LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 266
STENOGRAMA
2019 m. kovo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 91 Seimo narys.
10.01 val.
Faktiškai ėjusio Respublikos Prezidento pareigas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, faktiškai ėjusio Respublikos Prezidento pareigas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ųjų gimimo metinių paminėjimą pradedame.
Kviečiu pagerbti tyla faktiškai ėjusio Respublikos Prezidento pareigas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir, vakar netekome, jo bendražygio Laisvės kovų dalyvio, Laisvės premijos laureato Vytauto Balsio-Uosio atminimą.
Tylos minutė
Ačiū.
Kviečiu į tribūną istoriką profesorių daktarą Vykintą Vaitkevičių perskaityti pranešimą apie Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimą.
Istoriko profesoriaus daktaro Vykinto Vaitkevičiaus kalba
V. VAITKEVIČIUS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, džiaugiuosi čia būdamas, nauja patirtis. Tikiuosi, ir jus praturtinsiu viena kita įžvalga arba nežinomu faktu. Taigi prieš 110 metų, 1909 m. kovo 15 d., gimė Lietuvos Prezidentas Jonas Žemaitis. Šalies vadovų gretose jis iki šiol yra vienintelis karys, karininkas, Lietuvos kariuomenės artilerijos kapitonas, kuriam 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nariai suteikė laisvės kovotojų – partizanų generolo laipsnį. Tomis dienomis 40-uosius metus einantis Jonas Žemaitis tapo ne šiaip politiku, bet partizanų pogrindžio valstybės vadovu. Štai ištrauka iš to įsimintino posėdžio bunkeryje protokolo. Tačiau iki šiol nebuvo atkreiptas dėmesys, kad vadovybės nariai svarstė Sąjūdžio Tarybos Pirmininką vadinti Sąjūdžio Prezidentu, o Tarybos sekretorių – Sąjūdžio generaliniu sekretoriumi. Nuo tokio žingsnio partizanus galėjo sulaikyti neigiamas požiūris į paskutinį Pirmosios Respublikos Prezidentą Antaną Smetoną. O tuo, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Pirmininkas prilygo Prezidentui, neleidžia abejoti sovietų saugumo bylose pasikartojantis Jono Žemaičio kaip pogrindžio prezidento titulas. Prezidento pareigas Jonas Žemaitis (štai labai prastos kokybės, tačiau viena iš kelių išlikusių nuotraukų jau prasidėjus 6-ajam dešimtmečiui) ėjo iki 1953 m. gegužės 30 d. Taigi ketverius metus ir tris mėnesius. Lyg kadenciją, per kurią jis kartu su kitais vyriausiosios vadovybės nariais ginklu, ištartu ir parašytu žodžiu siekė Lietuvos laisvės. Deja, dar nėra rasta nė vieno iš maždaug dešimties Jono Žemaičio archyvų, mažai išliko jo parašytų aktų, laiškų, nuotraukų. Plačiau netyrinėta ir maždaug dešimtis vadaviečių, paskutinioji Šimkaičių miške, Jurbarko rajone, 1995 metais buvo atkasta kraštotyrininkų.
Prieš daugelį metų Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė parašė Jono Žemaičio biografiją. Režisierius Juozas Sabolius sukūrė dokumentinį filmą, tačiau Jono Žemaičio, kovojančios Lietuvos vienytojo ir partizanų valstybės prezidento, mitas dar tik kyla iš istorijos ūkų.
Lietuvos laisvės armijos kovotojo priesaiką Jonas Žemaitis davė 1945 m. kovo 31 d. Į partizanų gretas iš tėviškės – Kiaulininkų prie Šiluvos – stojo tų pačių metų birželio 2 dieną. Pirmosios jo kautynės įvyko jau po mėnesio Virtukų miške. Šalia sprogus priešo granatai, jis neteko sąmonės, kuriam laikui apkurto. Tuo metu Kaune dar gyveno Jono Žemaičio žmona Elena su keturmečiu sūnumi Jonu Laimučiu. 1946 metų liepą sūnus liko našlaitis ir buvo išaugintas globėjų.
Svarstydamas apie visus Lietuvos partizanus vienijančią organizaciją, Jonas Žemaitis dar 1947 metų pradžioje vaizdavosi ją kaip (cituoju) „jungiančią, vadovaujančią ir atstovaujančią visoms aktyvioms ir organizuotoms kovos dėl Lietuvos laisvės jėgoms tiek šalies viduje, tiek užsienyje“.
Iškovojus nepriklausomybę, Lietuvos Prisikėlimo Sąjūdis (būtent taip, tokį pavadinimą siūlė Jonas Žemaitis) būtų veikęs ir savo veiklą plėtojęs toliau. Žemaičio žodžiais tariant, prisikėlimo sąvoka, be pirmosios reikšmės, būtų apėmusi ir tolesnius tikslus: Lietuvos atkūrimo, šalies gyventojų auklėjimo ir svetimųjų atnešto purvo bei įpročių atsisakymo.
Įsitikinimai, dora, moralė, taktas ir daugelis kitų Jono Žemaičio charakterio savybių buvo Pirmosios Lietuvos Respublikos visuomenės, turbūt taip pat ir karininkijos, paveldas. Partizanai, rėmėjai ir ryšininkai Joną Žemaitį gerbė, klausė, juo pasitikėjo. Tam įtakos galėjo turėti ir amžius – mat vyriausioje vadovybėje už Joną Žemaitį keliais metais vyresni buvo tik mokytojai Leonardas Vilhelmas Grigonis ir Juozas Šibaila. Beje, pastarasis nuo 1949 metų vasario, eidamas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio visuomeninės dalies viršininko pareigas, tapo ir pagrindiniu Sąjūdžio ideologu. Cituoju: „Kad būtų užtikrinta tautos egzistencija, kiekvienas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narys turi tapti ateities kūrėju.“ Tokius sakinius, tokius žodžius skelbė Sąjūdžio visuomeninės veiklos programa.
Į klausimą, kas yra Lietuvos partizanų valstybė, atsakė istorikė Aistė Petrauskienė atsižvelgdama į kitus pavyzdžius iš Lietuvos ir Europos istorijos ir tą teorinį diskursą, kuris yra nagrinėjamas bei plėtojamas Bernardo Gailiaus tyrimuose: „Aukščiausias organas, vadovaujantis tautos politinei ir karinei išsilaisvinimo kovai, buvo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba. Jos sudėtyje (ji šiek tiek svyravo) – apie 20 narių, tačiau Taryba veikė per Prezidiumą. Programiniai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio klausimai ir ideologinės nuostatos tarp Tarybos narių buvo svarstomos slaptame biuletenyje. Visuomeninė dalis su Juozu Šibaila priešakyje buvo atsakinga už Sąjūdžio leidinį „Prie rymančio Rūpintojėlio“. Jis buvo leidžiamas kas du mėnesius, turėjo įvairių priedų. Iš viso nuo 1949 metų kovo iki 1953 metų vasario, kada Juozas Šibaila žuvo, buvo parengti 23 numeriai. Taip pat ir padauginti.
Gynybos pajėgų vado pareigas ėjo Pietų Lietuvos srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, štabo viršininko – Rytų Lietuvos srities partizanų vadas Jonas Kimšta-Žalgiris.“ Deja, jiems nebuvo lemta susitikti.
Čia yra geografinė aprėptis, Lietuvos žemėlapis. Lietuva partizanų buvo padalinta į tris sritis: Vakarų, Rytų ir Pietų. Kiekvienoje iš jų veikė vyriausios vadovybės nariai. Rodyklėmis žymiu savitarpio ryšius, taip pat svarbų ryšį – kelią į Vakarų šalis per geležinę uždangą.
Šiandien svarbu pabrėžti, kad 1949–1951 metais – šiuo laikotarpiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ne smuko ar menko, tačiau kilo, ir nepaisant daugelio aukų tai buvo jo visapusiškai reikšmingos veiklos laikotarpis. Pirmiausia minėčiau Sąjūdžio užsienio delegatūros: Juozo Lukšos-Daumanto, Kazimiero Pyplio-Mažylio, Jurgio Krikščiūno-Rimvydo, veikimą, laiškų, pranešimų, dokumentų gabenimą per ir iš už geležinės uždangos. 1950 metų birželį prasidėjęs Korėjos karas partizanams Lietuvoje suteikė naujų ir, kaip vėliau tapo aišku, nepagrįstų trečiojo pasaulinio karo vilčių.
Lemtingos aplinkybės: 1951 m. gruodžio 8 d. Joną Žemaitį ištikęs priepuolis, Sąjūdžio Pirmininkas buvo paralyžiuotas, nevaldė kairės rankos ir kojos, nutraukė darbus, sujaukė planus. Trijose Lietuvos srityse laisvės kovotojai veikė bemaž savarankiškai. Tiesa, tą Jonas Žemaitis prieš kurį laiką ir buvo numatęs. 1952 metų vasaros pabaigoje Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis dar nebuvo palaužtas ir vadovybės ryšiai, nors trūkinėjantys, buvo palaikomi per karinius dalinius. Jurbarko krašto Šimkaičių miško bunkeryje gydomas ir slaugomas gailestingos sesers Marijonos Žiliūtės, Jonas Žemaitis atgavo jėgas ir vėl dirbo. 1953 m. gegužės 30 d. dramatiškomis aplinkybėmis jis pateko į priešo nelaisvę. Tų pačių metų rugsėjo 18 dieną nuo agentų smogikų rankos žuvo paskutinieji Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadai Jonas Vilčinskas-Algirdas ir Juozas Dobrovolskis-Ramūnas.
Jono Žemaičio gyvenimas mums reikšmingas ir įsimintinas. Siekiant aukščiausių tautos vertybių, paaukota šeima, asmeninė gerovė ir turtas. Atiduok tėvynei, ką privalai! – kaip tik tai skelbia Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio šūkis. Už laisvę ir demokratiją atkakliai kovota ginklu ir žodžiu. Po 1949 metų vasarį įvykusio visos Lietuvos partizanų vadų susitikimo – labiau žodžiu negu ginklu. Tarp pagrindinių Laisvės Kovos Sąjūdžio uždavinių – organizacijos narių ir visų (cituoju) „krašto gyvųjų jėgų, dvasiškų vertybių ir ūkinių gėrybių telktis, jų apsauga“. Visomis išgalėmis stiprinta Sąjūdžio narių ir visuomenės tėvynės meilė, atsparumas, išsilaisvinimo kovos dvasia. Beje, Jonas Žemaitis ir kiti vadovybės nariai partijų svarbą siekiant šių tikslų neigė. Buvo iškeliama tautos vienybės svarba.
Baigdamas šį glaustą pasakojimą, privalau pabrėžti, kad Jono Žemaičio – Lietuvos laisvės kovotojų vienytojo, partizano, valstybės kūrėjo ir Prezidento – reikšmė išeina toli už mūsų šalies XX amžiaus istorijos ribų. Lietuvos partizanai – išskirtinės politinės ir karinės kovos už laisvę dalyviai, aiškiai matantys valstybės išsilaisvinimo kelius ir visa širdimi norintys dalyvauti jos atkūrimo darbe. Su pasididžiavimu ir pagarba šiandien tariame jų vardus, ieškodami įkvėpimo ir ryžto naujiems žygiams. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju profesoriui. Norėtume simbolinę dovaną įteikti provaikaitei Anai ir perduoti Lietuvos Respublikos vėliavą. Manau, tai buvo simbolis, labai gražus ir labai svarbus, jungiantis visas mūsų kartas. Žinoma, ir Seimo Šimtmečio ženklelį. (Plojimai)
Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčios anūkės Anos Monsės kalba
A. MONSĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, susirinkusieji, lygiai prieš 110 metų – 1909 m. kovo 15 d., kaip jau ir minėjo istorikas, Žemaitijos pienininko šeimoje gimė trečiasis vaikas, mano senelės Aušros Juškaitės-Vilkienės būsimasis dėdė ir krikštatėvis Jonas Žemaitis. Vaikystę praleidęs tarp Lietuvos ir Lenkijos, Jonas, baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, priešindamasis tėvo troškimams matyti sūnų tęsiant savo verslą – pienininkystę, įstojo į karo mokyklą. Baigęs ją, pradėjo karinę karjerą, kurios dėka vadovavo Lietuvos ginkluotam antisovietiniam pasipriešinimui. Visa tai jau labai aiškiai ir sklandžiai išdėstė istorikas, aš daugiau šių faktų ir neminėsiu. Tik norėčiau dar pabrėžti vieną įdomesnį tokį aspektą, kas ne taip gal visiems akivaizdu. Jonas Žemaitis, be puikaus strateginio mąstymo ir lyderystės gebėjimų, padėjusių sergėti Lietuvą nuo okupantų, buvo, šiandienos terminais kalbant, ir puikus komunikacijos ekspertas. Jis suprato, jog, be fizinės kovos, egzistuoja ir kita, neapčiuopiama ir galbūt net daugiau lemianti informacinė kova kaip priešprieša leidžiamai propagandai.
