LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1011 3 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-285

2022-01-26 Nr. 109-P-5

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau- keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 punktą ir nustatyti, kad teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją turi teisėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Šiuo metu teisėjai, vieninteliai iš visų subjektų, kurie turi teisę į valstybines pensijas, negali gauti valstybinės pensijos tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Toks apribojimas yra neproporcingas, diskriminuojantis, niekada nebuvo pagrįstos tokio reguliavimo atsiradimo priežastys. Be to, jis socialiai neatsakingas, nes teisės į valstybines pensijas negauna ypač pažeidžiama asmenų grupė (pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais teisėjai), kai tuo tarpu teisėjai sulaukę senatvės pensijos valstybinę pensiją gali gauti.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjai, kaip ir kiti socialiniu draudimu draudžiami asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, turi teisę į socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, todėl nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, teisėjai dėl to paties socialinės rizikos įvykio įgytų teisę gauti dvi išmokas. Siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip pažeidžiantis dvigubo išmokų vengimo principą, asmenų lygiateisiškumo principą kitų profesiniu pagrindu (pavyzdžiui, gydytojų, mokytojų ir t. t.) teisės į valstybinę pensiją neturinčių asmenų atžvilgiu.	Spręsti pagrindiniame komitete.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01				2. Įstatymo projekte siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame apibrėžtos teisėjų valstybinės pensijos skyrimo sąlygos. Įstatymo projektą būtina papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis šios teisės įgyvendinimo taisykles (reikalaujamą teisėjo darbo stažą, pensijos dydžio nustatymo ir mokėjimo sąlygas priklausomai nuo netekto darbingumo bei kitas sąlygas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 ir 8 straipsnius, pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama pareigūnams ir kariams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba.	Spręsti pagrindiniame komitete.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01				3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto formuluotę siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. birželio 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2512 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pavadinimas buvo pakeistas į pavadinimą „Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas“.	Pritarti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01				4. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime ir apibrėžiant pakeitimų esmę vietoj žodžių „papildymas“, „papildyti“ reikėtų įrašyti žodžius „pakeitimas“, „pakeisti“.	Pritarti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01				5. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą turėtų būti keičiami teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą reguliuojantys poįstatyminiai teisės aktai, įstatymo projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti siūlant Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01				6. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d. ir į tai, kad įstatymui įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, taip pat gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvada.	Pritarti.	Vyriausybės išvada gauta. (2021m. gegužės 12 d. nutarimas Nr.337)
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01				7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas.	Pritarti.
8.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-03-19				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-285 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Teisėjų taryba,

2022-01-19

DĖL TEISĖJŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ SISTEMOS

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo XI skyriuje numatytos teisėjų socialinės garantijos, susijusios su teisėjų atlyginimu, atostogomis, pensiniu aprūpinimu ir kitais klausimais, bei nustatyta, kad įstatymuose gali būti numatyta ir kitokių teisėjų socialinių garantijų (Teismų įstatymo 101 straipsnio 11 dalis).

Vis dėl to pastebėtina, kad Teismų įstatyme bei kituose teisėjų socialines garantijas numatančiuose teisės aktuose (Teisėjų darbo apmokėjimo įstatyme, Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme) stokojama detalesnių nuostatų, susijusių su teisėjo socialinėmis garantijomis pablogėjus jo sveikatos būklei, tapus iš dalies nedarbingu (nustačius neįgalumą) ir, be kita ko, dėl šios priežasties nebegalint eiti teisėjo pareigų, reglamentavimu. Pagal Teismų įstatymo 90 straipsnio 2 dalį atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tais atvejais, kai per vienerius metus teisėjas serga daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, arba kai suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti teisėjo pareigas. Manome, kad teisėjams, atleistiems iš pareigų nurodytu pagrindu, turėtų būti užtikrinamos adekvačios socialinės garantijos, atitinkančios jų turėto statuso ypatumus.

