LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (7)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 2, 4, 7 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-5174(2))

2021-03-29  Nr. 110-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Gintautas Kindurys,  Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-01-04 išvada Nr. XIIIP-5174(2) apsvarstyta Kaimo reikalų komiteto 2021-01-06 posėdyje.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Linas Kukuraitis, Ligita Girskienė, Tomas Tomilinas 2021-03-24 (8:40)	3	4		N	Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra nustatyta, kas gali atlikti gyvūnų augintinių ženklinimą. Šiuo metu tai nustato poįstatyminiai teisės aktai, kurie dirbtinai riboja gyvūnų augintinių ženklinimo konkurenciją, šią veiklą prilyginant veterinarinei paslaugai ir suteikiant teisę ženklinti gyvūnus tik veterinarijos gydytojams. Dėl šios priežasties ženklinimo kainos yra didelės ir kartais siekia 30 eurų, nors ženklinimo mikroschemos savikaina yra apie 2-3 eurus. Šiuo pasiūlymu siekiama padaryti šią paslaugą labiau prieinamą. Taip pat atsižvelgiant į trumpą įstatymo įsigaliojimo terminą Lietuvoje nėra tiek veterinarijos gydytojų, kurie fiziškai sugebėtų suženklinti visus gyvūnus augintinius. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje aktyviai dirba 779 privačių veterinarijos gydytojų, o gyvūnų augintinių Lietuvoje yra apie 1,3 mln. Turint omenyje, kad šiuo metu suženklinta apie 5 % visų gyvūnų, likę nesuženklinta yra apie 1,2 mln. Taigi vienam veterinarijos gydytojui reikėtų suženklinti apie 500 gyvūnų augintinių. Taigi kiekvienas veterinarijos gydytojas turėtų paženklinti po 6-7 gyvūnus augintinius per darbo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad veterinarijos gydytojai sakė, kad ženklinimas su duomenų suvedimu užtrunka apie 1- 1,5 val. vien užsiimant šia veikla reikėtų dirbti viršvalandžius, tačiau veterinarijos gydytojai turi daug kitos svarbesnės veiklos – veterinarinės operacijos, ligų diagnostika ir pan. Todėl svarbu suteikti galimybę ženklinti gyvūnus augintinius platesniam specialistų ratui ir siekiant, kad mokymus atliktų kompetentingi specialistai, kurie ruošia veterinarijos gydytojus, siūlau, kad šiuos mokymus organizuotų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) 3 straipsnį jį papildant 4 dalimi ją išdėstant taip: „4. Papildyti 7 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Gyvūnų augintinių ženklinimą atlieka veterinarijos gydytojai, veterinarijos felčeriai ir asmenys baigę gyvūnų augintinių ženklinimo mokymus  ir turintys tai patvirtinantį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto išduotą kvalifikacijos pažymėjimą.““	Pritarti iš dalies	Argumentai: Komitetas, įvertinęs ŽŪM pateiktą poziciją dėl šio pasiūlymo, iš esmės pasiūlymui pritaria, tačiau siūlo jį tikslinti atsižvelgiant į tai, kad: 1) siekiama reglamentuoti, kad ženklinti gyvūnus augintinius ir teikti jų duomenis Gyvūnų augintinių registrui turėtų teisę ne tik licenciją turintys veterinarijos gydytojai, bet ir kiti asmenys, baigę šunų, kačių ir šeškų ženklinimo ir jų duomenų teikimo Gyvūnų augintinių registrui mokymus ir turintys mokymų baigimą patvirtinantį dokumentą; 2) būtina įvardyti, kad kiti asmenys, baigę pirmiau minėtus mokymus ir turintys mokymų baigimą patvirtinantį dokumentą, gali ženklinti tiktai šunis, kates ir šeškus, skirtingai nuo veterinarijos gydytojų, kurie gali ženklinti visus gyvūnus augintinius ir jų duomenis teikti Gyvūnų augintinių registrui; 3) siekiant efektyviau įgyvendinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatą dėl mokymų vykdymo siūloma mokymus leisti vykdyti visoms mokslo ir studijų institucijoms, vykdančioms aukštojo mokslo studijas ar su studijomis susijusią veiklą ir mokslinius tyrimus bei eksperimentinę veiklą žemės ūkio mokslų srityse veterinarijos ir (arba) gyvūnų mokslų kryptyse; 4) pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 1 ir 12 punktus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; organizuoja kačių, šunų ir šeškų, taip pat pagal poreikį kitų gyvūnų augintinių registravimą ir ženklinimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ 10.3.1 papunkčiu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja gyvūnų gerovės apsaugos privalomųjų reikalavimų laikymąsi, siūlo nustatyti, kad pirmiau minėtų mokymų programas būtina suderinti su šia institucija ir pakeisti Projekto 3 straipsnio 4 dalį pakeitimus išdėstant taip: Pasiūlymas:          „4. Papildyti 7 straipsnį 7 ir 8 dalimis ir jas išdėstyti taip: „7. Gyvūnus augintinius ženklina ir jų duomenis Gyvūnų augintinių registrui teikia veterinarijos gydytojai, turintys veterinarijos praktikos licenciją. Šunis, kates ir šeškus taip pat ženklina ir jų duomenis Gyvūnų augintinių registrui teikia asmenys, baigę šunų, kačių ir šeškų ženklinimo ir jų duomenų teikimo Gyvūnų augintinių registrui mokymus ir turintys mokymų baigimą patvirtinantį dokumentą.          8. Šunų, kačių, šeškų ženklinimo ir duomenų teikimo Gyvūnų augintinių registrui mokymus turi teisę organizuoti mokslo ir studijų institucijos, vykdančios aukštojo mokslo studijas ar su studijomis susijusią veiklą ir mokslinius tyrimus bei eksperimentinę veiklą žemės ūkio mokslų srityse veterinarijos ir (arba) gyvūnų mokslų kryptyse. Šios institucijos privalo paruoštą ne mažiau kaip 8 akad. val. mokymų programą suderinti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.“