Besislapstydamas Lietuvos miškuose, vieną vakarą jį lydėjusiai ryšininkei Ninai Nausėdaitei Jonas Žemaitis yra pasakęs: „Jei žmonės mus išduoda, tai tada mes visi turime žūti. O reikia, kad kas nors iš mūsų liktų gyvas ir pasakytų žmonėms tikrą tiesą.“ Būtent šie žodžiai man, kaip ketvirtojo Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio provaikaitei, kalba tiesiogiai tiek šiandien švenčiant 110-ąsias jo metines, tiek kasdien savo darbais garsinant Lietuvą. Man tai yra šių žodžių įprasminimas.
Labai ačiū visiems ir su švente. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Anai.
Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį ir, kaip sakė – su švente, tai turime dar vieną šventę. Šiandien kaip tik M. Puidokas švenčia savo prezidentinį jubiliejų. (Plojimai, šauksmai)
10.17 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. kovo 19 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Tęsiame tokia linksma gaida. Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG*). Gerbiamas Pirmininke, man atrodo, tikrai reikia atsisakyti dvejopų standartų. Ketvirtadienį, kai buvo tvirtinama šios savaitės darbotvarkė, Seimas bendru sutarimu sutarė įtraukti rezoliuciją dėl siūlymo D. Trampui suteikti Nobelio premiją. Antra, kad šiandien bus šis klausimas darbotvarkėje, Seimas sutarė bendru sutarimu. Kodėl šito klausimo nėra darbotvarkėje? Taip! Ar aš būsiu priverstas kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją? Kodėl jūs įtraukiate klausimus, net priėjus konservatoriams, dėl rezoliucijų vietoje? Visas laikas, kiekvieną kartą įtraukiate. Dabar čia iš anksto buvo pasiūlyta įtraukti, Seimas bendru sutarimu įtraukė, jo nėra. Kas neleidžia? Rusai kokie ar kas neleidžia? Kodėl jūs bijote D. Trampo? Jūs man pasakykite.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas buvo dėl darbotvarkės, įtraukti…
P. GRAŽULIS (MSNG). Jis buvo įtrauktas ketvirtadienį, tvirtinant šios savaitės darbotvarkę. Kodėl jo nėra, mano klausimas, o ne siūlymas įtraukti.
PIRMININKAS. Jūs tik klausimą, gerai. G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš iš tikrųjų pratęsdamas gerbiamojo Petro mintį kviečiu įtraukti į darbotvarkę rezoliuciją dėl Nobelio premijos teikimo P. Gražuliui, nes tikrai atėjo metas, žmogus dirba rimtus darbus ir tikrai pasisako už pasaulio ir Lietuvos taiką. Labai ačiū.
PIRMININKAS. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Ponas Pirmininke, kolegos, šiandien Seniūnų sueigoje buvo svarstomas protokolinis nutarimas, kuriuo Lukiškių aikštės įstatymo projektas iš vieno komiteto, tai yra iš Kultūros komiteto, būtų perduotas svarstyti į Švietimo ir mokslo komitetą. Dabar kodėl? Todėl, kad pusantrų metų šis įstatymo projektas, kuriam jūs visi pritarėte prieš pusantrų metų (nė vieno nebuvo prieš), nebuvo nei svarstytas, nei buvo pateikta jokių išvadų. Todėl, kolegos, kadangi Seniūnų sueigoje nė viena pusė nesurinko dviejų trečdalių, tai yra balsai pasiskirstė 8 ir 9, pagal Seimo statutą šiandien mes turime balsuoti, ar šį įstatymo protokolo nutarimą… kad iš vieno komiteto perduotume įstatymo projektą į kitą toliau svarstyti, turime čia, Seime, apsispręsti.
Ir dar vieną dalyką pasakysiu. Kiek girdėjau, vienas iš argumentų buvo, kad to nedarytume, neva vyksta teisminiai procesai. Bet teisminiai procesai nieko bendro neturi su šituo mūsų svarstomu įstatymu, nes ten ginčijamasi dėl konkurso rezultatų ir kitų dalykų. Įstatymo projektas dėl Lukiškių aikštės kalba visai apie ką kita. Kalba apie tai, kad reikia įgyvendinti Seimo rezoliuciją ir Seimo nutarimą. Tai yra du dokumentai, kurie buvo pareikšti, vienas 2017 metais, o kitas – net praėjusio amžiaus 1999 metais. Ačiū ir prašau palaikyti šį mano siūlymą.
PIRMININKAS. E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, Seime, prašytume darbotvarkės 1-4 klausimą, projektą Nr. XIIIP-1313(2), išbraukti šiandien iš darbotvarkės, nes pastebėjome tam tikrų apmaudžių techninių klaidų, kurias mes turime būtinai sutvarkyti. Projektas Nr. XIIIP-1313(2), 1-4 klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas Seimo nary Ažubali, Kultūros komitetas negali kištis į teisminius procesus, kol vyksta dar visa procedūra. Balandžio viduryje, rodos, jau bus baigti. (Triukšmas salėje) Nepainiokime ir neklaidinkime žmonių. Tiesiog kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai atrodo apgailėtinai, kai pasigirsta tokios antikonstitucinės kalbos. Lyg Seimas, kaip įstatymų leidybos subjektas, priimdamas vieną ar kitą įstatymą, yra priklausomas nuo kažkokių vykstančių teismų. Jūs tada eikite ir išsiaiškinkite, gal dar dėl ko nors vyksta teismai, gal švietimo srityje, gal teisėsaugos. Tai mes čia sėdėsime ir lauksime, kol teismai priims nutarimus.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas dėl darbotvarkės yra?
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, tai aš kalbu dėl to, kad tokie argumentai neturėtų skambėti aukščiausiojoje įstatymų leidybos institucijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti projektą Nr. XIIIP-3133, nes jis taip netikėtai atsiradęs čia, darbotvarkėje, mes norėtume dar paklausti. Bendruomenės dar yra daug nuogąstavimų. Norime labiau pasitarti tuo klausimu, ir galbūt net su ministru.
PIRMININKAS. Povilai Urbšy, jūs laukiate kalbėti? Prašom. Dėl darbotvarkės.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai labai trumpai dėl teismo ir mūsų kaip Seimo apsisprendimo. Teisme yra apskųsti konkurso rezultatai, būtent suabejota, ar tas konkursas, kuris laimėjo su ta kalva Lukiškių aikštėje, iš tikrųjų yra teisėtas. Nutarimo projektas yra suformuluotas grynai dėl Seimo pozicijos, kas turėtų būti aikštėje. Todėl siūlymas įtraukti į darbotvarkę tikrai yra logiškas. Ir prašom neklaidinti kitų Seimo narių kitais argumentais.
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Čia buvo pasiūlymas išbraukti Švietimo įstatymo pataisas dėl ikimokyklinio ugdymo, o mūsų frakcija svarstė ir vertina kaip labai gerą ministerijos iniciatyvą. Norėtume, kad už jį būtų balsuojama šiandien.
PIRMININKAS. Už visus pasiūlymus bus balsuojama, taip.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKAS. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Dėl A. Ažubalio pasiūlymo. Kaip papildoma komisija buvo Valstybės istorinės atminties komisija. Ji šį klausimą apsvarstė ir dabar liko svarstyti Kultūros reikalų komitete. Kultūros reikalų komiteto planuose šioje sesijoje yra numatytas svarstymas, reikia paskaityti planą. Jis yra numatytas, aš bijau pameluoti, gegužės mėnesį, tai yra tada, kai bus visos teisinės išvados. Šiuo atveju aš kviečiu gerbiamą Audronį neskubėti, ir viskas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl P. Gražulio pasiūlymo: visos rezoliucijos dėl užsienio politikos yra perduodamos Užsienio reikalų komitetui, ir Užsienio reikalų komitetas, sakė, svarstys. Jūsų aš dabar neprašau kalbėti, pasakiau tai, ką pasakiau.
P. GRAŽULIS (MSNG). (Kalba ne į mikrofoną, negirdėti) …dvejopi standartai: jeigu konservatoriai pasiūlo, jokie komitetai nesvarsto, iškart imate skubos tvarka. Kas čia per?.. Kur parašyta Statute, kad…
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl P. Gražulio pasiūlymo įtraukti jo rezoliuciją, kad D. Trampui būtų suteikta Nobelio premija. Kas už tai, kad tokia rezoliucija būtų įtraukta į darbotvarkę, balsuoja už. Tie, kurie mano, kad ji turėtų būti svarstoma Užsienio reikalų komitete, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 18, prieš – 24, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas buvo A. Ažubalio pasiūlymas, kad būtų įtrauktas projektas Nr. XIIIP-1475. Seimo protokolinis nutarimas dėl komiteto keitimo. Kas už tai? Seniūnų sueiga nenubalsavo dėl šio siūlymo. Kas už tai, kad šis siūlymas būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsuoja už, kas mano, kad neturi būti darbotvarkėje, balsuoja kitaip.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 30, prieš – 24, susilaikė 44 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas buvo E. Jovaišos pasiūlymas dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – Švietimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. E. Jovaiša siūlė išbraukti. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Galime. Išbrauktas.
Ir R. Tamašunienė siūlė darbotvarkės 1-8 klausimą – Šveitimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą išbraukti iš darbotvarkės. Siūlėte frakcijos vardu? Siūlė frakcijos vardu. Ir balsuojame dėl šio pasiūlymo, nes nuomonės išsiskyrė. Tie, kurie pritaria R. Tamašunienei, kad būtų išbraukta, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 62, prieš – 24, susilaikė 15 Seimo narių. 1-8 klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Gerbiami kolegos, visi pasiūlymai apsvarstyti. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta tokiai darbotvarkei su visais pasiūlymais, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 71, prieš – 4, susilaikė 24 Seimo nariai. Darbotvarkei pritarta.
Replika po balsavimo – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, tikriausiai dabar tapo labai aišku, kad pusantrų metų įstatymo projektas dėl Lukiškių aikštės buvo ir yra sąmoningai marinamas Kultūros komiteto stalčiuose. Tai iš tikrųjų nedaro gėdos tiems, kurie viešai ir garsiai kalba apie istorinę atmintį, dalyvauja istorinės atminties renginiuose, ploja, neša vainikus ir deda juos ant mūsų didvyrių kapų. Tai yra veidmainystė.
10.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3267(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3267. Priėmimas. Yra gautas A. Bauros pasiūlymas. Antanai Baura, prašyčiau jį pristatyti.
A. BAURA (LVŽSF). Ačiū už suteiktą galimybę. Mieli kolegos, mano pasiūlymas yra toks, kad priėmimo stadijoje įrašyti dar tris teisės projektus, tai yra projektus Nr. XIIIP-1250, Nr. XIIIP-1251 ir Nr. XIIIP-1252 – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo bei Kelių įstatymo atskirų straipsnių projektus ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu manyti, kad 29 pritariantys, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas, yra? Bendru sutarimu. Sutariame, yra. Svarstome.
Motyvai. Motyvuoti Seimo nariai neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui, kad būtų papildyta programa? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Nutarime yra vienas straipsnis: patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programą.