Pagal Teismų įstatymo 101 straipsnio 1 dalį teisėjui, kuris atleidžiamas iš pareigų, be kita ko, dėl sveikatos būklės, išmokama tik dviejų mėnesių jo vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Manytina, kad toks teisėjo socialinių garantijų teisinis reglamentavimas yra fragmentiškas, išsamiai ir visapusiškai neatspindintis tokių teisėjo socialinių garantijų, kurios užtikrintų konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą ne tik teisėjui einant pareigas, bet ir nutrūkus jo įgaliojimams.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (pvz., 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, 2007 m. spalio 22 d. nutarimas) ne kartą yra pabrėžęs, kad teisėjas, kuriam tenka pareiga nagrinėti visuomenėje kylančius konfliktus, taip pat ir asmens konfliktus su valstybe, turi būti ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos, bet ir materialiai nepriklausomas, saugus dėl savo ateities. Teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnyje) įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumą vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių ūkinių struktūrų, kitų juridinių ir fizinių asmenų įtakos.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos kylančios teisėjo nepriklausomumo principo socialinės (materialinės) garantijos reiškia, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų teisėjo ir teismų nepriklausomumą, inter alia teisėjo socialines (materialines) garantijas ne tik teisėjui einant pareigas, bet ir nutrūkus jo įgaliojimams. Teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams gali būti įvairios, inter alia periodiškai mokamos išmokos, taip pat vienkartinės išmokos ir t. t. Tokių garantijų nustatymo konstitucinis pagrindas yra išskirtinis teisėjo konstitucinis statusas, kurį lemia teisingumo vykdymo funkcija, todėl jos gali priklausyti tik nuo su teisėjo konstituciniu statusu susijusių aplinkybių, tačiau negali būti traktuojamos kaip pakeičiančios kitas socialines (materialines) garantijas, kurios buvusiam teisėjui turi būti užtikrinamos kitais pagrindais, taip pat ir tais, kurie yra bendri visiems dirbantiems asmenims. Teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams turi būti realios, o ne vien nominalios.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285 (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas – nustatyti, kad teisėjams būtų suteikta teisė gauti valstybinę teisėjų pensiją tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais) ir taip teisiniame reguliavime ištaisyti diskriminacinę klaidą, kuri susijusi su negalią turinčiais teisėjais, kuriems nustatytas dalinis darbingumas (invalidumas), nes šiuo metu galiojanti valstybinių pensijų sistema visiems asmenims, išskyrus teisėjus, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, numato galimybę gauti valstybinę pensiją. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 337 iš esmės pritarė Įstatymo projekto siekiui suvienodinti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, tačiau pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui šio Įstatymo projekto nesvarstyti, kadangi pagal Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 202 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 3.3.9 papunktį numatyta sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas, kurį įgyvendinus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos Seimui iki 2023 m. II ketv. pateiks sisteminius siūlymus dėl valstybinių pensijų ir kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo.

Pažymėtina, kad Nacionalinė teismų administracija 2021 m. balandžio 21 d. rašte Nr. 4R-567-(6.6) teikdama pastabas dėl Įstatymo projekto pažymėjo, jog teisėjo socialinės (materialinės) garantijos yra iš Konstitucijos kylančio teisėjo nepriklausomumo principo sudėtinė dalis ir teisėjai, kaip viena iš valstybines pensijas gaunančių grupių, be pagrindo diskriminuojama nenustatant jiems garantijų, kokias turi kitų valstybinių pensijų gavėjai, todėl siūlė įvertinti galimybes Įstatymo projektą svarstyti artimiausiu metu. Visgi, Įstatymo projektas toliau nebuvo svarstomas ir teisėjų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais, socialinių garantijų klausimas iki šiol nėra išspręstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime 2022 m. sausio 14 d. įregistruotas Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1288, kuriuo taip pat siūloma keisti teisėjų socialinių garantijų reglamentavimą, be kita ko, siekiant suderinti Teismų įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, kadangi šiuo metu nėra užtikrinamos socialiai pažeidžiamų asmenų – teisėjų, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, – teisės. Taip pat šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyksta klausymai dėl Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-568 bei lydimųjų projektų. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų tarybos vertinimu, klausimai dėl pasekmių, kylančių nustačius teisėjo sveikatos problemas, ir teisėjų socialinių garantijų užtikrinimo turėtų būti sprendžiami sistemiškai teikiant iniciatyvas dėl Teismų įstatymo ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pakeitimų.

