, kiek plinta tie šalmai. Šiuo atveju turėtume pasakyti, kad situacija gerėja ne taip sparčiai, kaip norisi, bet žmonės patys tampa sąmoningesni, pradeda labiau rūpintis savo sveikata ir saugumu keliuose, ta rekomendacija pradeda po truputį veikti. Kai mes bandome viską išspręsti greitai prievarta, aš abejoju, ar visada mes tą efektą pasiekiame.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Noriu paklausti. Jūs turbūt stebėjote Lietuvos ir Vilniaus situaciją. Kiek teko per tą pusantro mėnesio maltis Lietuvoje, tai tikrai nuostabiai gražu, kai kelkraščiu važiuoja kaimo žmogus, apsirengęs tą liemenę. Nors ir įstatyme pasakyta, kad arba šviesos, arba liemenė. Pažiūrėkime, kas darosi Vilniuje. Jūs turbūt norite užsidirbti balų dėl Vilniaus, kur su dviratininkais ne netvarka, o bardakas. Jie važiuoja kur nori ir kaip nori: ne tik šaligatviais, keliukais, bet ir tiesiai prieš eismą vienpusėmis gatvėmis ir per vidurį, o ne kelkraščiais, ir be liemenių, be žibintų, ir daro, ką nori. Pabandyk ką nors pasakyti, trijų aukštų žodį gausi. Kaip jūs tai vertinate?
E. MASIULIS (LSF). Manau, kad Vilniuje tikrai dviračiais besinaudojančių žmonių koncentracija yra kur kas didesnė negu Lietuvos vidurkis. Akivaizdu, kad nepritaikyta tinkamai infrastruktūra kartais tuos žmones verčia taip elgtis. Bet jokiu būdu aš nesutinku su tais žmonėmis, jeigu jie neatsakingai elgiasi, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir t. t. Šiuo atveju mes dar vieną faktorių turime, kad šiandien, man atrodo, ne liemenės ir ne žibintai svarbesnis dalykas yra, o gramelį padarę dviratininkai. Šiuo atveju policijos pareigūnai irgi turėtų (akcijos, kurias vykdo, iš tikrųjų labai šaunios) vykdyti akcijas ne tik automobilių vairuotojams, nes nemažai autoįvykių kaltininkų yra būtent neblaivūs dviratininkai ar mieste, ar užmiesčio teritorijose. Šiuo atveju, aišku, aš nepritariu, kad Vilniaus mieste tam tikras chaosas yra. Kita vertus, matyt, reikėtų pažiūrėti, kiek savivaldybė ir Vilniaus miesto meras skiria dėmesio dviračių takų infrastruktūrai plėtoti.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Galbūt tie klausimai daugiau suksis apie tą patį, nors aš tikrai noriu, gerbiamasis kolega, pasakyti, kad ir daugelis vairuotojų priprato prie tų liemenių. Jūs tikriausiai vairuojate ir mes vairuojame, matome, kad jie saugesni, ir vairuotojas geriau mato, kai yra su liemenėmis. Ar čia nėra daugiau principo reikalas, kad vis dėlto tas įstatymas perėjo ir jūs dabar galėtumėte susigrąžinti? Nors, mano manymu, akivaizdu, kad situacija yra geresnė pagal viską. Labai ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiu jūsų poziciją.
PIRMININKAS. J. Razma klausia.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jums atrodo, štai jeigu mes, ką tik įsigaliojus įstatymui, teikiame nuostatas, kurios naikina kai kuriuos svarbius reikalavimus? Kaip bus dėl tokio teisinio tikrumo jausmo mūsų piliečiams? Sakykime, tvarkingi piliečiai, kurie vykdo įstatymus, įsigijo tas liemenes, nusipirko už 10 Lt tas lemputes ir tvarkingai, laikydamiesi įstatymų, važinėja. Kiti, kurie nelabai linkę įstatymus vykdyti, to nedaro ir štai išganingai sulaukia tos pataisos. Tai tie tvarkingieji lieka kvailio vietoje, sakys, na, jūs išleidote pinigus ir kvaili esate, kad puolate vykdyti įstatymus. Aš manau, tai yra labai bloga praktika, kai mes priimame įstatymus ir čia pat esmingai puolame juos taisyti.