Motyvai. J. Razma – motyvai prieš. Dėl viso.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, žinoma, nesu čia labai kategoriškai prieš, bet priminsiu, kad vis dėlto, man atrodo, lieka atviras klausimas dėl prasmingesnės Seimo darbų programos sampratos, kad tai būtų ne privalomas dokumentas, norint kokį nors projektą įrašyti į Seimo darbotvarkę, o mūsų tiesiog svarbiausių strateginių siekių nurodant projektus išvardijimas. O dabar yra, kaip yra. Komentuodamas jau konkretų šio dokumento turinį, aš atkreipsiu dėmesį, kad keistai atrodo įrašytos keturios diskusijos, vadinamos strateginėmis temomis, kur trys iš tų diskusijų yra faktiškai mūsų tam tikrų jubiliejų minėjimas – mūsų 15 metų narystė NATO, Europos Sąjungoje, 25 metų sutartis su Lenkija. Tokius dalykus reikia įrašyti kaip minėjimus. Čia galime pagerbti žmones, kurie tose srityse nusipelnė, bet diskusinės temos, strateginės, turėtų būti nukreiptos ne į praeitį, o į ateitį. Tai ne taip, matyt, reikėtų jas ir formuluoti.
Toliau – patys projektai. Išskirti penki skirsniai, tokie lyg strateginiai, su labai skambiais pavadinimais ir siekiais. Bet kai pasižiūri į projektus, tai ten labai jau kuklus tas projektų rinkinėlis prie tų skambių šūkių, pavyzdžiui, demografijos tramdymas… tai yra emigracijos tramdymas ar socialinės atskirties sumažinimas. Kai ieškosi tų projektų, kurie ten tą kaip nors iš tikrųjų spręstų, nelabai rasi. Ir daugybė projektų surašyta, kurie be jokių tikslų, tiesiog temomis, dešimt kartų daugiau. Jeigu žmogus paskaitytų tokią darbų programą…
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …vadinasi, manytų, kad jie ten prisirašė daugybę projektų, kur nieko nesiekia, tiesiog surašė, surašė.
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad čia yra esminiai trūkumai, siūlau susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Baškienė – motyvai už.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, o aš nuoširdžiai kviečiu balsuoti ir pritarti sesijos darbų programai. Tai yra dokumentas, kuris reikalingas, kad mes sėkmingai per šią sesiją dirbtume. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad visų frakcijų, visų kolegų, kurie teikia pasiūlymus, – visa tai yra įtraukta į darbotvarkę.
Veiklos kryptys nuolat ir nuolat buvo visose sesijose, tai yra tos kryptys, kurias Vyriausybė savo programoje yra įrašiusi kaip pagrindines, ir Seimas patvirtino šitą programą. Ar saugi valstybė nėra mūsų veiklos kryptis? Ar darni ir atsakinga, sveika visuomenė nėra svarbu? Švietimo, kultūros, mokslo efektyvumo didinimas arba darni, konkurencinga ekonomikos plėtra? Čia, žinote, išeina taip: kokiomis akimis pasižiūrėsime į dokumentą ir kaip mes – norime ar nenorime nusiteikti darbui ir ieškoti pozityvo ar visa kur ieškoti kritikos.
Prioritetai, kuriuos vėlgi įrašėme, manau, yra svarbūs ir esminiai ir jie reikalingi ne mums labiausia, jie reikalingi Lietuvos žmonėms, o mes tam ir esame, kad tai įgyvendintume.
Parlamentinė kontrolė. Jos ankstesnėse kadencijose tiek daug nebūdavo. Šioje kadencijoje išties labai atsakingi ministrų atsakymai į klausimus, kiekvieną antradienį pateikiama informacija, manau, to tikrai reikia ir tą toliau įgyvendinsime kartu su jumis.
O diskusijos, apie kurias čia buvo kaip tik minėta, ar mes jas pavadinsime iškilmingais paminėjimais, datos, kurios ateina tuo laiku ir tuo laikmečiu, yra svarbios. Ar mums nesvarbu NATO, ar stojimo į Europos Sąjungą sukaktis, o kartu diskusija, kaipgi Lietuva tame kontekste gali atrodyti ir ką nuveikti geriau ir daugiau?
Mieli kolegos, kviečiu pritarti sesijos darbų programai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl sesijos darbų programos.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 25. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3267(2) priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas išbrauktas, taip?
10.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-498(2) (svarstymas)
Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-498(2). Pranešėjas – L. Stacevičius, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas. Ruošiasi A. Gumuliauskas.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018 m. spalio 30 d. svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 11 komiteto narių, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Gumuliauskas, Švietimo ir mokslo komiteto išvada.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Švietimo ir mokslo komitetas šį projektą svarstė dar 2018 m. rugsėjo 26 d. Komitetas iš esmės pritarė šiam projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti pagal pateiktas pastabas. Ten buvo redakcinio pobūdžio, jos pataisytos. Balsavimo rezultatai: už bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu L. Stacevičių atgal į tribūną, svarstysime pasiūlymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. pasiūlymas. Prašom pristatyti ir komentuoti.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti…
PIRMININKAS. Pristatykite Vyriausybės pasiūlymo esmę.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Lietuvos Vyriausybės siūlymas. Informacijos rengimo ir pateikimo, skleidimo savo turiniu… nuo paties viešo skleidimo. Kodeksas tokios administracinio nusižengimo stadijos kaip rengimas ar pasikėsinimas padaryti nusižengimą nenumato, todėl asmenys negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Komiteto siūlymas: informacijos, kuria siūlomos mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto rengimo paslaugos, kurios kito asmens pateikiamos kaip savo mokslo ir studijų institucijai, viešas paskelbimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, turbūt galime pritarti bendru sutarimu tokiai suderintai komiteto nuomonei.
Toliau. Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą pristatys A. Gumuliauskas. Jūsų mikrofonas įjungtas, prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). 123 straipsnis. Mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) pateikimas kaip savo ar kito asmens vardu pateikto mokslo ar studijų darbo parengimas ir perdavimas bei informacijos, skatinančios mokslo ar studijų darbų įsigijimą, skelbimas. Ir čia pasiūlymai. Pirmas. Kito asmens parengto mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) pateikimas kaip savo mokslo ir studijų institucijai ir (ar) mokslo ar studijų darbo, kuris buvo pateiktas… Taip pat yra antras ir trečias pasiūlymai. Bet aš noriu pasakyti, kad pataisymai buvo padaryti ir mes su tais pataisymais sutinkame.
PIRMININKAS. Minutę. Komitetas siūlė sujungti 123 ir 1231 straipsnius ir 123 straipsnį išdėstyti taip. Toliau yra suderinta su komitetu. Komiteto pasiūlymas 123 straipsnį…
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Komitetas. Pasakykite savo.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto siūlymas, 123 straipsnis. Mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) pateikimas kaip savo ir kito asmens vardu pateikto mokslo ar studijų darbo parengimas ar (ir) perdavimas bei informacijos, skatinančios mokslo ar studijų darbų įsigijimą, skelbimas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Komitetas su tuo sutinka.
PIRMININKAS. Švietimo ir mokslo komitetas sutinka su tokia formuluote. Mes galime pritarti bendru sutarimu šiai suderintai formuluotei.
Kitas Vyriausybės pasiūlymas yra nekonkretus. Komitetas pritarė iš dalies šiam pasiūlymui, nuomonės suderintos. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso. A. Gelūnas – motyvai už.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, vakar su dviem komitetais, su Europos reikalų komiteto ir Švietimo ir mokslo komiteto kolegomis, lankėmės Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų slėnyje.
Iš tiesų buvo pristatyti mūsų mokslininkų labai įspūdingi pasiekimai, matomi pasaulyje, jie daro garbę mūsų valstybei ir veda mūsų visuomenę tikrai į priekį, turtina ją. Buvo atkreiptas dėmesys, kad privalo būti sukurta Lietuvoje sistema nuo pat mokyklos suolo iki universiteto, vėliau sudarant mokslininkams sąlygas dirbti, kad ta mokslo vizija Lietuvos, kaip mokslo šalies, būtų realizuota. Tikrai nereikia jums sakyti, kad mokslo darbų klastojimas, pateikimas svetimo darbo kaip savo tikrai yra labai labai gėdingas nusikaltimas, tai yra rimtas nusikaltimas, ir todėl aš labai kviečiu palaikyti visus šį projektą, nes tikrai pačia tiesiogine prasme tai yra mūsų šalies ateities klausimas. Taigi užkardymas tokio sukčiavimo ir šiuo atveju bausmių didinimas yra labai teisingas žingsnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi nebuvo neigiamų nuomonių, kviečiu pritarti bendru sutarimu po svarstymo. (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Po svarstymo projektui pritarta.
10.47 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 102 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3116(2)ES, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 87 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3113(2)ES, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 2, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3114(2)ES, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 106 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3115(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3116 ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-3113, Nr. XIIIP-3114, Nr. XIIIP-3115, tuo ir baigiasi – Nr. XIIIP-3115. Finansinio tvarumo įstatymo 102 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas ir jo lydimieji. Pranešėjas – V. Ąžuolas. Prašom. Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Minėtais įstatymų projektais yra perkeliama ES direktyva, kuri turi įsigalioti mūsų įstatymuose. Labai trumpai – tai yra keičiamas kreditorių eiliškumas, po kurių turėtų gauti kreditorius įsipareigojimus. Ir trumpai – komiteto balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 susilaikė. Analogiškas balsavimas ir dėl visų lydimųjų teisės aktų.
PIRMININKAS. Diskusijoje dalyvauja Seimo narys K. Glaveckas. Prašom. Ačiū pranešėjui.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi V. Ąžuolas dar stovėjo, tai aš nedrįsau eiti išstumti iš tribūnos.
Klausimas atrodo kasdieninis, kurį mes dabar svarstome, ir tokia masine tvarka priimame visokias direktyvas, bet jo turinys yra gana įdomus ir vertas vienokio ar kitokio dėmesio. Tai, kas vyksta šiuo metu Europos Sąjungoje ir ypač euro zonoje, kaip žinote, yra ne vien tik teigiami dalykai, bet yra ir tam tikrų problemų, apie ką liudija ir atsiradusios bankų sistemos kai kurios rizikos dėl sankcijų, dėl kitų dalykų. Europos Centrinis Bankas, kaip žinote, praeitą savaitę priėmė sprendimą – pratęsė nulines palūkanas ir priedo pratęsė kiekybinio skatinimo programą dar iki metų pabaigos. Ta programa yra skirta bankams, iš esmės, kaip buvo minėta, bankų blogiems aktyvams išpirkti. Ji bus vykdoma iki metų pabaigos ir tai susiję daugiausia su Italijos, iš dalies Prancūzijos ir kitais bankais, Skandinavijos bankais, kurie vienaip ar kitaip arba dėl savo nepakankamo likvidumo, arba dėl sankcijų pakliuvo į tam tikrą sunkumų juostą.
Mums, Lietuvai, įdomus dalykas yra tas, kad mes irgi esame euro zonos narė. Mes taip pat pritariame ir dalyvaujame formuojant visus rezervinius arba saugojimo fondus, kitaip tariant. Tai šito įstatymo, direktyvos perkėlimas mums yra iš esmės teisingas dalykas, bet jo ypatumas ne vien tas, kad yra nustatomas eiliškumas padengiant kreditoriui, bet ir tai, kad akcininkai, pajų turėtojai ir visi kiti finansinių institucijų bendrasavininkiai bei investicijų iš dalies turėtojai bus atsakingi savo pajais ir savo turimomis akcijomis už tų bankų bankrotą ar kitus dalykus. Bankų bankrotas, kaip minėjau, dabartiniu metu, bent Europos Sąjungoje, kas domisi tuo dalyku, yra problema. Minėjau dėl Italijos, dėl kitų šalių bankinės sistemos. (Triukšmas salėje) Todėl, manau, šis klausimas, kuris beveik nieko, matau, nedomina, yra svarbus ir turėtų būti priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo pasiūlymas pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė, tai gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo visiems keturiems projektams? Ačiū. Pritarta.
10.51 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1131(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1131(2). Svarstymas. Lydimuosius svarstysime atskirai.