Aptariamame kontekste paminėtinas ir kitas teisėjų bendruomenės išreikštas pastebėjimas dėl galimybės teisėjų socialines garantijas reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinti nuostatas, susijusias su materialinės pašalpos teisėjams išmokėjimu (pagal analogiją, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje, kai valstybės tarnautojui gali būti skiriama materialinė pašalpa dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo).

Pažymėtina, kad Teisėjų tarybos 2021 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 13P-27-(7.1.2) patvirtintose Teisėjų tarybos 2021–2024 metų strateginėse veiklos kryptyse kaip viena iš krypties „Teismų ir teisėjų nepriklausomumo stiprinimas“ priemonių yra numatytas teisinio reguliavimo pakeitimų inicijavimas dėl platesnių teisėjų socialinių garantijų nustatymo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Teisėjų taryba, kaip vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, prašo imtis priemonių, įstatyminiu lygmeniu įtvirtinant atitinkamas teisėjų socialines garantijas, susijusias su teisėjo sveikatos būklės pablogėjimu, teisėjui tapus iš dalies nedarbingu (nustačius neįgalumą) ir, be kita ko, dėl šios priežasties nebegalint eiti teisėjo pareigų. Prioriteto tvarka siūlytumėme spręsti dėl teisėjų teisės gauti valstybinę teisėjų pensiją tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais.