E. MASIULIS (LSF). Dviračių sezonas kaip ir į pabaigą. Galbūt visos tos aistros šiek tiek nurims. Man atrodo, kad tie žmonės, kurie įsigijo papildomas priemones, tikrai nepralaimėjo. Ar bus įstatymas, ar nebus įstatymo, jeigu jie naudosis tomis priemonėmis, matyt, bus saugesnis, bent jau patys jausis saugiau kelyje. Kitas dalykas, kai jūs kalbate, kad už 10 Lt įsigijo, tai paklauskite tų žmonių, kiek veikia tokia Kinijoje pagaminta aparatūra. Kas intensyviai naudojasi dviračiais, gali pasakyti, kad per sezoną reikia 3–4 tokius kompleksus pirkti. Tai šiuo atveju irgi nereikia apsigauti, kaip sakoma, nemokamas tik sūris pelėkautuose. Man atrodo, kad tos išlaidos, kurios yra padarytos, natūralu, kad ne be reikalo padarytos, tie žmonės turės galimybę galbūt būti labiau matomi keliuose negu tie, kurie to neturi. Bet pats matomumo faktas dienos, šviesiu paros metu dėl žibintų nėra labai aiškiai fiksuotas ir įrodytas. Šiuo atveju, man atrodo, dviračio spalva arba jo masyvumas yra kur kas ryškesni parametrai dviratininko iš toli matomumo negu mažas žibintėlis, šviečiantis vairuotojui prieš saulę.
PIRMININKAS. Jūsų nuomonę dėl kiniškų prekių pabandys paneigti K. Glaveckas, kuris atidarys kinų parodą 14 val.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pateikėjau, tikrai pritariu visoms jūsų iškeltoms idėjoms, noriu tik pasiteirauti. Iš tikro skrendant per Atlantą susidarydavo toks vaizdas, kad liemenės duodamos yra tam, kad būtų švilpukas, jeigu nukrisi į vandenį. Taigi sakykite, ar važiuojant dviračiu skambučio nereikėtų pasiūlyti pakeisti, pavyzdžiui, švilpuku? Važiuoji, švilpauji, tada tave geriau mato. Galite neatsakyti į mano klausimą. Tokio lygio diskusija iš tikrųjų būtų labai vertinga Seime. Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Patentuokite šitą pasiūlymą, galbūt laukia jūsų šviesi ateitis.
PIRMININKAS. Mitas apie nekokybiškas prekes paneigtas. V. Kamblevičius klausia.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų matote, daugelis kolegų nenori pritarti jūsų šitoms idėjoms. Aš sakyčiau, gal čia reikėtų taikyti jūsų tas geras mintis tik tiems, kurie važinėja dviračių takais, tai būtų visiškai normalu. Kaip jums atrodo?
E. MASIULIS (LSF). Dviračių takais važinėjantiems ir dabar tokio reikalavimo nėra. Aš galiu jums pateikti tokį konkretų pavyzdį – Neringos savivaldybės, kurortinės savivaldybės, dviračių takas, kuris veda iki Preilos. Iš tikrųjų intensyviai vasarą daug žmonių ten važiavo ir naudojosi tuo dviračių taku. Tačiau iš Nidos miesto norint patekti į dviračių taką Nida–Preila reikia važiuoti apie 500 m Nidos mieste esančia važiuojamąja kelio dalimi. Dabar įsivaizduokite tą žmogų, kuris turėtų laikytis įstatymų, jis, užlipęs ant dviračio Nidos mieste, turi užsivilkti liemenę arba turėti žibintuvėlius, pavažiavęs 500 m, jau įvažiavęs į dviračių taką, jis gali sustoti ir nusivilkti liemenę, nes dviračių taku jau tos liemenės nebereikės. Lygiai tas pats grįžtant namo. Kartais prieikime prie konkrečių dalykų, kaip iš tikrųjų įstatymo įgyvendinimas paveikia mūsų kasdienę buitį.
PIRMININKAS. Dėkojame E. Masiuliui. Matau, klausiančių bus dar daugiau. Manau, diskusija komitete ir plenarinių posėdžių salėje bus karšta dėl šito.