A. Palionis pateiks Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Laisvės kovų komisijos pranešėja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Nematau, nėra.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš galiu kaip pagrindinis komitetas. Laisvės kovų komisija kaip papildoma siūlė tris pasiūlymus. Vienam pasiūlymui mūsų komitetas pritarė visiškai, kitam iš dalies ir trečiam pasiūlymui nepritarė.
Komisijos sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Laisvės kovų komisijos pasiūlymą ir Teisės departamento pastabas pritariant įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl pirmojo Laisvės kovų komisijos pasiūlymo.
A. PALIONIS (LSDDF). To, kuriam nepritarėme, ar ne?
PIRMININKAS. To, kuriam nepritarėte.
A. PALIONIS (LSDDF). Laisvės kovų komisija siūlė 6 straipsnio 6 punktą papildyti „ir su perkeltojo asmens statuso (…) represuotojo asmens teisinį statusą“. Komitetas nepritarė. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui ir pasiūlė savo 6 straipsnio 6 punkto visą redakciją.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar reikia dėl Laisvės kovų komisijos pasiūlymo balsuoti, ar pritariame iš karto pagrindiniam komitetui? Pritariame pagrindiniam komitetui. Ačiū. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo?
10.54 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1132(2) (svarstymas)
Dabar kitas, lydimasis projektas. Pristato taip pat A. Palionis. Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1132(2).
A. PALIONIS (LSDDF). Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
Ir Laisvės kovų komisijos išvada – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į komisijos pasiūlymą ir Teisės departamento pastabas ir pritarti įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir dėl Laisvės kovų komisijos pasiūlymų, tokie pat?
A. PALIONIS (LSDDF). Kadangi šis projektas yra susijęs su pirmuoju – Rinkliavų, ir pasiūlymai yra identiški, ir argumentai yra tie patys dėl visų trijų pasiūlymų, dėl pirmojo pasiūlymo komitetas visiškai pritarė, dėl antro – iš dalies, o dėl trečio pasiūlymo nepritarė, kaip ir dėl Rinkliavų – dėl perkelto asmens ir represuoto asmens teisinio statuso, nes komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui ir naujai redakcijai.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį. Kadangi visas svarstymas vyko 2017 metais, komiteto išvada ir pagrindinis pasiūlymas buvo, kad šis įstatymo projektas turi įsigalioti 2019 m. sausio 1 d. Jau tas laikas yra praėjęs, bet yra užregistruotas, man atrodo, Radvilės pasiūlymas dėl šių projektų įsigaliojimo datos. Priėmimo stadijoje komitetas jį apsvarstys ir per priėmimą bus pakeista data.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymai buvo identiški, kaip buvo ir Rinkliavų įstatyme, todėl pasiūlymas yra, jau nebereikia svarstyti.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė motyvuoti dėl viso. Turbūt galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam lydimajam projektui? Galime pritarti. Pritarta.
10.57 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2958, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2959 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2958. Pateikimas. Ir vienas lydimasis, darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2959. Pranešėjas – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, viena iš svarbiausių švietimo sistemos nuostatų yra švietimo prieinamumas – kad kuo daugiau mūsų jaunuolių galėtų siekti mokslo. Todėl, atsižvelgdamas į tai, teikiu įstatymo projektą, kuriuo siekiu užtikrinti, kad socialines stipendijas gautų visų studijų pakopų studentai ir studentai, studijuojantys pagal profesinių studijų programas.
Taip pat šitame įstatyme yra nustatyti socialinių stipendijų skyrimo pagrindai, dydis, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo sąlygos. Štai, vaizdžiai tariant, svarbiausias momentas šitame pakete yra, kad anksčiau trečiosios pakopos studentai arba doktorantai negalėjo gauti socialinių stipendijų. Dabar jie galėtų gauti. Socialinės stipendijos dydis šiek tiek pasikeistų nuo 123,5 iki 133 eurų kas mėnesį.
Kaip reikalauja Konstitucinis Teismas, nors mūsų departamentas mąsto šiek tiek kitaip, visi šitie galėjimai ir negalėjimai turi būti išrašyti įstatyme. Tokia, trumpai tariant, šio įstatymo esmė. Atsiprašau, projekto.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, iš tiesų svarbu, kad didiname stipendijas ir galimybes gauti jas. Aišku, turbūt tikėsimės, kad ir biudžete bus numatytos reikiamos sumos. Bet vėlgi apie tas Teisės departamento formuluotes, kur iš tikrųjų jie mato, kad per plačios galimybės administratorių gali būti, subjektui administruojančiam. Ar manote, kad reikėtų pakeisti, susiaurinti, kaip Teisės departamentas siūlo, ar vis dėlto nematote tokių pavojų, kad galbūt iš tikrųjų bus per daug didelės teisės suteiktos tiems, kurie dalins tas stipendijas, ir gali būti kai kada kokių nors piktnaudžiavimų? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš manau, gerbiamas kolega, kad mes komitete šiuos dalykus bendrai turėtume nuspręsti. Lygiai taip, kaip turėtų būti ir Vyriausybės išvada dėl finansų, dėl viso šito finansinio pagrindimo. Aš galvoju, kad tai, kas dabar išrašyta gana taip labai aiškiai, kokiomis sąlygomis kas gali ir kada negali, yra gerai įstatyme, bet komitete, jeigu būtų jūsų valia, galėtume apsvarstyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, švietimo prieinamumas yra puiku, bet noriu pratęsti E. Pupinio mintį. Čia numatomos stipendijos visiems studentams, visų pakopų, bet ar aš teisingai suprantu, kad ne tik visų pakopų, bet ir visiems studentams?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne, ne, ne.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ir nuo kada įsigaliotų šitas įstatymas? Ar biudžete yra numatyta tam lėšų?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dėkui. Atsakau į pirmą klausimą. Tikrai ne visiems studentams. Įstatymo 821 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kas gali gauti šitas socialines stipendijas. Tai yra labai apibrėžtas asmenų ratas ir tikrai visi šitų socialinių stipendijų negaus.
Įstatymas įsigaliotų nuo rugsėjo 1 dienos. Aš turiu patikinimą, kad lėšų užtektų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšų. Tai yra pažymėta ir mano aiškinamajame rašte. Bet jeigu Seimas galvotų ir manytų, aš manau, reikia, kad būtų labai aiški Vyriausybės išvada būtent dėl šitų finansų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų tas žingsnis yra sveikintinas, tiktai klausimas – viskas ne tik apie formą, bet ir apie turinį, ta prasme, ta piniginė išraiška, nes kalbame apie socialines stipendijas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Vis dėlto turbūt tas lygis dar tikrai nėra tas, kuris leistų studijuoti tiems žmonėms, kuriems ta stipendija ir bus skiriama. Ar jūs turite kokių nors žinių ir planą, kaip tas klausimas turėtų būti sprendžiamas, kad ta stipendija būtų ne tik simbolinė arba paramos, bet ir kad leistų realiai studijuoti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, klausimą uždavėte man tokį, kad pasakyčiau tam tikru terminu. (Juokiasi) Mes visi suprantame, kad padidėjimas nuo 123,5 iki 133 yra iš tikrųjų simbolinis. Bet vis dėlto turint omenyje… manyčiau, kad ta socialinė stipendija nėra vien tiktai jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis, ir turint omenyje mūsų įperkamumą ir perkamumą, ir valstybės biudžetą, tai vis dėlto yra tam tikras pakylėjimas. Tam tikras, bet kad jisai išspręstų prieinamumo reikalus taip, kaip aš pats įsivaizduočiau, tai tikrai šita socialinė stipendija mano vaizduotėje turėtų būti apie 600–800 eurų, bet tikrai ne tokia. Darome tai, ką galime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti. Doktorantai dažniausiai yra dirbantys ir ta socialinė stipendija… vis tiek turbūt turėtų būti kokie nors vertinimo kriterijai skirstant socialinę stipendiją. Ar yra į tai atsižvelgta, ar bus atsižvelgta? Dėkoju.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, yra labai aiškiai nusakyti kriterijai, kurie žmonės gali gauti šitą socialinę stipendiją. Jau dabar yra numatyti. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš gal norėčiau išsklaidyti abejones tų Seimo narių, kurie klausė apie tai, ar čia dirbantiems studentams, ar visiems studentams. Jeigu skaitytume įstatymą, šita parama būtų skiriama tik socialiai remtiniems studentams, tiems, kuriems iš tikrųjų labai reikia paramos ir kartais labai sunku apsispręsti, ar mesti studijas, ar jas pratęsti, ar visgi apsispręsti studijuoti ir kelti savo kvalifikaciją, kai tavo pajamos yra labai mažos arba jų išvis nėra.
Todėl iš tikrųjų šitas įstatymas suvienodina pirmos, antros ir trečios pakopos studijų studentų galimybes, taip pat ir tų studijų, kurios nesuteikia profesinės kvalifikacijos. Man atrodo, šitas įstatymas yra tikrai labai reikalingas būtent tiems, kuriems jis reikalingas, tai yra labiausiai pažeidžiamiems žmonėms, kurių pajamos yra labai mažos, ir jiems apsispręsti studijuoti yra tikrai labai sudėtinga. Tai siūlyčiau pritarti ir neabejoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame po pateikimo dėl dviejų projektų.
Balsavo 93 Seimo nariai: visi balsavo už.
Siūlomi komitetai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, papildomu komitetu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūloma svarstyti balandžio 23 dieną. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
Dėl lydimojo projekto yra numatytas tik vienas komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, kito nereikia. Svarstymo data – taip pat balandžio 23 diena. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, kadangi turime daug laiko, iki ateinant pretendentams… M. Majauskas – replika po balsavimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad jau kelintą kartą turime pakankamai skystą darbotvarkę. Tai gal reikėtų seniūnams susirinkti ir pasikalbėti apie tai, kad galbūt kažkokius rimtesnius darbus galime kelti į darbotvarkę ir priiminėti sprendimus, užuot turėję laisvo laiko, nes jau ne pirmą kartą taip.
PIRMININKAS. Dėkoju už patarimus, kuriuos galėtumėte padėti pats ir įgyvendinti.
Eugenijau Jovaiša, jūs užsiminėte apie Vyriausybės išvadą. Ar reikalinga Vyriausybės išvada dėl šių projektų?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolegos, man atrodo, kad reikėtų, vis tiek tai – finansiniai dalykai, ir tegul būna Vyriausybės išvada. Tegul būna Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarėme bendru sutarimu. Dėkoju.
11.09 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3074(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9, 13 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3075(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9.1 klausimas – Miškų įstatymo 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3074. Pateikimas. R. Žemaitaitis, kviečiu į tribūną. Ir jo lydimasis – Saugomų teritorijų įstatymo 9, 13 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3075. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kartu, ko gero, ir Miškų įstatymą. (Balsai salėje) Gerai. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia yra tokia problema. Problema prasidėjo nuo to, kad nemaža dalis nekilnojamojo turto objektų, pastatų, statinių yra privatizuota arba per Turto banką dabar įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą, – urėdijos, kitos įstaigos, buvusios valstybinės institucijos perleidžia poilsines, stovyklavietes, garažus, kitus ūkinius pastatus. Ir toje vietoje jie negali įsirengti inžinerinės infrastruktūros, tai yra negali įrengti naujų statinių, būtent nuotekų valyklos, vandens ir šachtinio šulinio. Toje vietoje, kadangi yra saugoma teritorija, aš noriu numatyti galimybę ir Miškų įstatyme, ir Saugomų teritorijų įstatyme, kad tokia galimybė atsirastų ir kad žmonės neturėtų vadinamųjų lauko tualetų, o turėtų normaliai civilizuotus nuotekų įrenginius. Kas turite savo apygardas, kur yra miškingos teritorijos ir saugomos teritorijos, ko gero, susiduriate su tokia problema ir pas jus į priėmimus irgi ateina.
PIRMININKAS. Ir dėl Saugomų teritorijų įstatymo.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Analogiškas lygiai taip pat dėl Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio, 13 straipsnio ir 31 straipsnio pakeitimo. Vėlgi lygiai taip pat numatau, kad esant tose teritorijose leidimas būtų išduodamas įrengti būtent inžinerinius statinius ir būtent jei pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tai yra ne kokia kita statyba.