Atsižvelgti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021m. gegužės 12 d. nutarimas Nr.337					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-77 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-285 (toliau – Įstatymo projektas) rengėjų Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam siekiui suvienodinti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto dėl toliau nurodytos priežasties. Šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, kurioms valstybinės pensijos skiriamos skirtingomis sąlygomis ir mokamos skirtingo dydžio, dėl to valstybinių pensijų sistema yra nenuosekli. Įstatymo projektu teikiamas siūlymas tobulinti teisėjų valstybinių pensijų teisinį reguliavimą yra fragmentiškas, juo sisteminės valstybinių pensijų sistemos problemos nesprendžiamos. Siekdama užtikrinti nuoseklų valstybinių pensijų sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant valstybinių pensijų sistemos problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 190 punkte įtvirtintą siekį užtikrinti teisėkūros kokybę, 2022 m. I ketvirtį pradės vykdyti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.3.9 papunktyje nurodytą veiksmą „sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas“, kurį įgyvendinus Lietuvos Respublikos Seimui iki 2023 m. II ketvirčio bus pateikti sisteminiai siūlymai dėl valstybinių pensijų ir kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo.	Atsižvelgti.	Sisteminius pasiūlymus dėl valstybinių pensijų ir kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo Vyriausybė planuoja pateikti Seimui iki 2023 m. II ketvirčio, tačiau susiklosčius aplinkybėms, kai teisėjas negali eiti teisėjo pareigų dėl sveikatos būklės, socialinių garantijų klausimas turėtų būti sprendžiamas nedelsiant.
2.	Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, 2021-11-14	1	1			Argumentai: 2021–02-25 Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 337 iš esmės pritarė Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam siekiui suvienodinti valstybinių pensijų skyrimo sąlygas. Pasiūlyta LR Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti, kadangi pagal Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programos, kuriai pritarta LR Seimo 202 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 3.3.9 papunktį numatyta sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas, kurį įgyvendinus, Vyriausybė Seimui iki 2023 m. II ketv. pateiks sisteminius siūlymus dėl valstybinių pensijų ir kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo. Nutarimu nurodoma, kad šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, kurioms valstybinės pensijos skiriamos skirtingomis sąlygomis ir mokamos skirtingo dydžio, dėl to valstybinių pensijų sistema yra nenuosekli. Teikiamas siūlymas tobulinti teisėjų valstybinių pensijų teisinį reguliavimą yra fragmentiškas, juo sisteminės valstybinių pensijų sistemos problemos nesprendžiamos. Pasiūlymo tikslas - visų asmenų grupių, galinčių pretenduoti į valstybinę pensiją, reguliavimo suvienodinimas ir galimybė valstybines pensijas gauti ir teisėjams, kaip ir kitiems Valstybinių pensijų įstatyme nurodytiems asmenims, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Pagal galiojantį Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, teisėjai, vieninteliai iš visų subjektų, kurie turi teisę į valstybines pensijas, negali gauti valstybinės pensijos tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Toks apribojimas yra neproporcingas, diskriminuojantis, niekada nebuvo pagrįstos tokio reguliavimo atsiradimo priežastys. Be to, jis socialiai neatsakingas, nes teisės į valstybines pensijas negauna ypač pažeidžiama asmenų grupė (pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais teisėjai) ir paprastai turintys maksimaliai būtiną 20 (ir daugiau) metų teisėjo darbo stažą. Kiti asmenys ir valstybės pareigūnai, nurodyti kaip ir teisėjai Valstybinių pensijų įstatyme, tokią galimybę turi dvejais pagrindais: sukakę senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Teisėjai valstybinę pensiją gali gauti tik sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių. Siūlome ištaisyti diskriminacinę klaidą, kuri susijusi su negalią turinčias asmenimis, teisėjais, kuriems nustatytas dalinis darbingumas (invalidumas), nes kaip minėta, šiuo metu galiojanti valstybinių pensijų sistema, visiems asmenims, išskyrus teisėjams, numato galimybę gauti valstybinę pensiją, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo. Tokie asmenys šiuo metu yra diskriminuojami negalios pagrindu, yra socialiai jautri asmenų grupė ir taip LR Seimas tampa atsakingas neįgyvendindamas tarptautinių teisės aktų. Lygybė prieš įstatymą yra pagrindinis bendrasis žmogaus teisių apsaugos principas ir ji neatsiejama nuo naudojimosi kitomis žmogaus teisėmis. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas konkrečiai užtikrina teisę į lygybę prieš įstatymą. Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnis užtikrina visų asmenų lygybę pagal ir prieš įstatymą, taip pat teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą. Jame aiškiai draudžiama diskriminacija dėl neįgalumo. Tokiu būdu, dabar galiojantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, diskriminuoja teisėjus negalios pagrindu, lyginant su kitais asmenimis turinčiais teisę gauti valstybines pensijas. Pritarus pasiūlymui nebūtų poreikio keisti teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą reguliuojančių poįstatyminių teisės aktų, nes kaip minėta, teisėjų valstybinė pensija, kai asmuo pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas, netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais) būtų mokama tais pačias pagrindais, kaip kad mokama asmeniui, kuriam yra sukakęs senatvės pensijos amžius. Be to, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 26 punkte yra numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pasirašytos dvišalės sutarties pagrindu iki šioje sutartyje nustatyto termino informuoja Nacionalinę teismų administraciją pagal pateiktus teisėjų valstybinės pensijos gavėjų sąrašus apie šių asmenų gaunamas pensijas, paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu, ir apie šiems asmenims paskirtas valstybines socialinio draudimo pensijas (senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių), jų dydžius, dydžių pasikeitimus, taip pat apie šių asmenų gaunamas draudžiamąsias pajamas ir joms prilygintas pajamas. Elementaru, kad asmuo, pageidaudamas šiuo pagrindu gauti valstybinę pensiją ir pateikdamas prašymą skirti pensiją, kartu pateikia tai pagrindžiantį dokumentą - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą/pažymėjimą, kad jis yra pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas, netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais), tame tarpe su visais kitais dokumentais, kurie reikalingi skiriant valstybinę pensiją sukakus senatvės pensijos amžiui. Nacionalinė teismų administracija 2021-04-21 Raštu Nr. 4R-567-(6.6) pateikė informaciją, kad Teisėjų valstybinių pensijų išmokėjimui 2020 m. buvo reikalinga 2 975 417,45 Eur suma, nes buvo 254 teisėjų valstybinių pensijų gavėjai. Vidutinė teisėjų valstybinė pensija 2020 m. buvo 1 006,39 Eur. Preziumuojant, pagal turimą informaciją, kad priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, teisėjų, turinčių teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, skaičius išaugtų nuo 2 iki 5 procentų, todėl Nacionalinei teismų administracijai reikėtų papildomų 153 373,84 Eur. Kadangi pasiūlymui įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kartu pasiūlymą teikėme dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-966(2). Pasiūlymas Pakeisti Projekto 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) sukako Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais). ir turintys 20 metų teisėjo darbo stažą.“ Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 20212 m. ~~liepos~~ sausio 1 d.	Spręsti pagrindiniame komitete.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Butkevičius, J.Varžgalys.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė