LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 STRAIPSNIŲ IR VI1 SKYRIAUS PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-07-04 Nr. XIVP-4009
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje minimas nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas tokį sąrašą sudarytų ir tvirtintų. Jei turimas omenyje Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti: pirma, nurodyti tokį patį sąrašo pavadinimą; antra, nurodyti, kad sąrašas sudaromas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka.
2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje siūloma nustatyti, kad motyvuoto nurodymo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo jo surašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad motyvuoto nurodymo surašymo ir jo gavimo diena nebūtinai gali sutapti, todėl nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas būtų pradedamas skaičiuoti dar gal valstybinės žemės patikėtiniui motyvuoto nurodymo negavus. Siekiant aiškumo, minėtoje projekto nuostatoje siūlytina nustatyti, kad terminas skaičiuojamas nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos.
3. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nėra aiškus sąvokos „svarbus projektas“ turinys, t. y. nėra aišku, ar turimas omenyje Teritorijų planavimo įstatyme apibrėžtas „valstybei svarbus projektas“, ar koks kitas projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamajame variante šiose nuostatose vartojama sąvoka „valstybei svarbus projektas“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose reikėtų nurodyti, kad valstybinė žemė reikalinga nuostatose nurodytiems projektams įgyvendinti.
4. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje vietoj formuluotės „Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams, ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams“ vartojama formuluotė „svarbiems projektams“. Pakeitus šią formuluotę, tampa neaiškios tos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose ši formuluotė tebevartojama ir projektu jos nėra keičiamos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 7 straipsnio15 dalies 3 punktas (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 16 dalies 3 punktas), 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas ir kt. keičiamo įstatymo nuostatos). Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų peržiūrėti viso keičiamo įstatymo ir projektu jas taip pat patikslinti.
5. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, kitiems šioje dalyje nurodytiems projektams ir reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime nurodytam subjektui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, koks kitas atitinkantis Vyriausybės nutarimą sprendimas ir kurio subjekto priimtas turimas omenyje. Pažymėtina, kad įstatyme turi būti nurodytos konkrečios institucijos ir jų įgaliojimai priimti atitinkamus sprendimus disponuojant valstybės turtu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti, sukonkretinant, kokių valstybės institucijų sprendimai dėl savivaldybėms patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise kitiems subjektams turimi omenyje.
6. Projekto 2 straipsniu siekiama pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4, 7, 8, 11, 12, 13, 16 dalis, kurios pagal projekto 26 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. gruodžio 14 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2338 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2338), kurio 2 straipsnyje išdėstyta Žemės įstatymo 7 straipsnio nauja redakcija, taip pat įsigaliosianti 2025 m. sausio 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiame įstatyme Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalis pernumeruota į 17 dalį. Taigi priėmus, teikiamą projektą tą pačią dieną įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 7 straipsnio 4, 7, 8, 11, 12, 13, 16 dalių redakcijos. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Įstatymo Nr. XIV-2338 nuostatomis (keisti nurodytą įstatymą arba projekto 26 straipsnyje numatyti vėlesnę projekto 2 straipsnio (arba viso projekto) įsigaliojimo datą nei 2025 m. sausio 1 d. ir atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsnio 7 dalies pakeitimų esmę ir joje dėstomos keičiamo įstatymo 7 straipsnio dalies numerį, vietoj skaičių „16“ įrašant skaičius „17“).
7. Pagal projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti teisinį reguliavimą Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami, o šiuos statinius ir (ar) įrenginius valstybinės žemės patikėtinis išperka iš teisėtų savininkų Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes.
Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar griautinus statinius ir (ar) įrenginius išperka valstybė, o valstybinis žemės patikėtinis veikia kaip įgaliotas valstybės atstovas. Be to, neaišku, ir iš kokių lėšų šaltinių apmokama už išperkamus statinius ir (ar) įrenginius. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Antra, pagal projekto nuostatas išperkamo turto vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar statinių ir įrenginių statybai sunaudotų medžiagų vertė ir statybos darbų vertė būtų nustatoma pagal statinio ar įrenginio statybos metu galiojusias medžiagų ir darbų kainas, ar medžiagų ir darbų vertė nustatoma pagal statinio ir (ar) įrenginio išpirkimo metu esančias kainas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.