PIRMININKAS. Paklausti nori Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia visada kyla klausimų, kas gi iš to gali išeiti? Nemanote, kad galbūt įstatymų lydimaisiais aktais, įgyvendinimo aktais galima būtų numatyti tam tikras teritorijas, nes dažnai gana plačiai vyksta tie visi įrenginiai ir po to virš įrenginių atsiranda vėl kažkokie pastatai. Kaip manote, ar šioje vietoje nebus tokių, kad (…)?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Todėl aš ir tariausi su saugomų teritorijų specialistais, jų parko vadovais, kad nebūtų tokių statinių, kaip jūs sakote, ir konkrečiai mes įvardiname įstatyme, nes poįstatyminių aktų nėra, tai reguliuoja būtent Saugomų teritorijų įstatymas, kad nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervatai arba šachtiniai šuliniai. Tai yra tai, kas yra po žeme, arba vadinamasis hidroforas, vandens ištraukimo sistema, tai yra tie nesudėtingi statiniai. Jie yra reguliuojami būtent įstatymu, nes čia ne tvarkymo planas. To nereguliuoja. Deja, taip jau yra.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal galėtumėte koncentruotai apibūdinti, kokios būtų to įstatymo priėmimo išdavos ir praktinės pasekmės, kad mes įsivaizduotume? Ar tai paskatintų visokių pastatų statybą miškuose, infrastruktūros papildomą įrengimą, kai tie visi įteisinimai jau būtų išspręsti, ar tai būtų tik einamosios padėties sutvarkymas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Einamosios padėties, nes einamojo… įstatymo projektas – teisėtai pastatyti pastatai ir jau įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kai pastatas yra pastatytas, jis yra įregistruotas ir reikia inžinerinės infrastruktūros, tokiu atveju tokie leidimai būtų suteikiami. Būtent vengti bet kokios dviprasmybės. Tai tiesiog išgelbėtų nuo lauko tualetų, dėl to problemą tikrai turime ganėtinai didelę, ypač miškingose teritorijose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių neužsirašė. Dėl motyvų taip pat Seimo nariai neužsirašė.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu balsuoti po pateikimo dėl šių dviejų projektų.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 15 Seimo narių. Po pateikimo projektams Nr. XIIIP-3074 ir Nr. XIIIP-3075 pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas komitetas – Kaimo reikalų komitetas dėl abiejų projektų. Ar komitetams galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną abu projektus. Irgi galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
11.15 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3107 (pateikimas)
Pirmas rezervinis klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3107. Pranešėja – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas. Jame įtvirtinti du Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių tipai: Seimo nario padėjėjas ir Seimo nario patarėjas. Atitinkamai reikia patikslinti ir Seimo statutą, kuriame numatyta Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigybė.
Taip pat Valstybės tarnybos įstatymas Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams leidžia dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą, neviršijant 60 valandų darbo savaitės. Tai leidžia Seimo nariui lanksčiau planuoti savo padėjėjų ir patarėjų darbą atsižvelgiant į Seimo nario poreikius. Atsižvelgiant į šiuos jau galiojančius Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, reikia papildyti Seimo statutą normomis, užtikrinančiomis Seimo nario padėjėjo ir patarėjo darbo organizavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Klausti niekas neužsirašė, visiems atrodo viskas aišku. Dėl motyvų Seimo nariai taip pat neužsirašė. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Po pateikimo projektui Nr. XIIIP-3107 pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti komitetams bendru sutarimu? Pritarėme. Ir siūloma svarstyti balandžio 9 dieną. Taip pat galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Pritarta.
11.17 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8, 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2461(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8, 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2461(2). Pranešėja – Seimo narė V. Vingrienė. Kviečiu į tribūną. Pateikimas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, šios Pakuočių įstatymo pataisos tikslas yra kaip tik sumažinti administracinę naštą mažoms kaimo parduotuvėms, kurios šiandien turi prievolę rankiniu būdu priimti užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes. Problema yra ta, kad yra ir patalpų klausimas mažoms parduotuvėms, ir higienos klausimai. Na ir jeigu būtų išplėsta depozito sistema, dėl ko irgi yra pritarta po pateikimo pataisai, joms ta našta dar labiau padidėtų. Todėl šios pataisos tikslas yra jas atleisti nuo prievolės, be abejo, jos galėtų surinkti, bet neprivalėtų, ir kiekvienoje seniūnijoje įrengti bent po vieną taromatą, kas išties palengvintų grąžinti užstatinę pakuotę patiems gyventojams, nes jie šiandien taip pat susiduria su problema, nes parduotuvės ne visada priima dėl minėtų priežasčių, būtent smulkios kaimo parduotuvės. Čia dar yra vienas iš pataisos aspektų, kad kiekviename miestelyje ar kaimo teritorijoje taromatai būtų įrengti kas 500 metrų, paliekant prievolę miestuose kas 150 metrų dėl gyventojų patogumo grąžinti užstatinę pakuotę.
Be abejo, čia yra aplinkosauginis aspektas, nes ekologinį gyventojų sąmoningumą rūšiuoti ir grąžinti pakuotes kaip antrinę žaliavą skatina ekonominė nauda, tai yra siekis susigrąžinti užstatą arba kai kuriems net ir užsidirbti. Šiandien mes matome, kad miškuose, paežerėse jau tikrai nebeliko taršos problemos dėl užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių, jos yra sugrąžinamos ir sugrįžta virš 90 % užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Šiandien aplinkosauginiu požiūriu yra labai geras aspektas. Mes ne vien tik pagerintume ekologinę situaciją, mes padėtume ir smulkiajam verslui, kuris šiandien turi tikrai ganėtinai didelę administracinę, o kartais ir finansinę naštą, nes parduotuvėms dažniausiai sugrąžinant surinktą tarą ne visada, atvažiavus į skaičiavimo centrą, tos pakuotės įskaitomos kaip užstatinės.
Aš kviečiu jus palaikyti po pateikimo. Be abejo, projektas gali būti ir tobulinamas, daug diskutuotinų aspektų dėl tam tikrų klausimų. Tai būtų pažangus klausimas, mes ir aplinkosauginiu požiūriu, ir ekonominiu požiūriu tikrai sutvarkytume į užstatą sugrįžtančių pakuočių klausimus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Klausia A. Navickas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš tik norėjau pasitikslinti vieną dalyką. Gal neįdėmiai skaičiau, bet dabar pakuočių taromatai yra paprasčiausiai pririšti prie kurios nors parduotuvės, ar ne? Jeigu seniūnijoje, pavyzdžiui, būtų atiduotos pakuotės, tai ar pats pinigų išgryninimas būtų susietas su tam tikra vieta? Gali būti ir kelios ten parduotuvės. Grynai man techninė detalė įdomu, kaip ten vyksta arba (…).
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pagal dabartinę sistemos tvarką yra taip, kad ten, kur sugrąžinama, kur…
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Ne, ne, bet seniūnija…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Be abejo, ten, kur tara yra sugrąžinama į taromatą prie parduotuvės, ten, be abejo, ir galima išsigryninti, bet tai yra diskutuotinas klausimas seniūnijoje, kad gali būti pririšama prie bet kurios parduotuvės, nes šiandien yra elektroninė sistema gana pažangi. Tas pats užstato sistemos administratorius yra tikrai visą tą sistemą, atsekamumą sutvarkęs, čia jokių problemų nėra. Kaip išspręsti, kad pačiam vartotojui būtų patogiau, be abejo, yra diskutuotinas klausimas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerai. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Salamakinas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti, ar tikrai vienas taromatas seniūnijoje, kurioje kelios gyvenvietės, kelios parduotuvės, išspręstų tą problemą? Kuo kalti žmonės kitoje gyvenvietėje, kurioje taip pat yra parduotuvė, ir tiktai sąlyga, kad būtų bent vienas taromatas.
Dar vienas klausimas: kas padengs tuos kaštus? Ar tai bus finansuojama valstybės, savivaldybės? Kaip išspręsite tą finansavimo klausimą? Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl finansavimo klausimo. Apskritai dėl bent vieno taromato seniūnijoje, čia yra bent vienas. Tai niekas nesako, kad būtinai tik vienas turi būti, gali būti ir daugiau. Paprastai jeigu susidaro bent tūkstantis pakuočių per mėnesį, tai pats užstato sistemos administratorius pastato taromatą, gali būti ir daugiau. Šios pataisos vienas iš aspektų, kaip ir minėjau, kad taromatai kaimuose ar gyvenvietėse būtų ne toliau kaip 500 metrų vienas nuo kito, tarkim, jeigu yra daugiau parduotuvių gyvenvietėje. Tokiu aspektu mes tikrai palengvintume, tuo labiau kad jeigu depozito sistemą išplėsime, atsiras kaip ir galimybė surinkti tūkstantį per mėnesį ir automatiškai jis bus įrengtas.
Dėl kaštų. Be abejo, čia yra užstato sistemos administratoriaus kaip ir prievolė, kaip ir reikalas pastatyti tą taromatą, jis kaip ir administruoja. Tuo labiau kad jis ir užsidirba iš parduotos žaliavos, nes čia tai yra antrinė žaliava, (…) žaliava. Jų yra tvarkymo klausimas, tai jie patys dažniausiai ir įrengs, ne dažniausiai, o iš tikrųjų įrengs.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi G. Skaistė.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau pranešėjos pirmiausia paklausti, porą skaičių pasakyti. Iš depozito turėtojų yra 12 ar 13 valstybių. Grįžta depozitas, sakysim, Norvegijoje, Švedijoje 65–70 %. Lietuva yra rekordininkė, nes grįžta 92–93 %. Tai reiškia, sistema dirba idealiai. Dabar jūs sugalvojote ją sugriauti. Aš suprantu, kad kuo mažiau depozito grįžta, tuo tiems depozito valdytojams yra naudingiau. Jeigu grįžta virš 90 %, jie labai mažai užsidirba. Jūs siūlote dar pastatyti kokius 500 taromatų, kurie kainuoja labai brangiai. Visa ta kaina turės būti įkalkuliuota į depozitinę prekę, vadinasi, visi gyventojai sumokės.
Mano klausimas. Gerbiama kolege, kas viso šito užsimanė…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …to siūlymo, kad jūs siūlote tokius dalykus, kurie sugriaus gerai veikiančią sistemą?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Jeigu sistema veikia gerai, mes norėtume, kad ji veiktų dar geriau. Labai džiugu, jūs paminėjote, kad kitos valstybės turi 60 % grįžtamumą, mes – 93 %. Tuo turėtume tiktai pasidžiaugti ir didžiuotis, pasidžiaugti savo ekologiniu sąmoningumu, pasidžiaugti savo pažanga, kaip tik ją susigrąžinti, bet kartu turime nepamiršti dar vieno aspekto – pačių kaimo parduotuvių, kurioms šiandien tikrai yra didelė administracinė našta surinkti rankiniu būdu. Jos iš tikrųjų neturi nei sandėliavimo, kaip ir sakiau, ir higienos klausimai, ir galiausiai finansinės problemos… Sugrąžinus užstatą, nuvažiavus į Skaičiavimo centrą, nebūtinai laikys tą pakuotę kaip tinkamą, nes gali būti galbūt ir netinkama pakuotė, ne kaip užstatas, gal kas nors tikrai neteisingai atnešė.
Žmogiškasis faktorius visą laiką yra tas aspektas, kai suklystama, ir pačios kaimo parduotuvės nukenčia. Joms pačioms čia būtų kaip tik naudinga, patiems kaimų gyventojams taip pat naudingiau nuvažiuoti ir atiduoti būtent į taromatą, o ne tai, kad galbūt kaimo parduotuvės sako: aš po 15 valandos priimsiu, nes dabar mes neturime vietos, mūsų sandėliai užkrauti ar panašiai.
