|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], atsisk. sąskaita LT267044060000269484 AB SEB bankas, banko kodas 70440. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2014-11- Nr. |
|
|
Į 2014-10-22 Nr.12-01-1857 |
|
Krašto apsaugos ministerijai
dėl įstatymų projektų
Teisingumo ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 13, 18, 20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 651, 67, 68, 72 ir 772 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – SPĮĮ projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ŽĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2133 ir 238 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ATPK projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai), dėl įstatymų projektų teisinio reguliavimo tikslo ir galimų pasekmių pastabų neturi.
Dėl įstatymų projektų teisinio reguliavimo priemonių
Dėl Projekto
1. Siūlytina tikslinti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi pildomo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – įstatymas) 18 straipsnio 11 dalį, kadangi atvejus, kada pasitelkiama kariuomenė, nustato keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, todėl neaišku, kokie dar atvejai turimi omenyje šioje dalyje.
2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojama sąvoka „darbuotojų“ apima visus darbuotojus. Todėl keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje įvardijus tik dėstytojus ir mokslo darbuotojus, lieka neaišku, kokia būtų kitų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Pagal siūlomą reguliavimą nebūtų numatyta Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo išimtis kitų darbuotojų atžvilgiu.
Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Teisingumo ministerija 2014 m. spalio 8 d. rašte Nr. (1.6.) 2T-1217 (išvada Nr. 1) nurodė, kad Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai (toliau – akademija) taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad akademijai netaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir finansavimo tvarka, šiame straipsnyje pateikiant konkuruojantį Mokslo ir studijų įstatymui reguliavimą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nesureglamentuoti klausimai reglamentuojami šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pagrindu Vyriausybės patvirtintu akademijos statutu. Visgi, įvertinant Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, abejotina, ar Vyriausybės lygmens teisės aktu (ne įstatymu) gali būti nustatytas priešingas Mokslo ir studijų įstatymui reguliavimas.
Pažymėtina, kad Konstitucinio teismas 2002 m. vasario 5 d. nutarime konstatavo: „Atsižvelgiant į tai, kad gali būti įvairių tipų aukštųjų mokyklų, įstatymais skirtingų tipų aukštosioms mokykloms (priklausomai nuo to, ar tai universitetai, ar kolegijos, ar steigėjai yra valstybė, ar kiti subjektai, bei kitų sąlygų) gali būti nustatomos skirtingos autonomijos ribos; įstatymais gali būti skirtingai reguliuojami aukštųjų mokyklų valdymo, taip pat ir jų savivaldos santykiai.“ Atsižvelgiant į tai, akademijoje veikiančius valdymo ir savivaldos organus ir jų kompetenciją, bei sudarymo tvarką, jeigu skiriasi nuo Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, turėtų būti reglamentuota Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme.
3. Iš Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio nuostatų (pvz., 35 straipsnio pavadinimas, 35 straipsnio 2 ir 3 dalys) nėra visiškai aišku, kas konkrečiai vertinama (karys, kario tarnyba, tarnybinė veikla, kvalifikacija ir pan.) ir koks yra vertinimo tikslas, todėl siūlytina tą aiškiai apibrėžti aptariamame straipsnyje.
4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodoma, kad vertinimas atliekamas, kai karys skiriama į kitas arba, pasibaigus šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytam pareigų ėjimo terminui, į tas pačias pareigas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 57 straipsnyje kalbama apie perkėlimą į kitas, o ne į tas pačias pareigas.
5. Vertinant Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 5 punktą, atsižvelgiant į įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, pagal kurią laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas yra profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai, nėra aišku, kodėl tokiais atvejais yra tikslinga atlikti karių vertinimą.
6. Vertinant Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalį, nėra aišku, dėl kokių priežasčių nenurodomi vertinimą atliekantys subjektai bei kario teisė apskųsti išvadą. Manytina, kad tokios nuostatos turėtų būti įtvirtintos įstatymo lygmeniu.