Pritariantis siūlymui – J. Sabatauskas. Stebiuosi, bet suteikiu žodį.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų kolega nori išbraukti iš įstatymo tiek liemenes, tiek dviračio šviesos prietaisus, kad naudotų dienos metu. Turiu pasakyti, kad niekas neatkreipė dėmesio įstatyme, kur paaiškinta, kas yra ta liemenė. Gali būti arba ta speciali liemenė, kurią privalo visi automobilių vairuotojai turėti savo automobilyje, išlipę tamsiu paros metu užsivilkti, arba kitą ryškiaspalvį drabužį nuo liemens iki kaklo, turintį atšvaitus. Šia prasme, diskutuojant komitete apie liemenių naudą arba nenaudą, į argumentus, kad ji negraži, sakau, štai niša mūsų dizaineriams. Sukurkite gražią liemenę, nebūtinai liemenę – drabužį. Beje, vaikams dabar yra siūlomi drabužėliai, kur striukės yra su atšvaitais. Štai mes laimėsime, kai visi vieningai skatinsime žmones būti saugius, kad jie būtų matomi, kad jie patys kitus matytų. Švilpukai šiuo atveju padėtų tik pėsčiuosius nubaidyti nuo šaligatvio, bet dienos metu, kai kurių kolegų paklauskite, ar atsitiktų nelaimės, jeigu matytum tą žmogų. Aš pats neseniai atsidūriau situacijoje: Gedimino prospekto–Gynėjų gatvės sankryža. Iš Gynėjų gatvės važiuodamas – įprotis, tris kartus pasižiūriu: vieną kartą į kairę, į dešinę ir vėl į kairę, ir staiga išnyra dviratininkas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jis net nestabdo. Aš staigiai sustabdžiau…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, jūs turėjote kalbėti už šį įstatymą, o ne apie tai, kaip jus bando dviratininkai suvažinėti Gynėjų gatvės ir Gedimino prospekto sankryžoje.
Prieš kalbės K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai agituočiau jau dabar atmesti šį įstatymą. Tokie įstatymai labai sunkiai yra priimami. Po to ir jus tikriausiai, ir mane pasiekia įvairiausi laiškai žmonių, kurie įtikinėja, kad tokio nereikia. Lygiai taip pat galėčiau priminti, buvo sunkiai priimamas įstatymas dėl dienos metu įjungtų automobilių šviesų. Tačiau jūs patys galite pripažinti, visi mes vairuojame, kad netgi saulėtą dieną automobilis, važiuojantis su įjungtomis šviesomis, geriau matomas negu be įjungtų šviesų. Ką daryti, kai yra prieblanda arba pradedant temti? Galima ilgai ginčytis, kad jau tamsu. Vienam tamsu, kitam netamsu ir panašiai. Štai tikrai dėl to, kad automobiliu važinėjama su šviesomis, mes pralaimime kurą, bet laimime saugumą. Lygiai taip pat dabar yra ir su tomis liemenėmis ar reikalavimu važinėti dviračiams su žibintais. Aiškiai padidėjo tų žmonių matomumas ir dienos metu, ir naktį, ir vakare – visaip. O Lietuvoje mes gyvename tokiame krašte, kai žiemos metu ar rudens metu dabar prasidės kokie nors lietūs, mūsų diena yra labai apsiniaukusi, dar kur nors miške, ir štai turime problemą, kai yra diena, bet labai blogai matyti. Gal nebandykime čia ieškoti įvairiausių gudrių išimčių. Tegul tie žmonės, kurie važinėja dviračiais, būna saugūs, apsaugos save, tėvai bus saugūs ir bus išsaugotos šeimos, mamos bus saugios ir vaikai bus saugūs. O ir vairuotojai paskui neturės didelių nemalonumų bylinėtis ir aiškinti, kad nepastebėjo to dviratininko, nors turėjo būtinai pastebėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėsime už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate E. Masiulio Saugaus eismo automobilių keliais siūlymui keisti 17 straipsnį, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip. Gal teisingai suprantu, kad Eligijus sako balsuoti visiems prieš…
Už balsavo 17, prieš – 22, susilaikė 37. Vis dėlto dviratininkų ir automobilininkų gyvybė yra svarbiau negu liemenių dizainas. Labai ačiū sakau visiems kaip dviratininkas.
Dabar mes turime nuspręsti: grąžinti tobulinti ar atmesti. Kas norite grąžinti, balsuojate už, kas norite atmesti, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Ačiū. Už balsavo 43, už tobulinimą balsavo 26. Įstatymo projektas atmestas.
Gerbiamieji kolegos, rugsėjo 16 d. rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
Pertrauka iki 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.