Mes tikrai sudarome prievolę ir sudarome galimybę gyventojams toliau rinkti tarą ir priduoti, ir pateikti perdirbti labai kokybišką žaliavą.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi S. Gentvilas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man iš tiesų kyla klausimas dėl administratoriaus teisėtų lūkesčių, nes iš principo, jeigu buvo laimėtas konkursas įrengti taromatus ir juos administruoti tam tikromis sąlygomis, tai yra pagal iki šiol galiojusias normas. Dabar mes įvedame įstatymu prievolę įrengti dar papildomus taromatus ir, kaip suprantu, jūsų nuomone, jie bus įrengti administratoriaus lėšomis. Galų gale kalbama ne tik apie naujų taromatų įrengimą, bet taip pat ir apie surinkimą iš atskirų seniūnijų.
Ar galima numatyti papildomus reikalavimus tiesiog sutarčiai jau galiojant, ar vis dėlto tuos kaštus turės prisiimti ne administratorius, o pati valstybė, įvedusi naujų prievolių?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Mes irgi kalbame apie skatinimo galimybę seniūnijoje įrengti taromatus, bet kaip administratorius… Administratorius, nepamirškime dar ir to, gauna naudą už parduotą žaliavą. Čia ne vien tik tai, kad jis visuomeniniais pagrindais vykdo surinkimą. Žaliava yra pliusinė – už ją, sugrąžintą, dar pardavus perdirbti, yra gaunama nauda.
Iš kitos pusės mes galbūt turime turėti galimybę turėti ir ne vieną administratorių. Gali atsirasti ir kiti administratoriai, kurie galėtų taip pat įrengti ir konkuruoti tarpusavyje, kad būtų ir prekybos centrams, ir patiems gyventojams kaip tik geresnės galimybės sugrąžinti pakuotes.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Razma.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, jums puikiai žinoma, kad užstato sistema yra pati brangiausia atliekų tvarkymo sistema, kuri egzistuoja Lietuvoje. Konkrečiai prie šito buteliuko vartotojas sumoka apie 3 euro centus nematomų kaštų vien tam, kad sistema veiktų. Kaip gerbiamas Algimantas pasakė, jūs žadate pabranginti sistemą iki begalybės, čia palyginimui, kad žmonės suprastų. Tam, kad žmonės turėtų kur nueiti į tualetą, reikėtų dabar priimti įstatymą, kad kiekvienoje parkavimo aikštelėje (kur bebūtų Lietuvoje) savivaldybė privalėtų pastatyti vienokį ar kitokį tualetą.
Šiandien sistema veikia optimaliai, tai yra surenka virš 90 % pakuočių – plastiko butelių ir kitų. Europa duoda tikslą 60 %. Aš suprantu, kad jūs norite padėti kaimo gyventojams ir kaimo parduotuvėms, bet turbūt iniciatyva turėtų būti nukreipti į kitur, kad teisingai būtų atlyginama iš užstato administratoriaus kaimo parduotuvėms, kad jos galėtų tai padaryti. Dabar jūs pabranginsite pačią aplinkosauginę sistemą iki tokio lygio, kad mokės vartotojas jau nebe 3, bet gal 5 centus už kiekvieną buteliuką? Kaip atsakytumėte?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Matot, čia vėlgi tas pabranginimas priklauso nuo paties prekybininko. Yra pakankamai rezervų, kad tikrai nebrangintume, Simonai, neklaidinkite kolegų.
Pirmiausia labai teisingai pastebėjote, kad čia, tarkime, pats užstato sistemos administratorius mažiau atlygina būtent kaimų parduotuvėse, negu administruojant, priimant taromatais. Nors iš tikrųjų, matote, kur yra išties sudėtingiau, ir kaimo parduotuvės tikrai turi dar naštą ir dėl to, kad joms už tą surinkimą rankiniu būdu atlyginama mažiau, negu surenkant pakuotes būtent taromatais. Tai čia tas aspektas, kuris išties joms dar labiau apsunkina, ir mes turėtume išspręsti šitą klausimą. Galiausiai, tie patys taromatai kaimuose būtų pririšami prie parduotuvių greičiausiai, nes tai patogiau, ir pats tvarkymas, ir tada pati administravimo sistema būtų kaip tik palengvinta. Aš manau, kad čia savaime išsispręstų. O tai, kad jūs pastebėjote, kad mes 90 % surenkame, tai yra labai gerai. Ir norisi, kad būtų padaroma dar geriau, ir mes tuo džiaukimės ir didžiuokimės.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Šimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gaila, kad Aplinkos ministerija, kiek čia pastebime, nerodo jokių iniciatyvų spręsti tuos įvairius neišspręstus pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo klausimus. Ir jūs ne pirmą kartą čia stovite tribūnoje. Kaip žinome, yra problema ir merdėjančio vieno taromatų valdytojo, nesurenkami šampano ar degtinės buteliai. Reiktų kokio nors kompleksinio sprendimo visoms toms problemoms. Nežinau, ar jūs esate pasisiūliusi premjerui į ministres, bet gal tą padarykite, nes tikrai entuziastingai daug dalykų čia siūlote. Kaip jūs į tai žiūrite?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, kolega. Aš manau taip pat, kaip ir jūs. Beje, dėl šio klausimo, antrojo, kurį jūs pasakėte, manau, kad iš Seimo tribūnos mes irgi sprendžiame šiuos klausimus, inicijuojame. Manau, tai yra tik privalumas turbūt, ne vien tik laukti, kad iš Vyriausybės ateitų tos iniciatyvos. Juo labiau jūs pats turbūt žinote, kad aš pati dirbau ministerijoje 15 metų ir buvau kaip tik būtent iš tos Vyriausybės institucijos įstatymų rengėja. Aš manau, kad galbūt atėjus į Seimą mano kompetencijos nepasikeitė. Labai gerai, kad yra siūlomos iš Seimo pataisos, ir sprendžiame tuos klausimus. Svarbiausia, kad jie pajudėtų iš mirties taško. Aš manau, čia yra svarbiausias dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiama pranešėja, noriu su jumis pasitarti. A. Šimas yra paskelbtas ir jam suteiksime žodį, bet laikas baigiasi, o yra dar penki, norintys paklausti. Ar jūs sutiktumėte, kad pratęstume laiką klausti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerai, tegu klausia.
PIRMININKAS. Klausia A. Šimas. Ruošiasi A. Skardžius.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, ši sistema, kuri dabar yra įvesta, tikrai, atrodo, kaip ir veikia, kaimo parduotuvės superka, bet jūs sakėte, kad joms trūksta patalpų dėl užterštumo. Bet pastačius vieną taromatą seniūnijoje, mažiausiai vieną, ar du… dabar niekas netrukdo statyti prie kiekvienos parduotuvės taromato, jeigu jiems būtų nauda pastatyti. Dabar pastačius seniūnijoje vieną taromatą… seniūnijos plotai yra labai įvairūs – kur yra 20 kilometrų plotas, kurioje vietoje, kaip išsirinkti taromato pristatymą? Kaip po to iš taromato gautą čekelį… kur su juo atsiskaityti? Kokioje parduotuvėje jį galėtų priimti ir kas už tai galėtų… kur galėtų, ar mieste, ar kaime, juo atsiskaityti? Yra labai daug Teisės departamento parašytų pastabų. Kaip ir į tai atsižvelgti? Ten tikrai labai daug parašyta. Ar jūs į tai…
PIRMININKAS. Laikas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). …bandysite atsižvelgti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Į Teisės departamento pastabas dėl pirmojo varianto kaip tik atsižvelgėme ir pataisėme. Čia yra techniniai dalykai, kuriuos, aš manau, mes išspręsime, bet svarstymo stadijoje, komitetų svarstymo stadijoje. O dėl techninių detalių, be abejo, čia poįstatyminių teisės aktų klausimas. Ir aš manau, kad čia mes tikrai diskutuosime ir pateiksime dar ir pasiūlymų. Svarbu, yra gerų idėjų, bendromis jėgomis mes tikrai labai gerą įstatymą parengsime. Aš manau, kad mes išties šitą klausimą toliau galėsime tobulinti. O šiaip dėl to, kuo jūs abejojate, išties aš jau minėjau, dar kartą sakau, jeigu atsiranda 1 tūkst. vienetų, pats administratorius automatiškai pastato taromatą. Juo labiau kad tos pačios seniūnijos arba gyvenvietės didesnės teritorijos ribose taromatai turėtų būti kas 500 metrų.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi K. Masiulis.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pareiškėja, aš norėčiau paklausti jūsų, ką jūs manote apie tai, ar tos problemos, kurias jūs šiandien bandote įstatymu taisyti, nekyla dėl to, kad šiame sektoriuje dirba vienas monopolininkas? Realiai nėra jokios kontrolės sistemos, o kaip žinome, monopolininkas dažnai pradeda piktnaudžiauti siekdamas didesnių pelnų. Mano būtų klausimas, ar priežastis nėra būtent čia?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Jūs teisingai pastebėjote. Viena iš priežasčių, ką atsakydama kolegai S. Gentvilui paminėjau, konkurencija išties yra sveikas ir sveikintinas dalykas ir šioje sistemoje. Tai šios pataisos vienas iš tikslų, be abejo, sudaryti konkurencines sąlygas susikurti ir kitiems administratoriams, panašiai kaip ir pakuočių tvarkymo… gamintojų, importuotojų organizacijos konkuruoja tarpusavyje. Manyčiau, kad čia būtų tikrai didesnė nauda ir vartotojui, ir mažoms kaimo parduotuvėms.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi A. Strelčiūnas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Virginija, kad ir kiek jūs čia vargtumėte, kuo daugiau vargstate, tuo labiau nuteikiate mane nepalaikyti. Tie argumentai, kurie buvo išsakyti, man atrodo stiprūs. Gerai veikiančios sistemos tobulinti geriau nereikia, nes betobulinant nutobulinama arba pabranginama. Taip ir bus – bus nutobulinta, pabranginta ir ji pradės neveikti, taps brangesnė. Tikrai nereikėtų kišti nagų ten, kur sistema jau egzistuoja ir veikia. Aš siūlau nieko nedaryti ir atsisakyti jums šitų savo idėjų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs save laikote liberalu, bet kalbate kaip tikras konservatorius – geriau nieko nedaryti. Bet mes iš tikrųjų turėtume ieškoti visą laiką geresnių išeičių ir, dar kartą kartoju, čia būtų kaimo parduotuvėms, kaimo gyventojams palengvinimas.
PIRMININKAS. Klausia A. Strelčiūnas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jūsų pasiūlymas gal ir geras, bet įvertinus, kad dabar surinkimas yra gana tobulas – 92 %… Jūs siūlote, kad seniūnijoje turėtų būti nors po vieną taromatą, bet seniūnijų skaičius ir gyventojų skaičius tose seniūnijose skiriasi nuo 30 tūkst. iki 500. Tai gal čia reikėtų šiek tiek lankstesnės sistemos?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). O lankstesnis, ką jūs turėjote omenyje? Aš bent po vieną, tas turima omeny. Nedraudžiama daugiau, kad ir 10 kaime. Jeigu jie bus kas 500 metrų, tai aš manyčiau, kad čia… Mes tikrai neprisiriškime prie to, kad seniūnijoje vienas. Bent vienas!
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi R. Šarknickas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kiek čia dar bus klausimų?
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Paskutinis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Turiu klausimą. Jūsų pasiūlymas, aišku, yra įdomus, turintis tikslą. Tačiau teko gerą mėnesį viešėti Vokietijoje. Aš asmeniškai nieko panašaus nemačiau, ką jūs siūlote. Ar rėmėtės kokiais kitais gal pavyzdžiais, kitose šalyse gal yra kas nors panašaus? Nes pagal tai, ką jūs… bandote daryti gerus ketinimus. Tiek iš ekonominės pusės, tiek iš kolegų klausimų krūvos susidaro vaizdas, kad gali būti ganėtinai sudėtinga. Tiesiog noriu paklausti. Aš nemačiau šito dalyko, ką jūs siūlote, Vakaruose. Kuo jūs rėmėtės?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, išties Vokietijoje ta sistema veikė jau anksčiau, nebūtinai depozito, bet būdavo sugrąžinama. Jie pagal seną, seniai veikiančią sistemą, šiuo metu ir dirba. Tarkime, tos kitos šalys – Norvegija ir taip toliau. Kodėl mes negalėtume kitaip daryti, tobuliau daryti, nepaisydami to, ką daro Vokietija, ar jie pabrangina, ar nepabrangina? Tiesiog techniškai jiems taip patogiau. Juo labiau kad tas pats ekologinis sąmoningumas – rūšiavimas ir taip toliau toje pačioje Vokietijoje jau seniai egzistuoja ir žmonės ten tiesiog jau įprato, jiems įsigyvenęs kaip įprotis rūšiavimas, ekologinis aspektas ir taip toliau.
