PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-149

2017-05-11

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	6	1,2		Argumentai: projekte numatyta nacionalinės tarybos kompetencija tiktai patariamoji – tarybos nutarimai turėtų būti įteisinami ministro arba įgaliotos institucijos įsakymais. Šiuo metu Nacionalinė taryba nieko nesprendžia, kaip kurios ministerijos deleguoja eilinius darbuotojus (turėtų būti viceministro lygyje). Tarybai vadovauti turėtų ministras. Pasiūlymas: pakeistį Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti, kolegiali, sprendžanti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimaisus patarianti institucija. Tarybos sprendimai įteisinami įgaliotos institucijos įsakymais. Nacionalinės tarybos darbo reglamentą ir sudėtį tvirtina vyriausybė. Nacionalinei tarybai vadovauja vienas iš vyriausybės narių. 2. Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą po vieną atstovą deleguoja Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, olimpinio sporto, sporto visiems judėjimams ir neįgaliųjų sportui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, taip pat – asociacijos, vienijančios ne mažiau kaip 50 nevyriausybinių organizacijų, kurios yra kūno kultūrą ir sportą plėtojančių tarptautinių organizacijų narės. Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos personalinę sudėtį tvirtina vidaus reikalų ministras, o nuostatus – Vyriausybė ar jos įgaliota institucija
2.	10	2		Argumentai: Kūno kultūros ir sporto departamento pateikta šio straipsnio redakcija sudaro precendentą nefinansuoti fizinio aktyvumo, mėgėjų sporto, „sporto visiems“ programų ir priemonių, nors tai didžiausias sektorius šalies sporto gyvenime – sudarantis sąlygas aktyviai sportuoti įvairaus amžiaus žmonėms, išnaudojantis galimybes pritraukti netradicinėmis sporto priemonėmis gyventojus užsiimti fizinio aktyvumo galimybėmis stiprinti sveikatą. Šių organizacijų gretose per 600 sporto klubų, šimtai tūkstančių užsiiminėjančių sportu. Daugeliu atvejų tradicinių sporto šakų federacijos neužsiimašia veikla. Pateikto įstatymo projekte straipsnio redakcija sudaro galimybę savivaldybėms nefinansuoti šios veiklos. Tiktai sporto fondo paramos tam neužteks. Pasiūlymas: papildyti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis gali būti finansuojamos olimpinio sporto judėjimui ar neįgaliųjų sportui, fizinio aktyvumo ir sportas visiems Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių sporto šakų federacijų (šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju – vienos ar kelių sporto šakos disciplinų) atliekamos funkcijos, susijusios su nacionalinių čempionatų, Europos ar Pasaulio čempionatų ar kitų tarptautinių sporto varžybų vykdymu, sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, dopingo kontrolės, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu šioje dalyje nurodytos nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu.“
3.	19			Argumentai: specializuotos sporto medicinos įstaigos fiziškai negalės aptarnauti visos šalies sportuojančiųjų poreikių. Pasiūlymas: pakeistį Įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Asmenys, lankantys bet kokių formų organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą medicinos įstaigose. Kūno kultūros ir sporto organizatoriams draudžiama leisti dalyvauti pratybose ir varžybose asmenims nepasitikrinus sveikatos ir nepateikus nustatytos formos pažymos. Prieš nepilnamečiam asmeniui, kuris nėra sukakęs aštuoniolika metų, pradedant lankyti atitinkamas sporto pratybas ar prieš dalyvaujant sporto varžybose, šio asmens įstatyminiai atstovai privalo užtikrinti, kad nepilnametis pasitikrintų sveikatą specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams sportininkams, kurie nėra sukakę 18 metų ir kurie nepasitikrino sveikatos specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar pagal gautą išvadą negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose (varžybose), sporto pratybų (varžybų) organizatoriai neleidžia dalyvauti sporto pratybose (varžybose). 2. Sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys nepilnamečiai sportininkai, kurie nėra sukakę aštuoniolika metų, taip pat vyresni nei aštuoniolika metų sportininkai, rengiami biudžetinėje įstaigoje, finansuojamoje iš valstybės biudžeto, privalo nustatytu periodiškumu tikrintis sveikatą specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 3. 2. Reikalavimus sportininkų sveikatai ir sveikatos tikrinimo periodiškumą (pagal atskiras sporto šakas ir amžiaus grupes) nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Vyriausybės įgaliota institucija. Vyresniems nei aštuoniolika metų sportininkams, kurie nerengiami biudžetinėje įstaigoje, finansuojamoje iš valstybės biudžeto, šioje dalyje nurodytas sveikatos apsaugos ministro nustatytas reguliavimas yra rekomendacinio pobūdžio. 4. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyseje nurodytų asmenų, taip pat sportininkų, kurie per paskutinius dvejus metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, sudalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos varžybų sistemos sudedamoji dalis, sveikatos tikrinimas specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros biudžetinėse įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą. 5. 4. Vyresnių nei aštuoniolika metų sportininkų, kurie yra rengiami biudžetinėje įstaigoje, finansuojamoje iš valstybės biudžeto, sveikatos tikrinimą užtikrina biudžetinė įstaiga, kurioje jie rengiami.“

Teikia

Seimo narys                                                                                                   Juozas Olekas