2016-04-04

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO

 ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3750

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
1	1	5	Argumentai: Pažymėtina, kad Direktyvos 1 straipsnio 5 dalis nustato, kad: „Šia direktyva nedaromas poveikis tam, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas“. Direktyvos preambulės 5 dalyje nurodoma, kad „nė viena šios direktyvos nuostata neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą organizuoti kitu būdu nei sudarant viešąsias sutartis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje. Ši direktyva neturėtų būti taikoma įstatymais, kitais teisės aktais ar darbo sutartims grindžiamų paslaugų teikimui. Kai kuriose valstybėse narėse tai galėtų būti, pavyzdžiui, <...> privalomojo socialinio draudimo paslaugų teikimas bendruomenei“. Direktyvos preambulės 6 dalyje nurodoma, kad „ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių socialinės apsaugos teisės aktams“, ir primenama, kad „valstybės narės gali laisvai pasirinkti būdą, kaip organizuoti privalomųjų socialinių paslaugų teikimą“. Direktyvos preambulės 114 dalyje nurodoma, kad „tam tikrų kategorijų paslaugų tarpvalstybinis aspektas dėl jų pobūdžio ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie tokias paslaugas, kurios vadinamos paslaugomis asmeniui, kaip antai tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Tos paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi. <...> Valstybės narės ir viešosios institucijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuoti socialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti viešųjų sutarčių, pavyzdžiui, vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas ar leidimus visiems ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, su sąlyga, kad tokia sistema užtikrina pakankamą viešinimą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus“. Viešųjų pirkimų įstatymo projekte perkeltos tik tos išimtys dėl įstatymo netaikymo, kurios tiesiogiai nurodytos Direktyvoje, tačiau visiškai neatsižvelgta, kad valstybės narės gali pačios nusistatyti procedūrines taisykles kaip sudaromos viešosios sutartys socialinio draudimo srityje. Taip pat nenumatyta galimybė netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo tais atvejais, kai specialusis įstatymas numato kitokias sutarčių sudarymo galimybes (pvz., Sveikatos draudimo įstatyme numatytai kompensavimo bazinėmis kainomis sistemai). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalis nustato, kad „Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą. Valstybių narių atsakomybė apima sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros valdymą bei tam paskirtų išteklių paskirstymą.“ (OL 2010 C 83, p. 47). Vadovaujantis pirmiau minėta sutartimi, Lietuvos Respublika yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo modelį, kuris yra grindžiamas valstybiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra pasirinkusi sveikatos priežiūros išlaidų  kompensavimo pagal bazines kainas modelį, yra būtina nustatyti Viešųjų pirkimų įstatyme šias sąlygas. Atsižvelgiant į Direktyvoje numatytas išlygas socialinės apsaugos sistemų organizavimui, siūlytina apibrėžti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamoms sveikatos priežiūros (asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techniniu priemonių) išlaidoms, jeigu tokia tvarka numatyta specialiajame įstatyme. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu: „5. Vykdant sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą privalomojo sveikatos draudimo srityje, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos gali būti netaikomos, jei specialusis įstatymas, reglamentuojantis privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimą, nustato kitaip.“

Teikia:

Seimo nariai                                                                                              

Juras Požela

Antanas Matulas