Vadovaujantis tais pačiais argumentais, ši pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkto, projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 5 punkto, projekto 4 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto ir projekto 19 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalies nuostatoms.
8. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti panaudai suteikiama vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybinių žemės sklypų (jų dalių) suteikimą panaudos pagrindais, bet jų nuomą. Todėl, projekto nuostatą, kad valstybinės žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti suteikiama pagal panaudą vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi, reikėtų patikslinti.
Be to, svarstytina, ar, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje po žodžio „statiniams“ nereiktų įrašyti žodžių „ir (ar) įrenginiams“.
9. Pagal projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galėtų būti išnuomojamas ne tik valstybinės žemės sklypas, bet ir jo dalis. Ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nurodyti subjektai, turintys teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus, bet ne jų dalis. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas iki 3 metų – žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema. Žemės sklypo planas ar žemės sklypo schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos yra pakankamas, nes nėra aišku, kuriais atvejais būtų išnuomojamas visas valstybinės žemės sklypas, o kuriais atvejais tik jo dalis, bei kuris subjektas rengtų aukščiau minėtus planus ir schemas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti.
10. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiant aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės sklypo, nuomojamo aukciono būdu, nuomos sutartis sudaroma su aukciono laimėtoju, pasiūliusiu didžiausią nuomos mokestį. Keičiantis aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutarties šaliai, iš esmės būtų sudaroma nauja valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, bet ne su aukciono laimėtoju, o su kitu asmeniu. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir turėtų būti keičiama ne sutarties šalis, kai nuomininkas atsisako nuomos sutarties, bet vykdomas naujas valstybinės žemės sklypo nuomos aukcionas.
11. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, toks valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai specialieji įstatymai nustato kitaip. Be to, siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti.
Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės perleidimas kitiems asmenims, tame tarpe ne aukciono būdu, yra reglamentuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavimo be aukciono žemės sklypo nuomininkui, pastačiusio tokiame žemės sklype statinius ar įrenginius, turėtų būti reglamentuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje.
Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nėra pakankamai aiškus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar parduodama valstybinio žemės sklypo dalis, reikalinga nuomininko valstybinės žemės sklype pastatytiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, turėtų būti suformuota kaip atskiras žemės sklypas (turtinis vienetas) ir be aukciono parduodamas nuomininkui, ar valstybinės žemės sklypo nuomininkas taptų valstybinės žemės sklypo bendraturčiu ir kartu su valstybe žemės sklypą valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju, manytina, tarp žemės sklypo bendraturčių turėtų būti sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartis. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai ir turinys.
Trečia, nėra aiškus formuluotės „kai specialieji įstatymai nustato kitaip“ turinys, nes neaišku, kokie įstatymai būtų laikomi specialiaisiais keičiamo įstatymo atžvilgiu. Svarstytina, ar šios formuluotės nereikėtų patikslinti, nurodant konkrečius įstatymus, kurie turimi omenyje, arba aptariamoje formuluotėje vietoj žodžio „specialieji“ įrašyti žodį „kiti“.
12. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomojama jeigu ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą arba siekiančiam jį įgyti. Be to, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokiais teisės aktais vadovaujantis projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkantiems juridiniams asmenims suteiktų atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti.
Antra, kyla abejonių, ar siūlymas išnuomoti be aukciono valstybinius žemės sklypus juridiniams asmenims, kurie siekia įgyti energetikos bendrijos statusą yra pagrįstas. Pirma, nėra aišku, nuo kurio momento juridinis asmuo būtų laikomas siekiančiu įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą. Be to, juridiniai asmenys įgiję atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą ir juridiniai asmenys siekiantys įgyti tokį statusą projekte įvardinami nevienodai. Pažymėtina, kad įgijusių energetikos bendrijų statusą juridinių asmenų veiklos tikslas (projekte - paskirtis) yra viešųjų interesų tenkinimas. Gi siekiančių įgyti minėtą statusą juridinių asmenų tikslas yra tenkinti tokių juridinių asmenų dalyvių interesus. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar yra pagrįstai siūloma be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypus juridiniams asmenims, siekiantiems tenkinti vien savo dalyvių interesus. Be to, kyla abejonių, ar vien tik siekimas įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus yra pakankamas pagrindas be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Pastebėtina ir tai, kad projekto nuostatos, jog juridiniai asmenys, siekiantys įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą, turėtų teikti atitinkamą naudą savo dalyviams „ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą”, turinys nėra aiškus, taip pat nėra aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkto, kiek jame siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti išnuomoti juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus, nereikėtų atsisakyti.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio 1 ir 2 punktuose bei Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte nėra nustatyta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos dalyvių susirinkime balsai gali priklausyti savivaldybių valdomoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti projekto bei minėtų įstatymų nuostatas, projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkto pirmajame sakinyje reikėtų išbraukti žodžius „valdomoms įmonėms ir“.