7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, yra vertinama kario kvalifikacija, nėra aišku, kokiu kitu būdu pagal keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6 punktą galėtų paaiškėti ir būti nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aptariamas punktas neturėtų būti patikslintas.
8. Iš Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalies formuluotės „kompensuojamos grįžimo kartą per metus į Lietuvos Respubliką išlaidos“ nėra aišku, ar tuo pačiu kompensuojamos ir grįžimo atgal į užsienio valstybę išlaidos. Siūlytina atsisakyti šios formuluotės kaip perteklines, kadangi apie vykimo į užsienio valstybę ir grįžimo iš jos išlaidų kompensavimą jau yra nurodyta šioje dalyje.
9. Siūlytina patikslinti Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 3 dalį, kadangi nėra visiškai aišku, kokios konkrečiai išmokos (kompensacijos) turimos omenyje.
10. Iš Projekto 14 straipsnyje keičiamo įstatymo 62 straipsnio 6 dalies formuluotės „jeigu asmenys dėl to būtų identifikuojami kaip kariai“, nėra aiškus jos taikymas praktikoje, kadangi nėra aišku, kuo remiantis būtų sprendžiama, kad asmuo yra identifikuotas kaip karys. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nustačius tokią sąlygą, normos apimtis yra susiaurinama, kadangi pagal siūlomą formuluotę asmuo visais atvejais turėtų būti identifikuojamas kaip karys.
11. Siūlytina patikslinti Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 7 dalies 3 punktą, kadangi neaišku apie kokį (kur) konkrečiai vykimą yra kalbama, todėl tokia nuostata vertintina kaip pernelyg abstraktaus pobūdžio.
12. Siūlytina įvertinti Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies santykį. 65 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad paslaugos teikiamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, o pagal 6 dalį, paslaugos teikiamos 65 straipsnyje nurodytiems asmenims, todėl lieka neaišku, kokiam asmenų ratui yra teikiamos paslaugos.
13. Vertinant Įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 651 straipsnyje ir kituose keičiamuose straipsniuose vartojamą formuluotę „asmuo, su kuriuo sudaryta registruota partnerystė“ atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis institutas nėra reglamentuotas, todėl siūlytina vartoti terminą „sugyventinis (partneris)“.
14. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje ir kitur vartojamas terminas „sveikatos grupė“, tačiau pastebėtina, kad šis terminas įstatyme nėra apibrėžtas, o jo apibrėžtis įtvirtinta poįstatyminio lygmens teisės akte (Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125, 4.8 papunktis). Siūlytina šią sąvoką įtvirtinti įstatymo lygmeniu.
15. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje siūlytina sukonkretinti, nuo kada konkrečiai skaičiuojamas terminas, per kurį nustatinėjamas priežastinis ryšys. Taip pat, neaišku, kodėl tik aptariamoje dalyje skliausteliuose nurodoma, kas konkrečiai laikytina sveikatos sutrikimu. Jeigu šiuo atveju turima omeny, kad terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada buvo patirta trauma ar diagnozuota liga, siūlytina tą aiškiai suformuluoti. Be to, siūlytina priežastinio ryšio nustatytmo senaties terminą formuluoti taip: „<...> nustatinėjamas, jeigu <...> nepraėjo daugiau kaip treji metai“.
16. Aiškinamajame rašte nėra pagrįstas Projekto 22 straipsnyje siūlomas keičiamo įstatymo 772 straipsnio keitimas.
17. Tikslintina Projekto 23 straipsnio 3 dalis tuo aspektu, kad šioje dalyje nurodytos nuostatos taikytinos ne tik sužeistiems kariams, bet ir kariams, kurie susirgo ar kuriems sutriko sveikata.