Pas mus, kaip ir minėjau, ekonominę paskatą gavus tikrai padidėjo būtent ekologinis sąmoningumas, todėl mes turime susigrąžinimą 93 %. Tai kodėl mes negalime padaryti tobuliau? Ir išties nemanau, kad tai pabrangintų šitą sistemą. Tikrai mes tik daugiau išspręstume ir, dar kartą kartoju, mes tikrai palengvintume naštą būtent kaimų parduotuvėms, iš ko mes tikrai sulaukiame palaikymo, ir iš Smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos, ir iš Kooperatyvų sąjungos. Jiems tikrai būtų palengvinta našta, na, ir patiems kaimo gyventojams, be abejo, būtų lengviau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs nuoširdžiai atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – Seimo narys V. Ąžuolas. Nėra Valiaus. Motyvai prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, praeitą kadenciją, kai buvo įvedama depozitų sistema, mes tikrai mokėmės ir iš vokiečių, ko klausė kolega R. Šarknickas, ir iš norvegų, ir iš kitų, kur jau seniai yra depozitų sistema. Mes daug ko išmokome ir įdiegėme sistemą. Dabar jie atvažiuoja mokytis iš mūsų ir klausia, kodėl pas mus surenka 92 %, grįžta depozito, o Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje – tik 65–70 %? Vadinasi, sistema dirba super, geresnių rezultatų vargiai ar pasieksime, nes būna ir etiketė nukrito, kuri negrįžta, ir dar kitų… Ardyti sistemą, kuri veikia gerai – aš tikrai nesutinku.
Antras dalykas. Čia kalbama, kad pagerins konkurenciją. Mielieji, kokią konkurenciją galima pagerinti depozito sistemoje, ar kad mes mokėsime pirkdami depozitinę prekę ne 10 euro centų, o 8? Šito nebus, vis tiek sugrįš 8 ar 10, o 10 įvesta todėl, kad būtų paskata žmonėms grąžinti šitą tarą.
Trečias dalykas – kaimo parduotuvės. Na, neverkia kaimo parduotuvės priimdamos depozitines prekes, nes gyventojas, pirkėjas, atnešdamas depozitinę prekę, ir nusiperka vėl tą depozitinę prekę, keisdamas, priduodamas tarą. Pardavėja gauna tam tikrą sutartą kainą už depozitinės prekės priėmimą. Pastatyti tiek taromatų reikės dešimčių milijonų eurų sumos. Jeigu kas nors turi labdarą padaryti tiems depozitiniams taromatams pastatyti – aš Lietuvoje nežinau, nes eis į banką, ims kreditą ir vėl viskas bus užkrauta vartotojui, ir ne 3 euro centai kaip dabar, o iš taros tikrai biznio nepadarysi, nėra tokia brangi plastmasė ar aliuminis. Ačiū.
Aš kategoriškai prieš, negriaukime sistemos.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų dar tik diegiant Lietuvoje depozito sistemą, užstato sistemą, šis klausimas buvo aštriai diskutuojamas. Ką daryti, jeigu parduotuvės yra mažos, ką daryti, jeigu parduotuvės yra kaimiškose teritorijose, ar versti vietinį verslą ar neversti priimti iš žmonių tarą, depozitinę tarą, nes kitoje pusėje stovi žmonių interesas priduoti. Jeigu žmogui reikia važiuoti 20 kilometrų iš savo sodybėlės ar panašiai priduoti tarą, tai taip pat nenormalu. Tuo metu buvo priimtas toks kompromisinis sprendimas ir šiandien kaimo parduotuvėlės, priklausomai nuo jų ploto, turi priimti ir tą daro rankiniu būdu. Tai vėlgi tam tikras žingsnis į viduramžius, kad rankiniu būdu priimami tie buteliukai. Suprantama, turi užtikrinti higienos normas ir visa kita ir toms parduotuvėlėms tai tikrai yra didelė papildoma našta. Kodėl jos turi vilkti tą naštą, aš taip iki galo ir nesu supratęs.
Manau, kad užstato administratorius yra tas veikėjas rinkoje, kuris ir turėtų rūpintis visų buteliukų priėmimu Lietuvos teritorijoje. Aš visiškai pritarčiau Virginijos idėjai ar po vieną, ar ne po vieną seniūnijoje pastatyti taromatą. Mes komitete svarstysime įvairius variantus, galima siūlyti dar ir papildomus pasiūlymus. Aš manau, kad technologijoms vystantis pati taromatų technologija vystosi, galima ir kokių nors pigesnių ir paprastesnių rasti rinkoje, mažesnių, ir užtikrinti žmonių teisę priduoti tą buteliuką. Todėl aš siūlyčiau po pateikimo pritarti, o paskui komitete mes žiūrėsime, ką iš to padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip ir pasiūlėte, po pateikimo mes turime pritarti arba nepritarti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 55, prieš – 4, susilaikė 32 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: Aplinkos apsaugos komitetas – pagrindinis ir Kaimo reikalų komitetas – papildomas. Galime pritarti bendru sutarimu? Turite pasiūlymų dėl komitetų? Komitetams galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Taip pat galime pritarti svarstymo datai. Ačiū.
Replikos po balsavimo. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos. Teisės departamentas pažymėjo, kad reikėtų Vyriausybės išvados. Tai prašyčiau, jeigu galima, dėl projekto.
PIRMININKAS. V. Vingrienė. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau padėkoti kolegoms už palaikymą, ypač P. Saudargui. Labai ačiū. Mes svarstysime ir toliau tobulinsime šitą projektą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados pasakykite, ar pritariate? (Balsai salėje) Pritariame Vyriausybės išvadai bendru sutarimu.
P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Iš tikro šituo klausimu ne pirmą kartą diskutuojama. Ar nepakaktų Vyriausybės nutarimu ar Aplinkos ministerija reguliuotų, kiek kur turi stovėti taromatų? Ar šiandien kas nors draudžia statyti taromatus kaimuose? Tikrai niekas nedraudžia. Nejaugi mes priversime įstatymu? Manau, kad tai tikrai reikia nuleisti į žemesnį lygį – į ministerijos lygį ir turėtų šitas problemas išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 12 val. 20 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio. Baigėsi pertrauka, kuri buvo paskirta iki 12 val. 20 min. Tęsiame rytinį posėdį.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Daivos Pranytės-Zalieckienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3057(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Daivos Pranytės-Zalieckienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3057(2). Mieli kolegos, prašau dėmesio. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją, Seimo vicepirmininką A. Nekrošių perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
Mieli kolegos, prašom tyliau kalbėtis tarpusavyje. Vyksta posėdis.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komiteto sprendimas ir siūlymas – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 11 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kalbėti diskusijoje užsirašė P. Gražulis. Ar yra kolega Petras? Ne, nėra. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Svarstymą tokiu atveju baigėme.
Priėmimas. Motyvai. Tuoj, įjungsime. Ar yra norinčių dalyvauti ir išsakyti motyvus? Norinčių kalbėti nėra.
Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą paklausiu, gal pretendentė norėtų kalbėti? Ne.
Gerbiami kolegos, mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Slapto balsavimo biuletenio formą jūs puikiai žinote. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl Seimo nutarimo „Dėl Daivos Pranytės-Zalieckienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“? (Balsai salėje) Slapto balsavimo metu jūs tai ir atliksite. Pritariame, slapto balsavimo biuletenį patvirtiname. O slaptą balsavimą paskelbsime, kai aptarsime visus tris Seimo nutarimus.
12.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Godos Ambrasaitės-Balynienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3058(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Godos Ambrasaitės-Balynienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3058(2). A. Nekrošius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gal galėčiau ir trečią kartu perskaityti?
PIRMININKĖ. Ne, atskirai reikia.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerai. Tas pats rezultatas – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 11 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Gerbiamoji kandidatė taip pat nepageidauja kalbėti.
Priėmimas. Norinčių išsakyti motyvus taip pat nėra.
Leiskite, gerbiami kolegos, prašyti jūsų patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl G. Ambrasaitės-Balynienės skyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėja. Bendru sutarimu tvirtiname. Dėkoju.
12.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arvydo Daugėlos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3059(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Arvydo Daugėlos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3059(2). Pranešėjas – A. Nekrošius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komiteto sprendimas ir pasiūlymai – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Priėmimas. Motyvai. Gerbiamas A. Daugėla taip pat nepageidauja kalbėti. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Gerbiami kolegos, prašau jūsų patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl A. Daugėlos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Tvirtiname bendru sutarimu. Dėkoju.
Dar leiskite perskaityti balsų skaičiavimo grupę. Į balsų skaičiavimo grupę yra siūlomi šie asmenys: R. Andrikis, J. Baublys, A. Bilotaitė, V. Bukauskas, J. Narkevičius, J. Olekas, bet jo nėra. Ar Socialdemokratų partijos frakcija pasiūlytų ką nors kitą? D. Šakalienė. Ar galime pritarti, kad D. Šakalienė vietoj J. Oleko? Taip. Ir S. Tumėnas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Balsų skaičiavimo grupė. Siūlyčiau pradėti slapto balsavimo procedūrą 12 val. 45 min.
O dabar, gerbiami kolegos, dar galėtume imti iš vakarinio posėdžio, jeigu Seimas neprieštarautų. Matau, yra pasiruošę. Slapto balsavimo procedūrą, kaip ir sakiau, pradėsime 12 val. 45 min., o dabar – rezervinis 2 klausimas.
12.25 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Arūno Sodonio peticijos“ (projektas Nr. PNP-72) priėmimas
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas. P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Peticijų komisija šių metų vasario 13 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo A. Sodonio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą sąvoka „mažametis“.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir todėl, kad, nepaisant mažamečio asmens apibrėžimo formalaus nebuvimo baudžiamajame įstatyme, mažametystės samprata yra tinkamai atskleista baudžiamosios teisės doktrinoje ir išaiškinta Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, kurioje minėtais išaiškinimais sėkmingai ir sklandžiai vadovaujamasi.
Todėl atsižvelgus į tai prašau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį… keisti Baudžiamąjį kodeksą taip, kaip siūlo pareiškėjas. Prašau pritarti komisijos išvadai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo protokoliniam nutarimui „Dėl Arūno Sodonio peticijos“? Pritariame.
12.26 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Arvydo Juozaičio ir Gintaro Songailos peticijos“ (projektas Nr. PNP-73) priėmimas
Rezervinis 3 klausimas – Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Arvydo Juozaičio ir Gintaro Songailos peticijos“. P. Čimbaras. Prašau.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Peticijų komisija šių metų vasario 13 dienos posėdyje išnagrinėjo A. Juozaičio ir G. Songailos peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Peticijoje pateikti konkretūs šeši pasiūlymai, jie yra išdėstyti jums pateiktoje komisijos išvadoje ir Seimo protokolinio nutarimo projekte.
Komisija, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos pateiktas nuomones, taip pat į tai, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3034 (yra sujungti keli projektai), mano, kad šią peticiją ir joje pateiktus pasiūlymus bei prie peticijos pridėtą pareiškėjų parengtą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą tikslinga svarstyti kartu su pirmiau minėtu įstatymo projektu, kuris, manytina, galėtų padėti išspręsti pareiškėjų peticijoje išdėstytas problemas.
Atsižvelgiant į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus svarstyti kartu su minėtu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Norinčių išsakyti savo nuomonę nėra.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti Seimo protokoliniam nutarimui ir ką tik išsakytam Peticijų komisijos sprendimui?
Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Peticijų komisijos sprendimui, prašau balsuoti, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Peticijų komisija pareiškėjų parengtą įstatymo projektą ir peticijoje pateiktus pasiūlymus siūlė pridėti prie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo tam tikrų straipsnių. Ką tik girdėjome pranešėjo argumentus.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 66, prieš – 4, susilaikė 11. Peticijai (projektas Nr. PNP-73) pritarta.