2.	Seimo nariai Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Linas Kukuraitis, Ligita Girskienė, Tomas Tomilinas 2021-03-24 (8:40)	3	5		N	Argumentai: Pagal esamą teisinį reguliavimą neįmanoma užtikrinti tinkamos gyvūnų augintinių teisių apsaugos. Atsižvelgiant į didelį visuomenės pasipriešinimą dėl visuotinio gyvūnų augintinių ženklinimo kainos, tačiau esant būtinybei šią priemonę įvesti ir siekiant suteikti galimybę asmenims turintiems gyvūnus, tačiau neturintiems finansinių galimybių juos paženklinti. Siekiant, kad įstatymas veiktų tinkamai ir nepažeistų socialiai jautrių asmenų siūloma gyvūnus augintinius iš valstybės biudžeto lėšų. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) 3 straipsnį jį papildant 5 dalimi ją išdėstant taip:: „5. Papildyti 7 straipsnį 8 ir 9 dalimis ir jas išdėstyti taip: „8. Namų ūkiams, kuriuose yra bent vienas asmuo gaunantis  paramą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, arba šalpos pensiją, arba papildomą vaiko išmoką, arba pensijų priemoką pagal Šalpos pensijų įstatymą, arba asmuo, priklausantis kitai socialiai remtinų asmenų grupei, priklausančių kačių, šunų ir šeškų, kurie atvesti iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos ir beglobių kačių, šunų ir šeškų ženklinimo kaštai kompensuojami iš valstybės biudžeto lėšų. 9. 8 punkte išvardintų namų ūkiams priklausančių kačių, šunų ir šeškų bei beglobių kačių, šunų ir šeškų ženklinimo kaštų kompensavimo tvarką ir 8 punkte įvardintas kitas socialiai remtinų asmenų grupes, gaunančias kompensacijas išimties tvarka, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Komitetas, įvertinęs ŽŪM pateiktą poziciją dėl šio pasiūlymo, iš esmės pasiūlymui pritaria, tačiau siūlo jį tikslinti: Pasiūlymas:    Pakeisti Projekto 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:           „5. Papildyti 7 straipsnį 9 ir 10 dalimis ir jas išdėstyti taip:         „9. Socialiai remtinų asmenų laikomų šunų, kačių, šeškų, atvestų iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos, ženklinimo ir registravimo išlaidos kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų taip pat kompensuojamos gyvūnų globėjų laikomų šunų, kačių ir šeškų ženklinimo ir registravimo išlaidos. Išlaidos kompensuojamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.“         10. 9 punkte nurodytų socialiai remtinų asmenų grupes ir jų laikomų šunų, kačių ir šeškų ženklinimo ir registravimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
3.	Seimo narys Remigijus Žemaitaitis 2021-03-26 (11:20)	3	2			Argumentai: ..................... Pasiūlymas:  „3. Katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre apmokant už tai valstybės biudžeto lėšomis iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.“	Nepritarti	Pasiūlymo formuluotė neatitinka juridinės technikos ir teisėkūros principų (nėra argumentų, nenurodytas keičiamo įstatymo str. ir t. t.). Be to, Komitetui pritarus Seimo Teisės departamento pateiktos išvados (2021-01-04) pirmai  pastabai, buvusios Projekto 3 str. 2 d. keičiamo įstatymo 7 str. 3 d. nuostatos perkeltos į paskutinį projekto 5 straipsnį: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas,  įgyvendinimas ir taikymas“. Be to, Komitetas „Pritarė iš dalies“ Seimo nario K. Mažeikos pasiūlymui ir pateikė savo formuluotę (dėl ženklinimo ir registravimo išlaidų kompensavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų socialiai remtiniems asmenims, už šių asmenų  laikomus šunis, kates, šeškus, atvestus iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos).
4.	Seimo narė O. Leiputė (Pasiūlymas registruotas: 2021-03-29 d. 8:05 val.)	4	5			Argumentai: pagal įstatymo projekte siūlomą nustatyti reguliavimą gyvūno laikymo išlaidas turėtų atlyginti asmuo iš kurio gyvūnai buvo paimti. Deja, praktika rodo, kad gyvūnų prieglaudos dažniausiai neturi galimybių to išsireikalauti nei susitarimu, nei teisminiu keliu, todėl Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų parengti tvarką, kuri numatytų  skaidrią, aiškią išlaidų apmokėjimo tvarką. Dabartinė praktika rodo, kad finansinė našta tenka prieglaudoms, o teisminiai procesai užtrunka pusę metų ir ilgiau. Perpildytos prieglaudos negali teikti pagalbos beglobiams gyvūnams, o gyventojų suaukotos lėšos panaudojamos ne tam, kam labiausiai reikėtų. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kol nėra baigtas tyrimas ar nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui arba perduotas naujam gyvūno savininkui, gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ir kitos būtinos paslaugos yra apmokamos Vyriausybės arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“	Nesvarstyta	Pavėluotas pasiūlymas (Seimo Statuto 152 str. 1 d.: (neišlaikytos 48 val.), projekto priėmimas numatytas  2021-03-30 d. 11.20–12.00 val.). Be to, Pasiūlymai neaptarti su atsakingomis institucijomis, nei su ŽŪM sudaryta darbo grupe, kuri įsipareigojusi po 2 mėn. pateikti Seimui patobulintą įstatymo projektą.

4. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Viktoras Pranckietis

(Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)