Pritarus šiai pastabai, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, jame išbraukiant žodžius „institucijoms ar“.
14. Projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje nėra aiškus nuorodos „šios įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 13 punktuose“ turinys. Jei turimi omenyje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-3 punktai, tai atitinkamai aptariama nuoroda tikslintina.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkto nuostatas šiame punkte nurodytus statinius ir įrenginius išpirktų valstybinės žemės patikėtinis, o pagal projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 5 punktą šiame punkte nurodytus statinius ir įrenginius išpirktų valstybė. Siekiant aiškumo, šias projekto nuostatas reikėtų suderinti, nurodant tą patį subjektą.
16. Projekto 4 straipsnio 11 dalyje reikėtų dėstyti visą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalį, t. y. ne tik šios dalies nuostatas iki dvitaškio ir 1 punktą, bet ir 2 punktą, kuris pagal projekto lyginamąjį variantą taip pat yra keičiamas.
17. Projekto 4 straipsnio 13 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičių „30 ir 32“ įrašytini skaičiai „30 ir 31“.
18. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, nustatant, ar tas pats asmuo gali pasinaudoti valstybinio žemės sklypo pardavimo kainos nuolaida tiek projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek šios dalies 2 punkte nurodytu atveju.
19. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalies nuostatos nėra suprantamos. Jeigu siekiama nustatyti, kad valstybinės žemės sklypas (jo dalis), suformuotas keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, parduodamas nustatant šiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis, tai taip ir reikėtų dėstyti aptariamą projekto nuostatą.
20. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 361 straipsnio 1 dalyje po žodžio „veiklos“ įrašytinas žodis „valstybinę“.
21. Siekiant aiškumo, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose reikėtų nustatyti atskaitos momentą, nuo kurio būtų skaičiuojamas vieno mėnesio terminas.
22. Projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektas“ įrašytina formuluotė „žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas“ (minėta formuluotė vartojamas tris kartus), o ketvirtajame sakinyje prieš žodį „korektūra“ įrašytinas žodis „projekto“.
23. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „administracinį nusižengimą“, o projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „nusižengimą“ įrašytini žodžiai pažeidimą“.
24. Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamoje sąvokoje „aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai“ vietoj žodžio „priežiūros“ įrašytinas žodis „kontrolės“. Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad formą tvirtina „šių institucijų“ vadovai ar „šios institucijos“ vadovas, nes minėtose projekto nuostatose nėra įvardintos institucijos. Projekto nuostatos tikslintinos.
25. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 25 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nurodyti ir šioje dalyje įvardinto įstatymo numerį „Nr. XIV-2114“.
26. Projekto 26 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus” įrašytini žodžiai „šio įstatymo”, o po skaičių ir žodžių „9 straipsnio 1 dalį“ turėtų būti dedamas kablelis ir įrašytini žodžiai ir skaičius „šio straipsnio 4 dalį“.
27. Projekto 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostata, susijusi su šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalies taikymu, taikoma panaudos sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos”. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 9 straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 31 numeriu, neturi. Tuo atveju, jeigu turima omenyje projekto 4 straipsnio 13 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalis, tai projekto nuostatos turinys nėra aiškus, nes projekto 4 straipsnio 13 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybinių žemės sklypu suteikimą pagal panaudą, bet jų nuomą, todėl ji nėra susijusi su valstybinių žemės sklypų panaudos sutartimis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 26 straipsnio 5 dalyje pateiktos nuorodos į „šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalį” nereikėtų patikslinti.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt