Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo             NR. I-1367 22, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 53, 55 IR 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 31 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 11 IR 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

            Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 22, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 53, 55 ir 56 straipsnių pakeitimo, 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengti atsižvelgiant į  šias priežastis:
 
            1. 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymas, kuriuo buvo pakeista 91 straipsnio 1 dalis ir nustatyta, kad  „Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su <...> tos viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis <...>“. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – Sveikatos  priežiūros įstaigų įstatymas) 31 straipsnyje („LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“) nustatyta, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, o 33 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos (tai yra ir tų viešųjų įstaigų, kurios savininkė yra savivaldybė) stebėtojų tarybos nariais yra ir savivaldybės tarybos paskirti tarybos nariai. Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos  priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos ta apimtimi, kiek tai yra susiję su savivaldybės tarybos narių dalyvavimu savivaldybės viešosios įstaigos kolegialiame valdymo organe (ar kitame kolegialiame organe), būtų nesuderinamos su savivaldybės tarybos nariui Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytomis pareigomis. 
 
            2. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją. 
            Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir reikalavimų jų priėmimui į darbą problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Administracija kaip viešosios įstaigos valdymo organas buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracijos nenumato.
            Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos. Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas dėl to, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą.
 
           3. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnyje („Viešosios įstaigos organai“) yra nurodoma, kad:
           - viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą;
           -  viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. 
 
           Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai yra stebėtojų taryba, gydymo taryba ir slaugos taryba. Pagal savo veiklos pobūdį stebėtojų taryba, gydymo taryba ir slaugos taryba neturėtų būti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme priskiriami kolegialiems valdymo organams, o pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 7 dalį turėtų būti priskirti kolegialiems organams.
 
           4. Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams). Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams). Pastebėtina tai, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Įvertinus esama reglamentavimą ir praktinį nuostatos taikymą, susidaro korupciniu požiūriu ydinga praktika, kai gydymo ar slaugos tarybai gali vadovauti įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, kurie patys sau arba tiesioginiam savo vadovui teiktų rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. 
 
            5. Atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų patiriamos psichoemocinės rizikos poveikio mastą, tikslinga imtis veiksmų, kurie leistų pagerinti psichoemocinį klimatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip užtikrinant geresnę asmens sveikatos priežiūros specialistų darbo atmosferą. Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog asmens sveikatos priežiūros specialistai vieną iš priežasčių, prisidedančių prie psichoemocinio klimato įstaigoje gerinimo, nurodė ir tinkamos ir pagarbios darbuotojų vienas kito atžvilgiu aplinkos turėjimą sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Manytina, kad LNSS viešųjų įstaigų medicinos etikos komisijų veikla galėtų būti sustiprinta bei papildyta funkcijomis, susijusiomis ir su sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimų sprendimu.  
 
 Projekto tikslai:
            1) siekiant užtikrinti tinkamą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų veiklos administravimą, tikslinga suderinti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų valdymo reglamentavimą su Viešųjų įstaigų įstatyme, Biudžetinių įstaigų įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytu reglamentavimu;
            2) papildomų prielaidų psichoemocinio klimato sveikatos priežiūros įstaigose gerinimui sudarymas.
 

Projekto uždaviniai:

1) nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys negalėtų būti skiriamas į savivaldybės LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybos narius;
2) panaikinti nuostatą, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos privalo turėti valdymo organą administraciją ir numatyti, kad vienasmenis įstaigos valdymo organas yra įstaigos vadovas;
3) LNSS viešosios įstaigos organų statusą suderinti su Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytu reglamentavimu – stebėtojų tarybą, slaugos tarybą ir gydymo tarybą priskirti kolegialiam (bet ne valdymo) organui;
4) nustatyti, kad gydymo tarybai ir slaugos tarybai negalėtų vadovauti LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas;
5) suteikti LNSS viešųjų įstaigų medicinos etikos komisijoms papildomas funkcijas, susijusias su sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimų sprendimu.  
 
            Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į Projektu siūlomus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus, nustatyti atitinkamus įgaliojimus ne įstaigos administracijai, o įstaigos vadovui. 
 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Projektą iniciavo ir parengė Seimo nariai.

 
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. 
 Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis. Ši nuostata neleidžia savivaldybės tarybos nariui būti viešosios įstaigos kolegialaus valdymo arba kito kolegialaus organo nariu, o tai prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatoms, kur nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto vieno atstovo. Valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų vadovų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno šios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo.
      Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS biudžetinės ir viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Tokio valdymo organo nenumato nei Biudžetinių įstaigų įstatymas, nei Viešųjų įstaigų įstatymas.
            Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje – kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo  organai: stebėtojų taryba, gydymo taryba, slaugos taryba. Minėtose straipsnių nuostatose nevienodai nurodomas stebėtojų tarybos, gydymo tarybos, slaugos tarybos statusas (neaišku, ar tai kolegialus valdymo organas, ar kitas kolegialus organas).  
             Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo  organą arba kitą kolegialų (bet ne valdymo) organą. 
              Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Pastarosios nuostatos nėra suderintos tarpusavyje tais atvejais, kai gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos administracijos vadovas, ir gydymo taryba ar slaugos taryba  rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus turėtų teikti pati sau. 
             Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų.
 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Projektu siūloma nustatyti, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose turi būti vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas, kuris organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir atliekas kitas funkcijas. Atitinkamai siūloma pakeisti atitinkamus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsnius šiuo metu įstaigų administracijai  priskirtas funkcijas perduodant įstaigos vadovui.

           Projektu siūloma viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą  pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 7 dalį aiškiai įvardinti kaip „kolegialius organus“ ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“.
            Projektu keičiamoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 3 ir 4 dalyse vietoje žodžių „savivaldybės tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario“ siūloma rašyti „savivaldybės tarybos paskirto asmens“. 
           Projektu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 straipsnyje siūloma nustatyti, kad gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauti negalėtų įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas. 
           Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 35 straipsnyje siūloma nustatyti, kad LNSS viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri ne tik kontroliuotų, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų, bet ir  priimtų sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimais.
 
          Laukiami teigiami rezultatai – užtikrintas tinkamas LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų veiklos administravimas:
          1)  nustatyta, kad savivaldybės tarybos narys negalėtų būti skiriamas į savivaldybės LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybos narius;
          2)  nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos privalo turėti vienasmenį įstaigos valdymo organą – įstaigos vadovą, atsisakant neapibrėžto organo administracijos, o stebėtojų taryba, slaugos taryba ir gydymo taryba pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį bus laikomos kolegialiu (bet ne valdymo) organu;
           3) nustatyta, kad gydymo tarybai ir slaugos tarybai negali vadovauti LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas. Gydymo ar slaugos tarybos pirmininkas (ne įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas) rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus turės teikti įstaigos vadovui;
           4) suteiktos LNSS viešųjų įstaigų medicinos etikos komisijoms papildomos funkcijos, susijusio su sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimų sprendimu įstaigoje.  
 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Teigiami Projekto poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte.

 Kitų neigiamų Projekto pasekmių nenumatoma. 
 

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimtas Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Priimtas Projektas verslo sąlygoms įtakos neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

             Kitų įstatymų keisti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projektu sąvokos neapibrėžiamos. 
 

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.

 Turės būti pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatai bei nuostatai. 
 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

 Neturės įtakos.
 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

LNSS biudžetinės ir viešosios įstaigos organai.
 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

            Nėra.

Teikia

Seimo narys                        Aurelijus Veryga