Dėl SPĮĮ projekto
Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte nurodytą tikslą – suteikti teisę krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įtrauktas į PSDF finansuojamų paslaugų sąrašą, siūlytina SPĮĮ projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje konkrečiai nurodyti, kad finansuojamos tik pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Tokiu atveju, atsižvelgiant į Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 3 dalį, pagal kurią pacientas turi teisę pasirinkti LNSS pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, ir gydytoją, taip pat į SPĮĮ 25 straipsnio 1 dalį, pagal kurią uždarosiose biudžetinėse įstaigose teikiamos paslaugos šio straipsnio 2 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytoms asmenų grupėms, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinama ir Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio nuostatos.
Dėl ŽĮ projekto
1. Vertinant ŽĮ projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, sveikatinimo veikla apima ir sveikatos priežiūrą, todėl siūlytina patikslinti straipsnio pavadinimą, kadangi jis neatitinka straipsnio reguliavimo apimties.
2. ŽĮ projektu 2 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad pareigūnui išmokama kompensacija, sumažinta netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių. Siūlytina pagrįsti, dėl kokių priežasčių nustatoma būtent tokia suma.
Dėl ATPK projekto
1. Iš ATPK projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2133 straipsnio dispozicijos nėra aišku, ką reiškia formuluotė „identifikuojami kaip kariai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal tokią dispoziciją, norint asmenį patraukti atsakomybėn, turėtų būti įrodoma, kad asmuo identifikuotas kaip karys, tačiau, minėta, nėra tiksliai aišku, kaip būtų nustatoma, kad asmuo buvo identifikuotas kaip karys, kokios aplinkybės tai patvirtintų.
2. Siūlytina pagrįsti ATPK projekto 2 straipsniu keičiamo ATPK 238 straipsnio keitimą.
3. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK projekto įsigaliojimo data numatoma data, kuri bus po euro įvedimo datos, ATPK projekte baudų dydžiai nurodytini eurais.
Dėl įstatymų projektų teisės technikos
Dėl Projekto
1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 12 punkte atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, brauktinas žodis „Lietuvos“.
2. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje vartojamas žodis „karys“. Jeigu šiuo atveju turimi ir profesinės karo tarnybos kariai, ir kariai savanoriai, ir kito aktyviojo rezervo kariai, tai siūlytina aiškiai nurodyti tokią santrumpą ir ją nuosekliai vartoti kitose aptariamo straipsnio dalyse.
2. Projekto 7 straipsniu keičiamo 35 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūlytina dėstyti, kad pasibaigia ne sutartis, o sutarties terminas.
3. Siūlytina Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje visus vertinimo atvejus dėstyti punktuose.
4. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 63 straipsnio 8 dalyje siūlytina dėstyti taip: „karius, kuriems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti ar nemokomos atostogos“.
5. Siekiant nuoseklumo Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „draudimo iš valstybės biudžeto išmokų“ siūlytina nurodyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.
6. Projekto 19 straipsnyje keičiamo įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje atsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, įrašytinas žodis „žūties“, o žodis „mirties“ rašytinas skliaustuose.
7. Projekto 23 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje siūlytina pateikti nuorodas į konkrečias 67 straipsnio dalis. Šios dalies antrame sakinyje vietoj „senaties laikotarpis dėl mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnyba nustatymo“ siūlytina formuluoti „mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnyba nustatymo senatis“.
Dėl SPĮĮ projekto
SPĮĮ projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, vietoj „ministerijos“ rašytina „ministrų“.
Dėl ŽĮ projekto
1. Žvalgybos įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis „keliamus“. Ši pastaba taikytina ir Projektu Nr. 1 17 straipsniu 1 dalimi keičiamo įstatymo 65 straipsnio 1 daliai.
2. ŽĮ projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje, atsižvelgiant į Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnį, vietoj žodžio „kompensacijos“ rašytinas žodis „išmokos“.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
Jūratė Peciukonytė, (8 5) 219 1880, el. p. [email protected] Originalas nebus siunčiamas