Gerbiami kolegos, mes turime dar šiek tiek laiko ir noriu jūsų atsiklausti, ar leistume iš vakarinio posėdžio V. Vingrienei pateikti Statybos įstatymo projektą? Neprieštarauja kolegos. Bus trumpesnis vakarinis posėdis.
12.29 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3062 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3062. V. Vingrienė. Pateikimas. Prašau, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, aš labai trumpai pristatysiu taupydama laiką.
Šio įstatymo pataisos tikslas yra suteikti galimybę neįgaliesiems nerenovuotinuose namuose įsirengiant pandusus ar kitą įrangą panaikinti prievolę surinkti gyventojų parašus. Renovuotinuose namuose šitos prievolės nėra. Naujuose namuose taip pat neįgaliesiems pritaikyta įranga įrengiama visuomet. Turime tikrai palengvinti galimybę jiems įsirengti reikiamą įrangą ir tikrai neapkrauti jų reikalavimais pereiti ir surinkti 50 % plius vieno gyventojo parašą, kad būtų galima įrengti pandusą. Kviečiu palaikyti šią pataisą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. K. Masiulis klausia pirmasis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Graži iniciatyva ir ar nereikėtų plėsti tokių lengvatų neįgaliesiems, nes iš tikrųjų bereikalingas tas parašų rinkimas, turint omeny tai, kad žmonės išsprendžia savo problemą. Ten neturėtų būti kitų interesų. Juo labiau kad renkant tuos parašus neretai dar ir pinigų paprašo kai kas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kaip aš supratau, čia yra palaikymas. Išties išspręsti šitą klausimą yra labai svarbu, ir panaikinama administracinė našta. Išties manau, kad mes turime išspręsti tuos klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Teisės departamento išvadą. Teisės departamentas iš esmės pasisako, kad šis jūsų siūlomas teisinis reguliavimas būtų perteklinis, nes jau dabar galiojančio įstatymo redakcijoje yra nuostata, kad tais atvejais, kai statybos rekonstravimo darbai yra susiję su poreikiu pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, bendraturčių rašytinis sutikimas nėra reikalingas. Ar sutinkate su tokia pastaba ir galbūt kaip nors keistumėte ar tobulintumėte savo teikiamą įstatymo projektą?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, labai geras klausimas. Ačiū už jį. Šia tema taip pat buvo diskutuojama. Ir ar tai nebūtų perteklinis, kalbant su teisininkais? Taip. Bet, susidūrus realybėje su savivaldybėmis sprendžiant šį klausimą, ypač su Vilniaus miesto savivaldybe… Kadangi aš irgi sprendžiu dėl neįgaliųjų Vilniaus mieste, aš turiu Vilniaus miesto savivaldybės atsakymus, kad būtina nerenovuotiname name. Jie supranta taip, kad čia yra tik renovuotinuose namuose, kai renovuojamas daugiabutis, tada jie neturi rinkti parašų, bet nerenovuotinuose privaloma. Ir aš tikrai turiu susirašinėjimą su savivaldybe ir, jų supratimu, vis dėlto reikia, jeigu nėra šios pataisos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, man atrodo, taip pat prisidėsiu prie tų, kurie galvoja, kad čia perteklinis reikalavimas. Apskritai – kaip praktikoje? Nejaugi žmogaus, kuriam būtinai reikalinga tokia priemonė kaip pandusas, prašymas bus neigiamai įvertinamas? Ir galvočiau, kad čia užtektų namo bendrijos pritarimo, visų sutikimo, čia nereikia tų parašų. Manau, kad bendrijos pirmininkas išklausytų, suprastų, kad to reikia, kad niekam netrukdo aplinkui, ir viskas. Kam čia pristatymo taip aukštai važiuoti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, išties pirmiausia noriu pasakyti, kad ne visi daugiabučiai turi sukūrę bendrijas, ypač Vilniuje daugiausia yra administruojami administratoriaus, ir gyventojams tenka surinkti parašus. Man pačiai yra tekę rinkti parašus, eiti per kiekvieną daugiabutį, per kiekvieną butą ir dar ne visus surasti, kad surinkčiau 50 plius vieną. Tai ką kalbėti apie neįgalųjį, kuris yra vežimėlyje, kaip jam pakilti ir surinkti, nes niekas neateina pasirašyti, tai vienas aspektas.
Kitas aspektas, aš sutikčiau su jumis, kad gal nereikėtų per įstatymą, bet derinant tiek su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek, kaip ir sakiau atsakydama jūsų kolegei į klausimą, susirašant su Vilniaus miesto savivaldybe pasakyta, kad tokia pataisa būtina, nes šiuo metu pagal dabartinį reglamentavimą jie suvokia taip, kad vis dėlto nerenovuotinuose namuose, jeigu tai nėra daugiabučio renovacija, renovuojant fasadą ir apskritai, turbūt visus kitus aspektus, gyventojai, tai yra neįgalieji, privalo susirinkti parašus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia R. Šarknickas. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti, o bendrijos geriau susitaria negu savivaldybių administracijos, kurios kuruoja daugiabučius šiuo klausimu, kurį jūs teikiate ir norite padaryti įstatyminiu lygmeniu?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Nelabai supratau. Neteko su bendrijomis kalbėtis šita tema. Bet čia vėlgi savivaldybės sutinka ar nesutinka, čia tas aspektas yra, ir mes turėtume… Galiausiai, aš noriu pasakyti tai, kad turbūt nesame nė vienas apdrausti nuo to, kad galbūt nesėsime į neįgaliojo vežimėlį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į jums užduotus klausimus po pateikimo. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime tam pritarti? Pritariame. Papildomas nėra siūlomas. Ir siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Pritariame? Pritariame bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, liko dar 10 minučių iki paskelbto slapto balsavimo procedūros. Ar pageidautų V. Gailius pateikti įstatymų projektus, vėlgi iš vakarinio posėdžio – klausimas 2-6.1 – ir kartu lydimuosius?
12.35 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2913, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2914, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2915 (pateikimas)
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2913 ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-2914 ir Nr. XIIIP-2915 – Akcinių bendrovių ir Viešųjų įstaigų įstatymų projektai. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, už galimybę pateikti Seimo Antikorupcijos komisijos parengtą teisės akto projektą. Projektai parengti atsižvelgiant į 2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto antikorupcinio vertinimo išvadą dėl vadovaujančių asmenų nepriekaištingos reputacijos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės instituto. Pagal šiandien galiojantį teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės įmonių, bendrovių, viešųjų įstaigų vadovais gali būti asmenys, padarę tarp jų ir korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme yra numatytas nepriekaištingos reputacijos kriterijų sąvadas dėl Baudžiamajame kodekse numatytų veikų padarymo, ir iš esmės jie yra siejami tik su asmens turimu teistumo statusu. O atvejais, kai asmuo pagal galiojantį Baudžiamąjį kodeksą atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal įvairius kriterijus, nepriekaištingos reputacijos institutas nėra taikomas. Todėl siūlau pakeitimus, kuriais būtų įgyvendintas mūsų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos iniciatyva atliktas antikorupcinis vertinimas, ir mes viešajame sektoriuje užtikrintume iš esmės viešąjį interesą. Teisės departamento pastabos, susijusios su baudžiamosios teisės terminais, iš esmės yra taisytinos, aš joms pritariu, ir labai nesunkiai įgyvendinamos. Kalbant apie teisės taisyklę lex retro non agit (dėl atgalinio skaičiavimo, įstatymo veikimo atgal nuostatų), be jokios abejonės, į šią Teisės departamento pastabą reikia atsižvelgti, taip pat ir į tokias teorines pastabas dėl Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio. Prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui, kurį teikia Seimo Antikorupcijos komisija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Vinkus. Ruošiasi E. Pupinis.
A. VINKUS (LSDDF). Šiuo atveju aš norėčiau jūsų paklausti, ar šiuo metu trijų teisinių formų juridinių asmenų reikalavimai, keliami valstybės ir savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir viešųjų įstaigų vadovams, yra iš tiesų skirtingi ir ar tie skirtumai principiniai? Tai vienas dalykas.
Tačiau aš manau, kad labai teisinga ir pažangu visiškai identiškai reglamentuoti minėtus reikalavimus visuose trijuose įstatymuose – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme, ką ir siūlo įstatymų rengėjai. Taip pat mes, manau, išvengsime diskriminacijos šių juridinių subjektų atžvilgiu ir galimos nevienareikšmės įstatyminių nuostatų interpretacijos.
V. GAILIUS (LSF). Man belieka jums, gerbiamasis kolega, padėkoti už palaikomąjį teiginį ir už tai, kad jūs pritarėte šiam įstatymo projektui, iš esmės, aišku, jums už palaikymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų šaunu, kad pastebėjote tą spragą. Aišku, įvairių tų teistumų yra, yra ir sunkesnių nusižengimų, ir mažesnių, bet dar vienas aspektas yra tų visų bendrovių, kurios pavaldžios savivaldybėms, tai pačių vadovų paskyrimas. Ar nemanote, kad reikia dar peržiūrėti įstatymą, nes ten siautėja nepotizmas iš esmės? Iš tikrųjų stebėtojų tarybos, kurios yra nelabai kompetentingos, paprasčiausiai gal mero arba valdančiųjų nurodymu skiria neaiškius asmenis, galbūt nepadariusius nusikaltimų, bet jų įmonės yra bankrutavusios ir abejotina kompetencija. Ar nemanote, kad iš esmės reikėtų peržiūrėti šiuos įstatymus, ne tik tam tikras nuobaudas, bet ir galbūt patį paskyrimą peržiūrėti, kad būtų daugiau efektyvumo ir ne tiek rizikuotume tų įmonių ateitimi? Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Taip, aš pritariu jūsų nuomonei ir manau, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnis apsaugo valstybę nuo tokių paskyrimų, kadangi yra atliekamas šito asmens vertinimas. Jeigu yra spragų, manau, tai būtina spręsti per Korupcijos prevencijos įstatymą, per viešųjų ir privačių interesų prizmę, per kitų įstatymų prizmę, o paskyrimas ir atranka turbūt yra šiandien reglamentuota su spragomis. Aš nuoširdžiai tikiu, kad čia bus gera pradžia kitų darbų. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs savo projektu gana smarkiai griežtinate tuos reikalavimus arba ribojimus vadovams. Aš tik norėjau paklausti vieną klausimą dėl Teisės departamento vienos pastabos, kuria jis atkreipė dėmesį, kad, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo laiko, asmuo gali kreiptis į teismą, kad būtų tas teistumo laikas jam sutrumpintas, sumažintas. Kaip tokiais atvejais būtų?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš suprantu, kad, Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstydami tą klausimą, mes bandysime rasti išeitį ir ar tas terminas tada būtų skaičiuojamas nuo sutrumpinimo. Aš manau, kad jis turėtų būti skaičiuojamas jau nuo sutrumpinto termino, manau, kad taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui, jūs atsakėte į klausimus. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu? Balsuojame. Prašome, mieli kolegos, balsuoti dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projekto ir kartu lydimųjų Akcinių bendrovių ir Viešųjų įstaigų įstatymų, kuriuos pateikė V. Gailius.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 7 dieną. Yra kitokių siūlymų? Nėra. Bendru sutarimu tam pritariame.
Ačiū. Gerbiami kolegos, kaip ir tarėmės, 12 val. 45 min. pradedame slapto balsavimo procedūrą. Kviečiu balsų skaičiavimo grupę. Balsavimą baigsime 13 val. 5 min. R. Andrikis, J. Baublys, A. Bilotaitė, V. Bukauskas, J. Narkevičius, D. Šakalienė ir S. Tumėnas – balsų skaičiavimo grupės nariai. Rytinio posėdžio nebaigiame, jį baigsime po slapto balsavimo procedūros suskaičiavę biuletenius. 14 valandą vėl susirinksime. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF). Gerbiami kolegos, baigėme rytinį mūsų darbotvarkės posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.